Byla 2A-1052/2013
Dėl preliminarios sutarties nevykdymo ir nuostolių atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Projestos projektai“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-112-881/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Projestos projektai“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Telšių statyba“ dėl preliminarios sutarties nevykdymo ir nuostolių atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB ,,Projestos projektai“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Telšių statyba“ 180 000 Lt nuostoliams, patirtiems dėl preliminarios sutarties nevykdymo, atlyginti, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas. Šalys sudarė preliminariąją sutartį, kuria susitarė dėl pagrindinės rangos darbų sutarties sudarymo terminų, sąlygų ir tvarkos. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas pažeidė preliminariosios sutarties sąlygas, todėl yra atsakingas už nuostolius, kuriuos ieškovas patyrė, pasirašydamas pagrindinę sutartį pakeičiančią sutartį su kitu rangovu. Tuo tarpu atsakovas aiškina, jog preliminarioji sutartis negali jam sukelti neigiamų padarinių, nes ieškovas, padidindamas atliktinų darbų apimtis, elgėsi nesąžiningai, o atsakovas neturėjo pareigos pasirašyti pagrindinės sutarties jam nepriimtinomis sąlygomis. Taigi nagrinėjamu atveju tarp šalių kilo ginčas iš esmės dėl to, ar atsakovas savo neteisėtais veiksmais yra kaltas dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, dėl ko jam atsirastų pagrindas kilti tiek sutartinei, tiek deliktinei civilinei atsakomybei ir atlyginti ieškovo patirtus nuostolius.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovo naudai 3 500 Lt atstovavimo išlaidų ir valstybės naudai 66, 85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

7Teismas nustatė, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovas, pasirašydami preliminariąją sutartį turėjo tikslą sudaryti pagrindinę statybos rangos darbų sutartį dėl prekybos centro ,,IKI“ statybos (rekonstrukcijos), tačiau ieškovas siekė, kad sutartis būtų sudaryta kuo mažesne kaina, tuo tarpu atsakovas siekė priešingo tikslo. Derybos dėl sutarties kainos yra normalus reiškinys ūkiniuose komerciniuose santykiuose, todėl teismas sprendė, jog net ir nustačiusios pagrindinės rangos darbų sutarties kainą preliminarioje sutartyje, šalys nepraranda galimybės ir toliau derėtis dėl sutarties kainos, sąlygų, o kartu ir teisės nepasirašyti pagrindinės sutarties vienai iš šalių nepriimtinomis ir nenaudingomis sąlygomis. Priešingu atveju, atsakovas, kurio pagrindinis veiklos tikslas yra pelno siekimas, prisiimtų riziką įgyvendinti projektą nuostolingai, kas iš esmės neatitiktų protingumo principo, prieštarautų ūkio subjekto veiklos tikslams, o kartu ir pažeistų sutarties šalių interesų pusiausvyros bei proporcingumo principus, kas būtų pagrindas ateityje sutartį, kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo nuostatoms, pripažinti negaliojančia. Sutarčių laisvės principas suponuoja ne tik šalių teisę laisvai apibrėžti šalių teises ir pareigas sutartyje, bet ir laisvę spręsti, ar sudaryti sutartį ir kokiomis sąlygomis ją sudaryti. Todėl teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju, įvertinus pagrindinės sutarties specifiškumą ir didelę kainą, šalių ikisutartinius santykius, derybas dėl sutarties sąlygų, preliminarioji sutartis, kurią pasirašė šalys, šiuo atveju turi būti vertinama kaip derybų dėl pagrindinės rangos darbų sutarties pasirašymo etapas, kuris tęsėsi ir po šios sutarties pasirašymo, o atsakovo nesutikimas pasirašyti pagrindinės sutarties jam nepriimtinomis ir nepalankiomis sąlygomis, iš kurių esminės buvo per maža sutarties kaina, visos atsakomybės naštos perkėlimas atsakovui ir nepagrįstai dideli mokėjimų už atliktus darbus atidėjimo terminai, negali būti pripažįstama aplinkybe kvalifikuojančia atsakovo kaltus, neteisėtus veiksmus.

8Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė ir aplinkybės, kad pakeičiančios sutarties didesnę kainą, kurios skirtumą kaip nuostolius prašo priteisti iš atsakovo, iš esmės nulėmė poreikis kuo skubiau sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovas aiškina, kad 2010 m. liepos 16 d. jis su UAB ,,Palink“ pasirašė Objekto projektavimo ir statybos valdymo paslaugų sutartį“, kurioje buvo numatyta itin griežta ieškovo atsakomybė už projekto netinkamo ar nesavalaikio įgyvendinimo organizavimą, todėl jis buvo priverstas sudaryti sutartį pagrindinę sutartį pakeičiančią sutartį su UAB ,,Vikstata“ už ženkliai didesnę kainą nei paslaugą būtų suteikęs atsakovas. Teismas nustatė, kad sutartyje ieškovui nėra numatyta jokių sankcijų už projekto netinkamą ar nesavalaikį įgyvendinimą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog tuo atveju, jei ieškovas būtų pagrindinę rangos darbų sutartį pasirašęs vėliau, jis būtų patyręs realius nuostolius, t. y. jam būtų tekę mokėti baudas, netesybas ar atlyginti UAB ,,Palink“ dėl užsitęsusių statybų patirtus nuostolius. Taigi teismas darė išvadą, kad rangovo, kuris sutiko atlikti pagrindinėje sutartyje numatytus statybos rangos darbus už 1 530 000 Lt, pasirinkimas nevedant derybų su kitais potencialiais rangovais, galėjusiais atlikti rangos darbus galimai už mažesnę kainą, yra individualus ieškovo sprendimas, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tokį ieškovo pasirinkimą, juolab, kad ir atsakovo 2010 m. birželio 19 d. UAB ,,Palink“ pateiktame kainos pasiūlyme atsakovas taip pat siūlė atlikti rangos darbus už 1 567 918 Lt, t. y. panašia kaina kaip ir pakeičiančią sutartį sudariusi UAB ,,Vikstata“.

9Taigi teismas, atsižvelgdamas į faktiškai tarp šalių susiklosčiusius santykius ir byloje esančių įrodymų visetą, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo principais, sprendė, kad ieškovas neįrodė, kad egzistuoja tiek sutartinės, tiek deliktinės atsakovo civilinės atsakomybės taikymo sąlygos, todėl ieškinį atmetė.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Ieškovas UAB „Projestos projektai“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimo. Apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, t. y. priteisti 180 000 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat apeliaciniu skundu prašo prijungti prie bylos su skundu pateikiamą įrodymą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sudaręs preliminarią sutartį ne savo noru, todėl teismas turėjo užtikrinti pacta sunt servanda principo taikymą šioje byloje, o konstatavus, kad atsakovas savo noru nusprendė šio principo nesilaikyti, taikyti atsakovo atžvilgiu įstatyme numatytas preliminarios sutarties nevykdymo teisines pasekmes – pareigą atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Dėl šios priežasties teismo išvados dėl to, kad atsakovas nebuvo saistomas preliminarios sutarties nuostatų ir galėjo toliau laisvai dėl jų derėtis, akivaizdžiai pažeidė CK 6.165 str. normas bei jų taikymo praktiką.
  2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad preliminarios sutarties sąlygos buvo nepalankios atsakovui, t. y. kad preliminarioje sutartyje nurodyta kaina nebuvo pakankama šioje sutartyje numatytiems darbams atlikti. Kriterijus „per maža kaina“ yra vertinamojo pobūdžio. Teismas ex officio nustatydamas, kad preliminarioje sutartyje buvo nustatyta per maža statybos rangos darbų kaina pažeidė rungimosi ir dispozityvumo principus bei savo tokios išvados nemotyvavo. Juo labiau, kad atsakovas yra patyręs verslininkas, kuris pasirašydamas preliminarią sutartį turėjo įvertinti savo galimybes pastatyti objektą už sutartą kainą. Pažymėtina ir tai, kad dėl kainos buvo deramasi ir ji buvo keista tris kartus. Be to atsakovas neįrodinėjo, dėl ko iškilo būtinybė padidinti preliminarioje sutartyje nurodytą darbų kainą. Atsakovo argumentas, kad apskaičiuojant statybos darbų kainą nebuvo įtraukti gerbūvio už sklypo ribų darbai, yra vienašalis atsakovo pareiškimas, neparemtas jokiais įrodymais. Ieškovo į bylą pateiktas įrodymas - 2010 m. spalio 26 d. statybos darbų užbaigimo aktas - patvirtino, kad objektą buvo realiai įmanoma pastatyti tomis sąlygomis, kurios buvo analogiškos preliminarioje sutartyje numatytoms sąlygoms. Taigi teismo išvada, kad atsakovas turėjo teisę atsisakyti pasirašyti pagrindinę sutartį, remdamasis jam nepalankiomis šios sutarties sąlygomis, yra nepagrįsta materialinės teisės normų kontekste ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymams.
  3. Sprendime teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė kainų skirtumo principo sąlygų. Šioje byloje susiklosčiusi, į bylą pateiktais įrodymais paremta faktinė situacija, kuomet iškart po to, kai atsakovas galutinai atsisakė sudaryti su ieškovu pagrindinę sutartį, ieškovas pasirašė statybos rangos sutartį su UAB „Vikstata“, yra klasikinis atvejis, kai nuostolių priteisimui yra taikytinas kainų skirtumo principas. Pažymėtina, kad ieškovas objektyviai neturėjo nei laiko, nei galimybių ieškoti rangovo, kuris atliktų darbus už palankesnę kainą, nes būsimojo rangovo patikimumas buvo ne mažiau svarbus nei jo siūloma darbų atlikimo kaina.
  4. Teismas neatskleidė bylos esmės, t. y. visiškai nevertino atsakovo nesąžiningumo, kuris pasireiškė tuo, kad atsakovas nebendradarbiavo su ieškovu preliminarios sutarties vykdymo ir pagrindinės sutarties sudarymo klausimu, bei nevertino ieškovo elgesio, kuris buvo sąžiningas, rūpestingas bei atitinkantis atidumo reikalavimus.
  5. Teismas neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų ir šalių paaiškinimų. Konkrečiai teismas neįvertino nenuoseklios atsakovo pozicijos, netinkamai įvertino į bylą pateiktą įrodymą – 2010 m. liepos 16 d. su UAB „Palink“ sudarytos projektavimo ir statybos valdymo paslaugų sutarties išrašą. Teismas nurodė, jog iš minėto išrašo turinio matyti, kad ieškovui nėra numatytos sankcijos už projekto netinkamą ar nesavailaikį įgyvendinimą, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad, jei ieškovas būtų pasirašęs pagrindinę statybos rangos sutartį vėliau, jis būtų patyręs nuostolių. Pažymėtina, kad ieškovas teismui pateikė tik jo reikalaujamus dokumentus, tačiau dokumento išrašas tai nėra visas dokumentas, todėl teismas, neišreikalavęs viso dokumento, neturėjo pagrindo remtis daliniu dokumento vertinimu ir daryti išvadą, kad sankcijos ieškovui už netinkamą ar nesavailaikį statybos rangos darbų įgyvendinimą nebuvo numatytos. Dėl šios priežasties visas dokumentas yra pateiktinas apeliacinės instancijos teismui. Be to, teismas sprendime rėmėsi aplinkybėmis, kurių šalys neįrodinėjo, tuo pažeisdamas dispozityvumo bei šalių lygiateisiškumo principus. Manytina, kad teismo sprendimas yra nepakankamai motyvuotas.
  6. Teismo sprendime konstatuota, kad ieškovas nereiškė atskiro reikalavimo dėl 50 000 Lt netesybų priteisimo, todėl ši suma ieškovui nepriteisiama. Tokia teismo išvada konstraversiška, nes iš vienos pusės, teismas sutinka, kad netesybų priteisimui teisinis pagrindas yra, iš kitos pusės, atsisako jas priteisti, nes ieškovas nepareiškė atskiro reikalavimo. Ieškinyje nurodyta, kad preliminariosios sutarties 4.1 p. nustatė atsakovui 50 000 Lt baudą tuo atveju, jei jis nesudaro pagrindinės sutarties per preliminarioje sutartyje nurodytą terminą, joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka, bet, remiantis CK 6.258 str. 2 d., bauda yra įskaitoma į patirtus nuostolius. Dėl šios priežasties ieškovas kartu negalėjo reikalauti priteisti ir baudą, ir nuostolius. Tačiau skirtingai nei nuostolių, netesybų dydis neturi būti įrodinėjamas. Todėl nustačius, jog preliminari sutartis yra neįvykdyta dėl atsakovo kaltės, o ieškovas neįrodė jam priteistinų nuostolių sumos, tai neužkirto kelio teismui tenkinti reikalavimo dėl baudos priteisimo.

12Atsakovas UAB „Telšių statyba“ pateikė atsiliepimą į ieškovo apeliacinį skundą. Atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime iš esmės pakartoja argumentus nurodytus pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime ir sutinka su teismo sprendime išdėstyta pozicija. Papildomai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas neturėtų priimti kartu su apeliaciniu skundu pateikto dokumento, bei pažymi, kad, atsakovo manymu, ieškovas praleido apeliacinio skundo pateikimo terminą.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

16Nagrinėjamoje byloje iškilo klausimai dėl šalių sutartinių santykių teisinio vertinimo, dėl preliminariąja sutartimi prisiimtų įsipareigojimų sąžiningo vykdymo ir dėl nuostolių atlyginimo.

17Nustatyta, kad 2010 m. liepos 9 d. tarp ieškovo UAB ,,Projestos projektai“ ir atsakovo UAB ,,Telšių statyba“ buvo pasirašyta preliminari sutartis dėl objekto, esančio ( - ), statybos rangos sutarties sudarymo, pagal kurią šalys įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2010 m. liepos 23 d. sudaryti pagrindinę sutartį dėl minėto objekto statybos (rekonstrukcijos) darbų atlikimo už 1 350 000 Lt bendrą darbų kainą. Tokia kaina buvo nustatyta pagal atsakovo 2010 m. birželio 18 d. pateiktą komercinį pasiūlymą. Pažymėtina, kad derybos iš pradžių buvo vedamos ne su ieškovu, o su UAB „Palink“, kuri žodžiu pasiūlė UAB „Telšių statyba“ paskaičiuoti 1 200 kv. m. standartinio prekybos centro „IKI“ statybos kaštus. 2010 m. gegužės-birželio mėnesiais, atsižvelgęs į užsakovo nurodytą prekybos centro plotą, atsakovas preliminariai paskaičiavo, kad prekybos centro „IKI“, adresu ( - ), statybos darbai galėtų būti atlikti už 1 567 918 Lt. Po kurio laiko dėl šio projekto į atsakovą kreipėsi ieškovas UAB „Projestos projektai“, nurodydamas, kad perėmė šio objekto užsakovo funkcijas ir pasiūlė tęsti derybas. Ieškovui netiko atsakovo siūloma darbų kaina, nes atsakovas šios kainos nesutiko mažinti.

18Preliminari sutartis yra organizacinė sutartis dėl pagrindinės sutarties pasirašymo. Šalių teisės ir pareigos išsprendžiamos pagrindinėje sutartyje. Nagrinėjamu atveju šalims nepavyko susitarti dėl esminių sutarties dalykų – darbų kainos ir jų atlikimo terminų.

19Atsakovas nurodo, kad pasinaudojo įstatymo numatyta galimybe atsisakyti jam nenaudingos sutarties, nes ieškovas pats nevykdė savo įsipareigojimų, nes nebuvo suderinta galutinė darbų kaina ir medžiagų kiekiai, nepateikta projektinė dokumentacija, nors pagal minėtos sutarties 4.3 punktą užsakovas įsipareigojo iki pagrindinės sutarties sudarymo pagal galimybes suteikti rangovui teisę apžiūrėti statybos darbų atlikimo vietą, vykdyti joje matavimo ir kitus su pasiruošimu statyboms susijusius darbus.

20CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą - pagrindinę - sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2006 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, aiškindama preliminariosios sutarties sampratą, išskyrė tokius šios sutarties bruožus: aiškus šalių susitarimas sudaryti kitą – pagrindinę - sutartį; šalių susitarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Būtini preliminariosios sutarties elementai: suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 str., 6.165 str. 1,2 d., 1.73 str. 1 d. 7 p.), t. y. preliminarioji sutartis yra organizacinė, jos objektas yra būsima pagrindinė sutartis.

21Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje nustatytą terminą nesudaro pagrindinės sutarties, tai prievolė sudaryti šią sutartį pasibaigia - šalis yra laisva nuspręsti, ar jai sudaryti pagrindinę sutartį. Tai, kad preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra, yra vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties (minėtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Tačiau tokiais atvejais kaltai dėl preliminariosios sutarties neįvykdymo šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi, neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties per joje nustatytą terminą, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tuo atveju, jeigu atsisakyta sudaryti pagrindinę sutartį nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti.

22Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas, įrodinėdamas nuostolių dydį, nepateikė teismui įrodymų, kad planuojamus rangos darbus buvo galima atlikti už preliminarioje sutartyje numatytą kainą, t. y. nepateikė kitų rangovų pasiūlymų.

23Kita vertus, aplinkybė, kad ieškovas rangos sutartį sudarė didesne kaina patvirtino atsakovo argumentus, kad 2009 m. liepos 9 d. preliminarioje sutartyje sutarta statybos ranga nebuvo reali ir dėl jos kainos buvo toliau deramasi.

24Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 11 d. pasiūlė ieškovui statybos rangos sutarties projektą, kuriame numatyta, kad statybos objektas turi būti priduotas valstybinei komisijai per 70 kalendorinių dienų po sutarties pasirašymo, užsakovas turi apmokėti už rangovo atliktus darbus per 10 kalendorinių dienų nuo statybos darbų priėmimo akto pasirašymo, prieš darbų pradžią sumokėti 400 tūkst. Lt avansą. Nesumokėjus avanso sutartis negalioja (b. l. 42-54, T. 1). Ieškovas dėl šio atsakovo siūlymo nieko nepasisakė.

25Apeliantas teigia, kad preliminarioje sutartyje buvo nustatytos visos esminės statybos rangos sutarties sąlygos, tačiau yra akivaizdu, kad pagrindinėje sutartyje atsakovui nustatyta daugiau pareigų negu šalys susitarė preliminarioje sutartyje, todėl jis turėjo teisę pagrindinės sutarties nepasirašyti. Sutiktina su apelianto argumentu, kad darbų atlikimo kaina yra viena iš esminių statybos rangos sutarties sąlygų. Tačiau sutarta kaina neturi būti keičiama didinant darbų apimtis ar atitinkamas darbų kainas. Būtent šios sutarties pozicijos ir buvo pagrindiniai derybų objektai.

26Pažymėtina, kad preliminarioje sutartyje nėra aptarta dėl kokių klausimų šalys turi teisę derėtis papildomai, todėl pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas neturėjo būti saistomas preliminarios sutarties nuostatų.

27Vertinant 2010 m. liepos 9 d. šalių sudarytą preliminarią sutartį akivaizdu, kad nebuvo susitarta dėl objekto kainos ir darbų apimčių, nes šioje sutartyje nebuvo įskaičiuoti 242 536,03 Lt darbai, susiję su darbais už sklypo ribų, dėl ko išaugo statybos kaina (b. l. 104-105, T. 1).

28Ieškovo pasiūlytos preliminariosios sutarties sąlygos, kad atsakovas iki sutarties sudarymo turėjo galimybę ir sąlygas objektyviai susipažinti su sutartyje numatytų darbų pobūdžiu, kiekiu ir apimtimi, projektine dokumentacija, tinkamai įvertinti sutartyje numatytų darbų atlikimui būtinas sąnaudas, darbų atlikimui būtinų pasitelkti trečiųjų asmenų poreikį ir būtinus šiam tikslui kvalifikacinius reikalavimus, neatitinka tikrovės.

29Atsakovui nebuvo pateikta objekto projektinė dokumentacija, todėl jis negalėjo įvertinti būsimų darbų ir medžiagų kiekio bei galutinės objekto kainos, nes ieškovo pateiktoje pasirašyti pagrindinės sutarties redakcijoje yra nurodyta, kad sutarties priedai – reikalavimai statybos centro įrengimui, statybos leidimas, techninis projektas bus pateikti vėliau, t. y. po sutarties pasirašymo. Ieškovas teigia, kad šiuos dokumentus teikė elektroniniu paštu, tačiau nėra duomenų, kad ieškovo nurodyti elektroniniai laiškai pasiekė adresatą, atsakovas neigia gavęs šiuos dokumentus. Pagal teisinį reglamentavimą rašytinės formos dokumentai prilyginami šalių pasirašytiems dokumentams, perduotiems telegrafinio, faksimilinio ryšio arba kitokiais telekomunikacijų galiniais įrengimais, jeigu užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą. Lietuvos Respublikos 2000 m. liepos 11 d. elektroninio parašo įstatymo 8 str. 1 d. įtvirtina taisyklę, pagal kurią tik elektroniniu parašu patvirtinti elektroniniai duomenys gali būti laikomi leistinais įrodymais teisme. Ir tik esant elektroniniam parašui galima objektyviai įvertinti, kad atitinka tikrovę elektroninio laiško siuntėjo ir gavėjo duomenys ir kad šio laiško turinys ir kiti duomenys atitinka tikrovę, t. y. nėra prielaidų abejonėms, kad elektroninio laiško turinys gali būti modifikuotas.

30Esant šiai situacijai rangovas UAB ,,Telšių statyba“ turėjo teisę laikytis preliminarios sutarties 6 str. nuostatos, kad rangovas turi teisę nutraukti sutartį, jei užsakovas nesilaiko savo įsipareigojimų, tokiu atveju jokios sankcijos rangovui netaikomos.

31Pagal preliminarią sutartį, kuri sudaryta 2010 m. liepos 9 d., pagrindinė statybos rangos sutartis turėjo būti sudaryta ne vėliau kaip iki 2010 m. liepos 23 d., o sutartis keičiama ir pildoma tik raštišku patvirtintu abiejų šalių ar jų kompetentingų atstovų pasirašytu susitarimu. Nelogiška, kad ginčams ir nesutarimams dėl rangos sutarties sudarymo spręsti pagal sutarties 10 punktą yra numatyta 30 darbo dienų, o terminas pagrindiniai sutarčiai sudaryti yra dvi savaitės.

32Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad nagrinėjamu atveju yra reikšmingi tikrieji šalių ketinimai, sudarant preliminariąją sutartį. Ieškovas, kaip ir atsakovas, pasirašydami preliminariąją sutartį turėjo tikslą sudaryti pagrindinę statybos rangos darbų sutartį dėl prekybos centro ,,IKI“ statybos (rekonstrukcijos), tačiau ieškovas siekė, kad sutartis būtų sudaryta kuo mažesne kaina, tuo tarpu atsakovas siekė priešingo tikslo.

33Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant šioms aplinkybėms, atsakovas turėjo teisę atsisakyti pasirašyti pagrindinę sutartį remdamasis jam nepalankiomis šios sutarties sąlygomis, kitokiu atveju būtų paneigta įstatymo nuostata dėl šalių teisės laisvai pradėti derybas bei derėtis, šalys neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas (Lietuvos Respublikos CK 6.163 str. 2 d.). Sutarčių laisvės principas numato ne tik šalių teisę laisvai apibrėžti šalių teises ir pareigas sutartyje, bet ir teisę laisvai spręsti dėl sutarties sudarymo (Lietuvos Respublikos CK 6.156 str. 1 d.). Dėl šios priežasties nėra pagrindo atsakovui taikyti ir preliminarioje sutartyje numatytas baudines sankcijas.

34Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu 2012 m. liepos 12 d. pateikė prašymą prijungti prie apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos papildomą įrodymą – 2010 m. liepos 16 d. statybos valdymo paslaugų sutarties išrašą. Naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti ar nėra sąlygų taikyti Lietuvos Respublikos CPK 314 str. išvardintas išimtis ir šį įrodymą priimti. Apelianto pateiktas dokumentas gali būti vertinamas kaip ir kiti nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai, tačiau nagrinėjamu atveju pateikta tik dalis dokumento, nepateikiant teismui jo dalies, kurią ieškovas laiko konfidencialia. Pažymėtina, kad teismo, kaip valstybės institucijos, funkcija vykdyti teisingumą lemia jo teisę susipažinti su bylos nagrinėjimui reikalingomis žiniomis. Todėl yra negalima situacija, kad teismui būtų pateikta tik dalis įrodymų, reikalingų visapusiškam ir objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui, lygiai taip pat negalima situacija, kad tokiu atveju proceso dalyviai tokių duomenų nepateiktų. Tik susipažinęs su šiais įrodymais, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 9 ir 10 straipsniais, kai yra pagrindas manyti, kad bus atskleista profesinė ar komercinė paslaptis, turi teisę pripažinti konfidencialia informacija tą bylos medžiagos dalį, kurią sudaro komercinė paslaptis ar kiti konfidencialūs įrodymų aspektai (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1362/2011). Akivaizdu, kad apeliantas šių įstatymo reikalavimų nesilaikė, nes pats nusprendė dėl pateikto dokumento konfidencialumo.

35Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas palankus atsakovui UAB ,,Telšių statyba“, kuriam priteistina 1500 Lt teisinės pagalbos išlaidų.

38Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

40Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Projestos projektai“ (j.a.k. ( - )) 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) teisinės pagalbos išlaidų uždarajai akcinei bendrovei ,,Telšių statyba“ (j.a.k. ( - )).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB ,,Projestos projektai“ ieškiniu kreipėsi į teismą,... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 7. Teismas nustatė, kad tiek ieškovas, tiek ir atsakovas, pasirašydami... 8. Teismas sprendė, jog ieškovas neįrodė ir aplinkybės, kad pakeičiančios... 9. Taigi teismas, atsižvelgdamas į faktiškai tarp šalių susiklosčiusius... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Ieškovas UAB „Projestos projektai“ pateikė apeliacinį skundą dėl... 12. Atsakovas UAB „Telšių statyba“ pateikė atsiliepimą į ieškovo... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas... 16. Nagrinėjamoje byloje iškilo klausimai dėl šalių sutartinių santykių... 17. Nustatyta, kad 2010 m. liepos 9 d. tarp ieškovo UAB ,,Projestos projektai“... 18. Preliminari sutartis yra organizacinė sutartis dėl pagrindinės sutarties... 19. Atsakovas nurodo, kad pasinaudojo įstatymo numatyta galimybe atsisakyti jam... 20. CK 6.165 straipsnyje nustatyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių... 21. Pagal CK 6.165 straipsnio 5 dalį, jeigu šalys per preliminariojoje sutartyje... 22. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas,... 23. Kita vertus, aplinkybė, kad ieškovas rangos sutartį sudarė didesne kaina... 24. Atsakovas 2010 m. rugpjūčio 11 d. pasiūlė ieškovui statybos rangos... 25. Apeliantas teigia, kad preliminarioje sutartyje buvo nustatytos visos esminės... 26. Pažymėtina, kad preliminarioje sutartyje nėra aptarta dėl kokių klausimų... 27. Vertinant 2010 m. liepos 9 d. šalių sudarytą preliminarią sutartį... 28. Ieškovo pasiūlytos preliminariosios sutarties sąlygos, kad atsakovas iki... 29. Atsakovui nebuvo pateikta objekto projektinė dokumentacija, todėl jis... 30. Esant šiai situacijai rangovas UAB ,,Telšių statyba“ turėjo teisę... 31. Pagal preliminarią sutartį, kuri sudaryta 2010 m. liepos 9 d., pagrindinė... 32. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad... 33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad esant šioms aplinkybėms, atsakovas turėjo... 34. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu 2012 m. liepos 12 d. pateikė prašymą... 35. Kiti apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 37. CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 38. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 39. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 8 d. sprendimą palikti... 40. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės ,,Projestos projektai“ (j.a.k....