Byla 3K-3-291/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės, Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. L. kasacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 26 d. sprendimo ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų A. R. B. ir J. B. ieškinį atsakovei R. L., dalyvaujant tretiesiems asmenims P. Š., Utenos apskrities viršininko administracijai ir VĮ Registrų centrui, ir pagal atsakovės R. L. priešieškinį ieškovams A. R. B. ir J. B., dalyvaujant tretiesiems asmenims P. Š., Utenos apskrities viršininko administracijai, VĮ Registrų centrui, dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovai A. R. B., J. B. prašė teismo nustatyti naudojimosi namų valdos žemės sklypu, esančiu ( - ), tvarką pagal jų pateiktą 2005 m. kovo 25 d. V. Kiguolio įmonės parengtą projektą: jiems paskirti naudotis 334 kv. m sklypo dalimi, projekte pažymėta indeksu A, atsakovei R. L. paskirti naudotis 354 kv. m sklypo dalimi, pažymėta indeksu C, o po gyvenamuoju namu esančią 150 kv. m namų valdos sklypo dalį, pažymėtą indeksu B, palikti naudotis bendrai ieškovams ir atsakovei, ieškovams – 77 kv. m, atsakovei – 73 kv. m, taip pat įpareigoti atsakovę per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos panaikinti savavališkai pastatytą tvorelę, iškelti savavališkai pasodintus vaismedžius, įleistus šulinio rentinius, paklotą vandentiekio įvadą. Ieškovai nurodė, kad jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 49/100 dalys gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, esančių nurodytoje namų valdoje, bei 411 kv. m iš 838 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo, o atsakovei R. L. – 51/100 dalis gyvenamojo namo ir pagalbinių pastatų, bei 427 kv. m iš 838 kv. m ploto namų valdos žemės sklypo. Ieškovai nurodė, kad pateiktas projektas atitinka jų ir atsakovės poreikius prieiti prie savo namo dalių ir pagalbinių pastatų, suformuoti žemės sklypai vientisi ir maksimaliai atitinka nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką – atsakovei tektų jos senasis sodas, o ieškovams - kiemo dalis su jų įrengtais vandentiekio ir kanalizacijos įvadais bei privažiavimu prie daržo ir ūkinio pastato, kur sukraunamos malkos ir yra periodiškai išsiurbtina nuotekų duobė. Atsakovė galėtų prisijungti vandentiekio ir kanalizacijos įvadą prie vandentiekio ir kanalizacijos šulinio, esančio tarp taškų 6-7. Kilus ginčui dėl naudojimosi sklypu tvarkos, atsakovė faktiškai jų naudotoje žemės sklypo dalyje savavališkai užtvėrė tvorą, pasodino vaismedžius, iškasė šulinį bei įleido rentinius ir paklojo vandentiekio įvadą.

5Atsakovė R. L. priešieškiniu prašė teismo nustatyti naudojimosi namų valdos sklypu tvarką pagal jos pateiktą 2006 m. kovo 24 d. V. Kiguolio įmonės parengtą projektą: ieškovams paskirti naudotis 50 kv. m, 59 kv. m ir 225 kv. m sklypo dalis, projekte pažymėtas indeksu A, jai paskirti naudotis 354 kv. m sklypo dalį, pažymėtą indeksu C, o po gyvenamuoju namu esančią 150 kv. m sklypo dalį, pažymėtą indeksu B, palikti naudotis bendrai ieškovams ir atsakovei, ieškovams – 77 kv. m, atsakovei – 73 kv. m. Atsakovė nurodė, kad 50 kv. m ploto sklypo dalis, kurią ieškovai nusipirko 1998 m. gruodžio 14 d., nederlinga ir žvyruota, ieškovų įsigyta kiosko veiklai, todėl ji nesutinka naudotis šia sklypo dalimi. Jos pateiktas projektas atitinka nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypu tvarką ir nepažeidžia bendraturčių interesų, užtikrina galimybę atlikti pastatų remonto darbus, užtikrina galimybę naudotis vandentiekiu. Be to, ji jau iškasė šulinį, įkasė vandentiekio įvadą bei pasodino vaismedžius pagal šį projektą C indeksu pažymėtoje sklypo dalyje, kurią prašo paskirti naudotis jai.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Anykščių rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinio netenkino – nustatė 0,0838 ha žemės sklypo ( - ) naudojimosi tvarką pagal 2005 m. kovo 25 d. V. Kiguolio įmonės parengtą projektą: ieškovams A. R. B. ir J. B. paskyrė naudotis 334 kv. m ploto, indeksu A pažymėtą sklypo dalį, atsakovei R. L. paskyrė naudotis 354 kv. m ploto, indeksu C pažymėtą sklypo dalį, o 150 kv. m ploto, indeksu B pažymėtą sklypo dalį paskyrė naudotis bendrai (ieškovams A. R. B. ir J. B. - 77 kv. m, o atsakovei R. L. – 73 kv. m); įpareigojo R. L. per vieną mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iš sklypo dalies, pažymėtos indeksu A, iškelti tvorelę, šulinio ritinius, vaismedžius ir vandentiekio vamzdžius. Teismas nurodė, kad pagal CK 4.75 straipsnį bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, įpareigojami išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Teismas, nagrinėdamas ginčą tarp bendraturčių, nustato priežastis, kodėl bendraturčiai nesutaria ir kas iš jų pažeidžia bendraturčių interesų derinimo principą. Žemės įstatymo 1 ir 21 straipsniuose nustatyti bendrieji žemės teisinių santykių reguliavimo principai, įpareigojantys siekti patogumo, racionalumo ir geresnio nuosavybės valdymo bei naudojimo. Kiekvienam žemės naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas prie jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos dalies, prie jam priklausančių ar jo naudojamų statinių buitiniams, eksploataciniams bei ūkiniams poreikiams tenkinti, kad turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais. Nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, paprastai atsižvelgiama į jau susiklosčiusį faktinį naudojimą, tačiau, esant svarioms priežastims, nusistovėjusi tvarka gali būti pakeista. Teismas nustatė, kad ieškovai ir atsakovė yra bendraturčiai, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys 0,0838 ha žemės sklypą, atitinkamai ieškovai – 411/838 dalių, o atsakovė – 427/838 dalis. Šalių gyvenamasis namas užima 150 kv. m namų valdos žemės sklypo ir šia dalimi šalys naudojasi bendrai. Dėl likusios namų valdos dalies naudojimosi proporcingai turimoms namo dalims šalys nesusitaria ir parengė kelis namų valdos žemės sklypu naudojimosi tvarkos nustatymo projektus. Teismo posėdžio metu ieškovai prašė remtis jų pateiktu 2005 m. kovo 25 d. projektu, atsakovė - jos pateiktu 2006 m. kovo 24 d. projektu. Teismas nustatė, kad ieškovai pirkimo, o atsakovė paveldėjimo būdu įgijo bendrosios dalinės nuosavybės teise namų valdą. 2005 m. sausio mėnesį šalys žemės sklypą įgijo privačion nuosavybėn, įteisinant šalių bendrąją dalinę nuosavybę. Teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių susidariusią konfliktinę situaciją, sprendė, kad svarbu, jog šalys kuo mažiau viena kitai trukdytų naudotis tiek žeme, tiek priklausančiais statiniais, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iki žemės sklypo privatizavimo nusistovėjusi naudojimosi juo tvarka keistina ir nustatytina atsižvelgiant į kiekvieno bendraturčio dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.81 straipsnio 1 dalis). Teismo nuomone, ieškovų pateiktas projektas atitinka patogumo, racionalumo ir geresnio nuosavybės valdymo bei naudojimo principus. Žemės tvarkymo departamento Anykščių rajono žemėtvarkos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad šis projektas iš esmės atitinka įstatymų reikalavimus, racionalumo, vientisumo kriterijus. Pagal ieškovų pateiktą projektą ieškovams tektų indeksu A, atsakovei tektų indeksu C, o bendrai naudotis – indeksu B pažymėtos sklypo dalys. Šalys naudotųsi vientisomis, per namų valdą pasiekiamomis žemės sklypo dalimis, jų sklypų dalys ribotųsi tik ties taškais 7-24-23-22-18. Šalys nekliudomai galėtų eksploatuoti jiems priklausančius statinius, turėtų privažiavimus prie jų iš abiejų gatvių, kurios ribojasi su sklypu, tai ypač aktualu ieškovui išsiurbiant ūkiniame pastate esančią nuotekų duobę bei atsivežant malkas. Per atsakovei skirtiną C indeksu pažymėtą sklypo dalį atsakovė turėtų galimybę prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų šulinio, esančio tarp taškų 6-7. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas nusipirko 50 kv. m žemės sklypą komercinei veiklai, todėl ši sklypo dalis netrauktina į bendrą namų valdos žemės sklypą, nurodydamas, kad pagal 1998 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį šios žemės paskirtis – namų valdai. Teismas taip pat pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus, kad ieškovų projekte taškais 24-7-8 pažymėtoje sklypo dalyje pagal sanitarinius higieninius reikalavimus yra vienintelė tinkama vieta geriamojo vandens šuliniui kasti, nes teismo posėdžio metu ieškovai ir atsakovė patvirtino, kad nebuvo atlikti jokie tyrimai galimai šulinio vietai parinkti, o sąlygos šachtinio šulinio projektavimui atsakovei galės būti išduotos tik nustačius naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką. Anykščių rajono savivaldybės mero 2004 m. lapkričio 22 d., Savivaldybės vietinio ūkio skyriaus vedėjo 2004 m. lapkričio 17 d., UAB „Anykščių vandenys“ 2005 m. rugpjūčio 4 d. raštuose nurodyta, kad vandentiekio ir nuotekų tinklų išvadas ties šalių namų valda yra padarytas ir prijungimas bus įrengtas, kai tik teismas išspręs šalių ginčą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kad pajungimas atsakovei priklausančiai namo daliai įrengtas prie pirmojo šulinio, t. y. tarp taškų 6-7. Teismas nurodė, kad šalių namų valdos žemės sklypas yra nedidelis, nėra galimybių jo neužstatytą dalį atriboti šalių naudojimuisi racionaliau, negu ieškovų pateiktame projekte. Teismas padarė išvadą, kad atsakovės pateiktas projektas parengtas siekiant maksimaliai patenkinti tik jos interesus, ignoruojant bendraturčių teises ir teisėtus interesus, neatitinka CK 1.5, 4.75 straipsnių nuostatų. Pagal šį projektą atsakovei tektų vientisa, kompaktiška, indeksu C pažymėta namų valdos žemės sklypo dalis, o ieškovams tektų indeksu A pažymėtos dvi sklypo dalys, esančios priešingose namų valdos dalyse. Toks naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymas prieštarautų patogumo, racionalumo ir geresnio nuosavybės valdymo bei naudojimo principams. Ieškovai per namų valdą neturėtų galimybės patekti į indeksu A pažymėtą sklypo dalį, o tik naudodamiesi visuomeninės paskirties šaligatviu ar gatvės važiuojamąja dalimi. Be to, ieškovai neturėtų galimybės privažiuoti prie savo ūkinio pastato tikslu išsiurbti nuotekų duobę ar atvežti malkas, nes paliktas tarpas pernelyg laužytas ir siauras krovininiam automobiliui pravažiuoti. Teismas atsakovės priešieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal jos pateiktą projektą vertino kaip suvaržantį bendraturčių teises. Teismas, nustatęs, kad atsakovė vandentiekio įvadą, tvorą ir šulinį įrengė bei vaismedžių sodinukus sklypo dalyje tarp taškų 24-7-8-9 pasodino be bendraturčių ir atitinkamų institucijų sutikimo, jau vykstant ginčui dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo, atsakovę įpareigojo iš šios sklypo dalies iškelti tvorą, vaismedžių sodinukus, šulinio ritinius ir vandentiekio įvadą.

8Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 24 d. nutartimi atsakovės R. L. apeliacinį skundą atmetė, Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 26d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovė R. L. prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 26d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 24 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priešieškinį tenkinti, ieškinį atmesti: nustatyti naudojimosi namų valdos sklypu tvarką pagal jos pateiktą 2005 m. liepos 7 d. V. Kiguolio įmonės parengtą projektą: ieškovams paskirti naudotis 334 kv. m sklypo dalimi, projekte pažymėtas indeksu A, jai paskirti naudotis 354 kv. m sklypo dalį, pažymėtą indeksu C, o po gyvenamuoju namu esančią 150 kv. m sklypo dalį, pažymėtą indeksu B, palikti naudotis bendrai ieškovams ir atsakovei, ieškovams – 77 kv. m, atsakovei – 73 kv. m.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

111. Priskyrimas atsakovei naudotis ta teritorija, kurią ieškovai buvo įsigiję savo komercinei veiklai (kioskui eksploatuoti), neatitinka CK 1.5, 4.75 straipsnių reikalavimų, prieštarauja 1998 m. rugsėjo 23 d. Anykščių rajono tarybos sprendimu patvirtintam detaliajam planui. Nors Utenos apskrities viršininko administracijos 1999 m. gruodžio 11 d. įsakyme nurodyta, kad 50 kv. m žemės sklypą ieškovui leidžiama įsigyti prijungti prie privačios namų valdos, tokia pat paskirtis nurodyta ir 1998 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje, tačiau tą aplinkybę, kad faktiškai šis 50 kv. m žemės sklypas buvo parduotas būtent ieškovui komercinei veiklai vykdyti, patvirtina kiti įrodymai: 1998 m. rugsėjo 23 d. Anykščių rajono tarybos sprendimas, kurio šis žemės sklypas buvo skirtas ieškovui prekybiniam kioskui pastatyti, 2005 m. sausio 18 d. Utenos apskrities viršininko įsakymas, kurio 1.1 punkte nustatyta, kad bendras žemės sklypo plotas 838 kv. m ir išskirta ieškovui priklausanti 50 kv. m dalis, taip pat 2004 m. kovo 2 d. planas, pasirašytas abiejų šalių ir suderintas įstatymų nustatyta tvarka, kuriame ši 50 kv. m žemės sklypo dalis yra atskirai nurodoma kaip priklausanti ieškovui. Be to, aplinkybę, kad 50 kv. m žemės sklypo dalis visą laiką buvo naudojama ieškovo kiosko veiklai (kioskas išvežtas tik bylos nagrinėjimo metu), pripažino ir pats ieškovas. Naudotis šia 50 kv. m žemės sklypo dalimi kitokiai veiklai negalima, nes šia sklypo dalimi vaikšto pėstieji, žiemą sustumiamos sniego krūvos. 34 kv. m iš 50 kv. m įeina į žaliąją miesto zoną, šioje sklypo dalyje yra įleisti aukštos įtampos kabeliai, telefono kabeliai ir negalimi žemės kasimo ar statybos darbai. Atsižvelgiant į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus protingumo ir sąžiningumo kriterijus ir prie namų valdos nepriskirtina žemės dalis, įgyta ir tinkama naudoti išimtinai tik vieno iš bendraturčių komercinei veiklai. Pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalį namų valda suprantama kaip žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Vieno iš bendraturčių komercinei veiklai naudojama teritorijos dalis negali būti priskiriama prie bendros namų valdos.

122. Anykščių rajono apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 16 d. sprendimu nustatytas prejudicinis faktas, kad namų valdos dalimi, kuri kasacine tvarka skundžiamais teismų sprendimais priskirta ieškovams, ieškovai niekada nesinaudojo, toje sklypo dalyje augo atsakovės vaiskrūmiai. Pagal CK 4.75 straipsnį nustatant naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką turi būti atsižvelgiama į susiklosčiusį faktinį naudojimą. Paskirdami atsakovei naudoti žemės dalį, kurią faktiškai visą laiką naudojo ieškovas savo kiosko veiklai, o ieškovui – iki tol atsakovės naudotą sodo dalį, teismai netinkamai taikė CK 4.75 straipsnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) reikalauja parenkant bendraturčiams priimtiniausią bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdą įvertinti ir tarp bendraturčių susiklosčiusių faktinių santykių padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2004, 2005 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2005).

133. Teismai akcentavo, kad atsakovės pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu planas yra netinkamas, nes siūloma ieškovams skirti dvi atskiras sklypo dalis, esančias priešingose namų valdos dalyse, o atsakovei – vientisą ir kompaktišką namų valdos žemės sklypo dalį. Pagal CK 4.75 straipsnį nereikalaujama kiekvieno iš bendraturčių naudojimui palikti būtinai tik vientisus žemės sklypo masyvus. Šiuo atveju, nustatant naudojimosi žemės sklypui tvarką, prioritetas turėtų būti teikiamas ne siekimui suformuoti du vientisus žemės masyvus, o susiklosčiusiai faktinei žemės naudojimo tvarkai: 50 kv. m sklypo dalis buvo įsigyta ir naudojama tik ieškovų komercinei veiklai ir niekam kitam netinkama. Be to, ši žemės sklypo dalis yra ant miesto gatvių kampo, t. y. nėra kliūčių ieškovams patekti į šią sklypo dalį ir nėra būtinybės nustatyti servitutą.

144. Teismai, tenkindami ieškinį ir nustatydami naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal ieškovų pasiūlytą planą, neįvertino tos aplinkybės, kad ieškovams paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje liko atsakovės nutiestas vandentiekio vamzdis, kuris ir turėjo būti paliktas naudotis atsakovei, nes priešingu atveju apribojama jos teisė prisijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklo. Ieškovams naudoti paskirtoje žemės sklypo dalyje yra atsakovės įleisti šulinio rentiniai, pasodinti vaismedžiai. Tol, kol naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta, gauti leidimą vandentiekio trasos nuvedimui ar šulinio kasimui nereikalaujama nei pagal Statybos įstatymą, nei pagal statybos techninius reglamentus.

155. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal vieną iš dviejų jos pateiktų planų. Alternatyvus reikalavimas (nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal vieną iš pateiktų projektų) yra nurodytas ir priešieškinyje. Viename šių planų numatytas platus įvažiavimas ieškovams į jų naudojamą žemės sklypo dalį iš abiejų gatvių, todėl teismai nepagrįstai sprendė, kad atsakovės pasiūlyta naudojimosi žemės sklypu tvarka netinkama, nes ieškovai netektų privažiavimo prie savo sklypo dalies ir negalėtų atsivežti malkų. Teismai nevertindami byloje esančio alternatyvaus atsakovės pasiūlyto 2005 m. liepos 7 d. plano pažeidė CPK 185 straipsnį.

16Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai A. R. B. ir J. B. prašo kasacinį skundą atmesti, Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 26d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistus, priteisti bylinėjosi išlaidas. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas tokiais argumentais:

171. Kasacinio skundo argumentas, kad 50 kv. m žemės sklypo dalis įgyta komercinei veiklai, nepagrįstas. 1998 m. gruodžio 14 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis ir Anykščių rajono mero 1998 m. lapkričio 19 d. potvarkis patvirtina, kad ši žemės sklypo dalis skirta namų valdai. Pagal detalųjį planą, namų valda buvo praplėsta 100 kv. m – kiekvienam bendraturčiui po 50 kv. m. Visas žemės sklypas nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip vientisas.

182. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą 2006 m. kovo 24 d. planą, todėl argumentai dėl alternatyvaus reikalavimo nepagrįsti. Pati atsakovė atsisakė alternatyvaus reikalavimo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme.

193. Kasacinio skundo argumentas, kad ieškovams paskirtoje naudotis žemės sklypo dalyje liko atsakovės nutiestas vandentiekio vamzdis, kuris ir turėjo būti paliktas naudotis atsakovei, nes priešingu atveju apribojama jos teisė prisijungti prie miesto vandentiekio ir nuotekų tinklo, nepagrįstas. Teismai nustatė, kad atsakovei sudaryta galimybė prisijungti prie šulinio, esančio jai paskirtoje namų valdos dalyje tarp taškų 6-7. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovė jau vykstant ginčui sodino sodinius, rengė vandentiekį, tvėrė tvorą toje namų valdos dalyje, kuria iki 2003 metų naudojosi ieškovai.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

22Ieškovai ir atsakovė yra bendraturčiai, bendrosios dalinės nuosavybės teise valdantys 0,0838 ha žemės sklypą, atitinkamai ieškovai – 411/838 dalių, o atsakovė – 427/838 dalis. Šalių gyvenamasis namas užima 150 kv. m namų valdos žemės sklypo ir šia dalimi šalys naudojasi bendrai. Dėl likusios namų valdos dalies naudojimosi proporcingai turimoms namo dalims šalys nesusitaria.

23V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Kasacinio skundo argumentas, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 1.5 ir 4.75 straipsnius, yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo naikinti priimtus teismų sprendimus. Byloje vyksta ginčas dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ginčo šalys yra namų valdos žemės sklypo bendraturčiai. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Kreipimasis į teismą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo reiškia, jog ginčo šalys (bendraturčiai) išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos. Akivaizdu, kad kreipusis į teismą su ieškiniu, o šiuo atveju esant pareikštam ir priešieškiniui, teismo pareiga priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje. Ginčo esmė yra ta, kad bylos šalys nesutaria, kuriai šaliai naudotis turi būti paskirtas 50 kv. m žemės plotas, esantis prie gatvių sankryžos. Byloje nustatyta, kad šį žemės plotą 1998 m. gruodžio 17 d. valstybės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko ieškovas. Šioje pirkimo-pardavimo sutartyje yra nurodyta, kad žemės naudojimo paskirtis – sklypą naudoti namų valdai. Kasatorė pagrįstai nurodo, kad nustatant žemės sklypu naudojimosi tvarką turi būti atsižvelgiama į nusistovėjusią faktinę žemės sklypo naudojimosi tvarką. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis pirmiau nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo šios taisyklės, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003). Tenkindami ieškinį ir atmesdami priešieškinį teismai byloje nustatė, kad tarp ginčo šalių ilgą laiką tęsiasi konfliktiniai santykiai, jos ne kartą bylinėjosi, kad pagal atsakovės pateiktus planus ieškovams atitektų dvi sklypo dalys, esančios priešingose namų valdos dalyse. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad buvo pagrindas iš dalies nukrypti nuo ankstesnės naudojimosi tvarkos, teismai tinkamai aiškino ir taikė CK 4.75, 1.5 straipsnių nuostatas ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

25Byloje konstatuota faktinė aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme atsakovė prašė teismo remtis jos pateiktu 2006 m. kovo 24 d. V. Kiguolio įmonės parengtu projektu. Apibrėžti savo reikalavimų apimtį yra šalies teisė ir, esant tokiam reikalavimui, teismai pagrįstai nagrinėjo ir vertino būtent šį atsakovės pateiktą projektą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal abu atsakovės pateiktus projektus atsakovei tektų vientisa, kompaktiška namų valdos žemės sklypo dalis, o ieškovams tektų dvi sklypo dalys, esančios priešingose namų valdos dalyse.

26Kasacinio skundo argumentai, kad teismai neįvertino tos aplinkybės, jog ieškovams skirtoje naudotis žemės sklypo dalyje liko atsakovės nutiestas vandentiekis, įleisti šulinio rentiniai, pasodinti vaismedžiai, nepagrįstas. Teismai konstatavo, kad atsakovė vandentiekio įvadą, tvorą ir šulinį įrengė bei vaismedžių sodinukus pasodino (ginčijamoje sklypo dalyje) be bendraturčių ir atitinkamų institucijų sutikimo ir jau vykstant ginčui dėl naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarkos nustatymo, todėl atsakovė ir buvo įpareigota iš šios sklypo dalies iškelti tvorą, vaismedžių sodinukus, šulinio rentinius ir vandentiekio įvadą.

27Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais, todėl kasacinis skundas atmestinas ir paliktini galioti priimti teismų sprendimai.

28Kasaciniam teismui atmetus kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, tenkintinas ieškovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas kasaciniame teisme. Ieškovų sumokėta už advokato pagalbą atsiliepimui į kasacinį skundą surašyti 700 Lt suma (T. 2, b. l. 276) neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.14 punktuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 1301 1 punkte nustatyto rekomenduojamo priteisti maksimalaus užmokesčio dydžio, todėl iš atsakovės ieškovams priteistina 700 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y. kiekvienam po 350 Lt.

29Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

30Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 26 d. sprendimą ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistus.

31Priteisti ieškovui A. R. B. ( - ) ir ieškovei J. B. ( - ) iš atsakovės R. L. ( - ) 700 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti, t. y. kiekvienam po 350 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovai A. R. B., J. B. prašė teismo nustatyti naudojimosi namų valdos... 5. Atsakovė R. L. priešieškiniu prašė teismo nustatyti naudojimosi namų... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Anykščių rajono apylinkės teismas 2006 m. gegužės 26 d. sprendimu... 8. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovė R. L. prašo panaikinti Anykščių rajono... 11. 1. Priskyrimas atsakovei naudotis ta teritorija, kurią ieškovai buvo... 12. 2. Anykščių rajono apylinkės teismo 1999 m. gruodžio 16 d. sprendimu... 13. 3. Teismai akcentavo, kad atsakovės pasiūlytas naudojimosi žemės sklypu... 14. 4. Teismai, tenkindami ieškinį ir nustatydami naudojimosi žemės sklypu... 15. 5. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė... 16. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovai A. R. B. ir J. B. prašo kasacinį... 17. 1. Kasacinio skundo argumentas, kad 50 kv. m žemės sklypo dalis įgyta... 18. 2. Atsakovė apeliaciniu skundu prašė nustatyti naudojimosi tvarką pagal jos... 19. 3. Kasacinio skundo argumentas, kad ieškovams paskirtoje naudotis žemės... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 22. Ieškovai ir atsakovė yra bendraturčiai, bendrosios dalinės nuosavybės... 23. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Kasacinio skundo argumentas, kad teismai netinkamai taikė ir aiškino CK 1.5... 25. Byloje konstatuota faktinė aplinkybė, kad pirmosios instancijos teisme... 26. Kasacinio skundo argumentai, kad teismai neįvertino tos aplinkybės, jog... 27. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nėra... 28. Kasaciniam teismui atmetus kasacinį skundą, vadovaujantis CPK 98 straipsniu,... 29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Anykščių rajono apylinkės teismo 2006 m. gegužės 26 d. sprendimą ir... 31. Priteisti ieškovui A. R. B. ( - ) ir ieškovei J. B. ( - ) iš atsakovės R.... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...