Byla 2A-779-513/2014
Dėl statybos leidimo, projektavimo sąlygų sąvado panaikinimo bei pripažinimo neteisėtai parengtu ir suderintu rekonstrukcijos projektu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims I. D., N. D., J. B., A. B. dėl statybos leidimo, projektavimo sąlygų sąvado panaikinimo bei pripažinimo neteisėtai parengtu ir suderintu rekonstrukcijos projektu,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti neteisėtai išduotu ir panaikinti 1999-12-17 statybos leidimą Nr. 295-R/99, koreguotą 2004 m., išduotą buto ( - ), rekonstrukcijai, bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad rekonstrukcijos projektas parengtas pažeidžiant 1999 m. birželio 14 d. Klaipėdos mero potvarkį Nr. 484, nes minėti dokumentai nenumatė teisės užsakovams prie buto prijungti bendrosios nuosavybės (rūsio) patalpas, keičiant jų (rūsio patalpų) paskirtį į gyvenamosios bei teisinį statusą. 2004 metais J. ir N. D., neturėdami statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimo, koregavo 1999 m. negaliojantį rekonstrukcijos projektą. Užsakovai turėjo turėti statinio (daugiabučio gyvenamojo namo ( - ) bendraturčių sutikimą, tačiau jo nebuvo, todėl užsakovams negalėjo būti išduotas projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas ar kiti administraciniai aktai, suteikiantys teisę atlikti bendrosios dalinės nuosavybės objekto rekonstravimą. Be to, nebuvo jokio bendraturčių sutikimo dėl rūsio patalpų padalijimo, todėl rūsio patalpos buvo prijungtos nepagrįstai. Pateiktas bendraturčių susitarimas dėl rūsio patalpų pasidalijimo (be datos) suklastotas, nes buto Nr. 4 savininko J. S. parašas akivaizdžiai skiriasi nuo originalaus. Atsižvelgiant į tai, kad projektas neatitiko privalomų įstatymo reikalavimų, projektą nagrinėdama projektavimo taryba privalėjo nederinti projekto, nes nebuvo bendraturčių sutikimo. Ginčo buto rekonstrukcija be bendraturčių susitarimo (dėl rūsio patalpų padalijimo) ir be sutikimo (dėl numatomos rekonstrukcijos) pažeidžia ne tik bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teises bet ir rekonstrukciją reglamentuojančias Statybos įstatymo normas.

4Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 1999-12-17 išdavė statybos leidimą Nr. 295-R/99. Tuo metu galiojusio 1964 metų CK 114 str. 8 d. numatė, kad „asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami dėl pastato (statinio) ar įrenginio statybos, turi teisę kreiptis į teismą“. 1964 m. CK 84 str. l d. nustatytas bendras trejų metų ieškinio senaties terminas, kurio eiga prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos (1964 m. CK 86 str. l d.), t. y. teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. 1964 m. CK 87 str. numatė, jog asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino. Laikotarpiu nuo 1999-12-17 iki 2008-08-14 (kai vyko rekonstrukcijos darbai) buto ( - ), savininke buvo B. V. S., ji 1999-12-17 išduoto statybos leidimo Nr. 295-R/99 neginčijo. Mano, kad apie ginčo rekonstrukciją B. V. S. galėjo sužinoti dar 2000 metų pradžioje, t. y. pradėjus rekonstrukcijos darbus. B. V. S. laikotarpiu nuo 1999-12-17 iki 2008-08-14 jokių pretenzijų dėl atliekamos rekonstrukcijos nereiškė, todėl galima manyti, jog buvusi buto ( - ), savininkė nemanė, jog yra pažeistos jos, kaip trečiojo asmens, gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias ji turėjo iki statybos pradžios. Ieškinio senaties termino pradžia siūlė laikyti statybos leidimo Nr. 295-R/99 išdavimo datą, kadangi buvusi buto ( - ), savininkė B. V. S. leidimo teisėtumo nekvestionavo iki pat 2008-08-14. Rėmėsi CK 87 str. ir prašė teismo taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad buto ( - ), rekonstrukcija yra baigta ir įteisinta statybos užbaigimo aktu – 2009-11-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktu ir šis faktas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Ieškiniu skundžiamas statybos leidimas, tačiau nėra ginčijamas 2009-11-02 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-768-(14.7) ir nėra prašoma šalinti pagal ginčijamą statybos leidimą kilusių padarinių. Argumentavo Statybos įstatymo 6 str. 4 d., 23 str. 30 d., 24 str. 6 d., 281 str. 1 d. 1 p. ir teigė, kad įstatymas teikia prioritetą trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugai, o ieškinyje nenurodoma, kokie ieškovo interesai yra pažeisti. Ieškovui nenurodžius pagrįstų jo, kaip trečiojo asmens, interesų, kuriuos pažeidžia atliktos buto rekonstrukcijos rezultatas, ieškinys laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar ieškovas nepiktnaudžiauja įstatymo jam suteikta teise, ypač atsižvelgiant į tai, jog tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų buvo kilęs ginčas, nagrinėtas civiliniame procese Nr. 2-06-3-12867-2010-8. Valstybinio, visuomeninio ir privatizuoto butų fondo gyvenamojo namo (buto) naudojimo ir aplinkos priežiūros pavyzdinių taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309, 7 p. numatė, jog pertvarkyti ir perplanuoti gyvenamąsias patalpas galima tik gavus miesto, rajono valdybos arba jos įgalioto asmens leidimą. J. B. – buvusi patalpų ( - ), savininkė – Klaipėdos miesto mero 1999-06-14 potvarkiu Nr. 484 tokį leidimą gavo. Minėtosios taisyklės nuo 2001-08-11 neteko galios (pagal Vyriausybės 2001-08-06 nutarimą Nr. 967, dėl šios priežasties potvarkiu Nr. 484 nustatyti įpareigojimai neteko teisinės reikšmės. Projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas 1999-10-19, projektas suderintas laikotarpiu nuo 1999-10-20 iki 1999-12-16, t. y. pagal 1999-10-19 galiojusį statybos techninį reglamentą STR l.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“, patvirtintą Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997-11-04 įsakymu Nr. 245 (Žin., 1997, Nr. 101-2559; Nr. 119). Savivaldybės administracija, vadovaudamasi STR 1.05.03:1997, gavusi statytojos (J. B.) paraišką, inicijavo projektavimo sąlygų derinimo procedūrą: gavusi projektavimo sąlygas, jas išnagrinėjo, suderino tarpusavyje ir išdavė J. B. projektavimo sąlygų sąvadą. Su 1999 metais parengtu rekonstrukcijos projektu susipažino bei su juo sutiko: T. B. (l buto savininkė), A. A. (2 buto savininkas), I. P. (2a buto savininkė), t. y. savininkai patalpų, kurios ribojasi su rekonstruojamomis patalpomis. Suderinimas yra fiksuotas 1999 metų projekto paskutiniame lape. Laikotarpiu, kol buvo derinamos 1999 metų projektavimo sąlygos ir 1999 metų rekonstrukcijos projektas, Statybos įstatyme nebuvo nė vienos nuostatos, mininčios bendraturčius, o šio įstatymo 18 str. 3 d. numatė, jog leidimą rekonstruoti Statybos inspekcija išduoda, kai nustato, kad rekonstrukcija atitinka įstatymų bei įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus. 1999-10-09 įsigaliojusio STR 1.07.01:1999 „Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka“, patvirtinto aplinkos ministro 1999-10-04 įsakymu Nr. 316, 20 p. numatė, jog Statybos inspekcija patikrina, ar projektas suderintas nustatyta tvarka, taip pat ar projekte yra visi privalomi dokumentai. Nesant šių dokumentų projekte arba jiems negaliojant Statybos inspekcija pareikalaudavo juos pateikti. STR 1.07.01:1999 20.1 p. numatė, jog pateikiamas notariškai patvirtintas bendraturčių sutikimas, jei patalpos priklauso dviem ar daugiau savininkų. Potvarkio Nr. 484 rengimo medžiagoje yra 1999-06-04 A. A. ir I. P. (buto, adresu ( - ), bendraturčių) notariškai patvirtintas sutikimas, kad J. B. sujungtų jai priklausančias patalpas ir atskirtų jai priklausančią buto, adresu ( - ), dalį nuo A. A. ir I. P. priklausančios dalies (-ių). Pagal aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 218 patvirtinto STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 26 p., statybos leidimas, iki STR 1.07.01:2002 įsigaliojimo išduotas trumpesniam nei 10 metų terminui, gali būti pratęstas iki 10 metų nuo leidimo išdavimo dienos. Leidimą pratęsia jį išdavęs viešojo administravimo subjektas, kuris nagrinėjamuoju atveju yra Statybos inspekcija. Ši institucija 1999-12-17 statybos leidimo Nr. 295-R/99 galiojimą pratęsė iki 2009-12-17. Atsižvelgiant į aptartas procedūras, turimus dokumentus, pagrįstai ir teisėtai buvo parengtas 1999-10-19 projektavimo sąlygų sąvadas, suderintas 1999 metų rekonstrukcijos projektas bei išduotas ir pratęstas skundžiamas statybos leidimas. 1964 CK 127 str. l d. numatė, jog gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis šio namo patalpomis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Derinant 1999 metų rekonstrukcijos projektą namą, adresu ( - ), eksploatuojanti UAB „Paslaugos būstui“ 1999-12-02 raštais Nr. 284 ir Nr. 285 pateikė informaciją, jog gyvenamųjų patalpų savininkai yra susitarę dėl rūsio patalpų pasidalijimo; J. B. yra sandėliukų, pažymėtų plane 0-6, 0-7, 0-8, 0-9 ir 04-2, savininkė. Byloje taip pat yra pateiktas rūsio patalpų pasidalijimo planas, kurį yra pasirašę visi savininkai. Atkreipė dėmesį į tai, jog STR 1.07.01:1999 20.3 p. numatė, jog prijungti dalį bendrojo naudojimo patalpos prie pertvarkomų patalpų leidžiama tik turint bendraturčių, kurie gali šia patalpos dalimi naudotis (joje vaikščioti, naudotis natūraliu apšvietimu, tenkinti kitus savo poreikius), sutikimus (notarinio patvirtinimo nereikalaujama). Įvertinusi aplinkybę, jog rūsio patalpas savininkai buvo pasidaliję ir prisiskyrę konkretiems butams, manė, kad akivaizdu, jog niekas kitas negalėjo naudotis šiomis patalpomis kaip tik jų savininkas (naudotojas). Byloje esančiose butų pirkimo–pardavimo sutartyse yra minimos gyvenamosios patalpos su rūsiais. N. D. savivaldybės administracijai 2004-05-10 pateikė prašymą projektavimo sąlygoms gauti, jame nurodė, jog sąlygas prašoma išduoti buto, esančio ( - ), rekonstrukcijos projekto korektūrai, t. y. planuojama veranda esamos terasos vietoje, virš garažo. Kartu su prašymu pateikė garažo (pusrūsio) savininkės, I. P., gyvenančios ( - ), sutikimą, kad virš šio garažo pareiškėjai įsirengtų gyvenamąsias patalpas. Pagal tuo metu ir net dabar galiojantį Statybos įstatymą, prioritetas yra teikiamas trečiųjų asmenų pagrįstų interesų apsaugai. Atsižvelgiant į tai, jog verandą planuota statyti virš I. P. nuosavybės teise valdomo garažo, buvo pateiktas būtent jos sutikimas. Įvertinus visas aplinkybes dėl poveikio kitų trečiųjų asmenų pagrįstiems interesams, projektavimo sąlygų sąvadas buvo išduotas.

5Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nepagrįstais laikė ieškovo teiginius, jog skundžiamas statybos leidimas buvo išduotas nesant bendrosios dalinės nuosavybės bendraturčių sutikimo, kadangi leidimu buvo suteikta teisė prie rekonstruojamų butų prijungti ir bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias rūsio patalpas, keičiant jų paskirtį (iš sandėliavimo į gyvenamosios) ir teisinį statusą (iš bendrosios nuosavybės į asmeninę), todėl toks bendraturčių sutikimas buvo būtinas. Pažymėjo, kad šios konkrečios bylos atveju ieškovo įsitikinimas dėl reikalavimo turėti statinio bendraturčių sutikimą nėra pagrįstas. Argumentavo organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“, patvirtinto Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1999 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 245, 12.11.2 p. ir padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė argumentų, jog dėl atliktos rekonstrukcijos pasikeitė jo iki atliktų statybos darbų buvusios gyvenimo sąlygos ir kokie ieškovo, kaip bendraturčio, interesai šiuo atveju buvo pažeisti. Aplinkybę apie ieškovo teisių ir interesų pažeidimo nebuvimą patvirtina ir tai, kad daugiabučio namo ( - ), gyventojai buvo sudarę susitarimą dėl rūsio patalpų naudojimo ir raštu pasidaliję kiekvienam tenkančią šių patalpų dalį pagal inventorinės bylos duomenis. J. S. raštu patvirtino, kad jis sutinka su rūsio pasidalijimu, pagal kurį butui Nr. 4 priklauso rūsio patalpa, žymima inventoriniu Nr. 0-3. Tuo tarpu ankstesnė butų Nr. 2 ir 2A savininkė J. B. pagal tą patį susitarimą patvirtino jai tenkančių rūsio patalpų Nr. 04-2, 0-9, 0-6, 0-7, 0-8 dalį. Pažymėjo, kad nepriklausomai nuo šio susitarimo buvimo butams Nr. 2 ir 2A priklausančios rūsio patalpos Nr. 04-2, 0-9, 0-6, 0-7, 0-8 dar iki ginčijamos rekonstrukcijos buvo įtrauktos į šių butų inventorizavimo bylas kaip jiems priklausanti dalis. Todėl nagrinėjamu atveju nėra tiek svarbu, ar ieškovas pripažįsta sudarytą susitarimą dėl rūsio patalpų, ar ne. Sudarant sandorius dėl butų Nr. 2 ir 2A perleidimo kartu buvo perleidžiami ir butams priklausantys rūsiai – ankstesnė butų Nr. 2 ir 2A savininkė J. B. šiuos butus kartu su rūsiu nusipirko 1994 m. gruodžio 22 d. ir 1997 m. gruodžio 17 d. iš V. K. ir A. A., o 2003 m. gegužės 3 d. parduodama juos N. D. taip pat perleido ir rūsio patalpas. Pagal 1999 m. gruodžio 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. 295-R/99 atlikti statybos darbai dėl butų, esančių ( - ), perplanavimo kaip tik apėmė tik tas rūsio patalpas, kurios buvo priskirtos šiems butams, ir tai negalėjo turėti jokios įtakos ieškovo turimo turto teisinei padėčiai, juolab kad ieškovo turima rūsio patalpa Nr. 0-3 yra kitoje rūsio dalyje negu tos, kuriose buvo atlikti statybos darbai. Ieškovui ginčijant statybos leidimą nepakanka vien nurodyti, kad statybos leidimas ir kiti jį lydintys dokumentai buvo išduoti galimai neturint daugiabučio namo bendraturčių sutikimo statybos darbams, tačiau taip pat būtina pagrįsti, kaip konkrečiai ginčijamu aktu pažeidžiamos ieškovo teisės ir įstatymų saugomi interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota teisės aiškinimo ir taikymo taisyklė, kad sprendžiant ginčą tarp bendraturčių dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, bendraturčiai gali ginčyti ne pačią kito bendraturčio teisę, bet tik jos įgyvendinimo būdą ir sąlygas, kurios pažeidžia jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-06-06 byla Nr. 3K-3-267/2012; 2012-08-14 byla Nr. 3K-3-390/2012 ir kt.). Bendraturčių interesus pažeidžia ne pats sutikimo buvimo ar nebuvimo faktas, o konkretūs įrodyti faktai ir aplinkybės, trukdančios bendraturčiui, todėl šiuo atveju ieškovo sutikimo atliktiems statybos darbams nebuvimas negali būti vertinamas pats savaime kaip jo teisių pažeidimas. Nagrinėjamu atveju statybos darbai pagal ginčijamą statybos leidimą jau yra baigti, todėl ieškovas, kaip ir kiti nagrinėjamoje teritorijoje esančio namo gyventojai, galėjo ir gali realiai įvertinti atliktų statybos darbų poveikį jų teisėms ir pareigoms. Esant tokioms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo teigti, kad bendraturčių sutikimui gauti dar turėtų būti teikiami projektiniai pasiūlymai, apibūdinantys konkrečius statybos darbus. Ieškovas, net ir turėdamas galimybę vertinti jau užbaigtus statybos darbus, nepateikė įrodymų, kad šie darbai pažeidžia jo teises ir interesus ir kaip juos pažeidžia. Pagal minėtą statybos leidimą atliktų statybos darbų užbaigimą patvirtina Klaipėdos apskrities viršininko 2009 m. sausio 7 d. įsakymu Nr. 4-53-(1.3) sudarytos komisijos 2009 m. lapkričio 2 d. surašytas pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-768-14.7, kuriuo rekonstruotas butas, adresu ( - ), pripažintas tinkamu naudoti. Būtent šio akto pagrindu atlikta rekonstruoto buto registracija Nekilnojamojo turto registre. Ieškovas šio administracinio akto neginčija, todėl abejotina, ar vien statybos leidimo panaikinimas galėtų apginti ieškovo teises tuo atveju, jeigu teismas tenkintų ieškinį. Be to, vien administracinių aktų, sąlygojusių statybos darbų atlikimą ir įteisinimą, panaikinimas, nesiekiant šiais aktais sukurtų materialinių teisinių padarinių pašalinimo (buvusios padėties atkūrimo), taipogi savaime neleistų apginti jokių teisių. Pažymi, kad ieškovas į teismą dėl ginčijamo statybos leidimo panaikinimo kreipėsi praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio l dalyje nustatytą vieno mėnesio administracinių aktų apskundimo terminą. Klaipėdos apygardos administraciniam teismui pateiktame skunde pareiškėju byloje buvęs V. S. pripažino, kad apie statybos leidimą jis sužinojo po bendraturčių I. D. ir N. D. kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl atsisakymo pasirašyti 2009 m. lapkričio 19 d. susitarimą dėl rūsio patalpų pasidalijimo. Ieškovas neatskleidė, kada tiksliai ir kokioje byloje jam šios aplinkybės paaiškėjo, nors teismas priimdamas jo skundą buvo įpareigojęs šias aplinkybes nurodyti. Tai leidžia manyti, kad ieškovas sąmoningai neteikia šių duomenų.

6Tretieji asmenys I. D. ir N. D. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad ginčo rekonstrukcijos metu kitiems asmenims priklausančios patalpos nebuvo liečiamos. Nekilnojamojo turto registre yra įregistruota jų nuosavybės teisė į 76,83 kv. m ploto butą Nr. 2A. Ieškovas neprašo panaikinti teisinės registracijos ar akto, kuriuo statyba buvo pripažinta baigta. Projektas buvo suderintas su patalpų, kurios ribojasi su rekonstruojamomis patalpomis, savininkais, ieškovas nenurodo, kokie jo interesai buvo pažeisti ir kaip rekonstrukcija pakeitė jo gyvenimo sąlygas. 2004 metais koreguojant rekonstrukcijos projektą, jis taip pat buvo suderintas su I. P., kadangi virš jai priklausančio garažo buvo planuojama statyti verandą. Namo, esančio ( - ), gyventojai buvo susitarę dėl rūsio padalijimo, šį susitarimą buvo pasirašęs ir tuometinis buto Nr. 4 savininkas. Ankstesni buto Nr. 4 savininkai nuo 1999 m. iki 2003 metų, t. y. kai rūsio patalpos jau buvo prijungtos prie buto Nr. 2A ir egzistavo kaip vieningas objektas, jokių pretenzijų nereiškė. Ieškovas 2009 m. gruodžio 6 d. raštu patvirtino, kad sutinka, jog I. Ir N. D. įregistruotų nuosavybės teise prie buto Nr. 2A rūsius P6–P10. Prašė taikyti trejų metų ieškinio senatį, atsižvelgiant į rekonstrukcijos pradžioje 1999 m. galiojusio CK 84 str. 1 d. nuostatas.

7Teismo posėdžio metu bylos proceso dalyviai (jų atstovai) palaikė jų procesiniuose dokumentuose išdėstytas pozicijas. Atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovai teismo posėdžio metu prašė taikyti ieškinio senatį.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-30 sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Iš ieškovo trečiojo asmens I. D. naudai priteisė 2 000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, o valstybei – 20,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

10Teismas argumentavo, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistą teisę tik žinodamas, kad ši pažeista. Rėmėsi kasacinio teismo išaiškinimais, jog įstatyme nustatant ieškinio senaties terminą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynimą, užtikrinamas ne tik subjektinės teisės realumas, bet ir yra sudaromos sąlygos sukurti stabilius civilinius teisinius santykius. Šis terminas ne tik skatina nukentėjusią šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bet ir suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos. Jeigu asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis), į šį pažeidimą per visą ieškinio senaties termino eigą nereaguoja ir nereiškia ieškinio, tai kita civilinio teisinio santykio šalis turi teisę pagrįstai tikėtis, kad toks asmuo arba apskritai atsisako savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista.

11Nustatęs, kad ieškovo skundžiamas statybos leidimas išduotas 1999-12-17, koreguotas 2004 m., rekonstruotas butas pripažintas tinkamu naudoti 2009-11-02 Pripažinimo tinkamu naudoti aktu Nr. STN-768-(14.7), jog ieškovas nuosavybės teisę į butą, esantį ( - ), įgijo 2008-09-02 pagal 2008-08-14 paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, jog nuo 1993-01-19 iki 2007-08-20 butas priklausė pareiškėjo tėvams B. V. S. ir J. S. ir nuo 2007-08-20 iki 2008-09-02 priklausė B. V. S., sprendė, jog nepagrįsti ieškovo argumentai, jog apie galimai pažeistas jo teises jis sužinojo tik 2013-08-01. Nurodė, kad pridėtos civilinės bylos Nr.2-6693-793/2012 medžiaga patvirtina, kad ieškovas 2009-12-06 davė sutikimą I. D. ir N. D. įregistruoti nuosavybės teise prie buto Nr. 2A buto rūsius: P-6, P-7, P-8, P-9, P-10, P11, taip pat jų buvo pasirašytas „Garantinis raštas“, pagal kurio turinį ieškovas suprato, kad rūsio patalpos yra pasidalytos neproporcingai. 2011-08-05 teismo sprendime civilinėje byloje Nr. 2-184-794/2011, kurį ieškovas gavo 2012-08-05 asmeniškai, buvo nurodyta, kad prie buto ( - ), rekonstrukcijos metu buvo prijungtos rūsio patalpos P-6, P-7, P-8, P-9, P-10 ir P-11. Ieškovas 2012-07-25 gavo patikslintą ieškinį civilinėje byloje Nr. 2-6693-793/2012, kurioje buvo kalbama apie atliktą buto sujungimą su rūsio patalpomis, 2009-11-09 aktą Nr. STN-768-(147), kuriuo rekonstruotas butas buvo pripažintas tinkamu naudoti, 2012-08-14 jis teikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, 2012-08-16 gavo VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodyta, kad 2009-11-02 pripažinimo tinkamu naudotis aktas yra pakankamas pagrindas atliktai rekonstrukcijai įregistruoti. Skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui ieškovas pateikė tik 2012-11-12, taigi ieškovas, kreipdamasis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, praleido ABTĮ 33 str. 1 d. numatytą senaties terminą skųsti tiek statybos leidimą Nr. 295-R/99, tiek 2004 metais atliktą jo korektūrą, tiek 2009-11-09 pripažinimo tinkamu naudoti aktą Nr. STN-768-(14.7). Ieškovas termino atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą neprašė, teismas nenustatė svarbių ieškovo ieškinio senaties praleidimo priežasčių, todėl ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad pagal Statybų įstatymo 23 str. 30 d. nuostatas kreiptis į teismą dėl statybą leidžiančio dokumento galiojimo panaikinimo turi teisę asmenys, kurių teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami. Ieškovas tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nenurodo, kuo skundžiamas statybos leidimas, 2004 metais atlikta jo korektūra, šių išduotų dokumentų pagrindu atlikta rekonstrukcija bei 2009-11-09 pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. STN-768-(14.7) pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus. Pagal 1997-12-17 ir 1994-12-22 sutartis J. B. įsigijo butus, esančius ( - ), ir ( - ), su rūsio patalpomis 0-6, 0-7, 0-8, 0-9, 0-10, o tretieji asmenys D. pagal 2004 m. koreguotą statybos leidimą virš I. P. garažo (pusrūsio), esant jos sutikimui, įsirengė gyvenamąsias patalpas. Taigi akivaizdu, kad ieškovas rūsio patalpomis, kurios buvo prijungtos prie tretiesiems asmenims priklausančio buto, nesinaudojo, ieškovas nesinaudojo ir garažu, virš kurio buvo įrengtos gyvenamosios patalpos, todėl neaišku, kaip tai pažeidė ieškovo teises ir teisėtus interesus.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-12-30 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti. Teigia, kad teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas netinkamai taikė ir aiškino ieškinio senatį reglamentuojančius teisės aktus. Mano, kad ginčo atveju taikytinas CK 1.125 str. 1 d. reglamentuotas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, taikytinas ir ginčams dėl nuosavybės teisės pažeidimo (gynimo). Be to, statybos leidimas ginčo atveju net nebuvo išduotas, todėl neįmanoma praleisti termino tokiam aktui, kurio nėra, apskųsti. Atsakovai nurodydami, kad statybos leidimo neturėjo, o statybos leidimu laiko žymą ant brėžinio, nepagrindė šios aplinkybės teisės normomis. Teismas šią aplinkybę ignoravo, nes be jokio pagrindo konstatavo, kad statybos leidimas buvo ir 2004 buvo koreguotas. Taigi, rekonstrukcija be statybos leidimo pažeidžia imperatyvias Statybos įstatymo nuostatas ir tokia statyba CK 4.103 str. 1 d. pagrindu kvalifikuotina kaip neteisėta. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 ir teigia, kad ieškovas šiuo atveju neturi įrodinėti, kokius neigiamus padarinius jam sukelia neteisėta rekonstrukcija, nes vien teisės aktų pažeidimas reiškia ir ieškovo teisių pažeidimą. Argumentuoja, kad atsakovai yra pažeidę tuomet aktualaus STR Nr. 1.07.01:1997 „Statybos leidimas“ 4.2.6 p., 4.5.2 p., STR Nr. 1-07-01:2002 „Statybos leidimas“ 15.3 p., 15.10 p., 26 p., 28 p. ir kt. Byloje paaiškėjus, jog rekonstrukcija vykdyta be statybos leidimo, taikytinos CK 4.103 str. 3 d. nustatytos sankcijos.

14Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nesutinka su apelianto argumentais ir savo poziciją grindžia iš esmės tais pačiais argumentais ir aplinkybėmis, kuriomis rėmėsi atsiliepime į ieškinį. Papildomai paaiškino, kad kol statybos leidimo galiojimas nėra panaikintas, egzistuoja teisinė situacija, kad statybos vyko pagal sankcionuotą elgesio modelį ir statybos negali būti pripažintos neteisėtomis, kol to nėra konstatavęs teismas ir panaikinęs statybos leidimą (Statybos įstatymo 23 str. 29 d. 1 p.).

15Trečiasis asmuo I. D. atsiliepimu su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apelianto argumentai dėl ieškinio senaties termino taikymo teisiškai nepagrįsti.

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

17Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys, analizuojant jį ieškovo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu.

18Apibendrinus pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstytas aplinkybes, išvadas ir argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos faktinius duomenis, tinkamai nustatė ir kvalifikavo bylos teisingam išsprendimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 str.1 d. 1 p.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu ginčo situacijos ir bylos faktinių aplinkybių vertinimu bei padarytomis išvadomis.

19Dėl ieškinio senaties

20Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuota terminų taikymo taisyklė, jog kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. gegužės 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002; 2006 m. birželio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006, 2008 m. vasario 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovo reikalavimas panaikinti statybos leidimą yra iš esmės administracinio teisinio pobūdžio. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013-02-26 nutartimi konstatavo, jog byla pagal apelianto skundą teisminga bendrosios kompetencijos teismui, ir perdavė bylą Klaipėdos miesto apylinkės teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka (žr. civilinė byla Nr. 4316/2013, t. 1, b. l. 134–135). Taigi, pirmosios instancijos teismas ginčo atveju pagrįstai ir teisėtai taikė CK 1.125 str. 2 d. ir ABTĮ 33 str. 1 d. normas bei nustatęs, kad ieškovas neprašė atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, padarė pagrįstą išvadą, jog ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo sudaro pagrindą ieškinį atmesti.

21Dėl ieškovo (bendraturčio) teisių (ne) pažeidimo

22Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti daiktą, juo naudotis ir disponuoti. Kai nuosavybės teisė į daiktą priklauso dviem ar daugiau savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teise, jis valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama visų bendraturčių bendru sutarimu (CK 4.75 str. 1 d.). Susitarimą dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo bendraturčiai pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, laisva valia derindami savo interesus. Įstatyme nustatytas imperatyvas susitarti įpareigoja bendraturčius, veikiant pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, ieškoti priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nesiekiant savo teisių įgyvendinimo kitų bendraturčių teisių sąskaita. Bendraturčiams nesusitarus, nepriklausomai nuo nesutarimo priežasčių, daikto valdymo, naudojimosi ir disponavimo juo tvarka gali būti nustatoma teismo pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

23Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas bei įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. V. v. A. M., J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-1064/2003; 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senasis dvaras“ v. Daugiabučio namo Vilniaus g. 123 savininkų bendrija ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2004; 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. L. G., bylos Nr. 3K-3-132/2009; kt.).

24Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, jog jam nereikia (nereikėjo) pagrįsti, kaip ginčo situacijoje yra (buvo) pažeistos jo teisės, nes vien norminių teisės aktų reikalavimų nesilaikymas savaime nereiškia ir jo teisių pažeidimą. Be to, ginčo rekonstrukcijos darbai jau yra baigti ir ieškovas teismui neskundė ir neskundžia administracinio akto – 2009-11-09 pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. STN-768-(14.7), kuriuo statinys po rekonstrukcijos pripažintas tinkamu naudoti ir kurio pagrindu tretiesiems asmenims I. D. ir N. D. įregistruotos nuosavybės teisės dalys Nekilnojamojo turto registre (žr. pridėta civilinė byla Nr. 2-6693-793/2012, t. 3, b. l. 105–106).

25Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. lapkričio 4 d. įsakymu Nr. 245 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.03:1997 „Statinių projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka“ (Žin., 1997, Nr. 101-2559) 12.11.2 p. nustatė, kad iki pateikiant projektą derinti savivaldybės padaliniui projektuotojas privalo suderinti sumanyto statyti statinio (ir jo statybos sklypo) projekto sprendinius su trečiaisiais (juridiniais ir fiziniais) asmenimis – statinių ir statybos sklypų savininkais ar naudotojais, jei tie sprendiniai pakeičia iki statinio statybos pradžios susiklosčiusias tų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygas, nurodytas Statybos įstatymo 4 straipsnio ketvirtojoje dalyje. Projekto sprendiniai derinami tik tuo atveju, kai, pakeitus tas sąlygas, nukrypstama nuo statybos techninių reglamentų ir statybos specialiųjų reikalavimų normatyvinių dokumentų nuostatų (derinimas su trečiaisiais asmenimis neatleidžia projektuotojo nuo prievolės suderinti tuos nukrypimus šio reglamento 12.11.1 punkto nustatyta tvarka). Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodė ir / ar nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų aplinkybę, jog ginčo rekonstrukcija pakeitė (ar šiuo metu pakeičia) iki rekonstrukcijos pradžios susiklosčiusias (ar šiuo metu turimas) jo gyvenimo ir veiklos sąlygas.

26Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir konstatuoja, kad apylinkės teismas iš esmės tinkamai įvertino visus byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl teisėjų kolegija priimtam sprendimui pritaria ir jį palieka nepakeistą.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų

28Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo priteisimą (CPK 93 str. 1 d.).

29Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

30Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. ieškovas ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti... 4. Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad... 5. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 6. Tretieji asmenys I. D. ir N. D. atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė... 7. Teismo posėdžio metu bylos proceso dalyviai (jų atstovai) palaikė jų... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-12-30 sprendimu ieškovo ieškinį... 10. Teismas argumentavo, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo... 11. Nustatęs, kad ieškovo skundžiamas statybos leidimas išduotas 1999-12-17,... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 14. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie... 15. Trečiasis asmuo I. D. atsiliepimu su ieškovo apeliaciniu skundu nesutinka ir... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir... 17. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 18. Apibendrinus pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo motyvuojamojoje... 19. Dėl ieškinio senaties ... 20. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 21. Dėl ieškovo (bendraturčio) teisių (ne) pažeidimo... 22. Daikto savininko turima nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo... 23. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių... 24. Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, atmestini kaip nepagrįsti apelianto... 25. Ginčijamo statybos leidimo išdavimo metu galiojusio Statybos ir urbanistikos... 26. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apeliacinio skundo... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 28. Apelianto apeliacinis skundas atmestinas, todėl jis neturi teisės į... 29. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 30. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. sprendimą palikti...