Byla e3K-3-416-969/2017
Dėl turto atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. Ž. ieškinį atsakovams M. M., N. K.-M. dėl turto atidalijimo natūra iš bendrosios dalinės nuosavybės ir pagal atsakovo M. M. priešieškinį ieškovui A. Ž. dėl turto atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių atidalijimą iš bendrosios dalinės nuosavybės, kompensacijos atidalijamiems bendraturčiams nustatymą, draudimą peržengti byloje pareikštus reikalavimus, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais turimą neįrengtą pastogę ( - ): 1) priteisiant jam 106/8944 dalis (1,06 kv. m) neįrengtos pastogės, priklausančios atsakovui M. M., įpareigojant ieškovą sumokėti M. M. 319,99 Eur kompensaciją; 2) priteisiant jam 529/8944 dalis (5,29 kv. m) neįrengtos pastogės, priklausančios atsakovams M. M. ir N. K.-M. bendrosios jungtinės nuosavybės teise, įpareigojant ieškovą sumokėti atsakovams solidariai 1596,95 Eur kompensaciją.
  3. Ieškovas ieškinį grindė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.80 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Jis nurodė, kad jam priklauso didžioji dalis neįrengtos 89,44 kv. m pastogės – 83,09 kv. m, o atsakovams – 6,35 kv. m (atsakovui M. M. asmeninės nuosavybės teise – 1,06 kv. m, o bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove N. K.-M. – 5,29 kv. m). Atsakovai iki šiol savo palėpės dalimi nesinaudojo, jos neprižiūrėjo, jokios gyvenamosios patalpos įsirengti negalės. Ieškovas, turėdamas didžiąją dalį neįrengtos pastogės, negali ja tinkamai naudotis. Atsižvelgdamas į tai, ieškovas nori, kad neįrengta pastogė būtų atidalyta iš bendrosios dalinės nuosavybės, priteisiant atsakovams priklausančias neįrengtos pastogės dalis natūra ieškovui, o atsakovams iš ieškovo – kompensacijas, proporcingas atsakovų turimoms neįrengtos pastogės dalims.
  4. Atsakovas M. M. patikslintu priešieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės neįrengtos pastogės dalį natūra, nustatant M. M. ir jo sutuoktinei N. K.-M. priklausančią palėpės ploto dalį (6,35 kv. m) bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal pridėtą planą jame pažymėtoje vietoje. Atsakovas nurodė, kad palėpės patalpos yra lengvai atidalijamos, atsakovams priklausanti palėpės dalis gali būti suformuota kaip atskiras ir savarankiškas turtinis vienetas. Atsakovams įsigijus palėpės dalį iš R. B. ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atsirado galimybė suformuoti atskirą patalpą – kambarį, į kurį, įrengus laiptus, bus galima patekti tiesiai iš atsakovo buto. Atsakovo prašomas atidalijimo būdas atitinka techninius, kadastrinius ir architektūros reikalavimus.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. 8Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį atmetė; atidalijo ieškovui iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovu turimą neįrengtą pastogę ir priteisė ieškovui 106/8944 dalis pastogės, asmeninės nuosavybės teise priklausančios atsakovui, įpareigojo ieškovą sumokėti atsakovui 319,99 Eur kompensaciją; atidalijo ieškovui iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais turimą neįrengtą pastogę ir priteisė ieškovui 529/8944 dalis pastogės, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančios atsakovui, įpareigojo ieškovą sumokėti atsakovams solidariai 6600 Eur kompensaciją; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

  2. Teismas vadovavosi CK 4.75 straipsnio 1 dalies, 4.80 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, įvertinęs bylos duomenis ir šalių pateiktus argumentus, konstatavo, kad atsakovams priklausančios palėpės dalies negalima realiai atidalyti be neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Atidalijimas priteisiant kompensaciją šiuo atveju, teismo vertinimu, yra racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kuris geriausiai atitinka šalių interesus.
  3. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę. Tačiau, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus (be kitų, UAB „Lituka“ ir Ko 2016 m. gegužės 25 d. turto vertės ataskaitą, kurioje 89,44 kv. m palėpė įvertinta 27 000 Eur, 2015 m. rugpjūčio 26 d. ir 2016 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygas dėl atsakovų įsigytos palėpės dalies kainos), teismas sprendė, kad ieškovo prašomas atsakovams priteisti 1596,95 Eur kompensacijos dydis už 5,29 kv. m pastogės dalį neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, neužtikrintų atsakovų interesų apsaugos, nes atsakovai nurodytą pastogės dalį įsigijo už 6600 Eur. Teismas pažymėjo, kad ieškovui buvo žinoma, už kokią sumą aukcione buvo pardavinėjama 4,07 kv. m pastogės dalis, nes jis taip pat jame dalyvavo. 1,22 kv. m pastogės dalį iš R. B. atsakovas taip pat įsigijo už didesnę (500 Eur), nei pagal ieškovo pateiktus dokumentus nustatyta turto rinkos vertė, kainą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad kompensacija už 5,29 kv. m pastogės dalį atsakovams turi būti išmokėta pagal realiai jų patirtas išlaidas įsigyjant šį turtą, t. y. pagal faktą ir tai patvirtinančius rašytinius įrodymus – pirkimo–pardavimo sutartis, o ne pagal nustatytą turto rinkos vertę.
  4. Teismas sprendė, kad už ieškovui priteisiamą 1,06 kv. m palėpės dalį turi būti sumokėta kompensacija, apskaičiuota vadovaujantis byloje esančia turto rinkos vertės nustatymo ataskaita.
  5. Teismas pažymėjo, kad duomenų, jog ieškovo finansinė padėtis neleistų jam sumokėti atsakovams kompensacijos už priteisiamą pastogės dalį, byloje nėra.
  6. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovo apeliacinius skundus, 2017 m. sausio 6 d. nutartimi ieškovo skundą tenkino iš dalies, atsakovo skundą atmetė; pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo; kitą šio sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  7. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju kompensacija atsakovams už 5,29 kv. m pastogės dalį turi būti nustatyta pagal atsakovų realiai patirtas įsigijimo išlaidas, o ne pagal nustatytą turto rinkos vertę.
  8. Kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas kompensaciją ne pagal rinkos vertę, o pagal atsakovų realiai patirtas išlaidas, nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos. Pagal ieškovo pateiktą 2016 m. gegužės 10 d. UAB „Lituka“ ir Ko neįrengtos 89,44 kv. m pastogės turto vertės nustatymo ataskaitą palėpė įvertinta 27 000 Eur, taigi 1 kv. m kaina yra 301,87835 Eur. Tačiau kadangi bylos duomenimis patvirtinta, kad 2015 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu atsakovas įsigijo 1,22 kv. m palėpės už 500 Eur, o 2016 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu – 4,07 kv. m už 6100 Eur (aukciono būdu), taigi iš viso už 5,29 kv. m palėpės atsakovai sumokėjo 6600 Eur, kolegija pritarė pirmosios instancijos teismui, kad būtų neteisinga priteisti mažesnę kompensaciją, nei atsakovai sumokėjo įsigydami šį turtą. Kolegijos vertinimu, vien faktas, kad asmuo įsigijo turtą aukciono metu už didesnę nei rinkos kainą, neteikia pagrindo mažinti kompensacijos bendraturčiui dydį, nes tai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Atsakovams, netenkantiems nuosavybės teisės į palėpės dalį, turi būti sumokama teisinga kompensacija.
  9. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos vertinimu, pagrįstai vienu atveju – dėl 1,06 kv. m palėpės dalies – rėmėsi realia turto rinkos verte, o kitu – dėl 5,29 kv. m dalies – realiomis atsakovų patirtomis išlaidomis. Kolegija pažymėjo, kad tais atvejais, kai atidalijama ne natūra, bet vienam (ar keliems) bendraturčiui sumokant kompensaciją, turi būti nustatyta bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio daikto rinkos kaina bendrosios dalinės nuosavybės pasibaigimo metu ir pagal tai, atsižvelgiant į atidalijamo bendraturčio dalies dydį, apskaičiuojama jam priteistinos kompensacijos suma. Dėl to 1,06 kv. m palėpės dalies, kurią atsakovas įsigijo 2008 m. spalio 23 d., kompensaciją pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiavo pagal esamą rinkos vertę, remdamasis UAB „Lituka“ ir Ko 2016 m. gegužės 10 d. atlikta turto vertės nustatymo ataskaita.
  10. Kolegija nesutiko su ieškovo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nurodė, jog ieškovas prašė atidalyti turtą ir iš jo priteisti kompensaciją atsakovams, o atsakovai priešieškiniu prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės pastogės dalį natūra. Taigi abi šalys siekė palėpės atidalijimo, o teismas priėmė sprendimą dėl to. Tačiau atidalijęs palėpę teismas turėjo pareigą apskaičiuoti teisingą kompensaciją, nes priešingu atveju būtų pažeisti teisingumo ir protingumo principai. Kolegija nekonstatavo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 265 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimo.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10

  1. Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 6 d. nutartį ir

    11Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 2 d. sprendimą, už ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteistą neįrengtos pastogės dalį nustatytą 6600 Eur kompensaciją sumažinant iki 1596,95 Eur. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

    1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, pagal kuriuos atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008, 2012 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2012, 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016). Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nuostatas (2 dalies 10 punktą) turto rinkos vertė suprantama kaip apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti perduotas turtas jo vertinimo dieną. Turto rinkos kaina gali būti nustatoma, remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais kitais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Nagrinėjamu atveju nustatytos skirtingos pastogės dalių (identiškos būklės) 1 kv. m vertės. Teismai nepagrįstai sprendė, kad teisinga kompensacija laikytina atsakovų už aukcione įsigytą pastogės dalį sumokėta kaina, kuri šiuo atveju yra didesnė už turto rinkos kainą. 2014 m. gegužės 29 d. ieškovo užsakymu atlikus pastogės vertinimą nustatyta 145,71 Eur už 1 kv. m vertė, 2016 m. gegužės 25 d. – 301,87 Eur už 1 kv. m vertė. Teismai priteisė kompensaciją, kuri gerokai viršija turto rinkos vertę ir galbūt ieškovui nėra priimtina. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovo nurodytą ginčo turto vertę.
    2. Teismai pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, CPK 12, 17 straipsniuose įtvirtintas ieškovo teises. Ieškovas nereiškė reikalavimo atidalyti neįrengtą pastogės dalį, atsakovams priteisiant 6600 Eur kompensaciją už 5,29 kv. m. Atsakovai alternatyvaus reikalavimo dėl kompensacijos tuo atveju, jei nebūtų tenkintas jų priešieškinio reikalavimas (atidalyti pastogės dalį natūra, priteisiant atsakovams bendrosios jungtinės nuosavybės teise 6,35 kv. m), taip pat nereiškė. Teismai negalėjo savo iniciatyva keisti (plėsti) ieškinio (priešieškinio) dalyko, kurį nustatyti yra ieškovo prerogatyva. Teisminio nagrinėjimo metu atsakovai, skirtingai nei ieškovas, galėjo reikšti atsikirtimus. Pirmosios instancijos teismas apribojo ieškovo teisę gintis dėl priteisto kompensacijos dydžio, nesiaiškino, ar tokia kompensacija ieškovui priimtina, ar jis turi finansinių galimybių sumokėti didesnę sumą, nei tikėjosi.
  2. Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti, skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Teismai nepažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatų, neperžengė ieškinio ribų. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu išreiškė poziciją, kad tuo atveju, jei teismas nuspręstų atidalyti turtą, priteisdamas jį ieškovui, tai nustatydamas kompensacijos dydį turėtų atsižvelgti į turto įsigijimo kainą ir atsakovui priteista kompensacija turėtų būti teisinga, atitinkanti realiai už turtą sumokėtą kainą. Ieškovas sumokėjo atsakovams visą priteistą kompensacijos sumą, taip pripažindamas apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą.
    2. Turto rinkos vertės ataskaita pateikia tik prielaidas, kokia galėtų būti turto rinkos vertė. Ieškovo pateiktoje ataskaitoje nurodyta, kad vertinimo metu gautas rezultatas nebūtinai turi būti suprastas kaip pinigų suma, kurią potencialus pirkėjas privalo sumokėti. Galutinė kaina paprastai nustatoma šalių derybomis. Bylos duomenys patvirtina kainą, kurią atsakovai sumokėjo įsigydami turtą.
    3. Ieškovo nurodomose kasacinio teismo nutartyse pateiktais išaiškinimais nėra pagrindo vadovautis, nes nesutampa bylų faktinės aplinkybės: nurodytose bylose nebuvo sudaryta sandorių dėl ginčo turto, todėl vadovautasi turto rinkos verte.
    4. Ieškovas dalyvavo aukcione, kurio metu atsakovai įsigijo pastogės dalį už 6100 Eur. Pažymėtina, kad ieškovas siūlė 6000 Eur kainą.
    5. Atsakovams atlyginant ne visą kainą, kurią jie sumokėjo už pastogės dalį, būtų pažeistas konstitucinis teisingo atlyginimo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 1 dalis).
    6. Patenkinus ieškovo reikalavimą, būtų sukurtas ydingas precedentas – sudaryta galimybė aukcione nelaimėjusiam asmeniui kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti turtą iš aukciono laimėtojo už paties ieškovo nustatytą kainą.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

14Dėl priteistinos kompensacijos atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės

  1. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
  2. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais.
  3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai. Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).
  4. Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016, 26 punktas).
  5. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Dėl to prieš atidalijant bendraturčio dalį būtina išsiaiškinti, ar nėra ginčo dėl dalies dydžio, ir parinkti teisingą kompensacijos dydį. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  6. Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad nors ekspertizės aktas vertintinas kaip tikslesnis turto vertės įrodymas už Nekilnojamojo turto registro duomenis, tačiau teismas, atitinkamai motyvavęs, gali nesutikti ir su eksperto išvada, nes jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios (CPK 218 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014). Teismai turi atsižvelgti ne vien į turto dalies rinkos vertę, bet ir į kitus reikšmingus kriterijus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010).
  7. Taigi, pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį), kai taikomas išimtinis, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, – kad ji būtų teisinga. Paprastai kompensacija gali būti pripažinta teisinga, jei ji atitinka daikto dalies rinkos vertę. Tačiau tai neeliminuoja teismo pareigos, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti bendraturčių, kaip turto savininkų, interesus, sprendžiant, kokia kompensacija konkrečiu atveju yra teisinga, atsižvelgti ir į kitus reikšmingus kriterijus.
  8. Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad atsakovams priklausančios palėpės dalies negalima realiai atidalyti be neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, ir konstatavo, jog atidalijimas priteisiant kompensaciją šiuo atveju yra racionaliausias atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdas, kuris geriausiai atitinka šalių interesus. Kasaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl teismų taikyto išimtinio turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo, tačiau pateikiami argumentai dėl to, kad buvo nustatyta neteisinga (per didelė), tikrosios atidalijamo turto dalies rinkos vertės neatitinkanti, kompensacija.
  9. Teismai bendrą atsakovams iš ieškovo priteistinos kompensacijos dydį nustatė atsižvelgę, be kitų, tiek į daikto dalies rinkos vertės, tiek į daikto dalies realios įsigijimo kainos kriterijus. Daikto dalies rinkos vertės kriterijų teismai laikė reikšmingu, spręsdami dėl teisingos kompensacijos už 1,06 kv. m pastogės dalį, kuri atsakovams priklausė nuo 2008 m. spalio 23 d. ir atiteko ieškovui. Kitas, daikto dalies realios įsigijimo kainos kriterijus, teismų laikytas reikšmingu sprendžiant dėl 5,29 kv. m pastogės dalies, įvertinus tai, kad 1,22 kv. m dalį šio turto atsakovas įsigijo 2015 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu ir mokėjo 500 Eur, o 4,07 kv. m dalį atsakovai įsigijo (aukciono būdu) 2016 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu už 6100 Eur, taigi iš viso už 5,29 kv. m palėpės atsakovai sumokėjo 6600 Eur. Kadangi atsakovai netenka nuosavybės teisės į šį turtą (5,29 kv. m dalį palėpės), jiems turi būti sumokėta teisinga kompensacija. Kompensacija, kuri būtų apskaičiuota vien remiantis ieškovo pateikta 2016 m. gegužės 10 d. UAB „Lituka“ ir Ko neįrengtos 89,44 kv. m pastogės turto vertės nustatymo ataskaita, kurioje palėpė įvertinta 27 000 Eur, taigi 1 kv. m kaina yra 301,88 Eur, ir neatsižvelgus į atidalijamo turto (5,29 kv. m dalies) realią įsigijimo kainą, teismų vertinta kaip neatitinkanti teisingumo ir protingumo principų.
  10. Plėtodama kasacinio teismo formuojamą praktiką (žr. šios nutarties 21, 22 punktus), teisėjų kolegija išaiškina, kad atidalijamos turto dalies reali įsigijimo kaina gali būti laikoma reikšmingu kriterijumi sprendžiant dėl teisingos kompensacijos už atidalijamą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį dydžio, ypač tais atvejais, kai kiti byloje esantys įrodymai atspindi tik bendrą viso bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčių valdomo turto rinkos vertę. Kita vertus, vertinant, ar atidalijamos turto dalies reali įsigijimo kaina konkrečiu atveju laikytina reikšmingu kriterijumi sprendžiant dėl teisingos kompensacijos nustatymo turto atidalijimo atveju, be kita ko, turėtų būti įvertinamos tos turto dalies įsigijimo aplinkybės, sandorio (-ių), kuriuo (-iais) ta turto dalis buvo įsigyta, sudarymo ypatumai, sandorio (-ių) šalių ryšiai, laiko tarpas, praėjęs nuo sandorio (-ių) sudarymo iki turto atidalijimo, ir kt. Tuo atveju, jei pirmiau nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad sandorio (-ių) sudarymo dokumentuose nurodyta įsigyjamos turto dalies kaina galėjo būti dirbtinai paaukštinta ar pažeminta (lyginant su tos turto dalies rinkos verte), ji neturėtų būti laikoma reikšmingu kriterijumi sprendžiant dėl teisingos kompensacijos dydžio.
  11. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šią bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl kompensacijos dydžio, priešingai nei nurodo ieškovas, tinkamai taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatas. Teismai pagrįstai dėl teisingos kompensacijos dydžio sprendė atsižvelgdami ne vien į turto vertintojų nustatytos palėpės rinkos vertę, bet ir į kitus kriterijus, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Be to, teismai įvertino 5,29 kv. m palėpės dalies įsigijimo aplinkybes, sandorių sudarymo ypatumus ir nenustatė, kad šios turto dalies įsigijimo kaina galėjo būti dirbtinai paaukštinta.
  12. Nagrinėjamos bylos kontekste reali atskirų turto dalių įsigijimo kaina pagrįstai teismų laikytina reikšmingu kriterijumi nustatant teisingą kompensacijos dydį atsakovams, kurie netenka nuosavybės teisės į savo turtą. Bylos duomenys neteikia pagrindo pripažinti, kad dėl to yra esmingai pažeidžiamos ieškovo teisės ir (ar) teisėti interesai.

15Dėl ieškinio ribų peržengimo ir ieškovo procesinių teisių užtikrinimo (265 straipsnio 2 dalies, CPK 12, 17 straipsnių pažeidimo)

  1. Teismas turi priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai priimamas dalinis sprendimas. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus (CPK 265 straipsnio 2 dalis).
  2. Nagrinėjamoje byloje ieškovas reiškė reikalavimą atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės su atsakovais turimą bendrą turtą, priteisiant jam atsakovams priklausančią šio turto dalį (6,35 kv. m), o atsakovams – ieškovo nurodyto dydžio kompensaciją. Atsakovai reikalavo atidalyti turtą natūra. Teismai tenkino ieškovo reikalavimą ir taikė išimtinį, CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą, turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą bei nustatė atsakovams mokėtinos kompensacijos dydį.
  3. Ieškovas kasaciniame skunde nurodo, kad teismai pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, taip pat CPK 12, 17 straipsniuose įtvirtintas ieškovo teises, nes teisminio nagrinėjimo metu atsakovai galėjo reikšti atsikirtimus, o ieškovo teisė gintis dėl priteisto kompensacijos dydžio buvo apribota. Be to, teismai nesiaiškino, ar tokia kompensacija ieškovui priimtina, ar jis turi finansinių galimybių sumokėti didesnę sumą, nei tikėjosi.
  4. Minėta, kad esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga (žr. šios nutarties 24 punktą). Teisinga kompensacija – tai vertinamojo pobūdžio dalykas, dėl kurio pagal bylos duomenis ir vidinį įsitikinimą turi spręsti bylą nagrinėjantis teismas (CPK 185 straipsnis).
  5. Teisėjų kolegija nurodo, kad teismo teisės spręsti dėl kompensacijos dydžio negali riboti ieškovo reikalavime nurodyta suma. Teismas iš bylos duomenų sprendžia dėl priteistinos kompensacijos dydžio, vertina, koks dydis yra teisingiausias, labiausiai atitinkantis šalių interesus, užtikrinantis interesų balansą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad didesnės, nei nurodyta ieškinyje, kompensacijos nustatymas savaime nelaikytinas ieškinio ribų peržengimu.
  6. Atsižvelgiant į tai, kad reikalauti dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto atidalijimo yra bendraturčių teisė, o ne pareiga (CK 4.80 straipsnis), taip pat į proceso dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), bendraturtis, reikšdamas ieškinį dėl tokio atidalijimo būdo, pagal kurį jam visas turtas atitektų natūra, o kitam bendraturčiui (bendraturčiams) būtų priteisiama kompensacija pinigais, tam tikra apimtimi prisiima riziką dėl teismo nustatytos teisingos kompensacijos dydžio. Pareikšdamas ieškinį dėl tokio atidalijimo būdo bendraturtis žino, kad, tenkinus ieškinį, kitiems bendraturčiams iš jo bus priteista kompensacija pinigais (CK 4.80 straipsnis). Jis taip pat negali nežinoti, kad šios kompensacijos dydis gali skirtis nuo jo nurodyto siūlomos priteisti kompensacijos dydžio ar nuo jo nurodytos bendraturčių valdomos turto dalies rinkos kainos. Tai grindžiama tuo, kad bendraturčių pozicijos tiek dėl teisingos kompensacijos dydžio, tiek dėl atitinkamos turto dalies rinkos kainos gali skirtis. Būtent todėl teisingos kompensacijos dydį teismas nustato tik po to, kai išnagrinėjęs bylą iš esmės įvertina visų šalių pozicijas ir jas pagrindžiančius įrodymus. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovas turi teisėtą lūkestį, jog teismo nustatytas kompensacijos dydis neviršys jo ieškinyje nurodyto kompensacijos dydžio. Ieškovo teisėtas lūkestis tokio pobūdžio bylose iš esmės apsiriboja tuo, kad teismo sprendimu nustatytas kompensacijos dydis negali būti jam siurprizinis, pvz., didesnis už atsakovo (atsakovų) nurodytą maksimalų kompensacijos dydį. Teismas negali nuspręsti dėl tokio kompensacijos dydžio, dėl kurio šalys neturėjo procesinės galimybės pasisakyti, neteikė įrodymų bylą nagrinėjant teisme.
  7. Nagrinėjamos bylos duomenys neteikia pagrindo pripažinti, kad šiuo atveju teismų priteista kompensacijos suma ieškovui buvo siurprizinė. Tai patvirtina, be kita ko, atsakovo atsiliepime į ieškovo patikslintą ieškinį išdėstyta pozicija dėl ieškovo nurodytos kaip atsakovams priteistinos kompensacijos dydžio neatitikties teisingumo ir sąžiningumo principams, nurodytos aplinkybės dėl 4,07 kv. m palėpės dalies įsigijimo, nurodyta, atsakovo vertinimu, teisinga turto – atsakovams priklausančios 6,35 kv. m pastogės dalies – vertė (10 000 Eur), pateikti įrodymai dėl 5,29 kv. m. įsigijimo (pirkimo–pardavimo sutartys ir kt.). Ieškovas turėjo procesinę galimybę atsikirsti į atsakovo procesiniame dokumente išdėstytus argumentus dėl teisingos kompensacijos. Be to, bylos duomenys paneigia ieškovo argumentus dėl jo nurodomos kompensacijos kaip šiuo atveju priteistinos, nes ieškovas negalėjo nesuprasti, kad kompensacija gali būti priteista didesnė vien jau atsižvelgiant į bylos duomenis apie ieškovo veiksmus ir poziciją (pvz., kitų palėpės dalių įsigijimą už didesnę kainą (421,76 Eur už 1 kv. m); paties ieškovo viename iš patikslintų ieškinių nurodytą 1 kv. m kainą, pagal kurią apskaičiuotina kompensacija bendraturčiams (700 Eur); ieškovo dalyvavimą viešame aukcione ir siūlytą kainą).
  8. Nors ieškovas teigia, kad teismo nustatytas kompensacijos dydis jam galbūt nepriimtinas, tačiau pažymėtina, kad teismai vertino visas aplinkybes ir nenustatė aplinkybės, jog ieškovo finansinė padėtis neleistų jam sumokėti atsakovams nustatyto dydžio kompensacijos.
  9. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
  2. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovui neatlygintinos. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
  3. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 9,56 Eur tokių išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo šios bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

18Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Priteisti valstybei iš ieškovo A. Ž. (a. k. ( - ) 9,56 Eur (devynis Eur 56 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

20Šios nutarties kopiją išsiųsti VĮ Registrų centrui.

21Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Ryšiai