Byla 2-107-835/2012
Dėl skolos priteisimo bei atsakovo K. D. priešieškinį ieškovei R. D. dėl skolos sutarties pripažinimo nesudaryta

1Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Rasai Vaitkevičienei, dalyvaujant ieškovei R. D., jos atstovei advokatei Irenai Andriuškevičienei, atsakovui K. D., jo atstovui advokatui Laimiui Platūkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės R. D. patikslintą ieškinį atsakovui K. D. dėl skolos priteisimo bei atsakovo K. D. priešieškinį ieškovei R. D. dėl skolos sutarties pripažinimo nesudaryta,

Nustatė

2ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 10100,00 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (I t. b. l. 28-29, 102).

3Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti nesudaryta 2006 m. spalio 16 d. skolos sutartį, pasirašytą tarp ieškovės ir atsakovo, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (I t. b. l. 133-137).

4Ieškovė ir jos atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, su priešieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas 2006 m. spalio 16 d. sudarė sutartį, kuria atsakovas iš ieškovės pasiskolino 11800,00 Lt ir įsipareigojo ją gražinti dalimis. Iki šiol atsakovas yra grąžinęs 1700,00 Lt. Atsakovas savo prisiimtų įsipareigojimų nevykdo ir skolos negrąžina.

5Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, o priešieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad paskolos sutartis, kaip realinis sandoris, nebuvo sudaryta ir pinigai pagal paskolos sutartį atsakovui nebuvo perduoti. Kadangi ne ieškovė, o atsakovas ieškovei skolino pinigus ir ši 2006 m. spalio 16 d. skolos sutartis tebuvo tik ketinimai prisidėti prie bendro ūkio, pasirašyta kitu laiku, todėl atsakovas priešieškiniu prašė ją pripažinti nesudaryta.

6Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinys atmestinas.

7Šalių ginčas byloje kilo dėl paskolos sandorio sudarymo. Ieškovės teigimu, atsakovas nevykdo savo prievolės grąžinti skolą, atsakovas teigia, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta, nes atsakovui nebuvo perduoti pinigai.

8Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 ir 2 dalį paskolos sutartis yra realinis sandoris, t.y. paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Tam, kad tarp šalių atsirastų teisiniai paskolos santykiai, turi egzistuoti du juridinę reikšmę turintys faktai: 1) paskolos dalyko (pinigų) perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn; 2) paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui. Šios sąlygos laikomos esminėmis paskolos sutarties sąlygomis, kurių, nors vienos nesant, paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šios aplinkybės bylose dėl paskolos grąžinimo sudaro įrodinėjimo dalyką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2005). Teisminiams ginčams, kilusiems iš paskolos teisinių santykių, yra taikomos bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo normos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XIII skyrius) bei materialinio šių teisinių santykių reguliavimo nulemtos taisyklės. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 str.). Minėta, kad paskolos sutartis yra realinė, t. y. laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str.), todėl įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Be to, nagrinėjant iš paskolos santykių kilusius ginčus yra svarbu atsižvelgti į įstatymines prezumpcijas, t. y. į faktus bei aplinkybes, kuriems įstatymu suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai. Įstatymo reikalavimus atitinkančios paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, kad sutartis sudaryta ir pinigus ar daiktus paskolos gavėjas gavo, tačiau kartu įstatymas suteikia teisę paskolos gavėjui šią prezumpciją nuginčyti ir įrodyti, jog paskolos sutartis nebuvo sudaryta (CK 6.875 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

9Iš bylos dokumentų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė remiasi atsakovo pasirašyta skolos sutartimi, jog jis yra skolingas ieškovei 11800,00 Lt nuo 2006 m. spalio 16 d., o skolą turėjo grąžinti 2011 m. lapkričio 15 d (I t. b. l. 7-8, 92). 2006 m. lapkričio 17 d. tarp šalių buvo sudaryta santuoka (I t. b. l. 15). CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas taip pat reiškia, kad sudaroma sutartis turi atitikti sutarties šalių valią, t.y. negalima versti asmenį sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus atvejus, kai tokia pareiga nustatyta įstatyme ar savanoriškame įsipareigojime sudaryti sutartį (CK 6.156 str. 2 d.). Bet kokie veiksmai, lemiantys sutarties šalių valios trūkumą (suklydimas, apgaulė, spaudimas, grasinimas ir kt.), sukelia sutarties negaliojimą. Sutarties laisvės principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai.

10Byloje esminę reikšmę turi paskolos sutarties sudarymo ar jos nesudarymo fakto nustatymas, kurį visų pirma apsprendžia skolos dokumento (skolos sutarties) turinys. Ginčijamos skolos sutarties tekste nedviprasmiškai įrašyta: „K. D. pasiskolinau iš R. G. 11800,00 Lt...” Atsakovas neneigė, jog pasirašė šią skolos sutartį niekieno neverčiamas laisva valia. Atsakovas nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti, jog jis negalėjo suvokti sutarties turinio ar jos pasekmių. Atsakovas priešieškiniu prašo pripažinti nesudaryta skolos sutartį, kurios raštu užfiksuotos sąlygos šalims yra aiškios, t. y. byloje nėra ginčo dėl rašytinės skolos sutarties turinio. Sutarties nuostatą, kad pinigus atsakovas gavo atsakovas ginčija sutarties nuostatos fiktyvumo aspektu. Atsakovas teigia, kad pasirašydamas skolos sutartį joje nurodytos 11800,00 Lt paskolos sumos iš ieškovės negavo ir neturėjo gauti, nes 11800,00 Lt sumą šalys aptarė ne kaip ieškovės suteiktą paskolą, o kaip ketinimų susitarimą dėl bendro ūkio vedimo, kad ne jis skolinosi pinigus, o pats paskolino ieškovei 10000,00 Lt, kad ginčo sutartį pasirašė kitu laiku. Šiuos argumentus patvirtinančių neginčijimų įrodymų nepateikia, nurodydamas aplinkybes painiojasi, vis pateikia naujas versijas. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2006 m. spalio 16 d. skolos sutartį, pagal kurią ketina iš ieškovės pasiskolinti 11800,00 Lt, jis pasirašė 2008 m. pavasarį, kad tai buvo susitarimas dėl ieškovės asmeninio turto apsaugojimo nuo padalijimo skyrybų atveju, nes tas turtas buvo pagerintas abiejų lėšomis, kad nuo 2008 m. jokių santykių su ieškove nepalaikė (b. l. 40-42). Viename teismo posėdyje teigė, kada skolos lapelį pasirašė 2008 m. vasario ar balandžio mėn., kada šalys jau nesusitikinėjo, kad tai buvo ne paskola, o indėlis į namo pagerinimo darbus ateičiai, nes ieškovė 2007 m. pageidavo namui įrengti dujų įvadą ir jis turi prisidėti savo lėšomis (I t. b. l. 68-69), kitame teismo posėdyje teigia, kad skolos sutartį pasirašė gal 2007 ar 2008 metais, kad tai buvo prisidėjimas prie gerbūvio nes buvo padarytas kanalizacijos įvadas (I t. b. l. 95), galiausiai atsakovas teigia, kad tai jis skolino ieškovei pinigus. Nurodo, kad būtent 2006 m. spalio 13 d. vartojimo kreditas iš Hansabanko - 12000,00 Lt (II t. b. l .127-129) buvo paimtas suteikti ieškovei 10000,00 Lt paskolą, kadangi jai reikėjo sumokėti už atliktus kanalizacijos, vandentiekio darbus (III t. b. l. 5), 2012 m. liepos 10 d. teismo posėdyje jis nurodė, kad turėdamas 17000,00 Lt santaupų, 13000,00 Lt įsiskolinimą vaikų išlaikymui ir dar kitokių skolų, ieškovei paskolino 10000,00 Lt, kad 2008 m. pervedinėjo pinigus ieškovei, nors ji buvo jam skolinga ir abu visiškai nebendravo (III t. b. l. 15)

11Byloje esantys dokumentai apie atsakovo pajamas, kreditorinius įsipareigojimus, nekilnojamąjį turtą liudija priešingai nei nurodė atsakovas. Pats atsakovas pripažino ir iš bylos dokumentų nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis 2006 metais buvo sunki, jis turėjo kreditorinių įsipareigojimų, skolų ir įsiskolinimą vaikų išlaikymui. Jo atlyginimas buvo apie 1800,00 Lt neatskaičius mokesčių, tačiau išmokama jam buvo tik vidutiniškai 670,00 Lt atlyginimas, nes kita dalis atlyginimo buvo pervedama jo kreditoriams pagal vykdomuosius raštus (II t. b. l. 108.) Iš antstolės pažymos matyti, kad nuo 2006 m. rugsėjo 8 d. iki 2006 m. gruodžio 29 d. dar buvo išieškota 10618,64 Lt skolos (II t. b. l.109) Kad ieškovo finansinė būklė gavus paskolą iš ieškovės ir iš banko ženkliai pagerėjo patvirtina ir jo skolų išieškojimo padidėjimas nuo 40,00 Lt iki 567,094 Lt, o 2006 m. gruodžio 29 d. antstolė išieško net 8195,58 Lt skolos, ir galimybės sudaryti kitus kreditorinius įsipareigojimus su bankais – 2006 m. lapkričio 9 d. kreditas iš AB DNB banko – 8000,00 Lt (I t. b. l. 138), 8000,00 Lt paskola iš Snoro banko (I t. b. l. 59-64, III t. b. l. 6-7). Todėl tikėti atsakovo teiginiais, kad jis iš ieškovės nesiskolino pinigų, o pats jai paskolino, nėra pagrindo. Labiau tikėtina, kad jam paskola iš ieškovės buvo būtina, o ieškovė turėjo finansines galimybes ją suteikti, nes ieškovės turtinė padėtis visuomet buvo gera, ji turėjo nekilnojamojo turto, piniginių lėšų (santaupų), gavo atlyginimą, išlaikymą vaikams (II t. b. l. 14-79). Šalys ruošėsi sudaryti santuoką, pasitikėjo viena kita, todėl realu, kad ieškovė paskolino atsakovui pinigus, jo paprašyta ir norėdama padėti, kaip savo būsimam sutuoktiniui. Be to, ji 2007 m. kovo 9 d. paėmė paskolą, kurią pati viena grąžino bankui, ir ja padengė atsakovo paskolą banke (II t. b. l. 80-81, 84-95). Šios aplinkybės patvirtina ieškovės nurodytas aplinkybes dėl paskolos sutarties sudarymo aplinkybių ir šalių valios.

12Atsakovas ginčo sutarties pasirašymą datą įrodinėja tuo, kad jis 2006 m. spalio 16 d. buvo Alytuje ir ėmė grynuosius pinigus banke, tai niekaip negalėjo būti Plungėje pas ieškovę ir pasirašyti skolos sutarties ir pateikia sąskaitos išrašą. Tačiau banke 2006 m. spalio 16 d. atlikta operacija „SĄSK. PAP“ – pinigų pervedimas į sąskaitą, niekaip nepatvirtina atsakovo teiginio, kad jis visą dieną buvo banke, ėmė grynuosius pinigus banko kasoje ir negalėjimo tą dieną būti Plungėje pas ieškovę (II t. b. l. 124). Be to atsakovas teigdamas, kad ginčo sutartis nebuvo pasirašyta 2006 m. spalio 16 d., negali nurodyti tikslios datos, kada ji buvo pasirašyta, vienur teigia, kad „gal 2008 metais“, kitur „gal 2007 ar 2008 metais“ ar „2008 m. vasario ar balandžio mėn.“. Atsakovo nurodytu laiku dėl galimai pasirašytos sutarties, kaip šalys pripažino, jie santuokinio gyvenimo negyveno, bendro ūkio nevedė ir netgi jau nebendravo, tačiau atsakovas 2008 m. vasario, kovo, gegužės, liepos lapkričio, gruodžio mėnesiais bankiniais pavedimais ieškovei pervedė 1700,00 Lt. Išdėstytų aplinkybių kontekste tai pripažįstama kaip skolos grąžinimas (I t. b. l. 9-14).

13Atsakovas savo nurodytoms aplinkybėms dėl ieškovės namo rekonstrukcijos ir pagerinimo darbų bei jų apmokėjimo patvirtinti jokių dokumentų ir svarių argumentų nepateikė. Ieškovė jas paneigė ir kaip patvirtinimą pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą ir Individualaus statinio pripažinimo tinkamu naudotis aktą (I t. b. l. 112-114, II t. b. l. 97-98) kuriuose nurodyta, kad 2003 m. rugpjūčio 14 d. namas pripažintas tinkamu naudoti, jame įrengta vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklai, sąskaitos išrašą patvirtinantį, kad ieškovė 2008 m. liepos 1 d. apmokėjo už namo prijungimą prie dujų sistemos.

14Šalių santuoka nutraukta 2009 m. liepos 21 d. Plungės rajono apylinkės teismo sprendimu bendru šalių susitarimu (I t. b. l. 44). Atsakovas pagal savo išsilavinimą turėjo ir galėjo suprasti kokius padarinius sukelia skolos rašto pasirašymas, kad prisiimtus įsipareigojimus reikia vykdyti ir nutraukiant santuoką su ieškove turėjo tai aptarti. Tačiau nutraukiant santuoką jokių ginčų dėl šalių kreditorinių įsipareigojimų viena kitai nebuvo.

15Ieškovei 2010 m. sausio 20 d. pradėjus reikalauti grąžinti paskolą siunčiant atsakovui žinutes elektroniniu paštu (I t. b. l. 50-53 ) jis jokių veiksmų nesiėmė, su ieškove nebendravo, išsiaiškinti su ieškove dėl jos galimai neteisėtų reikalavimų dėl nesuteiktos skolos nebandė.

16CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įvertindamas įrodymus teismas turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti. Suformuotoje praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Be kitų aplinkybių, teismas turi vertinti nagrinėjamų teisinių santykių esmę, galimo jų subjektų elgesio motyvus, atitiktį logikos dėsniams, rūpestingo, protingo, apdairaus teisinių santykių dalyvio elgesio standartams, atsižvelgti į nagrinėjamą situaciją apibūdinančias aplinkybes, tokias kaip šalių tarpusavio santykių pobūdis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.). Be to, Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; ir kt.).

17Vertindamas nurodytais principais visus nagrinėjamojoje byloje surinktus faktinius duomenis ir jų nekartodamas, teismas laiko įrodyta, kad pagal 2006 m. spalio 16 d. skolos sutartį ieškovė suteikė atsakovui paskolą ir pinigus 11800,00 Lt sumoje perdavė, kad atsakovas neįrodė, jog pasirašė ne skolos, o ketinimų sutartį ir pinigų perdavimo fakto nenuginčijo. Tai patvirtina pas ieškovę esantis atsakovo pasirašytas skolos raštas, jo daryti pavedimai ir anksčiau aptarti motyvai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Nesant duomenų, jog atsakovas paskolą grąžino (turėjo grąžinti 2011 m. lapkričio 15 d.), ji priteistina ieškovei iš atsakovo. Todėl patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, priešieškinys atmestinas.

18Atsakovas, praleidęs terminą laiku ir tinkamai įvykdyti piniginę prievolę, privalo mokėti įstatymo numatytas palūkanas (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.). Iš atsakovo ieškovei priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19Ieškinį patenkinus, priešieškinį atmetus iš atsakovo ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis mokėtinas už priteistą sumą – 303,00 Lt (I t. b. l. 4, 35) ir išlaidos advokatės teisinei pagalbai apmokėti – 1242,00 Lt (I t. b. l. 5-6, 130-131), pašto išlaidos - 10,40 Lt (II t. b. l. 119), įrodymų rinkimo išlaidos – 40,00 Lt (II t. b. l. 120), kelionės išlaidos – 440,95 Lt (II t. b. l. 119) bei išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą valstybei – 40,49 Lt (teismo pažyma apie išlaidas, I t. b. l. 1) (CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 p., 6 p. ir 9 p., 93 str. 1-2 d., 98 str.).

20Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

Nutarė

21ieškinį patenkinti visiškai.

22Priteisti iš atsakovo ieškovei 10100,00 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. birželio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2036,35 Lt bylinėjimosi išlaidas.

23Priešieškinį atmesti.

24Priteisti iš atsakovo valstybei 40,49 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Alytaus rajono apylinkės teismo Civilinių bylų raštinę (206 kab.).

25Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant... 2. ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 10100,00 Lt... 3. Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti nesudaryta 2006 m. spalio 16 d.... 4. Ieškovė ir jos atstovė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį... 5. Atsakovas ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, o... 6. Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinys atmestinas.... 7. Šalių ginčas byloje kilo dėl paskolos sandorio sudarymo. Ieškovės... 8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1... 9. Iš bylos dokumentų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė remiasi... 10. Byloje esminę reikšmę turi paskolos sutarties sudarymo ar jos nesudarymo... 11. Byloje esantys dokumentai apie atsakovo pajamas, kreditorinius... 12. Atsakovas ginčo sutarties pasirašymą datą įrodinėja tuo, kad jis 2006 m.... 13. Atsakovas savo nurodytoms aplinkybėms dėl ieškovės namo rekonstrukcijos ir... 14. Šalių santuoka nutraukta 2009 m. liepos 21 d. Plungės rajono apylinkės... 15. Ieškovei 2010 m. sausio 20 d. pradėjus reikalauti grąžinti paskolą... 16. CPK 185 straipsnyje numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus... 17. Vertindamas nurodytais principais visus nagrinėjamojoje byloje surinktus... 18. Atsakovas, praleidęs terminą laiku ir tinkamai įvykdyti piniginę prievolę,... 19. Ieškinį patenkinus, priešieškinį atmetus iš atsakovo ieškovei... 20. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259... 21. ieškinį patenkinti visiškai.... 22. Priteisti iš atsakovo ieškovei 10100,00 Lt skolą, 5 procentų dydžio... 23. Priešieškinį atmesti.... 24. Priteisti iš atsakovo valstybei 40,49 Lt išlaidas už procesinių dokumentų... 25. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per...