Byla 2S-108-278/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės (pranešėja),

2kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Jonaitienės,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8012-811/2009 pagal pareiškėjo V. P. skundą suinteresuotam asmeniui Panevėžio apygardos prokuratūrai dėl atsisakymo ginti viešąjį interesą.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos B.Valiulienės pranešimą apie bylą,

Nustatė

5pareiškėjas prašė panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorės 2009-08-10 nutarimą Nr. T2-209(03), įpareigoti Panevėžio apygardos prokuratūrą pašalinti padarytus pažeidimus ir apginti Poskų teises ir teisėtus interesus bei valstybės viešąjį interesą. Pareiškėjas nurodė, kad 2009-07-15 skundu Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro prašė ištirti LR Seimo kontrolieriaus 2008-08-29 pažymoje nustatytas aplinkybes dėl automobilių aptarnavimo stoties „Ratas“ neteisėtos statybos ir įregistravimo ir dėl to kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėjas nurodė, kad Seimo kontrolierius, patvirtino faktą, kad Utenos apskrities viršininko administracija, vykdydama žemės reformos žemėtvarkos darbus, projekto autorių A. G. ir Z. B. darbus kontroliavo aplaidžiai, netinkamai ir tuo pažeidė V. P. ir kitų K. P. įpėdinių teises į nuosavybę. Panevėžio apygardos prokurorė 2009-08-10 nutarime nurodė, kad A. Z. įmonei 1992-07-29 buvo išduotas leidimas statyboms išduotas, tačiau pareiškėjas teigia, kad faktiškai A. Z. pastatą pradėjo statyti 1991-08-14 ir nuo 1992 m. gegužės mėn. statybų nevykdė. Nurodė, kad prokurorė šios turinčios reikšmės bylai aplinkybės netyrė ir teisiškai neįvertino. Be to, nesutinka su išvada, kad A. Z. pastatą pastatė ir įregistravo teisėtai, nes vadovautasi tik Utenos viršininko administracijos pranešimu. Teigia, jog Seimo kontrolierius įrodė, kad Utenos viršininko administracija, įregistruodama pastatą, pažeidė teisės aktų reikalavimus, grubius pažeidimus padarė notarė D.Malinauskienė, neteisėtai patvirtinusi pastato pirkimo – pradavimo sutartį ir tuo sudariusi sąlygas neteisėtai jį įregistruoti bei VĮ Registrų centro Utenos filialo atsakingi pareigūnai, nes ginčo pastatas buvo pastatytas neturint žemės sklypo dokumentų, neteisėtai nusavinant iš privataus Poskų sklypo Nr. 11-2, 0,14 ha. Teigia, kad neteisingai nustatytas ir pastato „Ratas“ baigtumas procentais (82 proc.), nors faktiškai jo baigtumas nesudaro 50 procentų. Teigia, jog prokuratūra taip pat netyrė aplinkybių dėl žemės sklypo R. J. suteikimo, nepastebėjo fakto, kad Utenos apskrities viršininkas skelbia neteisėtus įsakymus, teisiškai neįvertino A. G. ir Z. B. padarytų pažeidimų ir netyrė pareiškėjo skundų, Seimo kontrolieriaus įvardintų pažeidimų, todėl neapgynė nei pareiškėjo, nei viešojo intereso. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjant 2009-07-14 skundą bei Seimo kontrolieriaus 2008-08-29 pažymą Nr. 4D-2007/4-975//4D-2008/2-1061/3D-2889, prokurorė turėjo vadovautis naujos redakcijos LR Prokuratūros įstatymo 2 str. 2 p. 7 papunkčio nuostata ir ginti jo teises ir teisėtus interesus bei viešąjį interesą.

6Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 27 d. nutartimi pareiškėjo V. P. skundą atmetė ir į valstybės biudžetą iš pareiškėjo priteisė 12,20 Lt išlaidų, susijusių procesinių dokumentų įteikimu. Įvertinęs byloje esančius duomenis teismas darė išvadą, kad leidimas A. Z. individualiai įmonei statyti techninio aptarnavimo stotį Leliūnuose buvo išduotas pagal tuo metu galiojusių teisės aktų nuostatas, automobilių techninio aptarnavimo stotis pastatyta ir įregistruota teisėtai, todėl šio statinio nėra pagrindo laikyti savavališkos statybos statiniu. Nustatęs, kad leidimas statybai buvo išduotas, teismas konstatavo, kad Panevėžio apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė ištyrė visas pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl automobilių techninio aptarnavimo stoties įregistravimo, patvirtino, kad šis pastatas buvo įregistruotas turint leidimą statyti, todėl viešasis interesas nebuvo pažeistas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Panevėžio apygardos prokuratūros 2009-08-10 nutarimas Nr. T2-209(03) atsisakyti kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo laikytinas pagrįstu, todėl jį naikinti atsisakytina. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, jog Seimo kontrolierius įtikinamai įrodė, kad A. Z. pastatą pastatė be leidimo, neatitinka tikrovės. Nurodė, kad kontrolieriui nebuvo pateikta A. Z. individualiai įmonei išduoto statybos leidimo kopija, todėl jis darė išvadą, kad būtina siūlyti prokuratūrai detaliau ištirti nurodytas aplinkybes ir nustatyti, ar tikrai automobilių techninio aptarnavimo stotis buvo pastatyta ir įregistruota be statybos leidimo, o nustačius pažeidimus, imtis atitinkamų teisės aktuose nustatytų priemonių. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad manydamas, jog yra pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, pareiškėjas gali pasinaudoti įstatymo nustatyta tvarka ir pats kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo. Kadangi pareiškėjas skunde kelia ne tik automobilių techninio aptarnavimo stoties pastatymo teisėtumo klausimą, bet nurodo ir kitas aplinkybes (dėl neteisingo pastato baigtumo nustatymo, pastato teisinio įregistravimo neturint žemės sklypo dokumentų, dėl žemės sklypo R. J. suteikimo, Utenos apskrities viršininko įsakymų neteisėtumo, notarės D.Malinauskienės ir VĮ Registrų centro pažeidimų ir kt.), teismas dėl jų nepasisakė ir skundo dalyku laikė tai, ką apibrėžia pats pareiškėjas, t.y. Seimo kontrolierių Pažymos 28-32 punktai – dėl techninio aptarnavimo stoties statybos ir įregistravimo.

7Atskiruoju skundu pareiškėjas V. P. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-10-27 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Pareiškėjas nurodo, kad prokurorai nepagrįstai įsitikinę, kad pastatas „Ratas“ pradėtas statyti turint išduotą leidimą, projektą ir kitas sąlygas statybai vykdyti. Nurodo, kad LR Seimo kontrolierius nustatė, jog notarės D.Malinauskienės patvirtintoje pirkimo – pardavimo sutartyje Nr. DM-9048 nėra pridėto leidimo. Notarė leidimo nepateikė ir Seimo kontrolieriui. Utenos savivaldybės administracija, Utenos apskrities archyvas Seimo kontrolieriui nepateikė leidimo statybai nei originalo, nei jo kopijos. Teigia, jog tik po pakartotinio kreipimosi į Utenos apskrities viršininko administracijos direktorių, Seimo kontrolieriui buvo pateiktas išrašas iš žurnalo, kuriame nurodyta, jog 1992-07-29 buvo padarytas spaudas dėl statybos leidimo. Nurodo, kad A. Z. pastatą „Ratas“ pradėjo statyti 1991-08-14 ir baigė 1992 m. gegužės mėnesį, tačiau šių faktinių aplinkybių prokurorai neužfiksavo, o spaudas žurnale apie leidimą statybai buvo padarytas tada, kai pastatas jau buvo pastatytas, kas leidžia daryti išvadą jog A. Z. pastatą pastatė dar nesant užrašo žurnale apie leidimą statybai. Pareiškėjas teigia, kad prokurorės S.Jurskytės – Ignatavičienės nutarimas užkirto galimybę tolimesnei bylos eigai. Pareiškėjas mano, kad vadovaujantis CPK 49 straipsnio nuostata, Panevėžio apygardos prokuratūra, objektyviai įvertinusi susidariusias aplinkybes, turi imtis iniciatyvos ginti pažeistą viešąjį interesą. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, nagrinėdamas jo 2009-08-18 skundą pažeidė CPK 290 straipsnio 3 dalies bei 292 straipsnio nuostatas, nes nutartį priėmė po posėdžio praėjus 14 dienų, o jam nutartį atsiuntė tik po 50 dienų, dėl ko jis negalėjo savalaikiai apskųsti nutarties. Be to, nesutinka su priteistomis bylinėjimosi išlaidomis, susijusiomis su procesinių dokumentų įteikimu, abejoja ar teismas pagrįstai bylą nagrinėjo vadovaudamasi CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ 443 straipsnio bei 513 straipsnio nuostatomis.

8Atsiliepimu į pareiškėjo V. P. atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo Panevėžio apygardos vyriausiasis prokuroras ginčijamą nutartį prašo palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas nepateikė naujų įrodymų ir nepagrindė, jog išdėstytas jo aplinkybes viešojo intereso aspektu reiktų vertinti kitaip nei įvertino prokuroras savo nutarime. Teigia, jog pareiškėjui nesutinkant su tyrimų išvadomis, kurios neatitinka jo lūkesčių, ir manant, kad jo teisės ir teisėti interesai yra pažeisti, prokurorų priimti nutarimai, taip pat ir skundžiama teismo nutartis, neužkerta pareiškėjui kelio pačiam kreiptis į teismą dėl jo pažeistų teisių gynimo.

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V. P. 2009-07-15 skundu prašė Panevėžio apygardos vyriausiąjį prokurorą ištirti ar Utenos rajono apylinkės prokuratūros veiksmai, atsisakant ginti viešąjį interesą tiriant LR Seimo kontrolieriaus 2008-08-29 pažymoje nurodytas aplinkybes dėl automobilių aptarnavimo stoties „Ratas“ statybos, įregistravimo, yra teisėti. Iš bylos dokumentų matyti, kad tiriant V. P. skundą buvo nustatyta, jog Utenos rajono apylinkės prokuratūra, 2008-09-26 gavusi LR Generalinės prokuratūros persiųstą V. P. prašymą, Seimo kontrolieriaus pažymą, kuriuo prašoma teismine tvarka inicijuoti procesą dėl automobilių techninio aptarnavimo stoties savavališkų statybos padarinių šalinimo, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 49 straipsniu, Utenos rajono apylinkės teismui 2008-10-28 padavė ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Teismo nutartimi nustačius terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nustatytu terminu ieškinio trūkumai nebuvo šalinami, nes Utenos r. savivaldybės administracija 2008-10-30 raštu informavo apylinkės vyriausiąjį prokurorą, kad statybos leidimas statyti automobilių techninio aptarnavimo stotį Leliūnų mstl., Utenos r. buvo išduotas individualiai A. Z. įmonei ir pateikė leidimų išdavimo valstybinėms statyboms Utenos rajone išdavimo žurnalo išrašą. Nepašalinus ieškinio trūkumų, Utenos rajono apylinkės teismo teisėjo 2008-12-29 nutartimi ieškinys buvo grąžintas ir laikytas nepaduotu, o Utenos rajono prokuratūros 2009-06-01 raštu V. P. informuotas, kad kreiptis į teismą nėra pagrindo, nes statybos pradėtos turint leidimą, gautą pagal tuo metu galiojusią tvarką. Iš bylos dokumentų matyti, kad Panevėžio apygardos prokuratūra, patikrinusi Utenos rajono apylinkės prokuratūros surinktą medžiagą, pažeidimų nenustatė ir 2009-08-10 nutarimu atsisakė kreiptis į teismą dėl galimai pažeisto viešojo intereso gynimo pagal V. P. skundą. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įvertino teismui pateiktus duomenis ir darė pagrįstą išvadą, kad naikinti Panevėžio apygardos prokuratūros 2009-08-10 nutarimą nėra pagrindo, nes esant leidimui vykdyti statybas, konstatuoti, kad statybos buvo vykdomos savavališkai ir automobilių techninio aptarnavimo stotis pastatyta bei įregistruota neteisėtai, nėra pagrindo. Apelianto teiginiai, kad A. Z. ginčo pastatą pradėjo statyti 1991-08-14, t.y., iki leidimo išdavimo, jokiais įrodymais nepatvirtinti (CPK 178 str.). Prokuroro teises inicijuoti civilinį procesą reglamentuoja Civilinio proceso kodekso nuostatos ir Prokuratūros įstatymas. CPK 49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį viešajam interesui ginti. Pagal LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalį prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prokurorai, turėdami pagrindą manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai, gindami viešąjį interesą, turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, pareiškimu ar prašymu. CPK 49 straipsnio 1 dalies sąvoka „viešasis interesas“ turi būti aiškinama atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ketinimus ir aptariamos normos tikslus. Įstatymų leidėjas, suteikdamas teisę prokurorui inicijuoti civilines bylas, kai to reikalauja viešasis interesas, nepateikė viešojo intereso sampratos, kas leidžia daryti išvadą, jog viešasis interesas turi būti suprantamas plačiai ir suteikia teisę prokurorui spręsti, yra konkrečiu atveju viešasis interesas inicijuoti civilinę bylą ar ne. Dėl to kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, gindamas viešąjį interesą, prokuroras gali visais atvejais, nustatęs tokį teisės aktų pažeidimą, kurio pobūdis, prokuroro nuomone, turi esminės reikšmės asmenų, jų grupių, valstybės ir visuomenės teisėms bei teisėtiems interesams ir sudaro pagrįstas prielaidas prokuroro reiškiamam materialiniam teisiniam reikalavimui patenkinti. Galutinai apie viešojo intereso buvimą ar nebuvimą sprendžia teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, iškeltą pagal prokuroro ieškinį. Kolegija konstatuoja, jog teisė apsispręsti dėl viešojo intereso gynimo priklauso prokurorui, todėl pareiškėjui nesutinkant su priimtu procesiniu sprendimu jis turi teisę pats kreiptis į teismą su ieškiniu, nes pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, Civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ta aplinkybė, kad prokuroras atsisakė pareikšti ieškinį, ginant viešą interesą, neužkerta kelio V. P. kreiptis į teismą.

11Civilinio proceso kodekso 290 straipsnis nustato nutarčių priėmimo tvarką, o šio Kodekso 292 straipsnis - tokių nutarčių nuorašų išsiuntimą šalims ir tretiesiems asmenims. Iš bylos dokumentų matyti, kad V. P. buvo informuotas apie jo skundo nagrinėjimo vietą ir datą Panevėžio miesto apylinkės teisme (2009-10-13, b.l. 12). Iš 2009-10-13 teismo posėdžio protokolo matyti, kad minėtame posėdyje civilinė byla buvo išnagrinėta iš esmės ir teismas, vadovaudamasis CPK 269 straipsnio nuostatomis, atidėjo nutarties priėmimą ir paskelbimą 14 dienų. Kadangi procesinio sprendimo (nutarties) priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas, apie priimtą procesinį sprendimą pareiškėjas galėjo būti informuotas tik 2009-10-27, paskelbus nutartį, todėl 2009-10-13 teismo sekretorė, nesant priimtos ir paskelbtos nutarties negalėjo informuoti pareiškėjo apie civilinės bylos nagrinėjimo rezultatus (b.l. 19-22). Iš byloje esančio Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-11-27 lydraščio Nr. 2-8012-811/2009 matyti, kad pareiškėjui V. P. ginčijamos teismo nutarties nuorašas išsiųstas pažeidžiant CPK 292 str. nuostatas, įpareigojančias teismą nutartis posėdyje nedalyvavusiems asmenims išsiųsti ne vėliau kaip per 3 dienas nuo jų priėmimo. Iš 2009-12-03 rašto matyti, kad pareiškėjui buvo išaiškinta, jog 2009-10-27 nutartį jis turi teisę apskųsti per 7 dienas nuo jos įteikimo, todėl darytina išvada, kad teismas padarytą procesinės teisės pažeidimą ištaisė ir V. P., savo teise apskųsti nutartį, kad ir pavėluotai, galėjo pasinaudoti. Minėtas procesinės teisės normos pažeidimas nesudaro pagrindo konstatuoti, jog byla buvo išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo įstatymo nustatyta tvarka (ypatingosios teisenos tvarka) ir pagrįstai turėtas išlaidas dėl procesinių dokumentų siuntimo, valstybės naudai priteisė iš pareiškėjo (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 2 d.).

12Dėl paminėtų motyvų naikinti ar keisti pagrįstą nutartį nėra pagrindo.

13Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

14Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 27 d. nutartį palikti nepakeistą

Proceso dalyviai
Ryšiai