Byla 2A-631-259/2010

1Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Žibo, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus, Virginijos Gudynienės, sekretoriaujant Nomedai Sireikytei, dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovei advokatei Inai Kurauskienei, atsakovo UAB „Rodena“ atstovui advokatui Sauliui Brazauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. S. ir atsakovo UAB „Rodena“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-10539-713/2009 pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui UAB „Rodena“, trečiajam asmeniui AB „VST“, išvadas byloje duodančioms institucijoms - Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai bei Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl sutarties sąlygų pripažinimo negaliojančiomis ir permokėtų sumų priteisimo,

Nustatė

2Ieškovė A. S. ieškiniu (t.1, b.l.3-10) prašė: 1) pripažinti 2003-04-07 elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties (2005-12-05 redakcija), sudarytos tarp ieškovės ir atsakovo, 2.1 punkto sąlygą - „Vartotojas moka Tiekėjui 0,301 Lt be PVM už sunaudotos elektros energijos 1 kWh, plius už objekto galios dedamąją", ir 2.2 punkto sąlygą - „Neapmokėjus pateiktos sąskaitos iki p. 2.1 nurodyto termino, Vartotojas moka Tiekėjui 0,2 proc. delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną", nesąžiningomis ir negaliojančiomis nuo 2005-12-05; 2) priteisti ieškovei iš atsakovo 293,86 Lt, kuriuos atsakovas nepagrįstai gavo iš ieškovės, parduodant elektros energiją padidintomis kainomis; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 389,36 Lt, kuriuos atsakovas nepagrįstai gavo iš ieškovės už galios dedamąją; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo 52,24 Lt, kuriuos atsakovas nepagrįstai gavo iš ieškovės kaip delspinigius, viršijančius įstatymų numatytą delspinigių dydį; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2009-12-16 sprendimu (t.2, b.l.59-64) ieškovo ieškinį tenkino dalinai: pripažino 2003-04-07 elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties (2005-12-05 redakcija) 2.1 punkto sąlygą - „... plius už objekto galios dedamąją" nesąžininga ir negaliojančia nuo 2005-12-05; pripažino 2003-04-07 elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties (2005-12-05 redakcija) 2.2 punkto sąlygą - „Neapmokėjus pateiktos sąskaitos iki p. 2.1 nurodyto termino, Vartotojas moka Tiekėjui 0,2 proc. delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną", nesąžininga ir negaliojančia nuo 2005-12-05; priteisė ieškovei iš atsakovo nepagrįstai sumokėtą 389,36 Lt galios dedamąjį mokestį, nepagrįstai sumokėtus 52,24 Lt delspinigių, viršijančius įstatymų nustatytą delspinigių dydį, bei 494 Lt bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė; taip pat priteisė valstybei iš atsakovo 43,45 Lt pašto išlaidų.

4Teismas nustatė, kad tarp ieškovės A. S. ir atsakovo UAB „Rodena“ 2003-04-07 buvo sudaryta elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis (t.1, b.l.16-17), kuri 2005-12-05 buvo papildyta priedu (t.1, b.l.18-19). Teismas nustatė, jog atsakovas neturi visuomeninio ar nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licencijos, elektros energiją perka iš visuomeninio tiekėjo AB „VST“ ir perparduoda daugiabučių namų gyventojams - buitiniams vartotojams. Tokiu būdu atsakovas yra trečiojo asmens AB „VST“ abonentas (CK 6.383 str. 1 d.), susijęs su AB „VST“ elektros energijos pirkimo-pardavimo santykiais, o ieškovės atžvilgiu atsakovas yra tiekėjas, kadangi prisiėmė atsakomybę pagal sudarytas energijos pirkimo-pardavimo sutartis. Tokiu būdu, atsakovas, būdamas abonentu, tapo tiekėju subabonento - ieškovės atžvilgiu, ir turi tokius pačius įsipareigojimus, kokius jo atžvilgiu turi tiesioginis tiekėjas, t.y. atsakovas, perparduodamas elektros energiją, privalo taikyti trečiojo asmens AB „VST“ tarifus, numatytus buitiniams vartotojams (CK 6.385 str.). Šiuos AB „VST“ tarifus nustatydavo ir nutarimais patvirtindavo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – VKEKK). Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis niekada nebuvo elektros energijos tiekėjas, kad jis nėra juridinis asmuo, parduodantis elektros energiją visiems, ir elektros energijos pardavimas nėra jo verslas, sudaryta sutartis nėra viešoji sutartis, kaip nepagrįstus. Iš tarp šalių sudarytos sutarties turinio teismas nustatė, kad sutarties abonentas yra fizinis asmuo - ieškovė, energiją perkanti asmeniniams, savo šeimos ar namų poreikiams (vartotojas), todėl teismas laikė šalių sudarytą sutartį vartojimo sutartimi (CK 1.39 str.), kuriai taikomas CK 6.188 str., o taip pat viešąja sutartimi (CK 6.383 str. 3 d. ir 4 d., 6.161 str. 1 d. ir 2 d., LAT 2008-02-29 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-211/2008).

5Spręsdamas ieškovės reikalavimo pripažinti 2003-04-07 elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties (2005-12-05 redakcija) 2.1 punkto sąlygą - „Vartotojas moka Tiekėjui 0,301 Lt be PVM už sunaudotos elektros energijos 1 kWh, plius už objekto galios dedamąją" negaliojančia nuo 2005-12-05 pagrįstumo klausimą, teismas nustatė, jog LR ūkio ministras 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtino LR elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles (toliau - Taisyklės), kurių 14 punktas nustato, kad vartotojas - ieškovė, kurios elektros įrenginiai yra prijungti prie operatoriaus - atsakovo vidaus elektros tinklo, privalo padengti pagrįstas ir protingas faktines jo išlaidas, patirtas perduodant elektros energiją. Todėl, vadovaudamasis šiomis Taisyklėmis bei byloje pateikta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos išvada (t.1, b.l.93-94), patvirtinančia, jog ieškovė privalo padengti pagrįstas ir protingas faktines išlaidas, kurias atsakovas patyrė, perduodant elektros energiją ieškovei, ir kad atsiskaitymai tarp ieškovės ir atsakovo turi būti nustatomi tarpusavio sutartimi, teismas pripažino, jog 2003-04-07 elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties (2005-12-05 redakcija) 2.1 punktas dėl elektros energijos kainos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir ieškovės reikalavimą sumokėti jai 293,86 Lt atmetė kaip nepagrįstą. Teismas pažymėjo, jog šalys, sudarydamos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, elektros energijos kainą nusistatė pačios ir tai neprieštarauja sutarties laisvės principui (CK 6.156 str. 1 d.). Ieškovė sutarties 2.1 punktu įsipareigojo sumokėti atsakovui 0,301 Lt be PVM už sunaudotos elektros energijos 1 kWh, todėl teismui pripažinus sutarties 2.1 punktą negaliojančiu dalyje dėl kainos, būtų pažeistas sutarties laisvės principas.

6Teismas nurodė, jog tuo atveju, jeigu ieškovė mokėtų atsakovui tokią pačią kainą kaip kad atsakovas moka AB „VST“ ir dar sumoka galios dedamąjį mokestį už elektros energijos tiekimą, atsakovas patirtų nuostolių, kadangi už ieškovės suvartotą elektros energiją jis sumokėtų AB „VST" didesnę kainą ir tai prieštarautų Taisyklių 14 punktui. Tačiau mokestį už objekto galios dedamąją teismas pripažino nesąžiningu ir negaliojančiu nuo 2005-12-05 ir įpareigojo atsakovą grąžinti ieškovei jos nepagrįstai sumokėtą 389,36 Lt galios dedamąjį mokestį, kadangi vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008-12-29 nutarimu Nr. 03-218 „Dėl vienašališko AB „VST" elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos nustatymo ir paskelbimo", šios tvarkos 4.2 punktu atsakovas yra priskirtas antros grupės vartotojams ir atitinkamai moka galios dedamąjį mokestį, tuo tarpu ieškovė yra pirmos grupės vartotoja, o gyventojams toks galios dedamosios mokestis nenumatytas (t.1, b.l.93-94).

7Spręsdamas ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo pagrįstumą, teismas nurodė, jog LAT 2008-02-29 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-211/2008 išaiškino, kad jeigu netesybų dydis yra nustatytas įstatyme, o sutartis yra vartojimo sutartis, tai šalys savo susitarimu negali bloginti vartotojo padėties, t. y. nustatyti vartotojui didesnius delspinigius negu nustatyta įstatyme. Todėl atsižvelgdamas į tai, kad 1996-08-13 įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims" 2 straipsnyje nustatyti 0,04% dydžio delspinigiai, teismas sprendė, jog ir ginčo sutartyje negalėjo būti nustatyti didesni delspinigiai. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovo sutarties su AB „VST“ 4.7 punkte atsakovui nustatyti 0,05 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną (t.1, b.l.104), tuo tarpu šalių sudarytoje sutartyje nustatytas 0,2 proc. nuo neapmokėtų sumų už kiekvieną pavėluotą dieną delspinigių dydis sudaro net 73% metinių palūkanų, be to, atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtų patyręs nuostolių dėl ieškovės laiku neapmokėtų sąskaitų, neįrodė nuostolių dydžio ir jo nepagrindė, todėl teismas sprendė, jog sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra nepagrįstas, o sutarties sąlyga, numatanti delspinigių dydį, nesąžininga ir negaliojanti nuo 2005-12-05.

8Apeliaciniu skundu (t.2, 66-71) ieškovė A. S. su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, pakeisti ir ieškovės reikalavimus patenkinti, likusioje dalyje teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, dėl šių motyvų:

91) teismas teisingai konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta 2003-04-07 elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis (su 2005-12-05 pakeitimais) yra vartojimo sutartis, o ieškovė yra buitinis vartotojas. Teismas iš dalies sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovas, pirkdamas elektros energiją iš trečiojo asmens AB „VST" ir perparduodamas elektros energiją buitiniams vartotojams, privalo taikyti AB „VST" tarifus, taikomus buitiniams vartotojams. Šiuos tarifus ir jų taikymo tvarką laikotarpiu nuo 2004-11-25 iki 2008-12-29 nustatydavo ir tvirtindavo AB „VST", o VKEKK, patikrindama, ar nustatant kainas ir tarifus nediskriminuojami vartotojai, savo nutarimais juos skelbdavo (LR CK 6.385 str., LR elektros energetikos įstatymo 44 str. 4 d.). Teismas teisingai nustatė, kad ginčijamu laikotarpiu - nuo 2005-12-05 iki 2009-03-01 buitiniams vartotojams buvo taikomi tarifai, paskelbti VKEKK 2004-11-25 nutarime Nr. 03-125 „Dėl akcinės bendrovės „Vakarų skirstomieji tinklai" elektros energijos skirstymo paslaugos ir visuomeninių elektros energijos kainų, tarifų bei jų taikymo tvarkos paskelbimo", 2005-11-22 nutarime Nr. 03-67 „Dėl akcinės bendrovės „VST" elektros energijos skirstymo paslaugos ir visuomeninių elektros energijos kainų, tarifų bei jų taikymo tvarkos paskelbimo", 2006-11-21 nutarime Nr. 03-85 „Dėl akcinės bendrovės „VST" elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos paskelbimo", 2007-11-30 nutarime Nr. 03-125 „Dėl akcinės bendrovės „VST" elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos paskelbimo", 2008-12-29 nutarime Nr. 03-218 „Dėl akcinės bendrovės „VST" elektros energijos kainos ir tarifai bei jų taikymo tvarkos paskelbimo". Taisyklėse (4.1 p.) nustatyti tarifai, taikomi pirmos grupės vartotojams (šiai grupei priklauso buitiniai vartotojai), gaunantiems elektros energiją iš 0,4 kV įtampos elektros tinklų, įskaitant ir transformatorių 0,4 kV šynas, ir tarifų taikymo taisyklė - kad elektros energijos daliai, kurią vartotojai perparduoda per jų valdomus tos pačios įtampos elektros tinklus pirmosios grupės vartotojams, taikomi Elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos 4.1 punkte nurodyti tarifai (VKEKK 2004-11-25 ir 2005-11-22 paskelbtų taisyklių 5.10 punktas, o 2006-11-21, 2007-11-30, 2008-12-29 paskelbtų taisyklių - atitinkamai p. 6.10). Tai patvirtina ir VKEKK 2008-07-24 raštas Nr. R2-921 (t.1, b.l.20). Byloje yra pateikta 2003-12-05 Elektros energijos tiekimo (pardavimo)-vartojimo (pirkimo) sutartis Nr. 2003/1010, sudaryta tarp atsakovo ir trečiojo asmens AB „VST“ (t.1, b.l.104-105) ir šios sutarties priedas Nr. 3 - Nuosavybės ir eksploatavimo ribų aktas Nr. T-2002-65 (t.2, b.l.4), 2003-04-07 sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovo (t.1, b.l.16-19). Iš pateiktų įrodymų (Nuosavybės ir eksploatavimo ribų akto 3 ir 4 punktai, 2003-04-03 sutarties 3.2 punktas) matyti, kad atsakovas valdo 0,4 kV (kilovoltų) įtampos elektros tinklus ir per tos pačios įtampos (0,4 kV) tinklus perparduoda elektros energiją pirmos grupės vartotojams, tarp jų ir ieškovei. Todėl ginčo santykiui turėjo būti taikomi VKEKK 2004-11-25 ir 2005-11-22 paskelbtų taisyklių 5.10 punktas, o 2006-11-21, 2007-11-30, 2008-12-29 paskelbtų taisyklių - atitinkamai p. 6.10;

102) laikotarpiu nuo 2003-04-03 iki 2005-12-05 atsakovas tiekė elektros energiją ieškovei trečiojo asmens AB „VST" (anksčiau - AB „Vakarų skirstomieji tinklai") buitiniams vartotojams nustatytais tarifais. 2005-12-05 ieškovė pasirašė atsakovo paruoštą susitarimą dėl sutarties pakeitimo, kurio 2.1 punkte buvo nustatytas elektros energijos tarifas 0,301 Lt be PVM už 1 kWh (t.y. 0,355 Lt su PVM už 1 kWh), viršijantis tuo metu AB „VST“ pirmos grupės vartotojams taikomą tarifą (0,31 Lt už 1 kWh su PVM). Sprendime teismas nurodė, kad šalys, sudarydamos elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį, elektros energijos kainą nustatė pačios ir tai neprieštarauja sutarties laisvės principui, o pripažinus sutarties 2.1 punktą dalyje dėl kainos (0,301 Lt be PVM už 1 kWh), būtų pažeistas sutarties laisvės principas. Tačiau tokia teismo išvada prieštarauja LAT praktikai, suformuluotai civilinėse bylose dėl vartotojų teisių gynimo. LAT 2009-03-24 „Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga“ Nr. 30 konstatavo, kad „siekiant apginti silpnesniosios sutarties šalies teises ir teisėtus interesus, sutarties laisvės principas gali būti ribojamas įstatymo. Vienas iš tokio teisinio reguliavimo, skirto silpnesniosios sutarties šalies gynimui, atvejų yra vartotojų teisių apsaugos institutas". CK 6.385 str. 4 d. nustato, kad energijos kaina (tarifai) nustatomi įstatymu nustatyta tvarka. LR elektros energetikos įstatymo 44 str. 4 d. nustato, kad elektros energijos kainas ir tarifus nustato tiekėjas, o paskelbia VKEKK. Aukščiau minėtuose VKEKK nutarimuose dėl AB „VST" elektros energijos skirstymo paslaugos ir visuomeninių elektros energijos kainų, tarifų bei jų taikymo tvarkos paskelbimo, specialiai išskirti pirmos grupės vartotojai, kurių kategorijai priklauso ir buitiniai vartotojai. Todėl normos, kuriomis nustatomi elektros energijos tarifai buitiniams vartotojams, ir jų taikymo tvarka priskirtini prie imperatyvių teisės normų (CK 1.80 str.), kadangi šių normų tikslai ir uždaviniai - vartotojų teisių apsauga. Vartotojo teisių apsauga yra tas visuomeninis interesas, kuris reikalauja įsikišti į šalių santykius. Jeigu teikiamos paslaugos (parduodamos prekės) kainos (tarifai) yra nustatytos teisės aktuose, o sutartis yra vartojimo sutartis, tai šalys savo susitarimu negali bloginti vartotojo padėties, o sutarties laisvės principas turi būti ribojamas. Tokiu būdu, teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą pripažinti 2003-04-07 elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties (2005-12-05 redakcija) 2.1 punkto sąlygos „Vartotojas moka Tiekėjui 0,301 Lt be PVM už sunaudotos elektros energijos 1 kWh" nesąžininga ir negaliojančia nuo 2005-12-05;

113) byloje įrodyta (t.1, b.l.24-59), kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 atsakovas vienašališkai keitė elektros energijos tiekimo tarifus, kurie viršijo buitiniams vartotojams taikomus tarifus, nustatytus AB „VST“, t.y. laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 taikė 0,375 Lt už 1 kWh (su PVM), vietoje nustatyto 0,33 Lt už 1 kWh (su PVM), laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 taikė 0,411 Lt už 1 kWh (su PVM), vietoje nustatyto 0,33 Lt už 1 kWh (su PVM), o laikotarpiu nuo 2009-01-01 taiko 0,446 Lt už 1 kWh (su PVM), vietoje nustatyto 0,37 Lt už 1 kWh (su PVM). Atsakovas tarifus keitė nesuderinęs tokio pakeitimo su ieškove;

124) teismas neteisingai aiškino ir taikė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 14 punktą, numatantį, kad asmenys, kurių elektros įrenginiai ir elektros imtuvai yra prijungti prie vartotojo vidaus elektros tinklo, vartotojui pareikalavus, privalo padengti pagrįstas ir protingas vartotojo faktines išlaidas, vartotojo patirtas perduodant šiam asmeniui elektros energiją. Pagal ieškovės ir atsakovo 2003-04-07 sudarytos sutarties 2.2 punktą, ieškovė mokėjo atsakovui po 0,02 Lt be PVM už 1 kWh kaip atskirą papildomą mokestį už elektros linijų ir įrenginių eksploatavimą ir aptarnavimą pagal atsakovo išrašytas sąskaitas (atsakovo sąskaitų kopijos - t.1, b.l.24-59, ieškovės mokėjimo pavedimai - t.1, 60-80), kas ir pripažintina atsakovo pagrįstomis ir protingomis faktinėmis išlaidomis, perduodant ieškovei elektros energiją. Kitų pagrįstų ir protingų išlaidų atsakovas neįrodė;

135) teismas nesivadovavo Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 13 punktu, numatančiu, kad vartotojas neturi teisės prie savo vidaus elektros tinklo jungti kitų vartotojų ar asmenų elektros įrenginius ir imtuvus arba tiesti ar rekonstruoti savo tinklus už jam nuosavybės teise ar valstybinės (savivaldybės) žemės sklypo nuomos teise priklausančio žemės sklypo ribų, išskyrus atvejus, kai kitų asmenų elektros įrenginiai prie vartotojo vidaus tinklo yra teisėtai prijungti iki 2002-01-01 arba toks elektros įrenginių ir (ar) imtuvų prijungimas arba tinklų tiesimas ar rekonstrukcija yra suderinti su operatoriumi, turinčiu licenciją toje teritorijoje verstis skirstymo veikla. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas 2002-04-03 pateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui paraišką (t.1, b.l.158) dėl planuojamo statybos projekto ir projektavimo sąlygų rengimo, rekonstruojant atsakovui priklausantį profilaktoriumo pastatą į 9 butų gyvenamąjį namą (šiuo metų - gyvenamasis namas ( - ), Kaune, kuriame gyvena ieškovė). Paraiškoje nurodyta, kad visos pastato komunikacijos prijungtos prie miesto tinklų. Kauno m. savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2008-11-17 rašte Nr. 40-2-1743 (t.1, b.l.154) paaiškinta, kad dėl šios priežasties sąlygos pastato elektros energijos tiekimui nebuvo užsakytos. Atsakovas gavo leidimą pastato rekonstrukcijai į gyvenamąjį namą 2002-05-02 (t.1, b.l.156), t.y. po 2002-01-01. Atsakovas neįrodė, kad atliekant pastato rekonstrukciją, pagrįstai prijungė namo ( - ), Kaune, elektros tinklus prie savo vidaus tinklų, nepateikė suderinimo su trečiuoju asmeniu AB „VST“. Iš byloje surinktų įrodymų (t.2, b.l.17-20) matyti, kad atsakovas ir tretysis asmuo bandė spręsti tarifų taikymą buitiniams vartotojams (atsakovo abonentams) teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau to iki galo nepadarė. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog atsakovas be jokio pagrindo taikė ieškovei padidintus tarifus už sunaudotą elektros energiją ir nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Todėl atsakovas privalo grąžinti ieškovei viską, ką nepagrįstai iš jos gavo (CK 1.80 str., 6.188 str. 2 d. 5 ir 9 p., 6.237 str.). Todėl teismas nepagrįstai atmetė ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 293,86 Lt, kuriuos atsakovas nepagrįstai gavo iš ieškovės, parduodant elektros energiją padidintomis kainomis.

14Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.74-81) atsakovas UAB „Rodena“ su teismo sprendimu iš dalies nesutiko, prašė teismo sprendimo dalį, kuria ieškovės reikalavimai patenkinti, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, dėl šių motyvų:

151) nors teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė privalo atlyginti visas atsakovo turėtas faktines išlaidas, patirtas perduodant ieškovei elektros energiją, tačiau teismas visiškai nepagrįstai ir prieštaraudamas savo paties sprendime nurodytiems argumentams, nusprendė, jog atsakovas neturi teisės reikalauti iš ieškovės sumokėti už energijos galios dedamąją. Tokią savo išvadą teismas grindžia tuo, jog vadovaujantis VKEKK 2008-12-29 nutarimu Nr.03-218 „Dėl vienašališko AB „VST" elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos nustatymo ir paskelbimo" ir šios tvarkos 4.1 punktu, pirmos grupės vartotojams, tarp jų ir ieškovei, toks galios dedamosios mokestis už sunaudotą elektros energiją nebuvo nustatytas. Kadangi nurodyto teisės akto (bei šiuo teisės aktu pakeistais ankstesniais VKEKK nutarimais paskelbtos AB „VST" energijos kainos, tarifai bei jų taikymo tvarkos) 4.2 p. numatė, jog nuo 2005 m. sausio kartu su VKEKK patvirtintais tarifais už elektros energiją antrosios grupės vartotojai, tarp jų ir atsakovas, AB „VST" moka ir galios dedamąją (taip pat nustatytą pagal VKEKK tarifus), todėl laikotarpiu nuo 2005-05-24 ieškovės mokestis atsakovui už galios dedamąją po 10,64 Lt (12,56 Lt su PVM) per mėnesį yra pagrįstos bei protingos atsakovo faktinės išlaidos, kurias atsakovas yra sumokėjęs AB „VST" dėl elektros energijos tiekimo ieškovei;

162) teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas nėra elektrą gaminanti, tiekianti ir eksploatuojanti įmonė. Jos ūkinė komercinė veikla yra bendrovei priklausančių pastatų nuoma, o ne energetikos veikla. Bankrutavus UAB „Panemunės šilas", tuo metu esantis pastatų savininkas - atsakovas perėmė sutartis dėl elektros energijos tiekimo buitiniams vartotojams, todėl kai kuriems vartotojams, tarp jų ir ieškovei, elektros energijos tiekimą yra privertas vykdyti iki šiol. Sklype ( - ) yra atsakovui priklausantis transformatorinės TP-162 pastatas, kuriame yra sumontuotas teritorijai priklausantiems pastatams skirtas įvadinis 6 tarifų elektros skaitliukas, pagal kurį atsakovas atsiskaito su AB „VST". Pažymėtina, jog AB „VST" yra pasirengusi prijungti ( - ) namo elektros įrenginius prie AB „VST" skirstomųjų elektros tinklų, tačiau ieškovė iki šiol neįgyvendino AB „VST" projektavimo sąlygų (žr. AB „VST" atsiliepimą į ieškinį, t.1, b.l.108-111). Kadangi atsakovas už prie jo vidaus elektros tinklo prisijungusių daugiabučių namų gyventojų suvartotą elektros energiją privalo visiškai atsiskaityti AB „VST" pagal teisės aktų nustatytus jam taikomus tarifus bei be viso to dar yra priverstas patirti papildomų išlaidų už elektros linijų bei įrenginių eksploatavimą ir aptarnavimą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovui už elektros energijos perdavimą buitiniams vartotojams (tarp jų ir ieškovei) turėtų būti atlygintos visos patirtos išlaidos. Vadovaujantis CK 1.137 str. 3 d., pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros principą vieno asmens teisė negali būti ginama, ignoruojant ar paminant kito asmens teisėtą interesą. Šiuo atveju, jeigu atsakovas sumokėjo elektros energijos tiekimo įmonei AB „VST" galios dedamąją už ieškovės suvartotą 1 kwh elektros energijos, minėtą mokestį ieškovė privalo sumokėti atsakovui, nes kitu atveju atsakovas būtų priverstas patirti finansinių nuostolių, kurių jis negali išvengti, nes yra priverstas tiekti elektros energiją ieškovei. CK 6.389 str. 3 d. numato, jog pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonei atsakingas lieka abonentas. Todėl vertindamas 2003-04-07 elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties (2005-12-05 redakcija) 2.1 punkto sąlygą, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad ieškovei sumokėjus atsakovui mokestį už suvartotą elektros energiją be mokesčio už galios dedamąją, bus pažeidžiamos atsakovo civilinės teisės bei sudaromos sąlygos ieškovei piktnaudžiauti civiline teise ir nepagrįstai praturtėti arba sutaupyti atsakovo sąskaita. Ieškovė nėra visuomeninio tiekėjo AB „VST" vartotoja, o atsakovas nėra elektrą tiekianti bei eksploatuojanti įmonė, dėl ko patiria papildomų su jo ūkine komercine veikla nesusijusių išlaidų bei laiko sąnaudų, todėl ieškovės reikalavimas tokių pačių teisių kaip ir AB „VST" buitinis vartotojas (ieškovė AB „VST" nevykdo jokių pareigų) niekaip nesuderinamas su teisių ir pareigų vienovės principu. Darytina išvada, jog atsižvelgiant į ginčo sutarties sudarymo aplinkybes bei šalių specifiką, reikalavimas ieškovei sumokėti mokestį už elektros energiją, neįskaičiuojant mokesčio už galios dedamąją, šios sutarties atveju reikštų atsakovo atžvilgiu nesąžiningos, pažeidžiančios sandorio šalių teisių ir pareigų balansą sąlygos įtvirtinimą bei abonento atsakomybės ribojimą;

173) vertindamas ginčo sutarties 2.1 punkto sąlygą - „... plius už objekto galios dedamąją" kaip nesąžiningą, teismas nepateikė jokių šios sutarties, kaip vartojimo sutarties, sąlygos nesąžiningumo vartotojui kriterijų. Priešingai, teismas sprendime konstatavo, jog šalys, sudarydamos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, elektros energijos kainą nustatė pačios ir tai neprieštarauja sutarties laisvės principui. Be to, teismas vadovavosi CK 6.188 str. 6 d., nustatančia, jog sutarties sąlygos, apibrėžiančios sutarties kainą, nevertinamos nesąžiningumo požiūriu, jeigu jos išreikštos aiškiai ir suprantamai. Galios dedamoji - vieno leistino naudoti vartotojui kW mėnesinė kaina yra elektros energijos kainos dalis, kurią ieškovė 2003-04-07 elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties 2005-12-05 priedu įsipareigojo sumokėti atsakovui. Šalių pasirašytos sutarties 2.1 p. numatytas galios dedamosios mokestis atitiko elektros energijos tiekimo sutarties bei jos priedo pasirašymo metu buvusią tikrąją šalių valią, nes ieškovė šios sąlygos aiškumo niekada neginčijo. Be to, galios dedamosios tarifai yra viešai skelbiama informacija, todėl ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga, galėjo bet kuriuo metu išsiaiškinti paslaugų teikimo sąlygas. Ieškovė turėjo teisę bet kada nutraukti elektros energijos tiekimo sutartį (CK 6.390 str. 1 d., 2003-04-07 elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties 2005-12-05 priedo 5.3 p.), tačiau šia teise nepasinaudojo ir prieštarauja tam, kad atsakovas nutrauktų su ja sudarytą sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad sutarties sąlygų aiškumas ir suprantamumas turi būti vertinamas pagal konkrečias bylos aplinkybes bei atsižvelgiant į vidutiniškai gerai informuoto, protingai atidaus ir apdairaus vartotojo suvokimo standartą, darytina išvada, jog 2003-04-07 sutarties (2005-12-05 redakcija) 2.1 punkto sąlyga -„... plius už objekto galios dedamąją" nepagrįstai teismo vertinta kaip nesąžininga;

184) teismas, pripažindamas 2003-04-07 sutarties 2.2 punkto sąlygą dėl delspinigių dydžio nesąžininga ir negaliojančia, nepagrįstai sprendė, jog delspinigių dydis turėtų būti toks, koks yra numatytas LR įstatyme dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims. Minėtas įstatymas reglamentuoja valstybinių ar savivaldybių įmonių teikiamų ryšių ir komunalinių paslaugų mokesčių delspinigius (LR įstatymo dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims 1 str.), tačiau atsakovas, tiekiantis elektros energiją ieškovei, nėra valstybės ar savivaldybės įmonė, todėl minėtas įstatymas ieškovės ir atsakovo sutartiniams santykiams negali būti taikomas. Joks įstatymas nereglamentuoja delspinigių dydžio, todėl vartotojui, pažeidusiam elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties sąlygas, taikytina sutartinė atsakomybė (CK 6.258 str. 1 d.). Sutartimi šalys abipusiškai išreikšta valia susitarė dėl delspinigių dydžio - 0,2 proc. delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną, sutartyje nėra numatyta išlygų, taip pat kitokių nuostatų, leidžiančių sumažinti šį delspinigių dydį. Kita vertus, ieškovė visada galėjo ginčyti priskaičiuotų delspinigių dydį, pasinaudodama kitomis savo teisių gynimo priemonėmis (CK 6.73 str. 2 d.);

195) teismas, konstatuodamas, jog atsakovas paskaičiavo ieškovei per didelius delspinigius, neišsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, neatsižvelgė į prievolės esmę, prievolės pažeidimo aplinkybes, atsakovo patirtų nuostolių dydį, netinkamai pritaikė teisės normą, nes faktiškai taikė CK 6.73 str. 2 d., o tokio reikalavimo ieškovė nebuvo pareiškusi. Net jeigu teismas nuspręstų, jog ginčo sutartimi nustatytas delspinigių dydis yra nesąžiningas ieškovės atžvilgiu, teismas turėtų atsižvelgti į 0,05 proc. delspinigių dydį, kurį atsakovas yra priverstas sumokėti AB „VST" už vėlavimą atsiskaityti pagal šalių pasirašytą energijos tiekimo sutartį. Be to, vadovaujantis LAT praktika, netesybų įskaitymas į nuostolius nesudaro pagrindo visais atvejais sumažinti sutartines netesybas iki minimalių ar įrodytų nuostolių dydžio. Priešingu atveju būtų paneigta netesybų, kaip prievolių užtikrinimo priemonės, reikšmė ir pažeistas sutarčių laisvės principas (LAT 2008-12-22 nutartis civ. byloje Nr. 2A-384/2008). Darytina išvada, jog šalių sudaryta energijos tiekimo-vartojimo sutartimi nustatyti 0,2% dydžio delspinigiai yra proporcinga atlyginimo priemonė atsakovui už vartotojo padarytą sutarties pažeidimą ir jos taikymas nepažeidžia sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyros.

20Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.86-89) ieškovė A. S. prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti, ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, dėl šių motyvų:

211) teismas pagrįstai nusprendė, jog ginčo sutartimi nustatytas delspinigių dydis yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovo argumentas, kad jis nėra valstybės ar savivaldybės įmonė, todėl šalių santykiams netaikomas 1996 m. rugpjūčio 13 d. įstatyme „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims" nustatytas delspinigių dydis, yra teisiškai nereikšmingas. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, kaip institucija, teikianti išvadą byloje, savo atsiliepime nurodė, kad ieškovės prašymas pripažinti sutarties punktą 2.2. nesąžiningu yra teisėtas ir pagrįstas. Be to, atsakovo sutarties su AB „VST“ 4.7 punkte nurodyta, kad AB „VST“ gali skaičiuoti atsakovui 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną. Tokiu būdu ieškovės ir atsakovo sutartyje nustatytas delspinigių dydis net 4 kartus viršija atsakovo galimus nuostolius ir yra atsakovo nepagrįstas praturtėjimas. Atsakovas taip pat nepateikė teismui jokių įrodymų, kad buvo sumokėjęs AB „VST“ delspinigius;

222) atsakovas, vadovaudamasis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 14 punktu, nepagrįstai teigia, kad ieškovė privalo mokėti galios dedamąją. Teismas teisingai taikė AB „VST“ Elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos 4.1 punktą, pagal kurį buitiniai vartotojai galios dedamosios mokesčio nemoka. Tokią išvadą pateikė ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija savo atsiliepime. Jeigu teikiamos paslaugos (parduodamos prekės) kainos (tarifai) ir jų taikymo tvarka yra nustatyti teisės aktuose, o sutartis yra vartojimo sutartis, tai šalys savo susitarimu negali bloginti vartotojo padėties. Todėl sutarties sąlygos, bloginančios vartotojų padėtį, atitinka CK 6.188 str. nustatytus kriterijus ir gali būti pripažintos nesąžiningomis. Galios dedamoji - tai vieno leistino naudoti vartotojui (atsakovui) kW mėnesio kaina. Atsakovas yra antrosios grupės vartotojas - t.y. vartotojas (išskyrus pirmosios grupės vartotojus), kurių leistinoji naudoti galia yra iki 30 kW (imtinai). Tokiu būdu, galios dedamosios mokestis, kurį moka atsakovas AB „VST“, yra nekintamas, priklauso tik nuo bendros leistinos naudoti galios ir visiškai nepriklauso nuo faktinio atsakovo, ieškovės ir kitų buitinių vartotojų, kuriems atsakovas perparduoda elektros energiją, suvartojimo. Taigi, galios dedamosios mokestis - tai išlaidos, kurias patiria atsakovas, pirkdamas elektros energiją iš AB „VST“, bet ne perparduodamas ieškovei. Todėl galios dedamosios mokestis negali būti priskiriamas prie protingų ir pagrįstų atsakovo išlaidų, patirtų perparduodant elektros energiją ieškovei. Pagal 2003-04-07 sutarties 2.2 punktą ieškovė mokėjo atsakovui po 0,02 Lt be PVM už 1 kWh kaip atskirą papildomą mokestį už elektros linijų ir įrenginių eksploatavimą ir aptarnavimą pagal atsakovo išrašytas sąskaitas (t.1, b.l.24-59, 60-80), kas ir pripažintina atsakovo pagrįstomis ir protingomis faktinėmis išlaidomis, perduodant ieškovei elektros energiją. Kitų pagrįstų ir protingų išlaidų atsakovas neįrodė;

233) byloje pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2008-11-17 raštas Nr. 40-2-1743 ir jo priedas - atsakovo 2002-04-03 paraiška dėl pastato, kuris šiuo metu yra adresu ( - ), Kaune, rekonstravimo į gyvenamąjį namą, kurioje nurodyta, kad komunikacijos (o tai reiškia ir elektra) prijungtos prie miesto tinklų. Atsakovo minėtų taisyklių 13 p. draudžia vartotojui prie savo tinklų jungti kitų vartotojų elektros įrenginius, išskyrus kai kito vartotojo tinklai buvo teisėtai prijungti iki 2002-01-01 arba suderinus su operatoriumi, turinčiu licenciją toje vietoje verstis skirstymo veikla. Atsakovas neįrodė, kad prijungė ieškovės tinklus prie savo tinklų taisyklėse nurodytomis sąlygomis, kaip pasirinko tokį prijungimo būdą, kuris neva neša jam nuostolius;

244) byloje esantys įrodymai (Nuosavybės ir eksploatavimo ribų aktas Nr. T-2002-65 , t.2, b.l.4) patvirtina, kad atsakovas valdo 0,4 kV įtampos elektros tinklus ir per tos pačios įtampos (0,4 kV) tinklus perparduoda elektros energiją pirmos grupės vartotojams, tarp jų ir ieškovei. Todėl buitiniams vartotojams turi būti taikomi VKEKK 2004-11-25 ir 2005-11-22 paskelbtų taisyklių 5.10 punktas, o 2006-11-21, 2007-11-30, 2008-12-29 paskelbtų taisyklių - atitinkamai p. 6.10, kuris nustato, kad pirmosios grupės vartotojams taikomi Elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos 4.1 punkte nurodyti tarifai ir nenustatomas galios dedamosios mokestis.

25Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.96-102) atsakovas UAB „Rodena“ prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir teismo sprendimo dalį, kuria teismas netenkino ieškovės reikalavimų, palikti nepakeistą, dėl šių motyvų:

261) ieškovė skunde nepagrįstai nurodo, jog kadangi atsakovas valdo 0,4 kV įtampos elektros tinklus ir per tos pačios įtampos tinklus perparduoda elektros energiją pirmos grupės vartotojams, taikomi Elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos 4.1 punkte nurodyti tarifai (Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2004-11-25 ir 2005-11-25 paskelbtų taisyklių 5.10 punktas, o 2006-11-21, 2007-11-30, 2008-12-29 paskelbtų taisyklių 6.10 punktas). VKEKK 2008-12-29 nutarimu Nr.03-218 „Dėl vienašališko AB „VST" elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos nustatymo ir paskelbimo" bei šiuo teisės aktu pakeistais ankstesniais VKEKK nutarimais yra patvirtintos ir nustatytos AB „VST" energijos kainos persiuntimo paslaugos kainos ir tarifai bei jų taikymo tvarka (toliau - Tvarka) (Tvarkos 1.1 punktas). Vadovaujantis Tvarkos 4.1 punktu, pirmos grupės vartotojams, tarp jų ir ieškovei, už sunaudotą elektros energiją buvo nustatyti tokie tarifai: nuo 2005-01-01 iki 2007-01-01 - 0,31 ct/kWh su PVM, nuo 2007-01-01 iki 2009-01-01 - 0,33 ct/kWh su PVM, nuo 2009-01-01 iki 2009-07-01 - 0,37 ct/kWh. Aukščiau nurodytais teisės aktų 4.2 p. buvo nustatyta, jog antrosios grupės vartotojai, tarp jų ir atsakovas, už sunaudotą elektros energiją AB „VST" moka pagal VKEKK nustatytus tokius tarifus - nuo 2005-01-01 iki 2007-01-01 - 0,355 ct/kWh su PVM, nuo 2007-01-01 iki 2008-01-01 - 0,375 ct/kWh su PVM, nuo 2008-01-01 iki 2009-01-01 - 0,411 ct/kWh su PVM, nuo 2009-01-01 iki 2009-07-01 - 0,446 ct/kWh su PVM. Pagal Taisyklių 5.10 p. ir 6.10 p. visuomeniniais elektros energijos tarifais, nustatytais pirmos grupės vartotojams, elektros energija turėtų būtų tiekiama galutiniam pirmosios grupės elektros energijos vartotojui tik tuo atveju, jeigu atsakovas elektros energiją pirktų iš AB „VST" pagal Tvarkos 4.1 punkte numatytus tarifus buitiniams vartotojams. Kitu atveju atsakovas, perparduodamas elektros energiją subabonentams už mažesnę kainą, nei pats perka elektros energiją iš AB „VST", patirtų finansinių nuostolių, o ieškovė nepagrįstai praturtėtų atsakovo sąskaita. LR elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų LR ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr.4-350, 14 punkte yra numatyta, kad asmenys, kurių elektros įrenginiai ir imtuvai yra prijungti prie vartotojo vidaus elektros tinklo, privalo padengti pagrįstas ir protingas vartotojo faktines išlaidas, patirtas perduodant šiam asmeniui elektros energiją, o nevykdant šios prievolės - tokiam asmeniui gali būti nutrauktas elektros energijos tiekimas. Tvarkos 4.2 p. numatė, jog atsakovas atsiskaito už elektros energiją AB „VST" VKEKK patvirtintais tarifais antrosios grupės vartotojams, todėl laikotarpiu nuo 2005-12-01 ieškovės mokestis atsakovui už elektros energiją yra pagrįstos bei protingos atsakovo faktinės išlaidos, kurias atsakovas yra sumokėjęs AB „VST" dėl elektros energijos tiekimo ieškovei;

272) ieškovės argumentas, kad atsakovas nepagrįstai keitė tarifus, nesuderinęs tokių pakeitimų su ieškove, nepagrįstas. Vadovaujantis CK 6.383 str. 1 d., atsakovas yra abonentas (vartotojas), kuriam elektros energiją tiekia elektros energijos tiekimo įmonė AB „VST" pagal tarp jų sudarytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. CK 6.389 str. 1 d. numato, kad abonentas turi teisę iš energijos tiekimo įmonės gaunamą elektros energiją tiekti kitam asmeniui (subabonentui). Taigi, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Šalių 2003-04-07 pasirašytos sutarties (2005-12-05 redakcija) 2.1 punktu šalys susitarė, jog vartotojas moka tiekėjui 0,301 Lt be PVM už sunaudotos elektros energijos 1 kWh, tačiau pasikeitus Vyriausybės nustatytam PVM tarifui ar įkainiui bendrovėms už 1 kwh elektros energijos suvartojimą, jie PVM sąskaitose-faktūrose atitinkamai perskaičiuojami be atskiro perspėjimo. Šalys, sudarydamos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, abipusiškai išreikšta valia elektros energijos kainą bei jos taikymo sąlygas nustatė pačios. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.) ir turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.);

283) ieškovės skundo argumentai dėl sutarties laisvės principo ribojimo, siekiant apginti silpnesnės šalies – vartotojo (ieškovės) interesus, nepagrįsti. Atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius (atsakovas - vartotojas tiekia elektros energiją kitiems vartotojams), imperatyviosios teisės normos nenustato ir neriboja elektros energijos tiekimo sutarties, sudaromos tarp abonento ir subabonento, sąlygų, tokios sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra (CK 6.156 str. 4 d.). Taigi, šalių santykiams nėra taikomas ieškovės nurodytas CK 6.385 straipsnis, pagal kurį energijos kaina (tarifai) nustatoma įstatymų nustatyta tvarka bei LR elektros energetikos įstatymo 44 str. 4 d., pagal kurį VKEKK paskelbia elektros energijos tarifus elektros energijos paslaugų tiekėjams. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2009-04-22 atsiliepime į ieškinį taip pat nurodė, jog vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei atsižvelgiant į tai, kad komisija nereguliuoja jos taikomų kainų subabonentams, atsiskaitymai tarp ieškovės ir atsakovo už elektros energiją turi būti nustatomi tarpusavio sutartimi. Vertinant ginčo sutarties 2.1 punkto sąlygą - „Vartotojas moka Tiekėjui 0,301 Lt be PVM už sunaudotos elektros energijos 1 kWh...“ kaip nesąžiningą (CK 6.188 str.), ieškovė neįrodė jokių šios sutarties, kaip vartojimo sutarties, sąlygos nesąžiningumo vartotojui kriterijų. Ieškovė neginčijo, jog šalių pasirašytos sutarties 2.1 p. numatyti elektros energijos tarifai nebuvo išreikšti aiškiai ir suprantamai (CK 6.188 str. 6 d.), Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba taip pat nėra pateikusi išvados dėl šios sutarties sąlygos nesąžiningumo ir būtinybės pakeisti aukščiau nurodytą sutarties punktą (CK 6.188 str. 8 p.) (t.1, b.l.121-123);

294) LR elektros energetikos tiekimo ir naudojimo taisyklių 14 punkte aiškiai įtvirtinta ieškovės pareiga atlyginti atsakovui visas jo turėtas pagrįstas ir protingas faktines išlaidas dėl elektros energijos tiekimo ieškovei. AB „VST" elektros energijos tarifas juridiniams asmenims greta tranformatorinės eksploatavimo bei aptarnavimo išlaidų ir mokesčio už elektros energijos galios dedamąją yra faktinės bei teisės aktais pagrįstos atsakovo išlaidos, kurias atsakovas patiria tiekdamas elektros energiją prie jo tinklų prisijungusiems buitiniams vartotojams. Todėl jeigu atsakovas moka AB „VST" didesnę kainą už ieškovės suvartotą 1 kwh elektros energijos nei ieškinyje nurodyti tarifai, ieškovė privalo mokėti atsakovui didesnę kainą, kadangi tai atsakovo faktinės išlaidos, patirtos tiekiant elektros energiją ieškovei. Pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros principą vieno asmens teisė negali būti ginama, ignoruojant ar paminant kito asmens teisėtą interesą. Vartojimo sutarties šalių interesų pusiausvyra turi būti teisinga ir verslininkui (LAT 2009-03-24 Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr.30). Pažymėtina, jog vartojimo sutarties sąlygos sąžiningumas vertinamas pagal visas jos sudarymo metu buvusias ir turėjusias įtakos sutarties sudarymui aplinkybes, sutartyje numatytų prekių ar paslaugų prigimtį, taip pat visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas (CK 6.188 str. 5 d.). Vertinant konkrečios sutarties sąlygos sąžiningumą, yra reikšmingas pardavėjo ar tiekėjo sąžiningo elgesio kriterijus - ar jis dorai ir teisingai veikia kitos šalies, į kurios teisėtus interesus jis turi atsižvelgti, atžvilgiu (LAT 2009-03-24 Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr.30). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas perka elektros energiją iš AB „VST" didesnėmis kainomis nei buitiniai vartotojai bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovui už elektros energijos perdavimą buitiniams vartotojams (tarp jų ir ieškovei) turėtų būti atlygintos visos patirtos išlaidos;

305) CPK 306 str. 2 d. numato, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Ieškovės apeliacinio skundo motyvai, jog atsakovas neįrodė, kad atliekant pastato rekonstrukciją, pagrįstai prijungė namo ( - ), Kaune, elektros tinklus prie savo vidaus tinklų, nepateikė suderinimo su AB „VST“, yra ieškovės naujai nurodomos faktinės aplinkybės bei nauji reikalavimai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, todėl dėl šių duomenų pagrįstumo atsakovas neturėjo teisės atsikirsti, o teismas neturėjo galimybės pasisakyti;

316) ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovas be jokio pagrindo taikė ieškovei padidintus tarifus už sunaudotą elektros energiją ir nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas, tiekdamas elektros energiją AB „VST" jam taikomais tarifais, nepagrįstai sutaupė ieškovės sąskaita ar gavo iš to finansinės naudos. Atvirkščiai, atsakovas pagrindė, jog ieškovei pateiktose sąskaitose nurodytas mokestis už 1 kwh elektros energijos yra atsakovo tiesioginiai nuostoliai, patirti dėl elektros energijos tiekimo ieškovei. Atsakovo ieškovei taikomi elektros energijos tarifai yra pagrįsti tiek šalių sudarytu sandoriu, tiek atsakovo nurodytais teisės aktais, todėl šiuo atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas šalių santykiams netaikomas.

32Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.92) išvadą byloje duodanti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nurodė, kad palaiko savo 2009-04-28 rašte Nr. 4-2627 pateiktą poziciją (t.1, b.l.121-123).

33Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.104-105) išvadą byloje duodanti institucija Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodė, kad palaiko savo 2009-04-22 rašte Nr. R2-646 pateiktą išvadą (t.1, b.l.93-94). Atsiliepime nurodoma, jog bylos šalių santykius reglamentuoja CK 6.389 str., numatantis, kad abonentas (UAB „Rodena"), neviršydamas leistinos naudoti galios, be elektros energijos tiekimo įmonės (AB „VST) sutikimo turi teisę iš jos priimtą elektros energiją perduoti kitam asmeniui (subabonentui) - A. S.. Be to, vadovaujantis ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 14 punktu, galiojusiu ginčo dėl apmokėjimo laikotarpiu, ieškovė, kurios elektros įrenginiai yra prijungti prie atsakovo vidaus elektros tinklo, privalo padengti pagrįstas ir protingas faktines išlaidas, atsakovo patirtas perduodant ieškovei elektros energiją. Vadovaujantis minėtais teisės aktais bei Elektros energetikos įstatymo nuostatomis, atsiskaitymai tarp šalių už elektros energiją turi būti nustatomi tarpusavio sutartimi. Komisija nurodo, jog ji neturi informacijos apie atsakovo patiriamas Taisyklių 14 punkte nustatytas pagrįstas ir protingas išlaidas, tiekiant elektros energiją ieškovei. Atsakovo veikla nėra licencijuojama pagal Elektros energetikos įstatymo 10 str. ir LR Vyriausybės 2001-12-15 nutarimu Nr. 1474 patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje licencijavimo taisyklių nuostatas, o tai reiškia, kad Komisija ne tik neišduoda atsakovui elektros veiklos licencijos, bet ir atitinkamai nereguliuoja jo taikomų kainų subabonentams. Komisija nesutinka su atsakovo apeliaciniame skunde dėstomais motyvais dėl mokėjimo už galios dedamąją ir akcentuoja, jog ginčo metu galiojęs galios dedamosios tarifas buvo nustatytas Komisijos 2008-12-29 nutarimu Nr. 03-218 „Dėl vienašališko AB „VST" elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos nustatymo ir paskelbimo". Pagal šios tvarkos 4.2 punktą atsakovas yra priskirtas antros grupės vartotojams ir atitinkamai moka už galią. Tuo tarpu pirmos grupės vartotojams - gyventojams (ir ieškovei) toks galios dedamosios mokestis nėra numatytas, vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 44 str. 4 d. Todėl Komisija mano, kad atsakovas neturi teisės reikalauti iš ieškovės sumokėti už galią.

34Tretysis asmuo AB „VST“ atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė.

35Apeliaciniai skundai atmestini.

36Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog tarp ieškovės A. S. ir atsakovo UAB „Rodena“ 2003-04-07 buvo sudaryta elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis (t.1, b.l.16-17), kuri 2005-12-05 buvo papildyta priedu (t.1, b.l.18-19). elektros energiją perka iš visuomeninio tiekėjo AB „VST“ ir perparduoda daugiabučių namų gyventojams - buitiniams vartotojams. bylos šalių santykius reglamentuoja CK 6.389 str., numatantis, kad abonentas (UAB „Rodena"), neviršydamas leistinos naudoti galios, be elektros energijos tiekimo įmonės (AB „VST) sutikimo turi teisę iš jos priimtą elektros energiją perduoti kitam asmeniui subabonentui nagrinėjamu atveju - A. S., o taip pat Ūkio ministro 2005-10-07 įsakymu Nr. 4-350 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Vadovaujantis minėtais teisės aktais bei Elektros energetikos įstatymo nuostatomis, atsiskaitymai tarp šalių už elektros energiją turi būti nustatomi tarpusavio sutartimi, ką šalys aukščiau minėta 2003 04 07 sutartimi ir yra aptarę. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta 2003-04-07 elektros energijos tiekimo-vartojimo sutartis (su 2005-12-05 pakeitimais) yra vartojimo sutartis, o ieškovė yra buitinis vartotojas. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog 2005-12-05 ieškovė pasirašė su atsakovu susitarimą dėl 2003 04 07 sutarties pakeitimo, kurio 2.1 punkte buvo nustatytas elektros energijos tarifas 0,301 Lt be PVM už 1 kWh (t.y. 0,355 Lt su PVM už 1 kWh). Šalys, sudarydamos minėtą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimą, elektros energijos kainą nustatė pačios ir tai neprieštarauja sutarties laisvės principui. Kauno miesto apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo, jog šalių sudarytos sutarties turinys leidžia daryti išvadą, sutarties abonentas yra fizinis asmuo - ieškovė, energiją perkanti asmeniniams, savo šeimos ar namų poreikiams (vartotojas), todėl pagrįstai teismas laikė šalių sudarytą sutartį vartojimo sutartimi (CK 1.39 str.), kuriai taikomas CK 6.188 str., o taip pat viešąja sutartimi (CK 6.383 str. 3 d. ir 4 d., 6.161 str. 1 d. ir 2 d., LAT 2008-02-29 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-211/2008).

37Todėl teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo motyvais, jog tokie šalių sutartiniai veiksmai pažeidžia vartotojų teisių gynimo principus ir skundžiamo teismo sprendimo išvados prieštarauja LAT praktikai, suformuluotai civilinėse bylose dėl vartotojų teisių gynimo. Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad atsiskaitymai tarp ieškovės ir atsakovo galėjo būti nustatomi tarpusavio sutartimi, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog 2003-04-07 elektros energijos tiekimo-vartojimo sutarties (2005-12-05 redakcija) 2.1 punktas dėl elektros energijos kainos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir ieškovės reikalavimą sumokėti jai 293,86 Lt teisingai atmetė kaip nepagrįstą.

38Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieškovės apeliacinio skundo argumentus, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 atsakovas vienašališkai keitė elektros energijos tiekimo tarifus, kurie viršijo buitiniams vartotojams taikomus tarifus, nustatytus AB „VST“. Vadovaujantis CK 6.383 str. 1 d., atsakovas yra abonentas (vartotojas), kuriam elektros energiją tiekia elektros energijos tiekimo įmonė AB „VST" pagal tarp jų sudarytą elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį. CK 6.389 str. 1 d. numato, kad abonentas turi teisę iš energijos tiekimo įmonės gaunamą elektros energiją tiekti kitam asmeniui (subabonentui). Taigi, šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 str. 1 d.). Šalių 2003-04-07 pasirašytos sutarties (2005-12-05 redakcija) 2.1 punktu šalys susitarė, jog vartotojas moka tiekėjui 0,301 Lt be PVM už sunaudotos elektros energijos 1 kWh, tačiau pasikeitus Vyriausybės nustatytam PVM tarifui ar įkainiui bendrovėms už 1 kwh elektros energijos suvartojimą, jie PVM sąskaitose-faktūrose atitinkamai perskaičiuojami be atskiro perspėjimo. Šalys, sudarydamos energijos pirkimo-pardavimo sutartį, abipusiškai išreikšta valia elektros energijos kainą bei jos taikymo sąlygas nustatė pačios. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str.) ir turi būti vykdoma tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str.);

39Teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo motyvus, jog teismas neteisingai aiškino ir taikė Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 14 punktą, numatantį, kad asmenys, kurių elektros įrenginiai ir elektros imtuvai yra prijungti prie vartotojo vidaus elektros tinklo, vartotojui pareikalavus, privalo padengti pagrįstas ir protingas vartotojo faktines išlaidas, vartotojo patirtas perduodant šiam asmeniui elektros energiją. Teisėjų kolegija aiškindama ir taikydama LR elektros energetikos tiekimo ir naudojimo taisyklių 14 punkte įtvirtintas nuostatas, sprendžia, kad šiame akte yra įtvirtinta ieškovės pareiga atlyginti atsakovui visas jo turėtas pagrįstas ir protingas faktines išlaidas dėl elektros energijos tiekimo ieškovei. AB „VST" elektros energijos tarifas juridiniams asmenims greta tranformatorinės eksploatavimo bei aptarnavimo išlaidų ir mokesčio už elektros energijos galios dedamąją yra faktinės bei teisės aktais pagrįstos atsakovo išlaidos, kurias atsakovas patiria tiekdamas elektros energiją prie jo tinklų prisijungusiems buitiniams vartotojams. Todėl jeigu atsakovas moka AB „VST" didesnę kainą už ieškovės suvartotą 1 kwh elektros energijos nei ieškinyje nurodyti tarifai, ieškovė privalo mokėti atsakovui didesnę kainą, kadangi tai atsakovo faktinės išlaidos, patirtos tiekiant elektros energiją ieškovei. Pagal civilinių teisinių santykių dalyvių interesų derinimo ir pusiausvyros principą vieno asmens teisė negali būti ginama, ignoruojant ar paminant kito asmens teisėtą interesą. Vartojimo sutarties šalių interesų pusiausvyra turi būti teisinga ir verslininkui (LAT 2009-03-24 Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr.30). Pažymėtina, jog vartojimo sutarties sąlygos sąžiningumas vertinamas pagal visas jos sudarymo metu buvusias ir turėjusias įtakos sutarties sudarymui aplinkybes, sutartyje numatytų prekių ar paslaugų prigimtį, taip pat visas kitas tos sutarties ar kitos sutarties, nuo kurios ji priklauso, sąlygas (CK 6.188 str. 5 d.). Vertinant konkrečios sutarties sąlygos sąžiningumą, yra reikšmingas pardavėjo ar tiekėjo sąžiningo elgesio kriterijus - ar jis dorai ir teisingai veikia kitos šalies, į kurios teisėtus interesus jis turi atsižvelgti, atžvilgiu (LAT 2009-03-24 Vartotojų teisių apsauga vartojimo sutartiniuose santykiuose: teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalga Nr.30). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas perka elektros energiją iš AB „VST" didesnėmis kainomis nei buitiniai vartotojai bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsakovui už elektros energijos perdavimą buitiniams vartotojams (tarp jų ir ieškovei) turėtų būti atlygintos visos patirtos išlaidos.

40Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieškovės nurodomas aplinkybes apeliaciniame skunde, kad atsakovas be jokio pagrindo taikė ieškovei padidintus tarifus už sunaudotą elektros energiją ir nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita. Ieškovė neįrodė, jog atsakovas, tiekdamas elektros energiją AB „VST" jam taikomais tarifais, nepagrįstai sutaupė ieškovės sąskaita ar gavo iš to finansinės naudos. Atsakovo ieškovei taikomi elektros energijos tarifai yra pagrįsti tiek šalių sudarytu sandoriu, tiek teisės aktais.

41Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, jog Kauno miesto apylinkės teismas nesivadovavo Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 13 punktu, numatančiu, kad vartotojas neturi teisės prie savo vidaus elektros tinklo jungti kitų vartotojų ar asmenų elektros įrenginius ir imtuvus arba tiesti ar rekonstruoti savo tinklus už jam nuosavybės teise ar valstybinės (savivaldybės) žemės sklypo nuomos teise priklausančio žemės sklypo ribų ir kad atsakovas neįrodė, kad atliekant pastato rekonstrukciją, pagrįstai prijungė namo ( - ), Kaune, elektros tinklus prie savo vidaus tinklų. Šios aplinkybės nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, taip pat teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvu, jog tai yra ieškovės naujai nurodomos faktinės aplinkybės byloje bei nauji reikalavimai, kurie nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui, nes LR CPK 306 str. 2 d. numato, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme.

42Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.

43Kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo motyvą, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, jog atsakovas neturi teisės reikalauti iš ieškovės sumokėti už energijos galios dedamąją. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, kad vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008-12-29 nutarimu Nr. 03-218 „Dėl vienašališko AB „VST" elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos nustatymo ir paskelbimo", šios tvarkos 4.2 punktu atsakovas yra priskirtas antros grupės vartotojams ir atitinkamai moka galios dedamąjį mokestį, tuo tarpu ieškovė yra pirmos grupės vartotoja, o gyventojams toks galios dedamosios mokestis nenumatytas (t.1, b.l.93-94) Teisėjų kolegijos vertinimu, Kauno miesto apylinkės teismas teisingai taikė AB „VST“ Elektros energijos kainų ir tarifų bei jų taikymo tvarkos 4.1 punktą, pagal kurį buitiniai vartotojai galios dedamosios mokesčio nemoka. Atsakovas yra antrosios grupės vartotojas - t.y. vartotojas (išskyrus pirmosios grupės vartotojus), kurių leistinoji naudoti galia yra iki 30 kW (imtinai). Tokiu būdu, galios dedamosios mokestis, kurį moka atsakovas AB „VST“, yra nekintamas, priklauso tik nuo bendros leistinos naudoti galios ir visiškai nepriklauso nuo faktinio atsakovo, ieškovės ir kitų buitinių vartotojų, kuriems atsakovas perparduoda elektros energiją, suvartojimo. Taigi, galios dedamosios mokestis - tai išlaidos, kurias patiria atsakovas, pirkdamas elektros energiją iš AB „VST“, bet ne perparduodamas ieškovei. Todėl galios dedamosios mokestis negali būti priskiriamas prie protingų ir pagrįstų atsakovo išlaidų, patirtų perparduodant elektros energiją ieškovei.

44Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo apeliacinio skundo motyvus, kur įrodinėjama, jog Kauno miesto apylinkės teismas išsprendė ieškovės reikalavimo dalį dėl delspinigių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis. LAT 2008-02-29 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-211/2008 išaiškino, kad jeigu netesybų dydis yra nustatytas įstatyme, o sutartis yra vartojimo sutartis, tai šalys savo susitarimu negali bloginti vartotojo padėties, t. y. nustatyti vartotojui didesnius delspinigius negu nustatyta įstatyme. Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai taikė 1996-08-13 įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims" 2 straipsnyje nustatytus 0,04% dydžio delspinigius ir vadovaudamasis nustatyta aplinkybe, jog atsakovo sutarties su AB „VST“ 4.7 punkte atsakovui nustatyti tik 0,05 proc. delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną (t.1, b.l.104). Bylos šalių gi sudarytoje sutartyje nustatytas 0,2 proc. nuo neapmokėtų sumų už kiekvieną pavėluotą dieną delspinigių dydis, o tai sudaro net 73% metinių palūkanų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tą nustatytą aplinkybę, kad atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad būtų patyręs nuostolių dėl ieškovės laiku neapmokėtų sąskaitų, neįrodė nuostolių dydžio ir jo nepagrindė, todėl teismas teisingai sprendė, jog ginčijamoje sutartyje nustatytas delspinigių dydis yra nepagrįstas, o sutarties sąlyga, numatanti delspinigių dydį, nesąžininga ir negaliojanti nuo 2005-12-05.

45Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

46Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

47Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

48apeliacinius skundus atmesti.

49Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-16 sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Ieškovė A. S. ieškiniu (t.1, b.l.3-10) prašė: 1) pripažinti 2003-04-07... 3. Kauno miesto apylinkės teismas 2009-12-16 sprendimu (t.2, b.l.59-64) ieškovo... 4. Teismas nustatė, kad tarp ieškovės A. S. ir atsakovo UAB „Rodena“... 5. Spręsdamas ieškovės reikalavimo pripažinti 2003-04-07 elektros energijos... 6. Teismas nurodė, jog tuo atveju, jeigu ieškovė mokėtų atsakovui tokią... 7. Spręsdamas ieškovės reikalavimo dėl delspinigių priteisimo pagrįstumą,... 8. Apeliaciniu skundu (t.2, 66-71) ieškovė A. S. su teismo sprendimu iš dalies... 9. 1) teismas teisingai konstatavo, kad tarp ieškovės ir atsakovo sudaryta... 10. 2) laikotarpiu nuo 2003-04-03 iki 2005-12-05 atsakovas tiekė elektros... 11. 3) byloje įrodyta (t.1, b.l.24-59), kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 atsakovas... 12. 4) teismas neteisingai aiškino ir taikė Elektros energijos tiekimo ir... 13. 5) teismas nesivadovavo Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 13... 14. Apeliaciniu skundu (t.2, b.l.74-81) atsakovas UAB „Rodena“ su teismo... 15. 1) nors teismas teisingai konstatavo, kad ieškovė privalo atlyginti visas... 16. 2) teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad atsakovas nėra elektrą gaminanti,... 17. 3) vertindamas ginčo sutarties 2.1 punkto sąlygą - „... plius už objekto... 18. 4) teismas, pripažindamas 2003-04-07 sutarties 2.2 punkto sąlygą dėl... 19. 5) teismas, konstatuodamas, jog atsakovas paskaičiavo ieškovei per didelius... 20. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.86-89) ieškovė A. S. prašė... 21. 1) teismas pagrįstai nusprendė, jog ginčo sutartimi nustatytas delspinigių... 22. 2) atsakovas, vadovaudamasis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių... 23. 3) byloje pateiktas Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos... 24. 4) byloje esantys įrodymai (Nuosavybės ir eksploatavimo ribų aktas Nr.... 25. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.96-102) atsakovas UAB „Rodena“... 26. 1) ieškovė skunde nepagrįstai nurodo, jog kadangi atsakovas valdo 0,4 kV... 27. 2) ieškovės argumentas, kad atsakovas nepagrįstai keitė tarifus,... 28. 3) ieškovės skundo argumentai dėl sutarties laisvės principo ribojimo,... 29. 4) LR elektros energetikos tiekimo ir naudojimo taisyklių 14 punkte aiškiai... 30. 5) CPK 306 str. 2 d. numato, jog apeliacinis skundas negali būti grindžiamas... 31. 6) ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovas be jokio pagrindo taikė... 32. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.92) išvadą byloje duodanti... 33. Atsiliepime į apeliacinį skundą (t.2, b.l.104-105) išvadą byloje duodanti... 34. Tretysis asmuo AB „VST“ atsiliepimo į apeliacinius skundus nepateikė.... 35. Apeliaciniai skundai atmestini.... 36. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka yra nustatyta, jog tarp ieškovės A. S.... 37. Todėl teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo motyvais,... 38. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieškovės apeliacinio skundo... 39. Teisėjų kolegija atmeta ieškovės apeliacinio skundo motyvus, jog teismas... 40. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais ieškovės nurodomas aplinkybes... 41. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl apeliacinio skundo motyvų, jog... 42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir atsakovo apeliacinis skundas atmestinas.... 43. Kolegija atmeta atsakovo apeliacinio skundo motyvą, jog pirmosios instancijos... 44. Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais atsakovo apeliacinio skundo motyvus, kur... 45. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir išdėstytų motyvų pagrindu... 46. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė... 47. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1... 48. apeliacinius skundus atmesti.... 49. Kauno miesto apylinkės teismo 2009-12-16 sprendimą palikti nepakeistą....