Byla 3K-3-195/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Egidijaus Laužiko, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio A. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarties ir 2011 m. lapkričio 17 d. papildomos nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. S. skundą dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais; suinteresuoti asmenys – antstolis A.S., R. S., uždaroji akcinė bendrovė ,,Tagos servisas“, uždaroji akcinė bendrovė ,,ETB Legal“, uždaroji akcinė bendrovė ,,Bitė Lietuva“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas klausimas, ar antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių – turto arešto – taikymo, kurioje skolininku nurodytas tik vienas sutuoktinių, ir aprašęs visą bendrąja jungtine nuosavybe esantį turtą, turi pareigą vadovautis CPK 667 straipsnio nuostatomis ir pasiūlyti išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo, taip pat ar, vadovaujantis CPK 443 straipsnio 6 dalies nuostatomis, antstolis turi atlyginti pareiškėjo (suinteresuotų asmenų) bylinėjimosi išlaidas, kai patenkinamas skundas dėl antstolio veiksmų.

52011 m. sausio 20 d. suinteresuoto asmens antstolio A. S. (toliau – ir antstolis) kontorai buvo pateikta vykdyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nutarta areštuoti suinteresuotam asmeniui R. S. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai, lėšas, esančias pas jį arba pas trečiuosius asmenis, neviršijant 37 716,80 Lt, uždraudžiant surastą turtą perleisti, įkeisti, kitaip suvaržyti ar iš esmės sumažinti jo vertę (CPK 675 straipsnio 3 dalis). Antstolis, vykdydamas nutartį, sudarė suinteresuotam asmeniui R. S. ir pareiškėjai V. S. priklausančių lėšų, esančių jų vardu atidarytose banko sąskaitose, įskaitant jiems priklausančio darbo užmokesčio, aprašus, taip pat transporto priemonės ,,Fiat clio“ (valst. Nr. ( - )), registruotos pareiškėjos vardu, aprašą.

6Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2011 m. vasario 9 d. antstolio sudarytus pareiškėjai priklausančio turto (lėšų, esančių banko sąskaitose, ir darbo užmokesčio) aprašus. Ji nurodė, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pareiškėjos turtui nebuvo taikytos, tai reiškia, jog antstolis neturėjo teisės aprašyti pareiškėjai priklausančios turto dalies, t. y. atliko vykdymo veiksmus, neturėdamas vykdomojo dokumento.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

8Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi skundą tenkino iš dalies: panaikino antstolio A. S. 2011 m. vasario 9 d. sudarytą turto aprašą, pagal kurį buvo aprašytas pareiškėjai išmokėtinas darbo užmokestis, nurodant, kad nuo jo dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA), skolai padengti išskaitytina 70 procentų, ir nuo dalies, neviršijančios MMA, CPK 736 straipsnio 1 nustatyta procentinė dalis, ir leido pareiškėjai išmokėti lėšas iš jos vardu atidarytos sąskaitos, esančios banke AB ,,Swedbank“, neviršijant sumos, kurią kaip darbo užmokestį jai į tą sąskaitą perveda AS „UniCredit Bank“ Lietuvos skyrius; kitą skundo dalį atmetė.

9Teismas nurodė, kad, siekdamas užtikrinti išieškotojo, kurio prašymu yra priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, interesus, antstolis turi imtis priemonių surasti ir aprašyti visą skolininkui priklausantį turtą, nepriklausomai nuo to, kokia nuosavybės forma tas turtas jam priklauso. Nepakankant skolininko asmeninio turto, išieškojimas nukreipiamas į jo dalį bendrame turte (CK 3.112 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju antstolis, vykdydamas nutartį, nustatė, jog suinteresuotas asmuo R. S. asmeninio turto neturi ir visas surastas bei aprašytas turtas priklauso R. S. ir pareiškėjai bendrosios jungtinės nuosavybės teise; šią aplinkybę abu sutuoktiniai pripažino. Teismas nurodė, kad šiuo atveju CPK 667 straipsnio normos, nustatančios, kaip turi būti vykdomas išieškojimas iš skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, netaikytinos, nes antstolis vykdo nutartį ne dėl išieškojimo, o dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl turi vadovautis CPK XLVIII skyriaus nuostatomis. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad kol neišnagrinėta civilinė byla, nėra galimybės spręsti dėl suinteresuoto asmens R. S. ir pareiškėjos prievolės pobūdžio, kartu ir klausimo dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad, apribojus pareiškėjos teisę naudotis darbo užmokesčiu, gali nukentėti ne tik jos, bet ir nepilnamečių vaikų interesai, taip pat į tai, jog antstolis jau yra aprašęs kitą suinteresuoto asmens R. S. ir pareiškėjos turtą bei lėšas, taip užtikrinant išieškotojo interesus, panaikino antstolio 2011 m. vasario 9 d. turto aprašo dalį dėl pareiškėjos darbo užmokesčio dalies.

10Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos atskirąjį skundą, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartimi panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties dalį, kuria atmesta dalis pareiškėjos reikalavimų dėl antstolio sudarytų turto aprašų panaikinimo, ir šiuos reikalavimus tenkino – panaikino antstolio

11A. S. 2011 m. vasario 9 d. sudarytus turto aprašus dėl visų pareiškėjai priklausančių lėšų, esančių banko sąskaitose; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

12Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis, vadovaudamasis nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galėjo aprašyti ir tą suinteresuoto asmens R. S. turtą, kuris jam su pareiškėja priklauso bendrosios nuosavybės teise, tačiau pažymėjo, jog, nenustačius jame R. S. dalies, be teisinio pagrindo neapibrėžtam laikotarpiui apribojamos pareiškėjos teisės į jai priklausančią turto dalį, t. y. jai atsiranda tokių pačių teisinių padarinių, kaip ir sutuoktiniui, nors pirmiau nurodyta teismo nutartimi areštuotas tik šio turtas. Teisėjų kolegijos nuomone, CPK 667 straipsnio nuostatas dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo taikant tik priverstinio išieškojimo iš areštuoto turto procese, nebūtų prasmės teismo nutartyje, kuria areštuojamas turtas, nurodyti skolininką, nes bet kuriuo atveju areštas ir jo padariniai galiotų visiems bendraturčiams. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatyme nustatyta prezumpcija, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), todėl antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, galėjo areštuoti tik pusę bendrąja jungtine nuosavybės teise suinteresuotam asmeniui R. S. ir pareiškėjai priklausančio turto. Tuo atveju, jeigu sutuoktiniai nesutinka su nustatytomis bendrosios nuosavybės proporcijomis, jie, vadovaudamiesi CPK 667 straipsnio nuostatomis, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu nustatyti skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje.

13Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, 2011 m. lapkričio 17 d. priėmė papildomą nutartį, kuria priteisė pareiškėjai iš suinteresuoto asmens antstolio A. S. 900 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija nurodė, kad antstolis turėjo procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi – teikė atsiliepimus, kuriuose nurodydavo argumentus, kodėl, jo nuomone, pareiškėjos reikalavimai panaikinti turto aprašus yra nepagrįsti, dalyvavo teismo posėdžiuose, kuriuose išreiškė priešingą nei pareiškėjos poziciją; dėl antstolio veiksmų, kurie buvo pripažinti neteisėtais, pareiškėja turėjo inicijuoti bylos iškėlimą ir sudaryti atstovavimo sutartį su advokatu. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendė, kad pareiškėjos turėtos atstovavimo išlaidos jai atlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

14III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis A. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir 2011 m. lapkričio 17 d. papildomą nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

161. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias bendraturčių turto teisinį režimą, skolininko fizinio asmens turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymą ir areštą (CK 3.88 straipsnis, CPK 667 straipsnis). Vykdydamas nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, antstolis nustato, koks turtas priklauso skolininkui, įskaitant ir turtą, kuris jam priklauso bendrosios jungtinės ar dalinės nuosavybės teise, ir visą turtą aprašo. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė; tokiam turtui priklauso ir sutuoktinių pajamos, gaunamos jų po santuokos sudarymo iš darbinės ar intelektinės veiklos (CK 3.88 straipsnio 5 dalis). Kadangi suinteresuoto asmens R. S. ir pareiškėjos santuoka sudaryta 2002 m. gegužės 18 d., tai, kasatoriaus nuomone, jis pagrįstai aprašė skolininko (suinteresuoto asmens R. S.) turtą, kurį šis valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat patvirtino, kad kasatorius galėjo aprašyti ne tik skolininkui asmenine nuosavybe priklausantį, bet ir jo bendrą su kitais asmenimis turtą. Kasatoriaus nuomone, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, negalima vadovautis CPK 667 straipsnio nuostatomis dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, nes šio straipsnio normos yra skirtos išieškojimui pagal įsiteisėjusį teismo procesinį sprendimą vykdyti; laikinosios apsaugos priemonės taikymas atlieka tik apsauginę, t. y. ieškinio užtikrinimo, funkciją, bet nesuteikia teisės išieškoti skolą. Be to, pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, jeigu per antstolio nustatytą terminą išieškotojas ar bendrosios nuosavybės dalyviai nepateikia prašymo nustatyti skolininko turto dalį bendrame turte, išieškojimas iš tokio turto nutraukiamas ir pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus iš jo vėl gali būti išieškoma ne anksčiau kaip po metų. Tai reiškia, kad, antstoliui vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir aprašius bendrąja nuosavybe esantį skolininko turtą bei pasiūlius įstatyme nurodytiems asmenimis kreiptis į teismą dėl skolininko dalies nustatymo, o šiems to nepadarius, antstolis turėtų panaikinti turto areštą. Kasatoriaus nuomone, toks nurodytos nuostatos aiškinimas prieštarautų laikinųjų apsaugos priemonių esmei. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad kasatorius turėjo teisę areštuoti pusę bendrąja jungtine nuosavybe esančio turto (CK 3.117 straipsnis), tačiau turto aprašai panaikinti, o ne pakeisti. Antstoliui nesuteikta teisės nustatyti skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje nuosavybėje, tai yra teismo prerogatyva, todėl jis, manydamas, kad skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje neatskirta, gali ją skolininko ar bendraturčio prašymu atskirti ir taip išspręsti ginčą. Kasatoriaus įsitikinimu, tokie teismo veiksmai atitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtintą proceso koncentracijos principą.

172. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš jo pareiškėjai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, netinkamai aiškino ir taikė CPK 443 straipsnio 6 dalies normas. Bendroji taisyklė yra tokia, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tik tuo atveju, jeigu šalių suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kasatoriaus teigimu, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas, jis neturi procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi – jis tik siekia realaus teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo įvykdymo. Proceso šalims siekiant, kad į vykdant teismo nutartį sudarytą turto aprašą nebūtų įtrauktas pareiškėjos turtas, jos turėtų kreiptis į teismą, nes tik šis yra įgaliotas spręsti turto dalių nustatymo klausimus. Kasatorius procesiniuose dokumentuose teismui tik išsakė savo poziciją dėl įstatymo taikymo ir vykdomojo dokumento vykdymo, t. y. pareiškė savo nuomonę, kad jis turi teisę areštuoti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog antstolis gali aprašyti pusę skolininkui priklausančio turto, esančio bendrąja jungtine nuosavybe, iš esmės kasatoriaus nuomonei pritarė.

18Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja V. S. prašė jį atmesti ir skundžiamas nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais teisiniais argumentais:

191. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, tai reiškia, jog kiekvienam sutuoktiniui priklauso ½ dalis bendrame turte, įskaitant ir pajamas. Dėl to, pareiškėjos nuomone, antstolis neturi teisės areštuoti daugiau pajamų, negu iš tikrųjų priklauso nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodytam sutuoktiniui. Nagrinėjamu atveju kasatorius aprašė visas suinteresuoto asmens R. S. ir pareiškėjos lėšas, taip pažeisdamas pareiškėjos teises.

202. Pareiškėjos nuomone, CPK 667 straipsnis taikomas ne tik išieškojimo procese, bet ir vykdant nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Kasatorius, vykdydamas pirmiau nurodytą nutartį, kurioje skolininku nurodytas tik suinteresuotas asmuo R. S., aprašė visą jo ir pareiškėjos turimą turtą, valdomą bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Tai, pareiškėjos teigimu, reiškia, kad kasatoriui kilo pareiga vadovautis CPK 667 straipsnio reikalavimais ir kreiptis į išieškotoją su siūlymu kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrame turte nustatymo. Tokio siūlymo vykdomojoje byloje nėra.

213. Pareiškėjos įsitikinimu, kasatorius nepripažino savo veiksmų neteisėtumo, tai reiškia, kad turėjo priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi nei ji, todėl, patenkinus pareiškėjos skundą, kasatoriui kilo pareiga atlyginti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Dėl antstolio veiksmų, vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių

25Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008). Taigi antstolis turi veikti pagal savo kompetenciją ir neišeidamas už jos ribų. Pasisakydama dėl bylą nagrinėjusių teismų išvadų antstolio atliktų veiksmų teisėtumo klausimu, teisėjų kolegija vadovaujasi proceso teisės normomis, galiojusiomis antstoliui atliekant skundžiamus veiksmus.

26Nagrinėjamoje byloje yra kilęs procesinis ginčas dėl antstolio veiksmų, atliktų vykdant teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto, kaip ieškinio įvykdymo užtikrinimo jo patenkinimo atveju, teisėtumo. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 gruodžio 29 d. nutartis, kurią vykdė antstolis, priimta iškeltoje civilinėje byloje dėl nuostolių priteisimo, taikytos laikinosios apsaugos priemonės tikslas – išvengti situacijos, kai, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, prarandamas turtas, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas pagal teismo sprendimą ir dėl to teismo sprendimo įvykdymas pasidaro neįmanomas arba dėl tos pačios priežasties jo įvykdymas pasunkėja (CPK 144 straipsnis 1 dalis). Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina aptarti laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis laikinai apribojamos nuosavybės teisės, institutą. Tai reikalinga ir tam, kad būtų galima teisiškai atriboti ir įvertinti antstolio veiksmus, kuriuos jis atlieka taikydamas turto areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę (CPK 145 straipsnis), ir veiksmus, kuriuos jis atlieka vykdydamas galutinį teismo sprendimą, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės ir nustatytos bylos šalių teisės ir pareigos (CPK 667 straipsnis).

27CPK 586 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. Vykdomieji dokumentai išvardyti CPK 587 straipsnyje, pagal šios normos prasmę vykdomieji dokumentai yra tam tikrų valstybės institucijų, tarp jų ir teismų, bei pareigūnų sprendimai, kurie pagal įstatymus vykdytini CPK VI dalyje nustatyta tvarka. CPK 152 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismo nutartį dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Taigi teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo pripažįstama vykdomuoju dokumentu. CPK 152 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo vykdoma skubiai. Tai reiškia, kad nutartis vykdoma nedelsiant, siekiant, jog atsakovas neperleistų ar kitaip neprarastų turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, ar nutrauktų atitinkamus veiksmus. Nedelsiant vykdytinos nutartys pateikiamos antstoliui, viešo registro tvarkytojui (esant ginčui dėl registruotino turto) arba kitam pareigūnui ar asmeniui, įgaliotam jas vykdyti. Minėta, kad arešto, kaip laikinosios apsaugos priemonės, kuria apribojamos nuosavybės teisės, taikymo pagrindas yra siekis užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą. Skirtingai nuo to, kas nurodyta, CPK 667 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas yra skirtas kitokiam nuosavybės teisių ribojimo atvejui, t. y. kada galutinio teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės ir juo nustatytos šalių teisės ir pareigos, pagrindu aprašomas ir areštuojamas bendras su kitais asmenimis skolininko, t. y. asmens, turinčio tam tikrą teismo sprendimu nustatytą pareigą, turtas. Dėl to tikrinant antstolio veiksmus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir sprendžiant dėl jų masto, CPK 667 straipsnio nuostatos netaikytinos, o apeliacinės instancijos teismo išvados dėl šios proceso teisės normos taikymo sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų teisėtumo vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįstos, nes, minėta, šia teisės norma reglamentuojamas baigiamojo teismo sprendimo vykdymas.

28Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Jei suinteresuotas asmuo mano, kad antstolio veiksmai ar atsisakymas juos atlikti pažeidžia jo teises ar įstatymu saugomus interesus, jis gali apskųsti antstolio procesinius veiksmus teismui (CPK 510 straipsnis). Būtent šia įstatymo nustatyta tvarka savo teises įgyvendino pareiškėja, pateikdama teismui skundą dėl antstolio veiksmų – 2011 m. vasario 9 d. sudarytų turto aprašų, atliktų vykdant Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 gruodžio 29 d. nutartį, panaikinimo.

29Kaip nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismo išvados pripažintinos nepagrįstomis dėl netinkamo proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, nes, tikrinant antstolio veiksmus dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atitinkamai sprendžiant dėl jų masto, CPK 667 straipsnio nuostatos negali būti taikomos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismo nutartis, priimta išnagrinėjus pareiškėjos skundą, atitiko skundžiamų antstolio veiksmų atlikimo bei bylos nagrinėjimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą. Pirmosios instancijos teismas panaikino antstolio turto aprašą, kuriuo buvo aprašytas pareiškėjos darbo užmokestis, esantis banko AB Swedbank sąskaitoje, leisdamas pareiškėjai juo naudotis. Be nurodytų lėšų, antstolis, vykdydamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areštavo ir lėšas, esančias AB SEB banke, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje bei AS UniCredit Bank Lietuvos skyriuje. Lėšų areštas yra laikinoji apsaugos priemonė, numatyta CPK 145 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pagal CPK 145 straipsnio 6 dalį areštavus lėšas, esančias bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose, leidžiama su jomis atlikti tik tas operacijas, kurios nurodytos teismo nutartyje. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis pagal byloje nustatytas aplinkybes, kurių kasacinės instancijos teismas yra saistomas (CPK 353 straipsnis 1 dalis), atitinka CPK 145 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį lėšų banko įstaigose arešto atveju teismas nustato galimas atlikti operacijas – teismas leido pareiškėjai naudotis sąskaita, į kurią pervedamas jos darbo užmokestis, t. y. leido atlikti visas operacijas su šioje sąskaitoje esančiais pinigais, o kitas sąskaitas bankuose paliko areštuotas kaip galimo teismo sprendimo įvykdymo garantą.

30Jau buvo minėta, kad skolininkui priklausanti turto, bendro su kitais asmenimis, dalis turte pagal CPK 667 straipsnį nustatoma galutinio teismo sprendimo, kuriuo ginčas išspręstas iš esmės, vykdymo procese, tačiau tai nėra nagrinėjamos bylos teisinė situacija. Sprendžiant klausimą dėl antstolio veiksmų, taikant laikinąsias apsaugos priemones, be kita ko, numatyta galimybė teismine tvarka iš dalies panaikinti nuosavybės teisių ribojimą nustatant asmens dalį bendrojoje nuosavybėje (CPK 145 straipsnis 5 dalis), bet tik tokiems atvejams, kada laikinai apribojamos nuosavybės teisės į daiktą, priklausantį bendrosios nuosavybės teise. Pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą pinigai – civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnis 1 dalis) – nepriskiriami daiktų teisinei kategorijai (CK 4.1–4.8 straipsniai). Dėl to tokiu atveju, kada laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindu areštuojamos kelių asmenų bendros lėšos bankų ir kitų kredito įstaigų sąskaitose (bylos atveju galioja sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija – CK 3.88 straipsnis), turto dalis bendrojoje nuosavybėje (turimos omenyje piniginės lėšos) nenustatinėjama. Asmenų teisių apsauga lėšų arešto atveju užtikrinama CPK 145 straipsnio 6 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo XI-1480 redakcija CPK 145 straipsnis 5 dalis) pagrindu, t. y. nustatant galimas atlikti pinigines operacijas, kad būtų patenkinti būtinieji asmenų, kurių lėšoms taikytas areštas, poreikiai ir kartu išliktų pakankama galimo teismo sprendimo įvykdymo garantija kreditoriams.

31Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir paliktina galioti pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

32Kadangi apeliacinės instancijos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. papildoma nutartis, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas priteisti iš kasatoriaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, priimta po to, kai patenkintas pareiškėjos atskirasis skundas ir panaikinti ginčijami aprašai, o šioje nutartyje tokios apeliacinės instancijos teismo išvados pripažintinos nepagrįstomis, tai papildoma nutartis, panaikinus jos priėmimo pagrindą, taip pat naikintina. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

33Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, sudaro 73,85Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu), kurių atlyginimas, tenkinus kasacinį skundą, priteistinas iš pareiškėjos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartį ir 2011 m. lapkričio 17 d. papildomą nutartį panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį.

36Priteisti iš pareiškėjos V. S. valstybei 73,85 Lt (septyniasdešimt tris litus 85 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme, atlyginimą.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas klausimas, ar antstolis, vykdydamas teismo nutartį dėl... 5. 2011 m. sausio 20 d. suinteresuoto asmens antstolio A. S. (toliau – ir... 6. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2011 m. vasario 9 d.... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 8. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi skundą... 9. Teismas nurodė, kad, siekdamas užtikrinti išieškotojo, kurio prašymu yra... 10. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. A. S. 2011 m. vasario 9 d. sudarytus turto aprašus dėl visų pareiškėjai... 12. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 13. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 15. Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolis A. S. prašo panaikinti... 16. 1. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir... 17. 2. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš jo... 18. Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja V. S. prašė jį atmesti ir... 19. 1. Preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios, tai reiškia, jog... 20. 2. Pareiškėjos nuomone, CPK 667 straipsnis taikomas ne tik išieškojimo... 21. 3. Pareiškėjos įsitikinimu, kasatorius nepripažino savo veiksmų... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Dėl antstolio veiksmų, vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių... 25. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai... 26. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs procesinis ginčas dėl antstolio veiksmų,... 27. CPK 586 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad be vykdomojo dokumento atlikti... 28. Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų... 29. Kaip nurodyta pirmiau, apeliacinės instancijos teismo išvados pripažintinos... 30. Jau buvo minėta, kad skolininkui priklausanti turto, bendro su kitais... 31. Remdamasi nurodytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės... 32. Kadangi apeliacinės instancijos teismo 2011 m. lapkričio 17 d. papildoma... 33. Kasacinės instancijos teismo išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu,... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 36. Priteisti iš pareiškėjos V. S. valstybei 73,85 Lt (septyniasdešimt tris... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...