Byla 2YT-42495-820/2016
Dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/03284, suinteresuotieji asmenys: D. Š., I. Š., L. J., B. Š., G. Š., J. D., J. U. ir antstolė Brigita Palavinskienė

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vaidas Pajeda, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos (skolininkės) A. J. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0171/16/03284, suinteresuotieji asmenys: D. Š., I. Š., L. J., B. Š., G. Š., J. D., J. U. ir antstolė Brigita Palavinskienė,

Nustatė

2pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2016 m. rugpjūčio 24 d. priimtus patvarkymus Nr. S-40327, Nr. S-40326 ir Nr. S-40322 areštuoti skolininkui priklausančias išmokėti lėšas. Nurodo, jog antstolė vykdo 2016 m. rugpjūčio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkės turtui trečiosios eilės išieškotojų 150 000 EUR reikalavimui užtikrinti. Pareiškėjos (skolininkės) teigimu antstolė nesilaiko CPK 667 straipsnio reikalavimų, nes pareiškėjos (skolininkės) gaunamas darbo užmokestis priklauso jai ir jos sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kadangi nagrinėjamu atveju antstolė nesikreipė dėl skolininko turto dalies, bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Todėl antstolės priimti patvarkymai pažeidžia skolininkės sutuoktinio interesus. Be to, pareiškėja (skolininkė) mano, kad išskaitos iš jos darbo užmokesčio negali būti vykdomos ir dėl to, kad antstolė vykdo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o ne vykdo išieškojimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą. Todėl antstolė, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir areštavusi pareiškėjos turtą, negalėjo atlikti jokių priverstinio vykdymo veiksmų iš areštuoto turto. Remiantis išdėstytais argumentais pareiškėja (skolininkė) nesutinka su priimtais patvarkymais ir prašo juos panaikinti.

3Antstolė Brigita Palavinskienė, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, 2016 m. rugsėjo 26 d. patvarkymu atmetė pareiškėjos skundą. Nurodė, jog pareiškėja klaidinga teigia, kad antstolė negali vykdyti išieškojimo kol nėra nustatyta skolininkės dalis, esanti bendroje su kitais asmenimis, nuosavybėje. Antstolė teigia, kad vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nėra taikomos CPK 667 straipsnio nuostatos, todėl patvarkymai priimti teisėtai ir pagrįstai. Be to, patvarkymuose nurodyta ne išieškoti nurodytas sumas iš skolininkės darbo užmokesčio, o tik jas išskaičiuoti ir saugoti darbovietės atsiskaitomojoje sąskaitoje. Antstolės teigimu vykdymo veiksmai buvo pradėti laikantis įstatyme nurodytų pagrindų, todėl skundas netenkintas ir persiųstas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4Suinteresuotieji asmenys B. Š., D. Š., I. Š., G. Š., J. D., J. U. ir L. J. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškėjos (skolininkės) skundą, kuriame nurodo, kad antstolė nepažeidė jokių vykdymo procesą reglamentuojančių normų, todėl skundas atmestinas. Suinteresuotųjų asmenų teigimu pareiškėja (skolininkė) piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, veikia neteisėtai ir nesąžiningai.

5Suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą informuoti pranešimais ir viešu paskelbimu.

6Skundas atmestinas.

7Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl proceso dalyviai, tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

8Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, siekiant užtikrinti vykdomojo dokumento įvykdymą per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

9Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 str. 2 d.). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes.

10Pareiškėja (skolininkė) prašo teismo panaikinti antstolės Brigitos Palavinskienės 2016 m. rugpjūčio 24 d. priimtą patvarkymą Nr. S-40327 (toliau – patvarkymas Nr. 1), Nr. S-40326 (toliau – patvarkymas Nr. 2) ir Nr. S-40322 (toliau – patvarkymas Nr. 3) areštuoti skolininkui priklausančias išmokėti lėšas, nes pareiškėjos (skolininkės) teigimu priimti patvarkymai yra neteisėti, kadangi vykdomas ne galutinis teismo sprendimas, o tik nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bei pažeidžia skolininkės sutuoktinio, kaip bendraturčio, interesus.

11Iš vykdomosios bylos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. priėmė nutartį, kuria pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovei A. J. nuosavybės teise priklausančias bei pas atsakovus ir/ar trečiuosius asmenis esančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas bei turtines teises bendrai 150 000 EUR sumai, uždraudžiant turtą perleisti kitiems asmenims (v. b. l. 3 - 9). Antstolė, priėmusi vykdyti pateiktą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priėmė patvarkymus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3, kuriais UAB „( - )“, UAB „( - ) ir UAB „( - ) vyr. buhalterį kiekvieną mėnesį išskaičiuoti iš skolininkės darbo patvarkyme nurodytas sumas. Nesutiktina su pareiškėjos (skolininkės) skunde nurodytais argumentais, kad išskaitos iš skolininkės darbo užmokesčio negali būti vykdomos, kadangi antstolė vykdo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o ne vykdo išieškojimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ir jo pagrindu išduotą vykdomąjį raštą. Antstolė B. Palavinskienė vykdo Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdomos teismo sprendimas vykdyti nustatyta tvarka (CPK 152 str. 6 d.), todėl konstatuotina, kad antstolė turi teisę areštuoti skolininkės darbo užmokesčio dalį, taikant CPK 736 straipsnyje nurodytus apribojimus. Be to, priimtuose antstolės patvarkymuose aiškiai nurodyta, kad išskaičiuotas sumas prašoma saugoti įmonės atsiskaitomojoje sąskaitoje iki atskiro antstolės patvarkymo, tai atitinka nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nuostatą, jog areštuojamos pareiškėjos piniginės lėšos, esančios pas trečiuosius asmenis. Tokiu atveju nėra pradedama išieškojimo procedūra, o yra atliekama arešto procedūra, kaip nurodyta vykdomoje teismo nutartyje. Pažymėtina, kad pačioje nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tiesiogiai nurodyta, jog areštuojamos ir piniginės lėšos, „kurios yra darbo užmokestis ir jam prilygintos pajamos“, t. y. teismas nutartyje leido areštuoti pareiškėjos darbo užmokesčio dalį. Pareiškėjos argumentas, jog laikinosios apsaugos priemonės gali būti vykdomos tik įsiteisėjus teismo sprendimui ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nutartimi negalėjo būti pradėtas vykdymas, gali būti laikinųjų apsaugos taikymo pagrįstumo nagrinėjimo objektas, nagrinėjant byla apeliacine tvarka, tačiau negalima teigti, jog antstolė pažeidė teisės aktų reikalavimus atlikdama veiksmus tiesiogiai nurodytus vykdomoje nutartyje. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes konstatuotina, jog antstolė nagrinėjamu atveju tik areštavo skolininkei priklausančias sumas iš darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų sumų, kaip nurodyta nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne įvykdė išieškojimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog antstolė, teisėtai ir pagrįstai priėmė nurodytus patvarkymus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3.

12Pareiškėjos (skolininkės) argumentai, kad priimti patvarkymai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 pažeidžia skolininkės sutuoktinio interesus, kadangi nėra nustatyta skolininkės turto dalis, esanti bendrojoje nuosavybėje su kitais asmenimis, nepagrįsti. Teismų praktikoje pažymima, kad turto areštas, taikant laikinąsias apsaugos priemones yra laikino pobūdžio priemonė, kuri gali būti panaikinama, jei ieškinys atmetamas (CPK 150 str.). Sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų, taikant laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, numatyta galimybė teismine tvarka iš dalies panaikinti nuosavybės teisių ribojimą nustatant asmens dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 145 str. 5 d.), tokiems atvejams, kada laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise. Pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą pinigai – civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnis 1 dalis) – nepriskiriami daiktų teisinei kategorijai (CK 4.1–4.8 straipsniai). Dėl to tokiu atveju, kada laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindu areštuojamos kelių asmenų bendros lėšos bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose (bylos atveju galioja sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija – CK 3.88 straipsnis), turto dalis bendrojoje nuosavybėje (turimos omenyje piniginės lėšos) nenustatinėjama. Asmenų teisių apsauga lėšų arešto atveju užtikrinama CPK 145 straipsnio 6 dalies pagrindu, t. y. nustatant galimas atlikti pinigines operacijas, kad būtų patenkinti būtinieji asmenų, kurių lėšoms taikytas areštas, poreikiai ir kartu išliktų pakankama galimo teismo sprendimo įvykdymo garantija kreditoriams. Taigi CPK 667 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra skirtas nuosavybės teisių ribojimo atvejui, kai yra galutinis teismo sprendimas, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės ir juo nustatytos šalių teisės ir pareigos, šiuo atveju aprašomas ir areštuojamas bendras su kitais asmenimis skolininko, t. y. asmens, turinčio tam tikrą teismo sprendimu nustatytą pareigą, turtas. Dėl to tikrinant antstolės veiksmus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sprendžiant dėl jų masto, CPK 667 straipsnio nuostatos netaikytinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2012).

13Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad antstolė, vykdydama vykdomąjį dokumentą, nepažeidė įstatymo nuostatų, vykdymo proceso dalyvių bei trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, todėl panaikinti antstolės 2016 m. rugpjūčio 24 d. patvarkymų Nr. S-40327, Nr. S-40326 ir Nr. S-40322 areštuoti skolininkui priklausančias išmokėti lėšas, nėra pagrindo. Dėl nurodytų priežasčių darytina išvada, kad pareiškėjos (skolininkės) skundas atmestinas.

14Teismas, vadovaudamasis CPK 510 straipsnio nuostatomis,

Nutarė

15atmesti pareiškėjos A. J. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų.

16Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo skundžiama Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai