Byla e2-1213-430/2017
Dėl 2016 m. birželio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir 2016 m. birželio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų priėmimo momento (ab initio), dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų V. Č. ir Z. R

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, sekretoriaujant Vitalijai Martinkėnaitei, dalyvaujant ieškovės L. D. atstovui advokatui Egidijui Matoniui, atsakovei L. G., atsakovui A. S., jo atstovui advokatui Vykintui Bulotui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Alzida“, A. S., L. G., E. P., J. G., A. J., V. K. J. dėl 2016 m. birželio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir 2016 m. birželio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų priėmimo momento (ab initio), dalyvaujant tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų V. Č. ir Z. R..

3Teismas

Nustatė

4Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. D. ieškinį dėl 2016 m. birželio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo neteisėtu ir 2016 m. birželio 7 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais nuo jų priėmimo momento (ab initio). Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė L. D. yra uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ akcininke ir valdybos pirmininkė. Bendrovei uždarajai akcinei bendrovei „Alzida“ 20 metų vadovavo atsakovas A. S., kuris 2015 m. rugpjūčio 21 d. buvo atšauktas iš valdybos pirmininko ir direktoriaus pareigų, o 2015 m. spalio 7 d. atsistatydino ir iš valdybos nario pareigų. Balsų daugumą turinčių bendrovės akcininkų - A. S., L. G., E. P., J. G., A. J. ir V. K. J. priėmė sprendimą sušaukti 2016 m. vasario 5 d. visuotinį bendrovės akcininkų susirinkimą, į darbotvarkę įtraukiant klausimą dėl bendrovės likvidavimo. 2016 m. kovo 30 d. po pertraukos atnaujinus visuotinį akcininkų susirinkimą įvyko balsavimas dėl darbotvarkėje nurodyto klausimo „Dėl bendrovės likvidavimo, likvidavimo pradžios datos nustatymo ir likvidatoriaus paskyrimo“. Minėta Akcininkų grupė balsavo likviduoti bendrovę nuo sprendimo priėmimo dienos, likvidatoriumi paskiriant A. G.. Akcininkai A. S. ir L. G. iš anksto neįspėję kitų akcininku - ieškovės L. D., Z. R., V. Č., bei bendrovės direktoriaus V. D. - 2016 m. birželio 7 d. surengė uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ visuotinį akcininkų susirinkimą, kuriame nedalyvavo akcininkė V. Č.. Apie rengiamą susirinkimą ieškovė sužinojo atsitiktinai, likus pusvalandžiui iki susirinkimo. Susirinkimas nebuvo sušauktas Akcinių bendrovių įstatymo (toliau - ABĮ) 26 straipsnio 1 dalyje bei bendrovės įstatų 59 punkte nustatyta tvarka, nebuvo įteiktas ar apskelbtas akcininkams pranešimas apie susirinkimo sušaukimą. Nebuvo rašytinio visų akcininkų sutikimo šaukti susirinkimą nesilaikant ABĮ 26 straipsnio 4-6 dalyse numatytos tvarkos. Vadovas arba valdyba nebuvo parengę susirinkimo darbotvarkės, susirinkimo darbotvarkės papildymai nebuvo pasiūlyti ABĮ 25 straipsnio 3 dalyje ir bendrovės įstatuose numatyta tvarka. Bendrovės akcininkų E. P. ir J. G. atstovas V. L. (V. L.) nepateikė reikalaujamos formos įgaliojimo, o be E. P. ir J. G. balsu, nei vienas 2016 m. birželio 7 d, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas negalėjo būti priimtas, nes nebuvo reikiamos balsu daugumos. J. B. pateiktas 2016 m. vasario 10 d. notarinės formos įgaliojimas ir A. S. pateiktas 2016 m. sausio 28 d. notarinės formos įgaliojimas yra generaliniai įgaliojimai, nes juose nėra konkretaus pavedimo atstovauti akcininkus ir balsuoti ir vardu 2016 m. birželio 7 d. akcininku susirinkimo metu. Minėti įgaliojimai nesuteikia teisės balsuoti konkrečiai 2016 m. birželio 7 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, taip pat juose nėra nurodyta, kaip turi būti balsuojama konkrečiais susirinkimo darbotvarkės klausimais. Taip pat ieškovė ieškinį grindė aplinkybe, jog sprendimas dėl bendrovės pelno paskirstymo yra neteisėtas, nes susirinkimo metu L. G. pateikė balsavimui visiškai naują bendrovės pelno paskirstymo projektą, kuris nebuvo pasiūlytas ABĮ ir bendrovės įstatuose nustatyta tvarka ir apie kurį akcininkai nebuvo iš anksto informuoti. Pelno apskirstymo projektas nebuvo įtrauktas į darbotvarkę. Pažymėjo, kad bendrovė šiuo metu neturi tiek lėšų ir/ar pakankamai likvidaus turto, kiek akcininkų grupė nusprendė išmokėti akcininkams. Taip pat ieškovė nurodė, jog neteisėtas ir nepagrįstas susirinkimo sprendimas įgalioti A. S. registruoti susirinkimo protokolą ir bendrovės duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre bei atlikti visus su tuo susijusius veiksmus, nes tai yra išimtinė bendrovės vadovo kompetencija. Be to, susirinkimo protokolas buvo surašomas jau po susirinkimo, t. y. 2016 m. birželio 10 d., protokolą surašinėjo V. L., kuris atsisakė įrašyti į susirinkimo protokolą ieškovės pastabas, vėliau pastabos buvo pridėtos prie protokolo kaip priedas. Susirinkimo metu priimti sprendimai pažeidžia ne tik bendrovės ir akcininkų, balsavusių priešingai, bet taip pat ir dalies akcininkų grupės akcininkų teises ir teisėtus interesus, o tai prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Teismo prašo pripažinti 2016 m. birželio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ visuotinį akcininkų susirinkimą neteisėtu; pripažinti visus 2016 m. birželio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus negaliojančiais nuo jų priėmimo momento (ab initio), priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovai L. G., A. S. ir E. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodyta, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi vertinimai dėl bendrovės likvidavimo pagrįsti tik subjektyviomis prielaidomis. Pažymėjo, kad įmonės pelningumas 2015 metais smarkiai sumažėjo lyginant su ankstesniais 2014 metais. Bendrovės valdymo organai visiškai neatsižvelgdavo į daugumos akcininkų interesus, nevykdė savo funkcijų. Didžiąją dalį įmonės akcijų valdantys akcininkai yra pareiškę nepasitikėjimą bendrovės valdymo organų nariais. Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu nurodė, kad apie 2016 m. birželio 7 d. turėjusį įvykti susirinkimą akcininkai informuoti tinkamai. 2016 m. birželio 7 d. įvyko pakartotinis eilinis visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas pagal 2016 m. gegužės 18 d. turėjusio įvykti susirinkimo darbotvarkę, t. y. bendrovės valdybos pirmininkės L. D. pasirašytu pranešimu akcininkai buvo informuoti, kad 2016 m. kovo 18 d. valdybos posėdyje nuspręsta 2016 m. balandžio 27 d. 16 val. sušaukti visuotinį eilinį bendrovės akcininkų susirinkimą. 2016 m. kovo 29 d. L. D. pranešimu akcininkai buvo informuoti, kad susirinkimo data perkeliama iš 2016 m. balandžio 18 d. į 2016 m. gegužės 18 d. 16 val. Iki minėtos datos akcininkai, kuriems priklauso daugiau nei 1/2 visų bendrovės akcijų (A. S., E. P. ir L. G.), remdamiesi Įstatų 66 punktu bei ABĮ 25 straipsnio 3 dalimi, 2016 m. balandžio 28 d. raštu paprašė papildyti susirinkimo darbotvarkę papildomais klausimais: „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ visų valdybos narių atšaukimo“ ir „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ valdybos išrinkimo“. Susirinkimo darbotvarkė buvo papildyta atitinkamais klausimais. L. D. 2016 m. gegužės 5 d. pranešimu akcininkus informavo apie papildytą 2016 m. gegužės 18 d. susirinkimo darbotvarkę, kurioje įtraukti šie klausimai: 1. Metinis pranešimas; 2. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; 3. Bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas; 4. Dėl visų valdybos narių atšaukimo; 5. Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ valdybos išrinkimo. Minėtas susirinkimas vėl buvo perkeltas į 2016 m. birželio 20 d. apie susirinkimo datos pakeitimą akcininkai įstatuose nurodytu būdu neinformuoti. Ieškovė sukūrė situaciją, nulėmusią, kad 2016 m. gegužės 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimas negalėjo įvykti. Įmonės akcininkai kreipėsi į bendrovę, reikalaudami kuo greičiau sušaukti pakartotinį susirinkimą, kuris įvyktų ne vėliau kaip 2016 m. birželio 8 d., tačiau nebuvo imtasi jokių priemonių susirinkimui sušaukti, todėl susirinkimas sušauktas absoliučios daugumos akcininkų. Susirinkime nedalyvavo tik akcininkė V. Č., kuriai priklauso tik 2,61 proc. bendrovės akcijų, pranešimas jai buvo įteiktas. Pažymėjo, kad advokatas V. L. turėjo teisę atstovaujamųjų E. P. ir J. G. vardu balsuoti 2016 m. birželio 7 d. susirinkime pagal atstovavimo sutartį. Ieškovė ieškinyje nepagrįstai nurodo, neva Vytauto K. J. išduotas įgaliojimas atstovui A. S. ir A. J. išduotas įgaliojimas J. B. yra generaliniai, nesuteikiantys teisės balsuoti susirinkime. Akcininkai privalėjo spręsti valdybos atšaukimo ir naujų valdybos narių rinkimo klausimus, nes bendrijos valdybos narių įgaliojimų terminas buvo seniai pasibaigęs, be to valdybos narių skaičius buvo mažesnis už įstatyme numatytą minimalų. Pažymėjo, kad pelno paskirstymo klausimas buvo įtrauktas į susirinkimo darbotvarkę. Ieškovė nenurodo jokių argumentų, kodėl turėtų būti pripažįstami negaliojančiu sprendimas patvirtinti bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį arba sprendimai organizaciniais klausimais. Ginčijami sprendimai nepažeidžia jokių ieškovės teisių (ieškovė, kaip ir kiti akcininkai, įgijo teisę į pelno dalį; į bendrovės valdybą išrinktas ieškovės pasiūlytas kandidatas - sūnus A. D.), todėl ieškiniui patenkinti nėra teisinio pagrindo. Ieškovė reiškia akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, kuriuo vien tik siekia riboti kitų asmenų teises dalyvauti įmonės valdyme. Už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, atsakovai prašo skirti ieškovei maksimalią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 95 straipsnio 2 dalyje numatytą baudą. Teismo prašo ieškinį atmesti.

6Teisme gautas trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų Z. R. atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu ir jame išdėstytais argumentais sutinka visiškai, kadangi jie yra pagrįsti ir teisėti. Trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų nuomone, 2016 m. birželio 7 d. susirinkime priimti bendrovės veiklai žalingi sprendimai, kurie pažeidžia ir viešąjį interesą. Bendrovė tiekia tam tikras paslaugas, kurių neteikia nei viena Lietuvos ar mitų Baltijos šalių bandymų laboratorija. Bendrovė yra paskirta ekspertu tesimo procesuose. Sutinka su visais ieškinyje išdėstytais argumentais ir aplinkybėmis. Teismo prašo ieškinį tenkinti.

7Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais, prašė ieškinį tenkinti.

8Teismo posėdžio metu atsakovai L. G., A. S., jo atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė atsiliepimą į ieškinį jame nurodytais motyvais. Prašė ieškinį atmesti.

9Į teismo posėdį neatvyko ieškovė L. D. ją atstovauja advokatas Egidijus Matonis, prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Į teismo posėdį neatvyko atsakovas E. P., apie teismo posėdį pranešta, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Į teismo posėdį neatvyko atsakovės L. G. atstovas advokatas V. L., apie posėdį pranešta tinkamai. Į teismo posėdį neatvyko atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ atstovas, nors teismo šaukimas atsakovui neįteiktas, tačiau teismas laiko, jog atsakovas kaip juridinis asmuo apie teismo posėdį žino. Į teismo posėdį neatvyko atsakovai J. G., V. K. J., A. J., jo atstovas advokatas A. B., tretieji asmenys V. Č. ir Z. R., apie posėdį pranešta tinkamai, prašymų atidėti teismo posėdį negauta. Laikytina, jog procesinių kliūčių bylai nagrinėti nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnis).

10Ieškinys tenkintinas iš dalies.

11Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei priklauso 23,59 proc. uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ akcijų, atsakovui A. S. – 22,08 proc., atsakovei L. G. – 18,17 proc., atsakovui E. P. – 21,77 proc., Z. R. – 6,91 proc., V. Č. – 2,61 proc., V. K. J. – 0,38 proc., A. J. – 1,89 proc., J. G. – 2,59 proc. (1 tomas, e. b. l. 14). Uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ vadovu nuo 1995 m. balandžio 20 d. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. buvo atsakovas A. S., o nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. – V. D. (2 tomas, e. b. l. 16-22). Valdybos pirmininkė nuo 2015 m. rugpjūčio 27 d. paskirta ieškovė (2 tomas, e. b. l. 16-22). Uždaroji akcinė bendrovė „Alzida“ įregistruota 1993 m. gruodžio 2 d., įmonė teikia statybinių medžiagų, fizikinių ir cheminių bandymų paslaugas (1 tomas, e. b. l. 152), įmonei išduotas akreditavimo pažymėjimas galiojantis iki 2020-11-29 (1 tomas, e. b. l. 146-152). Į bylą pateiktas uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ finansinio patikrinimo ataskaita 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. (1 tomas, e. b.l. 44-48). 2015 m. spalio 30 d. tarp uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ akcininkų A. S., E. P., L. G., V. K. J., A. J. ir J. G. buvo sudaryta akcininkų balsavimo sutartis (1 tomas, e. b. l. 33-36). 2015 m. gruodžio 28 d. buvo priimtas sprendimas sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, nustatė susirinkimo darbotvarkę – dėl bendrovės likvidavimo, likvidavimo pradžios nustatymo ir likvidatoriaus paskyrimo (1 tomas, e. b. l. 16). 2016 m. gegužės 27 d. buvo pranešimas apie pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą (2 tomas, e. b. l. 97). 2016 m. birželio 7 d. įvyko pakartotinis eilinis visuotinis bendrovės akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo 8 akcininkai (asmeniškai ar per atstovus/įgaliotinius), kuriems nuosavybės teise priklauso 17 235 paprastųjų vardinių bendrovės akcijų, suteikiančių 97,39 proc. visų balsų bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime (1 tomas 67-74).

12Byloje kilo ginčas dėl akcininkų susirinkimo bei jame priimtų sprendimų teisėtumo.

13Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais instituto, pasisako dėl dvejopos jo paskirties: suteikiant teisę ginčyti tokius sprendimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą ir detalus sprendimų nuginčijimo reglamentavimas (trumpi senaties terminai, nuginčijimo pagrindų baigtinio sąrašo nustatymas) leidžia daryti išvadą, kad šis institutas skirtas bendrovei ir už ginčijamų sprendimų priėmimą balsavusių akcininkų interesams apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-687/2015).

14Ginčydama akcininkų 2016 m. birželio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ visuotinio akcininkų susirinkimą ir jame priimtus sprendimus, ieškovė vadovaujasi Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 1 dalis bei 4-6 dalies pažeidimais. Vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 26 straipsnio 1 dalimi (toliau – Įstatymas), bendrovės valdyba, bendrovės vadovas, asmenys ar institucija, priėmę sprendimą sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, pateikia bendrovei informaciją ir dokumentus, reikalingus pranešimui apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą parengti. Pagal Įstatymo 26 straipsnio 4 dalį pranešimas apie visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimą turi būti viešai paskelbtas įstatuose nurodytame šaltinyje arba įteiktas kiekvienam akcininkui pasirašytinai ar išsiųstas registruotu laišku ne vėliau kaip likus 21 dienai iki visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Jeigu bendrovė savo akcininkams sudaro galimybę visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvauti ir balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis, prieinamomis visiems akcininkams, visuotinis akcininkų susirinkimas ne mažesne kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų dauguma gali nuspręsti, kad bendrovė apie neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams praneštų šio straipsnio 4 dalyje nurodytu būdu ne vėliau kaip likus 16 dienų iki neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Toks sprendimas galioja ne ilgiau kaip iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo (26 straipsnio 5 dalis). Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas neįvyksta, pakartotinis visuotinis akcininkų susirinkimas šaukiamas ne anksčiau kaip praėjus 5 dienoms ir ne vėliau kaip praėjus 21 dienai nuo neįvykusio visuotinio akcininkų susirinkimo dienos. Apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimą akcininkams turi būti pranešta šio straipsnio 4 dalyje nustatytu būdu ne vėliau kaip likus 5 dienoms iki pakartotinio visuotinio akcininkų susirinkimo (26 straipsnio 6 dalis). Byloje nagrinėjamu atveju vyko pakartotinis susirinkimas, vykęs pagal 2016 m. gegužės 18 d. susirinkimo dienotvarkę, kadangi tai patvirtina tiek rašytiniai įrodymai, tiek šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu (2 tomas e.b.l. 78, 97). Bendrovės valdybos pirmininkės L. D. pasirašytu pranešimu akcininkai buvo informuoti, kad 2016 m. kovo 18 d. valdybos posėdyje nuspręsta 2016 m. balandžio 27 d. 16 val. sušaukti visuotinį eilinį bendrovės akcininkų susirinkimą. 2016 m. kovo 29 d. L. D. pranešimu akcininkai buvo informuoti, kad susirinkimo data perkeliama iš 2016 m. balandžio 18 d. į 2016 m. gegužės 18 d. 16 val., 2016 m. balandžio 28 d. raštu akcininkai kreipėsi dėl susirinkimo darbotvarkės papildomo: „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ visų valdybos narių atšaukimo“ ir „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ valdybos išrinkimo“. L. D. 2016 m. gegužės 5 d. pranešimu akcininkai informuoti apie papildytą 2016 m. gegužės 18 d. susirinkimo darbotvarkę tokiais klausimais: Metinis pranešimas; Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimas; Bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymo tvirtinimas; Dėl visų valdybos narių atšaukimo; Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ valdybos išrinkimo. Visuotinis akcininkų susirinkimas perkeltas į 2016 m. birželio 20 d. Neįvykus 2016 m. gegužės 18 d. visuotinio akcininkų susirinkimui, akcininkai kreipėsi į bendrovę, reikalaudami sušaukti pakartotinį susirinkimą, kuris įvyktų ne vėliau kaip 2016 m. birželio 8 d. (2 tomas e.b.l.157-159). Tai, kad 2016 m. birželio 7 d. eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas vyko pagal 2016 m. gegužės 18 d. 16 valandą turėjusio vykti susirinkimo darbotvarkę patvirtina ir 2016 m. birželio 13 UAB „Alzida“ išvada dėl akcininkės L. D. pastabų dėl 2016 m. birželio 7 d. vykusio UAB „Alzida“ pakartotinio akcininkų susirinkimo protokolo bei į bylą pateikti 2016 m. gegužės 27 d. pranešimai apie pakartotinį visuotinį akcininkų susirinkimo sušaukimą, kuriuose nurodoma, jog pakartotiniame susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo darbotvarkė (2 tomas e.b.l. 96-97). Pranešimų išsiuntimo faktą patvirtina Lietuvos pašto sąrašai, pagal kuriuos V. D., L. D., Z. R., V. Č. buvo išsiųstos mažosios korespondencijos siuntos (2 tomas e.b.l. 98,99, 161). Tai, jog akcininkai buvo informuoti tinkamai netiesiogiai patvirtina ir tai, jog ginčo susirinkime dalyvavo 97,39 procentai visų akcininkų (2 tomas e.b.l. 100). Nedalyvavusiai susirinkime akcininkei V. Č., turinčiai 2,61 proc. akcijų, kurie neturėtų įtakos balsavimo rezultatams, pranešimas apie 2016 m. birželio 7 visuotinį akcininkų susirinkimą buvo įteiktas (2 tomas e.b.l. 98,99,109). Svarbu ir tai, kad didžioji dauguma akcininkų, tame tarpe ir ieškovė, yra bendrovės darbuotojai, dirbantys tame pačiame pastate, todėl, vertinant protingo žmogaus požiūriu, tikėtina, jog buvo susiformavusi praktika papildomai informuoti akcininkus apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus ir žodžiu, kas būtų vertintina kaip racionalus požiūris. Tai, jog ieškovė nebuvo informuota apie ginčijamą susirinkimą ar sužinojo tik likus pusei valandos iki susirinkimo pradžios, paneigia ir ta aplinkybė, jog susirinkime ieškovė dalyvavo kartu su ją atstovaujančiu advokato padėjėju. Pažymėtina ir tai, jog tiek pagal įstatymą, tiek pagal kasacinio teismo praktiką reikalaujama, kad visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimai nebūtų pripažinti negaliojančiais vien tik dėl formalių pažeidimų, nesukėlusių neigiamų padarinių nei pačiai bendrovei, nei jos akcininkams ar viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-650/2003; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482-687/2015).

15Vienu iš ieškinio argumentų ieškovė nurodo ir tai, jog akcininkų E. P. ir J. G. atstovas V. L. (V. L.) nėra tinkamas atstovas, kadangi atstovavo ne pagal įgaliojimą, kaip numatyta Įstatų 47 punkte ir Civilinio kodekso 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkte, o 2016 m. gegužės 31 d. atstovavimo sutarties, sudarytos su advokatu, pagrindu. Pagal į bylą pateiktas 2016 m. gegužės 31 d. ir 2016 m. gegužės 5 d. atstovavimo sutartis advokatui V. L. pavedama atstovaujant E. P. ir J. G., dalyvauti UAB „Alzida“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, balsuoti savo nuožiūra susirinkimo darbotvarkės klausimais ir kt. (2 tomas, e.b.l. 101,102). Advokatų teisinę padėtį, jų veiklos sąlygas, tvarką, teikiamas paslaugas ir mokėjimą už šias paslaugas reglamentuoja Advokatūros įstatymas, t.y. specialioji norma Civilinio kodekso 2.138 straipsnio 1 dalies 2 punkto, reglamentuojančio notaro patvirtintus įgaliojimus, atžvilgiu. Advokatūros įstatymo 48 straipsnyje nustatyta, kad klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį. Advokatūros įstatymo galiojanti redakcija išplėtė advokatų teisę teikti teisines paslaugas, numatant advokato teisę už atlyginimą teisės aktų nustatyta tvarka teikti bankroto, restruktūrizavimo, turto ir palikimo administratoriaus, lobisto, likvidatoriaus, kuratoriaus, testamento vykdytojo, turto patikėtinio, vertėjo, kiek tai susiję su advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, patentinio patikėtinio paslaugas, dirbti visų lygių rinkimų ir referendumo komisijose, būti savivaldybės tarybos nariu, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Respublikos Prezidento dekretu ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu būti paskirtas komisijos nariu, taip pat dirbti darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti ir teikti teisės akto projektui parengti reikalingo tyrimo paslaugas, būti arbitru, tarpininku (mediatoriumi), taikintoju ar teisės ekspertu, kai sprendžiami ginčai; advokatas gali būti juridinio asmens kolegialaus valdymo ar priežiūros organo nariu. Taigi, kadangi advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas, o klientai su advokatu dėl teisinių paslaugų susitarė pasirašydami teisinių paslaugų sutartį, kas atitinka Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą, teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad akcininkus E. P. ir J. G. negalėjo atstovauti advokatas atstovavimo sutartis pagrindu. Akcentuotina ir tai, kad 2016 m. gegužės 31 d. atstovavimo sutartimi advokatui V. L. pavesta (be kitų pavedimų) atstovaujant E. P., dalyvauti UAB „Alzida“ visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, balsuoti savo nuožiūra susirinkimo darbotvarkės klausimais ir būtent tokio pavedimo apimtyje veikė advokatas ginčijamo akcininkų susirinkimo metu. Tai, kad bendrovės įstatų 47 punkte buvo numatytas akcininkų atstovavimas pagal įgaliojimą, nepaneigia įstatyminės galimybės sudaryti atstovavimo sutartį ir veikti jos pagrindu.

16Pasisakant dėl ieškovės argumentų, jog pagal 2016 m. vasario 10 d. notarinės formos įgaliojimą, kuriuo A. J. įgaliojo J. B. ir 2016 m. sausio 28 d. V. K. J. įgaliojo A. S., minėti akcininkai negalėjo būti atstovaujami ginčo susirinkime, nes juose nėra konkretaus pavedimo atstovauti akcininkus ir balsuoti, pažymėtina, jog minimuose įgaliojimuose, be kitų pavedimų, yra aptarta teisė atstovauti UAB „Alzida“ akcininkų susirinkimuose, balsuoti savo nuožiūra priimti kitus akcininko kompetencijai priskirtus sprendimus (1 tomas e.b.l. 62 -64). Taigi, susiklostė atstovavimo santykiai tiek su atstovaujamuoju, tiek su trečiaisiais asmenimis, su kuriais jie atstovaujamųjų vardu galėjo atlikti teisinius veiksmus. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog įgaliojime turėtų būti įvardijami tiek konkretus susirinkimas, tiek detalizuoti konkretūs pavedimai dėl balsavo atskirais klausimais. Į bylą pateikti įgaliojimai suteikia teisę atstovauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose su balsavimo teisėmis, pavedimas aiškus, nedviprasmiškas, patys akcininkai prieštaravimų dėl netinkamo pavedimo vykdymo nereiškė, todėl teisiniai juridinių veiksmų atlikimo padariniai tenka atstovaujamiems, nes asmuo, veikiantis per atstovą, pripažįstamas kaip veikiantis pats (CK 2.132 straipsnis, 2.133 straipsnio 1 dalis).

17Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog buvo neįvertintos jos pastabos dėl protokolo (2 tomas e.b.l. 86-95). Tačiau pagal į bylą pateiktą 2016 m. birželio 13 UAB „Alzida“ išvadą dėl akcininkės L. D. pastabų dėl 2016 m. birželio 7 d. vykusio UAB „Alzida“ pakartotinio akcininkų susirinkimo protokolo pastabos buvo išsamiai aptartos ir įvertintos, jas pripažįstant nepagrįstomis (2 tomas e.b.l. 96).

18Pasisakant dėl susirinkimo sprendimo, kuriuo buvo atšaukta bendrovės valdyba ir išrinkti nauji valdybos nariai, pažymėtina, jog suteikiant teisę ginčyti visuotinius akcininkų susirinkimo sprendimus, siekiama apginti suinteresuotų asmenų, kurių teisės buvo pažeistos, interesus bei viešąjį interesą. Šiuo atveju ieškovė nenurodo, kuo pasireiškia jos interesų pažeidimas, priimant sprendimą dėl valdybos, kurios įgaliojimai buvo pasibaigę, atšaukimo ir naujos valdybos išrinkimo. Bendrovės valdyba buvo išrinkta 2010 m. balandžio 6 d. visuotiniame akcininkų susirinkime, t.y. įgaliojimai pasibaigė 2013 m. balandžio mėnesį. Todėl buvo įstatyminė prievolė spręsti dėl naujos valdybos rinkimo, be to, buvo pasibaigęs ir įstatuose nustatytas valdybos įgaliojimų 3 metų terminas (Akcinių bendrovių įstatymo 33 straipsnis, Įstatų 71 punktas) (1 tomas e.b.l. 136). Svarbu ir tai, kad atsistatydinus vienam iš valdybos narių – A. S., buvo likęs nepakankamas valdybos narių skaičius. Visuotinio akcininkų susirinkimo metu sprendžiant dėl valdybos rinkimo, ieškovė buvo apsiūlyta kaip viena iš kandidačių, tačiau balsuojant negavo balsų, tuo tarpu išrinktieji nariai A. D. gavo 16194 balsus, L. G. – 16612 balsus, A. S. – 18892 balsus. Taigi, vertinant ginčijamą sprendimą dėl valdybos rinkimo, vertintina už sprendimo atšaukti valdybą ir išrinkti naują valdybą priėmimą balsavusių akcininkų interesų apsauga, kadangi šio sprendimo pripažinimas negaliojančiu be pakankamo pagrindo sudarytų tokią situaciją, kad ankstesnės valdybos įgaliojimai yra pasibaigę, naujos išrinkimas panaikintas, taip trikdant bendrovės veiklą, kadangi nebūtų vieno iš bendrovės valdymo organų, kuriam pagal Įstatus suteikta pakankamai platūs įgaliojimai. Taigi, vadovaujantis išdėstytais motyvais bei siekiant ieškovės ir kitų akcininkų bei bendrovės interesų pusiausvyros, ieškovės reikalavimas pripažinti neteisėtu visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl valdybos atšaukimo ir naujos valdybos išrinkimo atmetamas.

19Kadangi ieškovė nenurodo, kuo pasireiškia visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų dėl bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio tvirtinimo bei sprendimų organizaciniais klausimais neteisėtumas, teismas dėl šių reikalavimų nepasisako.

20Ieškovė, reikšdama reikalavimą pripažinti neteisėtu sprendimą įgalioti A. S. registruoti susirinkimo protokolą ir bendrovės duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre, remiasi Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 6 punkto reikalavimų pažeidimais. Minėtos įstatymo nuostatos numato, kad vadovo pareigą pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės dokumentus ir duomenis. Vertinant šį akcininkų sprendimą, akcentuotina, jog įgaliojimų dėl duomenų pateikimo registro tvarkytojui suteikimas nesukėlė jokių neigiamų padarinių bendrovei ar jos akcininkams (tokių duomenų ieškovė nepateikė) (CPK 178 straipsnis). Kaip nurodė atsiliepime į ieškinį atsakovai L. G., A. S. ir E. P., o teisminio nagrinėjimo metu neneigė ieškovė, ginčijamo susirinkimo protokolas nebuvo įregistruotas Juridinių asmenų registre. Taigi, ginčijamo visuotinio akcininkų sprendimo padarinius dėl įgaliojimų suteikimo akcininkui A. S. galima pašalinti, bendrovės vadovui įvykdžius įstatyminę pareigą. Kadangi tai formalus pažeidimas, nesukėlęs neigiamų padarinių, pažeidimo padarinius galima pašalinti be visuotinio akcininkų sprendimo pripažinimo negaliojančiu, reikalavimas atmetamas.

21Vienu iš ieškinio argumentų, dėl visuotiniame akcininkų susirinkime priimtų sprendimų teisėtumo ieškovė nurodo, kad dėl bendrovės finansinė būklės (lėšų stygiaus ir likvidaus turto nebuvimo) akcininkai negalėjo priimti sprendimo dėl dividentų išmokėjimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl akcininkų teisės į dividentus, nurodo, kad akcinės bendrovės sprendimas dėl dividendų paskelbimo ir išmokėjimo yra akcijų savininko veiksmas, su kuriuo Akcinių bendrovių įstatymas sieja civilines teisines pasekmes (CK 1.136 straipsnio 2 dalis 6 punktas), t. y. atsiranda įsipareigojimas akcininkui. Toks akcijų savininko veiksmas yra teisinę reikšmę turintis juridinis faktas ir jis yra akcinės bendrovės prievolės atsiradimo pagrindas, nes prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Įmonė steigiama tam tikrai veiklai vykdyti, todėl jos akcininkai yra tiesiogiai suinteresuoti sėkminga jos veikla ir plėtra, nes tai jiems sukuria sąlygas gauti didesnės apimties įmonės pelno dalį (dividendą). Atsižvelgiant į tai, kad dividendas yra įmonės pelno dalis, t. y. akcininko teisė į dividendus įgyvendinama į akcinėje bendrovėje sukurtą pridėtinės vertės dalį, tai dividendas ir turi būti mokamas tais atvejais, kai įmonės veikla yra stabili, pelno dalies paskirstymas neturi pažeisti bendrovės kreditorių interesų. Vienas iš įmonės stabilumo vertinimo kriterijų – jos galėjimas atsiskaityti su kreditoriais. Nors po sprendimo skirti ir išmokėti dividendus priėmimo akcininkai patys tampa bendrovės kreditoriais, tačiau pirmenybė yra teikiama bendrovės kreditoriaus teisei gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bendrovės prieš bendrovės akcininko turtinę teisę gauti bendrovės pelno dalį (dividendą). Dėl šios priežasties negali būti pateisinama situacija, kai, esant neįvykdytiems bendrovės piniginiams įsipareigojimams kitiems kreditoriams pagal prievoles, kurių įvykdymo terminai suėję, bendrovės akcininkai priimtų sprendimą skirti ir išmokėti dividendus, paneigdami prioritetines kreditorių teises. Tokia išvada išplaukia iš Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies nuostatos ir dividendų paskirties paskirstyti pridedamosios vertės dalį, nes dividendams paskirstoma ta dalis, kuri lieka atsiskaičius su kreditoriais nustatytu laiku. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-506-695/2015). Byloje nagrinėjamu atveju, nors pagal į bylą pateiktą 2015 m. gruodžio 31 d. Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą, 2015 metų etinę pelno mokesčio deklaraciją, 2015 m. gruodžio 31 d. balansą bei Pelno (nuostolių) ataskaitą bendrovė buvo pelningai veikianti bendrovė (2015 m. pelnas prieš apmokestinimą buvo 3102 Eur, bendrovė buvo gavusi 271360 Eur pajamų ir turėjusi 268259 Eur sąnaudų), tačiau praėjusiais 2015 finansiniais metais turėjo 11498 Eur, o einamaisiais 2016 m. gegužės 2 dienai – 9998 Eur mokėtinų sumų ir įsipareigojimų, iš jų 2015 m. gruodžio 31 d. įsipareigojimai tiekėjams sudarė 7906 Eur, mokesčiai – 3592 Eur (1 tomas e.b.l. 78-85). Taigi, bendrovė turėjo neįvykdytų prievolių, kurių terminai buvo suėję sprendimo priėmimo metu, dėl ko visuotinis akcininkų susirinkimas negalėjo priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus (Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 straipsnio 1 punktas). Pažymėtina, jog pagal kasacinės instancijos praktiką nereikalaujama įsiskolinimų pagal pradelstas prievoles sieti su įsiskolinimo kreditoriams laipsniu ar įmonės valdomo turto apimtimi ar numatoma nemokumo situacija. Įvertinus nurodytus argumentus, reikalavimas pripažinti 2016 m. birželio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl dividentų išmokėjimo akcininkams negaliojančiu nuo jo priėmimo momento.

22Atsakovai pareiškė prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei dėl akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio reiškimo. CPK 95 straipsnio pirmojoje dalyje piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005 yra išaiškinęs, jog CPK 95 straipsnio 1 dalyje yra numatytos dvi būtinos sąlygos (conditio sine qua non) pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, naudojasi jomis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus, nėra jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina, kad nors ieškinys patenkintas iš dalies tai nereiškia, kad ieškovė piktnaudžiavo procesine teise, kreipdamasis į teismą. Įvertinus nurodytą, atsakovų prašymas dėl baudos ieškovei paskyrimo atmetamas.

23CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovė L. G. pateikė įrodymus, patvirtinančius 2117,50 Eur atstovavimo išlaidų turėjimą, atsakovas A. S. – 2800,00 Eur atstovavimo išlaidų turėjimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidos ne didesnės nei Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo keistų ir išdėstytos naujos redakcijos Rekomendacijose nustatyti dydžiai. Be to, ieškovės patirtos atstovavimo išlaidos yra ženkliai didesnės (6715,50 Eur), todėl teismas vertina, jog atsakovų patirtos atstovavimo išlaidos ne tik kad atitinka Rekomendacijose nustatytus dydžius, bet yra priimtinos šalims, nelaikomos pernelyg dideliu išlaidavimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, iš ieškovės atsakovų naudai priteisiama jų patirtos bylinėjimosi išlaidos: iš ieškovės L. D. atsakovės L. G. naudai priteistina 2117,50 Eur, bylinėjimosi išlaidų, atsakovo A. S. naudai 2800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas netaiko CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatyto reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, kadangi ieškovė teismo patenkinto reikalavimo nebuvo išskyrusi į atskirą reikalavimą.

24Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš ieškovės priteistina 39,99 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

25Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas

Nutarė

26Ieškinį tenkinti iš dalies.

27Pripažinti 2016 m. birželio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl dividentų išmokėjimo akcininkams negaliojančiu nuo jo priėmimo momento.

28Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

29Priteisti iš ieškovės L. D., a.k. ( - ) atsakovės L. G., a.k. ( - ) naudai 2117,50 Eur (du tūkstančiai šimtas septyniolika Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

30Priteisti iš ieškovės L. D., a.k. ( - ) atsakovo A. S. a.k. ( - ) naudai 2800,00 Eur (du tūkstančiai aštuoni šimtai Eur) bylinėjimosi išlaidų.

31Priteisti iš ieškovės L. D., a.k. ( - ) valstybės naudai 39,99 Eur (trisdešimt devynis Eur 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

32Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Braždienė, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės 3. Teismas... 4. Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. D.... 5. Atsakovai L. G., A. S. ir 6. Teisme gautas trečiojo asmens nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų 7. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė jame... 8. Teismo posėdžio metu atsakovai L. G., 9. Į teismo posėdį neatvyko ieškovė L. D. ją... 10. Ieškinys tenkintinas iš dalies.... 11. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais nustatyta,... 12. Byloje kilo ginčas dėl akcininkų susirinkimo bei jame priimtų sprendimų... 13. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl visuotinio akcininkų susirinkimo... 14. Ginčydama akcininkų 2016 m. birželio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės... 15. Vienu iš ieškinio argumentų ieškovė nurodo ir tai, jog akcininkų 16. Pasisakant dėl ieškovės argumentų, jog pagal 2016 m. vasario 10 d.... 17. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog buvo neįvertintos... 18. Pasisakant dėl susirinkimo sprendimo, kuriuo buvo atšaukta bendrovės valdyba... 19. Kadangi ieškovė nenurodo, kuo pasireiškia visuotinio akcininkų susirinkimo... 20. Ieškovė, reikšdama reikalavimą pripažinti neteisėtu sprendimą įgalioti... 21. Vienu iš ieškinio argumentų, dėl visuotiniame akcininkų susirinkime... 22. Atsakovai pareiškė prašymą dėl baudos skyrimo ieškovei dėl akivaizdžiai... 23. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 24. Vadovaujantis CPK 92 straipsniu, iš ieškovės priteistina 39,99 Eur... 25. Vadovaudamasis CPK 259 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, teismas... 26. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 27. Pripažinti 2016 m. birželio 7 d. uždarosios akcinės bendrovės „Alzida“... 28. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 29. Priteisti iš ieškovės L. D., a.k. 30. Priteisti iš ieškovės L. D., a.k. 31. Priteisti iš ieškovės L. D., a.k. 32. Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus...