Byla A-146-1460-14
Dėl nuostolių ir metinių palūkanų priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Baltic Agro“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. Č. ir antstoliui Marekui Petrovskiui dėl nuostolių ir metinių palūkanų priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Agro“ (toliau – ir UAB „Baltic Agro“, Bendrovė, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–4), prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA, atsakovo atstovas), 23 231,58 Lt žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šios bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo atstovavimo šioje byloje išlaidas.

5Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras išdavė UAB „Baltic Agro“ 2010 m. spalio 19 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4-2570 dėl 20 650 Lt skolos išieškojimo ir 2010 m. spalio 19 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4-2569 dėl 113 905,49 Lt skolos išieškojimo iš skolininko G. Č. (toliau – ir skolininkas). Šie vykdomieji įrašai buvo perduoti vykdyti antstolio Mareko Petrovskio (toliau – ir antstolis) kontorai, kurioje buvo pradėtos vykdomosios bylos Nr. 0123/10/01825 (dėl 20 650 Lt), Nr. 0123/10/01826 (dėl 113 905,49 Lt). Dalis skolos vykdomojoje byloje Nr. 0123/10/01825 išieškota, tačiau likęs įsiskolinimas ir 6 proc. palūkanų. Skola vykdomojoje byloje Nr. 0123/10/01826 neišieškota.

6Skolininkas yra ūkininkas, kasmet teikiantis NMA paraiškas gauti tiesiogines išmokas, mokamas už turimus žemės ūkio paskirties sklypus. Antstolis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 689 straipsniu, 2010 m. lapkričio 9 d. priėmė patvarkymą Nr. 0123/10/01825/S-7510 (toliau – ir Patvarkymas) areštuoti skolininko lėšas – iš viso 225 914,52 Lt (198 981,80 Lt skola, 15 960,85 Lt palūkanos, 10 971,87 Lt vykdymo išlaidos), kurias jam turėjo išmokėti NMA. Patvarkymą antstolis išsiuntė NMA ir, vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 6 dalimi, nurodė skolininkui priklausančias lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. MMA 2010 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. BR6-(2.30)-7886 (toliau – ir Raštas Nr. BR6-(2.30)-7886) informavo antstolį, kad Patvarkyme nurodytų reikalavimų nevykdys ir jų nevykdė, tačiau Patvarkymo teismui neskundė. NMA tiesiogines išmokas pervedė į skolininko nurodytą banko sąskaitą. Tokiais veiksmais NMA nevykdė teisėtų ir privalomų antstolio reikalavimų ir padarė žalą G. Č. kreditorei – UAB „Baltic Agro“, kuri iki šiol neatgavo skolos. AB DNB banko (anksčiau – AB DnB NORD bankas) 2011 m. rugsėjo 20 d. raštas Nr. 30.91-143-6525 patvirtina, jog po Patvarkymo priėmimo NMA G. Č. pervedė iš viso 102 034,75 Lt tiesioginių išmokų (2010 m. gruodžio 30 d. – 19 687,80 Lt, 2011 m. sausio 26 d. – 82 346,95 Lt). NMA vykdant Patvarkymą, minėta suma būtų patekusi į antstolio depozitinę sąskaitą ir paskirstyta šio skolininko kreditoriams. Remiantis antstolio 2012 m. spalio 24 d. pažyma, jeigu NMA būtų veikusi teisėtai ir tiesiogines išmokas pervedusi į antstolio depozitinę sąskaitą, paskirsčius gautas lėšas proporcingai visiems išieškotojams, UAB „Baltic Agro“ būtų buvę grąžinta iš viso 23 231,58 Lt (pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 4-2570 – 1 613,65 Lt, pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 4-2569 – 21 617,93 Lt). UAB „Baltic Agro“ šią sumą įvertino kaip patirtą žalą, t. y. dėl NMA neteisėtų veiksmų negautas pajamas.

7Reikalavimą atlyginti žalą pareiškėjas grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, kuri numato civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, 6.245–6.249 straipsniais, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011. Teigė, kad NMA, nevykdydama teisėto ir NMA privalomo Patvarkymo, pažeidė CPK 585 straipsnio 1 dalį; pervesdama skolininkui priklausančias tiesiogines išmokas į jo banko sąskaitą, NMA atliko neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju yra visos CK 6.271 straipsnio taikymo sąlygos. Remdamasis CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, kurioje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, pareiškėjas prašė priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, 23 231,58 Lt.

8Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

9Atsiliepime į skundą (b. l. 18–20) paaiškino, kad pareiškėjas neįrodė visų sąlygų civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti, todėl neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės. Teigė, kad NMA neatliko jokių neteisėtų veiksmų, veikė pagal teisės aktų nustatytus įpareigojimus. Agentūra turėjo pareigą nurodytas lėšas išmokėti, kadangi G. Č. 2010 m. birželio 7 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones, mokamą už 2010 metus (toliau – ir 2010 m. Paraiška), kurioje nurodė deklaruojamus duomenis ir banko sąskaitą, į kurią NMA turėtų pervesti paramą. Išmokant G. Č. išmokas, teisės aktuose nebuvo taisyklių, leidžiančių nukreipti išieškojimą į Europos Sąjungos (toliau – ir ES) ir Lietuvos nacionalinę paramą, taip pat nebuvo teismų praktikos šiuo klausimu. Todėl NMA vadovavosi imperatyviomis viešosios teisės normomis. Pagal CK 6.476 straipsnį parama laikomas turto perdavimas konkrečiam tikslui. ES ar nacionalinės paramos lėšos, skirtos ūkio subjektams, būdavo išmokamos pagal Europos Komisijos 2006 m. birželio 21 d. reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei Europos žemės ūkio garantinio fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles (toliau – ir Reglamentas Nr. 885/2006). Šiuose tiesioginio taikymo ES teisės aktuose įtvirtintos taisyklės, kad NMA privalo užtikrinti, jog mokėjimai būtų mokami tik į paramos prašytojui ar jo perėmėjui priklausančią banko sąskaitą. Vykdydama šiuos teisės aktus, NMA ne kartą skundė antstolių patvarkymus dėl paramos lėšų arešto ir pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, teismai NMA skundus tenkindavo (pvz., Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-585-759/2006, Šiaulių apygardos teismo 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 415-488a/2004) ir teismų praktika rodo, kad NMA veiksmai buvo teisėti.

10Tam, kad reikalavimas dėl žalos, kurią atlyginti prašoma vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, būtų patenkintas, tyri būti įrodytos visos civilinės atsakomybės pagal šį straipsnį sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys. NMA veikė pagal jos veiklą reglamentuojančius teisės aktus, todėl nėra pagrindo konstatuoti civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką viešojo administravimo subjekto priimtas asmeniui nepalankus sprendimas ne visais atvejais gali būti traktuojamas kaip valdžios institucijos neteisėtas aktas CK 6.271 straipsnio prasme (LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Šiuo atveju turi būti atsižvelgta ne tik į NMA, bet ir į pareiškėjo bei antstolio veiksmus, išieškant skolą pareiškėjo interesais, taip pat į faktines vykdomosios bylos aplinkybes. NMA vadovavosi 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, 2009 m. lapkričio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1122/2009, Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymu bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklių patvirtinimo“ ir vykdė šiuose teisės aktuose įtvirtintą savo pareigą. Atsakovo atstovas akcentavo, kad teisės aktuose neįtvirtinta galimybė tiesiogines ir kompensacines išmokas, skirtas paramos gavėjui, pervesti jo kreditoriams ar tretiesiems asmenims. Atsisakydama išmokėti paramą G. Č., NMA būtų pažeidusi minėtus teisės aktus. Tai, kad parama išmokėta ne į antstolio depozitinę sąskaitą, o į paraiškoje nurodytą sąskaitą, neįrodo, jog NMA veikė neteisėtai. Teisės taikymo taisyklė, kad NMA privalo lėšas išmokėti ir antstoliui, suformuota tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011, t. y. po to, kai parama G. Č. buvo išmokėta.

11Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis realiai patyrė žalą, kurią prašo priteisti. Pareiškėjo prašomi priteisti tariamai patirti nuostoliai neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies nurodytos sąvokos bei teismų praktikos dėl žalos kriterijų, todėl NMA G. Č. išmokėta parama negali būti laikoma pareiškėjo patirta žala. Pagal teismų praktiką negautos pajamos turi būti realios, o ne hipotetinės. Nuostolių, kaip piniginės išraiškos, turi būti atlyginama, kiek asmuo prarado, o didesnio, nei faktiškai patirta žala, dydžio atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Pareiškėjas nurodo, kad žalą patyrė vien dėl to, kad G. Č. negrąžino skolos pagal vykdomąjį dokumentą. Tiek prieš NMA sprendimą išmokėti lėšas paramos gavėjui, tiek po paramos lėšų išmokėjimo į G. Č. nurodytą sąskaitą, UAB „Baltic Agro“ turėjo tą pačią subjektinę teisę reikalauti skolos grąžinimo vykdymo procese ir ji nepasikeitė. Paramos lėšas išmokėjus tiesiogiai paramos gavėjui, šis įgijo turtą, į kurį antstolis turėjo galimybę nukreipti išieškojimą, todėl teiginiai, esą UAB „Baltic Agro“ skolos neatgavo dėl NMA veiksmų, nepagrįsti. Patenkinus pareiškėjo skundą, jis nepagrįstai praturtėtų, kadangi atgavęs 23 231,58 Lt sumą išsaugotų subjektinę teisę šio dydžio skolos reikalauti iš skolininko. Be to, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad išieškoti skolą iš skolininko yra neįmanoma. Nesant lėšų / turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, antstolis surašo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nurodytą Išieškojimo negalimumo aktą. Tokie įrodymai nepateikti, vadinasi, antstolis nėra užbaigęs vykdyti dėl skolos pradėtos vykdomosios bylos, ir pareiškėjo finansiniai reikalavimai gali būti patenkinti vykdomojoje byloje. Antstoliui priėmus vykdyti 2010 m. spalio 19 d. vykdomuosius įrašus Nr. 4-2570 Nr. 4-2569 dėl skolos išieškojimo iš skolininko kreditoriui UAB „Baltic Agro“, pareiga sumokėti skolą buvo nustatyta skolininkui, kuris yra atsakingas už visos vykdomajame dokumente nurodytos skolos apmokėjimą išieškotojui. NMA neturėjo pareigos vykdyti prievolių už skolininką, o išmokėjus G. Č. teisėtai priklausančią paramą, ši Bendrovė neįgijo teisės reikalauti iš Agentūros sumokėti UAB „Baltic Agro“ tiek pat paramos kaip žalą. Tai, kad NMA lėšas išmokėjo į G. Č. sąskaitą, įrodo tik tai, kad antstolis turėjo galimybę ir privalėjo šias lėšas surasti ir areštuoti, o jeigu to nepadarė, dėl UAB „Baltic Agro“ tariamai patirtos žalos galbūt atsakingi pats antstolis ir skolininkas. NMA ir valstybė negali būti atsakingos už skolininko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu. Išvardyti argumentai įrodo, kad tarp NMA priimtų sprendimų išmokėti paramą G. Č. ir UAB „Baltic Agro“ deklaruojamos žalos nėra priežastinio ryšio, nes skola Bendrovei negrąžinta ne dėl NMA veiksmų / neveikimo.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolis Marekas Petrovskis prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

13Atsiliepime (b. l. 116–117) paaiškino, kad vykdydamas Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro 2010 m. spalio 19 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4-2570, taip pat kitus vykdomuosius dokumentus dėl skolų išieškojimo iš skolininko G. Č. išieškotojų, tarp jų ir UAB „Baltic Agro“, elektroninėmis ryšio priemonėmis 2010 m. gegužės 27 d., 2010 m. birželio 1 d., 2010 m. spalio 25 d. teikė paklausimus dėl skolininko turimų sąskaitų AB DnB Nord banke. 2010 m. gegužės 31 d. ir vėliau gavo atsakymus, kad skolininkas turi 4 piniginių lėšų sąskaitas, o pagal 2010 m. liepos 7 d., 2010 m. lapkričio 9 d. paklausimus gavo atsakymus, kad skolininkas turi 5 piniginių lėšų sąskaitas minėtame banke. Gavus banko atsakymą apie sąskaitas, 2010 m. liepos 2 d. buvo areštuotos skolininkui priklausančios sąskaitos (kaip fizinio asmens ir kaip ūkininko), areštuotas visas antstoliui žinomas skolininko kilnojamasis turtas (apsunkintas įkeitimu), nekilnojamasis turtas (apsunkintas hipoteka), 2010 m. lapkričio 16 d. išsiųstas patvarkymas į skolininko darbovietę išskaitymams atlikti, 2010 m. lapkričio 9 d. areštuotos skolininko sutuoktinės sąskaitos. Taigi, NMA nepagrįstai nurodo, esą antstolis nesiėmė veiksmų skolininko turtui surasti ir jį areštuoti. NMA, atsakydama į 2010 m. lapkričio 9 d. išsiųstą Patvarkymą areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, 2010 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. BR6-(2.30)-7886 nurodė, kad NMA mokėtinų lėšų išieškoti pagal teismo sprendimus negalima, kad į antstolio paklausimą dėl informacijos pateikimo atsakys tik kai antstolis užtikrins, jog nebus išieškoma iš paramos lėšų. NMA Raštas Nr. BR6-(2.30)-7886 prieštarauja CPK 18, 585, 675 straipsniams. NMA šiuo Raštu atsisakė vykdyti antstolio reikalavimą ir į skolininko nurodytą ne jam priklausančią sąskaitą AB DNB banke 2010 m. gruodžio 30 d. pervedė 19 687,80 Lt, 2011 m. sausio 17 d. – 82 346,95 Lt. Tokie NMA veiksmai įrodo, kad ji sąmoningai ignoravo Patvarkymą, neteisėtai jo nevykdė ir tokiais savo kaltais veiksmais padarė žalą kreditoriams. Jeigu NMA į antstolio depozitinę sąskaitą būtų pervedusi lėšas, jos būtų gautos ir paskirstytos CPK 753 straipsnyje nustatyta tvarka ir išmokėtos išieškotojams. Tarp neteisėtų NMA veiksmų ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Antstolis atliko visus galimus veiksmus ir surado skolininko turtą – NMA mokėtinas lėšas skolininkui, tačiau dėl NMA neteisėtų veiksmų – atsisakymo vykdyti antstolio reikalavimą ir pervesti areštuotas lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą – kilo žala pareiškėjui, t. y. jis negavo lėšų, kurias būtų gavęs, jeigu NMA nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų. Kitos aplinkybės ar sąlygos (antstolio veiksmai, kitų asmenų veiksmai, vykdomojo dokumento galiojimas ir pan.) nelėmė NMA neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo. NMA, atsakydama į vėlesnius antstolio paklausimus (2011 m. liepos 28 d., 2011 m. rugpjūčio 9 d., 2011 m. rugsėjo 2 d.) dėl mokėtinų lėšų ir jų arešto, nurodydavo išmokėtas ar mokėtinas sumas, o 2012 m. vasario 1 d. ir 2012 m. vasario 3 d. į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė skolininkui mokėtinas sumas.

14II.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi (b. l. 46–48) administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Baltic Agro“ skundą dėl žalos atlyginimo perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuris 2013 m. gegužės 6 d. nutartimi (b. l. 88–89) kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją ginčams dėl rūšinio teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spręsti, prašydamas išspręsti šios bylos teismingumo klausimą. Specialioji teisėjų kolegija 2013 m. birželio 5 d. nutartyje (b. l. 93–95) konstatavo, kad pareiškėjo reikalavimai yra nukreipti ne į skolos grąžinimą vykdymo procese, o į žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų aktų, todėl byla teisminga administraciniam teismui ir perdavė

16bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

17III.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu (b. l. 127–139) pareiškėjo UAB „Baltic Agro“ skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, 23 231,58 Lt turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 23 231,58 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA, 1 350 Lt teismo išlaidų.

19Teismas ištyręs įrodymus nustatė, kad antstolis Marekas Petrovskis, vykdydamas vykdomuosius įrašus, be kita ko, 2010 m. spalio 19 d. Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro vykdomąjį įrašą Nr. 4-2570 dėl 20 650 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo, vykdomąjį įrašą Nr. 4-2569 dėl 113 905,49 Lt ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko G. Č. 3 eilės išieškotojams ir UAB „Baltic Agro“, vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 4 dalimi, 2010 m. lapkričio 9 d. patvarkyme areštuoti lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą Nr. ( - ) (b. l. 5, 29): areštavo 225 914,52 Lt (198 981,80 Lt skolos, 15 960,85 Lt palūkanų (Patvarkymo surašymo dienai) ir 10 971,87 Lt vykdymo išlaidų), taip pat ateityje būsiančias pinigines lėšas, esančias ar būsiančias NMA ir priklausančias išmokėti skolininkui. Vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 6 dalimi, antstolis areštuotas lėšas prašė nedelsiant pervesti į nurodytą antstolio depozitinę sąskaitą. Vadovaudamasis CPK 585 straipsnio 1 dalimi, prašė NMA, gavus Patvarkymą, nedelsiant pranešti antstoliui raštu apie skolininkui priklausančias išmokėti lėšas, jų likutį; jeigu sąskaitai yra taikomi kitų institucijų (pareigūnų) areštai, dėl kurių negalimas pinigų pervedimas antstoliui, tokiu atveju prašė nurodyti, kokia institucija (pareigūnas), kada ir kokiai sumai areštavo skolininko sąskaitą. Patvarkyme nurodyta, kad jis galioja iki visiško jo įvykdymo, taip pat nurodyta jo apskundimo tvarka. NMA, atsakydama į Patvarkymą, 2010 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. BR6-(2.30)-7886, vadovaudamasi CK 6.476 straipsniu, Reglamentu Nr. 885/2006, informavo antstolį, kad į ES ar nacionalinės paramos lėšas, skirtas žemės ūkio subjektams, antstoliai išieškojimo nukreipti negali, nebent pasikeistų aplinkybės ir šias lėšas teikiantis subjektas sutiktų, kad lėšos būtų panaudotos įsiskolinimams padengti, o bet kokie veiksmai, susiję su išieškojimu iš paramos lėšų, yra negalimi. Nurodė, jog NMA privalo užtikrinti, kad mokėjimai būtų mokami tik į paramos prašytojui /jo perėmėjui priklausančią banko sąskaitą, taigi, paramos lėšas, skirtas žemės ūkio ir kaimo plėtrai, NMA antstoliams pervesti neturi teisės. Pažymėjo, kad NMA galėtų pateikti antstolio prašomą informaciją, jeigu jis užtikrintų, jog iš G. Č. priklausančių paramos lėšų išieškojimas nebus vykdomas (b. l. 6–7, 30). NMA G. Č. pagal 2010 m. Paraišką (b. l. 22–26) 2010 m. gruodžio 29 d. į banko sąskaitą pervedė 19 687,80 Lt atsietų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų (b. l. 28), o 2011 m. sausio 26 d. – 82 346,95 Lt tiesioginių išmokų už pasėlius (b. l. 27).

20AB DnB NORD bankas 2011 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 30.91-143-6525 (b. l. 8), atsakydamas į antstolio 2011 m. rugsėjo 12 d. paklausimą, pateikė duomenis apie skolininko sąskaitas šiame banke ir sąskaitos išrašus nuo 2010 m. spalio 1 d. iki 2011 m. kovo 30 d. (b. l. 9–13). Antstolis 2012 m. spalio 24 d. pažymoje (b. l. 14) informavo UAB „Baltic Agro“ atstovę, kad skolininko skolos dydis 2012 m. spalio 24 d. pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 4-2570 yra 8 435,80 Lt ir 6 proc. palūkanų, pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 4-2569 – 113 014,03 Lt ir 6 proc. palūkanų, taip pat informavo apie NMA atsisakymą vykdyti Patvarkymą ir NMA pervestas į skolininko sąskaitą lėšas (iš viso 102 034,75 Lt). Nurodė, kad minėtą sumą pervedus antstoliui, lėšos būtų skirstomos proporcingai kiekvienam išieškotojui, UAB „Baltic Agro“ pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 4-2570 atitektų 1 613,65 Lt, pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 4-2569 – 21 617,93 Lt.

21Teismas nustatė, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro 2010 m. spalio 19 d. vykdomąjį įrašą Nr. 4-2570 ir kitus vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš skolininko išieškotojų, tarp jų UAB „Baltic Agro“, patikrinęs sprendimo įvykdymo galimybes (paklausimai Juridinių asmenų registrui, valstybės įmonei Registrų centrui, valstybės įmonei Regitrai, bankams (AB Danske bankui, AB Citadele bankui, AB Šiaulių bankui, UAB Medicinos bankui, AB DNB bankui, „Swedbank”, AB, AB Ūkio bankui, AB SEB bankui, Nordea bank Finland Lietuvos skyriui), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Hipotekos registrui, Turto areštų registrui, Sutarčių registrui, NMA), 2013 m. kovo 25 d. išieškojimo negalimumo akte Nr. 0123/10/01825/S-1934 (b. l. 40), be kita ko, nustatė, kad: skolininkas AB SEB banke, AB DNB banke turi sąskaitas, kuriose nėra piniginių lėšų, kitose kredito įstaigose skolininkas lėšų neturi; skolininko vardu registruotos transporto priemonės „Audi 80“ (1981 m.), „Mitsubishi Space Wagon” (1994 m.), tačiau automobilis „Audi 80“ parduotas dalimis, iš registro neišregistruotas, automobilis „Mitsubishi Space Wagon” po avarijos sunkiai realizuotinas, automobiliams taikomi kitų antstolių, teismų areštai; ratinis traktorius „Fendt 930“ ir puspriekabė areštuoti, turtui taikoma hipoteka, kreditorius – AB DNB bankas; skolininko vardu registruotas nekilnojamasis turtas areštuotas, įregistruota hipoteka, kreditoriai yra AB DNB bankas, UAB Kauno grūdai, hipotekos kreditoriai neprisijungia prie išieškojimo; skolininko sutuoktinės vardu registruoti 2 butai, įkeisti AB DNB bankui, kuris pradėjo priverstinį išieškojimą, lėšų išmokėti kitiems kreditoriams nėra (turto vertė mažesnė, negu prievolės dydis); 2010 m. lapkričio 16 d. vykdomieji dokumentai persiųsti į darbovietę UAB „Raiža“, nuo 2011 m gruodžio mėn. skolininkas nebedirba; skolininko gyvenamuoju adresu realizuotino turto nenustatyta, yra tik namų apyvokos daiktai, iš kurių išieškojimas draudžiamas; šiuo metu iš skolininko vykdomas išieškojimas pagal 7 vykdomuosius dokumentus, išieškotina suma – 533 416 Lt. Antstolis analogiškus duomenis apie skolininko ir jo sutuoktinės turtą buvo nustatęs ir 2012 m. gruodžio 28 d. išieškojimo negalimumo akte Nr. 0123/10/01023/S-1934 dėl išieškojimo iš skolininko kitam kreditoriui (b. l. 39). G. Č. pateikė UAB „Baltic Agro“ 2013 m. gegužės 17 d. pranešimą apie kreipimąsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame informavo UAB „Baltic Agro“, kad dėl susidariusios ekonominės situacijos ilgą laiką negali vykdyti prisiimtų skolinių įsipareigojimų (yra nemokus) ir kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, po vieno mėnesio nuo šio pranešimo išsiuntimo kreditoriams dienos, t. y. 2013 m. birželio 20–24 d. (įskaitytinai), ketina kreiptis į Kauno apylinkės teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos jam, G. Č., iškėlimo (b. l. 105).

22Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijos (Agentūros) neteisėtų veiksmų, teismas vadovavosi Civilinio kodekso 6.271 straipsniu, pagal kurį valstybės ir savivaldybių civilinė atsakomybė pagal šio straipsnio 1 dalį atsiranda esant 3 būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra ta, kad valstybė ar savivaldybės atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydamos konkretaus valstybinės ar savivaldybių valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas.

23Teismas, aiškindamasis, ar NMA atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme, įvertinęs antstolio 2010 m. lapkričio 9 d. patvarkymo areštuoti lėšas ir NMA 2010 m. lapkričio 16 d. rašto Nr. BR6-(2.30)-7886 priėmimo aplinkybes ir pagrindus, pažymėjo, kad antstolis Marekas Petrovskis, vykdydamas savo (antstolio) pareigas, teisėtai bandė išieškoti lėšas iš G. Č. skirtų ES paramos lėšų (tiesioginių išmokų). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011 nurodyta, kad išieškojimas iš fizinio asmens nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Tiesioginių išmokų gavėjui įvykdžius teisės aktuose nustatytas jų gavimo sąlygas, šios išmokos laikytinos paramos gavėjo turtu. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardytas CPK 668 straipsnyje, kuriame inter alia nurodyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, kurių pagrindinis verslas – žemės ūkis, išieškojimas negali būti nukreipiamas į žiemos laikotarpiu reikalingą pašarą gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėklą, reikalingą eilinei sėjai, vieną karvę, o jeigu jos nėra, – vieną telyčią (CPK 668 straipsnio 3 dalis). Šiame straipsnyje nenustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančias NMA administruojamas tiesiogines išmokas.

24Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuoti ir jo įgaliojimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymuose saugomus interesus. Pagal CPK 585 straipsnio 1 dalį, antstolio reikalavimai vykdyti sprendimus, pateikti turimą informaciją apie skolininko turtinę padėtį, susipažinti su sprendimams vykdyti būtinais dokumentais ar susilaikyti nuo veiksmų, galinčių trukdyti vykdyti sprendimus, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus, privalomi visiems asmenims ir turi būti vykdomi per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti baudą (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė reiškia, kad šios procesinės atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam suteiktų įgalinimų, įstatymuose nustatyta tvarka pateikia reikalavimus, atlikdamas vykdymo veiksmus. Antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (LAT 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011). Apibendrinęs išdėstytus argumentus, teismas priėjo prie išvadų, kad Agentūra, įvykdydama teisėtą antstolio reikalavimą, užtikrintų vykdymo proceso tikslą kuo operatyviau ir veiksmingiau įvykdyti procesinį teismo sprendimą bei neviršytų savo kaip viešojo administravimo subjekto kompetencijos. Antstoliui areštavus skolininko pinigines lėšas, jis netenka teisės valdyti areštuotos turtinės teisės, ja naudotis ir disponuoti, o antstolis įgyja teisę CPK 749 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka disponuoti areštuotomis lėšomis.

25Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkas G. Č. būtų prieštaravęs dėl jam priklausančių pinigų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą, ar būtų prašęs ir įgaliojęs NMA ginti jo interesus. Antstolio Patvarkymas areštuoti G. Č. lėšas ir įpareigojimas NMA vykdyti prievolę, pervesti pinigus į antstolio depozitinę sąskaitą yra teisėti, vadinasi, NMA privalėjo vykdyti antstolio įpareigojimą, nustatytą Patvarkyme. Atsisakiusi vykdyti Patvarkymą ir G. Č. priklausančias tiesiogines išmokas pervesdama ne į antstolio depozitinę sąskaitą, o į skolininko nurodytą banko sąskaitą (b. l. 10–13), NMA pažeidė imperatyvią proceso teisės normą – CPK 585 straipsnio 1 dalį bei teisėtus UAB „Baltic Agro“ interesus. Atsižvelgdamas į tai, teismas nusprendė, kad NMA veiksmai, atsisakant vykdyti Patvarkymą, yra neteisėti, t. y. konstatavo, kad yra nustatyta viena iš civilinės atsakomybės sąlygų.

26CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2011 ir kitose bylose yra nurodęs, kad negautos pajamos – tai tokios pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu jo atžvilgiu būtų elgiamasi teisėtai. Negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis ir neišvengiamomis, o ne tik tikėtinomis, pajamomis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad NMA neteisėti veiksmai nevykdant Patvarkymo lėmė tai, jog UAB „Baltic Agro“ negavo dalies iš anksto numatytų pajamų už G. Č. parduotas prekes, t. y. 23 231,58 Lt.

27Teismas priėjo prie išvados, kad tarp NMA neteisėtų veiksmų ir pareiškėjos negautų pajamų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

28Agentūra nuo 2010 m. gruodžio 30 d. iki 2011 m. sausio 26 d. tiesiogines išmokas (iš viso 19 687,80 Lt + 82 346,95 Lt = 102 034,75 Lt) pervedė į skolininko G. Č. nurodytas sąskaitas (b. l. 10–13), todėl antstolis Marekas Petrovskis negalėjo išieškoti pareiškėjo UAB „Baltic Agro“ naudai 23 231,58 Lt.

29Teismas pažymėjo, kad NMA žalą pareiškėjui padarė vykdymo procese, kurį reglamentuoja Civilinio proceso kodekso normos, o ne viešojo administravimo taisyklės. CK 6.271 straipsnyje nustatyta, iš kokio subjekto gali būti priteisiama žala, kai žalą padaro valstybės institucija. Šiuo atveju žala priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NMA.

30CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymuose nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (procesinės palūkanos). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymuose ar sutartyje nenustatytas kitoks palūkanų dydis (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant pareiškėjo, reikalaujančio atlyginti žalą, prašymui jas skaičiuoti ir tai daroma nuo bylos iškėlimo iki visiško prievolės įvykdymo (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-73/2009, 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010). Toks aiškinimas iš esmės atitinka ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą bendrosios kompetencijos teismų praktiką, taikant procesines palūkanas reglamentuojančias CK nuostatas (LAT 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007).

31Remdamasis bylos duomenimis, teismas nurodė, kad pareiškėjas su reikalavimu priteisti turtinę žalą į teismą kreipėsi 2012 m. lapkričio 20 d. (b. l. 1), o teisme byla iškelta 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi (b. l. 16). Nustatęs, kad dėl NMA veiksmų pareiškėjas patyrė 23 231,58 Lt turtinę žalą, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, teismas konstatavo, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovo 5 procentų, o ne 6 procentų (nes atsakovas nėra verslininkas), dydžio metines palūkanas už piniginę prievolę atlyginti turtinę žalą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2012 m. lapkričio 21 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

32Spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, teismas vadovavosi ABTĮ 44 straipsnio 1, 2, 6 dalių, CPK 98 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 2, 7, 8 punktų nuostatomis. Pareiškėjas prašė priteisti teismo išlaidas (už skundo parengimą bei UAB „Baltic Agro“ atstovės dalyvavimą teismo posėdžiuose 2013 m. kovo 26 d. (trukmė – 53 min., b. l. 44), 2013 m. lapkričio 25 d. (trukmė – 8 min., b. l. 106–108) ir 2013 m. gruodžio 19 d. (19 min., b. l. 120–122), kuris pagrindė šias išlaidas pagrindžiančiais įrodymais (b. l. 42–43, 103–104). Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo skundas patenkintas, teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 44 straipsnio 2 dalį UAB „Baltic Agro“ turi teisę į jos nurodytų teismo išlaidų atlyginimą.

33Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovei teikiant paslaugas galiojo Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2013 m. sausio 1 d. nustatytas minimalios mėnesinės algos (toliau – ir MMA) dydis – 1 000 Lt. Vilniaus apygardos administraciniame teisme posėdžiuose pagal 2012 m. rugpjūčio 16 d. atstovavimo sutartį (b. l. 15) pareiškėją UAB „Baltic Agro“ atstovavo advokatė Aldona Kondratavičienė (b. l. 44, 106–108, 120–122), iš viso 80 min., o pagal Rekomendacijų 9 punktą suapvalinus šį laiką – 1 valandą. Vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 punktu, maksimalus užmokesčio už vieną atstovavimo valandą teisme dydis – 0,15 MMA, tačiau, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.7 punktuose nustatytus kriterijus, minėtas koeficientas mažintinas 50 procentų ir UAB „Baltic Agro“ už jos atstovavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme iš atsakovo priteistini 75 Lt (1 000,00 Lt x 0,15 x 50 proc. = 75 Lt). Teikiant teisines paslaugas iki teismo posėdžių, t. y. surašant skundą (gautą teisme 2012 m. lapkričio 20 d.), galiojo Vyriausybės 2012 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 718 nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. nustatytas MMA dydis - 850 Lt. Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, pagal kurį skaičiuojant atlyginimo dydį už skundą, maksimalus taikytinas koeficientas yra 3, todėl maksimalus užmokesčio dydis už skundo surašymą yra 2 550 Lt (3 x 850 Lt (MMA) = 2 550 Lt). Atsižvelgęs į tai, kad administracinė byla yra vidutinio sunkumo, taip pat į Rekomendacijų 2.1, 2.2, 2.7 punktuose nustatytus kriterijus, teismas minėtą koeficientą sumažino 50 procentų ir už skundo parengimą pareiškėjui iš atsakovo priteisė 1 275,00 Lt (1,5 x 850,00 Lt (MMA) = 1 275,00 Lt). Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo iš viso 1 350 Lt teismo išlaidų.

34IV.

35Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (b. l. 145–149) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą.

36Atsakovas apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentų, kurie buvo nurodyti atsiliepime į pareiškėjo skundą, pakartojimu.

371. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad NMA pažeidė CPK 585 straipsnio 1 dalį bei teisėtus pareiškėjo interesus. Apelianto įsitikinimu, NMA neatliko jokių neteisėtų veiksmų bei veikė pagal teisės aktuose nustatytus įpareigojimus. Tuo metu, kai G. Č. buvo išmokėtos išmokos, taisyklės, leidžiančios nukreipti išieškojimą į ES ir Lietuvos nacionalinę paramą, nebuvo nustatytos teisės aktuose, taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje, todėl NMA vadovavosi viešosios teisės normomis, kurios yra imperatyvios ir nuo kurių, remiantis Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu (įtvirtinančiu įstatymo viršenybės principą), NMA negalėjo nukrypti. Tai, kad parama buvo išmokėta ne į antstolio depozitinę sąskaitą, o į 2010 m. Paraiškoje nurodytą sąskaitą, neįrodo, jog NMA veikė neteisėtai. Apeliantas akcentuoja, kad teisės taikymo taisyklė, jog antstolio išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus gali būti nukreiptas ir į NMA administruojamas išmokas, buvo suformuota tik Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011, t. y. po to, kai parama G. Č. buvo išmokėta.

382.Apelianto nuomone, pareiškėjo prašomi priteisti tariamai patirti nuostoliai neatitinka CK 6.249 straipsnio 1 dalies nurodytos sąvokos bei teisės taikymo ir aiškinimo praktikoje suformuotų žalos kriterijų, todėl NMA G. Č. išmokėta parama negali būti laikoma pareiškėjo patirta žala. Žala, kurios reikalaujama, yra kildinama iš pareiškėjo reikalavimo teisės į G. Č.. Atsižvelgiant į CPK 642 straipsnio 1 dalį, pareiga sumokėti skolą šiuo atveju buvo nustatyta skolininkui G. Č., kuris ir atsakingas dėl pareiškėjo tariamai patirtos žalos. NMA ir valstybė negali būti atsakingos už skolininko nesąžiningumą, nes būtent dėl jų pareiškėjas neatgavo dalies skolos, dėl kurios pareiškė pretenzijas valstybei. Tai įrodo, jog tarp NMA priimtų sprendimų išmokėti paramą G. Č. ir pareiškėjo deklaruojamos žalos nėra priežastinio ryšio, nes skola nebuvo padengta ne dėl NMA veiksmų ar neveikimo.

393. Pareiškėjas neįrodė visų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, todėl jo reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

40Pareiškėjas UAB „Baltic Agro“ nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą nepakeistą, taip pat prašo priteisti iš atsakovo visas UAB „Baltic Agro“ turėtas teismo išlaidas.

41Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 154–167) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas yra teisėtas, teisingas, pagrįstas įrodymais, galiojančiais teisės aktais ir teisės aiškinimo taisyklėmis, todėl jį pakeisti ar panaikinti nėra pagrindo. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas iš esmės yra identiškas atsiliepimui, kurį NMA buvo pateikusi pirmosios instancijos teismui, o tai, pareiškėjo nuomone, reiškia, kad apeliantas siekia tik pakartotinio bylos nagrinėjimo. Apeliacinis procesas nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, o pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Pareiškėjas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą, remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui.

42Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolis Marekas Petrovskis su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 169) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai nustatė bylai svarbias aplinkybes bei visas būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti. Kitos aplinkybės – t. y. skolininko veiksmai, lėšų pervedimas į kitą banko sąskaitą, antstolio veiksmai, kiti argumentai dėl skolininko teisių gynimo ir pan. – šioje byloje neaktualūs ir nenagrinėtini.

43Teisėjų kolegija

konstatuoja:

44V.

45Pareiškėjas UAB „Baltic Agro“ reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, turtinę žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis) kildina iš NMA atsisakymo vykdyti antstolio 2010 m. lapkričio 9 d. patvarkymą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą antstolio areštuotas skolininko G. Č. lėšas, t. y. paramą šiam fiziniam asmeniui (ūkininkui) už 2010 metus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemones pagal jo pateiktą 2010 m. Paraišką.

46Pirmosios instancijos teismas nustatė nagrinėjamam ginčui dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, kad antstolis Marekas Petrovskis, vykdydamas Vilniaus 5-ojo notarų biuro 2010 m. spalio 19 d. vykdomuosius įrašus Nr. 4-2569 ir Nr. 4-2570 dėl skolos (113 905,49 Lt ir 20 650 Lt) ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo UAB „Baltic Agro“ naudai (taip pat ir pagal vykdomąjį įrašą Nr.2247 dėl 79 799,55 Lt skolos ir 6 proc. metinių palūkanų išieškojimo UAB „Dojus Agro“ naudai), 2010 m. lapkričio 9 d. priėmė bylai aktualų patvarkymą: vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 4 dalimi areštavo skolininkui G. Č. priklausančią išmokėti 225 914,52 Lt (198 981,80 Lt skolos; 15 960,85 Lt palūkanų šio Patvarkymo surašymo dienai ir 10 971,87 Lt vykdymo išlaidų) sumą (Patvarkymo 1 punktas); vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 4 dalimi nurodė NMA areštuotas lėšas pervesti į šiame antstolio depozitinę sąskaitą (Patvarkymo 2 punktas); vadovaudamasis CPK 585 straipsnio 1 dalimi, prašė, kad NMA, gavusi Patvarkymą, nedelsdama praneštų antstoliui raštu apie skolininkui priklausančias išmokėti lėšas, jų likutį; jeigu sąskaitai yra taikomi kitų institucijų (pareigūnų) areštai, dėl kurių negalimas pinigų pervedimas antstoliui, nurodyti, kokia institucija (pareigūnas), kada ir kokiai sumai areštavo skolininko sąskaitą (Patvarkymo 3 punktas). Be to, Patvarkyme nurodyta, kad jis galioja iki jo visiško įvykdymo, taip pat išaiškinta Patvarkymo apskundimo teismui terminas ir tvarka (CPK 510 ir 512 straipsniai).

47Iš Vilniaus 5-ojo notarų biuro notarės 2010 m. spalio 19 d. vykdomųjų įrašų Nr. 4-2569 ir Nr. 4-2570 matyti, kad notarė, vadovaudamasis Notariato įstatymo 26 straipsnio 14 punktu, šiais vykdomaisiais įrašais pareikalavo išieškoti vekselių turėtojo UAB „Baltic Agro“ naudai iš vekselių davėjo G. Č. jo nesumokėtas sumas (113 905,49 Lt ir 20 650 Lt) per vekselio mokėjimo terminus, t. y. iš viso 134 555,49 Lt. Be to, minėtais vykdomaisiais įrašais antstolė pareikalavo išieškoti iš G. Č. 6 procentų metinių palūkanų sumą už laiku neapmokėtus vekselius, skaičiuotinų nuo vykdomųjų įrašų išdavimo dienos iki vykdomųjų įrašų visiško apmokėjimo dienos. Gautus vykdomuosius įrašus bei G. Č. paprastuosius vekselius UAB „Baltic Agro“ 2010 m. spalio 20 d. pateikė antstolio Mareko Petrovskio kontorai, prašydamas atlikti skolos išieškojimo iš skolininko G. Č. veiksmus.

48Byloje nustatyta, kad NMA, gavusi antstolio 2010 m. lapkričio 9 d. Patvarkymą, jo teismui neapskundė, 2010 m. lapkričio 16 d. raštu Nr. BR6-(2.30)-7886 informavo antstolį, kad Patvarkymo neįvykdys vadovaudamasi CK 6.476 straipsniu, Reglamento Nr. 885/2006 I Priedo 2 straipsnio B dalimi. NMA į G. Č. nurodytą AB DnB NORD banko vidinę sąskaitą 2010 m. gruodžio 29 d. pervedė 19 687,80 Lt atsietų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų, o 2011 m. sausio 26 d. – 82 346,95 Lt tiesioginių išmokų už pasėlius, t.y. iš viso 102 034,75 Lt. Iš byloje esančio ūkininko G. Č. sąskaitos ( - ) išrašo už 2010 m. spalio 1 d.- 2011 m. kovo 30 d. laikotarpį matyti, kad iš NMA pervestos išmokų buvo grąžintos paskolos, mokėtos palūkanos ir delspinigiai.

49CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Atsakomybės subjekto ypatumai (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės), t.y.: valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Šios įstatymo normos prasme terminas „valdžios institucija“ (CK 6.271 str.2 d.) reiškia bet kokį viešosios atsakomybės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas; sąvoka „aktas“ (CK 6.271 str. 3 d.) reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris daro tiesioginę įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ir savivaldybės institucijų priimti teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Reikalavimas dėl žalos atlyginimo, pagrįstas CK 6.271 straipsnio nuostatomis, gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (neveikimą), žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

50Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertino bylai reikšmingas aplinkybes, neteisingai taikė materialinės teisės normas. Pasak apelianto, Agentūros veiksmai buvo teisėti, nagrinėjamu atveju nėra nė vienos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės žalos atlyginimą.

51Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad CK 6.271 straipsnyje nustatytų civilinės atsakomybės sąlygų prasme turi būti nustatyti trys pirmiau minėti civilinės atsakomybės elementai: valdžios institucijų neteisėti veiksmai, žalos pareiškėjui padarymo faktas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

52Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės pagal šį straipsnį sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

53Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad Agentūros atsisakymas vykdyti antstolio 2010 m. lapkričio 9 d. Patvarkymą, pateiktą vadovaujantis CPK 689 straipsnio 4 ir 6 dalimis bei 585 straipsnio 1 dalimi, yra neteisėti valdžios institucijos veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme.

54Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagrįstai atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011, kurioje Nacionalinė mokėjimo agentūra skundė antstolės veiksmų teisėtumą vykdant priverstinį išieškojimą (vienas iš suinteresuotų asmenų šioje civilinėje byloje UAB „Baltic Agro“) iš skolininkui (ūkininkui) skirtų ES paramos lėšų (tiesioginių išmokų). Minėtoje civilinėje byloje, kaip ir nagrinėjamoje administracinėje byloje, faktinės aplinkybės yra tapačios ta prasme, kad gavusi antstolio patvarkymą, kuriuo antstoliai nurodė NMA jų areštuotas ūkininkui (skolininkui) skirtas tiesioginės išmokas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą, NMA nevykdė antstolio patvarkymo. Pabrėžtina, kad apeliantas nagrinėjamoje administracinėje byloje teigdamas, esą jo veiksmai atsisakant vykdyti antstolio 2010 m. lapkričio 9 d. Patvarkymą buvo teisėti, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde remiasi CK 6.476 straipsniu, 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006 I Priedo 2 straipsnio B dalimi, t. y. iš esmės remiasi tomis pačiomis teisės normomis dėl kurių NMA argumentus Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011 yra pripažinęs nepagrįstas ir nusprendęs, kad antstolio patvarkymas areštuoti skolininko lėšas nurodant jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą yra teisėtas, nes nei ES teisės aktai, nei nacionalinės teisės aktai nenustato draudimo nukreipti priverstinį išieškojimą iš ES finansinės paramos (tiesioginių išmokų). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija primena, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011 nurodė, jog CK 6.476 straipsnio straipsnis, kuriame nustatyta, jog auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui, netaikytinas, nes jis reglamentuoja teisinius santykius tarp privačių asmenų, tuo tarpu Nacionalinės mokėjimo agentūros ir skolininko (ūkininko) santykius dėl tiesioginių išmokų kaip finansinės paramos reglamentuoja viešosios teisės normos, išdėstytos tiek nacionalinės, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktuose.

55Dėl Agentūros nurodytos 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles 1 priedo 2 straipsnio B dalies, Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje Nr.3K-3-32/2011 pažymėjo, kad ši teisės norma įpareigoja NMA užtikrinti (patvirtinti būtinas procedūras), kad išmokos būtų mokamos tik į paramos prašytojui arba jo perėmėjui priklausančią banko sąskaitą. Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs Reglamento Nr. 885/2006 1 priedo 2 straipsnio B dalies dalį, kurioje nustatyta, kad „Agentūra patvirtina būtinas procedūras užtikrinti, jog išmokos būtų mokamos tik į banko sąskaitą, priklausančią prašytojui arba perėmėjui. Atsiskaitoma per mokėjimo agentūros banką arba valstybinę mokėjimo įstaigą arba paštu siunčiamu čekiu per penkias darbo dienas nuo išlaidų įrašymo į EŽŪGF arba EŽŪFKP sąskaitas. Tačiau 2007 ir 2008 finansiniais metais išmokos gali būti pervedamos mokėjimo pavedimu. Procedūros patvirtinamos siekiant užtikrinti, kad nepervestos išmokos būtų grąžinamos fondams. Grynaisiais pinigais nemokama. Leidimą išduodantis pareigūnas ir (arba) jo vadovas leidimo išdavimą gali patvirtinti elektroninėmis priemonėmis, jeigu užtikrinamas tinkamas šių priemonių saugumo lygis, o pasirašančiojo tapatybė įrašoma į elektroninį sąrašą.“, konstatavo, kad minėtoje Reglamento normoje įtvirtintų reikalavimų tikslas – užtikrinti, kad išmokos būtų mokamos teisėtai, išvengiant galimų sukčiavimo ar lėšų grobstymo atvejų. Toks reguliavimas siejasi ir su 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr.1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo konstatuojamosios dalies 25 punktu, kuriame nustatyta, kad, siekiant apsaugoti Bendrijos biudžeto finansinius interesus, valstybės narės turėtų imtis priemonių, užtikrinančių, kad iš fondų lėšų finansuojamos operacijos yra iš tikrųjų atliktos ir įvykdytos teisingai. Valstybės narės taip pat turėtų užkirsti kelią visiems gavėjų padarytiems pažeidimams ir veiksmingai juos spręsti.

56Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011 aiškindamas CPK normas (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalis) dėl išieškojimo iš NMA administruojamų tiesioginių išmokų, pažymėjo, kad tiesioginių išmokų gavėjui įvykdžius teisės aktuose nustatytas jų gavimo sąlygas, šios išmokos laikytinos paramos gavėjo turtu. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardytas CPK 668 straipsnyje. Jame inter alia nurodyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, kurių pagrindinis verslas – žemės ūkis, išieškojimas negali būti nukreipiamas į žiemos laikotarpiu reikalingą pašarą gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėklą, reikalingą eilinei sėjai, vieną karvę, o jei jos nėra, – vieną telyčią (CPK 668 straipsnio 3 dalis). Šiame straipsnyje nenustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančias NMA administruojamas tiesiogines išmokas.

57Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011, be kita ko, akcentuota, kad siekiant užtikrinti teismo sprendimų bei kitų CPK 584 straipsnyje išvardytų vykdytinų dokumentų įvykdymą vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis sukurtas išieškojimo iš skolininko turto mechanizmas, kuriame pagrindinis vaidmuo tenka antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (CPK 585 straipsnio 1, 2 dalys). Aiškindamas CPK 689 straipsnio nuostatas, Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje pažymėjo, kad išieškojimas, laikantis CPK vykdymo proceso normų, gali būti nukreipiamas tiek į turtą, kuris yra pas patį skolininką, tiek ir į pas kitus asmenis esantį skolininko turtą. Aiškindama CPK 689 straipsnyje reglamentuotą lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, arešto procesinę tvarką (CPK 689 straipsnio 1 ir 4 dalys), teisėjų kolegija taip pat išaiškino, kad asmuo, pas kurį yra skolininko lėšos, privalo bendradarbiauti su antstoliu ir informuoti jį apie turimas skolininko lėšas ir arešto akto netikslumus, tačiau tai nestabdo antstolio reikalavimų vykdymo dėl turimų lėšų.

58Apelianto argumentai, kad minėta Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta vėliau nė NMA gavo antstolio 2010 m. lapkričio 9 d. Patvarkymą, nėra reikšmingi, nes Patvarkymo gavimo metu galiojo tas pats teisinis reguliavimas, kurio atitinkamos nuostatos išaiškintos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2011.

59Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymu, 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (toliau – ir Reglamentas Nr. 1290/2005), 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (toliau – ir Reglamentas Nr. 1698/2005), Reglamentu Nr. 885/2006, taip pat siekdama užtikrinti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai nustatytų priemonių įgyvendinimą, paskyrė Žemės ūkio ministeriją Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (toliau – ir EŽŪFKP) valdymo institucija ir kompetentinga institucija (1 punktas) ir nustatė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra atsakinga už EŽŪFKP priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, apskaitą ir kontrolę (2 punktas). Nacionalinės mokėjimo agentūros nuostatų (bylai aktuali ŽŪM 2010 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. 3D-733 redakcija) 1 punkte nurodyta, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos yra savarankiška Lietuvos Respublikos vykdomosios valdžios institucija – biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, veikianti Žemės ūkio ministerijos administravimo srityje, administruojanti valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos (toliau – ES) paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atliekanti jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas. Agentūros nuostatų 2 punkte nurodyta, kad Agentūra savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos (toliau – LR) Konstitucija, ES teisės aktais, LR įstatymais, LR tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, LR Seimo ir Vyriausybės priimtais teisės aktais, žemės ūkio ministro įsakymais, ES institucijų rekomendacijomis bei šiais nuostatais.

60LR žemės ūkio ministras 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (bylai aktuali 2009 m. rugsėjo 17 d. įsakymo Nr. 3D-676 redakcija) patvirtino Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos administravimo taisykles (toliau – ir Bendrosios Programos administravimo taisyklės), kurios nustato Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos bei pagal Programą finansuojamų projektų bendrą administravimo tvarką. Programos priemonių ir (arba) veiklos sričių bei pagal jas finansuojamų projektų administravimo ir finansavimo tvarka nustatoma Programos krypčių arba Programos priemonių įgyvendinimo taisyklėse. Bendrosios Programos administravimo taisyklės parengtos vadovaujantis Reglamentu Nr. 1290/2005, Reglamentu Nr. 885/2006 ir kitais Bendrųjų Programos administravimo taisyklių 2 punkte išvardytais ES teisės aktais. Programos administravimo taisyklių II skirsnyje yra apibrėžtos Agentūros funkcijos, tarp jų: priimti ir registruoti pateiktus mokėjimo prašymus ir kasmetinius prašymus, tikrinti paramos gavėjų mokėjimo prašymuose, kasmetiniuose prašymuose arba paramos paraiškose pateiktos informacijos teisingumą ir nurodytų išlaidų arba prašomos paramos tinkamumą finansuoti, užtikrinti, kad visi patikrinimai, nustatyti EB ir Lietuvos teisės aktuose, būtų atlikti ir tinkamai dokumentuoti (5.9 punktas); paramos gavėjams išmokėti paramos lėšas (5.11 p.); priimti sprendimą dėl išmokėtų paramos lėšų ar jų dalies susigrąžinimo iš paramos gavėjo, teisės aktų nustatyta tvarka atlikti visus įmanomus veiksmus susigrąžinti šias lėšas, tvarkyti grąžintinų ir grąžintų lėšų apskaitą, kartu su metinėmis finansinėmis ataskaitomis Europos Komisijai teikti informaciją apie susigrąžintas ir grąžintinas paramos lėšas, kaip tai numatyta Reglamento Nr. 885/2006 6 straipsnio h ir i punktuose (5.13 p.). Minėtame norminiame teisės akte, be kita ko, yra įtvirtintos nuostatos, susijusios su paraiškų administravimo procedūromis, kurias atlikusi Agentūra priima sprendimą dėl paramos skyrimo ir/ar sankcijų taikymo.

61Tiesioginės paramos žemės ūkio veiklos subjektams teikimo tvarką nacionalinėje teisėje nustato LR žemės ūkio ministro tvirtinamos tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės taisyklės. Nagrinėjamam ginčui aktualios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. 3D-278 patvirtintos Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2010 m. taisyklės (toliau – 2010 m. Administravimo ir kontrolės taisyklės). Šių Taisyklių VI – VII skyriai skirti tiesioginių išmokų apskaičiavimui ir sankcijų taikymui, VIII skyrius reglamentuoja išmokų mokėjimą žemės ūkio valdos perdavimo atveju, o IX skyrius nustato Agentūros ir paramos gavėjo atsakomybę (už administracinę patikrą, patikrą vietoje, paramos dydžio apskaičiavimą ir išmokėjimą paramos gavėjams, lėšų apskaitą, ataskaitų teikimą atsako Agentūra (73 punktas); pareiškėjai, gavę išmokas neteisėtai, arba asmenys, prisidėję prie neteisėtų išmokų gavimo (sąmoningai patvirtinę klaidingus duomenis), atsako LR teisės aktų nustatyta tvarka (75 punktas)).

62Pažymėtina, kad minėtais teisės aktais nacionalinėje teisėje nustatant ES paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo procedūras, yra detalizuotos minėtų Reglamentų nuostatos, siekiant užtikrinti, kad paramos skyrimas atitiktų specialiųjų teisės aktų nustatytas sąlygas, kad būtų užkirstas keliams galimiems paramos gavėjų pažeidimams ir jie veiksmingai sprendžiami, o ES paramos lėšos nebūtų skiriamos nepagrįstai. NMA, vykdydama jai pavestas funkcijas EŽŪFKP priemonių administravimo, lėšų mokėjimo, apskaitos ir kontrolės srityje, turėjo paisyti ne tik minėtų specialiųjų teisės aktų nuostatų, bet susiklosčius aplinkybėms, kad CPK nustatyta tvarka (CPK 689 straipsnis) nukreipiamas priverstinis skolos išieškojimas į skolininkui (ūkininkui) išmokėtinas ES paramos lėšas (tiesiogines išmokas), turėjo vykdyti ir CPK normų reikalavimus. CPK 585 straipsnyje įtvirtintas antstolio reikalavimų privalomumas. CPK 689 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad antstolio patvarkymo pagrindu kredito įstaiga ar kitas asmuo pervesti nurodytą pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skundo padavimas vykdymo veiksmų nestabdo, tačiau teismas, jeigu pripažįsta tai esant reikalinga, vykdymo veiksmus turi teisę sustabdyti rašytinio proceso tvarka.

63Byloje nustatyta, kad Agentūra 2010 m. lapkričio 16 d. raštu atsisakė vykdyti antstolio 2010 m. lapkričio 9 d. Patvarkyme išdėstyto reikalavimą pervesti antstolio areštuotas G. Č. priklausančias išmokėti pagal 2010 m. Paraišką tiesiogines išmokas ir pervedė šias išmokas į G. Č. nurodytą sąskaitą banke (2010 m. gruodžio 29 d. 19 687,80 Lt atsietų papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų, 2011 m. sausio 26 d. – 82 346,95 Lt tiesioginių išmokų už pasėlius). Minėti NMA veiksmai pažeidžia CPK 585 straipsnio 1 dalies, 689 straipsnio 6 dalies reikalavimus, todėl yra neteisėti CK 6.2171 straipsnio prasme. Taigi byloje yra nustatyta esminė civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį sąlyga – valdžios institucijos neteisėti veiksmai.

64CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teisės doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai. Remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu, turtinės žalos atlyginimo institutas turi būti aiškinamas, siejant žalos atlyginimą su realiai patirtais nuostoliais ar negautomis pajamomis dėl institucijos pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi konstatavus atsakovo neteisėtus veiksmus pareiškėjui turėtų būti kompensuota realiai patirta žala, kuri yra priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais.

65Nagrinėjamu atveju CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme pareiškėjas žalą sieja su negautomis pajamomis, kurias, pareiškėjo teigimu, UAB „Baltic Agro“ būtų gavusi, jei nebūtų buvę neteisėtų NMA veiksmų, t.y. jei Agentūra nebūtų atsisakiusi vykdyti antstolio 2010 m. lapkričio 9 d. Patvarkymą ir skolininkui (ūkininkui) priklausančias tiesiogines išmokas būtų pervedusi į antstolio depozitinę sąskaitą. Neturtinės žalos dydį (23 231,58 Lt) pareiškėjas byloje nurodė, vadovaudamasis antstolio 2012 m. spalio 24 d. pažyma, kurioje nurodyta, jog tuo atveju, jei NMA būtų įvykdžiusi antstolio 2010 m. lapkričio 9 d. patvarkymą, UAB „Baltic Agro“ pagal vykdomuosius dokumentus Nr. 4-2569 ir Nr. 4-2570 būtų tekę atitinkamai 21 617, 93 Lt ir 1613,65 Lt, t. y. iš viso 23 231,58 Lt. Iš antstolio papildomos 2014 m. spalio 20 d. pažymos Nr. 0123/10/01023/S-7401 (b. l. 192) matyti, kad 2012 m. spalio 24 d. apskaičiuodamas išieškotojui UAB „Baltic Agro“ tenkančią išieškotinos iš skolininko sumos dalį, antstolis rėmėsi 6 vykdomaisiais dokumentais (du iš jų UAB „Baltic Agro“ vykdomieji įrašai Nr. 4-2569 ir Nr. 4-2570), pagal kuriuos išieškotina suma – 512 860,81 Lt (be palūkanų), ir pagal kiekvieną vykdomąjį dokumentą proporcingai paskirstė (skirstymo koeficientas – 0,1912853) 102 034,75 Lt (19 687,80 Lt + 82 346,95 Lt) sumą, t. y. sumą, kuri būtų tekusi išieškotojams pagal kiekvieną vykdomąjį dokumentą, jei NMA būtų įvykdžiusi antstolio Patvarkymą ir šią sumą būtų pervedusi į antstolio depozitinę sąskaitą. Byloje nėra duomenų, kurie suteiktų pagrindą abejoti pirmosios instancijos teismui pateiktais ir vykdomojoje byloje esančiais antstolio skaičiavimais, kad pareiškėjas būtų gavęs jam proporcingai tenkančią 102 034,75 Lt sumos dalį (23 231,58 Lt be palūkanų), jei nebūtų buvę neteisėtų NMA veiksmų ir atsakovas minėtą sumą (ūkininkui G. Č. priklausančias tiesiogines išmokas) būtų pervedęs į antstolio depozitinę sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytą sumą (23 231,58 Lt) pagrįstai vertino kaip UAB „Baltic Agro“ kaip turtinę žalą (negautas pajamas), kurios atsiradimas priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovo neteisėtais veiksmais – atsisakymu vykdyti antstolio 2010 m. lapkričio 9 d. Patvarkymą.

66Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti remiantis atsakovo apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo.

67Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros, 5 procentų dydžio metines palūkanas. Minėta, kad notaro 2010 m. spalio 19 d. vykdomaisiais įrašais Nr. 4-2569, Nr. 4-2570 pareikalauta išieškoti iš skolininko G. Č. (vekselių davėjo) jo nesumokėtas sumas per vekseliuose nurodytus mokėjimo terminus ir 6 procentų metinių palūkanų sumą už laiku neapmokėtus vekselius, skaičiuotinų nuo vykdomųjų įrašų išdavimo dienos iki vykdomųjų įrašų visiško apmokėjimo dienos. Byloje nustatyta, kad antstolis, apskaičiuodamas pagal minėtus vykdomuosius dokumentus UAB „Baltic Agro“, kaip ir kitiems išieškotojams, proporcingai tenkančią 102 034,75 Lt sumos dalį (23 231,58 Lt), kuri dėl NMA neteisėtų veiksmų nebuvo pervesta į antstolio depozitinę sąskaitą, minėtą sumą (23 231, 58 Lt) apskaičiavo be palūkanų (antstolio 2014 m. spalio 10 d. pažyma Nr. 0123/10/01023/S-7401, b. l. 192). Valstybė nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste (CK 6.271 straipsnis) yra atsakinga tik už tas pareiškėjo negautas pajamas (23 231,58 Lt), kurių pareiškėjas negavo dėl pirmiau minėtų NMA neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas, netinkamai taikydamas materialinės teisės normas, nepagrįstai priteisė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros, 5 procentų dydžio metines palūkanas. Todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina.

68Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, 3 025 Lt atstovavimo išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas – atsakovo apeliacinio skundo teisinę analizę ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

69Šia teismo nutartimi tarp šalių kilęs administracinis ginčas sprendžiamas iš esmės pareiškėjo naudai, todėl, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalių nuostatomis, jis turi teisę reikalauti savo patirtų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimo. Kita vertus, šiuo galutiniu teismo baigiamuoju aktu tenkinamas tik vienas iš dviejų pareiškėjo skunde administraciniam teismui pareikštų savarankiškų materialinio teisinio pobūdžio reikalavimų (t. y. skundo reikalavimas dėl 23 231,58 Lt žalos atlyginimo tenkinamas visiškai, o reikalavimas dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos atmetamas), todėl, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, skundą tenkinant iš dalies (žr. 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-342/2012, kt.), šiuo konkrečiu atveju pareiškėjui jo patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlygintinos proporcingai pareiškėjo patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai, t. y. ½ dalimi, arba 50 procentų.

70Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad susitikimas su klientu, teismų praktikos analizė, susipažinimas su (procesiniais) dokumentais, teisinės konsultacijos ir teisinės pozicijos formavimas, teismo sprendimo gavimas yra sudėtinė skundo (apeliacinio skundo, atsiliepimo į skundą / apeliacinį skundą) parengimo paslaugos dalis, todėl patirtos išlaidos už minėtas paslaugas traktuojamos kaip išlaidos už vieną teisinę paslaugą – skundo (apeliacinio skundo, atsiliepimo į skundą / apeliacinį skundą) parengimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-19/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1245-/2012). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad advokatės suteikta pareiškėjui atsakovo apeliacinio skundo teisinės analizės paslauga yra tiesiogiai susijusi su atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimu, todėl vertintina kaip sudėtinė teisinės paslaugos – atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo – dalis.

71Į administracinę bylą pateikti įrodymai – 2013 m. birželio 12 d. atstovavimo sutartis (b. l. 168), 2014 m. vasario 14 d. PVM sąskaita-faktūra Serija AK Nr. 729 ir SEB banko sąskaitos 2014 m. vasario 18 d. išrašas (b. l. 173, 174) – patvirtina, kad nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme pareiškėjui atstovavo advokatė Aldona Kondratavičienė, kuriai už parengtą atsiliepimą į apeliacinį skundą UAB „Baltic Agro“ sumokėjo 3 025 Lt. Vertinant prašomos priteisti atstovavimo išlaidų sumos pagrįstumą, atsižvelgtina į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Rekomendacijos), nustatytus priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius bei kitus kriterijus. Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą, už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 1,5 minimalios mėnesinės algos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1543 nuo 2013 m. sausio 1 d. patvirtino minimalios mėnesinės algos dydį – 1 000 Lt. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad pareiškėjo prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma (3 025 Lt) daugiau nei du kartus viršija Rekomendacijų numatytą užmokesčio už atitinkamą advokato suteiktą teisinę paslaugą maksimalų dydį (šiuo atveju 1 500 Lt). Todėl, vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais bei atsižvelgdama į tai, kad ta pati advokatė atstovavo pareiškėjui ne tik apeliacinėje instancijoje, bet ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmiau nustatyta tenkintų (atmestų) skundo reikalavimų proporcija (½ dalis, arba 50 procentų) taikytina ne pareiškėjo prašomai 3 025 Lt sumai, o Rekomendacijų numatytam ribiniam 1 500 Lt dydžiui. Tokiu būdu konstatuotina, kad pareiškėjui UAB „Baltic Agro“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, priteistina 750 litų (t. y. 1 500 Lt x 0,5), arba 217,22 eurų (750 Lt / 3,4528) su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimas.

72Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 44 straipsniu,

Nutarė

73Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

74Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti šio sprendimo dalį, kuria pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Agro“ priteistos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, 5 procentų metinės palūkanos.

75Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

76Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Agro“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos, 750 (septynis šimtus penkiasdešimt) litų, arba 217 (du šimtus septyniolika) eurų 22 (dvidešimt du) euro centų, su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų atlyginimą.

77Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Agro“ (toliau – ir UAB... 5. Pareiškėjas paaiškino, kad Vilniaus miesto 5-asis notarų biuras išdavė... 6. Skolininkas yra ūkininkas, kasmet teikiantis NMA paraiškas gauti tiesiogines... 7. Reikalavimą atlyginti žalą pareiškėjas grindė Lietuvos Respublikos... 8. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie... 9. Atsiliepime į skundą (b. l. 18–20) paaiškino, kad pareiškėjas neįrodė... 10. Tam, kad reikalavimas dėl žalos, kurią atlyginti prašoma vadovaujantis CK... 11. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis realiai patyrė žalą, kurią... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolis Marekas Petrovskis prašė... 13. Atsiliepime (b. l. 116–117) paaiškino, kad vykdydamas Vilniaus m. 5-ojo... 14. II.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. balandžio 11 d. nutartimi... 16. bylą nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.... 17. III.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 6 d. sprendimu (b. l.... 19. Teismas ištyręs įrodymus nustatė, kad antstolis Marekas Petrovskis,... 20. AB DnB NORD bankas 2011 m. rugsėjo 20 d. rašte Nr. 30.91-143-6525 (b. l. 8),... 21. Teismas nustatė, kad antstolis, vykdydamas Vilniaus m. 5-ojo notarų biuro... 22. Nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimą dėl žalos, kuri kildinama iš... 23. Teismas, aiškindamasis, ar NMA atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio... 24. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad... 25. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog skolininkas G. Č. būtų... 26. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 27. Teismas priėjo prie išvados, kad tarp NMA neteisėtų veiksmų ir... 28. Agentūra nuo 2010 m. gruodžio 30 d. iki 2011 m. sausio 26 d. tiesiogines... 29. Teismas pažymėjo, kad NMA žalą pareiškėjui padarė vykdymo procese, kurį... 30. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prievolės skolininkas taip pat... 31. Remdamasis bylos duomenimis, teismas nurodė, kad pareiškėjas su reikalavimu... 32. Spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo, teismas... 33. Teismas nustatė, kad pareiškėjo atstovei teikiant paslaugas galiojo... 34. IV.... 35. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie... 36. Atsakovas apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas argumentų, kurie buvo... 37. 1. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad NMA... 38. 2.Apelianto nuomone, pareiškėjo prašomi priteisti tariamai patirti... 39. 3. Pareiškėjas neįrodė visų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti,... 40. Pareiškėjas UAB „Baltic Agro“ nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo jį... 41. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 154–167) nurodo, kad... 42. Trečiasis suinteresuotas asmuo antstolis Marekas Petrovskis su apeliaciniu... 43. Teisėjų kolegija... 44. V.... 45. Pareiškėjas UAB „Baltic Agro“ reikalavimą priteisti iš Lietuvos... 46. Pirmosios instancijos teismas nustatė nagrinėjamam ginčui dėl žalos, kuri... 47. Iš Vilniaus 5-ojo notarų biuro notarės 2010 m. spalio 19 d. vykdomųjų... 48. Byloje nustatyta, kad NMA, gavusi antstolio 2010 m. lapkričio 9 d.... 49. CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės... 50. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, netinkamai vertino bylai... 51. Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai nurodė, kad CK 6.271... 52. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės... 53. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 straipsnis), sutinka su... 54. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagrįstai atsižvelgė į... 55. Dėl Agentūros nurodytos 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr.... 56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje... 57. Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.... 58. Apelianto argumentai, kad minėta Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta... 59. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės... 60. LR žemės ūkio ministras 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (bylai... 61. Tiesioginės paramos žemės ūkio veiklos subjektams teikimo tvarką... 62. Pažymėtina, kad minėtais teisės aktais nacionalinėje teisėje nustatant ES... 63. Byloje nustatyta, kad Agentūra 2010 m. lapkričio 16 d. raštu atsisakė... 64. CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba... 65. Nagrinėjamu atveju CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasme pareiškėjas žalą... 66. Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjo reikalavimą dėl... 67. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi,... 68. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 69. Šia teismo nutartimi tarp šalių kilęs administracinis ginčas sprendžiamas... 70. Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad susitikimas su... 71. Į administracinę bylą pateikti įrodymai – 2013 m. birželio 12 d.... 72. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140... 73. Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės mokėjimo agentūros... 74. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d. sprendimą... 75. Likusią Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 6 d.... 76. Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Baltic Agro“ iš... 77. Nutartis neskundžiama....