Byla e2S-1062-221/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Fasado pastoliai“ ieškinį atsakovui L. L., tretiesiems asmenims J. L., uždarajai akcinei bendrovei „Transvilis“, uždarajai akcinei bendrovei „Monorento“ dėl žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo L. L. 6 957,83 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, turtines teises, nekilnojamąjį turtą ar kilnojamuosius daiktus, priklausančius atsakovui ir esančius pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis 6 957,83 Eur sumai. Ieškovė prašyme nurodė, kad ieškovė dėl atsakovo kaltės prarado materialųjį turtą, reikalaujama priteisti 6 957,83 Eur suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, atsakovo atžvilgiu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės kitoje civilinėje byloje, atsakovas, kreipdamasis į teismą dėl skolos priteisimo, yra nurodęs, kad jo finansinė padėtis yra sudėtinga, jo sąskaitos minusinės, jis yra bedarbis, jo pajamos mažos. Dėl nurodytų aplinkybių ir atsakovo nesąžiningumo ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali būti neįmanomas.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi patenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštuodamas atsakovo 6 957,83 Eur vertės nekilnojamąjį turtą, esantį pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, nesant ar nepakankant reikalavimams užtikrinti atsakovo nekilnojamojo turto, nurodė areštuoti kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, esančias atsakovo atsiskaitomosiose sąskaitose kredito įstaigose ir/arba pas kitus trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovui gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, atlikti atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, su ieškove, mokėti mokesčius valstybei. Teismas, įvertinęs ieškinyje nurodytas aplinkybes ir kartu su ieškiniu pateiktą medžiagą, padarė išvadą, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimus. Teismas, nustatęs, kad atsakovui nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui įregistruotas turto areštas, atsakovui priklausanti transporto priemonė išregistruota, šiuo metu atsakovas niekur nėra įsidarbinęs, sprendė, kad 6 957,83 Eur dydžio reikalavimo suma atsakovui, kaip fiziniam asmeniui, yra didelė. Teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju dėl didelės ieškinio sumos gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, todėl yra pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu atsakovas L. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį, klausimą išspręsti iš esmės ir atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Nevertintas pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimas. Netinkamai ištirtas ir įvertinas ieškinio preliminarus pagrįstumas, nenurodyti argumentai, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškinio preliminarų pagrįstumą. Ieškovė byloje pateikė daug įrodymų, kurie tariamai patvirtina ieškinio pagrįstumą, tačiau ieškovė nepateikė nei ilgalaikio turto sąrašo, nei inventorizacijos dokumentų, todėl net tikėtinai nepagrindė, kad ginčo įranga priklausė ieškovei. Ieškovės reikalavimo nepagrįstumą pagrindžia ir tai, jog ieškovė jau buvo kreipusis į teismą su iš esmės tapačiu ieškiniu atsakovui L. L. dėl tos pačios turtinės žalos (6 957,83 Eur) atlyginimo, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2029-987/2017 ieškinį paliko nenagrinėtą. Šį teismo sprendimą patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1112-553/2017. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad ginčas turi būti spendžiamas remiantis darbo teisės normomis, nes ieškovė įrodinėja atsakovo L. L., kaip darbuotojo, materialinę atsakomybę, o ne civilinę atsakomybę, tačiau ieškovė šioje civilinėje byloje įrodinėja civilinės atsakomybės sąlygas, o tai prieštarauja teismo anksčiau nustatytoms aplinkybėms. Darytina išvada, kad ieškovė šioje civilinėje byloje preliminariai nepagrindė savo reikalavimo, nes toks reikalavimas, kuris reiškiamas šioje byloje, teismo jau buvo paliktas nenagrinėtas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neatitinka savo paskirties, nes atsakovas yra fizinis asmuo, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas jam sukelia daug nepatogumų, atsakovas tampa pernelyg suvaržytas. Ieškovė nepagrindė realios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo reikalavimus. Kadangi ginčo esmė yra susijusi su tarp šalių buvo susiklosčiusiais darbo santykiais, atsakovas yra silpnesnioji šalis, kuriai siekiama padaryti spaudimą, taip iškreipiant procesinių šalių pusiausvyrą. Neatsižvelgta, kad faktiškai visi ieškovės pateikti įrodymai pagrindžia faktines aplinkybes apie atsakovo finansinę padėtį laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 9 d. iki 2017 m. birželio 19 d., tačiau nuo šio laikotarpio jau yra praėję daugiau nei 1,5 metų, todėl negalima šių įrodymų laikyti pagrindžiančiais dabartinę atsakovo finansinę padėtį. Ieškovė nepateikė nė vieno aktualaus ir motyvuoto įrodymo, kuris pagrįstų aplinkybes, dėl kurių gali kilti grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nepagrįstas argumentas, jog ieškinio suma yra didelė. Lietuvos apeliacinis teismas naujausioje praktikoje yra konstatavęs, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1236-943/2017). Ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti ieškovės prašymo. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

106.1.

11Aplinkybę, kad bylą išnagrinėjus iš esmės gali būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas, patvirtina į bylą pateikti įrodymai.

126.2.

13Tai, kad atsakovas jaučiasi suvaržytas, įrodo, jog jo finansinė padėtis yra bloga ir 6 957,83 Eur suma jam yra didelė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra pirmiausia apsaugoti kreditoriaus interesą, o tik po to atsižvelgti į skolininko interesus. Be to, teismas leido atsakovui naudoti 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, atlikti atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas.

146.3.

15Atsakovo argumentai, kad ieškovė jau buvo kreipusis į teismą su tapačiu ieškiniu ir šis ginčas turėtų būti nagrinėjamas pagal darbo teisės normas, o ne civilinės atsakomybės teisės normas, yra nesusijęs su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu.

166.4.

17Ieškovė į bylą yra pateikusi įrodymus apie tai, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju būtent atsakovas, kurio atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdamas išvengti tokių priemonių pritaikymo, turėjo teikti įrodymus, paneigiančius grėsmės sprendimo įvykdymui egzistavimą. Atsakovas nepateikė teismui atsikirtimų, duomenų, patvirtinančių gerą jo finansinę padėtį, pajėgumą įvykdyti ieškovei galbūt palankų teismo sprendimą.

186.5.

19Atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad ginčo suma jam nėra didelė ir nėra grėsmės ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymui.

206.6.

21Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju nepažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principo, nes ieškovė pagrindė savo reikalavimą ir įrodė, kad yra reali grėsmė dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo arba neįmanomumo, o atsakovui yra leista disponuoti darbo užmokesčio lėšomis.

226.7.

23Teismas priėmė ieškovės ieškinį, atmetė ieškovės prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau patenkino ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki teismo sprendimo priėmimo. Kitų atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

24Teismas

konstatuoja:

25Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo L. L. atžvilgiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas. Atsakovo teigimu, šiuo atveju nėra nė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą ir bylos šalių argumentus, neturi teisinio ir (ar) faktinio pagrindo sutikti su tokia atsakovo pozicija. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, vertinamas ne reikalavimo pagrįstumas, o tik nustatoma tikimybė, kad gali būti priimtas ieškovei palankus sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015), tačiau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios sąlygos (ieškinio prima facie pagrįstumo) vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų, pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Nagrinėjamu atveju atsakovas neginčija aplinkybės, kad ieškovės pateikto ieškinio forma ir turinys atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, t. y. ne tik suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindai, bet ir pateikti įrodymai, kurie, ieškovės įsitikinimu, patvirtina jos nurodytus argumentus ir reikalavimą. Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad, jo nuomone, ieškovė nepateikė pakankamai įrodymų ieškinio reikalavimui pagrįsti, šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ieškovė tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimo, kadangi ieškovės pateiktų įrodymų įrodomoji vertė gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė bylos nagrinėjimo metu turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą ar dalyką, padidinti/sumažinti ieškinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t. t. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo konstatuoti ir to, kad ieškovė būtų pasirinkusi akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Atskirojo skundo argumentas, kad kartą ieškovės ieškinys, pareikštas atsakovui, buvo paliktas nenagrinėtas, neįrodo ieškinio tikėtino nepagrįstumo, nes pagal CPK 297 straipsnio 2 dalį, pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka, kas šiuo atveju, ieškovės teigimu, ir buvo padaryta. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, atskirojo skundo argumentai dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimo atmestini. Atsakydamas į atskirojo skundo argumentus, kad pati savaime didelė ieškinio suma nei palengvina, nei apsunkina būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo finansinės padėties, o ieškovė nepateikė naujausių įrodymų apie atsakovo finansinę padėtį ir jo galimybes įvykdyti galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje formuojama teisės aiškinimo taisyklė, jog didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti ir kiekvienu atveju teismas privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, be kita ko atsižvelgti ir į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1648-196/2016; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2014 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-50/2014; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013; kt.), kartu pažymima ir tai, kad tuo atveju, jeigu vis dėlto šia prezumpcija teismo nutartyje yra remiamasi, jos paneigimo našta, atsižvelgiant į ekonomiškumą įrodinėjimo procese, perkeliama atsakovui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-178/2017; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-913-381/2015; 2014 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1038/2014; 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1385/2012; kt.), t. y. būtent atsakovas, siekdamas jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi teikti įrodymus, pagrindžiančius jo gerą finansinę padėtį ar kitaip paneigiančius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą. Nagrinėjamoje byloje atsakovas, atskirajame skunde akcentuodamas teismo pareigą įvertinti atsakovo finansinę padėtį, jokių duomenų, leidžiančių ne tik paneigti didelės ieškinio sumos prezumpciją, bet ir apskritai įvertinti atsakovo finansinę būklę, nepateikė (kai tuo tarpu ieškovė pateikė įrodymus, jog atsakovo finansinė padėtis yra sudėtinga, sąskaitos minusinės, jis yra bedarbis, jo pajamos mažos), taip pat nepateikė duomenų ar paaiškinimų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą dėl galinčios kilti grėsmės ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui, padarytą įvertinus ir ieškovės ieškinyje išdėstytas atsakovo elgesio (iki šios bylos inicijavimo) aplinkybes. Pažymėtina, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013). Dėl to aplinkybė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas ėmėsi konkrečių veiksmų, siekdamas apsunkinti savo turtinę padėtį, savaime nepaneigia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybės, nes ieškovės ieškinyje išdėstytos atsakovo ankstesnio elgesio aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina tikėtiną grėsmės teismo sprendimo įvykdymui atsiradimo tikimybę. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau tai savaime nereiškia šio asmens subjektinių teisių pažeidimo. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 6 957,83 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ne didesnei kaip 6 957,83 Eur sumai areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir tik šio turto nesant ar jo nepakankant – atsakovui priklausantį kilnojamąjį turtą, turtines teises arba pinigines lėšas, t. y. pritaikė tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovei, įvykdymą. Be to, pirmosios instancijos teismas leido atsakovui gauti pinigines lėšas, kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintas pajamas, disponuoti gaunamu darbo užmokesčiu, paliekant 1 MMA dydžio pinigines lėšas pragyvenimui, atlikti atsiskaitymus su paslaugų teikėjais už komunalines ir komunikacijų paslaugas, su ieškove, mokėti mokesčius valstybei. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės, neproporcingos siekiamiems tikslams ir pažeidžiančios asmens, kuriam taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su atskirojo skundo argumentu, kad ieškovė nesumokėjo žyminio mokesčio už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo spręsti ieškovės prašymo. Kaip pagrįstai nurodo ieškovė, Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-12581-996/2018 nustatęs, kad ieškovė sumokėjo 50 Eur žyminį mokestį, įvertinęs ieškovės pateiktus duomenis apie jos sąskaitų areštą, pakankamai sunkią įmonės finansinę padėtį, sprendė, kad egzistuoja pagrindas atidėti ieškovei 107 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo priėmimo. Nors ieškovė nesumokėjo 38 Eur žyminio mokesčio už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (CPK 80 straipsnio 5, 7 dalys), tačiau įvertintina aplinkybė, kad civilinėje byloje Nr. e2-2029-987/2017, kurioje ieškovės ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo L. L. palikta nenagrinėta, ieškovė sumokėjo visą 157 Eur žyminį mokestį. Iš bylos medžiagos nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė buvo pateikusi prašymą grąžinti sumokėtą žyminį mokestį ir šis jai buvo grąžintas, tuo labiau, kad civilinė byla Nr. e2-2029-987/2017, iškelta pagal ieškovės ieškinį atsakovui J. L. dėl turtinės žalos atlyginimo, perduota nagrinėti Marijampolės rajono apylinkės teismui. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi nutarta sujungti Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-12581-996/2018 ir Marijampolės apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-701-570/2018, prijungiant civilinę bylą Nr. e2-12581-996/2018 prie civilinės bylos Nr. e2-701-570/2018. Civilinėje byloje Nr. e2-701-570/2018 nagrinėjamas ieškovės ieškinys atsakovams L. L., J. L. dėl 6 957,83 Eur dėl žalos atlyginimo. Už tokį ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 157 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), kurį ieškovė yra sumokėjusi. Papildomai ieškovė yra sumokėjusi 50 Eur žyminį mokestį, 107 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas yra atidėtas, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės sumokėto žyminio mokesčio suma yra pakankama padengti ir už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokėtiną žyminį mokestį. Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2029-987/2017 ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2S-1112-553/2017 kopijas. Vadovaujantis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, be to, atsakovas tas pačias nutartis yra pridėjęs ir prie atsiliepimo į ieškinį, todėl jos jau yra byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo su atskiruoju skundu pateiktas nutarčių kopijas atsisakytina priimti. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

27Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. nutartį.

29Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. Ginčo esmė... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo... 6. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 7 d. nutartimi patenkino... 8. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 9. Atskiruoju skundu atsakovas L. L. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 10. 6.1.... 11. Aplinkybę, kad bylą išnagrinėjus iš esmės gali būti priimtas ieškovei... 12. 6.2.... 13. Tai, kad atsakovas jaučiasi suvaržytas, įrodo, jog jo finansinė padėtis... 14. 6.3.... 15. Atsakovo argumentai, kad ieškovė jau buvo kreipusis į teismą su tapačiu... 16. 6.4.... 17. Ieškovė į bylą yra pateikusi įrodymus apie tai, kad, nesiėmus laikinųjų... 18. 6.5.... 19. Atsakovas su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, paneigiančių, kad ginčo... 20. 6.6.... 21. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju nepažeidžia... 22. 6.7.... 23. Teismas priėmė ieškovės ieškinį, atmetė ieškovės prašymą dėl... 24. Teismas... 25. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 26. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės... 27. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 28. Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d.... 29. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....