Byla eB2-151-640/2020
Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Deibriga“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. K. ir R. P

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė,

2rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Deibriga“ (toliau-BUAB „Deibriga“) bankroto administratoriaus R. S. pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Deibriga“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. K. ir R. P.,

Nustatė

31.

4BUAB „Deibriga“ bankroto administratoriaus R. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl BUAB „Deibriga“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

52.

6Pareiškimas grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis:

72.1.

8Įmonės vadovu nuo 2016 m. liepos 29 d. yra įregistruotas R. K.. Su šiuo asmeniu susisiekti neįmanoma, į registruotais laiškais siųstus raginimus perduoti įmonės dokumentus ir turtą jis nereaguoja, todėl įmonės dokumentai ir turtas yra neperduoti iki šiol. Pagal paskutinę registrui pateiktą įmonės finansinę atskaitomybę už 2013 m., UAB „Deibriga“ vykdė kasybos, statybos ir statybos inžinerijos mašinų didmeninę prekybą; didmeninę prekybą įranga ir vamzdžiais. Įmonė laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2013 m. gavo pardavimo pajamų (2012 m. pardavimo pajamos siekė 574 987 Lt, 2013 m. – 304 387 Lt). Taip pat, pagal 2013 metų finansinę atskaitomybę įmonė turėjo turto už 197 640 Lt (57 240,50 Eur), tačiau šis turtas nėra perduotas bankroto administratoriui, todėl jį galimai galėjo pasisavinti direktorius R. K.. 2015 m. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau-VMI) įmonei apskaičiavo, o ši liko nesumokėjusi 25 830 Eur sumos, todėl darytina išvada, kad bendrovė tuo metu dar vykdė ūkinę-komercinę veiklą. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau-VSDFV) esančios įmonės paskyros matyti, kad nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. bendrovė dirbo 33 asmenys. Įsiskolinimai VSDFV susidarė 2016 m. birželio-liepos mėnesiais.

92.2.

10Pagal 2013 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr.2013/08/23/01 BUAB „Deibriga“ nusipirko, o pagal 2016 m. spalio 18 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr.16-10-18/002 perpardavė ginčijamas reikalavimo teises į UAB „Meyer &John GmbH Co. KG“. Pagal šiuos sandorius UAB „Deibriga“ 2014 m. gruodžio 31 d. per kasą sumokėjo SIA „Maval“ 350 000 Lt sumą, o 2016 m. spalio 18 d. iš UAB „Dausora“ į kasą gavo 25 000 Eur sumą, tačiau pastarosios piniginės lėšos bankroto administratoriui nėra perduotos iki šiol, o taip pat nėra ir jokių apskaitos dokumentų apie jų panaudojimą. Taigi, buvo sudaryti nuostolingi sandoriai, kurie 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-671-640/2019 buvo pripažinti negaliojančiais ab initio.

112.3.

12Laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. vasario 20 d. BUAB „Deibriga“ direktoriaus pareigas ėjo R. P., todėl jam kyla atsakomybė už tuo laikotarpiu sudarytus neteisėtus ir žalingus sandorius. Vadovas pažeidė Įmonių bankroto įstatymo (toliau-ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktus. Nors byloje pateikti priedai byloja, kad 2014 m.-2015 m. buvo priskaičiuota ir nesumokėta eilė mokesčių ir VSDFV įmokų, tačiau galimai nuo 2016 m. nebuvo vesta jokia buhalterinė apskaita, nes nuo 2013 m. Juridinių asmenų registrui nebuvo teiktos jokios finansinės atskaitomybės. Taip pat, nebuvo tvarkomi pinigų kasos ir atsiskaitomosios sąskaitos registrai. Tai rodo, 2014 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderis ir 2016 m. spalio 18 d. kasos pajamų orderis, kur matyti, jog už perkamas reikalavimo teises įmonė per kasą (grynais) sumokėjo 101 367 Eur (350 000 Lt), o jas perpardavus gavo grynais 25 000 Eur, tačiau administratorius jokių kasos dokumentų (originalų) neturi (jam neperduota). Galimai nevesti ir pinigų, banko sąskaitų apyvartų registrai, gautų–išrašomų sąskaitų registrai (pirkimo-pardavimų žurnalai), įmonės gautinų-mokėtinų sumų registrai (debitorių-kreditorių), nes aukščiau nurodyti dokumentai nėra perduoti bankroto administratoriui iki šiol. Tuo tarpu, kad įmonė vykdė komercinę veiklą, pardavimus, buvo gaunamos pajamos, mokama darbuotojams, įrodo bankroto byloje pateikta civilinių bylų medžiaga, Sodros ir VMI duomenys, patvirtinti kreditoriniai reikalavimai (įmonės skolos). Nėra jokių įmonės turto inventorizacijos aktų (jie neperduoti bankroto administratoriui).

132.4.

14Įmonės vadovai (direktorius R. K. ir/arba R. P.) netinkamai (arba apgaulingai) organizavo/vedė įmonės apskaitą ir pažeidė aukščiau nurodytų norminių teisės aktų nuostatas, nes jokie buhalterinės apskaitos dokumentai nėra perduoti bankroto administratoriui iki šiol, galimai jie yra neišsaugoti, o Juridinių asmenų registrui (nuo 2013 m.) jokios finansinės atskaitomybės net nebuvo teiktos. Tai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog metinės finansinės atskaitomybės įmonėje nuo 2013 m. nebuvo sudarinėjamos, netvirtintos ir/arba neteiktos, o buhalterinė apskaita nuo 2013 m. net nebuvo vesta ar vesta netinkamai, už tai atsako R. K..

152.5.

16Buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai. Kaip minėta, iš bylos Nr. e2-671-640/2019 medžiagos nustatyta, kad pagal 2013 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr.2013/08/23/01 įmonė nusipirko reikalavimo teises į UAB „Meyer &John GmbH Co. KG“ skolą lygią

17441 085,36 Lt (127 747,15 Eur) sumai. Įmonė pagal 2013 m. rugpjūčio 23 d. sutarties Priedo Nr. 1 nuostatas įsipareigojo pirkimo kainą 352 868,29 Lt (102 197,72 Eur) (44 1085,36x0,8) sumokėti iki 2014 m. rugpjūčio 23 d. 2014 m. rugpjūčio 11 d. įmonė pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo (užvesta civ.b. Nr. L2-34758-820/2014), kuriuo prašė priteisti nusipirktą skolą iš atsakovo UAB„Meyer &John“. 2014 m. rugsėjo 10 d. atsakovas (UAB Meyer John) pateikė prieštaravimą, kad nepripažįsta reikalavimų. 2014 m. spalio 9 d. įmonė pateikė ieškinį, kurio pagrindu, vėliau buvo užvesta civilinė byla Nr. 2-5935-619/2014 ir teisminis ginčas dėl šios skolos priteisimo. Nepaisant to, kad įmonės įsigyta skola (reikalavimo teisės) buvo atsakovo ginčijamos ir nepripažįstamos, o sumokėjimo terminas pagal 2013 m. rugpjūčio 23 d.sutarties Priedo Nr.1 nuostatas jau buvo suėjęs ir dėl to sutartis nutraukta, tarp šalių galimai įvyko restitucija (pagal sutarties 9.2. p.), įmonė vis vien 2014 m. gruodžio 31 d. pagal kasos išlaidų orderį sumokėjo grynais SIA „Maval“ 350 000 Lt (101 367 Eur). Galiausiai, 2016 m. spalio 18 d. pagal sutartį Nr.16-10-18/002 aukščiau nurodyta skola buvo perparduotos UAB „Daisora“ už 25 000 Eur, pirkimo kaina neva buvo sumokėta į įmonės kasą, tačiau pastarosios piniginės lėšos bankroto administratoriui nėra perduotos iki šiol, o taip pat nėra ir jokių apskaitos dokumentų pagrindžiančių šių lėšų teisėtą panaudojimą. 2019 m. balandžio 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-671-640/2019 (kuris yra įsiteisėjęs) tiek 2013 m. rugpjūčio 23 d., tiek 2016 m. spalio 18 d. sandoriai buvo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais ab initio, tačiau restitucija dėl atliktų pagal juos mokėjimų netaikyta. Šiame teismo sprendime konstatuota, jog šie sandoriai neatitinka jokios verslo logikos ir yra įmonei visiškai finansiškai nenaudingi. Šie teismo nustatyti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje ir aiškiai rodo, jog 2013 m. rugpjūčio 23 d., 2016 m. spalio 18 d. sandoriai yra laikytini nuostolingais ir ekonomiškai nenaudingais įmonei.

182.6.

19Pagal 2013 m. balansą įmonė turėjo turto už 168 350 Eur. Pinigai ir jų ekvivalentai sudarė 283 352 Lt; atsargų ir išankstinių apmokėjimų - už 27 929,22 Eur (96 434 Lt ) sumas, taigi teoriškai įmonė galėjo SIA „Maval“ sumokėti 350 000 Lt (101 367 Eur) sumą per 2014 metus vien tik realizavus trumpalaikį turtą. Tačiau administratoriaus vertinimu, šis sandoris turėjo esminės reikšmės įmonės nemokumui, nes 2014 m. gruodžio 31 d. mokėjimas buvo atliktas be jokio teisinio pagrindo ir už visiškai bevertį ar menkavertį turtą (turtines teises), bet kuriuo atveju įmonė mažiausiai patyrė nuo 76 367 Eur (101 367-25 000) iki 101 367 Eur (350 000 Lt) dydžio žalą.

20Pareiškimas tenkintinas.

213.

22Iš viešų registrų duomenų matyti, kad UAB „Deibriga“ Juridinių asmenų registre įregistruota 1999 m. kovo 4 d., įmonės vadovo pareigas nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2015 m. kovo 12 d. ėjo R. P., nuo 2015 m. kovo 12 d. iki 2016 m. kovo 15 d. A. M., nuo 2016 m. kovo 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 21 d. D. S., o nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. R. K..

234.

24Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi UAB „Deibriga“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirtas MB „Tavix“. Nutartis įsiteisėjo 2017 m. gegužės 2 d.

255.

26Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kurį 2018 m. lapkričio 22 d. patikslino, o 2019 m. rugsėjo 30 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

276.

28Nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi bankroto administratorius MB „Tavix“ su pareiškimu dėl BUAB „Deibriga“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nes anot jo egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 5 punktuose įvardinti tyčinį bankrotą kvalifikuojantys kriterijai.

297.

30Pagal Įmonių bankroto įstatymo (pareiškimo pateikimo metu galiojusią redakciją) 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai, esant bent vienam iš kurių, jeigu dėl to kilo bankrotas, teismas bankrotą pripažįsta tyčiniu: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930(1) straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

318.

32Išvardytų požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti tyčinį bankrotą – įstatymas reikalauja nustatyti priežastinį ryšį (sąsajumą) tarp tyčinių neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir teisinių padarinių (nemokumo būklės). Jeigu toks priežastinis ryšys nenustatytas, nėra pagrindo pripažinti, kad įmonė bankrutavo dėl vadovų tyčinių veiksmų. Šiuo aspektu kasacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto pripažinimui tyčiniu nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016).

339.

34Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškimo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti buvusio įmonės vadovo veiksmų aktualiu ginčo atveju laikotarpiu (ne)tinkamumą įmonės bei jos kreditorių atžvilgiu, be kita ko, įvertinant atitinkamai šių veiksmų atlikimo momentu buvusias faktines aplinkybes, sąlygojusias suinteresuotojo asmens, kaip buvusio įmonės vadovo veikimo konkrečiu būdu (ne)būtinumą.

35Dėl vadovų netinkamo pareigų vykdymo

3610.

37ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas pripažįsta bankroto tyčiniu, jei įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

3811.

39Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus.

4012.

41Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009).

4213.

43Bankroto administratoriaus teigimu, BUAB „Deibriga“ vadovai R. K. ir R. P. netvarkė pinigų kasos ir atsiskaitomosios sąskaitos registrų. Nėra jokių įmonės turto inventorizacijos aktų/jie neperduoti bankroto administratoriui. Bankroto administratorius taip pat nurodo, kad galimai nevesti ir pinigų, banko sąskaitų apyvartų registrai, gautų-išrašomų sąskaitų registrai (pirkimo-pardavimo žurnalai), įmonės gautinų-mokėtinų sumų registrai (debitorių-kreditorių), nes aukščiau nurodyti dokumentai nėra perduoti bankroto administratoriui iki šiol. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais bankroto administratoriaus argumentais, nes visų įmonės dokumentų nebuvimas bankroto administratorės žinioje suponuoja tai, jog tokiu atveju nėra galimybės nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties ir identifikuoti su juo susijusių operacijų, taip pat nustatyti tikrųjų įmonės bankroto priežasčių. Tuo tarpu bankroto administratorius nepateikia jokių konkrečių įrodymų, kurie pagrįstų jo teiginius, kad tokie registrai nebuvo vedami ar tvarkomi. Taigi, argumentas, jog nebuvo tvarkomos pinigų kasos, atsiskaitomosios sąskaitos registrai, inventorizacijos aktai, piniginių banko sąskaitų apyvartų registrai, gautų-išrašomų sąskaitų registrai, atmestini kaip nepagrįsti.

4414.

45Kita vertus, bankroto administratorius nurodo, kad paskutinis BUAB „Deibriga“ vadovas R. K. iki šiol nėra perdavęs bendrovės dokumentų ir turto. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad R. K. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2017 m. gegužės 2 d., buvo įpareigotas per 15 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo perduoti bankroto administratoriui visus bankrutuojančios įmonės dokumentus ir turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis. Teismas įvertinęs BUAB „Deibriga“ bankroto byloje esančią medžiagą nustatė, kad joje nėra duomenų patvirtinančių, jog bendrovės dokumentai ir turtas buvo perduoti bankroto administratoriui. Taigi, sutiktina su pareiškimo argumentu, kad R. K. nėra įvykdęs ĮBĮ ir teismo nutartimi nustatytos pareigos perduoti bankroto administratoriui BUAB „Deibriga“ turtą ir dokumentus.

4615.

47Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. Pagal to paties įstatymo 28 straipsnį, už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvadą (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui ir atskiros socialinės atsakomybės ataskaitos parengimą ir paskelbimą atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją.

4816.

49Bankroto administratorius nurodo, kad nuo 2013 m. Juridinių asmenų registrui nebuvo teikiami finansinės atskaitomybės dokumentai. Teismas įvertinęs Juridinių asmenų registro duomenis, neturi pagrindo nesutikti su tokiu bankroto administratoriaus argumentu, nes matyti, jog Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą BUAB „Deibriga“ finansinės atskaitomybės dokumentai buvo teikti už 2013 m. Tai reiškia, kad tiek nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2015 m. kovo 12 d. BUAB „Deibriga“ direktoriaus pareigas ėjęs R. P., tiek nuo 2016 m. rugsėjo 21 d. iki 2017 m. gegužės 17 d. jas perėmęs R. K. nevykdė pareigos teikti viešam registrui finansinės atskaitomybės dokumentus.

5017.

51Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą tyčinį bankrotą kvalifikuojantį kriterijų.

52Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių

5318.

54ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

5519.

56Pažymėtina, kad, sprendžiant ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą, byloje turi būti įrodyta, kad nurodytais sandoriais tyčia dar labiau esmingai buvo pabloginama įmonės turtinė padėtis. Tai reiškia, kad ne bet kokių nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų sandorių sudarymas gali būti pripažintas tyčinio bankroto požymiu, o tik tokiu, dėl kuriu sudarymo egzistuoja priežastinis ryšys su nemokumo būsenos atsiradimu arba jau nemokios įmonės padėties esminiu pabloginimu iki tokio laipsnio, jog šie veiksmai kvalifikuotini kaip tyčinis bankrotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-352-690/2017).

5720.

58Bankroto administratorius nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. ir 2016 m. spalio 18 d. buvo sudaryti nuostolingi sandoriai, kurie civilinėje byloje Nr. e2-671-640/2019 buvo pripažinti negaliojančiais ab initio. Teismas neturi pagrindo su tokiu argumentu nesutikti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad civilinėje byloje Nr. Nr. e2-671-640/2019 nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 2013/08/23/01 sudaryta tarp SIA MAVAL ir UAB „Deibriga“ bei 2016 m. spalio 18 d. sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 16-10-18/002 tarp UAB „Deibriga“ ir UAB „Dausora“ yra pripažintinos negaliojančiomis. Teismas šioje civilinėje byloje konstatavo, kad naujasis kreditorius UAB „Deibriga“ pagal 2013 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo perleidimo sutartį įsigijęs reikalavimo teisę žinojo apie 2013 m. liepos 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties tarp UAB „Girista“ ir SIA MAVAL sąlygas, todėl žinojo, kad sutartis tarp šalių nutraukta ir reikalavimo teisė negali būti perleista. Taip pat, UAB „Deibriga“ negalėjo perleisti reikalavimo, kurio realiai neturėjo. Šiuo atveju, teismo vertinimu, BUAB „Deibriga“ vadovai, suvokdami sudarytų sandorių neteisėtumą, sudarė nuostolingus sandorius ir net nežinodami tikslios mokėtinos sumos reikalavimo perleidėjui, gera valia sumokėjo maksimalią galimą kainą. Atsižvelgiant į civilinėje byloje Nr. e2-671-640/2019 konstatuotas aplinkybės ir tai, jog 2013 m. rugpjūčio 23 d. ir 2016 m. spalio 18 d. sandoriai buvo sudaryti bendrovės vadovų pareigas einant R. P. ir R. K., darytina išvada, egzistuoja pagrindas konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą tyčinį bankrotą kvalifikuojantį kriterijų.

59Dėl apgaulingo ir netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo

6021.

61Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, bankrotas taip pat pripažįstamas tyčiniu, jei teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

6222.

63Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad R. K. būtų perdavęs bankroto administratoriui bendrovės turtą ar dokumentus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog šioje byloje nustatytas įmonės vadovo elgesys (požiūris), neveikimas įmonės finansinės veiklos tinkamumo, finansinės padėties nustatymo klausimais pakankamai ilgą laiko tarpą, liudija, kad bankroto administratoriui įmonės turto bei dokumentų neperdavimas yra sąmoningas įmonės vadovo veiksmas (neveikimas), kadangi, akivaizdu, jog BUAB „Deibriga“ buhalterinė apskaita jau nuo 2013 m. buvo vykdoma netinkamai arba šie dokumentai ir turtas be svarbių priežasčių nėra išsaugoti (CPK 185 str.). Aptartų faktinių aplinkybių visetas apie BUAB „Deibriga“ buvusių vadovų veiksmus (neveikimą) implikuoja, kad vengdami perduoti įmonės dokumentus teismo paskirtam bankroto administratoriui ir teismui jie siekia užkirsti kelią išsiaiškinti tikrąsias įmonės bankroto priežastis, įmonės netinkamo valdymo aplinkybes bei galimą turto iššvaistymą ar pasisavinimą. Be to, BUAB „Deibriga“ vadovai nuo 2013 m. neteikė viešam registrui finansinės atskaitomybės dokumentų, o nuo 2015 m. liko nesumokėję VMI 25 830,00 Eur sumos, nors bendrovėje laikotarpiu nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki 2017 m. gegužės 2 d. bendrovėje buvo įdarbinti asmenys. Taip pat, bankroto administratorius nenustatė jokio BUAB „Deibriga“ turto, nors 2013 m. finansinės atskaitomybės dokumentuose toks turtas buvo nurodomas. Taigi, darytina išvada, kad egzistuoja pagrindas konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą tyčinį bankrotą kvalifikuojantį kriterijų.

6423.

65Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad bankroto administratorius MB „Tavix“ įrodė ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 5 punktų sąlygų egzistavimą BUAB „Deibriga“ bankroto byloje. Pažymėtina, kad šiuo atveju laikytina, kad tarp bendrovės vadovų veiksmų, netinkamai vykdant savo, kaip įmonės vadovų pareigas, t. y. apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, nesąžiningų sandorių, kurie ekonomiškai nebuvo naudingi bendrovei, yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl pareiškimas dėl BUAB „Deibriga“ bankroto pripažinimo tyčiniu yra tenkinamas.

66Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, teismas

Nutarė

67Pareiškimą tenkinti.

68Pripažinti BUAB „Deibriga“ (į.k. ( - )) bankrotą tyčiniu.

69Įsiteisėjus nutarčiai, apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti Vilniaus apygardos prokuratūrą bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybą prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

70Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta... 2. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutuojančios uždarosios... 3. 1.... 4. BUAB „Deibriga“ bankroto administratoriaus R. S. kreipėsi į teismą su... 5. 2.... 6. Pareiškimas grindžiamas žemiau nurodomomis aplinkybėmis:... 7. 2.1.... 8. Įmonės vadovu nuo 2016 m. liepos 29 d. yra įregistruotas R. K.. Su šiuo... 9. 2.2.... 10. Pagal 2013 m. rugpjūčio 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį... 11. 2.3.... 12. Laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. vasario 20 d. BUAB... 13. 2.4.... 14. Įmonės vadovai (direktorius R. K. ir/arba R. P.) netinkamai (arba... 15. 2.5.... 16. Buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai. Kaip... 17. 441 085,36 Lt (127 747,15 Eur) sumai. Įmonė pagal 2013 m. rugpjūčio 23 d.... 18. 2.6.... 19. Pagal 2013 m. balansą įmonė turėjo turto už 168 350 Eur. Pinigai ir jų... 20. Pareiškimas tenkintinas.... 21. 3.... 22. Iš viešų registrų duomenų matyti, kad UAB „Deibriga“ Juridinių... 23. 4.... 24. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi UAB... 25. 5.... 26. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 12 d. nutartimi patvirtino... 27. 6.... 28. Nagrinėjamu atveju į teismą kreipėsi bankroto administratorius MB... 29. 7.... 30. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (pareiškimo pateikimo metu galiojusią... 31. 8.... 32. Išvardytų požymių nustatymas pats savaime dar nėra pakankamas konstatuoti... 33. 9.... 34. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškimo pagrįstumo klausimą,... 35. Dėl vadovų netinkamo pareigų vykdymo... 36. 10.... 37. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas pripažįsta... 38. 11.... 39. Vadovaujantis ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktu, įmonės valdymo organai... 40. 12.... 41. Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis... 42. 13.... 43. Bankroto administratoriaus teigimu, BUAB „Deibriga“ vadovai R. K. ir R. P.... 44. 14.... 45. Kita vertus, bankroto administratorius nurodo, kad paskutinis BUAB... 46. 15.... 47. Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16... 48. 16.... 49. Bankroto administratorius nurodo, kad nuo 2013 m. Juridinių asmenų registrui... 50. 17.... 51. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju... 52. Dėl nuostolingų ar ekonomiškai nenaudingų sandorių... 53. 18.... 54. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta, kad bankrotas pripažįstamas... 55. 19.... 56. Pažymėtina, kad, sprendžiant ar bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu... 57. 20.... 58. Bankroto administratorius nurodo, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d. ir 2016 m.... 59. Dėl apgaulingo ir netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo... 60. 21.... 61. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, bankrotas taip pat... 62. 22.... 63. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad R. K. būtų perdavęs bankroto... 64. 23.... 65. Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad bankroto... 66. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292... 67. Pareiškimą tenkinti.... 68. Pripažinti BUAB „Deibriga“ (į.k. ( - )) bankrotą tyčiniu.... 69. Įsiteisėjus nutarčiai, apie bankroto pripažinimą tyčiniu informuoti... 70. Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju...