Byla 2S-2240-577/2016
Dėl įpareigojimo nugriauti pastatą

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Karmo“, T. V. J., J. K. J ir K. J. dėl įpareigojimo nugriauti pastatą.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinusi prašė įpareigoti atsakovus per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nugriauti pastatą – gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )) ( - ), o atsakovams neįvykdžius teismo sprendimo per nustatytą terminą, leisti ieškovei nugriauti minėtą pastatą ir kartu išieškoti iš atsakovų reikiamas išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog minėtas namas yra fiziškai pažeistas, sugriuvęs, likę tik pastato konstrukcijų fragmentai, ir jis tik iš dalies aptvertas, t.y. pastatas turi galimų avarinės būklės požymių bei kelia pavojų arti jo gyvenančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai. Atsakovė UAB „Karmo“ 2016 m. liepos 4 d. parengiamojo teismo posėdžio metu nurodė, kad rengia projektinę dokumentaciją dėl pastato atstatymo.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktu, civilinę bylą pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Karmo“, T. V. J., J. K. J. ir K. J. dėl įpareigojimo nugriauti pastatą sustabdė iki bus priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas dėl ginčo pastato. Teismas pažymėjo, kad atsakovams turint patvirtintą projektinę dokumentaciją ir gavus visus reikalingus leidimus, išnyktų šios bylos dalykas, o byla būtų baigta taikiu sprendimu arba šaliai atsisakius reiškiamų reikalavimų. Teismas atsižvelgė į tai, kad klausimas dėl pastato šiuo metu perduotas spręsti Vilniaus miesto savivaldybei.

  1. Atskirojo skundo argumentai

6Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį ir atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti kaip nepagrįstą. Pasak apeliantės, teismas neatsižvelgė į bylos sustabdymą reglamentuojančių teisės normų esmę bei pagrindinį tikslą, neįvertino bylos specifikos, sprendimą stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą priėmė iš esmės remdamasis tik atsakovo abstrakčiais teiginiais, jog atsakovai yra kreipęsi į ieškovę bei pateikę projektinę dokumentaciją dėl pastato, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių tokį kreipimąsi. Teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos turimais duomenimis, jokie prašymai ar dokumentai, susiję su ginčo pastatu, nėra pateikti. Tokiu atveju ieškovė objektyviai negalės priimti jokio sprendimo, todėl teismo nutartis sudaro atsakovams galimybes ir toliau vilkinti teismo procesą. Nors ieškinys peteiktas 2015 m. liepos mėnesį, atsakovai nesikreipė į ieškovę ir nesiėmė jokių veiksmų, realiai rodančių jų siekį pagerinti ginčo pastato būklę. Pažymėjo, jog apeliantė ieškinį pateikė siekdama apginti viešąjį interesą – visuomenės teisę į saugią ir švarią aplinką.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

8Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą.

9Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisė į teismą turi būti įgyvendinama koncentruotai, proceso nevilkinant ar be pagrindo neužtęsiant. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė į tai, kad byla būtų išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, yra viena iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių ir įpareigoja teismą rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu. Lietuvos CPK nustatyti civilinio proceso tikslai taip pat reikalauja, kad teismas siektų kuo greičiau išnagrinėti bylą ir atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, nesudarytų sąlygų vilkinti bylą (CPK 2, 7, 72 straipsniai ir kt. straipsniai). Be pagrindo sustabdžius bylos nagrinėjimą yra vilkinamas procesinių veiksmų atlikimas, gali būti pažeidžiami kitų byloje dalyvaujančių asmenų interesai, paneigiami civilinio proceso tikslai.

10Pagal bylos sustabdymo pagrindus skiriamos dvi civilinės bylos sustabdymo rūšys: privalomasis (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvusis (CPK 164 straipsnis). CPK 164 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato vieną iš fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų – teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Nors fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų taikymas priklauso teismo diskrecijai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.). Be to, pagal suformuotą teismų praktiką teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas stabdyti bylą pagal CPK 164 straipsnio 4 punktą, turi išsiaiškinti, ar tai yra pateisinama proceso trukmės ir intensyvumo aspektais, o toks sprendimas turi būti aiškiai ir pagrįstai motyvuotas, kad atitiktų teisinio apibrėžtumo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2009 ir kt.). Taigi, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad teismas bylos sustabdymo pagrindų negali taikyti formaliai, bet kiekvienu atveju privalo įsitikinti, kad yra aplinkybės, sudarančios įstatyme nurodytą pagrindą sustabdyti konkrečią bylą.

11Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas bylos nagrinėjimą sustabdė CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu iki bus priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos sprendimas dėl ginčo pastato. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nutarė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą nesant tam pagrindo. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų apie atsakovo kreipimąsi į Vilniaus miesto savivaldybę su prašymais dėl ginčo pastato, todėl sutiktina su atskirajame skunde nurodytais argumentais, kad ieškovė objektyviai negalės priimti jokio sprendimo šiuo klausimu. Į bylą atsakovė pateikė tik Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyriaus 2015 m. lapkričio 2 d. išduotus Specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Nors atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad šiuo metu atliekami projektavimo darbai, sutarties dėl tokių darbų atlikimo (kurioje atsispindėtų darbų apimtis, terminai ir kt.), atsiliepimo į ieškovės atskirąjį skundą bei papildomų įrodymų, galinčių patvirtinti skundžiamoje nutartyje nurodytus faktus apie Vilniaus miesto savivaldybėje sprendžiamus klausimus dėl ginčo pastato, į bylą taip pat nepateikė. Taigi, pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo sprendė, kad klausimas dėl pastato šiuo metu perduotas spręsti Vilniaus miesto savivaldybei, todėl darytina išvada, skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, trukdanti nagrinėti civilinę bylą, apskritai neegzistuoja. Be to, bylos sustabdymas dėl paminėtų priežasčių gali trukti neribotą laiką, kas nėra suderinama su bylos nagrinėjimo operatyvumo, koncentracijos principais.

12Apibendrinant anksčiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju civilinės bylos sustabdymas nėra būtinas ir juo nebus pasiekti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų tikslai, dėl ko skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Atsižvelgiant į nurodytą, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis naikintina ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – atsakovės UAB „Karmo“ atstovo prašymo sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą netenkinamas.

13Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublik?s CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį panaikinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai