Byla 2A-434-798/2015
Dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Andrutės Kalinauskienės, Vilijos Mikuckienės teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens I. L. (I. L.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje pagal ieškovų M. K. ir J. L. K. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dalyvaujant tretiesiems asmenims Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir I. L., dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovai M. K. ir J. L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:

41) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 49SFN-(14.49.104)-360 „Dėl atsisakymo parduoti įsiterpusį žemės sklypą“;

52) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 1SS-(8.5)-951;

63) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti pareiškėjams M. K. ir J. L. K. įsiterpusį laisvos valstybinės žemės sklypą, kadastro Nr. 0101/0012:436, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )g., Vilniuje.

7Nurodė, kad jie yra žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. 0101/0012:421, esančio ( - )g. 26, Vilniuje, bendraturčiai. Tarp jų žemės sklypo ir kelio yra įsiterpęs valstybinis žemės sklypas, kuris, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, turi būti parduotas ieškovams.

8II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį patenkino. Panaikino atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2013 m. kovo 18 d. sprendimą Nr. 49SFN-(14.49.104)-360 „Dėl atsisakymo parduoti įsiterpusį žemės sklypą“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 8 d. raštą Nr. 1SS-(8.5)-951. Įpareigojo atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos per 1 (vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti bendrosios jungtinės nuosavybės teise ieškovams M. K. ir J. L. K. 0,0071 ha ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )g., Vilniuje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta tvarka.

10Teismas nustatė, kad ieškovai yra 0,724 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ( - ), bendraturčiai. Tarp ieškovų sklypo ir kelio yra įsiterpęs 0,0071 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai. Paminėtų sklypų tarpusavio padėtis matyti SĮ „Vilniaus planas“ parengtame žemės sklypo plane.

11Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punktu, teismas konstatavo, kad ieškovų pageidaujamas įsigyti žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo statusą, nes 0,0071 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) yra tarp ieškovų sklypo ir kelio, jo plotas neviršija Taisyklėse nustatyto ploto.

12Ginčo 0,0071 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) negali būti perduotas trečiajam asmeniui I. L., atkuriant jo nuosavybės teises į buvusios savininkės A. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę, nes 0,0071 ha ploto žemės sklypas kaip atskiras turto vienetas yra pernelyg mažas, kad jį galima būtų kaip nors racionaliai panaudoti. Tokio dydžio ir taip išsidėstęs (siaura juosta įsiterpęs tarp kelio ir ieškovų sklypo) 0,0071 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) visiškai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15. p. nuostatas ir ieškovams to pageidaujant, turi būti parduotas ieškovams.

13Atsakovo 2013 m. kovo 18 d. rašte Nr. 49SFN-(14.49.104)-360 ieškovui M. K. išdėstytos aplinkybės apie paminėto 0,0071 ha ploto žemės sklypo dalies suformavimą už detaliuoju planu nustatytos gatvės raudonosios linijos nepatvirtina įrodymai. 0,0071 ha ploto žemės sklypo plotas ir ribos įrašyti nenuginčytuose Nekilnojamojo turto registro dokumentuose, o pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nuostatas visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka.

14Atsakovui nepagrįstai atsisakant šiuos veiksmus atlikti, atsakovo 2013 m. kovo 18 d. sprendimas Nr. 49SFN-(14.49.104)-360 „Dėl atsisakymo parduoti įsiterpusį žemės sklypą“, 2013 m. gegužės 8 d. raštas Nr. 1SS-(8.5)-951 panaikintini, atsakovas įpareigotinas per ieškinyje nurodytą protingą terminą - 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti ieškovams 0,0071 ha ploto valstybinės žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - )g., Vilniuje.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo I. L. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

17Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

181) Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant materialinės (CPK 330 str.) bei procesinės teisės normas (CPK 329 str. 1 d.). Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nenumato minimalios žemės ploto ribos, nuo kurios gali būti atkuriamos nuosavybės teisės natūra turėtoje vietoje. Teismo nurodyta Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis taikoma, kai atkuriant nuosavybės teises suteikiamas naujas žemės sklypas kitoje vietoje Apeliantui, kaip E. L. įpėdiniui, nuosavybės teisės į 0.0071 ha žemės sklypą atkurtinos pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p. turėtoje savininkės A. Z. žemės vietoje. Taigi ieškovų, kaip privataus žemės sklypo savininkų, pageidavimas įsigyti valstybinę žemę, taip pat žemės sklypo atitikimas ar neatitikimas įsiterpusio laisvos valstybinės žemės ploto kriterijams negali būti kliūtis atkurti nuosavybės teises grąžinant žemę apeliantui.

192) Nuosavybės teisių atkūrimas yra prioritetinis lyginant su kitais žemės reformos metu vykdomais žemės perleidimo privačion nuosavybėn būdais. Nors su tuo sutiko pirmosios instancijos teismas, tačiau netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisių atkūrimą, nesivadovavo šiuos santykius formuojančia teismų praktika, o tai lėmė nepagrįstas teismo išvadas dėl ieškovų ieškinio pagrįstumo.

203) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovų pageidaujamas įsigyti 0,0071 ha žemės sklypas atitinka laisvos valstybinės žemės kriterijus pagal Vyriausybės nutarimą dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarkos. Ginčo 0,0071 ha žemės plotas nėra laisvas Vyriausybės nutarimo dėl naujų valstybinės žemės sklypų pardavimo tvarkos 2.15 punktą, kadangi dėl jo sugrąžinimo natūra turėtoje vietoje yra pateiktas teisėto pretendento, kurio įpėdinis yra trečiasis asmuo, prašymas.

214) Ginčo žemės sklypas iš rytų ir vakarų pusių ribojasi su nesuformuotais laisvos valstybinės žemės plotais, t.y. iš minėtų pusių nėra jokių nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų, todėl neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos ir negali būti parduotas be aukciono ieškovams kaip privataus 0,0724 ha žemės sklypo savininkams. Tai, kad tik iš pietų ir šiaurės šis žemės plotas ribojasi su keliu ir ieškovams priklausančiu nuosavybės teise 0,0724 ha žemės sklypu, nereiškia, kad 0,0071 ha žemės plotas įsiterpęs tarp privataus (privačių) žemės sklypo (sklypų) ir gatvės (t.y. laisvas išpirkimui plotas), kadangi, kaip minėta, iš vakarų ir rytų pusės jis yra įsiterpęs tarp valstybinės žemės.

225) Priešingai nei konstatavo teismas, 0,0071 ha žemės sklypas, kaip atkurtinas trečiajam asmeniui senelės turėtoje vietoje, yra racionalus, turi vartojamąją reikšmę, atsižvelgiant į gretimybėse jam atkurtinus kitus žemės plotus (sklypus) ir vietos gretimybes.

236) Ieškovai, prieš teikdami prašymus projektuoti ir įsigyti vėliau suformuotą 0,0071 ha žemės sklypą, iš anksto žinojo, kad jų pageidaujamas įsigyti žemės sklypas patenka į apeliantui grąžintinos žemės teritoriją ir kad toks žemės sklypo įsigijimo būdas yra neteisėtas. Ieškovai, žinodami paminėtas aplinkybes ir negalėdami jų nežinoti, negalėjo įgyti jokių pagrįstų lūkesčių į žemės sklypą, o jeigu tokių ir įgijo, tai visiškai nepagrįstai, nes teisė tokių lūkesčių nesaugo ir negali jų ginti.

247)

25Ieškovai prašė ieškiniu įpareigoti atsakovą parduoti žemės sklypą ieškovams, o teismas jį patenkino. Toks reikalavimas reiškia įpareigojimą atsakovui sudaryti sutartį su ieškovais dėl žemės sklypo pardavimo, tačiau tai prieštarauja sutarčių laisvės principui (CK 6.156 str. 2 d.). Ieškovai savo ieškinyje įstatyminės atsakovo pareigos sudaryti tokią žemės sklypo pardavimo sutartį nenurodė ir nepagrindė, o pirmos instancijos teismas į tai neatsižvelgė, todėl nepagrįstai patenkino ieškinį.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai M. K. ir J. L. K. prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

27Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

281) Pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, teisingai pritaikė tiek materialines, tiek proceso teisės normas ir priėmė pagrįstą, motyvuotą ir teisėtą sprendimą. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai iš esmės neatitinka faktinės situacijos ir teisinio reguliavimo, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, todėl yra atmestini.

292) Šioje tarp šalių susiklosčiusioje situacijoje esminę ir labai svarbią reikšmę turi paties sklypo dydis, jo buvimo vieta, forma bei panaudojimo galimybės. Ginčo žemės sklypas yra 71 kv.m siaura juosta, kuri skiria jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą nuo ( - )gatvės. Jiems įsigijus turimą žemės sklypą, buvo pradėti rengti šalia esančių sklypų detalieji planai, buvo pakoreguotos gatvės linijos ir tokiu būdu susiklostė situacija, kad tarp jų žemės sklypo ir ( - )gatvės atsirado laisva 3 metrų žemės juosta, kurią ir siekia įsigyti. Parengus visus dokumentus, įregistravus naujai suformuotą žemės sklypą registre, pageidavimą į jį atkurti nuosavybės teises pareiškė trečiasis asmuo.

303) Akivaizdu, kad 71 kv. m ploto sklypas negali funkcionuoti kaip atskiras žemės sklypas. Yra numatytas vienintelis jo naudojimo būdas - sujungimas su jiems nuosavybės teise priklausančiu sklypu, esančiu ( - )g. 26. Ginčo sklypui kaip neatskiriamai sujungiamo sklypo daliai yra nustatyti pagrindinio sklypo užstatymo rodikliai, pagrindinio sklypo paskirtis ir t.t. Naujai suformuotas sklypas netgi neturi adreso, būtent dėl to, kad jis buvo formuojamas prijungimui prie pagrindinio sklypo. Dėl šios priežasties nėra jokios teisinės galimybės atkurti nuosavybės teises į jau suformuotą išsipirkimui ir įregistruotą sklypą, kadangi ši žemė nėra laisva (neužstatyta) Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme.

314) Nagrinėjamoje byloje ir apelianto nurodytų administracinių teismų bylose yra visiškai skirtingos faktinės aplinkybės, o tai lemia ir skirtingą teisinį situacijos vertinimą. Jų siekiamas įsigyti sklypas atitinka įsiterpusio sklypo sąvoką, todėl nėra jokių kliūčių jį įsigyti iš valstybės. Iš abiejų pusių esantys žemės plotai yra detaliai suplanuoti ir juose yra suformuoti žemės sklypai. 2012 m. kovo 19 d. patvirtintame žemės sklypo ( - )g. 26 plane, prilyginamame detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, yra nurodyta, jog gretimybės 2-4 ir 6-8 yra suprojektuoti sklypai. Šioje situacijoje nėra svarbu, kas yra abiejuose ginčo sklypo šonuose.

325) Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas neturi viršenybės virš visų kitų teisės aktų. Atkuriant nuosavybės teises, neturi būti pažeidžiamos ir kitų teisės aktų nuostatos. Numatomi grąžinti žemės sklypai turi būti racionalių ribų, kurios derinamos prie vietovės situacijos kontūrų. Šiuo atveju sklypas buvo suformuotas prijungimui prie kito didesnio žemės sklypo, tik tokiu būdu jis taps racionalių ribų ir bus priderintas prie vietovės situacijos kontūrų.

336) Apelianto argumentai, kad jie žinojo, kad greta jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo bus atkuriamos nuosavybės teisės į likusią žemę, yra nepagrįstos ir neturi nieko bendro su šia byla. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugpjūčio 25 d. priėmė individualų aktą Nr.49SDŽ-459, kuris sukėlė teisines pasekmes - buvo pradėtas rengti žemės sklypo planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 70 kv. m. Detaliojo planavimo procedūra truko daugiau nei pusantrų metų, kurių metu jie investavo lėšas ir savo laiką. Ginčo sklypas jau yra įregistruotas. Nacionalinės žemės tarnybos veiksmai bei sprendimai ir galiojančios teisės aktų nuostatos sudarė jiems pagrindą į teisėtus lūkesčius, todėl yra pareiga laikytis teisėtų lūkesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų.

34Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

35IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,

36teisiniai argumentai ir išvados

37Apeliacinis skundas netenkintinas.

38Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

39Iki byloje paskirto teismo posėdžio apeliantas (trečiasis asmuo) I. L. pateikė teismui rašytinius paaiškinimus dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų. CPK 314 straipsnis draudžia apeliacinės instancijos teisme priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, tačiau šiuo atveju buvo pateikti ne nauji įrodymai, o rašytiniai paaiškinimai. Teismas, siekdamas ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, pateiktus rašytinius paaiškinimus prijungia prie bylos.

40Byloje nustatyta, kad ieškovai yra 0,724 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )) ( - ), bendraturčiai. Tarp ieškovų sklypo ir kelio yra įsiterpęs 0,0071 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai.

41Byloje kilo ginčas ar ieškovų pageidaujamas įsigyti žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo statusą, nes 0,0071 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) yra tarp ieškovų sklypo ir kelio ir ar jis, žemės sklypas, gali būti parduodamas ieškovams ar turi būti atkurtos nuosavybės teisės trečiajam asmeniui I. L..

42Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė į nuosavybės teisių atkūrimą vertinama kaip aukštesnio laipsnio visuomeninį interesą ginanti teisė lyginant su teise išsipirkti greta nuosavo sklypo esantį įsiterpusį sklypą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A552-616/2014; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. sprendimas, priimtas administracinėje byloje Nr. I-3284-580/2013). Natūra miestų teritorijose nėra grąžinama tik žemė, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei, ir žemė, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Nagrinėjamos bylos atveju prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą dar 1991 m. gruodžio 30 d. pateikė buvusios savininkės turto paveldėtoja E. L., o E. L. turto paveldėtojas (trečiasis asmuo) I. L. 2003 m. kovo 31 d. pateikė Vilniaus apskrities viršininko administracijai prašymą grąžinti žemę natūra turėtoje vietoje. Vadinasi, apeliantas (trečiasis asmuo) I. L. neatsisakė susigrąžinti žemės turėtoje vietoje, priešingai, nuo 2003 m. yra išreiškęs valią atgauti visą galimą žemę natūra turėtoje vietoje ir to aktyviai siekė.

43Tačiau Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 9 d. nutarime yra pabrėžęs, kad įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką, žemės santykiai reguliuojami taip, kad inter alia būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę (Žemės įstatymo 1 straipsnio 2 dalis). Įtvirtinus principinę taisyklę, pagal kurią tarp privačių žemės sklypų įsiterpę valstybinės žemės plotai parduodami (išnuomojami) be aukciono ir šia tvarka juos gali įsigyti tik besiribojančių privačių žemės sklypų savininkai, užtikrinama, kad šiuos valstybinės žemės plotus įsigis (išsinuomos) tik nurodyti subjektai. Ši įstatyme nustatyta bendros taisyklės, kad valstybinė žemė parduodama (išnuomojama) aukciono būdu, išimtis nėra savitikslė, toks teisinis reguliavimas suponuoja tai, kad tarp privačių žemės sklypų įsiterpęs valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas kaip savarankiškas žemės sklypas ir racionaliai naudojamas. Vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pripažinęs, kad laisvi ir įsiterpę žemės plotai turi būti suformuojami nustatant jų ribas, plotą, tikslinę naudojimo paskirtį bei galimybes sujungti jį su pirkėjo besiribojančiu žemės sklypu Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-471/2013). Iš to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad žemės grąžinimas apeliantui natūra neturi pirmenybės prieš ieškovų teisę į to paties žemės sklypo išpirkimą iš valstybės.

44Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog neįrodyta, kad dalis ginčo sklypo yra suformuotas už detaliuoju planu nustatytos gatvės raudonosios linijos. Konstatuodamas šias faktines aplinkybes, teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nes pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais. Akcentuotina ir tai, kad ginčo teritorijoje galioja Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2000 m. vasario 11 d. sprendimu Nr.494 patvirtintas detalusis planas, pagal kurį ( - )gatvės plotis tarp raudonųjų linijų yra 10 metrų.

45Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių padarinių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; tokios aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Aiškindamas prejudicinių faktų instituto turinį ir tikslą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tai CPK 18 straipsnyje įtvirtinto įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principo išraiška individualios bylos atžvilgiu. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti naudojamas kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje.

46Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-643-552/2015) dėl kurios ši civilinė bylam buvo sustabdyta, konstatavo, kad ginčo sklypas nepatenka į ( - )gatvės raudonųjų linijų teritoriją, padarė išvadą, jog ginčo sklypas yra įsiterpęs tarp žemės sklypo ( - ) raudonųjų linijų bei sprendė, kad ginčo sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.15 punkto ir Aprašo prasme, todėl turėtų būtų parduodamas be aukciono tretiesiems suinteresuotiems asmenims, t.y. M. K. ir J. L. K..

47Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos skundžiamame sprendime padarytomis išvadomis bei pažymi, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako, todėl sprendžia apeliacinį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

48Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Be to, atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo (nutarties) motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

49Teismas vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

50palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimą nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovai M. K. ir J. L. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė:... 4. 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 5. 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 6. 3) įpareigoti atsakovą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio... 7. Nurodė, kad jie yra žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį... 10. Teismas nustatė, kad ieškovai yra 0,724 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr.... 11. Remdamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimu... 12. Ginčo 0,0071 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )) negali būti... 13. Atsakovo 2013 m. kovo 18 d. rašte Nr. 49SFN-(14.49.104)-360 ieškovui M. K.... 14. Atsakovui nepagrįstai atsisakant šiuos veiksmus atlikti, atsakovo 2013 m.... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo I. L. prašo pirmosios instancijos teismo... 17. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 18. 1) Teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant... 19. 2) Nuosavybės teisių atkūrimas yra prioritetinis lyginant su kitais žemės... 20. 3) Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovų pageidaujamas įsigyti... 21. 4) Ginčo žemės sklypas iš rytų ir vakarų pusių ribojasi su... 22. 5) Priešingai nei konstatavo teismas, 0,0071 ha žemės sklypas, kaip... 23. 6) Ieškovai, prieš teikdami prašymus projektuoti ir įsigyti vėliau... 24. 7)... 25. Ieškovai prašė ieškiniu įpareigoti atsakovą parduoti žemės sklypą... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai M. K. ir J. L. K. prašo... 27. Atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:... 28. 1) Pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, teisingai... 29. 2) Šioje tarp šalių susiklosčiusioje situacijoje esminę ir labai svarbią... 30. 3) Akivaizdu, kad 71 kv. m ploto sklypas negali funkcionuoti kaip atskiras... 31. 4) Nagrinėjamoje byloje ir apelianto nurodytų administracinių teismų bylose... 32. 5) Nuosavybės teisių atkūrimo įstatymas neturi viršenybės virš visų... 33. 6) Apelianto argumentai, kad jie žinojo, kad greta jiems nuosavybės teise... 34. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir trečiasis asmuo Vilniaus... 35. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės,... 36. teisiniai argumentai ir išvados... 37. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 38. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos... 39. Iki byloje paskirto teismo posėdžio apeliantas (trečiasis asmuo) I. L.... 40. Byloje nustatyta, kad ieškovai yra 0,724 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr.... 41. Byloje kilo ginčas ar ieškovų pageidaujamas įsigyti žemės sklypas... 42. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė į nuosavybės teisių atkūrimą... 43. Tačiau Konstitucinis Teismas 2014 m. spalio 9 d. nutarime yra pabrėžęs, kad... 44. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 45. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti... 46. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. liepos 10 d. nutartyje... 47. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei įvertinusi bylos medžiagą,... 48. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad įstatyminė... 49. Teismas vadovaujantis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 50. palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 20 d. sprendimą...