Byla e2S-776-603/2018
Dėl administracinių aktų panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (apelianto) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl administracinių aktų panaikinimo,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017-06-19 Savavališkos statybos aktą Nr. ( - ), panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017-06-20 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ), panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017-06-20 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priimtą 2017-06-19 Savavališkos statybos aktą Nr. ( - ), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotą 2017-06-20 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ), 2017-06-20 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotą privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. ( - ).
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies, sustabdė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017-06-20 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ), 2017-06-20 Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. ( - ) galiojimą (vykdymą) iki įsiteisės sprendimas byloje pagal ieškovo Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl administracinių aktų panaikinimo, nutartį pavedė vykdyti skubiai.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovo prašomi stabdyti aktai priimti savavališkos statybos akto pagrindu. Ieškovas ieškiniu prašo panaikinti tiek 2017-06-19 Savavališkos statybos aktą Nr. ( - ), tiek jo pagrindu surašytus 2017-06-20 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ) bei 2017-06-20 Privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. ( - ). Teismas nustatė, kad ieškinio faktinis pagrindas ir prie jo pateikti įrodymai šiame bylos etape sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą. Teismas pažymėjo, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikšto reikalavimo esme, pobūdžiu ir apimtimi, tačiau pažymėjo, jog 2017-06-19 Savavališkos statybos aktu Nr. ( - ) atsakovas tik konstatavo savavališkos statybos faktą. Vadovaujantis teismų praktika, savavališkos statybos aktas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti nagrinėjamos bylos dalyku, o byla, kurioje ginčijamas toks savavališkos statybos aktas, nenagrinėtina teismų, t. y. savavališkos statybos aktas, kuriame tik nustatytos galimos savavališkos statybos faktinės aplinkybės, pats savaime negali sukelti kokių nors teisinių pasekmių. Teisines pasekmes ieškovui sukelia ne savavališkos statybos aktai, o jų pagrindu surašyti privalomieji nurodymai, kuriuose nurodyti konkretūs terminai, per kuriuos ieškovas įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl ieškovo reikalavimą sustabdyti 2017-06-19 Savavališkos statybos aktą Nr. ( - ) laikė nepagrįstu ir atmetė. Atsižvelgdamas į ieškinio reikalavimą, teismas sprendė, kad kitoje dalyje ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atitinka savo esmę pagal bylos nagrinėjimo etapą. Teismas pažymėjo, jog ieškovui inicijavus šią bylą ir nesustabdžius privalomų reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius galiojimo (vykdymo), o ieškovui šių reikalavimų neįvykdžius iki juose nurodyto termino, nebūtų užkirstas kelias naujiems teisiniams ginčams tarp bylos šalių, kadangi reikalavimuose nustatyta, kad neįvykdžius, įvykdžius iš dalies ar netinkamai įvykdžius privalomus nurodymus iki atsakovo nustatyto termino (2017-12-19), atsakovas perduos privalomąjį nurodymą vykdyti antstoliui. Taip pat atsakovas, remdamasis įstatymų nuostatomis, turi teisę nugriauti savavališkai pastatytą statinį ir sutvarkyti statybvietę šio asmens (šiuo atveju – ieškovo) lėšomis, jam per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo. Palankaus sprendimo priėmimo atveju šioje byloje išnyktų ieškovo prievolė pašalinti savavališkos statybos padarinius.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atskiruoju skundu atsakovas (apeliantas) Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. 4.1. Ieškovas neįrodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomas, todėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai. Sustabdžius Privalomojo nurodymo Nr. ( - ) galiojimą, ieškovas gali tęsti galimai neteisėtos statybos darbų vykdymą, bylos nagrinėjimo metu, o ieškinio netenkinimo atveju (iki įsiteisės teismo sprendimas), ieškovo galimai neteisėtos statybos baigtumas padidės arba vykdoma statyba apskritai jau bus baigta, neteisėtos statybos padarinių šalinimo kaštai bus didesni, o 2017-06-20 Privalomojo nurodymo Nr. ( - ) įvykdymas tik pasunkės. Patenkinus ieškovo ieškinį neigiamas pasekmes patirtų tik atsakovas, nes teismas panaikintų atsakovo priimtus aktus.
    2. 4.2. Teismas neatsižvelgė į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. nustatytą savavališkos statybos padarinių šalinimo tvarką, kurioje numatyta, kad ieškovui iškėlus bylą dėl Savavališkos statybos akto, Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius ir Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų panaikinimo, atsakovas be teismo įsiteisėjusio sprendimo imtis kokių nors priverstinių vykdymo priemonių negali, priešingai nei nurodoma teismo nutartyje. Pagal šio įstatymo 14 str. 7 d., asmeniui per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo arba negavus statybą leidžiančio dokumento, privalomasis nurodymas perduodamas priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo termino pratęsimo. Tokiu atveju privalomasis nurodymas perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas, siekiant ieškovui išvengti ateityje neigiamų padarinių, yra nepagrįstas.
    3. 4.3. Teismas skundžiamą nutartį priėmė pagal nepagrįstą ieškovo prašymą bei neišklausęs kitos ginčo pusės, o tai yra pagrindas spręsti, kad nutartis yra neteisėta ir naikintina.
  2. Ieškovas Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčia atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo prašymą panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, palikti šią nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, egzistuotų didelė rizika, jog būsimas teismo sprendimas bus realiai neįvykdomas arba pasunkės jo įvykdymas. Atsakovas iš esmės nepaneigė ieškinio prima facie pagrįstumo ir ginčijamų administracinių aktų neteisėtumo, neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galėtų apsunkinti privalomojo nurodymo įvykdymą ar sukelti kitos žalos atsakovui. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones bei privalomąjį nurodymą, ieškovas negalės tęsti statybos darbų, ieškovas statybos darbams yra sudaręs sutartį su rangovu, todėl ieškovas patirtų papildomas išlaidas, neproporcingai užsitęstų statybos laikotarpis, smarkiai išaugtų statybos kaštai. Privalomųjų nurodymų stabdymas nepažeidžia atsakovo ar kitų asmenų interesų, todėl taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir pagrįstos.
    2. Ginčijamuose sprendimuose nekonstatuota, kad kapitalinio remonto darbų vykdymas būtų negalimas, ginčas kyla tik dėl statybą leidžiančio dokumento būtinumo klausimo. Atsakovas nurodo tik deklaratyvius teiginius dėl galimo privalomojo nurodymo įvykdymo apsunkinimo paliekant galioti laikinąsias apsaugos priemones, nepateikė objektyvių duomenų ar įrodymų. Nėra prielaidų teigti, kad ieškovui tęsiant statybos darbus, atsakovas gali patirti išlaidų ar žalos dėl privalomojo nurodymo priverstinio įvykdymo. Be to, privalomasis nurodymas gali būti įvykdomas ir atliekant ūkinio pastato statybos darbų įteisinimo procedūrą. Palikus galioti laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas veiktų savo rizika ir ieškovo ar trečiųjų asmenų interesų, ieškinio tenkinimo atveju, tai nepalies, nes tik pačiam ieškovui gali būti sudėtingiau įvykdyti privalomąjį nurodymą. Sprendimu palikus galioti privalomąjį nurodymą, ieškovas įgytų teisę gauti statybą leidžiantį dokumentą. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, ieškovas prarastų galimybę teismo prašyti pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą ir/ar teisės aktų nustatyta tvarka įvykdyti privalomąjį nurodymą ar gauti statybą leidžiantį dokumentą.
    3. Ginčijamuose administraciniuose aktuose ieškovui nurodoma ne vėliau kaip iki 2017-12-19 savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl net jeigu pagal Teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d.. ginčo nagrinėjimo metu atsakovas neteiks minėtų privalomųjų nurodymų vykdyti antstoliui, ieškinio atmetimo atveju įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovas iš karto galės priverstine tvarka įvykdyti privalomąjį nurodymą, nes galutinis teismo sprendimas bus priimtas jau po privalomojo nurodymo įvykdymo termino pasibaigimo. Be to, įstatymas numato, kad privalomų nurodymų terminas Inspekcijos gali būti pratęstas 3 mėnesiams, o dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Prašymas dėl minėto termino turi būti teikiamas iki jo pasibaigimo, nes nustatytas terminas yra naikinamasis ir negali būti atnaujintas. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius privalomojo nurodymo galiojimo, šioje byloje įsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui, privalomojo nurodymo įvykdymo terminas bus ženkliai praleistas, todėl ieškovas netektų galimybės kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, taip pat būtų pažeista statytojo teisė gauti statybą leidžiantį dokumentą. Vykstant teisminiam nagrinėjimui dėl priimtų administracinių aktų teisėtumo, kuriais konstatuota neva savavališka statyba, ieškovui nesutinkant su tokia pozicija, būtų netikslinga tuo pačiu metu ieškovą įpareigoti atlikti procedūras ir veiksmus pagal privalomąjį nurodymą siekiant įteisinti galimai savavališką statybą arba pašalinti statybos darbų padarinius. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu negali kreiptis dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, nes byloje sprendžiamas klausimas, ar ginčo statybos darbams reikalingas statybą leidžiantis dokumentas.
    4. Panaikinus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-11 nutartį, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nepatenkinus ieškinio reikalavimų, susiklostytų situacija, kai privalomasis nurodymas galėtų būti pateikiamas antstoliui ir galimai savavališkos statybos darbai šalinami ieškovo lėšomis, nesuteikiant galimybės kreiptis dėl galimai savavališkos statybos įteisinimo, kartu prašant pratęsti įstatymu nustatytą terminą. Tokia situacija akivaizdžiai vienai iš šalių suteiktų nepagrįstą pranašumą ir suvaržytų vienos iš proceso šalių teises.
    5. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinką proporcingumo ir ekonomiškumo principus, nepažeidžia atsakovo interesų ir nesuvaržo jo teisių neproporcingai. Galiojant šioms priemonėms, atsakovas nepatiria žalos. Be to, laikinosios apsaugos priemonės taikytos tik ieškinio reikalavimo ribose.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
  2. Ginčas byloje kilęs dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  3. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik esant abiems sąlygoms: ieškinys preliminariai pagrįstas ir jų netaikius teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas. Taigi, teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turi preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011).
  4. Ieškovas pareikštu ieškiniu prašo panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017-06-19 Savavališkos statybos aktą Nr. ( - ) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017-06-20 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ), panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017-06-20 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos priimtą 2017-06-19 Savavališkos statybos aktą Nr. ( - ), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotą 2017-06-20 Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ), 2017-06-20 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos išduotą privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. ( - ).
  5. Vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 7 d., jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą 14 straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Tokiais atvejais privalomasis nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti privalomojo nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo. Ieškovas pareikštu ieškiniu ginčija savavališkos statybos akto bei privalomųjų nurodymų teisėtumą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas nėra kreipęsis į teismą dėl ieškovo įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2017-06-20 Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. ( - ), 2017-06-20 Privalomojo nurodymo nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų Nr. ( - ) galiojimo (vykdymo) sustabdymas iki įsiteisės sprendimas byloje pagal ieškovo Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios ieškinį atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai dėl administracinių aktų panaikinimo šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra būtinas, nes Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas imperatyviai numato, kad privalomasis nurodymas negali būti perduodamas priverstinai vykdyti antstoliui jei iškelta byla dėl jo teisėtumo, taigi, atsakingos valstybės institucijos be teismo sprendimo imtis priverstinio vykdymo priemonių negali.
  6. Nesutiktina su apelianto argumentu, kad teismo nutartis naikintina vien tuo pagrindu, kad nutartis priimta neišklausius kitos ginčo pusės. Pažymėtina, kad pagal CPK 147 straipsnio 1 dalį, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Taigi, teismui suteikta diskrecijos teisė esant būtinumui, pranešti apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą atsakovui.
  7. Kiti šalių pateikti argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; kt.).
  8. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspęsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

3Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

4Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai