Byla 2A-1232-265/2018

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus ir Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant J.P., dalyvaujant ieškovei R. B., ieškovės ir trečiojo asmens E. B. atstovei advokatei S. Š., atsakovų M. U. ir R. P. atstovei advokatei J. P., trečiajam asmeniui E. B.,

2apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ir atsakovų M. U., R. P. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams M. U., R. P. dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo turto naudojimo tvarkos nustatymo, teisės įregistruoti turtą, dėl iš neteisėtų veiksmų kilusios žalos atlyginimo, dėl teisės į asmeninį gyvenimą gynimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtai įrengtas stebėjimo kameras, trečiasis asmuo E. B..

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Ieškovė prašė teismo: 1) ieškovei R. B. ir trečiajam asmeniui E. B. priskirti naudotis gyvenamojo namo Duomenys neskelbtini, pirmo aukšto patalpomis, plane žymimomis indeksais 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-9, 1-10, 1-11, G-1, pavėsine 2H1m, mansardos patalpomis 2-3, 3,65*3,50 (12,77 kv. m) (pastoge); 2 ) atsakovams M. U. ir R. P. priskirti naudotis mansardos patalpomis, žymimomis indeksais 2-4 (11,52 kv. m), 2-2 (5,59 kv. m), ir 9,88 m ilgio pastoge; 3) bendrai šalims priskirti patalpas, žymimas indeksais 1-3, 1-8, 2-1, ir kiemo įrenginius; 4) pripažinti ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisę į palėpę P-1, P-2, P-3 ir leisti įteisinti ją be namo bendraturčių sutikimo, priskiriant jiems naudotis palėpę P-1, P-2, P-3 iki bus atlikta teisinė registracija (teismo ekspertizės akto žymenys); 5) įpareigoti atsakovą M. U. pašalinti neteisėto remonto padarinius ir per tris mėnesius atstatyti išardytą sieną tarp patalpos 2-2 ir 3,65*3,50 (12,77 kv. m) pastogės bei įrengti liuką į palėpę P-1, P-2, P-3 (teismo ekspertizės akto žymenys) iš patalpų, namo plane žymimų indeksais 2-2, 2-4; 6) per keturiolika kalendorinių dienų pašalinti visas stebėjimo kameras gyvenamojo namo viduje ir išorėje; 7) priteisti iš atsakovo M. U. 12 490,62 Eur žalai atlyginti, ir bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė nurodė, kad atsakovas M. U. be būtinų leidimų ir bendraturčių sutikimo 2014 m. mansardoje atliko kapitalinio remonto darbus – panaikino pertvarą tarp pradinei ieškovei J. B. priklausiusių patalpų I-5 ir P-4 (2015 m. gruodžio 11 d. teismo ekspertizės akto priedo Nr. 1 žymenys), taip padidindamas patalpą 2-2; įsirengė jam nepriklausančią, neįteisintą palėpę; iš bendro koridoriaus 2-1 panaikino liuką į šią palėpę; įsirengė liukus į palėpę per patalpas 2-2, 2-4; pirmame aukšte įstatė ir užrakino duris į mansardą ir, negavęs bendraturčių sutikimo, aplink namo perimetrą bei bendrame koridoriuje 2-1 įrengė vaizdo stebėjimo sistemą.

93.

10Kapitaliniu remontu buvo padaryti namo laikančiųjų konstrukcijų pažeidimai, žala pirmo aukšto patalpoms bei bendraturčių teisėms. Šiuo metu ieškovei su trečiuoju asmeniu asmeninės nuosavybės teise ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 4/5 dalys pastato, kurias sudaro visos pastato pirmo aukšto patalpos (išskyrus bendro naudojimo patalpas 1-3, 1-8, 2-1), pavėsinė, kambarys mansardoje 2-3 su 3,65*3,50 (12,77 kv. m) palėpe. Bendrai namo savininkams priklauso laiptai į mansardą, koridoriai pirmame aukšte 1-3 (4 kv. m), 1-8 (2,27 kv. m), koridorius mansardoje 2-1 (11,33 kv. m), kiemo įrenginiai. 29,61 kv. m palėpė, žymima P-1, P-2, P-3 (teismo ekspertizės akto priedo Nr. 4 žymenys), kuriai atlikti kadastriniai matavimai, šiuo metu yra neįteisinta. Namo bendraturčiams priklauso: ieškovei ir trečiajam asmeniui – 8/10 dalys namo, atsakovams M. U. ir R. P. – po 1/10 namo dalis mansardiniame aukšte.

114.

12Palėpe, kurią savavališkai įrengė ir kuria be teisinio pagrindo naudojosi atsakovai, naudotis priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui, nes namo statytojai buvo S. P. ir Ž. B.. Ieškovė su trečiuoju asmeniu įvairių sandorių būdu įgijo 4/5 dalis namo, o atsakovai 1/5 dalį mansardos įgijo po savo motinos V. U. mirties 2007 m. rugpjūčio 31 d. papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu. V. U. turtas atiteko 1972 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sandoriu, kuriuo buvo padovanotos tiksliai įvardytos patalpos. Dovanojimo sutarties metu ginčo palėpė nebuvo įteisinta, todėl negalėjo būti dovanojimo sutarties dalyku. Pradinė ieškovė J. B., po savo vyro Z. B. mirties priėmusi palikimą ir tapusi namo dalies savininke, pagal 2012 m. gegužės 15 d. testamentą perėmė ne tik nurodytą turtą nuosavybėn, bet ir namo (palėpės) statybą vykdžiusio asmens, būtent palikėjo Z. B., teises į pastatytos palėpės įteisinimą, kurį privalo atlikti statytojas arba jo teisių perėmėjas. A. P. 1980 m. liepos 4 d. dovanojimo sutartimi ir 1999 m. sausio 19 d. paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą įgijo 10/25 dalių namo ir statybą vykdžiusios S. P. teisę į palėpės įteisinimą.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

145.

15Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – nustatė tokią naudojimosi gyvenamojo namo Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, dalimis tvarką: ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrai naudoti priskyrė pirmo aukšto patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-10, 1-11, G-1 (12,10 kv. m), pavėsinę 2H1 m ir mansardos patalpą 2-3; atsakovams priskyrė naudotis mansardos patalpomis, žymimomis indeksais 1-9, 2-4, 2-2, ir 9,88 m ilgio pastoge (teismo ekspertizės akte pažymėta P-5, 9-6); bendrai ieškovei, trečiajam asmeniui ir atsakovams priskyrė naudoti patalpas, žymimas indeksais 1-3, 1-8, 2-1, kitus kiemo statinius bei įrenginius. Teismas įpareigojo atsakovą M. U. per keturiolika kalendorinių dienų pašalinti visas stebėjimo kameras gyvenamojo namo viduje ir išorėje. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

166.

17Nurodė, kad nagrinėjamu atveju padalyti šalių valdomas patalpas vien tik pagal jų dalis bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nėra galimybių, todėl, atsižvelgiant į šių ginčo patalpų lokalizaciją, jų funkcinę paskirtį, taip pat į ilgai besitęsiančius ir pakankamai konfliktiškus bendraturčių santykius, siekiant ateityje išvengti naujų teisminių ginčų, teismas garažą G-1, bei vonią (1-11), esančią pirmame aukšte, paskyrė ieškovei ir trečiajam asmeniui jų bendram naudojimui. Tokį teismo sprendimą motyvavo tuo, kad garažą paskyrus naudotis visiems bendraturčiams kartu nebūtų įmanoma naudoti garažo pagal jo tiesioginę funkcinę paskirtį – laikyti automobilius. Nurodė, kad vonios kambarį (prausyklą) atsakovai turi įsirengę antrame aukšte prie jiems paskirtų naudotis kambarių, todėl atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius vonia, esanti pirmame aukšte, priskirtina naudotis ieškovei. Pažymėjo, kad gyvenamajame name yra tik viena virtuvė, todėl, priskyrus ieškovei ir trečiajam asmeniui naudotis garažu, kuris vasaros metu gali būti naudojamas kaip lauko virtuvėlė, juolab, kad ginčo šalys gyvenamajame name paprastai būna tik vasaros metu, ir ieškovei bei trečiajam asmeniui priskyrus bendram naudojimui naudotis ginčo patalpomis – garažu ir vonia, ginčo virtuvė (1-9) priskirtina naudotis atsakovams. Pažymėjo, kad šalims bendrai susitarus dėl kitokios naudojimosi tvarkos ji gali būti įtvirtinta įstatymo nustatyta tvarka, kadangi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu ir tik esant ginčui jis sprendžiamas teisme.

187.

19Teismas padarė išvadą, kad Ž. B., dovanodamas savo dukrai V. U. nuolatiniam naudojimuisi konkrečias patalpas gyvenamajame name, įskaitant ir 9,88 m ilgio pastogę, dovanojo konkrečią vieną pastogę iš keturių buvusių. Taip pat konstatavo, kad atsakovai paveldėjo tik tai, kas aiškiai apibrėžta Ž. B. nurodytoje dovanojimo sutartyje, ir tai, kas šios sutarties pagrindu V. U. buvo padovanota dovanojimo sutartimi. Byloje nėra jokių duomenų, kad tuometiniai namo bendraturčiai būtų ginčiję dovanojimo sutartį, kuria Ž. B. padovanojo pastogę savo dukrai, todėl ši 9,88 m ilgio pastogė, teismo ekspertizės akte nurodyta žymenimis P-5, P-6, priskirtina bendram naudojimuisi atsakovams. Taip pat pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo patalpa – pastogė 3,65*3,50 (12,77 kv. m.) buvo ar yra perleista ankščiau minėtų sandorių pagrindu, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šią ginčo pastogę nuosavybės teise įgijo ieškovė ir trečiasis asmuo, padarė išvadą, jog ši pastogė yra priskirtina pastato – viso gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpoms, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso bendraturčiams proporcingai jų turimai nuosavybės teisės daliai.

208.

21Pažymėjo, kad paaiškėjus aplinkybėms, kad gyvenamajame name galbūt yra galimas savavališkos statybos fakto konstatavimas, spręsti klausimus dėl gyvenamajame name esančių palėpių likimo, jų pripažinimo nuosavybės teise vienam iš bendraturčių, atidalijimo ar naudojimosi jomis tvarkos nustatymo, reikštų ne tik imperatyvaus CK 4.103 straipsnio 1 dalyje nustatyto reglamentavimo nepaisymą, bet ir tokios statybos įteisinimą. Taip pat nurodė, kad atmestinas ir reikalavimas leisti įteisinti ginčo palėpę be bendraturčių (atsakovų) sutikimo, nes tik kompetentingoms valstybės institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka pripažinus remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams bei konstatavus, kad savavališkos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų, bendraturčiai įgis teisę įteisinti nuosavybės teises į ginčo palėpes, įregistruojant jas visų bendraturčių vardu kaip jų bendrąją dalinę nuosavybę, proporcingai jų turimai nuosavybės teisės daliai, jei jie bendru sutarimu nenuspręs kitaip. Padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimai įpareigoti atsakovą pašalinti neteisėto remonto padarinius bei priteisti atsakovo veiksmais, atliekant statybos darbus, galimai padarytos žalos atstatymui 12 490,62 Eur, nėra pagrindo tenkinti.

229.

23Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog į atsakovo kameromis filmuojamą vaizdą patenka ne tik jam priklausanti namų valdos dalis, tačiau taip pat dalis šalių bendrai naudojamo žemės sklypo, kiemo, asmenys, gyvenantys name, bei į namą ateinantys pašaliniai asmenys, taip pat į tai, kad namų valda nėra vieša vieta, o atsakovas neįrodė, jog kamerų įrengimo tikslas yra proporcingas siekiui riboti ieškovės privatų gyvenimą, neatitinka Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatų tiek stebimos teritorijos, tiek renkamų vaizdo duomenų apimčių prasme, todėl ieškovės pažeistos asmens duomenų apsaugos teisės gintinos, įpareigojant atsakovą per teismo nustatytą terminą pašalinti visas stebėjimo kameras gyvenamojo namo viduje ir išorėje.

24III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai

2510.

26Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atsakovams naudotis priskirtos virtuvės, plane pažymėtos žymeniu 1-9, priskiriant ją naudotis ieškovei ir trečiajam asmeniui; išspręsti klausimą dėl pertvarkos pastogėje, įpareigojant atsakovą M. U. per tris mėnesius atstatyti išardytą sieną tarp patalpos 2-2 ir 3,65*3,50 (12,77 kv. m.) pastogės; išspręsti bylinėjimosi išlaidų klausimą.

2711.

28Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo vienintelis motyvas, jog ginčo virtuvė priskirtina naudotis atsakovams, nes jie neturi virtuvės, o ieškovė ir trečiasis asmuo gali naudoti garažą kaip virtuvę, teisiškai nepagrįstas. Nurodo, kad vienu atveju teismas nustatė naudojimosi tvarką (priskyrė) atsakovams priklausančia neįregistruota 9,88 ilgio pastoge, kitu atveju pasisakė, kad 3.65*3.50 pastogė negali būti priskirta naudotis ieškovei ir trečiajam asmeniui, nes ji neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Mano, kad apeliacinės instancijos teismui pripažinus ieškovei ir trečiajam asmeniui teisę naudotis aptariama pastoge arba sutikus su pirmosios instancijos išvada, jog ji priklauso visiems bendraturčiams, turėtų būti tenkinamas patikslinto ieškinio reikalavimas atstatyti sieną tarp patalpos 2-2, priklausančios atsakovams, ir 3,65*3,50 pastogės. Kitu atveju ieškovė ir trečiasis asmuo negali patekti j ją ir naudoti pagal paskirtį, nes atsakovas M. U. ją yra prijungęs prie patalpos 2-2. Taip pat nurodo, kad teismas nukrypo nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proporcingumo principo.

2912.

30Atsakovai apeliaciniu skundu prašo ginčijamą sprendimą iš dalies panaikinti ir priimti naują sprendimą – patalpas žymimas indeksais 1-9, 1-11 ir garažą žymimą indeksu G-l (12,10 kv. m.) priskirti bendrai naudotis R. B., E. B., M. U. ir R. P.; atsakovams M. U. ir R. P. priskirti naudotis mansardos patalpomis, žymimomis indeksais 1-9, 2-4, 2-2 ir 9,88 m. ilgio pastoge; netenkinti ieškovės reikalavimo įpareigoti atsakovą pašalinti visas stebėjimo kameras gyvenamojo namo viduje ir išorėje; priteisti iš ieškovės R. B. atsakovų M. U. ir R. P. naudai bylinėjimosi išlaidas.

3113.

32Atsakovai nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka iš dalies, t. y. nesutinka dalyje dėl nustatytos gyvenamojo namo, esančio Maironio g. 8, Palangoje, naudojimosi tvarkos, kuria garažas žymimas indeksu G-l (12,10 kv. m.), patalpa žymima indeksu 1- 11 (3,08 kv. m.) priskirta ieškovei ir trečiajam asmeniui E. B. bendram naudojimui, o patalpa, žymima indeksu 1-9, priskirta naudotis atsakovams, taip pat dėl teismo išvados, kad atsakovams priskirta naudotis 9,88 m. ilgio pastoge bei dėl vaizdo kamerų pašalinimo. Akivaizdu, kad teismas klaidingai įvertino bylos aplinkybes, neįsigilino į bylos esmę ir priėmė visiškai nepagrįstą ir neteisingą sprendimą šioje dalyje, prioritetą suteikė vienai iš proceso šalių – ieškovei, toks teismo sprendimas šioje dalyje pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus. Be to, teismo sprendimas šioje dalyje praktiškai nemotyvuotas, o teismo pateikti deklaratyvūs ir neišsamūs argumentai yra prieštaraujantys. Teismas visiškai neargumentuoja, kodėl garažą priskiria naudotis ieškovei ir trečiajam asmeniui, o ne atsakovams. Teismas visiškai ignoravo atsakovų teises į garažą, kurio paskirtis nėra griežtai apibrėžta tik automobilio laikymui. Garažo patalpa gali būti naudojama pagal bendraturčių poreikius. Teigia, kad nesuprantama, kodėl prioritetas šiuo atveju suteikiamas ieškovei ir trečiajam asmeniui. Teismo argumentai dėl patalpos, žymimos indeksu 1-11 priskyrimo ieškovei ir trečiajam asmeniui, yra prieštaringi. Kaip matyti iš sprendimo turinio teismas, nuspręsdamas vonios kambarį (prausyklą) priskirti ieškovei ir trečiajam asmeniui, atsižvelgė tik į tai, kad vonios kambarį (prausyklą) atsakovai jau turi įsirengę antrame aukšte prie jiems paskirtų naudotis kambarių, tačiau visiškai neatsižvelgė į tai, kad ir ieškovė su trečiuoju asmeniu turi taip pat įsirengę vonios kambarį patalpoje, žymimoje indeksu 1-7. Pažymi, kad teismo teiginys, kad viso pirmo aukšto patalpos priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui, prieštarauja paties teismo priimtiems sprendimams, nes būtent teismas nutarė patalpą, žymimą indeksu 1-9, priskirti atsakovams, be to, pirmame aukšte yra numatytos patalpos ir bendram naudojimui, t. y. patalpos, žymimos indeksais 1-3, 1-8. Mano, kad ne visos pirmo aukšto patalpos priklauso tik ieškovei ir trečiajam asmeniui. Teigia kad teismas, padalydamas dalį bendro naudojimo patalpų ir jas priskirdamas konkrečioms šalims, nesilaikė šalių lygiateisiškumo, proporcingumo, adekvatumo, protingumo ir teisingumo principų, neužtikrino bendraturčių interesų pusiausvyros. Mano, kad nustatyta naudojimosi tvarka nebus patogi visiems, neužtikrins galimybės naudojant gyvenamąjį namą gauti maksimalią naudą, gyvenamasis namas nebus naudojamas racionaliai, efektyviai ir patogiai, ir labiausiai pažeidžia atsakovų interesus. Akcentuoja, kad teismas visiškai nesigilino į pastogės techninius parametrus, nepagrįstai vadovavosi teismo ekspertize, kurioje klaidingai nurodoma apie neva esančias kitas pastoges, kaip pavyzdžiui pastogės, pažymėtos P-l, P-2, P-3, kurių aukštis 1,54 aukščiausioje vietoje, o prie sienų 0,21 cm aukštis. Pažymi, kad atsakovams priklauso 9,88 m. ilgio pastogė, esanti per visą namo ilgį, nes jokių kitų pastogių name nėra. Taip pat pažymi, kad atsakovas ieškovės ir trečiojo asmens teisių į privatumą nepažeidžia. Atsakovas įrengė vaizdo kameras turto (namo) saugumo tikslais, vaizdo kameromis nėra stebima ieškovės ir trečiojo asmens privatus gyvenimas, nes kameros nėra nukreiptos į ieškovės ir trečiojo asmens privačią valdą. Vien aplinkybė, kad vaizdo kameros stebėjimo laukas fiksuoja ir ieškovę su trečiuoju asmeniu, kurie atvyksta ir išvyksta iš namo, negali būti vertinamas kaip neteisėtas ieškovės ir jo sutuoktinio stebėjimas, sekimas, duomenų apie jų privatų gyvenimą rinkimas, turint tikslą skleisti šią informaciją.

3314.

34Trečiasis asmuo nurodo, kad E. B. prisideda prie savo sutuoktinės R. B. apeliacinio skundo jame nurodytais motyvais. Mano, kad teismas dėl faktinių aplinkybių gausos tiesiog padarė klaidą virtuvę 1-9, esančią I aukšte, priskirdamas atsakovams, nes jau teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad atsakovai po mamos mirties paveldėjo konkrečias patalpas namo II aukšte, o I aukšte - tik bendro naudojimo koridorių ir laiptinę. Nurodo, kad teismas pagrįstai ir motyvuotai padarė išvadą, kad namo II aukšte esanti 12,77 kv. m. (3,65 m*3,50 m) pastogė negali būti priskirta naudotis tik atsakovams, tačiau neatkreipė dėmesio, kad tokiu atveju, jeigu atsakovas M. U. neišardys savavališkai įrengtos pertvaros (sienos) tarp jam priklausančios patalpos II aukšte 2-2 ir 12,77 kv. m. pastogės, tokiu atveju ieškovai fiziškai negalės į šią pastogę patekti ir ja naudotis. Pažymi, kad teismas pagrįstai konstatavo U. atliktų kapitalinio remonto darbų, neturint parengto projekto ir bendrasavininkų sutikimo, neteisėtumą.

3515.

36Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovų apeliacinį skundą, paliekant pirmosios instancijos nutartį nepakeistą atsakovų apeliacinio skundo reikalavimų pagrindu; tenkinti ieškovės apeliacinį skundą; išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Nurodo, kad atsižvelgiant į aplinkybę, jog ieškovė ir trečiasis asmuo yra buvusių pirmo aukšto savininkų J. B., A. P. ir I. Č. turto įgijėjai, pirmosios instancijos teismas padarė rašytiniais įrodymais pagrįstą išvadą, jog visas pirmas aukštas, išskyrus bendro naudojimo patalpas 1-3,1-8, priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui, o atsakovai įgijo tai, kas nurodyta paveldėjimo teisės liudijime. Teigia, kad nėra teisinio pagrindo priskirti atsakovams naudotis virtuve 1-9, vonia 1-11 ir garažu, byloje nėra duomenų, jog mirus pirmo aukšto savininkei S. P. atsakovai būtų pareiškę reikalavimą dėl palikimo priėmimo. Nurodo, kad teismas tinkamai motyvavo, jog Ž. B., dovanodamas dukrai V. U. 9,88 m. ilgio pastogę, ją įvardijo vienaskaitos linksniu ir ši pastogė yra greta mansardoje esančių padovanotų kambarių 2-4,2-2. Ž. B. nuosavybės teise valdė 2/5 namo dalis antrame aukšte (mansardoje). Padovanojus V. U. 1/5 savo turto dalį ir ją įvardijus, Ž. B. turėjo likti taipogi 1/5 antro aukšto (mansardos) dalis. Liko kambarys 2-3 ir pastogė 3,65*3,50 (12,77 kv. m.), ekspertizės akto priede Nr. 1 pažymėta P-4. Teigia, kad teismas pagrįstai nusprendė, jog pastogės P-l, P-2, P-3 priklauso bendraturčiams proporcingai jų nuosavybės daliai, nes naudojimo tvarkos nustatymas pastogėmis P-1, P-2, P-3 reikštų galimai atsakovo M. U. atliktos savavališkos statybos įteisinimą bei imperatyvaus CK 4.103 straipsnio reglamentavimo nepaisymą. Pažymi, kad teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovas M. U. neteisėtai įrengė stebėjimo kameras be bendraturčių sutikimo, nes į atsakovo kameromis filmuojamą vaizdą patenka ne tik jam priklausanti namų valdos dalis, bet ir dalis šalių bendrai naudojamo žemės sklypo, kiemo, asmenys, gyvenantys name, bei į namą ateinantys pašaliniai asmenys.

3716.

38Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovės R. B. apeliacinį skundą atmesti, tenkinti atsakovų M. U. ir R. P. apeliacinį skundą; priteisti iš ieškovės R. B. atsakovų M. U. ir R. P. naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės pozicija, kad virtuvė (1-9) nuosavybės teise priklauso ieškovei ir trečiajam asmeniui. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių tokią ieškovės poziciją, išskyrus pateikiamas subjektyvias aplinkybių interpretacijas, prielaidas. Nurodo, kad 2009 m. balandžio 15 d. sprendime nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su bendro naudojimo patalpomis, todėl nėra pagrindo vadovautis šiuo ieškovės nurodomu sprendimu. Pažymi, kad atsakovai iš dalies sutinka su ieškovės pozicija, kad teismo nustatyta naudojimosi tvarka neatitinka teismo deklaruojamo teisėtumo, proporcingumo, racionalumo, socialinės taikos kriterijų, tačiau dėl kitų priežasčių, nei nurodo ieškovė. Atsakovų nuomone, ieškovams nepagrįstai priskirtos bendro naudojimo patalpos, žymimos indeksais 1-11 ir garažas G-l, o atsakovams patalpa, žymima indeksu 1-9. Patalpos, žymimos indeksais 1-9, 1-11 ir G-l (garažas), turi būti priskirtos naudotis visiems namo bendrasavininkams. Pažymi, kad yra tik viena pastogė, nes gyvenamojo namo stogą sudaro tik viena stogo konstrukcijų sistema iš gegnių ir grebėstų su šiferio plokščių danga. Pastogėje esančios erdvės negali būti laikomos atskiromis pastogėmis, nes neatitinka keliamų aukščio reikalavimų. Teigia, kad teismas tinkamai įvertino ginčo pobūdį, bylos sudėtingumą bei kitas aplinkybes ir paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, nes jas priteisdamas atsakovams neviršijo Rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio. Teismas pagrįstai ieškovės ieškinio dalies atmetimą vertino kaip atsakovų naudai priimtą sprendimą, suteikiantį atsakovams teisę į byloje patirtų išlaidų atlyginimą. Taip pat pažymi, kad pateikta pažyma dėl atstovavimo išlaidų yra tinkamas įrodymas, pagrindžiantis atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

39Teisėjų kolegija

konstatuoja:

40IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

41Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovų apeliacinis skundas atmestinas.

4217.

43Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4418.

45Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

4619.

47Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės ir atsakovų apeliacinius skundus, 2017 m. spalio 19 d. nutartimi Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeitė – panaikino teismo sprendimo dalį, kuria teismas virtuvės patalpą, pažymėtą indeksu (1-9), priskyrė naudotis atsakovams, ir kuria patalpa – garažas, pažymėtas indeksu (G-1), paskirta naudotis ieškovei ir trečiajam asmeniui. Kolegija paskyrė ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrai naudotis virtuvės patalpa, pažymėta indeksu (1-9); ieškovei, trečiajam asmeniui ir atsakovams bendrai naudotis patalpa – garažu, pažymėtu indeksu (G-1). Kolegija panaikino teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ieškovei ir atsakovams. Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį kolegija paliko nepakeistą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas, panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi.

4820.

49Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 22 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ir trečiojo asmens E. B. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovams M. U., R. P., dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. B., dėl bendrosios nuosavybės teise valdomo turto naudojimo tvarkos nustatymo, teisės įregistruoti turtą, žalos atlyginimo, teisės į asmeninį gyvenimą gynimo ir įpareigojimo pašalinti neteisėtai įrengtas stebėjimo kameras. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 19 d. nutarties dalis, kuriomis nustatyta gyvenamojo namo Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, patalpų naudojimosi tvarka ir atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą M. U. per tris mėnesius atstatyti išardytą sieną tarp patalpos 2-2 ir 3,65*3,50 (12,77 kv. m) pastogės, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, panaikino ir grąžino šią bylos dalį nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka iš naujo. Kitas Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 19 d. nutarties dalis paliko nepakeistas.

5021.

51Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta, jog 1958 m. kovo 6 d. S. P. įsigijo namų valdą Duomenys neskelbtini. 1958 m. gegužės 5 d. S. P. buvo išduotas statybos leidimas statyti gyvenamąjį namą. 1961 m. gruodžio 14 d. patvirtintas ir suderintas S. P. vykdomajam komitetui pateiktas ir patvirtintas mūrinio garažo projektas. 1962 m. kovo 29 d. S. P. ir Ž. B. susitarė jų santuokos metu įgytą turtą – gyvenamąjį namą pasidalyti tokiu būdu: Z. B. nuosavybės teise atiteko namo mansarda (sandorių pagrindu patalpos šiuo metu valdomos bylos šalių), o S. P. – visa apatinė namo dalis (sandorių pagrindu ieškovės ir trečiojo asmens šiuo metu valdomos patalpos). Taigi, bylos duomenimis, garažas buvo statomas pagal atskirą projektą, 1962 m. kovo 29 d. S. P. ir Z. B. susitarime garažo naudojimas atskirai neaptartas, t. y. garažas naudotis kuriam nors namo savininkui nepriskirtas, kitų duomenų, kad garažas būtų priskirtas naudotis kuriam nors iš savininkų, byloje nepateikta, teismai tokio fakto nenustatė.

5222.

53Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog bendraturčiai anksčiau būtų sudarę susitarimą dėl naudojimosi garažu tvarkos (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Taip pat byloje nėra tinkamai nustatyta, kokia buvo nusistovėjusi faktinė naudojimosi garažu tvarka. Pažymėjo, kad bylą nagrinėję teismai pakartojo šalių pozicijas (kurios yra priešingos) dėl naudojimosi garažu tvarkos ir jo tikrosios paskirties, tačiau iš esmės liko nenustatyta, nei kokiai paskirčiai iš tikrųjų buvo naudojamas garažas (pagal tiesioginę pagrindinę paskirtį – automobiliams laikyti, ar kitokiai – daiktams sandėliuoti, maistui ruošti ar pan.), nei kas iš šalių realiai naudojosi garažu, o jei naudojosi visi – kaip tas naudojimas buvo suderintas, pvz., dėl automobilių laikymo.

5423.

55Todėl sprendė, kad tam, jog būtų nustatyta tinkama naudojimosi garažu tvarka, t. y. atitinkanti savininkų teisėtus interesus, jų bendro turto nuosavybės teisės dalis, kuri būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę bei išvengti konfliktinių situacijų, būtina nustatyti papildomas faktines aplinkybes: kokia yra reali šios patalpos paskirtis, ar joje įmanoma laikyti daugiau nei vieną automobilį, jei garažas naudojamas pagal kitą paskirtį – koks šalių poreikis naudoti tokias patalpas, ar įmanomas racionalus jų bendras naudojimas pagal tą paskirtį.

5624.

57Teisėjų kolegija konstatavo, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria nustatyta gyvenamojo namo Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, patalpų naudojimosi tvarka, nes sprendžiant klausimą dėl garažo skyrimo naudoti, gali kilti būtinybė perskirstyti ir kitas patalpas tam, kad kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis kuo labiau atitiktų jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę, ir visiems bendraturčiams tektų pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, o nesant galimybės to padaryti, gali kilti poreikis spręsti dėl tinkamo kompensavimo.

5825.

59Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo pareigoti atsakovą M. U. per tris mėnesius atstatyti išardytą sieną tarp patalpos 2-2 ir 3,65*3,50 (12,77 kv. m) palėpės, kasacinis teismas nurodė, kad palėpė, nepriklausomai nuo to, ar ji gali būti formuojama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį gali būti priskirtina pastato dalims, priklausančioms butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Todėl teismas atsakovo M. U. veiksmus perkeliant pertvarą turėjo įvertinti šios normos ir CK 4.83 straipsnio 1 dalies aspektu, tačiau tokio vertinimo neatliko. Konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovą M. U. pašalinti neteisėto remonto padarinius ir per tris mėnesius atstatyti išardytą sieną tarp patalpos 2-2 ir 3,65*3,50 (12,77 kv. m) pastogės, netinkamai taikė materialiosios teisės normas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.82 straipsnio 1 dalis), iš esmės nesprendė ieškovės pareikšto reikalavimo įpareigoti atsakovą V. U. atstatyti išardytą sieną tarp patalpų 2-2 ir 3,65*3,50 (12,77 kv. m). Nurodė, kad nagrinėdamas iš naujo teismas turi įvertinti, ar nebuvo pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai, o jei toks pažeidimas būtų konstatuotas, spręsti dėl adekvataus jo padarinių šalinimo atsižvelgiant į abiejų šalių interesus (ieškovės galimybę patekti į šią pastato dalį pagal nustatytą naudojimosi kitomis patalpomis tvarką, šios dalies buvusį naudojimą, galimybę kompensuoti ieškovei kitais būdais ir kt.

60Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo

6126.

62Bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacine tvarka, ieškovės ir trečiojo asmens atstovė advokatė S. Š. akcentavo, kad atsakovai apeliaciniu skundu negali reikšti reikalavimų dėl naudojimosi tvarkos nustatymo / pakeitimo, kadangi bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jie nereiškė priešieškinio ir nepateikė savo naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo projekto. Į kolegijos teisėjo klausimą, kodėl atsakovai nereiškė byloje priešieškinio, jei nori kitokios naudojimosi tvarkos projekto, nei pasiūlė ieškovė, atsakovų atstovė advokatė J. P. atsakė, jog atsakovai neturėjo reikšti nei priešieškinio, nei teikti naudojimosi tvarkos projekto, kadangi jie argumentavo, kodėl nesutinka su pasiūlytu projektu ir nurodė, kokia naudojimosi tvarka juos tenkintų.

6327.

64Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia privalomumą žemesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. Pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį įvertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo.

6528.

66Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo antrą kartą apeliacine tvarka ribas nustatė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-244-248/2018. Tai yra kasacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 19 d. nutarties dalis, kuriomis nustatyta gyvenamojo namo Duomenys neskelbtini, unikalus Nr., Duomenys neskelbtini patalpų naudojimosi tvarka ir atmestas ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą M. U. per tris mėnesius atstatyti išardytą sieną tarp patalpos 2-2 ir 3,65*3,50 (12,77 kv. m) pastogės, taip pat paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir grąžino šią bylos dalį nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka iš naujo. Todėl nagrinėjant bylą antrą kartą apeliacinės instancijos teisme tirtinos ir vertintos aplinkybės, nurodytos šios nutarties 24-26 punktuose.

67Dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo

6829.

69CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ši nuostata reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo daiktu tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, kad, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ir kt.); teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalių konfliktinei situacijai šalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

7030.

71Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, nepriklausomai nuo to, pagal kurio bendraturčio ieškinį nagrinėjama byla, turi paisyti visų bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių įstatymų saugomų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2003); priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2010 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2010; kt.).

7231.

73Nustatant naudojimosi tvarką visų pirma turi būti taikomi šie kriterijai: 1) teisėtumas; 2) realiųjų dalių adekvatumas dalims bendrosios nuosavybės teisėje; 3) socialinės taikos užtikrinimas ir proporcingumas; 4) naudojimosi daiktu racionalumas (patogumas) ir efektyvumas; 5) faktinių nuosavybės santykių stabilumas.

7432.

75Pirmosios instancijos teismas nustatė tokią naudojimosi gyvenamojo namo Duomenys neskelbtini, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, dalimis tvarką: ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrai naudoti priskyrė pirmo aukšto patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-1, 1-2, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, 1-10, 1-11, G-1 (12,10 kv. m), pavėsinę 2H1 m ir mansardos patalpą 2-3; atsakovams priskyrė naudotis mansardos patalpomis, žymimomis indeksais 1-9, 2-4, 2-2, ir 9,88 m ilgio pastoge (teismo ekspertizės akte pažymėta P-5, 9-6); bendrai ieškovei, trečiajam asmeniui ir atsakovams priskyrė naudoti patalpas, žymimas indeksais 1-3, 1-8, 2-1, kitus kiemo statinius bei įrenginius.

7633.

77Ieškovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atsakovams naudotis priskirtos virtuvės, plane pažymėtos žymeniu 1-9, priskiriant ją naudotis ieškovei ir trečiajam asmeniui. Atsakovai apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria garažas, žymimas indeksu G-l (12,10 m2), patalpa žymima indeksu 1- 11 (3,08 kv. m.), priskirta ieškovei ir trečiajam asmeniui E. B. bendram naudojimui, o patalpa, žymima indeksu 1-9, priskirta naudotis atsakovams.

7834.

79Klaipėdos apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė – panaikino teismo sprendimo dalį, kuria teismas virtuvės patalpą, pažymėtą indeksu (1-9), priskyrė naudotis atsakovams, ir kuria patalpa – garažas, pažymėtas indeksu (G-1), paskirta naudotis ieškovei ir trečiajam asmeniui. Kolegija paskyrė ieškovei ir trečiajam asmeniui bendrai naudotis virtuvės patalpa, pažymėta indeksu (1-9); ieškovei, trečiajam asmeniui ir atsakovams bendrai naudotis patalpa – garažu, pažymėtu indeksu (G-1).

8035.

81Kasaciniu skundu ieškovė ir trečiasis asmuo prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria namo Palangoje, Maironio g. 3, patalpa G-1 paskirta naudotis ieškovei, trečiajam asmeniui ir atsakovams bendrai, ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria paskirta šia patalpa naudotis tik ieškovei ir trečiajam asmeniui.

8236.

83Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2017 m. spalio 19 d. nutartimi panaikinęs Klaipėdos apygardos teismo nutarties dalį, kuria nustatyta gyvenamojo namo, Duomenys neskelbtini unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, patalpų naudojimosi tvarka, nurodė, kad tam, jog būtų nustatyta tinkama naudojimosi garažu tvarka, t. y. atitinkanti savininkų teisėtus interesus, jų bendro turto nuosavybės teisės dalis, kuri būtų patogi bendraturčiams, racionali ir padėtų geriau valdyti nuosavybę bei išvengti konfliktinių situacijų, būtina nustatyti papildomas faktines aplinkybes: kokia yra reali šios patalpos paskirtis, ar joje įmanoma laikyti daugiau nei vieną automobilį, jei garažas naudojamas pagal kitą paskirtį – koks šalių poreikis naudoti tokias patalpas, ar įmanomas racionalus jų bendras naudojimas pagal tą paskirtį.

8437.

85Teisėjų kolegija pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl garažo skyrimo naudoti gali kilti būtinybė perskirstyti ir kitas patalpas tam, kad kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis kuo labiau atitiktų jo idealiąją dalį pagal bendrosios dalinės nuosavybės teisę ir visiems bendraturčiams tektų pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys, o nesant galimybės to padaryti, gali kilti poreikis spręsti dėl tinkamo kompensavimo.

8638.

87Bylos duomenimis, 1958 m. kovo 6 d. S. P. įsigijo namų valdą, esančią Duomenys neskelbtini. 1958 m. gegužės 5 d. S. P. išduotas statybos leidimas gyvenamajam namui statyti (1 t., b. l. 125). 1962 m. kovo 29 d. S. P. ir Ž. B. susitarė jų santuokos metu, 1958 m. kovo 6 d. įgytą turtą – gyvenamąjį namą, esantį Duomenys neskelbtini, pasidalinti tokiu būdu - Z. B. nuosavybės teise atitenka namo mansarda/salkos/, o S. P. – visa apatinioji namo dalis (1 t., b. l. 187).

8839.

891970 m. vasario 13 d. aktu valstybiniam asmeninio gyvenamo namo priėmimui, patvirtintu 1970 m. vasario 24 d. Palangos miesto vykdomojo komiteto pirmininko, valstybinė komisija nustatė, kad ginčo namo, esančio Duomenys neskelbtini, statyba pradėta 1958 m. gegužės 13 d. (jos statybinė kubatūra 448 m3, naudingas plotas 96,7 m2, gyvenamas plotas – 64 m2). Valstybinė komisija nutarė priimti statytojos S. P. gyvenamą namą eksploatacijon (1 t., b. l. 127-128).

9040.

911972 m. lapkričio 10 d. Ž. B. ir V. U. sudarė dovanojimo sutartį, patvirtintą Palangos valstybinės notarinės kontoros notarės O. V., pagal kurią Ž. B. padovanojo V. U. 1/5 dalį šlako blokų gyvenamojo namo su salka, veranda ir priestatu, turinčio 110,88 m2 bendro naudingojo ploto, 74,04 m2 gyvenamojo ploto ir tai daliai priklausančius kiemo įrenginius, esančius Duomenys neskelbtini., 22,675 m2 žemės sklype. Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad paminėto namo 2/5 dalys priklauso Z. B. ir 3/5 dalys – S. P. asmeninės nuosavybės teise (pagrindas – Klaipėdos tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro 1972-11-09 pažymėjimo Nr. 3306). Šios sutarties 7 punkte nurodyta, kad V. U. nuolatiniam naudojimui suteikiama: gyvenamo namo salkoje kambarys 2-4 (11,52 m2), 2-2 (5,59 m2) ir pastogė 9,88 m ilgio. Koridorius 2-1 (11,33 m2), laiptai, koridorius pirmame aukšte I-3 (4 m2) ir 1,25x1,82, o taip pat kiemo įrengimai paliekama bendram naudojimui (1 t., b. l. 126). Šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Ž. B. V. U. dovanojimo sutartimi padovanojo 1/5 gyvenamojo namo dalį nuo bendro 110,88 m2 ploto, tai yra 22,18 m2. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad 1972 m. lapkričio 10 d. sudarant dovanojimo sutartį, ginčo garažas egzistavo, tačiau į dovanojimo sutartį nebuvo įtrauktas.

9241.

93Iš byloje esančio 2007 m. rugpjūčio 31 d. papildomo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, patvirtinto Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K. (notarinio registro Nr. 7024), nustatyta, kad V. U., mirusios. Duomenys neskelbtini, turtą – ¾ dalis lygiomis dalimis paveldėjo jos sūnus M. U. ir duktė R. P., įskaitant ir 5/25 dalis gyvenamosios paskirties pastato/gyvenamojo namo 1A1b, turinčio 146,62 m2 bendro ploto, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, su 5/25 dalimis kitos paskirties kitų statinių/kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių Duomenys neskelbtini. (1 t., b. l. 191). Pažymėtina, kad šiame liudijime nurodytos registro pastabos: po kadastrinių matavimų įtraukus garažo ir priestato plotą, namo 1A1b plotas 146,62 m2. Bendraturčių nuosavybės dalys paskaičiuotos nuo 110,88 m2. Pastato 1A1b buvęs žymėjimas 1A1p.

9442.

952007 m. rugsėjo 14 d. sutartimi, patvirtinta Kauno miesto 9-ojo notarų biuro notarės D. K. (notarinio registro Nr. 7541) M. U., R. P. ir B. U. pasidalijo paveldėtą mirusios V. U. dalį turto, t. y. susitarė, kad M. U. asmeninėn nuosavybėn pereina ½ dalis 5/25 dalių gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastato/gyvenamojo namo 1A1b, turinčio 146,62 m2 bendrojo ploto, tūris 647 m3, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, su ½ dalimi 5/25 dalimis kitos paskirties kitų statinių/kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančius Duomenys neskelbtini., o R. P. asmeninėn nuosavybėn pereina ½ dalis 5/25 dalių gyvenamosios (vieno buto pastatai) paskirties pastato/gyvenamojo namo 1A1b, turinčio 146,62 m2 bendrojo ploto, tūris 647 m3, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, su ½ dalimi 5/25 dalimis kitos paskirties kitų statinių/kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (tvora, kiemo aikštelė), unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančius Duomenys neskelbtini. (1 t., b. l. 192-193).

9643.

97Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. U., mirusios 2006 m. spalio 13 d., turtą atsakovai paveldėjo dalimis nuo 110,88 m2, todėl į papildomą (dėl padidėjimo) plotą atsakovai negali pretenduoti.

9844.

99Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-441-378/2015, nurodė, kad teorijoje yra išskiriami du būdai: 1) nuosavybės teisės įgijimas pirminiu būdu; 2) nuosavybės teisės įgijimas išvestiniu būdu. Pirminiu nuosavybės teisės įgijimo būdu yra laikomas toks būdas, kai įgijėjo teisė į daiktą atsiranda pirmą kartą arba nepriklausomai nuo ankstesnių teisių į jį. Išvestiniu nuosavybės teisės įgijimo būdu yra laikomas toks būdas, kai naujojo savininko nuosavybės teisė remiasi ankstesnio savininko teise ir yra išvesta iš jo teisės. Prie pirminių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įgijimo būdų yra priskiriamas naujo daikto sukūrimas – naujų pastatų statyba arba nuosavybės teisės įgijimas įgyjamosios senaties būdu. Prie išvestinių nuosavybės teisės į nekilnojamuosius daiktus įgijimo būdų galima priskirti nuosavybės teisės įgijimą sandorių, pavyzdžiui, pirkimo–pardavimo, dovanojimo būdu, taip pat nuosavybės teisės įgijimą paveldint palikėjo turtą. Įstatymuose yra nustatytas principas, kad niekas negali perduoti daugiau teisių, negu pats turi. Šis principas yra taikytinas nuosavybės teisių perdavimui išvestiniu būdu.

10045.

101Nagrinėjamu atveju atsakovai namo dalį paveldėjo 2007 m. po motinos V. U. mirties, o V. U. šią namų valdos dalį gavo dovanų iš buvusio savininko Z. B. pagal 1972 m. lapkričio 10 d. dovanojimo sutartį, kurioje konkrečiai įvardytos patalpos, pereinančios V. U. nuosavybėn. Todėl vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimu bei aukščiau nurodytomis aplinkybėmis darytina išvada, kad atsakovų nuosavybės teisės į namo dalį yra išvestinės, todėl atsakovai negalėjo paveldėti daugiau teisių į daiktą (daugiau patalpų), negu jų turėjo V. U..

10246.

103Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m. balandžio 15 d. išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. P. ir I. Č. ieškinį atsakovei J. B. dėl iškeldinimo, tretieji asmenys M. U. ir R. P.. Minėtame sprendime teismas nustatė, kad visa apatinė arba pirmo aukšto namo dalis nuosavybės teise atiteko ieškovams A. P. ir I. Č. (iš jų patalpas įsigijo ieškovė). Kaip teisingai atkreipė dėmesį ieškovės ir trečiojo asmens atstovė, minėtoje byloje trečiaisiais asmenimis dalyvavo ir M. U. bei R. P., tačiau jie nereiškė reikalavimo dėl J. B. iškeldinimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, galima teigti, jog M. U. ir R. P. nereiškė reikalavimo iškeldinti J. B., kadangi jiems pirmo aukšto patalpos nuosavybės teise nepriklausė ir jie jomis nesinaudojo.

10447.

105Teismo posėdžio metu ieškovė paneigė atsakovų teiginį, jog garažas buvo naudojamas bendrai ir paaiškino, kad tuo metu, kai jos seneliai vasaromis nuomodavo kambarius, garažas laikinai buvo naudojamas kaip vasaros virtuvėlė, tačiau kitais metų laikais jis vėl buvo naudojamas pagal tiesioginę paskirtį – buvo laikomas ieškovės senelio automobilis. Pasak ieškovės, kai jos senelis vedė antrą kartą, garaže jau ir vasaros metu stovėdavo antros žmonos J. B., kurios dalį ieškovė su vyru nupirko, automobilis Toyota. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio 2009 m. gegužės 6 d. antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 257 nustatyta, kad 2009 m. gegužės 12 d. ginčo garaže stovėjo automobilis, kurio valstybinis numeris ( - ) Antstolė taip pat užfiksavo, jog garažo viduje ant sienų sukabinti moteriški rūbai.

10648.

107Į teisėjų kolegijos nario klausimą, kas šiuo metu yra laikoma garaže, ieškovės ir trečiojo asmens atstovė nurodė, jog vykstant ginčams garaže yra laikomi dviračiai, o ieškovė pabrėžė, jog įprastai garažas yra naudojamas automobiliui laikyti. Atsakovų atstovė į kolegijos pirmininko klausimą, kaip atsakovai įsivaizduoja bendrą garažo naudojimą, atsakė, jog galima garažą perskirti perpus ir jame laikyti dviračius. Teisėjų kolegija atsakovų atstovės pasiūlymą vertina kritiškai. Iš ieškovės paaiškinimų, byloje esančių įrodymų matyti, kad įprastai garažas buvo naudojamas pagal tiesioginę paskirtį – garaže buvo laikomas automobilis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad garažo plotas 12,10 m2, tai reiškia, jog nėra jokių galimybių šiame garaže laikyti daugiau nei vieną automobilį.

10849.

109Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą, kam priskirti naudotis garažu G-1, esminis dėmesys skirtinas ne aplinkybėms, kas yra laikoma garaže, kadangi šioje nutartyje nustatyta, jog atsakovai, paveldėję savo mamos turtą dalimis nuo 110,88 m2, į papildomą (dėl padidėjimo) plotą, tame tarpe ir į garažą G-1, negali pretenduoti.

11050.

111Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl atsakovams naudotis priskirtos virtuvės, plane pažymėtos žymeniu 1-9.

11251.

113Pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčo virtuvę 1-9 priskirti naudotis atsakovams grindžiamas argumentu, jog atsakovai neturi virtuvės, o ieškovė ir trečiasis asmuo gali naudoti garažu kaip virtuve. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka.

11452.

115Bylos duomenimis, atsakovai jiems priklausančioje patalpoje 2-4 yra įsirengę virtuvę. Iš antstolės R. V. 2014 m. spalio 15 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 633 nustatyta, kad antstolė užfiksavo, jog patalpoje 2-4, priklausančioje atsakovams, yra įrengta virtuvė (1 t., b. I. 183-186, 4 nuotrauka). Taip pat nesutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog ieškovė virtuvę gali įsirengti garažo G-1 patalpose. Jau minėta, kad garažas skirtas naudoti pagal tiesioginę jo paskirtį – laikyti automobilį, tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Pirmosios instancijos teismo argumentai dėl virtuvės 1-9 priskyrimo naudotis atsakovams atmestini ir jau minėtu pagrindu, t. y. 1972 m. lapkričio 10 d. Ž. B. dovanojimo sutartyje padovanojo dukrai V. U. 1/5 iš savo turimų 2/5 namo dalių mansardoje. Pagal dovanojimo sutarti (7 punktas) V. U. buvo padovanota gyvenamojo namo mansardoje esantys kambariai 2-4 (11,52 m2), 2-2 (5,59 m2), 9,88 m. ilgio pastogė, taip pat nurodytos ir dovanojamos bendrojo naudojimo patalpos - koridorius 2-1, laiptai, koridorius pirmame aukšte 1-3 ir 1,25*1,82, kiemo įrenginiai (1 t., b. 1. 126). Dovanojimo metu ir šiuo metu nuosavybės dalys yra skaičiuotos ir įregistruotos VĮ Registrų centre nuo tuo metu buvusio namo bendro naudingojo ploto – nuo 110,88 m2. Mirus V. U., pagal 2007 m. rugpjūčio 31 d. papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, 2007 m. rugsėjo 14 d. sutartį, V. U. turto dalis paveldėjo atsakovai atitinkamai po1/2 dalį mirusiosios turto (1 t., b. I. 191-192). Pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas aplinkybę, jog atsakovai paveldėjo tik tai, kas apibrėžta Ž. B. dovanojimo sutartyje, nepagrįstai suteikė atsakovams teisę naudotis virtuve (1-9), kurios jie nepaveldėjo.

11653.

117Vadovaujantis nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovams priskirta naudotis virtuvės patalpa 1-9, keistina, šią patalpą skiriant naudoti ieškovei ir trečiajam asmeniui. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria garažas žymimas indeksu G-l (12,10 m2), priskirta ieškovei ir trečiajam asmeniui E. B. bendram naudojimui, paliktina nepakeista. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia naudojimosi tvarka labiausiai atitiks teisėtumo, proporcingumo, racionalumo, socialinės taikos kriterijus.

118Dėl bendraturčio teisių ir teisėtų interesų gynimo

11954.

120Kasacinis teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartyje pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo pareigoti atsakovą M. U. per tris mėnesius atstatyti išardytą sieną tarp patalpos 2-2 ir 3,65*3,50 (12,77 kv. m) palėpės, nurodė, kad palėpė, nepriklausomai nuo to, ar ji gali būti formuojama kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį gali būti priskirtina pastato dalims, priklausančioms butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios nuosavybės teise. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodė, jog atsakovo M. U. veiksmai perkeliant pertvarą turi būti įvertinti šios normos ir CK 4.83 straipsnio 1 dalies aspektu. Nurodė, kad nagrinėdamas iš naujo teismas turi įvertinti, ar nebuvo pažeisti kitų bendraturčių teisėti interesai, o jei toks pažeidimas būtų konstatuotas, spręsti dėl adekvataus jo padarinių šalinimo atsižvelgiant į abiejų šalių interesus.

12155.

122Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.

12356.

124CK. 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę naudotis gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektais pagal jų funkcinę paskirtį, nepažeisdamas kitų patalpų savininkų (naudotojų) teisių ir teisėtų interesų.

12557.

126Ieškovė, atsižvelgusi į minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus, teismo posėdžio metu savo, kaip bendraturtės interesų pažeidimą, įrodinėja argumentais, jog atsakovas M. U. savavališkai išgriovė palėpės sieną, kuri buvo laikančioji konstrukcija bei apjungė su savo 2-2 kambariu, dirbtinai sumažindamas palėpės aukščius, taip siekdamas, jog jų plotas nebūtų apskaitomas. Atsakovų teigimu, nagrinėjamu atveju bendraturčių teisėtų interesų pažeidimo nėra, kadangi visa 9,88 m palėpė priklauso atsakovams, ji yra nedaloma, ir pabrėžia, kad patekimas į palėpę ne per 2-2 patalpą, kuri priklauso atsakovams, nėra įmanomas.

12758.

128Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad gyvenamajame name iki atsakovo M. U. atliktų darbų buvo įrengtos mansardinės patalpos. Jas įrengus bendra erdvė – buvusi vientisa pastogė, tarp pirmo aukšto perdangos, išorinių galinių sienų ir šlaitinio stogo apačios buvo suskaidyta, kas sąlygojo atskirų (keturių) pastogių (palėpių) suformavimą, t. y. iki atsakovo M. U. atliktų remonto darbų gyvenamajame name buvo trys pastogės virš pirmo aukšto patalpų (žr. ekspertizės akto priedo Nr. 1, P-4, P-5, P-6), ir viena pastogė virš mansardinio aukšto patalpų 2-2, 2-1, 2-4 (atitinkamai ekspertizės akte pažymėta salkos (mansardos) plane I-5, I-7, I-10) (T.1, b. l. 197), šiuo metu apimanti suremontuotas pastoges P-1, P-2, P-3 (pastogių žymėjimas pagal ekspertizės aktą, akto priedas Nr. 4). Teismo ekspertizės akte taip pat konstatuota, kad po M. U. atliktų remonto darbų buvo suformuota pastogės patalpa P-7 (žymėjimas pagal ekspertizės akto priedas Nr. 6) ir pastogės patalpos P-1, P-2, P-3 (ekspertizės akto priedas Nr. 4).

12959.

130Ieškovės teigimu, atsakovo išgriauta palėpės siena buvo laikančioji konstrukcija, tačiau pažymėtina, jog byloje nėra šį teiginį patvirtinančių įrodymų, t. y. 2014 m. rugpjūčio 20 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus rašte Nr. 2D-12913(16.2) nurodyta, jog laikančiųjų konstrukcijų statytojas nekeitė ir nestiprino; ekspertizės akte taip pat nėra išvados, jog išgriauta palėpės siena buvo laikančioji konstrukcija.

13160.

132Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimą dėl ieškovės interesų pažeidimo CK 4.83 straipsnio 1 dalies prasme, būtina įvertinti realias ieškovės galimybes patekti į ginčo patalpas ir jomis naudotis. Iš byloje esančių brėžinių matyti, ir to neginčija ieškovė, jog ieškovė iš jai priklausančios patalpos 2-3 neturi galimybės patekti į ginčo patalpas. Patekimas į šias patalpas įmanomas tik per atsakovams priklausančią patalpą 2-2.

13361.

134Nors į teisėjų kolegijos nario pastebėjimą, jog ir iki pertvaros išgriovimo ieškovė neturėjo galimybės patekti į palėpę, ieškovės atstovė pažymėjo, jog atstačius pertvarą ieškovė įsirengs įėjimą į palėpę, tačiau teisėjų kolegija šį argumentą vertina kritiškai. Iš brėžinių matyti, kad palėpės aukštis toje vietoje, kur palėpė ribojasi su ieškovei priklausančia patalpa 2-3, yra itin mažas, kas sudaro kliūtį įrengti tinkamą įėjimą. Kaip atkreipė dėmesį atsakovų atstovė, jei ieškovė įsirengs įėjimą iš jai priklausančios patalpos, tai ji turės galimybę tik įlįsti, o ne įeiti į palėpę. Atkreiptinas dėmesys, jog itin žemas palėpės aukštis fiksuojamas ir ekspertizės akte (aukščiausioje palėpės vietoje matuojant nuo grindų paviršiaus – 1,58 m). Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog iki šalių ginčo šiomis palėpės patalpomis ji nesinaudojo – pasak ieškovės, joje buvo laikomi jos močiutės daiktai.

13562.

136Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, jog pertvaros pašalinimas pažeidė kitų bendraturčių interesus, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą įpareigoti atsakovą M. U. pašalinti neteisėto remonto padarinius ir per tris mėnesius atstatyti išardytą sieną tarp patalpos 2-2 ir 3,65*3,50 (12,77 kv. m) pastogės.

137Dėl bylos procesinės baigties

13863.

139Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas reikšmingas bylos aplinkybes, todėl iš dalies priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

140Dėl bylinėjimosi išlaidų

14164.

142Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).

143Bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme

14465.

145Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė R. B. (įskaitant bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė pradinė ieškovė J. B., kurios procesines teises ir pareigas perėmė R. B.), turėjo iš viso 4 773,29 Eur bylinėjimosi išlaidų - 580,00 Eur (5x41 Eur + 12491 Eur x 3 proc.) žyminio mokesčio (2 t., b. l. 182), 2 890,00 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai už konsultacijas 2014-2017 metais, atstovavimo teismo posėdžiuose, patikslinto ieškinio parengimą, pasirengimą bylos nagrinėjimui bei 1 303,29 Eur išlaidų už ekspertizę.

14666.

147Atsakovai M. U. ir R. P. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu patyrė 3 092,81 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (T. 2, b. l. 107). Ieškovės teigimu, atsakovų atstovės advokatės J. P. pateikta 2016 m. balandžio 25 d. pažyma dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo neatitinka CPK 98 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos proceso nuostatos, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos turi būti pagrįstos ir detalizuotos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės argumentai nepagrįsti, kadangi nagrinėjamu atveju yra pateikta pažyma dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo, kurioje yra aiškiai nurodyta, kokios paslaugos atsakovams buvo teiktos, kokia šių paslaugų kaina, ir patvirtina, kad nurodytą sumą atsakovai sumokėjo.

14867.

149Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teismas nors ir keitė ieškovės prašomą patvirtinti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, tačiau iš esmės laikė, kad šį ieškovės reikalavimą tenkina visiškai. Todėl šiuo atveju ir pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl naudojimosi virtuvės patalpa 1-9, patenkintų ir atmestų ieškovės reikalavimų proporcijos nesikeičia, todėl nėra pagrindo perskaičiuoti priteistų bylinėjimosi išlaidų.

150Bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme

15168.

152Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 22 d. pažyma apie 7,84 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).

15369.

154Ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 200,00 Eur žyminį mokestį už kasacinį skundą (4 t., b. l. 30). Atsakovai pateikė įrodymus, kad turėjo 800,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su atsiliepimo į kasacinį skundą parengimu (4 t., b. l. 6).

15570.

156Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas tenkintas, 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei priteistinos iš atsakovų, t. y. po 100,00 Eur iš kiekvieno atsakovo. Iš atsakovų taip pat priteistina po 3,92 Eur išlaidų valstybės naudai.

157Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme

15871.

159Apeliacinėje instancijoje šalys turėjo šias bylinėjimosi išlaidas: ieškovė sumokėjo 82 Eur žyminį mokestį, atsakovai pateikė įrodymus apie turėtas 1 400 Eur teisinės pagalbos išlaidas bei apie sumokėtą 31 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą.

16072.

161Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovės apeliacinį skundą patenkintus iš dalies, t. y. patenkinus 50 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovų priteistina po 20,50 Eur (82 Eur/2/2).

16273.

163Iš viso ieškovei R. B. iš atsakovų M. U. ir R. P. priteistina po 120,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų kasacinės ir apeliacinės instancijos teismuose (100 Eur + 20,50 Eur).

164Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

165Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą pakeisti.

166Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas virtuvės patalpomis, pažymėtomis indeksu 1-9, esančiomis gyvenamajame name Duomenys neskelbtini, naudotis priskyrė atsakovams M. U. ir R. P..

167Paskirti ieškovei R. B. ir trečiajam asmeniui E. B. bendram naudojimui virtuvės patalpas, pažymėtas indeksu 1-9, esančias gyvenamajame name Duomenys neskelbtini.

168Kitą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo) 2017 m. gegužės 9 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

169Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų Palangos miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi.

170Priteisti ieškovei R. B. iš atsakovų M. U. ir R. P. po 120,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

171Priteisti iš atsakovų M. U. ir R. P. po 3,92 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė prašė teismo: 1) ieškovei R. B. ir trečiajam asmeniui E. B.... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad atsakovas M. U. be būtinų leidimų ir bendraturčių... 9. 3.... 10. Kapitaliniu remontu buvo padaryti namo laikančiųjų konstrukcijų... 11. 4.... 12. Palėpe, kurią savavališkai įrengė ir kuria be teisinio pagrindo naudojosi... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. 5.... 15. Palangos miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu tenkino... 16. 6.... 17. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju padalyti šalių valdomas patalpas vien tik... 18. 7.... 19. Teismas padarė išvadą, kad Ž. B., dovanodamas savo dukrai V. U. nuolatiniam... 20. 8.... 21. Pažymėjo, kad paaiškėjus aplinkybėms, kad gyvenamajame name galbūt yra... 22. 9.... 23. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog į atsakovo kameromis... 24. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai... 25. 10.... 26. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 27. 11.... 28. Ieškovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo vienintelis motyvas, jog... 29. 12.... 30. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo ginčijamą sprendimą iš dalies... 31. 13.... 32. Atsakovai nurodo, kad su teismo sprendimu nesutinka iš dalies, t. y. nesutinka... 33. 14.... 34. Trečiasis asmuo nurodo, kad E. B. prisideda prie savo sutuoktinės R. B.... 35. 15.... 36. Atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovų... 37. 16.... 38. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai prašo ieškovės R. B.... 39. Teisėjų kolegija... 40. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 41. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. Atsakovų apeliacinis... 42. 17.... 43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 44. 18.... 45. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis... 46. 19.... 47. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo... 48. 20.... 49. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. birželio 22 d. išnagrinėjo... 50. 21.... 51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios... 52. 22.... 53. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog bendraturčiai anksčiau būtų sudarę... 54. 23.... 55. Todėl sprendė, kad tam, jog būtų nustatyta tinkama naudojimosi garažu... 56. 24.... 57. Teisėjų kolegija konstatavo, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės... 58. 25.... 59. Pasisakydamas dėl ieškinio reikalavimo pareigoti atsakovą M. U. per tris... 60. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo... 61. 26.... 62. Bylą nagrinėjant antrą kartą apeliacine tvarka, ieškovės ir trečiojo... 63. 27.... 64. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CPK 362 straipsnio 2... 65. 28.... 66. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo antrą kartą apeliacine tvarka ribas... 67. Dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo... 68. 29.... 69. CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės... 70. 30.... 71. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, spręsdamas bendraturčių... 72. 31.... 73. Nustatant naudojimosi tvarką visų pirma turi būti taikomi šie kriterijai:... 74. 32.... 75. Pirmosios instancijos teismas nustatė tokią naudojimosi gyvenamojo namo... 76. 33.... 77. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo... 78. 34.... 79. Klaipėdos apygardos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitė... 80. 35.... 81. Kasaciniu skundu ieškovė ir trečiasis asmuo prašė panaikinti apeliacinės... 82. 36.... 83. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2017 m. spalio 19 d. nutartimi panaikinęs... 84. 37.... 85. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog sprendžiant klausimą dėl garažo skyrimo... 86. 38.... 87. Bylos duomenimis, 1958 m. kovo 6 d. S. P. įsigijo namų valdą, esančią... 88. 39.... 89. 1970 m. vasario 13 d. aktu valstybiniam asmeninio gyvenamo namo priėmimui,... 90. 40.... 91. 1972 m. lapkričio 10 d. Ž. B. ir V. U. sudarė dovanojimo sutartį,... 92. 41.... 93. Iš byloje esančio 2007 m. rugpjūčio 31 d. papildomo paveldėjimo teisės... 94. 42.... 95. 2007 m. rugsėjo 14 d. sutartimi, patvirtinta Kauno miesto 9-ojo notarų biuro... 96. 43.... 97. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti... 98. 44.... 99. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartyje, priimtoje... 100. 45.... 101. Nagrinėjamu atveju atsakovai namo dalį paveldėjo 2007 m. po motinos V. U.... 102. 46.... 103. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Palangos miesto apylinkės teismas 2009 m.... 104. 47.... 105. Teismo posėdžio metu ieškovė paneigė atsakovų teiginį, jog garažas buvo... 106. 48.... 107. Į teisėjų kolegijos nario klausimą, kas šiuo metu yra laikoma garaže,... 108. 49.... 109. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą, kam... 110. 50.... 111. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 112. 51.... 113. Pirmosios instancijos teismo sprendimas ginčo virtuvę 1-9 priskirti naudotis... 114. 52.... 115. Bylos duomenimis, atsakovai jiems priklausančioje patalpoje 2-4 yra įsirengę... 116. 53.... 117. Vadovaujantis nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismo... 118. Dėl bendraturčio teisių ir teisėtų interesų gynimo... 119. 54.... 120. Kasacinis teismas 2017 m. spalio 19 d. nutartyje pasisakydamas dėl ieškinio... 121. 55.... 122. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios... 123. 56.... 124. CK. 4.83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas... 125. 57.... 126. Ieškovė, atsižvelgusi į minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje... 127. 58.... 128. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais bei teismo ekspertizės aktu... 129. 59.... 130. Ieškovės teigimu, atsakovo išgriauta palėpės siena buvo laikančioji... 131. 60.... 132. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant klausimą dėl ieškovės interesų... 133. 61.... 134. Nors į teisėjų kolegijos nario pastebėjimą, jog ir iki pertvaros... 135. 62.... 136. Vadovaudamasis nurodytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas... 137. Dėl bylos procesinės baigties... 138. 63.... 139. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai ir... 140. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 141. 64.... 142. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą atitinkamai pakeičiamas... 143. Bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme... 144. 65.... 145. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovė R. B. (įskaitant... 146. 66.... 147. Atsakovai M. U. ir R. P. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu... 148. 67.... 149. Pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 150. Bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme... 151. 68.... 152. Pažymėtina, kad kasacinis teismas patyrė išlaidų, susijusių su... 153. 69.... 154. Ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 200,00 Eur žyminį mokestį už... 155. 70.... 156. Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas tenkintas, 200,00 Eur... 157. Bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme... 158. 71.... 159. Apeliacinėje instancijoje šalys turėjo šias bylinėjimosi išlaidas:... 160. 72.... 161. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, jų... 162. 73.... 163. Iš viso ieškovei R. B. iš atsakovų M. U. ir R. P. priteistina po 120,50 Eur... 164. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331... 165. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės teismo)... 166. Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria teismas virtuvės patalpomis,... 167. Paskirti ieškovei R. B. ir trečiajam asmeniui E. B. bendram naudojimui... 168. Kitą Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų (Palangos miesto apylinkės... 169. Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Plungės apylinkės teismo... 170. Priteisti ieškovei R. B. iš atsakovų M. U. ir R. P. po 120,50 Eur... 171. Priteisti iš atsakovų M. U. ir R. P. po 3,92 Eur bylinėjimosi išlaidų,...