Byla 2A-755-163/2014
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės, (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondos Andrulienės, Erinijos Kazlauskienės, sekretoriaujant Ingai Martinkutei, dalyvaujant atsakovei I. P., atsakovės atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui, ieškovams R. P. ir J. P., ieškovų atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei, trečiajam asmeniui notarui E. S., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės I. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimo civilinėje byloje pagal atsakovės I. P. (buv. G.) priešieškinį ieškovams R. P. ir J. P., trečiasis asmuo notaras E. S., dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2ieškovai patikslintu ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę iš buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), su visa manta ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad minėtas butas priklauso ieškovams nuosavybės teise 2011-03-09 pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, tačiau atsakovė gyvena bute, laiko jame savo mantą – kilnojamuosius daiktus. Atsakovė iš ieškovams priklausančio buto gera valia neišsikelia, gyvena ir naudojasi ieškovų nuosavybe be jokio teisinio pagrindo ir ieškovų sutikimo, todėl ieškovai prašo iškeldinti atsakovę su visais daiktais iš jiems priklausančio buto.

3Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2011-03-09 buto, adresu ( - ), pirkimo–pardavimo sutartį su atpirkimo teise, sudarytą tarp atsakovės ir ieškovo R. P., negaliojančia, taikyti restituciją – grąžinti atsakovei nuosavybės teise butą, adresu ( - ), priteisti iš ieškovų atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-06-06 Klaipėdos apskrities VPK antrajame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. Nr. 33-1-01003-11 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 2 d. A. M. organizavo galimai nusikalstamus R. B., R. P., V. K. ir E. Z. veiksmus, kurie iš anksto susitarę ir veikdami bendrai pagal A. M. parengtą planą, panaudojant apgaulę 2011-03-09 privertė nukentėjusiąją (atsakovę) už 65 000 Lt parduoti su atpirkimo teise jai nuosavybės teise priklausantį butą, adresu ( - ), pirkėju apsimetusiam nusikalstamos veikos bendrininkui R. P., dėl ko atsakovė prarado nuosavybės teises į šį turtą – butą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 210 660 Lt. Taip pat nurodė, kad sudarydama ginčijamą sandorį atsakovė neveikė savo pasirinkimu ir laisva valia, nes buvo veikiama ieškovo R. P. ir trečiųjų asmenų apgaulės. Atsakovė nuo vaikystės turi kurtumo negalią ir su aplinkiniais sunkiai komunikuoja vien klausos aparato, rankų gestikuliacijos ir regos pagalba, jai neterminuotai nustatytas tik 35 proc. darbingumas, taip pat nuo vaikystės jai yra nustatyta protinė negalia. Dėl šių priežasčių atsakovė neturi išsilavinimo ir pakankamos gyvenimiškos patirties, gebėjimų adekvačiai vertinti aplinką. Sistemingai ir įtaigiai naudojant prieš atsakovę apgaulę dėl ginčo sandorio realumo bei reikalingumo, apgaulingai garantuojant atsakovei galimybes įgyvendinti ginčo buto atpirkimo teisę, atsakovė buvo suklaidinta dėl tikrojo sandorio efekto/rezultato – nuosavybės teisės į butą perleidimo už kelis kartus mažesnę nei rinkos kainą. Atsakovė prieš sandorį ginčo buto pardavimo niekur nereklamavo, nesinaudojo nekilnojamojo turto tarpininkų paslaugomis, t. y. tikslo parduoti butą niekaip neišviešino. Tai įrodo, kad atsakovė laisvu savo apsisprendimu neturėjo planų perleisti nuosavybę. Kad prieš atsakovę buvo panaudota apgaulė ir jai neatskleista tikroji sandorio esmė, patvirtina ir tai, jog faktiškai tarp šalių nevyko jokios derybos dėl sandorio ir jo kainos. Nors sandoris sudarytas su atpirkimo teise, tačiau ieškovas nei iki sandorio sudarymo, nei jo metu neturėjo ir net nesistengė gauti duomenų apie atsakovės galimybes iki 2011-10-09 atpirkti butą už 65 000 Lt, apie tikruosius šios sutarties sudarymo tikslus, kas rodo, kad ieškovas turėjo nesąžiningą tikslą už sumokamą 65 000 Lt kainą įgyti daugiau nei trigubai vertingesnį turtą. Ieškovo nesąžiningumą ir savanaudiškus tikslus parodo ir faktai, jog dalimi ginčijamo sandorio kainos – 28 762,05 Lt ieškovas apmokėjo atsakovės skolą kredito unijai „Sveikatos kreditas“, o ši prievolė atsirado A. M. nurodymu ir iš jos gautos lėšos taip pat atiteko A. M. aplinkos asmenims – motinai, o likusius 36 237,95 Lt ieškovas sumokėjo atsakovei, tačiau iš kart po sandorio kartu su R. B. šiuos 36 237,95 Lt pasiėmė sau, kaip perduotinus A. M. reikmėms. Kadangi ieškovai butą įgijo neteisėtai, yra pagrindas taikyti restituciją ir grąžinti atsakovei ginčo butą.

4Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-30 sprendimu ieškinį tenkino – nusprendė iškeldinti atsakovę I. P. su visais jai priklausančiais daiktais iš ieškovams R. P. ir J. P. priklausančio buto su rūsiu, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), taip pat priteisė iš atsakovės I. P. 139 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovams R. P. ir J. P.; priešieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad šioje civilinėje byloje nėra jokių duomenų apie ieškovo R. P. kokius nors galimai nusikalstamus veiksmus atsakovės atžvilgiu, sudarant ginčijamą 2011-03-09 pirkimo–pardavimo sandorį, nenustatyta aplinkybių, kad R. P. įtikinėjo atsakovę parduoti butą ar atliko kitus veiksmus siekdamas apgauti atsakovę. Teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė apgaulės fakto – nei to fakto, kad patys ieškovai prieš ją panaudojo apgaulę, nei fakto, kad ieškovai žinojo apie kokius nors trečiųjų asmenų neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu. Nustatyta, kad atsakovės veiksnumas ir gebėjimas sudaryti sandorius nėra teisiškai apribotas, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovė dėl savo sveiktos būklės nagrinėjamu atveju turėjo kokių nors sunkumų išreikšti savo tikrąją valią. Teismas nenustatė pagrindo daryti išvadą, kad atsakovė apgaule buvo priversta butą parduoti su atpirkimo teise, kadangi dar iki buto pardavimo pati asmeniškai ir ne kartą buvo nuvykusi į Klaipėdos m. 1-ajį notarų biurą, domėjosi dėl buto pardavimo su atpirkimo teise sąlygų ir tvarkos, notarui pareikalavus, pristatė kredito unijos „Sveikatos kreditas“ sutikimą dėl įkeisto buto pardavimo. Ginčijamoje buto pirkimo–pardavimo sutartyje buvo aptartos visos buto pardavimo sąlygos, terminai, taip pat užfiksuota, kad grynus pinigus atsakovė iš pirkėjo R. P. gavo, notaras išaiškino atsakovei sutarties turinį, jos sudarymo pasekmes, atsakovė sutartį pasirašė pati, tokiu būdu patvirtino, kad jai sutarties turinys ir pasekmės suprantamos ir atitinka jos tikrąją valią. Teismas nenustatė jokių esminių aplinkybių, trukdžiusių atsakovei suvokti buvusią situaciją. Priešieškinio argumentus dėl nepagrįstai žemos buto pardavimo kainos ir jos sumokėjimo teismas atmetė kaip nepagrįstus. Iš pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų 2011-03-08 Nekilnojamojo turto registro duomenų ginčo buto vidutinė rinkos vertė 2011-03-08 dienai buvo 91 100 Lt, o ne 210 660 Lt, kaip nurodė atsakovė. Butas parduotas už 65 000 Lt (28,65 proc. mažiau negu buto rinkos vertė), tačiau teismas atsižvelgė į tai, kad butas parduotas su atpirkimo teise ir atsakovė turėjo teisę per protingą terminą jį atpirkti už tą pačią kainą. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad kainą nustatė pati atsakovė. Teismas sutiko su ieškovų atsikirtimais, kad ieškovai neturėjo pareigos domėtis atsakovės finansinėmis galimybėmis atpirkti ginčo butą, kadangi, kaip minėta, sutarties sąlyga dėl buto atpirkimo teisės buvo nustatyta atsakovės iniciatyva, sutartyje nustatytas protingas 7 mėnesių terminas šiai teisei įgyvendinti, sudarant sutartį, notaras atsakovei išaiškino šios teisės įgyvendinimo tvarką ir pasekmes, atsirasiančias šia teise nepasinaudojus. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti ginčijamą buto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia priešieškinyje nurodytais motyvais, todėl priešieškinį atmetė. Atmetus atsakovės priešieškinį ir pripažinus, kad šalių sudarytas sandoris yra teisėtas ir galiojantis, nustatytas pagrindas tenkinti ieškovų pareikštą reikalavimą dėl atsakovės iškeldinimo. Atsakovė turėjo teisę neatlygintinai naudotis ginčo butu iki tol, kol galios atpirkimo teisė (iki 2011-10-09), iki numatyto termino pabaigos atsakovė ginčo buto neatpirko, todėl nuo 2011-10-10 gyvena bute ir toliau juo naudojasi be teisinio pagrindo.

5Apeliaciniu skundu atsakovė I. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, taip pat priteisti apeliantei lygiomis dalimis iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas šiukščiai pažeidė apeliantės teisę į teisminę gynybą ir civilinę bylą 2013-12-11 išnagrinėjo teismo posėdyje be apeliantės ir jos atstovo dalyvavimo. Pažymi, kad apeliantės sveikatos būklė pablogėjo tik laikinai. Teismas 2013-12-11 posėdyje klaidingai įvertino medikų rekomendacijas ir nepagrįstai apeliantės dalyvavimą teismo posėdžiuose pripažino nebūtinu ir nusprendė bylą išnagrinėti be apeliantės apklausos, be jos procesinių teisių, įtvirtintų CPK 42 str. 1 d. realizavimo. Taip pat nurodo, kad apeliantės advokato neatvykimas į teismo posėdį buvo lemtas ne nuo jo priklausančios aplinkybės ir turėjo būti pripažintas pateisinama priežastimi, tai sudarė pagrindą bylos nagrinėjimui atidėti. Teigia, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo taisykles, iš esmės suvaržė apeliantės teisę į rungimosi, betarpiškumo ir žodiškumo principų įgyvendinimą. Apeliantės nuomone, teismas buvo šališkas, tai pažeidė CPK 21 str. nuostatas. Apeliantė nurodo, kad teismas privalėjo analizuoti apeliantės valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus. Teismas neteisėtai atsisakė apeliantės betarpiškų paaiškinimų tyrimo ir vertinimo sąsajoje su kitais bylos įrodymais, atsisakė ieškovės J. P. ir liudytojo Z. Š. parodymų. Tokiu būdu teismas neišnaudojo galimybės objektyviai įvertinti visų galimų bylos įrodymų visumos ir vertino vien ieškovo R. P. ir jo pusėje esančio trečiojo asmens ir liudytojų E. Z. parodymus. Pažymi, kad baudžiamoji byla įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teisme buvo išnagrinėta tik 2013-11-29 ir priimtas pakaltinamasis nuosprendis A. M. atžvilgiu – pripažintas kaltu apgaule užvaldęs didelės vertės svetimą – apeliantės turtą. Dėl teismo sprendimo nagrinėti bylą be apeliantės ir jos atstovo, apeliantė nespėjo pareikšti prašymo teismui prijungti baudžiamąją bylą prie civilinės bylos ir įvertinti baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus. Apeliantės nuomone, teismas, neatskleisdamas bylos esmės, neįvertino apeliantės tikrosios valios ir ieškovo bei trečiųjų asmenų – A. M. bei R. B. apgaulės įtakos sandorio sudarymui. Teismas ieškovo R. P. veiksmus ir trečiųjų asmenų veiksmus prieš apeliantę vertino atsietai vienus nuo kitų, todėl neįžvelgė esminės apgaulės įtakos ginčo sandoriui. Mano, kad yra pagrindas teigti, jog tiek A. M. ir R. B. panaudota apgaulė ir R. P. apgaulė yra tarpusavyje susijusios aplinkybės, nes R. P. apgaulė buvo galutinis prieš tai A. M. ir R. B. panaudotos apgaulės tęsinys ir to pasekmė – 2011-03-09 sandorio sudarymas ir apeliantės nuosavybės į ginčo butą praradimas. Sprendime liko neįvertinti faktai, kad apeliantė neveikė savo pasirinkimu ir laisva valia, apeliantė nebuvo lygiaverte ir lygiateise šalimi ieškovui, apeliantė neturėjo galimybės realizuoti teisę savo nuožiūra nustatyti šalių teises ir pareigas, kaip tai numatyta CK 6.156 str., nes buvo veikiama ieškovo ir trečiųjų asmenų apgaulės. Teismas klaidingai konstatavo, kad apeliantė veikė pakankamai savarankiškai ir adekvačiai. Nurodo, kad apeliantei buvo teigiama, jog sudaroma sutartimi skolinami pinigai, o jų grąžinimui garantuoti reikia sutvarkyti buto dokumentus. Apeliantė nurodė, kad ji negirdėjo, ką jai sakė notaras ir ką notaras skaitė, todėl ir nesuprato ginčo sutarties esmės. Apeliantė tik vykdė nusikalstamos veikos dalyvių nurodymus ir neturėjo galimybės įtakoti ginčo sandorio, tame tarpe ir esminio jo elemento – sandorio kainos. Nors sandoris sudarytas su atpirkimo teise, ieškovas nei iki sandorio sudarymo, nei jo metu neturėjo ir net nesistengė gauti duomenų apie atsakovės galimybes iki 2011-10-09 atpirkti butą už 65 000 Lt, mano, kad ieškovas turėjo nesąžiningą tikslą už 65 000 Lt kainą įgyti daugiau nei dvigubai vertingesnį turtą. Tokiu būdu nebuvo paisoma teisingumo ir sąžiningumo imperatyvų. Turto kainos, ženkliai nukrypstančios nuo įprastinės, mokamos už tokį pat turtą, taip pat įrodo ieškovo apgaulę prieš atsakovę, pasinaudojant apeliantės sveikata, socialiniu nepatyrimu. Nesutinka, kad sandorio kaina yra tik 28, 65 proc. mažensė už rinkos kainą, nes teismas vadovavosi masinio nekilnojamojo turto vertinimo duomenimis, fiksuotais nekilnojamojo turto registre, tuo tarpu individualaus vertinimo pagrindu nustatyta, kad butas 2011 m. kovo mėn. galėjo kainuoti 130 000 Lt. ginčo atveju apeliantės valios išraiškos dėl sandorio kainos nebuvo. Nesant apeliantės valios išreiškimo dėl sandorio kainos, sandorio kainai esant du kartus mažesnei nei rinkos kaina, teismas turėjo pagrindą konstatuoti, kad ginčo sandorio kaina yra neadekvati įgyjamam nuo sandorio sudarymo ginčo butui ir sudaro ieškovo tyčinio apeliantės apgaulės ir suklaidinimo dėl esminio sandorio elemento – kainos pagrindą, tačiau teismas klaidingai tokių išvadų nepadarė. Teismas nepagrįstai neįvertino, jog sandoriu ieškovas siekė įsigyti nuosavybę už dvigubai mažesnę buto kainą, o atpirkimo teisė buvo tik deklaracija, aiškiai suprantant, kad apeliantė neturi galimybių ir buto neatpirks. Sprendime nebuvo atskleista trečiųjų asmenų apgaulės įtaka apeliantei ir ginčo sandorio sudarymui, aks sudaro savarankišką sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl apgaulės pagrindą – CK 1.91 str. 6 d. Ieškovas, kaip vidutiniškai atsakingas ir atidus asmuo, prieš sudarydamas sandorį, kurio metu moka apeliantei 65 000 Lt sumą, turėjo žinoti apie trečiųjų asmenų apgaulę ir šios apgaulės esminę įtaką apeliantės suklaidinimui sudarant ginčo sandorį.

6Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas apeliacinio skundo reikalavimus palaikė, prašė tenkinti apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais. Teismo posėdžio metu atsakovė I. P. patvirtino, kad buvo nuėjusi pas notarą, pasakė, kad reikėtų užstatyti butą iki 7 mėn. už 65 000 Lt.

7Ieškovai R. P. ir J. P. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo apeliacinį skundą atmesti. Nesutinka, byla išnagrinėta nedalyvaujant atsakovei, kadangi neatvykimas į teismo posėdį dėl ligos paprastai nelaikomas svarbia priežastimi, o atsakovė ne kartą įvairiuose procesiniuose dokumentuose buvo išdėsčiusi savo poziciją ir pateikusi savo paaiškinimus. Nesutinka, kad teismas pažeidė apeliantės teisę turėti atstovą bylos nagrinėjime, kadangi CPK 246 str. 2 d. nustato, jog dalyvavimas kitame procese nelaikoma svarbia priežastimi. 2013 11 05 teismo posėdžio metu su atsakovės atstovu, kaip kitais proceso dalyviais, data buvo derinama, atsakovės atstovui buvo žinoma Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtos bylos apimtis, todėl atsakovės atstovas galėjo pasidomėti apie tai, ar kitoje byloje bus kviesti liudytojai nurodytai dienai. Nesutinka, kad apeliantės atstovo neatvykimas į teismo posėdį buvo sąlygotas ne nuo jo priklausančių aplinkybių ir turėjo būti pripažintas pateisinama priežastimi, kas sudarė pagrindą bylos nagrinėjimo atidėjimui. Mano, kad apeliacinio skundo teiginiai dėl teismo šališkumo nepagrįsti. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismas privalėjo pripažinti sandorį negaliojančiu dėl trečiųjų asmenų, kurie nebuvo sandorio šalimi ir kurie visiškai nebuvo susiję su ieškovu prieštarauja kasacinio teismo praktikai. Apeliantė skunde nurodo, kad buvo ieškovo apgaulė, tačiau net skunde nedetalizuoja kuo ji pasireiškė ir nenurodo kokie įrodymai tai patvirtina, todėl apeliantės teiginys apie ieškovo R. P. apgaulę apeliaciniame skunde yra deklaratyvus. Apeliantės teiginius apie ieškovo R. P. apgaulę bei sąsajas su A. M. ir R. B. paneigia apeliantės pateiktas Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijos 2013-11-29 nuosprendis. Nesutinka, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, vertindamas tik vienos šalies – ieškovo parodymus, kadangi teismas vertino atsakovės duotus rašytinius paaiškinimus priešieškinyje. Nurodo, kad ieškovui baudžiamoje byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios. Matyti, kad butas buvo apžiūrėtas, aptarta suma ir sąlygos, tam tarpe ir atpirkimo terminas. Skundo argumentus, kad apeliantė negirdėjo ir kad ji blogai girdi paneigė liudytojas B., kuris paaiškino, kad ilgai kalbėdavo telefonu. Taip pat, ieškovų nuomone, nepagrįsti skundo argumentai dėl apeliantės socialinio nepatyrimo, kadangi apeliantė sudarė ne vieną santuoką, be to, atsakovei ginčo butą adresu ( - ), 2008-06-05 padovanojo tėvai, kas patvirtina, kad artimieji vertino, jog apeliantė turi pakankamą socialinį patyrimą. Mano, kad teismas pagrįsta nurodė, jog parduodamo turto kaina gali būti nebūtinai turto rinkos kaina. Atsakovė kainą ginčijo paduodama priešieškinį turto ataskaita surašyta 2013-03-14 dieną, todėl atsakovė turėjo pakankamai laiko pateikti šį įrodymą.

8Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad norėjo įsigyti butą prie jūros, neapgaudinėjo atsakovės, kiek ieškovė paprašė pinigų, tiek ir davė, butą gavo pigiau, nes leido atsakovei ten gyventi.

9Apeliacinis skundas netenkintinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., nenustatyta. Apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui.

11Apeliantė vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė atsakovės teisę į teisminę gynybą, t. y. teismas 2013-12-11 išnagrinėjo bylą teismo posėdyje be jos ir jos atstovo dalyvavo, nors teismui buvo iš anksto pateiktas prašymas atidėti teismo posėdį ir nurodytos svarbios priežastys atidėti bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai vertino 2013-11-13 medicininę pažymą. Pažymėtina, kad atsakovė dėl sveikatos būklės neatvyko ir į 2013-11-05 vykusį teismo posėdį (pateikti 2013-11-04 medicininiai dokumentai) ir teismo posėdis buvo atidėtas. Pirmosios instancijos teismui 2013-11-08 kreipusis dėl informacijos apie atsakovės I. P. sveikatos būklę suteikimo ir siekiant išsiaiškinti, ar atsakovė dėl savo sveikatos būklės gali dalyvauti teismo posėdyje, gauta medicininė pažyma su rekomendacija atsakovei vengti fizinio ir emocinio krūvio, nedalyvaujant teismo posėdžiuose. Byloje 2013-12-11 taip pat pateikti duomenys, kad atsakovė 2013-12-02, 2013-12-06 dėl sveikatos būklės kreipėsi į medikus. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, turėjo pagrindą daryti išvadą, kad atsakovė negali dalyvauti teismo posėdžiuose.

12Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas, neišklausęs atsakovės teismo posėdyje, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Priemonių, kuriomis nustatomi šie faktiniai duomenys sąrašas nėra baigtinis – tai gali būti: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimai, liudytojų parodymai, rašytiniai ir/ar daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, ekspertų išvados, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, ir kitos įrodinėjimo priemonės. Nors atsakovė nedavė paaiškinimų teismo posėdžio metu, tačiau savo poziciją, reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes pateikė kitomis įrodinėjimo priemonėmis, nurodė teismui , pateiktame priešieškinyje

13Apeliantė taip pat teigia, kad buvo suvaržytos atsakovės teisės į rungimosi, betarpiškumo ir žodiškumo principų realizavimą. Atkreiptinas dėmesys, kad teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nurodyto pobūdžio atsakovės apeliacinio skundo argumentus, Klaipėdos apygardos teismo 2014-06-05 nutartimi nutarė pereiti į atsakovės apeliacinio skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, taip suteikiant atsakovei ir jos atstovui teisę žodžiu pateikti paaiškinimus, užduoti klausimus kitiems proceso dalyviams (CPK 12, 14, 15 str.). Be to, savo poziciją dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo byloje atsakovė turėjo teisę išdėstyti apeliaciniame skunde, šia teise atsakovė pasinaudojo.

14Apeliantės nuomone, teismo klaidingas sprendimas dėl apeliantės negalėjimo dalyvauti teisme, tiek sprendimas dėl apeliantės advokato tyčinio bylos nagrinėjimo vilkinimo, tiek teismo sprendimas išnagrinėti bylą, išklausius tik vieno ieškovo R. P. ir trečiojo asmens buvo pažeistos leidžia manyti, kad teismas buvo šališkas, o tai pažeidė CPK 21 str. nuostatos. Byloje nustatyta, kad į 2013-11-05 teismo posėdį neatvyko ir ieškovai, ir atsakovė. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismo posėdžio metu buvo keliamas klausimas dėl 2013-11-04 medicininės pažymos dėl atsakovės sveikatos būklės informatyvumo, ar atsakovės liga trukdo atsakovei dalyvauti teismo posėdyje. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad abejones kelia liudytojo R. B. apklausos metu teismo užduoti klausimai bei teismo įsiterpimas į apeliantės atstovo vykdomą liudytojo apklausą, bei atsisakant prijungti įrodymus, tačiau bylos nagrinėjimo metu abejonių dėl teismo nešališkumo nekilo, nušalinimas CPK nustatyta tvarka nepareikštas. Atsakovės atstovo pateikta turto vertinimo ataskaita, atlikta 2013 m. kovo mėn., nenustatyta svarbių aplinkybių dėl ko šie įrodymai byloje negalėjo būti pateikti anksčiau. Be to, nustatyta, kad šalys turėjo pasirūpinti kviečiamų liudytojų, tarp jų Z. Š., atvykimu ir dalyvavimu kitame teismo posėdyje. Duomenų, kad liudytojas apeliantės tėvas Z. Š. į teismo posėdį negalėjo atvykti dėl dukters ligos teismui nepateikta. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus dėl CPK 21 str. nuostatos pažeidimo atmeta kaip nepagrįstus.

15Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei I. P. (ankstesnė pavardė – G.) nuosavybės teise priklausė butas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ) (t. 1, b. l. 77). Atsakovė ir ieškovas R. P. 2011-03-09 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį. Šia sutartimi atsakovė pardavė su atpirkimo teise, o ieškovas nupirko minėtą butą už 65 000 Lt (t. 1, b. l. 7–10, 14). Minėtos sutarties pagrindu butas, adresu ( - ), Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip ieškovų bendroji jungtinė nuosavybė (t. 1, b. l. 17–18). 2011-03-09 pirkimo–pardavimo sutarties 6.4 punkte šalys numatė, kad atsakovė turi teisę iki 2011-10-09 parduotą turtą atpirkti už 65 000 Lt, tačiau to nepadarė. Ieškovai kreipėsi dėl atsakovės iškeldinimo iš minėto buto, o atsakovė priešieškiniu reiškė reikalavimą pripažinti buto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu, kaip dėl apgaulės sudarytą sandorį.

16CK 1.91 str. 1 d. numato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį. Atsakovės I. P. apeliacinis skundą grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovė, sudarydama ginčo buto pirkimo–pardavimo sandorį, neveikė savo laisva valia ir sandorį sudarė paveikta trečiųjų asmenų apgaulės, kurių veiksmai turi būti vertinami sąsajoje su ieškovo R. P. veiksmais.

17Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad Klaipėdos miesto apylinkės teisme, o vėliau Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. M. ir R. B. buvo kaltinami apgaule savo ir kito asmens – R. P. naudai užvaldę didelės vertės apeliantės turtą. Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-722-380/2013 teismo 2013-11-29 nuosprendžiu iš dalies pakeitus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-05-10 nuosprendį, A. M. pripažintas kaltu pagal BK 182 str. 2 d. Minėtame nuosprendyje Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad A. M., kalbėdamas apie santuoką, siekė įgyti I. P. pasitikėjimą, o įgijęs nukentėjusiosios pasitikėjimą, siekė apgaule išvilioti kuo didesnę dalį pinigų. Minėtame nuosprendyje pažymėta, kad teismas nenustatė, jog A. M. pažinojo R. P., ar kitus buto pirkime dalyvavusius asmenis arba, perėmus butą pirkėjui, būtų gavęs kokią naudą. Nors A. M. suprato, kad nukentėjusioji negalėdama sumokėti gautų už butą pinigų, jį praras, nenustatyta, kad jis to norėjo ir siekė. Teismas taip pat nenustatė, jog A. M. kitų asmenų – R. P. naudai apgaule bendrai su R. B. užvaldė didelės vertės nukentėjusiosios I. P. turtą – butą, unikalus Nr. ( - ), ( - ) ir šią aplinkybę pašalino iš kaltinamojo akto. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs nuteistojo A. M. ir nukentėjusiosios I. P. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013-11-29 nuosprendžio, 2014-06-17 nutartimi kasacinius skundu atmetė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-17 nutartyje nustatė, kad A. M. sistemingai ir nuosekliai, panaudodamas apgaulę, siekė užvaldyti kuo daugiau nukentėjusiosios pinigų. Būtent į šį tikslą, o ne į nukentėjusiosios buto perleidimą kitam asmeniui ar kokios nors naudos jam gavimą, buvo nukreipta nuteistojo tyčia. Byloje nenustatyta, kad A. M. pažinojo R. P. ar kitus buto pirkime dalyvavusius asmenis, buvo su jais susitaręs dėl atitinkamų nusikalstamų tikslų ar gavo iš R. P. kokį nors atlygį už tokio sandorio inicijavimą. Todėl kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nors A. M. suprato, jog nukentėjusioji, pasiskolinusi didelę sumą pinigų ir negalėdama jų grąžinti, praras savo butą, nėra pagrindo teigti, kad nuteistasis to norėjo ir siekė. Kasacinis teismas darė išvadą, kad teismas, nuteisdamas A. M. pagal BK 182 str. 2 d. dėl to, kad jis apgaule pasisavino nukentėjusiosios pinigus (45 238 Lt), ir pašalindamas iš kaltinimo aplinkybę, kad jis R. P. naudai įgijo nukentėjusiosios butą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šie duomenys byloje vertintini kartu su kitais įrodymais.

18Apeliantė nurodo, kad ginčo sandorį sudarė įtakota A. M. sistemingos apgaulės ir sandoris neišreiškė jos tikrosios valios. Apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių. Taigi dėl apgaulės sandorį galima pripažinti negaliojančiu, kai kito sandorio dalyvio ar šiam žinant, kito asmens apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. kai apgaulės veiksmus atliko kitas sandorio dalyvis ar šiam žinant – kitas asmuo, ir apgaulė lėmė sandorio sudarymą, t. y. nesant apgaulės, sandoris nebūtų sudarytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2007; 2013-09-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, vertino ieškovo R. P. veiksmus A. M. prieš atsakovę panaudotos apgaulės kontekste. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nepradėtas, A. M. iškeltoje baudžiamojoje byloje ieškovas buvo liudytojas. Aplinkybių, kad ieškovas įtikinėjo atsakovę parduoti butą ar atliko kitus veiksmus siekdamas apgauti atsakovę, pirmosios instancijos teismas nenustatė. Kaip matyti iš nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutarties baudžiamojoje byloje nenustatyta, kad A. M. pažinojo ieškovą R. P. ar jo apgaulė buvo nukreipta kito asmens – R. P. naudai užvaldyti didelės vertės turtą.

19kadangi š Be to, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovei leido gyventi ilgiau nei numatytas atpirkimo terminas, šią aplinkybę patvirtino ir apeliantė. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, jog pati buvo nuėjusi pas notarą, pasakė, kokį sandorį siekią sudaryti, t. y. kad nori užstatyti butą iki 7 mėn. už 65 000 Lt. Būtent tokia kaina buvo pasakyta E. Z., bei ieškovui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė, kad buto kainai įtakos galėjo turėti aplinkybė, kad pardavėja butą pardavinėjo su atpirkimo teise. Be to, dalimi iš pirkimo–pardavimo sutarties gautų pinigų padengta atsakovės skola kredito unijoje „Sveikatos kreditas“.

20Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė nesuprato ginčo sandorio esmės, tačiau bveiksnumas nėra niekaip apribotas. Pažymėtina, kad ginčo butas atsakovei nuosavybės teise perleistas 2008-06-05 dovanojimo sutarties pagrindu, taigi nekyla abejonių, kad atsakovė gali savarankiškai nuosavybės teise valdyti nekilnojamąjį turtą. Skundžiamame sprendime įvertinta, kad notaras E. S. įsitikino, jog atsakovė yra veiksni (pagal savo kompetenciją patikrino, ar ji neįtraukta į neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų sąrašą) ir išsiaiškinti jos valią problemų nebuvo. Be to, iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ieškovė suprato, jog sudaromu sandoriu užstatė butą ir per 7 mėnesius ji gali sugrąžinti pinigus, matė, jog sudarius sandorį gavo pirkimo–pardavimo sutartį. Ieškovė nurodė, jog A. M. buvo sakęs, kad per 7 mėnesius atiduos pinigus, kad ji tikrai nepraras buto, taigi matyti, kad ieškovei buvo žinoma apie galimas sudaromo sandorio teisines pasekmes. Atsakovė aKaip pažymėta ir skundžiamame sprendime, atsakovė pati ieškovui, kaip pirkėjui, R. B. pristatė kaip savo pusbrolį. Be to, iš faktinių ginčijamo pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių matyti, kad ginčo sandoris buvo ne vienkartinė atsakovė savo valios išraiška dėl ginčo buto, t. y. dar iki sandorio sudarymo atsakovė I. P. pati atliko eilę kitų veiksmų – kreipėsi į notarą, kredito uniją „Sveikatos kreditas“, Registrų centrą – dėl sandoriui sudaryti reikiamų dokumentų, sutikimų ir pažymų gavimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą atmesti apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovė nesuprato ginčo sandorio esmės.

21Esant tokioms aplinkybėms, bylos duomenys nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad atsakovui buvo žinoma ar turėjo būti žinoma apie trečiųjų asmenų – A. M. prieš atsakovę atliktus apgaulės veiksmus (CK 1.91 str. 6 d.). Ištyrusi ir įvertinusi bylos medžiagą teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo ginčo pirkimo–pardavimo sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 str. 1 d. pagrindu. Atsižvelgiant į ta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės priešieškinio reikalavimus.

22Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, įrodymus byloje ištyrė ir įvertino laikydamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių CPK nuostatų, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. CPK 327 straipsniu, Skundžiamą teismo sprendimą naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

23Apeliacinio skundo netenkinus iš atsakovės ieškovui priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 88, 98 str.).

24Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

25Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimą palikti nepakeistą.

26Priteisti iš atsakovės I. P. ieškovui R. P. 1 200 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovai patikslintu ieškiniu prašė iškeldinti atsakovę iš buto su... 3. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko, pareiškė priešieškinį, kuriuo... 4. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-30 sprendimu ieškinį tenkino –... 5. Apeliaciniu skundu atsakovė I. P. prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas apeliacinio skundo reikalavimus... 7. Ieškovai R. P. ir J. P. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo... 8. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė apeliacinį skundą atmesti,... 9. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 11. Apeliantė vienu iš apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad pirmosios... 12. Nesutiktina, kad pirmosios instancijos teismas, neišklausęs atsakovės teismo... 13. Apeliantė taip pat teigia, kad buvo suvaržytos atsakovės teisės į... 14. Apeliantės nuomone, teismo klaidingas sprendimas dėl apeliantės negalėjimo... 15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovei I. P. (ankstesnė pavardė –... 16. CK 1.91 str. 1 d. numato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar... 17. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, kad... 18. Apeliantė nurodo, kad ginčo sandorį sudarė įtakota A. M. sistemingos... 19. kadangi š Be to, teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad atsakovei leido... 20. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantė nesuprato ginčo sandorio... 21. Esant tokioms aplinkybėms, bylos duomenys nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad... 22. Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios... 23. Apeliacinio skundo netenkinus iš atsakovės ieškovui priteistinos... 24. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 25. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimą palikti nepakeistą.... 26. Priteisti iš atsakovės I. P. ieškovui R. P. 1 200 Lt turėtų bylinėjimosi...