Byla A-525-1950-12

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

2sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

3dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Virgilijui Kaupui, Vidui Ragui ir Arvydui Buinevičiui,

4Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovams Rimgaudui Ališauskui ir Ivonai Šuškevič,

5trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Julianai Ostrouch,

6viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8I.

9Pareiškėjas UAB „MK investicija“ (toliau – ir pareiškėjas) (t. I, b.l. 1–12) prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas), 221 357,78 Lt tiesioginių ir 13 050 000 Lt netiesioginių nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad dėl neteisėtų Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) veiksmų, nepagrįsto statybos leidimo galiojimo sustabdymo, patyrė nuostolius. Pareiškėjas pažymėjo, kad yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų paaiškino, kad pagal įstatymų nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą bei projektinius dokumentus turėjo būti pastatytas 4 485 kv. m bendro ploto daugiabutis gyvenamasis namas su komercinėmis patalpomis bei požemine automobilių stovėjimo aikštele nuomos teise (2005 m. sausio 3 d. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties Nr. N01/2005-18 pagrindu, pagal kurią 0,2492 ha žemės sklypas yra išnuomotas UAB „Mūsų knyga“) valdomame žemės sklype. Tuo tikslu 2006 m. liepos 31 d. buvo sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 06-07-31-1 dėl senų pastatų nugriovimo, atraminės sienutės įrengimo, o 2006 m. spalio 23 d. buvo sudaryta rangos sutartis Nr. 06-10-23-1 dėl visų bendrastatybinių darbų, pagal kurią visi projekto darbai turėjo būti baigti 2008 metų liepos mėnesį, tačiau įrengimo darbai, vėliau ir bendrastatybiniai darbai, buvo sustabdyti, Inspekcijai 2007 m. rugpjūčio 14 d. surašius statybos sustabdymo aktą Nr. 2. Pareiškėjas akcentavo, kad Investicinio projekto įgyvendinimui (pastatymui ir pardavimui) buvo sudaryta eilė sutarčių (pavyzdžiui, 2006 m. spalio 9 d. sutartis Nr. 2006/10/9 dėl statomo pastato darbų patikrų atlikimo (techninė priežiūra), 2006 m. balandžio 25 d. archeologinių tyrinėjimo darbų rangos sutartis Nr. 04/25 dėl archeologinių tyrimų statomame sklype atlikimo ir t. t.). Inspekcijai sustabdžius 2006 m. gegužės 3 d. išduoto statybos leidimo Nr. GN/528/06-0430 galiojimą, nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. visi statybos darbai, kitų sutarčių įgyvendinimas, pirkėjų paieška sustojo neribotam laikui. Tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutarties priėmimo, Inspekcija 2008 m. rugsėjo 1 d. davė leidimą tęsti statybos darbus objekte. Taigi dėl nepagrįsto Inspekcijos statybos leidimo sustabdymo daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis bei automobilių stovėjimo aikštele investicinis projektas nebuvo įgyvendintas laiku (2008 metų liepos mėnesį), o projekto užbaigimas nusikėlė metams laiko, t. y. į 2009 m. III ketvirtį. Pareiškėjas, remdamasis įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartimi, nurodė, kad Inspekcijos veiksmai, teismine tvarka ginčijant statybos leidimą, yra nepagrįsti ir neteisėti, nes nebuvo pagrindo ginčyti statybos leidimą teismine tvarka. Inspekcija, vykdydama jai pavestas funkcijas, pradėjusi techninių projektų trūkumų šalinimo procedūrą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 27 straipsnio 7 dalimi bei 6 dalies 6 punktu ir 11 punktu, pirmiausiai privalo reikalauti statytojo pašalinti statinio projekto trūkumus, o kreiptis į teismą gali tik po to, kai statytojas laiku nepašalina reikalavimo ištaisyti statinio projekto trūkumų. Pareiškėjas nurodė, jog dėl neteisėtų Inspekcijos veiksmų patyrė tiesioginius (221 357,78 Lt) ir netiesioginius nuostolius (13 050 000 Lt). Siekiant nustatyti patirtų netiesioginių nuostolių dydį, pareiškėjo užsakymu buvo parengta daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis bei požemine automobilių stovėjimo aikštele išplėstinė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. Atlikus vertinimą, buvo nustatyta, kad daugiabučio gyvenamojo namo su komercinėmis patalpomis bei požemine automobilių stovėjimo aikštele sąlyginė rinkos vertė 2008 m. III ketvirtį būtų buvusi 41 890 000 Lt, o 2009 m. III ketvirtį – 28 840 000 Lt. Netiesioginiai nuostoliai priteistini, nes, viena vertus, negautos pajamos buvo numatytos, planuotos iš anksto gauti, o tai įrodo teismui pateikti rašytiniai įrodymai, susiję su investicinio projekto įgyvendinimu (techniniai statybos dokumentai, sutartys su trečiaisiais asmenimis), kita vertus, buvo pradėti statybos darbai, numatytas pajamas tikėtasi gauti pagrįstai, o tai įrodo pateikiama turto vertinimo ataskaita.

10Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atsiliepimu į prašymą (t. II, b.l. 17-26) prašė pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.

11Nurodė, kad minimas statybos objektas – ypatingas, tačiau, rengiant pastato projektą, konstruktorius J. M. neturėjo statinio projekto dalies vadovo, statinio projekto vykdymo priežiūros dalies vadovo kvalifikacijos atestato, kuris buvo panaikintas iki 2005 m. gegužės 30 d. Atsakovas pažymėjo, kad Inspekcijos viršininko 2007 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. 7 buvo sudaryta Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų tankiai užstatytose teritorijose statomų ir greta jų naudojamų statinių patikrinimo komisija (toliau – ir Komisija), kuri įvertinusi 2007 m. birželio 21 d. Bendrosios ekspertizės aktą Nr. 146-2007-1, nutarė sustabdyti objekto Klaipėdos g. 7A, Vilniuje, statybą, pareikalaujant parengti statinio techninį projektą pagal statybos techninių reglamentų reikalavimus ir pateikti Nuolatinei statybos komisijai (toliau – ir NSK) jį patikrinti. Inspekcija, privalėdama pašalinti nustatytus Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalių pažeidimus bei vadovaudamasi Statybos įstatymo 23 straipsnio 19 dalimi, 2007 m. rugpjūčio 2 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą bei panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. gegužės 3 d. išduoto statybos leidimą Nr. GN/528/06-0430. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi terminą atnaujino. Nurodė, kad Inspekcija teisėtai, vadovaudamasi Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 9.2 punktu, surašė 2007 m. rugpjūčio 14 d. statybos sustabdymo aktą, kuriuo pareikalavo sustabdyti bet kokius gyvenamojo namo, statybos darbus iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti. Be to, Inspekcija 2010 m. gegužės 19 d. atliko statomo pastato foto-fiksaciją, iš kurios matyti, kad statybos darbai yra susiję su saugomo statinio gynybine siena G235K4: gynybinės sienos dalis užbetonuota, įrengiant pastato, rūsio monolitinę gelžbetoninę sieną (nebuvo užtikrintas gynybinės sienos dalies autentiškumo išsaugojimas). UAB „Statybos projektų ekspertizės centras“ 2008 m. vasario 14 d. Projekto dalinės ekspertizės akte Nr. 23-Kd/l/2008 „Dėl atraminės sienutės, ašyje „11“ tarp ašių „A-F“ įrengimo, būtinos neigiamam poveikiui pastatui išvengti, projektinių sprendinių“ konstatavo, kad keičiami projektiniai sprendiniai, kurie neužtikrina gynybinės sienos ir pastato mechaninio atsparumo ir pastovumo reikalavimų. Atsakovo nuomone, atlikti minėti statybos darbai yra susiję su ypatingu statiniu – gynybine siena, todėl rengiant statinio projektą šiems darbams atlikti privaloma laikytis Statybos įstatymo 14 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos NSK, patikrinusi minėto statinio techninį projektą, 2006 m. balandžio 12 d. – 2006 m. balandžio 13 d. protokolu Nr. 12 rekomendavo išduoti statybos leidimą, tačiau, Inspekcijos nuomone, NSK neįvertino aukščiau paminėtų padarytų pažeidimų rengiant techninį projektą, todėl buvo pažeistos Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatos. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2009 m. vasario 13 d. raštu Nr. (11.13)2-334 „Dėl savavališkų statybų informavo Vilniaus apskrities viršininko administraciją“, nurodė, kad Departamento direktoriaus 2008 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. Į-524 „Dėl laikinosios komisijos sudarymo atlikti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio veiklos patikrinimą“ sudaryta komisija atliko patikrinimą dėl derintų teritorijų planavimo dokumentų ir statinių projektų sklype ir paprašė teisės aktų nustatyta tvarka imtis priemonių savavališkai statybai pašalinti. Dėl statybos sustabdymo ir statybos sustabdymo akto teisėtumo nurodė, kad Inspekcija, sustabdydama statybos darbus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, t. y. Inspekcijos veiksmai nelaikytini neteisėtais, todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatų ir priteisti pareiškėjai žalą.

12Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą (t. II, b.l. 63-65) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas yra konstatuotas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1481/2008, o atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė nepagrįstai inicijuotu teismo procesu dėl statybos leidimo galiojimo sustabdymo ir su šia aplinkybe susijusiais veiksmais, nes vien teismo pastaba apie atsakovo elgesį, neatribojant techninio projekto trūkumų, negali būti vertinama kaip konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, nes nepakankama administracinio sprendimo motyvacija savaime nepadaro administracinio sprendimo neteisėtu. Nurodė, kad reikalavimas dėl 181 446,49 Lt sumokėtų palūkanų kredito įstaigai yra visiškai nepagrįstas, nes nėra pateikta jokių įrodymų, kad nesant teisminio ginčo, pareiškėjas grąžintų kreditą anksčiau termino, numatyto kredito sutartyje, o nesant įrodyto priežastinio ryšio ir negautų pajamų sąlygų, civilinė atsakomybė negalima. Reikalavimas dėl 11 048 Lt draudimo įmokos laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2008 m. rugpjūčio 18 d. negalėtų būti tenkinamas, nes statomo objekto draudimas priežastiniu ryšiu niekaip nesusijęs su atsakovo veiksmais, o labiau atitinka įprastą statytojų praktiką. Reikalavimas dėl 13 050 000 Lt negautų pajamų atlyginimo yra nepagrįstas kartu su prašymu pridedamuose dokumentuose. Pareiškėjo pateiktos sutartys su trečiaisiais asmenimis, turto vertinimo ataskaita nepatvirtina negautų pajamų realumo. Taigi pareiškėjas neįrodė, jog, nesant atsakovo nurodomų neteisėtų veiksmų, statomas objektas būtų parduotas anksčiau laiko (nei už kokią sumą, nei kokiam pirkėjui), todėl prielaidomis pagrįstas pareiškėjo reikalavimas yra netenkintinas.

14Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė bylą spręsti teismo nuožiūra (t. VI, b.l. 2-4).

15Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašė skundą atmesti (t. VI, b.l. 11-12).

16Paaiškino, kad statybos vyko gynybinės sienos teritorijoje, gyvenamojo namo statybos Klaipėdos g. 7A, Vilniuje, projekte buvo numatyta atlikti gynybinės sienos liekanų pamatų pavedimo darbus, statinys buvo ypatingas. Pagal Paveldo tvarkybos reglamentą PTR 3.03.01:2005 turėjo būti atlikta gyvenamojo namo statybos projekto ekspertizė, todėl statybos buvo sustabdytos pagrįstai, nes specialioji ekspertizė nebuvo atlikta, statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai.

17II.

18Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu (t. VI, b.l. 56-64) skundą atmetė.

19Nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjo manymu, jis patyrė dėl Inspekcijos priimto sprendimo. Pareiškėjas nurodė, kad turtinės žalos dydis yra 221 357,78 Lt tiesioginių ir 13 050 000 Lt netiesioginių nuostolių. Teismas pažymėjo, kad valstybės viešoji atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijos neveikia taip, kaip pagal įstatymus privalo veikti. Tačiau tam, kad būtų konstatuoti neteisėti veiksmai CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme, kai viešojo administravimo institucijai paliekama pakankamai didelė pasirinkimo laisvė (diskrecija), paprastai turi būti įrodytas gana akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas atitinkamos valdžios institucijos diskrecijos ribų pažeidimas, kuris, be kita ko, gali pasireikšti institucijos veiksmų (neveikimo) neatitikimu ne tik aiškiai išreikštoms (konkrečiai apibrėžto turinio) teisės normoms, bet ir teisės principams. Teismas akcentavo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-2356-484/2008 pripažino, kad statybos darbai ginčo objekte buvo sustabdyti esant įstatymo pagrindui, t. y. Inspekcijai realizavus jai suteiktą teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl statybos leidimo panaikinimo. Ginčijamas statybos sustabdymo aktas atitinka Statybos įstatymo 33 straipsnio bei statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ nustatytus turinio ir formos reikalavimus. Teismas nustatė, kad nėra jokio teisinio pagrindo konstatuoti, kad Inspekcija pasielgė neteisėtai, surašiusi minėtąjį statybos sustabdymo aktą. Be to, teismas padarė išvadą, kad atsakovo pasirinktos administravimo priemonės buvo proporcingos ir adekvačios, ir būtent todėl jos neturi būti vertinamos kaip neteisėtos. Iš bendrosios ekspertizės 2007 m. birželio 21 d. akte Nr. 146-2007-1 nustatyto projekto įvertinimo matyti, kad, įvertinus nustatytų pažeidimų turinį ir pobūdį, jokiomis kitomis priemonėmis, išskyrus statybos leidimo ginčijimą ir atitinkamai laikiną statybos darbų sustabdymą, minėti pažeidimai negalėjo būti pašalinti. Teismas taip pat pasisakė ir dėl pareiškėjos argumento, kad Inspekcija kreipėsi į teismą praleidusi terminą, kurio pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1481/2008 nebuvo galima atnaujinti – tai yra procesiniai trūkumai, kurie savaime negali būti vertinami kaip neteisėtas Inspekcijos kreipimasis į teismą. Pažymėjo, kad šiuo aspektu Inspekcijos veiksmų, inicijuojant statybos leidimo panaikinimą teisme, negalima laikyti neteisėtais, nes minėtą terminą atnaujino teismas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartyje nėra konstatuota, kad Inspekcija negalėjo vadovautis Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatomis, tačiau konstatuota, kad jomis Inspekcija turėjo vadovautis preciziškiau ir tiksliau. Toks Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo konstatavimas nereiškia, kad Inspekcijos kreipimasis į teismą dėl statybos leidimo panaikinimo apskritai galėtų ir turėtų būti laikomas neteisėtu iš esmės. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, taip pat konstatavo, kad prieš išduodant 2006 m. gegužės 3 d. statybos leidimą GN/528/06-0430, buvo privaloma atlikti paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, o projektiniai sprendiniai, pagal kuriuos buvo išduotas statybos leidimas, priskiriami ypatingų statinių kategorijai. Taip pat UAB „Projektų ekspertizė“ 2007 m. birželio 21 d. bendrosios ekspertizės akto Nr. 146-2007-1 projekto įvertinimo 1 punktas, kuriame nurodyta, kad UAB „ADS“, UAB „Inžineriniai projektai“ ir UAB „Elvyra“ negalėjo rengti šio statinio projekto, nes jų turimi kvalifikacijos atestatai nesuteikia tam teisės, yra pagrįstas.

20III.

21Pareiškėjas UAB „MK investicija“ pateikė apeliacinį skundą (t. VI, b.l. 68-79), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teisme, o papildomai nurodoma:

221. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad prieš išduodant 2006 m. gegužės 3 d. statybos leidimą Nr. GN/528/06-0430 buvo privaloma atlikti paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, o projektiniai sprendiniai, pagal kuriuos buvo išduotas statybos leidimas, priskiriami ypatingų statinių kategorijai. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nenurodė jokių teisės normų, kuriomis remiantis konstatavo, kad statinys priskirtinas ypatingų statinių kategorijai ir prieš išduodant statybos leidimą buvo būtina atlikti paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, ir taip pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsnio 2 dalį, 87 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatas. Taip pat vadovaudamasis Statybos įstatymo 2 straipsnio 3 punktu, Statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2002 „Ypatingi statiniai“ 5.5. punktu, akcentuoja, kad nekilnojamosios vertybės – statiniai, kurie yra įregistruoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės, o statinys, kuriam išduotas 2006 m. gegužės 3 d. statybos leidimas, niekuomet nebuvo ir nėra įregistruotas kaip nekilnojamoji kultūros vertybė. Be to, statinys ir gynybinė siena yra du savarankiški statiniai, skirtingų rūšių, esantys skirtinguose sklypuose: gynybinė siena yra registruota adresu Klaipėdos g. 3,5, Vilniuje ir laikomas inžineriniu statiniu (Statybos įstatymo 2 str. 9 p.), o statinys buvo planuojamas statyti žemės sklype, adresu Klaipėdos g. 7A, Vilniuje (statinys, remiantis Statybos įstatymo 2 str. 2 d., yra pastatas).

232. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas Inspekcijos veiksmų neteisėtumą, surašant statybos stabdymo aktą, privalėjo ištirti ir įvertinti visas aplinkybes dėl statybos stabdymo akto pagrįstumo, t. y. turėjo įvertinti tai, ar Inspekcija pagrįstai ir teisėtai iškėlė teisminį ginčą dėl statybos leidimo panaikinimo, ar konkrečioje situacijoje buvo būtina ir neišvengiama stabdyti pradėtus statybos darbus, ar nebuvo įmanoma Inspekcijos nustatytus tariamus pažeidimus ištaisyti neinicijuojant teisminio proceso, o suteikiant galimybę statytojui pašalinti trūkumus iki kreipimosi į teismą ir, tik statytojui nepašalinus trūkumų, inicijuoti teisminį ginčą dėl statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu bei atitinkamo statybos leidimo galiojimo stabdymo.

243. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir visiškai nepasisakė dėl konkrečių Inspekcijos veiksmų atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 punktuose, 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems principams. CK 6.271 straipsnio taikymo prasme, Inspekcijos veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, kai yra nustatomi ne tik Statybos įstatymo reikalavimų pažeidimai, bet kai yra nustatomi ir kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimai, šiuo atveju, Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų pažeidimai, susiję su Inspekcijos darbuotojų priimamų individualių sprendimų nepagrįstumu, pasireiškiančiu neobjektyviu, šališku, nevisapusišku tiriamo dalyko aplinkybių ištyrimu ir panašiai. Akcentuoja, kad netinkamas Statybos įstatymo 27 straipsnio nuostatų taikymas, priimti sprendimai - statybos leidimo ginčijimas, statybos stabdymo akto surašymas, jų mastas ir įgyvendinimo priemonės neatitiko būtinų, ir pagrįstų administravimo tikslų, neproporcingai pažeidė statytojo teises ir sąlygojo nuostolių atsiradimą.

25Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. VI, b.l. 82-84) prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės yra grindžiamas taip pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teisme.

26Papildomai pažymi, kad negalima sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog Inspekcija, prieš kreipiantis į teismą dėl statybos leidimo nuginčijimo, turėjo duoti laiko ištaisyti statybos projekto trūkumus, nes pagal konstatuotų Bendrosios ekspertizės 2007 m. birželio 21 d. akte Nr. 146-2007-1 pažeidimų pobūdį ir visumą statybos darbų tolimesnis vykdymas galėjo sukelti tik dar rimtesnes pasekmes ateityje (aplinkui esančių statinių griovimas, žymūs finansiniai nuostoliai tuo atveju, jeigu tektų neužbaigtą statinį griauti ir t. t.).

27Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. VI, b.l. 85-87) prašo apeliacinio skundo netenkinti.

28Atsiliepime nurodoma, kad statinys, adresu Klaipėdos 7A, Vilniuje, patenka į saugomų kultūros vertybių – Vilniaus senamiesčio (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 16073) teritoriją, į Vilniaus senojo miesto vietos su priemiesčiais (unikalus kodas kultūros vertybių registre – 25504) teritoriją, taip pat į kultūros paveldo objekto – Miesto gynybinių įtvirtinimų liekanos (unikalus kodas Kultūros vertybių registre - 39), vienos iš kompleksinių dalių – Vilijos – Trakų vartų gynybinės sienos dalies liekanos teritoriją, tačiau, prieš atliekant tvarkomuosius paveldosaugos darbus, nebuvo atlikta projekto paveldosaugos (specialioji) ekspertizė, o Inspekcijos veiksmai panaikinant statybos leidimą buvo teisėti bei pagrįsti.

29Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. VI, b.l. 88-98) prašo apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškimą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

301. Atsakovas nurodo, kad remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, Paveldo tvarkybos reglamento PTR 3.03.01:2005 „Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo taisyklių“ 3 punktu, paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos 2011 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr. (14.32)2-2413 „Dėl pastato Klaipėdos g. 7A, Vilniuje statuso“ matyti, kad buvo pažeistos PTR 3.03.01:2005 3.1 papunkčio ir 4 punkto nuostatos ir prieš išduodant 2006-05-03 statybos leidimą Nr. GN/528/06-0430 buvo privaloma atlikti paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę. Atsakovo manymu, statytojas, atlikdamas naujai statomo statinio projekto ekspertizę patvirtino ir pripažino, kad numatomas statyti statinys priskirtinas ypatingų statinių kategorijai, kadangi pagal statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 7 punktą naujo statinio statybos, rekonstravimo ir kapitalinio remonto atvejais bendroji projekto ir dalinė projekto ekspertizė ypatingo statinio projekto yra privaloma.

312. Nurodo, kad pareiškėjo minimas Statybos 27 straipsnio 6 dalies 6 punktas šiuo atveju netaikytinas. Kadangi jame aiškiai reglamentuota, kad jeigu statyba nėra savavališka, įpareigoti statytoją (užsakovą) per nustatytą terminą pagal reikalavimus pakeisti statinio projektą ar pašalinti kitus trūkumus, susijusius su projektine dokumentacija, ar pagal reikalavimus pertvarkyti statinį (jo dalį), tai reiškia, kad ši nuostata taikoma, kai gali būti keičiami statinio projekto sprendiniai, ar šalinami kitokie trūkumai susiję su projektinę dokumentacija, kai tokie pakeitimai nelemia naujo statybos leidimo išdavimo, bet ne tais atvejais, kai buvo pažeista statybos leidimo išdavimo procedūra.

323. Pažymi, kad pareiškėjas šioje byloje nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių kredito išmokėjimo faktą, o iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad nevykdant statybos darbų kreditas negalėjo būti išmokėtas. Taip pat nesutinka ir su pareiškėjo reikalavimu atlyginti negautas pajamas, nes nėra pateikta jokių dokumentų, kurie pagrįstų, kad statybos darbai buvo vykdomi laiku ir rūpestingai bei nepateikta dokumentų, įrodančių, kad pareiškėjas statinį būtų realizavęs laiku. Be to, abejoja, ar pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti patirtą žalą proporcingai turimai nuosavybės teisei. Kaip jau buvo minėta, statybos leidimas buvo išduotas ir jungtinės veiklos sutarties dalyviu buvo UAB „Mūsų knyga“. Šioje byloje prašymą atlyginti žalą pateikė UAB „MK investicija“. Byloje nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „MK investicija“ yra UAB „Mūsų knyga“ ir (ar) UAB „LIM“ teisių ir (ar) pareigų perėmėja, t. y. nepateikta įrodymų, patvirtinančių UAB „MK investicija“ teisę reikalauti atlyginti tariamą žalą.

334. Nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų galima teigti, jog statytojas nevykdė statomo statinio statybos darbų taip, kaip to reikalavo kredito sutartis ir prie 2006 m. spalio 23 d. statinio rangos sutarties Nr. 06-10-23-1 pridėtas kalendorinis darbų vykdymo grafikas. Iš byloje esančių įrodymų taip pat galima daryti išvadą, kad kredito sutarties sąlygos nebuvo tinkamai įvykdytos, dėl ko kreditas, tikėtina, apskritai nebuvo išmokėtas. Šitos išvados leidžia preziumuoti, kad statytojas pats kaltas dėl laiku neįgyvendinto projekto, t. y. nepastatyto ir nerealizuoto numatytais terminais statinio Klaipėdos g. 7A, Vilniuje. Žinodamas šias aplinkybes, pasinaudodamas pasikeitusią finansinę padėtį valstybėje ir prisidengdamas Inspekcijos tariamais neteisėtais veiksmais, t. y. surašytu statybos sustabdymo aktu kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo. Įvertinus šias aplinkybes, galima daryti išvadą, kad statytojo teismui prašymo dėl žalos atlyginimo tikslas yra ne siekti žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų, atlyginimo, o kompensuoti nuostolius, kurie atsirado dėl nerūpestingo ir nesąžiningo statytojo elgesio.

34Teisėjų kolegija

konstatuoja:

35IV.

36Apeliacinis skundas netenkintinas.

37Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos, 221 357,78 Lt tiesioginių ir 13 050 000 Lt netiesioginių nuostolių bei bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas ir jo netenkino.

38Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, taikytinas teisės aktų nuostatas, aktualią administracinių teismų praktiką, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl papildomai iš naujo dėl visų pareiškėjo skundo argumentų nepasisakys.

39Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Administracinių teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą (pavyzdžiui, bylos Nr. A5-665/2005, A525-1355/2010, A62-932/2011).

40Pabrėžtina, jog, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (byla Nr. A556-1639/2008), pareiškėjas pats pasirenka, kokiais Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje išvardintais įrodymais grįs skundo dalyką. Įrodinėjimo naštą įrodymų instituto kontekste sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta, pirmiausia, apima pareigą pateikti įrodymus, ši pareiga, pagal bendrąją taisyklę, tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta, nenaudai. Be to, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A4-180/2007), bylose dėl valstybės institucijų ar pareigūnų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos žalą (nuostolius) privalo įrodyti pareiškėjas.

41Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, aktualią administracinių teismų praktiką, darytina išvada, jog šiuo atveju būtent pareiškėjui kilo pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus dėl tiesioginių ir netiesioginių nuostolių priteisimo. Kitaip tariant, jis privalėjo pateikti įrodymus ir nurodyti aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą teismui nustatyti būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimą. Pareiškėjui tokių įrodymų nepateikus ir atitinkamai nenurodžius jo reikalavimus patvirtinančių aplinkybių, jo reikalavimai dėl, kaip teigiama skunde ir apeliaciniame skunde, neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo negali būti tenkinami.

42Pareiškėjas, prašydamas priteisti jam žalos atlyginimą, neteisėtais valdžios institucijos veiksmais, sukėlusiais jam žalą, įvardina Inspekcijos veiksmus, nepagrįstai, jo nuomone, inicijuojant teisminį ginčą dėl 2006 m. gegužės 3 d. išduoto statybos leidimo Nr. GN/528/06-0430 panaikinimo bei atitinkamai neteisėtai sustabdant statybas pagal šį leidimą, priimant 2007 m. rugpjūčio 14 d. statybos sustabdymo aktą Nr. 2.

43Pažymėtina, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (pavyzdžiui, bylos Nr. A17-499/2007, A662-2347/2011), neteisėtumas galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatyta, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

44Pareiškėjas, teigdamas, jog Inspekcija nepagrįstai ir neteisėtai inicijavo teisminį ginčą dėl statybos leidimo panaikinimo, nurodo, jog nebuvo pagrindo ginčyti statybos leidimą teismine tvarka, techninio projekto trūkumų šalinimas turėjo būti atliekamas, taikant Statybos įstatymo 27 straipsnyje įtvirtintą procedūrą, be to, į teismą kreiptasi nepagrįstai praleidus terminą skundui paduoti.

45Nustatyta, jog Inspekcija 2007 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. gegužės 3 d. išduotą statybos leidimą Nr. GN/528/06-430 (administracinė byla Nr. I-8152-22/2007, t. I, b.l. 4–5). Taip pat buvo pateiktas prašymas, kuriuo buvo prašoma atnaujinti praleistą pareiškimo dėl statybos leidimo panaikinimo padavimo teismui terminą (administracinė byla Nr. I-8152-22/2007, t. I, b.l. 16–17). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi nutarė atnaujinti terminą skundui paduoti ir priimti Inspekcijos skundą (administracinė byla Nr. I-8152-22/2007, t. I, b.l. 2–3). Teismas vertino, jog terminas skundui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių. Tuo tarpu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-1481/2008, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą, nutarė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria atnaujintas terminas skundui paduoti, o bylą pagal pareiškėjo Inspekcijos skundą nutraukti (administracinė byla Nr. I-8152-22/2007, t. III, b.l. 74–86). Teismas vertino, jog pareiškėjas terminą praleido ne dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių priežasčių, dėl ko pirmosios instancijos teismo nutartimi jam buvo nepagrįstai atnaujintas praleistas skundo padavimo teismui terminas.

46Nustatytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo teiginį, jog Inspekcija į teismą su skundu kreipėsi, praleidusi terminą. Tačiau svarbu pažymėti, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi šis terminas buvo atnaujintas, pripažinus termino praleidimo priežastis svarbiomis, ir tik Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria pareiškėjui atnaujintas skundo padavimo teismui terminas, buvo panaikinta. Be to, byloje nėra ginčo dėl to, kad Inspekcija turi teisę kreiptis į teismą, įgyvendindama savo įgaliojimus. Atitinkamai Inspekcija, kaip administracinės bylos šalis, turi teisę naudotis jai Administracinių bylų teisenos įstatymo suteikiamomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę paduoti apeliacinį skundą bei teisę prašyti atnaujinti skundo padavimo teismui terminą. Priešingas aiškinimas, kuriuo, išimtinai atsižvelgiant tik į tai, kad Inspekcija yra viešojo administravimo subjektas, būtų paneigiamos nurodytos Inspekcijos, kaip administracinės bylos šalies, teisės, prieštarautų pačiai teisės kreiptis į teismą esmei bei teisingumo ir protingumo kriterijams. Todėl Inspekcijai ėmusis įgyvendinti jai teisės aktais nustatytas funkcijas, pasinaudojus Administracinių bylų teisenos įstatymo jai, kaip subjektui, besikreipiančiam į administracinį teismą, ir atitinkamai vėliau – kaip administracinės bylos šaliai, suteikiamomis procesinėmis teisėmis, o pirmosios instancijos teismui, be kita ko, pripažinus Inspekcijos nurodytas termino praleidimo priežastis svarbiomis, nėra pagrindo pripažinti Inspekcijos kreipimąsi į teismą neteisėtu ir vertinti, jog byloje nustatyti neteisėti viešojo administravimo subjekto veiksmai CK 6.271 straipsnio prasme. Kitaip tariant, nurodytu aspektu nenustatyta, kad Inspekcija neįvykdė jai teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

47Analogiška išvada darytina ir dėl pareiškėjo teiginių, jog Inspekcija veikė neteisėtai, nes kreipėsi į teismą, praleidusi skundo padavimo teismui terminą. Kaip jau minėta, Inspekcija, kreipdamasi į teismą ir prašydama panaikinti statybos leidimą, kartu pateikė ir prašymą dėl termino pareiškimui paduoti atnaujinimo. Šis jos prašymas buvo patenkintas ir pareiškimas buvo priimtas. Kitaip tariant, Inspekcija jai suteiktos kompetencijos ribose, tinkamai vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymu, kreipėsi į teismą. Tuo tarpu ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Inspekcijos apeliacinį skundą, nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino Inspekcijos prašymą ir atnaujino jai pareiškimo padavimo teismui terminą, negali būti pagrindu pripažinti Inspekcijos, kuri tinkamai įgyvendino jai suteiktas procesines teises, neteisėtų veiksmų egzistavimą.

48Pareiškėjas, kaip jau minėta, taip pat teigia, jog šiuo atveju turėjo būti ne kreipiamasi į teismą, o įgyvendinamos Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies, 6 dalies 6, 11 punktų nuostatos, t. y. reikalaujama pašalinti statinio projekto trūkumus, o į teismą kreipiamasi tik po to, kai statytojas laiku nepašalina nurodytų trūkumų. Inspekcijos veiksmų neteisėtumą nurodytu aspektu pareiškėjas grindžia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 18 d. nutartyje pateiktu išaiškinimu.

49Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje nutartyje, nutraukdamas administracinę bylą pagal Inspekcijos skundą dėl statybos leidimo panaikinimo, papildomai, įvertinęs taikytinų teisės aktų nuostatas, pažymėjo, jog Statybos įstatymas Inspekcijai suteikia dvejopo elgesio modelį – viena vertus, suteikia teisę tiesiogiai kreiptis į teismą tuo atveju, kai statybos leidimas yra išduotas neteisėtai (Statybos įstatymo 27 str. 7 d. 4 p.), kita vertus, suteikia teisę reikalauti pašalinti statinio projekto trūkumus, o kreiptis į teismą tik po to, kai statytojas laiku nepašalina reikalavimo ištaisyti statinio projekto trūkumus (Statybos įstatymo 27 str. 7 d., 6 d. 6, 11 p.). Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, nurodė, jog Inspekcijos elgesys nėra nuoseklus, jis yra teisiškai prieštaringas, nes neatriboti galimi techninio projekto trūkumai, kurie gali būti ištaisyti Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies bei 6 dalies 6 ir 11 punktų nustatyta tvarka, nuo techninio projekto trūkumų, kurie galėtų sudaryti pagrindą statybos leidimą pripažinti neteisėtu Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta tvarka.

50Kaip matyti iš nurodytų nuostatų, apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas bylą pagal Inspekcijos skundą dėl statybos leidimo panaikinimo, iš esmės dėl Inspekcijos veiksmų, susijusių su statybos sustabdymu ir kreipimusi į teismą, teisėtumo ir pagrįstumo nepasisakė. Teismas šiuo atveju tik konstatavo, jog Inspekcijai suteikta teisė tiek tiesiogiai kreiptis į teismą, tiek ir kreiptis į teismą po to, kai statytojas laiku nepašalina nurodytų trūkumų, ir pažymėjo, kad nagrinėtu atveju nebuvo vienareikšmiškai ir konkrečiai atriboti trūkumai, kurie gali būti ištaisyti, ir tie trūkumai, kurie galėtų sudaryti pagrindą pripažinti statybos leidimą neteisėtų. Nurodytoje nutartyje nebuvo vertinamas Inspekcijos veiksmų teisėtumas nurodytu aspektu ar pasisakyta dėl to, kad Inspekcija viršijo jai suteiktus įgaliojimus ar nepagrįstai nustatė techninio projekto trūkumus. Tokios aplinkybės nenustatytos ir nagrinėjant UAB „MK investicija“ skundą dėl žalos atlyginimo, o pareiškėjas šiuo atveju nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad Inspekcija veikė neteisėtai. Tuo tarpu neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų buvimas CK 6.271 straipsnio prasme negali būti konstatuojamas, išimtinai remiantis tik prielaidomis dėl to, kad nustatyti trūkumai nebuvo tokie, kurie sudarė Inspekcijai pagrindą kreiptis į teismą Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies 4 punkto pagrindu. Teismui šiuo atveju nebuvo pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą vienareikšmiškai sutikti su pareiškėjo teiginiais, jog turėjo būti remiamasi Statybos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies, 6 dalies 6, 11 punktų nuostatomis.

51Kaip jau minėta, pareiškėjas Inspekcijos veiksmų neteisėtumą šiuo atveju taip pat sieja su ta aplinkybe, kad Inspekcija nepagrįstai sustabdė statybą.

52Nustatyta, jog Inspekcija 2007 m. rugpjūčio 14 d. surašė statybos sustabdymo aktą Nr. 2, kuriuo pareikalavo sustabdyti bet kokius gyvenamojo namo Klaipėdos g. 7A, Vilniuje, statybos darbus iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti (t. I, b.l. 17–18). Akte nurodyta, jog jis priimtas, atsižvelgiant į Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų tankiai užstatytose teritorijose statomų ir greta jų naudojamų statinių patikrinimo komisijos posėdžio 2007 m. liepos 23 d. protokole Nr. 7 priimtą sprendimą sustabdyti ginčo objekto statybą (administracinė byla Nr. I-8152-22/2007, t. I, b.l. 20–21) bei į tai, kad buvo pateiktas prašymas teismui dėl statybos leidimo panaikinimo. Šis Statybos sustabdymo aktas buvo apskųstas teismui, prašant jį panaikinti. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. rugsėjo 1 d. sprendimu skundą atmetė, o 2007 m. rugpjūčio 14 d. Statybos sustabdymo aktą Nr. 2 paliko galioti (administracinė byla Nr. I-2356-484/2008, b.l. 174–177). Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2008 m. rugsėjo 16 d.

53Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo konstatuotas 2007 m. rugpjūčio 14 d. statybos sustabdymo akto Nr. 2 teisėtumas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nurodytas įsiteisėjęs teismo sprendimas bei juo nustatytos aplinkybės turi privalomąją galią ir nagrinėjamu atveju. Todėl pareiškėjo argumentai dėl neteisėto statybos sustabdymo šiuo atveju atmestini kaip nepagrįsti ir vertintini kaip nesudarantys prielaidų konstatuoti CK 6.271 straipsnyje įtvirtintos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų viešojo administravimo subjekto veiksmų – egzistavimą nagrinėjamu atveju.

54Pareiškėjas, pagrįsdamas Inspekcijos veiksmų neteisėtumą, be kita ko, nurodo ir Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus principus, kurie, jo nuomone, šiuo atveju buvo pažeisti, Inspekcijai kreipiantis į teismą ir atitinkamai sustabdant ginčo statybą. Kaip jau minėta, būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimas negali būti grindžiamas išimtinai prielaidomis, nepatvirtintomis konkrečiais įrodymais. Be to, būtent pareiškėjui šiuo atveju kilo pareiga įrodyti, kad Inspekcija pažeidė Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus principus. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, nustatytas aplinkybes, statybos sustabdymo akte nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad buvo pažeisti Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti principai. Pažymėtina, jog Inspekcija veikė jos įgaliojimų ribose, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes, nepažeisdama teisės aktų nuostatų. Taigi, konstatuotina, jog byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys pareiškėjo teiginius dėl Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų principų pažeidimo.

55Kaip jau minėta, viešajai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti visų būtinųjų sąlygų šiai atsakomybei atsirasti egzistavimą – pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Tuo atveju, jeigu nenustatoma bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

56Šioje byloje jau konstatuota, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai įrodymų, kurie patvirtintų vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų – neteisėtų Inspekcijos veiksmų – egzistavimą. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas spręsti, kad Inspekcija, nors ir įvykdė jai teisės aktais priskirtas funkcijas, tačiau tam tikru mastu veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai ar pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra nustatytas ir kitos būtinosios viešosios atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp patirtos žalos ir pareiškėjo nurodomų, jo nuomone, neteisėtų veiksmų – egzistavimas.

57Pareiškėjas, prašydamas priteisti jam žalą, nurodė, kad ją sudaro: tiesioginiai nuostoliai – 181 446,49 Lt sumokėtų palūkanų už laikotarpį nuo 2007 m. rugpjūčio 14 d. iki 2008 m. liepos 18 d.; 11 048 Lt dydžio draudimo įmokos laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2008 m. rugpjūčio 18 d.; 28 863,29 Lt teisininkių paslaugoms teisminiame ginče su Inspekcija, bei netiesioginiai nuostoliai – 13 050 000 Lt negautų pajamų, projekto pabaigai nusikėlus metams.

58Kaip jau minėta, tam, kad atsirastų pareiga atlyginti neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais asmeniui padarytą žalą, turi būti nustatyta, jog žala buvo patirta būtent dėl neteisėtų institucijos veiksmų. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, sprendžia, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtais pareiškėjo įvardinamų Inspekcijos veiksmų ir jo prašomos priteisti žalos.

59Pastebėtina, jog nors pareiškėjo tiesioginiais įvardinami nuostoliai ir, esant tam tikroms aplinkybėms, galėtų būti vertinami kaip žala CK 6.271 straipsnio prasme, šiuo atveju byloje nėra pagrindo jų atsiradimo sieti su Inspekcijos veiksmais. Byloje nenustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog pareiškėjo nurodytų palūkanų ar draudimo įmokos sumokėjimas buvo nulemti teisėto Inspekcijos kreipimosi į teismą ar statybos sustabdymo akto priėmimo ar kad šios išlaidos nebūtų buvusios patirtos tuo atveju, jeigu Inspekcija nebūtų įgyvendinusi jos kompetencijai priskirtų veiksmų. Be to, pareiškėjas prašomus priteisti nuostolius dėl draudimo įmokos sumokėjimo skaičiuoja nuo 2006 m. lapkričio 6 d., kas šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, kad neteisėtais pareiškėjo įvardinami Inspekcijos veiksmai buvo atlikti 2007 metų rugpjūčio mėnesį, negali būti vertinama kaip pagrįsta. Pažymėtina ir tai, jog nors tam tikrais atvejais išlaidos teisinėms paslaugos apmokėti ir gali būti pripažintos žala, šiuo atveju prašomos priteisti teisinių paslaugų išlaidos siejamos su, kaip teigia pareiškėjas, neteisėtu Inspekcijos reikalavimu panaikinti statybos leidimą bei statybos sustabdymo akto surašymu. Kadangi tiek ginčai dėl statybos sustabdymo akto panaikinimo, tiek dėl statybos leidimo panaikinimo buvo nagrinėjami teisme, o statytojas juose buvo įtrauktas administracinės bylos dalyviu, jis turėjo galimybę prašyti atlyginti patirtas išlaidas, todėl nurodyta suma teisinėms paslaugoms apmokėti negali būti priteisiama šioje byloje.

60Šioje byloje jau konstatuota, jog Inspekcija teisėtai, savo kompetencijos ribose, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų vykdė jai įstatymu priskirtas funkcijas, kreipdamasi į teismą ir sustabdydama ginčo statybas. Todėl nors pareiškėjas ir pagrįstai teigia, kad dėl nurodytų veiksmų statybos pabaiga buvo atidėta vėlesniam laikui, jo patirti, kaip teigiama, netiesioginiai nuostoliai – negautos pajamos – negali būti pripažinti žala ir priteisti šiuo atveju. Pažymėtina ir tai, jog negautų pajamų apskaičiavimas grindžiamas pateikta Turto sąlyginės vertės nustatymo pažyma Nr. 10-02-22-2390 (t. I, b.l. 146–172), kurioje konstatuota, kad vertinamo turto sąlyginė rinkos vertė nuo 2008 metų III ketvirčio iki 2009 metų III ketvirčio sumažėjo 13 050 000 Lt. Pastebėtina, jog šis vertės sumažėjimo apskaičiavimas ir atitinkamai priskyrimas pareiškėjo patirtai žalai yra pagrįstas prielaida, kad pareiškėjas turėjo objekto statybas pabaigti iki 2008 metų III ketvirčio, o dėl Inspekcijos veiksmų statybos pabaiga nusikėlė į 2009 metų III ketvirtį. Tačiau šie pareiškėjo teiginiai yra paremti išimtinai hipotetinio pobūdžio svarstymais, nepatvirtinančiais priežastinio ryšio egzistavimo CK 6.271 straipsnio prasme. Šiuo atveju byloje nėra pagrindo ne tik išvadai, kad objektas būtų buvęs pabaigtas iki 2008 metų III ketvirčio, bet ir atitinkamai konstatavimui, jog pareiškėjas pagrįstai vertina, kad jis būtų gavęs jo skaičiuojamas pajamas, pardavęs butus statomame gyvenamajame name.

61Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į byloje nustatytas faktines aplinkybes, įsiteisėjusius teismų sprendimus, remiantis aktualia administracinių teismų praktika, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, jog byloje nenustatyta, kad Inspekcija neįvykdė jai teisės aktais priskirtų funkcijų, veikė pažeisdama teisės aktus. Tuo tarpu net ir tuo atveju, jeigu galėtų būti vertinama, kad tam tikrus veiksmus Inspekcija galėjo atlikti atidžiau ir rūpestingiau, byloje nenustatytos aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo nurodyti tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai galėjo būti patirti būtent dėl to, kad Inspekcija tariamai nepakankamai atidžiai ir rūpestingai atliko savo pareigas. Kadangi byloje nenustatytas būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų egzistavimas, o pareiškėjas šiuo atveju neįrodė aplinkybių, kuriomis jis grindė savo reikalavimą priteisti jam žalos atlyginimą, jo skundo reikalavimai negali būti tenkinami.

62Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, taikė ir aiškino teisės aktus, todėl priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

63Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

64pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“ apeliacinį skundą atmesti.

65Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

66Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,... 3. dalyvaujant pareiškėjo atstovams advokatui Virgilijui Kaupui, Vidui Ragui ir... 4. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos... 5. trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos... 6. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą... 7. Teisėjų kolegija... 8. I.... 9. Pareiškėjas UAB „MK investicija“ (toliau – ir pareiškėjas) (t. I,... 10. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 11. Nurodė, kad minimas statybos objektas – ypatingas, tačiau, rengiant pastato... 12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija... 13. Nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas yra... 14. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija... 15. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 16. Paaiškino, kad statybos vyko gynybinės sienos teritorijoje, gyvenamojo namo... 17. II.... 18. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 23 d. sprendimu... 19. Nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę... 20. III.... 21. Pareiškėjas UAB „MK investicija“ pateikė apeliacinį skundą (t. VI,... 22. 1. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad prieš... 23. 2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas Inspekcijos... 24. 3. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir visiškai... 25. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija... 26. Papildomai pažymi, kad negalima sutikti su pareiškėjo teiginiu, jog... 27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 28. Atsiliepime nurodoma, kad statinys, adresu Klaipėdos 7A, Vilniuje, patenka į... 29. Atsakovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 30. 1. Atsakovas nurodo, kad remiantis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos... 31. 2. Nurodo, kad pareiškėjo minimas Statybos 27 straipsnio 6 dalies 6 punktas... 32. 3. Pažymi, kad pareiškėjas šioje byloje nepateikė jokių dokumentų,... 33. 4. Nurodo, kad iš byloje esančių įrodymų galima teigti, jog statytojas... 34. Teisėjų kolegija... 35. IV.... 36. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 37. Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo... 38. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pateiktus įrodymus,... 39. Bendrai valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji... 40. Pabrėžtina, jog, kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis... 41. Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas, aktualią administracinių... 42. Pareiškėjas, prašydamas priteisti jam žalos atlyginimą, neteisėtais... 43. Pažymėtina, jog, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo... 44. Pareiškėjas, teigdamas, jog Inspekcija nepagrįstai ir neteisėtai inicijavo... 45. Nustatyta, jog Inspekcija 2007 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimu kreipėsi į... 46. Nustatytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo teiginį, jog Inspekcija į... 47. Analogiška išvada darytina ir dėl pareiškėjo teiginių, jog Inspekcija... 48. Pareiškėjas, kaip jau minėta, taip pat teigia, jog šiuo atveju turėjo... 49. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytoje nutartyje,... 50. Kaip matyti iš nurodytų nuostatų, apeliacinės instancijos teismas,... 51. Kaip jau minėta, pareiškėjas Inspekcijos veiksmų neteisėtumą šiuo atveju... 52. Nustatyta, jog Inspekcija 2007 m. rugpjūčio 14 d. surašė statybos... 53. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog įsiteisėjusiu... 54. Pareiškėjas, pagrįsdamas Inspekcijos veiksmų neteisėtumą, be kita ko,... 55. Kaip jau minėta, viešajai atsakomybei atsirasti būtina nustatyti visų... 56. Šioje byloje jau konstatuota, jog pareiškėjas nepateikė pakankamai... 57. Pareiškėjas, prašydamas priteisti jam žalą, nurodė, kad ją sudaro:... 58. Kaip jau minėta, tam, kad atsirastų pareiga atlyginti neteisėtais viešojo... 59. Pastebėtina, jog nors pareiškėjo tiesioginiais įvardinami nuostoliai ir,... 60. Šioje byloje jau konstatuota, jog Inspekcija teisėtai, savo kompetencijos... 61. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į byloje nustatytas faktines... 62. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bylos išsprendimui... 63. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 64. pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „MK investicija“ apeliacinį... 65. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. lapkričio 23 d. sprendimą... 66. Nutartis neskundžiama....