Byla e2S-1112-553/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Transvilis“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Fasado pastoliai“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-07 nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fasado pastoliai“ ieškinį solidariems atsakovams L. L. ir J. L. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Transvilis“.

3Teisėja,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas uždaroji akcinė bendrovė „Fasado pastoliai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų L. L. ir J. L. 6 957,83 EUR turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Atsakovai L. L. ir J. L. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti.
  1. 2017 m. sausio 16 d. įvykusiame parengiamajame teismo posėdyje nutarta, kad yra pasirengta bylos nagrinėjimui, pereita į teismo posėdį ir byla skirta nagrinėti teismo posėdyje 2017 m. kovo 13 d. 9.30 val. Protokoline nutartimi nuspręsta klausimą dėl atsakovų L. L. ir J. L. prašymo dėl ieškinio palikimu nenagrinėtu ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Monorento“ įtraukimo į bylą spręsti rašytinio proceso tvarka 2017 m. sausio 24 d. 10.00 val. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartimi teismo nutarties priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2017 m. vasario 7 d. 16.30 val.
  1. Atsakovai posėdžio metu pateiktame prašyme ieškinį palikti nenagrinėtu arba nutraukti bylą nurodė, kad ieškovas reikalavimą dėl žalos atlyginimo reiškia dėl ieškovo darbuotojo atsakovo L. L. neteisėtų veiksmų, kuriais ieškovui kaip darbdaviui buvo padaryta žala. Atsakovų teigimu, tokio pobūdžio reikalavimui nustatyta privaloma ikiteisminė tvarka (Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 287 straipsnio 1 dalis, 299 straipsnio 2 dalis). Atsakovų atstovas taip pat teismo posėdžio metu žodžiu prašė įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu uždarąją akcine bendrovę „Monorento“, kadangi, ieškovo teigimu, šiai įmonei nebuvo perduota ieškovo įranga, o tai reiškia, kad teismo sprendimas gali turėtų įtakos šio asmens teisėms ir pareigoms.
  1. Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fasado pastoliai“ atstovas teismo posėdžio metu su atsakovų prašymais nesutiko. Dėl atsakovų prašymo palikti ieškinį nenagrinėtu ieškovas žodžiu paaiškino, kad jeigu byloje sujungiami keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių nors vienas yra priskirtas teismui, visi reikalavimai turi būti nagrinėjami teisme (CPK 24 straipsnio 1 dalis). Dėl atsakovų prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu uždarąją akcinę bendrovę „Monorento“ ieškovo atstovas žodžiu paaiškino, kad nėra tikslinga įtraukti jį trečiuoju asmeniu, kadangi nėra aišku, kaip priimtas teismo sprendimas turės įtakos jo teisėms ir pareigoms.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-02-07 nutartimi nutarė ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fasado pastoliai” ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo L. L. palikti nenagrinėtu. Įtraukė į bylą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, uždarąją akcinę bendrovę „Monorento“ ir L. L.. Civilinę bylą Nr. e2-2029-987/2017, iškeltą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Fasado pastoliai“ ieškinį atsakovui J. L. dėl turtinės žalos atlyginimo, perdavė nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.
  2. Teismas, įvertinęs ieškinio faktinį pagrindą, konstatavo, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovo L. L. turtinę žalą, kilusią dėl to, kad atsakovas netinkamai atliko darbo funkcijas, tai yra, būdamas ieškovo darbuotoju pasisavino ieškovo turtą. Vadinasi, ieškovas įrodinėja atsakovo L. L. kaip darbuotojo materialinę, o ne civilinę atsakomybę (DK 246 straipsnis). Tokiu atveju ieškovas privalėjo laikytis išankstinės ginčų sprendime ne teisme tvarkos ir prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu, iš pradžių kreiptis į darbo ginčų komisiją. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškinį dalyje dėl reikalavimo priteisti turtinę žalą iš atsakovo L. L. paliko nenagrinėtu. Tuo tarpu likusio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovo J. L. nenustatė teisinio pagrindo palikti nenagrinėtu, nes pastarasis asmuo nebuvo ieškovo darbuotoju, todėl jo atžvilgiu yra keliamas civilinės atsakomybės kausimas, kurio nagrinėjimui nėra įtvirtinta privaloma išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarka. Teismas atmetė kaip teisiškai nepagrįstus ieškovo argumentus, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikoma CPK 24 straipsnio 1 dalis, kuria vadovaujantis teisme nagrinėjami visi reikalavimai, jei bent vienas iš jų teismingas teismui. Teismas nurodė, kad pastaroji teisės norma apima atvejus, kai vienas iš ieškinio reikalavimų apskritai nėra teismingas teismui, o ne tuos atvejus, kai visi reikalavimai teismingi teismui, tačiau daliai yra privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka.

5Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs aplinkybę, kad ieškovas įrodinėja solidarią atsakovų atsakomybę, nusprendė, kad byloje priimtas galutinis teismo sprendimas turės įtakos abiejų galimai solidarių skolininkų turtinės teisėms ir pareigoms tarpusavio bei trečiųjų asmenų atžvilgiu. Dėl šios priežasties teismas savo iniciatyva įtraukė dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, vieną iš solidarių skolininkų L. L., kurio atžvilgiu ieškinys paliktas nenagrinėtu. Teismas taip pat, atsižvelgęs į tai, kad byloje keliamas klausimas dėl to, ar uždarajai akcinei bendrovei „Monorento“ buvo perduoti įrenginiai (už kuriuos ieškovas prašo priteisti turtinę žalą), sprendė, kad teismo priimtas sprendimas gali turėti įtakos uždarosios akcinės bendrovės „Monorento“ turtinėms teisėms ir pareigoms, todėl ją įtraukė į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.

6Teismui nutarties motyvuojamoje dalyje nustačius, kad ieškinys nepagrįstai buvo priimtas vieno iš atsakovų L. L., gyvenančio ( - ), atžvilgiu, kartu buvo konstatuota, kad byloje nuo pat bylos iškėlimo momento vienintelis tinkamas atsakovas yra J. L., gyvenantis ( - ). Tokiu atveju pagal bendrąją teritorinio teismingumo taisyklę šios bylos teismingumas turėjo būti nustatinėjamas pagal vienintelio atsakovo J. L. gyvenamąją vietą, kas reiškia, kad šis ieškinio reikalavimas (nuo pat bylos iškėlimo atsakovo J. L. atžvilgiu momento) teismingas Marijampolės rajono apylinkės teismui.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu ieškovas UAB „Fasado pastoliai“ (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-07 nutarties dalį, kuria ieškovo ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo L. L. paliktas nenagrinėtu; civilinė byla pagal ieškovo ieškinį atsakovui J. L. dėl turtinės žalos atlyginimo perduota nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui; į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktas L. L.. Taip pat prašo grąžinti civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovams L. L. ir J. L. dėl turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:
    1. Teismo argumentai, susiję su ieškinio dalies palikimu nenagrinėtu, prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, suformuotai bylose dėl darbo teisinių santykių, taip pat pažeidžia CPK 2 ir 7 straipsnių nuostatas. Teismo nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-01-13 nutartis, priimta c. b. Nr. e3K-3-82-421/2017, nelaikytina tinkamu precedentu nagrinėjamoje byloje, nes šios bylos ir teismo minimos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos.
    2. Ieškovo įsitikinimu, teismas turėjo vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-24 nutartyje, priimtoje c. b. Nr. 3K-3-193-248/2016, suformuotu precedentu, jog tais atvejais, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir yra pareikšti keli skirtingi reikalavimai, iš kurių, vienam atskirai imant, privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme.
    3. Nagrinėjamu atveju ieškinys buvo priimtas 2016-10-07. Civilinė byla buvo paskirta ir nagrinėta žodinio proceso tvarka, vyko parengiamasis posėdis ir pereita į bylos nagrinėjimą iš esmės. Taigi, nepriklausomai nuo to, kokiam teismui byla tapo teisminga, priėmus nutartį reikalavimą atsakovui L. L. palikti nenagrinėtu, byla turi būti išspręsta iš esmės Vilniaus miesto apylinkės teisme.
    4. Panaikinus teismo nutarties dalį dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir perdavimo Marijampolės rajono apylinkės teismui, taip pat turėtų būti panaikinama nutarties dalis, kuria į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, įtrauktas L. L..
  1. Atsakovai L. L. ir J. L. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-02-07 nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas teisingai nustatė, kad ieškovas įrodinėja atsakovo L. L. kaip darbuotojo materialinę, o ne civilinę atsakomybę, dėl to ieškovas privalėjo laikytis išankstinės ginčų sprendime ne teisme tvarkos ir prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu, kreiptis į darbo ginčų komisiją. Analogiškos pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-03-29 nutartyje, priimtoje c. b. Nr. 3K-3-174-701/2016.
    2. Ieškovas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-24 nutartimi, priimta c. b. Nr. 3K-3-193-248/2016, tačiau ši civilinė byla ir nagrinėjama civilinė byla skiriasi: reikalavimui dėl drausminės nuobaudos atleidimo iš darbo panaikinimo ir grąžinimo į darbą nėra taikoma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka, tačiau toks reikalavimas šioje civilinėje byloje nėra reiškiamas.
    3. Vadovaujantis CPK 34 str. 2 d. 4 p., taip pat Lietuvos apeliacinio teismo 2015-12-10 nutartimi, priimta c. b. Nr. 2-1697-157/2015, teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškinį priėmus tik vieno atsakovo J. L. atžvilgiu, ši civilinė byla yra teisminga teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Atsakovas J. L. sutinka, kad ši civilinė byla būtų nagrinėjama Marijampolės rajono apylinkės teisme.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
  2. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2017-02-07 nutartimi nutarė ieškinio dalį palikti nenagrinėta ir perduoti bylą pagal teismingumą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendžia, jog atskirasis skundas dėl 2017-02-07 nutarties yra iš esmės nepagrįstas dėl žemiau nurodytų motyvų.
Dėl ieškinio dalies palikimo nenagrinėta nesilaikius išankstinės bylos sprendimo ne teisme tvarkos
  1. Apeliantas atskiruoju skundu iš esmės nesutinka su teismo išvada, jog ieškinys atsakovui L. L. dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti nagrinėjamas teisme kartu su ieškiniu atsakovui J. L. dėl turtinės žalos atlyginimo. Apelianto vertinimu, atsižvelgus į pareikštų reikalavimų sąsajumą, reikalavimas, pareikštas dėl žalos atlyginimo neteisėtai pasisavinus ieškovui priklausančią įrangą solidariai dviem atsakovams nagrinėtinas tiesiogiai teisme.
  2. Ieškovas pareikštu ieškiniu atsakovams L. L. ir J. L. prašė priteisti solidariai iš atsakovų L. L. ir J. L. ieškovo naudai 6 957,83 EUR žalos ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo visiško įvykdymo. Ieškinį ieškovas grindžia aplinkybėmis, jog atsakovas L. L., dirbdamas pas ieškovą projektų vadovu, kartu su atsakovu J. L. neteisėtai pasisavino ieškovui priklausančią statybinę įrangą.
  3. Skundžiama nutartimi teismas nustatė, kad ieškovas įrodinėja atsakovo L. L. kaip darbuotojo materialinę, o ne civilinę atsakomybę, todėl ieškovas privalėjo laikytis išankstinės ginčų sprendime ne teisme tvarkos ir prieš kreipdamasis į teismą su ieškiniu, iš pradžių kreiptis į darbo ginčų komisiją. Iš atskirojo skundo matyti, kad ieškovas sutinka, jog L. L. atsakomybę įrodinėja kaip darbuotojo materialinę atsakomybę.
  4. Apeliantas (ieškovas) remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-24 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-193-248/2016 išaiškinimu, jog „tais atvejais, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir yra pareikšti keli skirtingi reikalavimai, iš kurių, vienam atskirai imant, privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme“. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad jis, pateikdamas kasacinio teismo išaiškinimą, klaidingai jį pacitavo. Minėtoje nutartyje suformuota teisės aiškinimo taisyklė nagrinėjamos bylos kontekste yra tokia: „tais atvejais, kai darbo santykiai yra pasibaigę ir darbuotojas teisme reiškia reikalavimą dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei kartu reiškia kitus su atleidimu susijusius reikalavimus, kuriems, atskirai imant, privalomas išankstinis ginčo sprendimas ne teisme, o darbo ginčų komisijoje, visi reikalavimai gali būti nagrinėjami tiesiogiai teisme“. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje apelianto nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas negali būti taikomas, nes kalbama apie skirtingus dalykus.
  5. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo CPK 24 straipsnio aiškinimu, jog ši norma apima atvejus, kai vienas iš ieškinio reikalavimų apskritai nėra teismingas teismui, o ne tuos atvejus, kai visi reikalavimai teismingi teismui, tačiau daliai yra privaloma išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka. Priešingas CPK 24 straipsnio 1 dalies aiškinimas paneigtų privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos esmę privalomumą, galimybes patirti mažesnes bylinėjimosi išlaidas, baigti ginčą taikos sutartimi ar leisti ginčą išspręsti asmenims, kurie turi specialių žinių. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą ieškovui pareikšti ieškinį atsakovui L. L., nesilaikant išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis dėl ieškinio dalyje palikimo nenagrinėtu yra pagrįsta ir teisėta.
Dėl bylos perdavimo pagal teismingumą
  1. Apeliantas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi dėl bylos su ieškiniu atsakovui J. L. perdavimo nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui grindžia CPK 34 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kad civilinė byla nepriklausomai nuo to, kokiam teismui tapo teisminga priėmus nutartį reikalavimą atsakovui L. L. palikti nenagrinėtu, turi būti išspręsta iš esmės Vilniaus miesto apylinkės teisme.
  2. Ieškovas pateikė ieškinį atsakovui L. L., kurio gyvenamosios vietos adresas yra ( - ), ir atsakovui J. L., kurio gyvenamosios vietos adresas yra ( - ). Ieškovas, pasinaudodamas CPK 30 straipsnio 12 dalyje įtvirtinta teise pasirinkti vieną iš kelių teismų, kuriems byla teisminga, ieškinį pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
  3. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad CPK 34 straipsnio 1 dalis įtvirtina taisyklę, jog civilinė byla, priimta laikantis CPK III skyriuje suformuluotų taisyklių, turi būti išnagrinėta iš esmės, nors vėliau dėl kokių nors pasikeitusių aplinkybių ji taptų teisminga kitam teismui, išskyrus atvejus, kai pasikeičia rūšinis teismingumas arba bylą teismas, kuriam ji teisminga, perduoda kitam teismui CPK 35 straipsnio nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad civilinė byla pagal ieškovo UAB „Fasado pastoliai“ ieškinį atsakovui J. L. visuomet buvo teisminga Marijampolės rajono apylinkės teismui ir ieškovas neturėjo procesinio pagrindo, neįvykdęs reikalavimo dėl išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos atsakovo L. L. atžvilgiu, pasirinkti bylos teismingumo, apspręsto atsakovo L. L. gyvenamosios vietos faktoriumi, t. y. su ieškiniu kreiptis į i Vilniaus miesto apylinkės teismą. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovo ieškinys buvo priimtas, pažeidžiant teismingumo taisykles, ir pagrįstai ieškinį atsakovo J. L. atžvilgiu perdavė nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui.
  4. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.
  5. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

7Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

8Atskirojo skundo netenkinti.

9Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai