Byla 2A-1583-163/2012
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės AB “Lietuvos draudimas” ieškinį atsakovei V. N. dėl žalos atlyginimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 1 860 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 200 Lt atstovavimo išlaidų, 68 Lt žyminį mokestį. Nurodė, kad

32008-08-20 įvyko įvykis, kurio metu buvo užlietos ieškovės apdraustos patalpos. Ieškovė, pripažinusi įvykį draudžiamuoju, atlygino padarytą 1 860 Lt žalą draudėjui. Draudėjui buvo pritaikyta 300 Lt franšizė. Teigė, kad patalpos buvo užlietos iš V. N. nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 2, ( - ).

4Šilutės rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė. Nurodė, kad joks aktas apie įvykį nebuvo surašytas, atsakovė niekur nedalyvavo, nes nebuvo kviesta, ieškovė išmokėjo draudimo išmoką remdamasi vien tik UAB „Šilutės butų ūkis“ 2008-09-09 raštu, kuriame informuojama, kad darbuotojams nuvykus į ( - ) nustatytas faktas, kad patalpos, priklausančios S. S., tikrai buvo užpiltos ir, kad tai padaryta iš buto Nr. 2, priklausančio V. N.. Nurodė, kad ieškovė pateikė vienintelį įrodymą – lokalinę sąmatą, iš kurios neaišku kas, kada, kieno užsakymu ją sudarė, duomenų apie tai, jog su šia sąmata supažindinta atsakovė, nėra. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų ir neįrodė, kad žala atsirado dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, kad ji pažeidė CK 4.37 straipsnyje įtvirtintą pareigą naudoti turtą ir juo disponuoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų, ieškovės pateikti įrodymai yra nuginčyti kitais įrodymais.

5Apeliaciniu skundu ieškovė AB “Lietuvos draudimas” prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamo materialiosios ir procesinės teisės normų taikymo, nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Nurodo, kad teismas nepasisakė dėl CK 6.266 straipsnio taikymo bei ieškovės nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos taikant CK 6.266 straipsnį. Nurodo, kad teismui pateikė raštą, kuriame nurodyta, kad S. S. priklausančios patalpos aplietos iš buto, kurio savininkė yra V. N.. Teigia, kad teismas nekonstatavo, kad S. S. butas užlietas ne iš V. N. buto. Apeliantės manymu, ieškovė neprivalo įrodinėti užliejimo tikslios priežasties, nes įvykio priežasties įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei. Nurodo, teismas neaptardamas teismų praktikos dėl CK 6.266 straipsnio taikymo pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies nuostatas. Mano, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo UAB “Šilutės butų ūkis” raštu bei nepagrįstai konstatavo, kad šį įrodymą neva paneigia liudytojų J. M. ir A. C. paaiškinimai.

6Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė V. N. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas nepažeidė įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklių, deliktinės atsakomybės atveju pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos tenka ieškovei. Mano, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos, taip pat žalos dydžio.

7Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

92008 m. rugpjūčio 20 d. buvo užlietos trečiajam asmeniui S. S. priklausančios komercinės patalpos, esančios ( - ) pirmame aukšte, apdraustos AB „Lietuvos draudimas“. Apie įvykį buvo pranešta AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Šilutės butų ūkiui“. 2008 m. rugpjūčio 24 d. pranešime – apskaičiavime, kurį surašė AB „Lietuvos draudimas“ žalų vertintoja N. J., nurodyta, kad vanduo per lubas ir sienas pradėjo veržtis iš viršutinio aukšto, sušlapo, įmirko ir atkrito dažai 57 kv. m. (b. l. 14-15). UAB „Šilutės butų ūkis“ nustatė, kad patalpos, esančios ( - ) ir priklausančios S. S. buvo užpiltos iš buto Nr. 2, kurio savininkė yra atsakovė V. N. (b. l. 21). Trečiajam asmeniui pagal draudimo sutartį apskaičiuota ir išmokėta 1 860,00 Lt. draudimo išmoka.

10Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo dėl paties parduotuvės užpylimo fakto bei dėl to, kad AB „Lietuvos draudimas“ atlygino trečiajam asmeniui patirtą žalą.

11Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas. Nagrinėjamojoje byloje, atsižvelgiant į joje nagrinėjamo ginčo pobūdį, taikytinos subrogacijos, o ne regreso taisyklės. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrengimų ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Ši teisės norma taikoma ir nagrinėjamos bylos atveju. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas netaikė CK 6.266 straipsnio ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė atsakovės kaltės, jos kaltų veiksmų, t. y. pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kaltė yra būtina civilinės deliktinės atsakomybės sąlyga, dėl to yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas.

12CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatas. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirma, nustatomas faktinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų neteisėto veiksmo. Antra, nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Priežastinis ryšys, kaip civilinės teisės pažeidimo sudėties elementas, yra teisinė, o ne techninė kategorija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2006m. spalio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2006; kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; 2007m. gruodžio 11 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007).

13Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jeigu nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo valdomo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

14Nagrinėjamojoje byloje yra pateiktas UAB „Šilutės butų ūkis“ 2008-09-09 raštas Nr. 02-506 „Dėl Lietuvininkų g. 59, Šilutė namo S. S. patalpų užpylimo“, kuriame nurodyta, kad UAB „Šilutės butų ūkis“ darbuotojai nustatė faktą, kad patalpos, esančios ( - ) ir priklausančios S. S. buvo užpiltos iš buto Nr. 2, kurio savininkė yra V. N. (b. l. 21, 68). Be to, teismui buvo pateikta UAB „Šilutės butų ūkis“ paskyra-užduotis surašyta 2008-08-20 iš kurios matyti, kad Lietuvininkų g. 59 iš antro buto buvo užpilta parduotuvės patalpa, nes antrame bute blogai pajungta skalbimo mašina. Šį aktą pasirašė UAB „Šilutės butų ūkis“ darbuotojai J. M., A. C..

15Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodo, kad atsakovės butas buvo neapžiūrėtas, neapžiūrėtas ir gretimas butas, kuriame niekas negyvena ir į kurį nėra galimybės patekti. Liudytojais apklausti J. M. ir A. C. nurodė, kad jie apžiūrėjo atsakovei priklausantį butą, tačiau tikslių aplinkybių nei vienas, nei kitas liudytojas negalėjo pasakyti, nes neprisiminė. Tai, kad liudytojai neatsimena įvykio aplinkybių matosi ir iš to, kad vienas nurodo, kad aplietos parduotuvės siena buvo iškalta dailylentėm, kitas – kad išklijuota žaliais tapetais, nors iš tikrųjų sienos buvo dažytos vandeniniais dažais. Liudytojai buvo apklausti praėjus daugiau nei trejiems metams, įvykis apie kurį jie buvo klausinėjami nebuvo išskirtinis, tai buvo jų darbo kasdienybė, todėl suprantamas dalykas, kad tiksliai atsiminti visas aplinkybes jie negali. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ignoravo rašytinius įrodymus esančius byloje, o rėmėsi netiksliais liudytojų parodymais. Atsakovės pateikta versija, kad galėjo būti apipilta iš greta esančio buto paneigta byloje pateiktais įrodymais. Be to atsakovė pati pripažįsta, kad tame bute niekas negyvena, todėl jeigu ten būtų trūkęs vamzdis, tai vanduo nebūtų nustojęs bėgti. Kolegija daro išvadą, kad byloje pateikta pakankamai įrodymų, kad trečiajam asmeniui S. S. priklausančios patalpos (parduotuvė) buvo užpilta iš antro buto, kuris priklauso atsakovei, todėl ieškinys atmestas nepagrįstai.

16Nagrinėjant bylą atsakovė nesutiko ir dėl žalos dydžio.

17Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl teismas turi vertinti ar visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu. Teismui buvo pateikta lokalinė sąmata, kurią sudarė sąmatininkė R. R. (b. l. 16-17). Nors iš lokalinės sąmatos nesimato kokioje konkrečioje įmonėje sudaryta sąmata, tačiau ji padaryta S. S. prašymu, buvo vertinamos komercinių patalpų, esančių ( - ) remonto išlaidos, sąmata sudaryta pagal 2008 metų kainas, todėl teismas laiko reikšmingu pateiktą sąmatos apskaičiavimą. Pažymėtina, kad turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėjo medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Šis pokytis turi būti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais. Iki užliejimo patalpos buvo išdažytos vandens emulsiniais dažais. Sąmatoje pateikta kaina kai butas remontuojamas jį dažant vandens emulsiniais dažais. Į sąmatą įtraukti tik tam atlikti būtini darbai: anksčiau dažytų sienų nuvalymas, sienų glaistymas ir šlifavimas, gruntavimas, dažymas vandens emulsiniais dažais, inventorinių pastolių įrengimas ir išardymas. Teismo nuomone, minėtų darbų skaičiavimai, laikytini objektyviais, realiais, todėl žalos dydis nustatytinas pagal pateiktą sąmatą. Tačiau apliejant lubas ir sienas buvo sugadintas 57 kv. m. plotas, lokalinėje sąmatoje dažymas ir su juo susiję darbai numatyti 100 kv. m. Kadangi šiuolaikinės technologijos leidžia parinkti ir pritaikyti dažų spalvą, teismas sprendžia, kad nebūtina perdažyti 100 kv. m. ploto, o tik sugadintą 57 kv. m. plotą, todėl žalos dydis mažintinas proporcingai užpiltam plotui (100 kv. m. – 1860 Lt., o 57 kv. m. – 1060 Lt.).

18Esant išdėstytiems motyvams teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir tai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, ieškinys tenkintinas dalinai (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

19CK 6.37 str. 2 d. numato pareigą skolininkui mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 str. 1 d. numato skolininkui mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas. Atsižvelgiant į tai ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1060 Lt. sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-07-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

20CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintinas iš dalies, todėl turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovas pateikė prašymą priteisti 139 Lt. sumokėto žyminio mokesčio (paduodant ieškinį bei apeliacinį skundą) ir 300 Lt. turėtas atstovavimo išlaidas (200 Lt. už atstovavimą pirmosios instancijos teisme bei 100 Lt. už apeliacinio skundo paruošimą). Atsižvelgiant patenkintų reikalavimų dydį ir vadovaujantis teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, ieškovui iš atsakovės priteistina 250,23 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš šalių, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, valstybei priteistinos 42 Lt. pašto išlaidos.

21Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teismas

Nutarė

22Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeisti:

23ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

24Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės V. N. 1 060 (vieną tūkstantį šešiasdešimt) litų žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 060 Lt. sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2011-07-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės V. N. 250,23 Lt. bylinėjimosi išlaidų.

26Priteisti valstybei iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 18,06 Lt, o iš atsakovės V. N. 23,94 Lt. pašto išlaidų.

27Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona... 2. ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 1 860 Lt... 3. 2008-08-20 įvyko įvykis, kurio metu buvo užlietos ieškovės apdraustos... 4. Šilutės rajono apylinkės teismas ieškinį atmetė. Nurodė, kad joks aktas... 5. Apeliaciniu skundu ieškovė AB “Lietuvos draudimas” prašo pirmosios... 6. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė V. N. prašo pirmosios instancijos... 7. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų... 9. 2008 m. rugpjūčio 20 d. buvo užlietos trečiajam asmeniui S. S.... 10. Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo dėl paties parduotuvės užpylimo fakto... 11. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką,... 12. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tokie nuostoliai, kurie... 13. Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir... 14. Nagrinėjamojoje byloje yra pateiktas UAB „Šilutės butų ūkis“... 15. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime nurodo, kad atsakovės butas buvo... 16. Nagrinėjant bylą atsakovė nesutiko ir dėl žalos dydžio.... 17. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas.... 18. Esant išdėstytiems motyvams teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos... 19. CK 6.37 str. 2 d. numato pareigą skolininkui mokėti įstatymo nustatyto... 20. CPK 93 str. 1 d. nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 21. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 22. Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeisti:... 23. ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį tenkinti iš dalies.... 24. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės V. N. 1 060... 25. Priteisti ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovės V. N. 250,23 Lt.... 26. Priteisti valstybei iš ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ 18,06 Lt, o iš... 27. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....