Byla 2SA-164-392/2013

Dėl antstolės N. Š. veiksmų, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. V. skundą dėl antstolės N. Š. veiksmų, išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3pareiškėjas R. V. 2012-12-27 pateikė skundą dėl antstolės N. Š. veiksmų, kuriuo prašė panaikinti: 1) 2012-11-23 patvarkymą Nr. 14-19-27148/10 vykdomojoje byloje Nr. 0033-999/2010, kuriuo buvo areštuotos antstolio R. V. vykdymo išlaidos, esančios antstolio depozitinėje sąskaitoje ( - ); 2) 2012-04-27 patvarkymą atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0033/10/00999; 3) 2012-04-27 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. 14-19- 27148/10; 4) 2012-05-29 patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo (23.17-08)- 320-10749 (vykdomoji byla Nr. 0033/12/00408); 4) 2012-05-29 turto arešto aktą Nr. (23.17-08)-320-10749, dėl turto arešto (vykdomoji byla Nr. 0033/12/00408), 5) 2012-05-29 patvarkymą Nr. (23.17-08)-320-10749 areštuoti lėšas AB „Swedbank“ 5-iose sąskaitose (vykdomoji byla Nr. 0033/12/00408) bei įpareigoti antstolę grąžinti atgal į sąskaitas visas areštuotas ir pervestas į antstolės depozitinę sąskaitą lėšas; 6) 2012-05-29 skolos ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. (23.17-08)-320-10749, (vykdomoji byla Nr. 0033/12/00408); 7) 2012-06-01 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą (vykdomoji byla Nr. 0033/12/00408); 8) eilės seka visus kitus tolimesnius patvarkymus dėl lėšų paskirstymo ir informacijos rinkimo ir pateikimo, bei priverstinių priemonių taikymo vykdomosiose bylose Nr. 0033-999/2010 ir Nr. 0033/12/00408; 9) panaikinti vykdomojoje byloje Nr. 0015/12/02505 priskaičiuotas vykdymo išlaidas. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė neatsiuntė pareiškėjui raginimo ir neinformavo apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/00408, kaip tai numato įstatymas, o vietoj to, neįteikus raginimo iš karto 2012-05-29 dieną priėmė patvarkymus ir turto arešto aktą, kuriais taikė priverstinio vykdymo priemones, areštuodama ir pervesdama lėšas iš pareiškėjo sąskaitų, taip pat areštuodama turtą, tokiu būdu pažeisdama procesines teisės normas. Atsižvelgiant į tai yra naikintini visi 2012-05-29 patvarkymai dėl lėšų arešto, dėl vykdymo išlaidų išieškojimo, skolos ir vykdymo išlaidų apskaičiavimo, 2012-05-29 turto arešto aktas, 2012-06-01 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymas ir eilės seka visi kiti tolimesni patvarkymai dėl lėšų paskirstymo ir informacijos rinkimo ir pateikimo, bei priverstinių priemonių taikymo, o taip pat 2012-11-23 priimtas patvarkymas Nr. 14-19-27148/10 dėl vykdymo išlaidų arešto. Pareiškėjas pažymėjo, kad antstolės vykdomosiose bylose skolininkas yra ne antstolis, o fizinis asmuo R. V., todėl antstolė neturėjo teisės priimti patvarkymą, kuriuo areštuoja antstoliui priklausančias vykdymo išlaidas 432 353,53 Lt sumai. Pareiškėjas nurodė, kad areštavus antstolio pinigines lėšas, kaip ir kito juridinio asmens, buvo sutrikdyta jo, kaip antstolio veikla, o tuo pačiu buvo pažeistas ir viešasis interesas bei LR CPK 668 str. 1 d. normos, todėl antstolės patvarkymai areštuoti sąskaitas naudojamas antstolio veikloje yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti. Pareiškėjas taip pat tvirtino, kad antstolė 2012-04-27 priėmė patvarkymą, dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, kuriuo nutarė atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0033/10/00999, tuo pagrindu, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-01-27 nutartimi Nr. 1-1191-121/2012 buvo atmestas pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas. Toks vykdomosios bylos atnaujinimo pagrindas yra neteisėtas, kadangi aukščiau paminėta teismo nutartis, kuria remiamasi atnaujinant vykdymo veiksmus, yra panaikinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu. Kadangi vykdomoji byla yra atnaujinta neteisėtu pagrindu, tai visi atlikti antstolės tolimesni vykdomieji veiksmai yra neteisėti, todėl turi būti panaikinti. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad antstolei buvo pateikęs 3 skundus dėl jos veiksmų, tačiau antstolė viršydama savo įgaliojimus, neatlikdama tarnybinių pareigų, netenkinusi skundų jų nepersiuntė apylinkės teismui, nors tai privalėjo padaryti (LR CPK 510 str. 2d.). Pareiškėjas pažymėjo, kad išieškotojas - VMI prie LR FM pateikė antstoliui vykdyti sprendimą, kuriame yra nurodyta nepriemoka (skola) išieškoti iš turto. Toks išieškotojo rašytinis nurodymas atitinka LR CPK 662 str. prasmę ir yra privalomas antstoliui vykdyti, todėl antstolis negali nukreipti išieškojimo į pinigines lėšas, kadangi išieškojimą iš piniginių lėšų vykdo pati Valstybinė mokesčių inspekcija pagal LR mokesčių administravimo įstatymą (LR MAĮ 95 str. ir 102 str.). Todėl antstolės priimti 2012-05-29 patvarkymai dėl lėšų arešto ir nurašymo AB „Swedbank" yra taip neteisėti, todėl turi būti panaikinti.

4Antstolė N. Š. 2012-12-31 patvarkyme nesutikdama su pareiškėjo skundu nurodė, kad skolininkas R. V. savo tiek pajamas, tiek išlaidas slepia, tokiu būdu nėra galimybių apskaičiuoti piniginės sumos, kuri turėtų būti skirta skolos išieškojimui, manipuliuoja savo tarnybine padėtimi bei nevykdo Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimų, tačiau nuolat grynais pinigais išima dideles pinigų sumas iš jo kaip antstolio depozitinės sąskaitos. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais, o remiamasi vien įstatymo normomis, nepateikiant ir neatskleidžiant realios tiek antstolio kontoros, tiek paties antstolio finasinės padėties. Antstolė taip pat nurodė, kad 2012-08-27 patvarkymu buvo nustačiusi, kad prie pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų nėra pridėta jokių rašytinių įrodymų patvirtinačių pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, todėl pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti įrodymus, kad jis vykdo antstolio veiklą bei nuo kada, kada yra grįžęs iš tėvystės atostogų ar jo kaip antstolio įgaliojimai nėra sustabdyti ar nėra vaiko priežiūros atostogose, tačiau pareiškėjas nepateikė jo nurodytas aplinkybės pagrindžiančių įrodymų, todėl antstolė skundo dėl 2012-11-23 priimto patvarkymo netenkino, o likusioje dalyje paliko nenagrinėtu, kadangi skundas dėl antstolės priimtų patvarkymų bei veiksmų atliktų 2012-04-27, 2012-05-29, 2012-06-01 paduotas praleidus LR CPK 512 str. numatytus terminus.

5Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad su R. V. skundu nesutinka, pažymėjo, kad jei skolininkas yra antstolis, tai dar nereiškia, kad jo atžvilgiu negali būti vykdomas skolos išieškojimas. Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos jokiais įrodymais, nepateikiant ir neatskleidžiant realios antstolio kontoros ir paties antstolio finansinės padėties. R. V. įsiskolinimas yra kilęs iš jo kaip antstolio veiklos.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl antstolio atmetė. Ištyręs vykdomosiose bylose bei civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas dalyje dėl antstolės N. Š. 2012-11-23 patvarkymo Nr. 14-19-27148/10 yra nepagrįstas, kadangi antstolė N. Š. jokių LR CPK nuostatų nepažeidė, todėl pareiškėjo skundas šioje dalyje atmestinas. Likusioje dalyje pareiškėjo skundas dėl antstolės N. Š. 2012-04-27, 2012-05-29, 2012-06-01 patvarkymų buvo paliktas nenagrinėtu, kadangi skundas šioje dalyje pateiktas praleidus LR CPK numatytus terminus.

7Pareiškėjas R. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti jo skundą. Apeliantas tvirtina, kad pirmos instancijos teismas buvo šališkas, nes atmetė skundą nurodydamas, kad pareiškėjas remiasi tik įstatymo normomis, o neatskleidžia realios teik antstolio kontoros, tiek paties antstolio finansinės padėties. Apeliantas tvirtina, kad antstolė savo patvarkymu Nr. 14-19-27148/10 vykdomojoje byloje Nr. 0033-999/2010, siekia areštuoti visas vykdymo išlaidas. Todėl esant tokiai situacijai, areštavusi antstolio pinigines lėšas ir turtą, bei visas vykdymo išlaidas, kas jau yra daroma, yra sutrikdomas antstolio kontoros darbo organizavimas ir antstolio veikla, nes antstolio vykdymo išlaidos yra naudojamos mokėti išlaidoms susijusioms su kontoros išlaikymu; mokėti darbuotojams darbo užmokestį, patalpų nuomos mokestį, Sodros mokesčius, mokesčius už įvairius registrus reikalingus antstolio veiklai, telekomunikacijų, pašto ir kitas paslaugas ir t.t. Taigi, pasak apelianto, antstolio sąskaitų ir vykdymo išlaidų areštavimas daro nepamatuojamą žalą tiek jam, tiek tretiesiems asmenims, bei valstybei. Apeliantas pažymi, kad tai, jog areštas negali būti taikomas antstolio (vykdymo išlaidoms) sąskaitoms yra jau pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2010-06-08 Nutartyje Nr. 2SA-108-345/2010. Taip pat apeliantas remiasi CPK 668 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Apeliantas tvirtina, kad priimtais patvarkymais apribojamos valstybės deleguotų vykdomųjų dokumentų ir kitu funkcijų vykdymas, pažeidžiamas viešasis interesas, bei pažeidžiama LR CPK 668 str. 1 d., todėl skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas. Taip pat apeliantas pažymi, kad antstolei buvo pateikęs tris skundus dėl jos veiksmų, tačiau antstolė netenkinusi jų nepersiuntė šių skundų apylinkės teismui, nors tai privalėjo padaryti, tačiau teismas šioje dalyje skundą paliko nenagrinėtu. Be to, apeliantas nesutinka ir su 2012-04-27 patvarkymu dėl vykdomosios bylos atnaujinimo, kuriuo nutarė atnaujinti vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0033/10/00999, tuo pagrindu, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-01-27 nutartimi Nr. 1-1191-121/2012 buvo atmestas mano skundas, kaip nepagrįstas. Apeliantas tvirtina, kad toks vykdomosios bylos atnaujinimo pagrindas yra neteisėtas, kadangi aukščiau paminėta teismo nutartis, kuria remiamasi atnaujinant vykdymo veiksmus, yra panaikinta Lietuvos vyriausiojo teismo sprendimu, ir šis sprendimas yra antstolei žinomas ir yra vykdomojoje byloje. Kadangi vykdomoji byla yra atnaujinta neteisėtu pagrindu, tai visi atlikti antstolės tolimesni vykdomieji veiksmai yra neteisėti. Taip pat apeliantas pažymi, kad išieškotojas pateikė antstoliui vykdyti sprendimą, kuriame yra nurodyta skolą išieškoti iš turto. Toks išieškotojo rašytinis nurodymas atitinka LR CPK 662 str. prasmę ir yra privalomas antstoliui vykdyti, todėl antstolis negali nukreipti išieškojimo į pinigines lėšas, kadangi išieškojimą iš piniginių lėšų vykdo pati Valstybinė mokesčių inspekcija pagal LR mokesčių administravimo įstatymą (LR MAĮ 95 str.ld. 3p. ir 102 str.). Todėl antstolė gali vykdyti išieškojimą pagal pateiktą vykdomąjį dokumentą tik iš kilnojamojo, nekilnojamojo turto ir kito turto, išskyrus pinigines lėšas, tačiau 2012-05-29 vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/00408 antstolė areštavo patvarkymais visas 5 sąskaitas AB „Swedbank" išieškotojo VMI prie LR FM naudai 52 064,73 Lt. sumai. Taip pat apeliantas tvirtina, kad antstolė pažeidė procesines teisės normas, nes neinformavo apie priimtą vykdomąjį dokumentą vykdomojoje byloje Nr. 0033/12/00408.

8Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį nepakeistą. Išieškotojas pažymi, kad apeliantas teigdamas, kad teismas buvo nešališkas, nepateikia jokių tai patvirtinančių įrodymų. Taip pat nurodo, kad kaip fizinio asmens R. V. mokestinė nepriemoka yra susidariusi būtent dėl vykdomos antstolio veiklos. Išieškotojas tvirtina, kad apeliantas be pagrindo remiasi Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SA-108-345/2010, nes nurodytoje byloje buvo visai kitos faktinės aplinkybės. Bet to, išieškotojas pažymi, kad teikiant sprendimus „Dėl išieškojimo iš turto" antstolei vykdymui, nenurodė iš kokio skolininko turto antstolė turi vykdyti išieškojimą pirmiausia. CPK 662 str. 3 d. numato, kad jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis laikydamasis CPK 664 str. ir 665 str. nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Be to, pažymėtina, kad CPK 664 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad išieškojimas iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, atliekamas kartu, todėl darytina išvada, kad antstolė N. Š. patvarkymu areštavusi antstolio R. V. depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas nepažeidė teisės normų. Taip pat išieškotojas nesutinka su apelianto teiginiu, kad jis nebuvo informuotas apie pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdymui. Pažymi, kad antstolė N. Š. 2012 m. balandžio 19 d. skolininkui siuntė raginimą susimokėti skolą bei vykdymo išlaidas, gyvenamosios vietos adresu, ( - ), tačiau dokumentams grįžus neįteiktiems, raginimą antstolė 2012 m. gegužės 10 d. patalpino internetiniame puslapyje www.antstoliai.lt.

9Atskirasis skundas atmestinas.

10Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

11Byloje kilo ginčas dėl to, ar antstolė N. Š. pagrįstai areštavo visas pareiškėjo R. V. vardu registruotas sąskaitas.

12Vykdymo procesą reglamentuoja LR CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normos, kuriose laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis LR CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad vykdymo procesas reglamentuotas imperatyviai ir antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-09-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

13Iš vykdomosiose bylose Nr. 33-408/2012 bei Nr. 33-999/2010 esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad antstolės N. Š. kontoroje buvo pateikti vykdymui Valtybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos viršininko 2012-02-24 sprendimas Nr. (23.17-08)-320-10749 išieškoti 47.158,87 Lt mokestinę nepriemoką iš skolininko R. V. turto ir Vilniaus apskrities VMI viršininko 2010-11-12 sprendimas Nr. 14-19-27148 išieškoti 370.465,46 Lt mokestinę nepriemoką iš skolininko R. V. turto.

14Pažymėtina, kad, kaip ir konstatavo pirmos instancijos teismas, iš vykdomosios bylos Nr. 33-408/2012 matyti, kad 2012-04-19 skolininkui buvo siųstas raginimas susimokėti skolą ir vykdymo išlaidas, skolininko gyvenamosios vietos adresu, t.y. ( - ), tačiau dokumentai grįžo neįteikti, todėl raginimas 2012-05-10 buvo patalpintas interneto tinklapyje www.antstoliai.lt. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, jog antstolė pažeisdama imperatyvias normas neatsiuntė pareiškėjui raginimo bei neinformavo jo apie priimtą vykdyti dokumentą.

15Taip pat pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dalyje dėl 2012-11-23 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 0033-999/2010, kuriuo buvo areštuotos antstolio R. V. depozitinėje sąskaitoje esančios vykdymo išlaidos 432 353,53 Lt sumai. Sutiktina su apelianto teiginiais, kad areštas negali būti taikomas antstolio sąskaitoms, nes areštavus antstolio pinigines lėšas, galimai bus sutrikdyta antstolio veikla bei pažeistas viešasis interesas. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį, jog apeliantas ne kartą buvo įpareigotas pateikti duomenis apie jo gaunamas pajamas per paskutinius tris mėnesius, pateikti rašytinius įrodymus apie išlaidas, skirtas jo profesinei veiklai vykdyti, įrodymus, kaip sąskaitų areštas sutrikdė jo, kaip antstolio, veiklą, pateikti duomenis apie visą turimą jo turtą, į kurį galima būtų nukreipti skolos išieškojimą. Tačiau jokie įrodymai nei antstolei, nei pirmos, nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti. Iš antstolio R. V. depozitinės sąskaitos išrašo matyti, kad apeliantas nuo 2012-08-01 iki 2012-09-30 nuolat grynais išėminėjo dideles sumas pinigų. Taigi akivaizdu, kad apeliantas atsisako bendradarbiauti su antstole vykdymo procese, nesiekia nustatyti protingos sumos, kurią jis galėtų mokėti skolos dengimui, savo pajamas, išlaidas ir visą turimą turtą, į kurį galėtų buti nukreiptas išieškojimas, slepia, nuolat grynais pinigais išima dideles sumas iš jo, kaip antstolio, depozitinės sąskaitos. Pareiškėjo argumentas, kad vykdomosiose bylose skolininkas yra ne antstolis, o fizinis asmuo R. V. yra nereikšmingas, nes įsiskolinimas, kaip tai nurodė išieškotojas, susidarė vykdant pareiškėjo kaip antstolio veiklą. Nors išieškotojas - VMI prie LR FM, kaip teigia pareiškėjas, pateikė antstoliui vykdyti sprendimą, kuriame yra nurodyta nepriemoką (skolą) išieškoti iš turto, tačiau tai nėra kliūtis lėšų areštui, nes jos plačiąja prasme taipogi yra turtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas piktybiškai vengia grąžinti susidariusią skolą, todėl reaguojant į tokius apelianto veiksmus, antstolė teisėtai ir pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dalyje dėl 2012-11-23 patvarkymo, kuriuo buvo areštuotos antstolio R. V. depozitinėje sąskaitoje esančios vykdymo išlaidos 432 353,53 Lt sumai.

16CPK 634 str. 2 d. nustatyta, jog antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent šias pareigas nagrinėjamu atveju antstolė ir vykdo. Nors skundžiamais patvarkymais yra galimai daroma žala antstoliui ir tretiesiems asmenims, tačiau priemonės, kurių ėmėsi antstolė, laikytinos proporcingomis, atsižvelgiant į paties apelianto veiksmus, kuriais siekiama išvengti skolos grąžinimo.

172010-06-08 Vilniaus apygardos teismo nutartyje c.b. Nr. 2SA-108-345/2010, kurią akcentuoja apeliantas, suformuluotas išaiškinimas netaikytinas šioje byloje, nes nurodytoje byloje yra nustatytos iš esmės skirtingos aplinkybės.

18Be to, nesutiktina ir su apelianto teiginiu, kad antstolė pažeidė CPK 662 str. nuostatas. CPK 662 str. 1 d. nustatyta, kad išieškotojas, laikydamasis CPK 664 str., 665 str., nustatytos eilės, iki priverstinio vykdymo pradžios gali raštu nurodyti, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoma pirmiausia. Pažymėtina, kad išieškotojas pateikdamas sprendimus „Dėl išieškojimo iš turto“ antstolei vykdymui, nenurodė iš kokio skolininko turto antstolė turi vykdyti išieškojimą pirmiausia. 2012-09-07 Raštu Nr. (23.4-08)-RNAV-3811, atsakydamas į 2012-08-30 antstolės paklausimą Nr. 14-19-27148, išieškotojas patikslino, kad vadovaujantis CPK 662 str. 3 d. antstolis pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų vykdyti išieškojimą. CPK 662 str. 3 d. numato, kad jeigu išieškotojas iki priverstinio vykdymo pradžios nenurodė, iš kokio turto išieškoti, antstolis laikydamasis CPK 664 str. 665 str. nustatytos tvarkos, pats nustato, iš kokio skolininko turto ar pajamų išieškoti. Taigi antstolė ir šioje situacijoje veikė pagal jai įstatymo suteiktus įgaliojimus.

19Vadovaujantis LR CPK 512 str. nuostatomis, skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per trisdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Esant tokiam įstatyminiam reglamentavimui, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo R. V. skundas dalyje dėl antstolės N. Š. priimtų patvarkymų 2012-04-27, 2012-05-29, 2012-06-01 paliktas nenagrinėtu pagrįstai, kadangi pateiktas praleidus LR CPK 512 str. numatytus terminus. Todėl apelianto nurodytas argumentas, kad jis buvo pateikęs skundus antstolei, tačiau ši atsisakiusi juos tenkinti ir pažeisdama imperatyvias įstatymo normas neperdavė jų nagrinėti teismui atmestinas taip pat kaip nepagrįstas.

20Kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-219/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010).

21Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti atskirojo skundo, todėl skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

Nutarė

23Apelianto R. V. atskirąjį skundą atmesti.

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.