Byla 3K-3-32/2011

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Gražinos Davidonienės ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą antstolei Ramunei Mikliušienei, suinteresuotiems asmenims D. B, UAB „Baltic agro“, UAB „Bikuva“ dėl antstolio veiksmų.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, vykdant priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkui (ūkininkui) skirtų Europos Sąjungos paramos lėšų (tiesioginių išmokų).

5Antstolis, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko (ūkininko) D. B. išieškotojų UAB „Bikuva“ ir UAB „Baltic agro“ naudai, 2009 m. gruodžio 21 d. priėmė patvarkymą Nr. 0064/09/01490/1, kuriuo areštavo dalį skolininkui skirtų tiesioginių išmokų (128 388,66 Lt) ir nurodė Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, kuri administruoja Europos Sąjungos ir valstybės paramą žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, pervesti 128 386,66 Lt į antstolio depozitinę sąskaitą. Nacionalinė mokėjimo agentūra neįvykdė antstolio patvarkymo, todėl šis 2010 m. vasario 8 d. priėmė patvarkymą Nr. S-334, kuriuo įspėjo, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra privalo vykdyti 2009 m. gruodžio 21 d. patvarkymą Nr. 0064/09/01490/1.

6Pareiškėjas – Nacionalinė mokėjimo agentūra – kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti antstolės R. Mikliušienės 2009 m. gruodžio 21 d. patvarkymą Nr. 0064/09/01490/1 „Dėl lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą“ ir 2010 m. vasario 8 d. patvarkymą Nr. S-334 „Dėl atsisakymo vykdyti antstolio patvarkymą“. Pareiškėjas teigia, kad antstolio patvarkymai yra neteisėti. Jis nurodė, kad pagal CK 6.476 straipsnį auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Auka (parama ar labdara) turi būti naudojama, kam buvo paaukota. Kitiems tikslams ji gali būti naudojama tik aukotojo sutikimu, o jeigu aukotojas mirė (baigėsi) – tik teismo leidimu. Į Europos Sąjungos ar nacionalinės paramos lėšas, skirtas žemės ūkio subjektams, antstolis išieškojimo nukreipti negali, nebent jas skiriantis subjektas sutiktų, jog lėšos būtų naudojamos paramos gavėjo skoloms padengti. Pagal 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 885/2006 patvirtintų Mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei Europos žemės ūkio garantinio fondo ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisyklių priedo 2 straipsnio B dalį pareiškėjas privalo užtikrinti, kad išmokos būtų mokamos tik į paramos gavėjo arba jo teisių perėmėjo banko sąskaitą. Pareiškėjas neturi teisės pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą paramos lėšų, skirtų žemės ūkio ir kaimo plėtrai, nes tai prieštarautų Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktams. Priimdamas patvarkymą dėl lėšų arešto, antstolis pažeidė CPK 689 straipsnio 1 dalį, nes neišsiuntė pareiškėjui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos fonuos patvarkymo patikrinti, ar skolininko vardu yra lėšų, taip pat nepridėjo prie patvarkymo vykdomųjų dokumentų, kurių pagrindu vykdomas priverstinis išieškojimas, kopijų. Pareiškėjas mano, kad jo atsisakymas vykdyti antstolio patvarkymus yra teisėtas ir pagrįstas tiek pagal Lietuvos Respublikos, tiek pagal Europos Sąjungos teisės aktų normas.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

8Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas laikė nepagrįstu pareiškėjo argumentą, kad antstolis pažeidė CPK 689 straipsnyje nustatytą tvarką informacijai apie skolininko turtinę padėtį gauti ir lėšų areštui vykdyti. Teismas nurodė, kad CPK 689 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nukreipdamas išieškojimą į lėšas, antstolis bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui persiunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra lėšų, bei sustabdyti tokios sumos lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pagal CPK 689 straipsnio 4 dalį antstolis, gavęs kredito įstaigos ar kito asmens pranešimą, kad reikalavimas sustabdyti skolininko lėšų išmokėjimą įvykdytas, per tris dienas bankui ir skolininkui išsiunčia patvarkymą, kuris prilyginamas turto arešto aktui, areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Teismas nurodė, kad, sistemiškai aiškinant CPK 689 straipsnio 1 ir 4 dalis, darytina išvada, kad šiose normose nustatyti veiksmai privalo būti atlikti, jeigu antstolis nežino apie skolininko turimas lėšas. Šiuo atveju pareiškėjo internetiniame tinklalapyje yra viešai skelbiama informacija apie paramos gavėjus, todėl antstolė nustatė, kad skolininkui D. B. už 2009 m. skirta 158 872,38 Lt parama. Antstolis žinojo apie skolininko lėšas kredito įstaigoje, todėl nebūtina formalizuoti šio proceso. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad į Europos Sąjungos ar nacionalinės paramos lėšas, kurios skirtos žemės ūkio subjektams, antstoliai negali nukreipti išieškojimo. Teismas nurodė, kad 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo paramos kaimo plėtrai 2 straipsnyje nustatyta, kad parama kaimo plėtrai, susijusiai su ūkininkavimo veiklos rūšimis ir jų pertvarka, gali būti skirta: žemės ūkio valdų struktūroms ir žemės ūkio produktų perdirbimo ir prekybos struktūroms gerinti, žemės ūkio gamybos pajėgumams pertvarkyti ir perorientuoti, naujoms technologijoms įdiegti ir produktų kokybei gerinti, veiklos rūšių diversifikacijai, siekiant sukurti papildomas arba alternatyvias veiklos rūšis, gyvybingai socialinei struktūrai kaimo vietovėse išlaikyti ir stiprinti, ekonominės veiklos rūšių plėtrai ir užimtumui išsaugoti bei sukurti, siekiant užtikrinti geresnį esamo potencialo panaudojimą, darbo ir gyvenimo sąlygoms gerinti, mažų sąnaudų ūkininkavimo sistemoms išlaikyti ir skatinti, didelei gamtos vertei bei subalansuotam ir besilaikančiam aplinkosaugos reikalavimų žemės ūkiui išsaugoti ir skatinti. Taigi Europos Sąjungos paramos tikslai yra aiškūs ir konkretūs, be to, nenumato jokių draudimų išieškoti iš tiesioginių išmokų (paramos lėšų). Draudimo išieškoti iš tiesioginių išmokų nenumato ir 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) 885/2006 ir 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo. Teismas nustatė, kad skolininkas D. B. 2009 m. birželio 2 d. išrašė paprastuosius vekselius bei 2009 m. rugsėjo 1 d. sudarė taikos sutartį su kreditoriais, būdamas jaunuoju ūkininku, t. y. savo ūkinei veiklai plėtoti, produktų kokybei gerinti, gyvybingai socialinei struktūrai kaimo vietovėse išlaikyti ir stiprinti, darbo ir gyvenimo sąlygoms gerinti, t. y. visiems tiems tikslams, kuriuos finansuoja Europos Sąjunga. Teismas nurodė, kad parama skiriama ne tik Europos Sąjungos lėšomis, bet ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis. CK 6.476 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Pagal šią teisės normą „naudingas tikslas“ reiškia bendrą naudą, t. y. padovanotas turtas ar turtinė teisė skiriamas ne asmeniniams apdovanotojo, o visuomenės požiūriu vertingiems, nesavanaudiškiems poreikiams tenkinti. Skolininko D. B. ūkio vykdoma veikla susijusi su visuomenei naudingomis veiklomis, kurias remia valstybė. Iš paramos lėšų apmokėjus skolininko D. B. skolas, susidariusias iš žemės ūkio veiklos, bus pasiektas bendras Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos ir skolininko siekiamas tikslas: žemės ūkio gamybos pajėgumų pertvarkymas, naujų technologijų įdiegimas, produktų kokybės gerinimas, gyvybingų socialinių struktūrų kaimo vietovėse išlaikymas ir stiprinimas, darbo ir gyvenimo sąlygų gerinimas, mažų sąnaudų ūkininkavimo sistemų išlaikymas ir skatinimas, subalansuoto ir besilaikančio aplinkosaugos reikalavimų žemės ūkio išsaugojimas ir skatinimas. Teismas sprendė, kad neteisinga pareiškėjo pozicija, jog parama skiriama kažkokiam siauram tikslui, aprašytam paraiškoje. Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad ginčijami antstolio patvarkymai yra teisėti, todėl pareiškėjas privalo juos vykdyti ir pervesti juose nurodytą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą (CPK 689 straipsnio 6 dalis).

9Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjo atskirąjį skundą, 2010 m. liepos 1 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su teismo padarytomis išvadomis ir nutarties motyvacija. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas viešai paskelbė informaciją apie skolininkui skirtą 158 872,38 Lt paramą. Antstolis neturėjo pareigos dar kartą užklausti duomenų, kurie yra visiems žinomi. Priešingu atveju tai būtų perteklinis veiksmas ir būtų pažeistas CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas įvykdyti teismo sprendimą per kiek įmanoma trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Ginčijamu patvarkymu antstolis areštavo ir nurodė pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą ne visas skolininkui D. B. skirtas paramos lėšas, o tik jų dalį, reikalingą skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Nors skelbiant viešą informaciją apie paskirtą paramą nenurodyta, kokios rūšies parama priklauso jos gavėjui, tačiau byloje neginčijama, kad D. B. buvo paskirtos tiesioginės išmokos už deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus. Dėl to antstolis, neužklausęs pareiškėjo apie D. B. paskirtos paramos rūšį, nepažeidė proceso teisės normų. Teisėjų kolegija atmetė pareiškėjo argumentą, kad jis turėjo teisę atsisakyti vykdyti antstolio patvarkymą, nes šis jam neatsiuntė vykdomųjų dokumentų kopijų, nurodydama, kad įstatyme tokios antstolio pareigos nenumatyta. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad ūkininkai, gavę Europos Sąjungos paramos lėšas bei atitinkamą jų dalį iš Lietuvos valstybės, paprastai jas naudoja trąšoms, sėkloms, žemės ūkio technikai įsigyti bei kitoms reikmėms. Šiuo atveju antstolis vykdo skolų išieškojimą suinteresuotų asmenų UAB „Baltic agro“ ir UAB „Bikuva“, kurie verčiasi žemės ūkio veiklai skirtų prekių prekyba, naudai. Išieškotojų reikalavimai skolininkui D. B. yra kilę iš jo, kaip ūkininko, veiklos. D. B. skirtos paramos lėšos yra susijusios su jo įsipareigojimais, atsiradusiais jam vykdant remiamą ūkininko veiklą. Ūkininkui D. B. paskirtos paramos lėšos nėra tikslinės, todėl pareiškėjas, išmokėjęs jam šias lėšas, jų panaudojimo nekontroliuoja. Kadangi paramos lėšas jis gali naudoti būtinoms ūkiui prekėms įsigyti, tai nelogiška drausti jomis atsiskaityti už tokias pat prekes, įgytas atidėjus mokėjimą. Paramos lėšų administravimas susijęs tik su pareiškėjo pareiga prieš jų skyrimą kontroliuoti pateiktų duomenų tikslumą ir teisingumą bei pervesti lėšas į ūkininko ar šiuo atveju – į antstolio depozitinę sąskaitą. Draudimų išieškoti ūkininko skolas iš jam skirtų paramos lėšų CPK 668 straipsnyje ar kituose teisės aktuose nenustatyta.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Dėl CPK 689 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nurodo, kad visi vykdymo proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK ir kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. CPK 689 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nukreipdamas išieškojimą į lėšas, antstolis bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui pasiunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra lėšų, bei sustabdyti tokios sumos lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Tokio patvarkymo antstolis kasatoriui nesiuntė, neišsiaiškino, ar yra lėšų ūkininko D. B. vardu. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad tai būtų perteklinis veiksmas, vadinasi, nelaikė pareiga antstoliui elgtis taip, kaip reikalaujama įstatymo. Duomenys apie paramos gavėjus kasatorius skelbia vadovaudamasis 2008 m. kovo 18 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 259/2008. Šio Reglamento konstatuojamosios dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad kiekvienais metais būtų ex-post skelbiamas Europos žemės ūkio garantijų fondo (EZŪGF) ir Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EZUFKP) paramos gavėju sąrašas ir kiekvieno gavėjo iš kiekviena fondo gauta lėšų suma. Reglamento 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nurodyta informacija apie praėjusius finansinius metus skelbiama iki kiekvienų metų balandžio 30 d. Taigi akivaizdu, kad kasatoriui skelbiant apie tai, kokią paramą praėjusiais metais (nepriklausomai nuo datos) yra paskyrusi vienam ar kitam paramos gavėjui, nėra aišku, kokia parama priklauso paramos gavėjui einamuoju metu. Todėl patvarkymas bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmenims patikrinti, ar skolininko vardu yra lėšų, yra būtinas antstoliui norint areštuoti lėšas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad antstolis nepažeidė CPK 689 straipsnio 1 dalies normos. CPK 689 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bankas, kredito įstaiga ar kiti asmenys nuo antstolio patvarkymo gavimo momento sustabdo skolininko lėšų išmokėjimą tiek, kiek tai būtina antstolio reikalavimui įvykdyti. Tik gavęs kredito įstaigos ar kito asmens pranešimą, kad reikalavimas sustabdyti skolininko lėšų išmokėjimą įvykdytas, antstolis, vadovaudamasis CPK 689 straipsnio 4 dalimi išsiunčia bankui, kredito įstaigai ir skolininkui patvarkymą areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Kasatorius 2009 m. gruodžio 31 d. raštu Nr. BR6-(2.30)-15416 informavo antstolį apie tai, kad negalės įvykdyti patvarkymo dėl arešto, ir prašė jį atšaukti. Be to, antstolis prie patvarkymo dėl arešto nepridėjo vykdomųjų dokumentų kopijų, todėl, kasatoriaus nuomone, jo atsisakymas vykdyti patvarkymą yra teisėtas ir pagrįstas.

132. Dėl materialiosios teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas, jog iš paramos lėšų apmokėjus D. B. skolas bus pasiekti naudingi tikslai, nepagrįstai perėmė kasatoriaus funkciją – vertinti, ar suteikta parama leis ar neleis pasiekti užsibrėžtų tikslų. CK 6.476 straipsnyje nustatyta, kad auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Auka (parama ar labdara) turi būti naudojama, kam buvo paaukota. Europos Sąjungos parama teikiama iš Europos Sąjungos fondų Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio politikos ir kaimo plėtros priemonėms įgyvendinti (Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo priemonės yra: 1) tiesioginės išmoks; 2) kompensacinės išmokos; 3) intervencinės rinkos reguliavimo priemonės; 4) eksporto skatinimo priemonės; 5) investicinė parama; 6) valstybės pagalbos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai priemonės; 7) žemės ūkio veiklos subjektams, kurių metinės pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų, taikomos įstatymų nustatytos mokesčių lengvatos; 8) kitos Vyriausybės nustatytos priemonės. Akivaizdu, kad išmokos, kurias administruoja kasatorius, yra parama žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti, finansinė parama dėl nepalankių ūkininkavimo sąlygų, ekologinio ūkininkavimo įsipareigojimų, aplinkosaugos ar teisės aktų nustatytų kitų apribojimų vykdymo negautoms ar turėtoms papildomoms išlaidoms kompensuoti. Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paramos dalykai šiame įstatyme nurodytiems paramos gavėjams teikiami jų įstatuose ar nuostatuose arbe religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų kanonuose, statutuose ir kitose norimose numatytiems šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems visuomenei naudingiems tikslams, o biudžetinėms įstaigoms – jų nuostatuose nustatytiems uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti. Visuomenei naudingais tikslais šiame įstatyme laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etninių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ūkininkui D. B. skirtos paramos lėšos nėra tikslinės ir kad kasatorius nekontroliuoja jų panaudojimo. Tiek tiesioginės išmokos, tiek parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“' yra tikslinė parama. Tai suponuoja išvadą, kad iš tokių paramos lėšų skolos išieškojimas negali būti vykdomas. Kasatorius savo veikloje vadovaujasi 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 796/2004, reglamentuojančiu paramos lėšų panaudojimo pagal paskirtį kontrolės mechanizmą. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais patvirtintuose Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės taisyklėse nustatyta, kad, siekiant įsitikinti gaunamos paramos tinkamu naudojimusi, atliekami įvairaus pobūdžio patikrinimai, pareiškėjus patikrai vietoje atrenka Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsitiktinės atrankos bei rizikos analizės būdu. Nustačiusi pažeidimų, Nacionalinė mokėjimo agentūra inicijuoja išmokėtų lėšų susigrąžinimą. Apeliacinės instancijos teismas formaliais pagrindais atmetė kasatoriaus argumentą, kad, vadovaujantis 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006 1 priedo 2 straipsnio B dalimi, jis privalo užtikrinti, kad paramos lėšos būtų pervestos tik į paramos gavėjo arba jo teisių perėmėjo sąskaitą. Jeigu paramos gavėjams priklausančias lėšas kasatorius pervestų i antstolio depozitinę sąskaitą, tai jis pažeistų nurodyto Reglamento nuostatas. Tokiu atveju Europos Komisija dėl Reglamento nuostatų pažeidimų turėtų teisę Lietuvos valstybei taikyti poveikio priemones. Be to, nėra techninių galimybių paramos gavėjams skirtas lėšas pervesti ne į jų banko sąskaitas, o į antstolio depozitines sąskaitas, nes tokie pavedimai grįžtų kaip neįvykę. Apeliacinės instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę, neatliko ginčą reglamentuojančių teisės aktų sisteminio aiškinimo, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį.

14Atsiliepimuose į kasacinį skundą antstolė R. Mikliušienė ir suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ prašo skundą atmesti, apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimuose nurodomi šie argumentai:

151. 2009 m. gruodžio 21 d. surašant ginčijamą patvarkymą dėl lėšų arešto ir jų pervedimo į antstolės depozitinę sąskaitą, nebuvo pažeista CPK 689 straipsnyje nustatyta lėšų arešto tvarka. CPK 689 straipsnio 1 dalies normos paskirtis – prieš areštuojant lėšas patikrinti, ar skolininkas turi lėšų, bei užtikrinti, kad nebūtų areštuojama iš esmės daugiau lėšų, nei reikia išieškomai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Kasatoriaus internetiniame tinklalapyje yra viešai skelbiama informacija apie paramos gavėjus. Patikrinusi šią viešą informaciją, antstolė nustatė, kad už 2009 m. skolininkui D. B. skirta 158 872,38 Lt parama. Taigi, prieš surašydama patvarkymą, antstolė turėjo informaciją apie skolininkui priklausančią lėšų sumą už tuos kalendorinius metus, kuriais buvo priimtas ginčijamas patvarkymas, o ne už praėjusius metus, kaip teigia kasatorius. Antstolei nebuvo jokio pagrindo priiminėti kasatorių įpareigojančio patvarkymo patikrinti ir sustabdyti lėšų išmokėjimą, nes tai iš esmės būtų jau atlikto veiksmo kartojimas. Kasatoriaus teiginys, kad antstolė prie ginčijamo patvarkymo dėl lėšų arešto nepridėjo vykdomųjų dokumentų kopijų, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant patvarkymo teisėtumo klausimą, nes tokios pareigos antstoliui įstatyme nenustatyta.

162. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad antstolis gali nukreipti priverstinį išieškojimą į Europos Sąjungos ir nacionalinės paramos lėšas, kurios skirtos žemės ūkio subjektams. Auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui (CK 6.476 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. V. v. Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, bylos Nr. 3K-3-355/2009, pateikė sąvokos „naudingas tikslas“ išaiškinimą – tai bendra nauda, t. y. padovanotas turtas ar turtinė teisė yra skiriamas ne asmeniniams apdovanotojo, o visuomenės požiūriu vertingiems, nesavanaudiškiems poreikiams tenkinti. Taigi akivaizdu, kad Europos Sąjungos ir valstybės parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, kurią administruoja kasatorius, skiriama visuomenės požiūriu naudingam tikslui – žemės ūkiui ir kaimo plėtrai. Išieškojimas iš skolininko D. B. vykdomas išieškotojams UAB „Baltic agro“ ir UAB „Bikuva“, besiverčiantiems žemės ūkio veiklai skirtų prekių prekyba, todėl akivaizdu, kad jų reikalavimai skolininkui kilę iš jo, kaip ūkininko, veiklos. Nukreipus išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas, esančias pas kasatorių, parama kaip tik ir būtų panaudota tam tikslui, kuriam ji ir skirta, t. y. iš skolininko žemės ūkio veiklos atsiradusiems kreditorių reikalavimams patenkinti. Kasatoriaus argumentai, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą išieškotojams, kurių reikalavimai kilę iš skolininko ūkininkavimo veiklos, negali nukreipti išieškojimo į skolininkui skiriamą Europos Sąjungos ir valstybės paramą ūkininkavimui, yra visiškai nepagrįsti. Taip aiškinant paramos ūkininkavimui tikslą, paneigiama paramos ūkininkavimui prasmė. 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006 1 priedo 2 straipsnio B dalyje nustatyta kasatoriaus pareiga užtikrinti, kad išmokos būtų mokamos tik į paramos prašytojo banko sąskaitą, nereiškia, kad kasatorius gali nevykdyti valstybės įgalioto asmens – antstolio teisėto patvarkymo. Nurodytos Reglamento nuostatos paskirtis – užtikrinti, kad Europos Sąjungos lėšos nebūtų neteisėtai pasisavinamos trečiųjų asmenų, o jas tikrai gautų subjektas, kuriam skirta parama. Kasatorius, įvykdęs antstolio patvarkymą, kaip tik ir užtikrintų, kad lėšas gautų subjektas, kuriam skirta parama, ir kurios būtų panaudotos jo prievolėms, kylančioms iš ūkininkavimo veiklos, įvykdyti ir taip būtų garantuotas lėšų panaudojimas skolininko interesais. 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006 5b straipsnyje nustatyta, kad, nepažeisdamos jokių nacionalinėje teisėje numatytų veiksmų reikalavimų vykdymui užtikrinti, valstybės narės visas dar negrąžintas išmokų gavėjo skolas, nustatytas remiantis nacionaline teise, išskaičiuoja iš išmokos, kurią tam pačiam išmokų gavėjui ateityje mokės už skolos grąžinimą atsakinga mokėjimo agentūra. Taigi Europos Sąjungos teisės aktai ne tik kad nedraudžia išieškoti paramos gavėjų skolas, susidariusias pagal nacionalinę teisę, iš gaunamų išmokų, bet ir tiesiogiai numato tokią galimybę.

173. Europos Sąjungos fondų ūkininkų gaunama parama yra tiesioginė ir tikslinė ta prasme, kad parama bei tiesioginės išmokos ūkininkui skiriamos pagal konkrečias Kaimo plėtros 2007-2010 m. programos priemones, skiriama už šiose priemonėse nurodytų įsipareigojimų įvykdymą, t. y. ar ūkininkas tikrai užsiima deklaruota žemės ūkio veikla ir ar laikosi teisės aktų reikalavimų žemės ūkio veiklos pasirinktoje srityje. Jei ūkininkas įsipareigojimų nevykdo, tai gali lemti išmokų sumažinimą ar teisės į jas netekimą. Tačiau nei Europos Sąjungos, nei nacionaliniai teisės aktai nenumato ūkininkams jau skirtos paramos ar tiesioginių išmokų panaudojimo kontrolės, ją ūkininkai gali naudoti savo nuožiūra bet kokioms reikmėms, nes esminis šių priemonių tikslas – skatinti ūkininkavimą. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad skolininko iš Europos Sąjungos fondų gauta parama nepriskirtina prie pajamų, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas.

184. Tiesioginės išmokos, dėl kurių kilo ginčas šioje byloje, yra mokamos ūkininkams vien už turimus žemės ūkio naudmenų plotus, nepriklausomai nuo gaminamos produkcijos pobūdžio ar kiekio. Mokant tiesiogines išmokas nenurodoma, kokiu tikslu jos turi būti naudojamos, todėl negali būti taikomas CK 6.476 straipsnio reikalavimas naudoti lėšas tam tikram naudingam tikslui, nes paprasčiausia tas tikslas nenurodomas.

195. CPK 668 straipsnyje nustatytas baigtinis turto, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas. Jame kasatoriaus administruojamų išmokų ūkininkams nėra, todėl nesuprantama, kuo remdamasis kasatorius atsisako vykdyti antstolio patvarkymą. Draudimo išieškoti iš tiesioginių išmokų nenumato ir 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 885/2006, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles, taip pat 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo.

206. Ūkininkams išmokos mokamos žemės ūkio ir kaimo plėtrai, t. y. trąšoms, augalų apsaugos priemonėms, žemės ūkio technikai bei kitoms reikalingoms žemės ūkiui prekėms įsigyti. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ tiekia trąšas, augalų apsaugos priemones ir kt. Už šias prekes ūkininkas D. B. yra jam skolingas. Remiantis kasatoriaus logika ir aiškinimais, tuo atveju jeigu ūkininkas už prekes, gautas iš UAB „Baltic Agro“, atsiskaito iš anksto, tai tiesiogines išmokas jis naudoti gali. Tačiau jeigu ūkininkui UAB „Baltic Agro“ tas pačias prekes parduoda atidėdama apmokėjimą (kaip yra daugeliu atveju), o suėjus mokėjimo terminui jis neatsiskaito, išieškoti lėšų iš tiesioginių išmokų jau nebegalima. Toks interpretavimas visiškai nesuderinamas nei su teisiniu reglamentavimu, nei su protingumo ir sąžiningumo principais.

217. Kasatorius teigia, kad nėra techninių galimybių pervesti tiesioginių išmokų į antstolių sąskaitas, nes tokie pavedimai grįžta kaip neįvykę. Toks teiginys yra absoliučiai neteisingas, nes kasatorius pats nurodė, kad tiesiogines išmokas perveda į bet kokią gavėjo nurodytą sąskaitą (tarp jų ir priklausančią ne gavėjui).

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamų tiesioginių išmokų prigimties

25

26Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NMA ) įgyvendina valstybės politiką žemės ūkio ministrui pavestose valdymo srityse, administruoja valstybės paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai ir Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai lėšas bei atlieka jų mokėjimo ir kontrolės funkcijas (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-17 (2007 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. 3D-231 redakcija) patvirtintų Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos nuostatų 1 punktas). Tiesioginės išmokos yra viena iš NMA administruojamų žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros paramos įgyvendinimo priemonių, numatytų Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje. Šio įstatymo 2 straipsnio 16 punkte tiesioginės išmokos apibrėžiamos kaip žemės ūkio veiklos subjekto pajamų lygiui palaikyti teikiama finansinė parama.

272003 m. įvykusios ES Bendrosios žemės ūkio politikos reforma vienas svarbiausių tikslų buvo atsieti paramą nuo pagamintos produkcijos kiekio ar rūšies. Nauja vienkartinių tiesioginių išmokų sistema siekiama garantuoti stabilias pajamas ūkininkams, užtikrinant tinkamą žemės ūkio bendruomenės pragyvenimo lygį (vienas tikslų) (žr., pvz., 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003, nustatančio bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančio tam tikras paramos schemas ūkininkams bei iš dalies keičiančio Reglamentus (EEB) Nr. 2019/93, (EB) Nr. 1452/2001, (EB) Nr. 1453/2001, (EB) Nr. 1454/2001, (EB) Nr. 1868/94, (EB) Nr. 1251/1999, (EB) Nr. 1254/1999, (EB) Nr. 1673/2000, (EEB) Nr. 2358/71 ir (EB) Nr. 2529/2001 (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 40 tomas, p. 269) konstatuojamosios dalies 21, 24 punktus). Tiesioginių išmokų už deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus žemės ūkio veiklos subjektui mokėjimas siejamas su geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės palaikymo juose sąlyga (šios išmokos - kaip kompensacija už tai, kad palaikoma gera žemės ūkio paskirties žemės būklė) (žr. Reglamento Nr. 1782/2003 konstatuojamosios dalies 3 punktą, Reglamento Nr. 73/2009 konstatuojamosios dalies 4 punktą). Nurodytos lėšos nėra tikslinės ta prasme, kad dėl jų konkretaus panaudojimo nereikia atsiskaityti, ir NMA, kaip ES lėšas administruojančios institucijos, vaidmuo kontrolės kontekste patikrinti, ar asmuo, prašęs paramos, pateikė teisingus duomenis paramai gauti - ar tiksliai deklaravo plotus, ar plotų būklė atitinka kriterijus paramai gauti ir pan. (žr., pvz., Reglamento Nr. 796/2004 23, 30 straipsnius). Nurodyti tiesiogines išmokas apibūdinantys požymiai leidžia daryti išvadą, kad tiesioginių išmokų mokėjimas nepriklauso nuo jų panaudojimo tikslų. Tiesioginių išmokų lėšos yra paramos gavėjo turtas šiam įvykdžius teisės aktuose nustatytas tiesioginių išmokų gavimo sąlygas.

28Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus, kad kasatoriaus teisė tikrinti, ar gautos lėšos tinkamai naudojamos, įtvirtinta šiuose teisės aktuose: 2004 m. balandžio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 796/2004, nustatančio išsamias kompleksinio paramos susiejimo, moduliavimo ir integruotos administravimo ir kontrolės sistemas, numatytas Tarybos reglamente (EB) Nr. 1782/2003, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. gegužės 8 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 380/2009, 23-48 straipsniuose; Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-135, 2008 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 3D-187 ir 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 3D-188 patvirtintose Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2007 m., 2008 m. ir 2009 m. taisyklėse (atitinkamai Taisyklių 37, 36, 35 punktuose). Nurodytais teisės aktais reglamentuota paramos skyrimo tvarka, įskaitant ir išmokų apskaičiavimo teisingumo bei paramos suteikimo sąlygų kontrolės mechanizmą. Šie teisės aktai nenustato tiesioginių išmokų panaudojimo kontrolės mechanizmo.

29Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasatoriaus teiginį, kad turi būti taikomas ir CK 6.476 straipsnis, kuriame nustatyta, jog auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Auka turi būti naudojama, kam buvo paaukota, tačiau, jeigu dėl pasikeitusių aplinkybių naudoti paaukoto turto pagal nurodytą tikslą nebeįmanoma, tai kitiems tikslams jis gali būti naudojamas tik aukotojo sutikimu, o jeigu aukotojas mirė (baigėsi) – tik teismo leidimu. CK 6.476 straipsnis nagrinėjamam ginčui netaikomas, nes jis reglamentuoja teisinius santykius tarp privačių asmenų, tuo tarpu NMA ir skolininko (ūkininko) D. B. santykius dėl tiesioginių išmokų kaip finansinės paramos reglamentuoja viešosios teisės normos, išdėstytos tiek nacionalinės, tiek ir Europos Sąjungos teisės aktuose. Santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, CK gali būti taikomos tik tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat CK įsakmiai nurodytais atvejais (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Tokiu CK 6.476 straipsnio taikymo aspektu galimos teisės aiškinimo ir taikymo problemos kasaciniame skunde nekeliamos, todėl teisėjų kolegija dėl to plačiau nepasisako.

30Nagrinėjamoje byloje netaikytinas ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymas, nes tiesioginės išmokos nepatenka į įstatymo reglamentavimo sritį pagal jame apibrėžiamus labdaros ir paramos tikslus ir dalykus.

31Dėl išieškojimo iš NMA administruojamų tiesioginių išmokų

32Administruodama žemės ūkio subjektams teikiamą finansinę paramą NMA privalo vadovautis Europos Sąjungos bei nacionaliniais teisės aktais.

33Išieškojimas iš fizinio asmens nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Minėta, kad, tiesioginių išmokų gavėjui įvykdžius teisės aktuose nustatytas jų gavimo sąlygas, šios išmokos laikytinos paramos gavėjo turtu. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, išvardytas CPK 668 straipsnyje. Jame inter alia nurodyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, kurių pagrindinis verslas – žemės ūkis, išieškojimas negali būti nukreipiamas į žiemos laikotarpiu reikalingą pašarą gyvuliams, į kuriuos nenukreipiamas išieškojimas, sėklą, reikalingą eilinei sėjai, vieną karvę, o jei jos nėra, – vieną telyčią (CPK 668 straipsnio 3 dalis). Šiame straipsnyje nenustatyta, kad išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininkui priklausančias NMA administruojamas tiesiogines išmokas.

34Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad įvykdžiusi atitinkamą antstolio patvarkymą NMA pažeistų ES teisės nuostatas ir atsirastų pagrindas Europos Komisijai taikyti poveikio priemones Lietuvos valstybei (pvz., paramos, skiriamos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai, finansines korekcijas), nes 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles (OL L 171, 2006 6 23, p. 90), 1 priedo 2 straipsnio B dalis įpareigoja NMA užtikrinti (patvirtinti būtinas procedūras), kad išmokos būtų mokamos tik į paramos prašytojui arba jo perėmėjui priklausančią banko sąskaitą.

35Reglamento Nr. 885/2006 1 priedo 2 straipsnio B dalyje nustatyta, kad Agentūra patvirtina būtinas procedūras užtikrinti, jog išmokos būtų mokamos tik į banko sąskaitą, priklausančią prašytojui arba perėmėjui. Atsiskaitoma per mokėjimo agentūros banką arba valstybinę mokėjimo įstaigą arba paštu siunčiamu čekiu per penkias darbo dienas nuo išlaidų įrašymo į EŽŪGF arba EŽŪFKP sąskaitas. Tačiau 2007 ir 2008 finansiniais metais išmokos gali būti pervedamos mokėjimo pavedimu. Procedūros patvirtinamos siekiant užtikrinti, kad nepervestos išmokos būtų grąžinamos fondams. Grynaisiais pinigais nemokama. Leidimą išduodantis pareigūnas ir (arba) jo vadovas leidimo išdavimą gali patvirtinti elektroninėmis priemonėmis, jeigu užtikrinamas tinkamas šių priemonių saugumo lygis, o pasirašančiojo tapatybė įrašoma į elektroninį sąrašą.

36Minėtų Reglamento Nr. 885/2006 1 priedo 2 straipsnio B dalyje įtvirtintų reikalavimų tikslas – užtikrinti, kad išmokos būtų mokamos teisėtai, išvengiant galimų sukčiavimo ar lėšų grobstymo atvejų. Toks reguliavimas siejasi ir su 2005 m. birželio 21 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 dėl bendrosios žemės ūkio politikos finansavimo (OL L 209, 2005 8 11, p. 1) konstatuojamosios dalies 25 punktu, kuriame nustatyta, kad, siekiant apsaugoti Bendrijos biudžeto finansinius interesus, valstybės narės turėtų imtis priemonių, užtikrinančių, kad iš fondų lėšų finansuojamos operacijos yra iš tikrųjų atliktos ir įvykdytos teisingai. Valstybės narės taip pat turėtų užkirsti kelią visiems gavėjų padarytiems pažeidimams ir veiksmingai juos spręsti.

37Teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su atsiliepimuose į kasacinį skundą išdėstyta nuomone, kad išieškojimo galimybė yra tiesiogiai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose. Atsiliepimuose nurodyto 2006 m. birželio 21 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 885/2006, nustatančio išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 nuostatų dėl mokėjimo agentūrų ir kitų įstaigų akreditavimo bei EŽŪGF ir EŽŪFKP sąskaitų patikrinimo ir patvirtinimo taikymo taisykles (OL L 171, 2006 6 23, p. 90) 5b straipsnyje nustatyta, kad, nepažeisdamos jokių kitų nacionalinėje teisėje numatytų veiksmų reikalavimų vykdymui užtikrinti, valstybės narės visas dar negrąžintas išmokų gavėjo skolas, nustatytas remiantis nacionaline teise, išskaičiuoja iš išmokos, kurią tam pačiam išmokų gavėjui ateityje mokės už skolos grąžinimą atsakinga mokėjimo agentūra. Ši reglamento norma yra skirta NMA ir pareiškėjo santykiams reguliuoti ir siejasi su Tarybos reglamento (EB) Nr. 1290/2005 9 straipsnio 1 dalies a punkto iii papunkčiu, kuriame nustatyta valstybės narių pareiga priimti visas būtinas teisines, reglamentuojančias ir administracines nuostatas bei imtis visų kitų priemonių, reikalingų veiksmingai finansinių Bendrijos interesų apsaugai, siekiant susigrąžinti sumas, kurios buvo prarastos dėl pažeidimų ir aplaidumo paramos teikimo kontekste.

38Nors nagrinėjamo ginčo atveju tiesiogiai netaikytina, tačiau Europos Sąjungos ir nacionalinės teisės santykiui pagrindiniu nagrinėjamu byloje aspektu atskleisti reikšminga yra ES Teisingumo Teismo praktika. 1998 m. gegužės 19 d. sprendime byloje Bent Jensen (išaiškinimas aktualus Reglamento Nr. 1290/2005 11 straipsnio kontekste) dėl visos išmokos paramos gavėjams išmokėjimo nuostatos ES Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad nei viso išmokėjimo sąlyga, nei ES teisė apskritai, neužkerta kelio valstybei narei įvykdyti reikalavimų įskaitymą tarp sumos, mokėtinos paramos gavėjui pagal teiktiną paramą tiesioginės paramos schemų kontekste, ir tai valstybei narei nesumokėtos skolos. Teismas nurodė, kad atitinkamos nuostatos formuluotė nerodo, kad ES teisėkūros subjektas turėjo tikslą riboti įvairius susigrąžinimo metodus, egzistuojančius nacionalinėje teisėje. Be to, įskaitymai tarp kompensacinės išmokos, išmokėtos pagal ES reglamentus, ir nesumokėtų skolų, mokėtinų valstybei narei, neturi „paramos kiekio sumažinimo“ efekto (žr. 1998 m. gegužės 19 d. Sprendimas Jensen, C – 132/95, p. 60 -61).

39Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei Europos Sąjungos teisės aktai, nei nacionalinės teisės aktai nenustato draudimo nukreipti priverstinį išieškojimą iš ES finansinės paramos (tiesioginių išmokų), kas gali būti paaiškinama savarankiškais teisinio reguliavimo objektais.

40

41Dėl CPK 689 straipsnio taikymo

42

43Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti teismo sprendimų bei kitų CPK 584 straipsnyje išvardytų vykdytinų dokumentų įvykdymą vykdymo procesą reglamentuojančiomis CPK normomis sukurtas išieškojimo iš skolininko turto mechanizmas, kuriame pagrindinis vaidmuo tenka antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą. Asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą (CPK 585 straipsnio 1, 2 dalys).

44Išieškojimas, laikantis CPK vykdymo proceso normų, gali būti nukreipiamas tiek į turtą, kuris yra pas patį skolininką, tiek ir į pas kitus asmenis esantį skolininko turtą. CPK 689 straipsnyje reglamentuota lėšų, esančių kredito įstaigose bei pas kitus asmenis, arešto procesinė tvarka. Nukreipdamas išieškojimą į lėšas, antstolis bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui nusiunčia Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra lėšų, bei sustabdyti tokios sumos lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (CPK 689 straipsnio 1 dalis). Antstolis, gavęs kredito įstaigos ar kito asmens pranešimą, kad reikalavimas sustabdyti skolininko lėšų išmokėjimą įvykdytas, per tris dienas bankui, kredito įstaigai ir skolininkui išsiunčia patvarkymą, kuris prilyginamas turto arešto aktui, areštuoti skolininko lėšas ir jas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (CPK 689 straipsnio 4 dalis). Įstatymas nenumato antstolio teisės areštuoti lėšas neatlikus CPK 689 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų. Toks įstatyminis reguliavimas inter alia paaiškinamas tuo, kad antstolis areštuotų tiksliai tiek skolininko lėšų, kiek jų yra pas kitą asmenį, ir tiksliai tiek, kiek reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, taip nesudarant prielaidų ginčui dėl arešto teisėtumo. Kita vertus, antstolio patvarkymo areštuoti skolininko lėšas ir perversti jas į antstolio depozitinę sąskaitą panaikinimas vien tik dėl formalaus CPK 689 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos pažeidimo neatitiktų vykdymo proceso tikslų, nes būtų pažeistos išieškotojo teisės ir skolininkui sudarytos prielaidos nepagrįstai išvengti skolos grąžinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad, antstoliui neatlikus CPK 689 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų ir vėliau paaiškėjus, kad pas kitą asmenį esančių lėšų yra mažiau, nei nurodyta antstolio patvarkyme areštuoti skolininko lėšas, areštas vykdomas tik dėl tų skolininkui priklausančių lėšų, kurios realiai yra patvarkymo gavimo momentu, ir asmuo yra įpareigotas vykdyti antstolio reikalavimą pervesti lėšas į antstolio depozitinę sąskaitą (CPK 585 straipsnis, 689 straipsnio 4 dalis). Dėl likusios dalies toks antstolio patvarkymas nevykdomas nesant arešto objekto. Teisėjų kolegija taip pat išaiškina, kad tokiu atveju asmuo, pas kurį yra skolininko lėšos, privalo bendradarbiauti su antstoliu ir informuoti jį apie turimas skolininko lėšas ir arešto akto netikslumus, tačiau tai nestabdo antstolio reikalavimų vykdymo dėl turimų lėšų.

45Nagrinėjamoje byloje kasatorius antstolės patvarkymą areštuoti skolininkui D. B. priklausančias lėšas (128 388,66 Lt) ir pervesti jas į antstolio depozitinę sąskaitą ginčijo formaliai teigdamas, kad informacija apie skolininkui D. B. skirtą paramą, kuria vadovavosi antstolė, yra netinkama, nes tai yra informacija apie praėjusiais metais skirtą paramą. Tuo tarpu skelbiant apie tokią paramą nėra aišku, kokio dydžio parama priklauso paramos gavėjui einamuoju metu. Minėta, kad asmuo, pas kurį yra skolininko lėšos, privalo bendradarbiauti su antstoliu suteikdamas jam tikslią informaciją apie turimas lėšas. Tuo tarpu nei iki bylos nagrinėjimo pradžios, nei jos nagrinėjamu metu kasatorius NMA tokios informacijos nepateikė, nors tokią pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis). Kasatorius NMA taip pat neargumentavo, kad einamuoju metu skolininkui nepriklausė mažesnė parama, nei nurodyta antstolės patvarkyme. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti visą ar iš dalies antstolės R. Mikliušienės 2009 m. gruodžio 21 d. patvarkymą Nr. 0064/09/01490/1.

46Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apeliacinės instancijos teismo nutarčiai naikinti (CPK 346 straipsnio 2 dalis, 359 straipsnio 3 dalis).

47

48Dėl bylinėjimosi išlaidų

49Kasaciniame teisme patirta 85,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos priteistinos iš kasatoriaus į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

50Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ nurodė, kad už advokato pagalbą kasaciniame teisme patyrė 2000 Lt išlaidų ir kaip įrodymą pateikė 2010 m. spalio 25 d. PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 329. Teisėjų kolegija pažymi, kad išlaidų už advokato pagalbą buvimą gali patvirtinti tik įstatymo reikalavimus atitinkantys mokėjimo dokumentai (pvz., kasos pajamų čekis, mokėjimo pavedimas, išrašas iš banko sąskaitos ir kt.), bet ne dokumentai, patvirtinantys reikalavimo teisę gauti tam tikras sumas (pvz., PVM sąskaita-faktūra) (CPK 177 straipsnio 4 dalis). Kadangi suinteresuotas asmuo nepateikė įstatymo reikalavimus atitinkančio įrodymo apie išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme buvimo (CPK 178 straipsnis), tai šios išlaidos jam nepriteistinos.

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

52Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

53Priteisti iš pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos (kodas 288739270) 85,33 Lt (aštuoniasdešimt penkis litis 33 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

54Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, vykdant priverstinį... 5. Antstolis, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko... 6. Pareiškėjas – Nacionalinė mokėjimo agentūra – kreipėsi į teismą su... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 8. Kėdainių rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 19 d. nutartimi... 9. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 12. 1. Dėl CPK 689 straipsnio netinkamo aiškinimo ir taikymo. Kasatorius... 13. 2. Dėl materialiosios teisės normų netinkamo aiškinimo ir taikymo.... 14. Atsiliepimuose į kasacinį skundą antstolė R. Mikliušienė ir... 15. 1. 2009 m. gruodžio 21 d. surašant ginčijamą patvarkymą dėl lėšų... 16. 2. Apeliacinės instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad antstolis... 17. 3. Europos Sąjungos fondų ūkininkų gaunama parama yra tiesioginė ir... 18. 4. Tiesioginės išmokos, dėl kurių kilo ginčas šioje byloje, yra mokamos... 19. 5. CPK 668 straipsnyje nustatytas baigtinis turto, į kurį negali būti... 20. 6. Ūkininkams išmokos mokamos žemės ūkio ir kaimo plėtrai, t. y.... 21. 7. Kasatorius teigia, kad nėra techninių galimybių pervesti tiesioginių... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros administruojamų tiesioginių... 25. ... 26. Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NMA... 27. 2003 m. įvykusios ES Bendrosios žemės ūkio politikos reforma vienas... 28. Teisėjų kolegija atmeta kasatoriaus argumentus, kad kasatoriaus teisė... 29. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kasatoriaus teiginį, kad turi būti... 30. Nagrinėjamoje byloje netaikytinas ir Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos... 31. Dėl išieškojimo iš NMA administruojamų tiesioginių išmokų... 32. Administruodama žemės ūkio subjektams teikiamą finansinę paramą NMA... 33. Išieškojimas iš fizinio asmens nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje... 34. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus argumentais, kad įvykdžiusi... 35. Reglamento Nr. 885/2006 1 priedo 2 straipsnio B dalyje nustatyta, kad Agentūra... 36. Minėtų Reglamento Nr. 885/2006 1 priedo 2 straipsnio B dalyje įtvirtintų... 37. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su atsiliepimuose į kasacinį skundą... 38. Nors nagrinėjamo ginčo atveju tiesiogiai netaikytina, tačiau Europos... 39. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nei Europos... 40. ... 41. Dėl CPK 689 straipsnio taikymo... 42. ... 43. Įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi... 44. Išieškojimas, laikantis CPK vykdymo proceso normų, gali būti nukreipiamas... 45. Nagrinėjamoje byloje kasatorius antstolės patvarkymą areštuoti skolininkui... 46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 47. ... 48. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 49. Kasaciniame teisme patirta 85,33 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 50. Suinteresuotas asmuo UAB „Baltic Agro“ nurodė, kad už advokato pagalbą... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 52. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010... 53. Priteisti iš pareiškėjo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės... 54. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...