Byla I-6159-815/2016
Dėl neturtinės žalos atlyginimo

1Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo konferencijos būdu dalyvaujant pareiškėjui G. R. (G. R.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. (G. R.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I

41. Pareiškėjas G. R. (G. R.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą: iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, – 100 000 Eur; iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, – 50 000 Eur (b. l. 1–2).

52. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.

62.1. Pasak pareiškėjo, jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – ir Lukiškių TI-K) laikomas nuo 2002 m. nežmoniškomis, žeminančiomis, Europos Sąjungos standartų neatitinkančiomis sąlygomis, tai patvirtina Europos Komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą (tolia – ir CPT) 2012 m. lapkričio 27d.–gruodžio 4 d. vizito ataskaita, kurioje nurodyta daugiau Lietuvos įkalinimo sistemos trūkumų negu 2011 m. paskelbtoje ataskaitoje. Lietuvoje nuo 2014 m. vasario 19 d. įsigaliojo Jungtinių Tautų konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvusis protokolas, tuo tarpu Lietuvoje iki šiol nepastatyta nė viena nauja įkalinimo įstaiga, nors toks planas buvo parengtas dar 2008 m., konkursas iškeldinti Lukiškių TI-K paskelbtas dar 2012 m., tačiau kelerius metus trukęs konkursas sužlugo, sprendimą dėl konkurso nutraukimo priėmė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau – ir Ministerija). Lietuvos įkalinimo sistema tolsta nuo Europos standartų, esamos problemos nesprendžiamos, jos tik gilėja. Akivaizdu, kad artimiausius 5 m. tikėtis įkalinimo sąlygų pagerėjimo neverta, nors įkalinimo sistemai Lietuvoje reikėtų kardinalių permainų, pradedant CPT rekomendacijų įgyvendinimu.

7Pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių žalą kildina iš Ministerijos veiksmų (neveikimo), dėl kurių 14 m. yra kalinamas nežmoniškomis ir žeminančiomis sąlygomis.

82.2. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K sudarytos netinkamos kalinimo sąlygos, o būtent: naudojantis tualetu jį stebi pareigūnai pro duryse įrengtą stiklą, nes unitazas įrengtas prie durų į kamerą ir yra atviras, nepridengtas užsidaroma sienele; administracija per mėnesį tik vieną kartą išduoda 1 ritinėlį tualetinio popieriaus, kurio nuolat trūksta; nėra sudarytos sąlygos tenkinti lytinę aistrą (masturbuotis). Pareiškėjas dėl šių aplinkybių prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

9II

10Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundo netenkinti, taip pat priteisti iš pareiškėjo 1,50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 7–16).

111. Atsakovės atstovas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalimi, 1.127 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracine byla Nr. A261-1027/2011 ir prašo pareiškėjo reikalavimams taikyti 3 m. ieškinio senaties terminą.

122. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (toliau – ir įsakymas Nr. 124) buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m2 ploto. Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kiek įmanydama, mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

133. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir kalėjimo funkcijas. Vadovaujantis įsakymu Nr. V-124 ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakyme Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir PĮ taisyklės) 11.1 punktu, maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau šis skaičius nuolat viršijamas, gali siekti daugiau kaip 1 000. Didžiausią dalį Lukiškių TI-K esančių asmenų sudaro suimtieji, taip pat laikomi asmenys, nuteisti laisvės atėmimu iki gyvos galvos, ir nuteistieji, palikti įstaigoje atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos užima kameras nuo 1 iki 75, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, jie laikomi po vieną (tik labai retais atvejais, jiems prašant, jie gali būti laikomi po 2).

144. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas, užtikrinant įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnis nustato asmenų pristatymą į tardymo izoliatorių. Asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, pristatomi į tardymo izoliatorių pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo paskirtą nutartį ar nuosprendį. Pagal ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartį asmenys perkeliami ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Taigi, Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo.

15Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų ir Įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų.

165. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

176. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras, taip pat kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui) visą laiką išduodami į kameras. Už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jas plauna bei dezinfekuoja su išduotais valikliais. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, pagal kurią vykdytojai nuolat atliko vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus, kasmet sutartis buvo pratęsiama; nuo 2013 m. gruodžio 30 d. dėl šių paslaugų teikimo sutartis buvo sudaryta su UAB „Dezinfa“, nuo 2015 m. – vėl su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“.

187. Dėl kamerų remonto

19Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, o taip pat gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji asmenys neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, laužo langus, daužo stiklus, klozetus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan. Todėl visiškai suremontuotose Lukiškių TI-K kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

208. Dėl kamerų įrengimo

21Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – ir TI taisyklės) taisyklėse, pagal kurių 14.6 punktą kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose Lukiškių TI-K kamerose įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams ir higienos priemonėms laikyti. Atsižvelgiant į miegamųjų vietų skaičių kamerose, įrengtos atitinkamo dydžio lentynos, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui ir higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

229. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo

23Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 21 punktą pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, jame turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 m. Įstatymuose nereglamentuota, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turėtų būti įrengtos durelės. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančius teisės aktus (HN 76:2010).

24Teisės aktuose neįtvirtinta pataisos įstaigos administracijos pareiga sudaryti įstaigoje laikomiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems sąlygas masturbuotis.

2510. Dėl higienos priemonių išdavimo

26Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. IR-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas Lukiškių TI-K vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas 2 kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje), tai atitinka nustatytas normas. Be to, pagal nustatytas normas suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta, vienkartiniai skustuvai.

2711. Dėl ventiliacijos, vėdinimo

28Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus, tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

2912. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos, kurios dydis taip pat negrindžiamas jokiais įrodymais, Pareiškėjas tiesiog pateikia samprotavimus apie jam tariamai kilusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja faktinių aplinkybių. Pažymėtina, kad būtina įrodyti, jog tam tikri pareiškėjo skunde minimi Lukiškių TI-K trūkumai tiesiogiai darė įtaką pareiškėjui ir tokia įtaka sukėlė jam konkrečias neigiamas pasekmes. Tam tikras suimtųjų / nuteistųjų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kuris lėmė pareiškėjo patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

3013. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, kilusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo. Šios žalos atlyginimą įstatymas sieja su žalos atsiradimu dėl neteisėtų viešojo administravimo subjektų veiksmų / neveikimo viešojo administravimo srityje, t. y. žala atlygintina tais atvejais, kai minėti subjektai neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos arba atliko įstatymuose draudžiamus atlikti veiksmus, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nustatyta deliktinė atsakomybė, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų; pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos / jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė – viena iš civilinės atsakomybės rūšių, jai atsirasti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Sprendžiant dėl pareiškėjo skundo pagrįstumo nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė / neveikė, bet būtina nustatyti ir tai, ar toks veikimas / neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius, civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

3114. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo

32Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis ir LVAT praktika dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nurodo, kad Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios priteistinos iš pareiškėjo. Teismo nutartyje Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą, šią medžiagą, kurią Lukiškių TI-K turėjo parengti, vykdydamas minėtą teismo nutartį, sudaro 25 A4 formato lapai. Vadovaujantis Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarime Nr. 1039, 6 ir 7 punktais bei Lietuvos statistikos departamento 2012 m. gruodžio 12 d. informaciniu pranešimu Nr. 29, vieno rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijos parengimas sudaro 0,06 Eur. Taigi, Lukiškių TI-K realiai patirtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, materialinė išraiška yra 1,50 Eur (25 x 0,06 Eur).

33III

34Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo skundą atmesti kaip neapgrįstą savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais(b. l. 45–47).

351. Ministerijos kompetencijai nepriskirtos funkcijos, susijusios su kalinimo sąlygų nustatymu, Ministerija neįgyvendina laisvės atėmimo vietų modernizavimo plano – šias funkcijas atlieka Departamentas, todėl dėl pareiškėjo nurodytų deklaratyvių samprotavimų dėl laikymo sąlygų visiško neatitikimo Europos Sąjungos standartams, dėl to, kad įkalinimo sąlygos nepagerės per artimiausius 5 m., Ministerija neturi galimybių pasisakyti.

362. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnį kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Viešoji atsakomybė kyla, esant 3 sąlygoms: neteisėtiems veiksmams / neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, taigi,, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų, o nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas abstrakčiai nurodo, kad yra pažeisti kažkokie Europos Sąjungos standartai, tačiau konkrečiai nenurodo, kokie, taigi, nepateikus įrodymų dėl neteisėtų Ministerijos veiksmų civilinė atsakomybė dėl to negali kilti.

37IV

38Teismo posėdyje pareiškėjas G. R. (G. R.) rėmėsi skundu ir prašė skundą tenkinti, taip pat pateikė papildomus paaiškinimus (b. l. 51–69).

39Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

401. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

411.1. Pareiškėjas G. R. (G. R.) Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomas nuo 2002 m. rugpjūčio 14 d. (žr. atsiliepimą į pareiškėjo skundą (b. l. 7–16)).

421.2. Pareiškėjas nuo 2013 m. vasario 22 d. laikytas šiose kamerose:

43– 2013 m. vasario 22 d. – 2013 m. birželio 25 d. kameroje Nr. 60 (plotas – 7,94 m2) ryte buvo 2, vakare – 2 asmenys;

44– 2013 m. birželio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 230 (plotas – 6,90 m2), kameroje ryte buvo 1, vakare – 1 asmuo;

45– 2013 m. birželio 27 d. – 2013 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 230 buvo 1 asmuo;

46– 2013 m. rugsėjo 17 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę;

47– 2013 m. rugsėjo 25 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 230, kameroje buvo 1 asmuo; vėliau perkeltas į kamerą Nr. 19 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

48– 2013 m. rugsėjo 26 d. – 2013 m. lapkričio 13 d. kameroje Nr. 19 buvo 1 asmuo;

49– 2013 m. lapkričio 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 17 (plotas – 7,38 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

50– 2013 m. lapkričio 15 d. – 2013 m. lapkričio 20 d. kameroje Nr. 17 buvo 2 asmenys;

51– 2013 m. lapkričio 21 d. kameroje Nr. 17 buvo 1 asmuo;

52– 2013 m. lapkričio 22 d. – 2013 m. gruodžio 22 d. kameroje Nr. 17 buvo 2 asmenys;

53– 2013 m. gruodžio 23 d. kameroje Nr. 17 buvo 1 asmuo;

54– 2013 m. gruodžio 24 d. kameroje Nr. 17 buvo 2 asmenys;

55– 2013 m. gruodžio 25 d. kameroje Nr. 17 buvo 1 asmuo;

56– 2013 m. gruodžio 26 d. – 2014 m. vasario 24 d. kameroje Nr. 17 buvo 2 asmenys;

57– 2014 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 17 buvo 1 asmuo;

58– 2014 m. vasario 26 d. – 2014 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 17 buvo 2 asmenys;

59– 2014 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 17 buvo 1 asmuo;

60– 2014 m. kovo 1 d. – 2014 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 17 buvo 2 asmenys;

61– 2014 m. kovo 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 61 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

62– 2014 m. kovo 14 d. – 2014 m. birželio 18 d. kameroje Nr. 61 buvo 2 asmenys;

63– 2014 m. birželio 19 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę;

64– 2014m. birželio 20 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 61, kameroje buvo 1 asmuo;

65– 2014 m. birželio 21 d. – 2014 m. spalio 14 d. kameroje Nr. 61 buvo 2 asmenys;

66– 2014 m. spalio 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 228 (plotas – 6,90 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

67– 2014 m. spalio 16 d. – 2014 m. spalio 27 d. kameroje Nr. 228 buvo 1 asmuo;

68– 2014 m. spalio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 43 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

69– 2014 m. spalio 29 d. – 2015 m. gegužės 4 d. kameroje Nr. 43 buvo 1 asmuo;

70– 2015 m. gegužės 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 241 (plotas – 6,80 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

71– 2015 m. gegužės 6 d. – 2015 m. birželio 9 d. kameroje Nr. 241 buvo 1 asmuo;

72– 2015 m. birželio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 61 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

73– 2015 m. birželio 7 d. – 2015 m. liepos 6 d. kameroje Nr. 61 buvo 2 asmenys;

74– 2015 m. liepos 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 43 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

75– 2015 m. liepos 8 d. – 2015 m. rugsėjo 9 d. kameroje Nr. 43 buvo 1 asmuo;

76– 2015 m. rugsėjo 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 61 (plotas – 7,94 m2), kameroje buvo 1 asmuo;

77– 2015 m. rugsėjo 11 d. – 2015 m. spalio 15 d. kameroje Nr. 61 buvo 1 asmuo;

78– 2015 m. spalio 16 d. – 2015 m. gruodžio 1 d. kameroje Nr. 61 buvo 2 asmenys;

79– 2015 m. gruodžio 2 d. – 2016 m. vasario 26 d. kameroje Nr. 61 buvo 1 asmuo.

802. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas G. R. (G. R.) prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

81Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra pagrįstas ir gali būti tenkintinas, pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010).

82Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-2233/2011 konstatavo:

83„Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant inter alia materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (tai nereiškia, kad kai kada išties nėra neįmanoma vien moralinė satisfakcija už patirtą moralinę žalą). Materiali (piniginė) kompensacija už moralinę žalą, kaip materialus tos moralinės žalos atitikmuo, taip pat turi būti skiriama vadovaujantis visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principu, kurio taikymui tokiais atvejais būdingi svarbūs ypatumai, nes tokia materiali kompensacija savo turiniu iš esmės skiriasi nuo pačios moralinės žalos, kuri buvo padaryta ir už kurią yra kompensuojama, turinio ir dėl to (jos dydis nesvarbu) pagal savo prigimtį negali (arba ne visada gali) atstoti patirtos dvasinės skriaudos. Tokios materialios (pirmiausia piniginės) kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko asmeniui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (žr. Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą). Iš esmės analogiška nuostata suformuluota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, kuris yra konstatavęs, jog neturtinės žalos atlyginimas yra glaudžiai susijęs su idėjos, jog pareiškėjas turėtų likti indiferentiškas toms pasekmėms, kurias sukėlė neteisėti valstybės pareigūnų veiksmai, po to, kai ši žala buvo teisingai atlyginta, įgyvendinimu. Kitaip tariant, pareiškėjo, kuris patiria neturtinę žalą, statusas ex post turėtų kiek įmanoma labiau prilygti jo susikurtai gerovei ex ante (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Atkreiptinas dėmesys, jog visiško (adekvataus) žalos atlyginimo principo taikymui neturtinės žalos nustatymo (įvertinimo) atvejais būdingi svarbūs ypatumai: neturtinė žala yra skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Neturtiniai praradimai susiję su netektimis, kurios negali būti nedelsiant apskaičiuojamos konkrečia materialine ekonomine forma.

84Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A14-653/07; 2008 m. balandžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/08; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010) taip pat laikomasi nuostatos, jog neturtinės žalos įrodinėjamas pasižymi specifika, nes neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais dažnai neįmanoma. Todėl ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Tokiais atvejais bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrąja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstu visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos ištyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais.

85Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog kaip neturtinė žala pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuotinas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kad jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu (žr., pvz., 2006 m. gegužės 17 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2006; 2007 m. lapkričio 15 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A17-749/2007).“

863. Teismas sutinka su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime į skundą išdėstytu požiūriu, jog Ministerijos kompetencijai nepriskirtos funkcijos, susijusios su kalinimo sąlygų nustatymu, Ministerija neįgyvendina laisvės atėmimo vietų modernizavimo plano – šias funkcijas atlieka Kalėjimų departamentas, todėl pareiškėjo nurodyti deklaratyvūs samprotavimai apie laikymo sąlygas ir jų visišką neatitikimą Europos Sąjungos standartams neleidžia teigti, kad Teisingumo ministerija padarė neturtinę žalą pareiškėjui G. R.. Atitinkamai, pareiškėjo reikalavimas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą atmestinas kaip nepagrįstas.

874. Šioje byloje taip pat kyla ginčas, ar pareiškėjas G. R. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas tinkamomis sąlygomis. Pasak pareiškėjo, naudojantis tualetu jį stebi pareigūnai pro duryse įrengtą stiklą, nes unitazas įrengtas prie durų į kamerą ir yra atviras, nepridengtas užsidaroma sienele; administracija per mėnesį tik vieną kartą išduoda 1 ritinėlį tualetinio popieriaus, kurio nuolat trūksta; nėra sudarytos sąlygos tenkinti lytinę aistrą (masturbuotis). Pareiškėjas dėl šių aplinkybių prašo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K.

88Pabrėžtina, kad pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 51-69; 73-91) taip pat atkreipė dėmesį į ploto stygių, sanitarines sąlygas.

894.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimalūs vienam kaliniui tenkantys kameros plotai nėra numatyti, o Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje nuo 2010 m. gegužės 14 d. Kita vertus, iki tol galiojusioje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ tvirtinimo“ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ buvo nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m ploto.

90Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. R. į Lukiškių TI-K pirmą kartą atvyko 2002 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 93-94) ir su pertraukomis yra laikomas toje įstaigoje iki šiol. Kartu akcentuotina, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2016 m. vasario 23 d. (žr. voką, b. l. 3), o atsakovė šioje administracinėje byloje prašo taikyti ieškinio senaties terminą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, t. y. pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikytinas trejų metų senaties terminas, 1.127 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai asmuo įgijo teisę į ieškinį. Nors teismas konstatuoja, jog nuo 2002 m. rugpjūčio 14 d. iki 2010 m. gegužės 14 d., išskyrus laikotarpius, kai pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas arba jo apskritai nebuvo Lukiškių TI-K, pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K pažeidžiant Lietuvos higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“ nustatytus reikalavimus, tačiau kartu konstatuotina, kad šiems reikalavimams dėl žalos priteisimo taikytinas senaties terminas. Teismas pabrėžia, kad ieškinio senaties terminas yra itin svarbus institutas santykių stabilumui užtikrinti, be kita ko, reiškiantis ir tai, kad praleidęs šį terminą asmuo yra itin silpnai suinteresuotas savo teisių gynyba. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas G. R. praleido ieškinio senaties terminą žalos atlyginimui laikotarpiui nuo 2002 m. rugpjūčio 14 d. iki 2013 m. vasario 22 d. (imtinai) (išskyrus laikotarpius, kai ploto reikalavimai atitiko teisės aktų nuostatas), todėl gynė savo teises labai neapdairiai, jo skundo šia apimtimi tenkinti nėra teisinio pagrindo. Be to, pabrėžtina, kad nuo 2010 m. gegužės 14 d., kai įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, pareiškėjo atžvilgiu teisės aktų nuostatos, įtvirtinančios ploto reikalavimus, pažeistos nebuvo. Teismas atkreipia ir dėmesį į tai, kad kankinimo pareiškėjo atžvilgiu negalima pripažinti, negalima konstatuoti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, nes jis nuo 2005 m. sausio 14 d. kamerose buvo laikomas arba vienas, arba dviese (b. l. 7-16), o laikant pareiškėją 2002 m. – 2003 m. jokių patikimų duomenų apie Lukiškių TI-K administracijos darytus pažeidimus nėra (b. l. 93-94), nes Lukiškių TI-K duomenų saugojimo terminas yra 10 metų (žr. Lukiškių TI-K atsiliepimą į skundą, konkrečiai b. l. 8), todėl pažeidimai nebuvo tokio masto, kad galima būtų pagrįstai teigti, jog pareiškėjas, esą, buvo kankinamas.

914.2. Minėta ir tai, jog nuo 2010 m. gegužės 14 d., kai įsigaliojo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymas Nr. V-124, pareiškėjo atžvilgiu teisės aktų nuostatos, įtvirtinančios ploto reikalavimus, pažeistos nebuvo (žr. Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atsiliepimą į skundą, b. l. 7-16). Antra vertus, pareiškėjas nurodė, kad naudojantis tualetu jį stebi pareigūnai pro duryse įrengtą stiklą, nes unitazas įrengtas prie durų į kamerą ir yra atviras, nepridengtas užsidaroma sienele; administracija per mėnesį tik vieną kartą išduoda 1 ritinėlį tualetinio popieriaus, kurio nuolat trūksta; nėra sudarytos sąlygos tenkinti lytinę aistrą (masturbuotis). Iš byloje esančių duomenų, konstatuotina, jog pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme Nr. IR-139 patvirtintas Vyrų ir moterų, laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normas Lukiškių TI-K vyrams muilas, tualetinis popierius išduodamas 2 kartus per mėnesį (mėnesio pradžioje ir mėnesio viduryje), tai atitinka nustatytas normas. Todėl konstatuoti, jog pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala dėl, esą, netinkamai išduodamo tualetinio popieriaus, negalima.

92Kita vertus, teismas sutinka, kad pareiškėjo teiginiai, jog naudojantis tualetu jį stebi pareigūnai pro duryse įrengtą stiklą, nes unitazas įrengtas prie durų į kamerą ir yra atviras, nepridengtas užsidaroma sienele; nėra sudarytos sąlygos tenkinti lytinę aistrą (masturbuotis), yra pagrįsti. Nors Lukiškių TI-K nurodo (b. l. 14), jog teisės aktai nenumato pataisos įstaigos administracijos pareigos sudaryti įstaigoje laikomiems nuteistiesiems ir (arba) suimtiesiems sąlygas masturbuotis, tačiau teismas pabrėžia, kad ir nuteistieji turi teisę į tam tikrą privatumą. Vadinasi, pareiškėjo konstitucinė teisė į privatumą buvo pažeista.

935. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444- 619/2008 ir kt.). Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (administracinė byla Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-913/2011 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K kamerų patalpose sąlygomis, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teiginiai, jog kalinimas tokiomis sąlygomis padarė jam įvairių nepatogumų, yra įrodytas.

94Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį turi būti taikomi kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tame tarpe ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo principai. Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2010 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

95Neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos privalo atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus dydžio kompensacijos, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1452/2010).

96Teismas, kompleksiškai įvertinęs ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose (b. l. 25-26, 27-30, 31) nustatytas išvadas, pareiškėjo nusiskundimus dėl higienos pažeidimų, daro išvadą, kad didžiausi pažeidimai buvo susiję būtent privatumo trūkumu, tačiau, nustatydamas žalos dydį, kompleksiškai vertina ir smulkesnius pažeidimus. Teismas pabrėžia, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl kalinimo nesaugioje aplinkoje, asbesto gaminių buvimo gyvenamojoje zonoje, dėl nepakankamai teikto šilto vandens asmeninei higienai palaikyti, nėra niekuo pagrįsti, todėl šiuo aspektu pareiškėjo argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

97Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo kalinimas pažeidžiant privatumo reikalavimus sudarė jam nepatogumų, į tai, kad nenustatyta, jog pareiškėjui padaryta žala sveikatai, į Lietuvoje pareiškėjo buvimo Lukiškių TI-K laikotarpiu egzistavusias ekonomines darbo užmokesčio (minimali mėnesinė alga 2013 m. sausio 1 d. – 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo 1000 Lt (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“), nuo 2014 m. spalio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 1035 Lt, nuo 2015 m. sausio 1 d. – 300 eurų (žr. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimą Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“)) bei gyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertina 600 eurų, kuri priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K. Teismo vertinimu, didesnės negu 600 eurų neturtinės žalos priteisimas šioje administracinėje byloje būtų vertintinas kaip nepagrįstas pareiškėjo uždarbiavimas.

986. Atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, iš dalies tenkinus pareiškėjo skundą, šis prašymas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

99Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Nutarė

100Pareiškėjo G. R. (G. R.) skundą tenkinti iš dalies.

101Priteisti pareiškėjui G. R. (G. R.), a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 600 Eur (šešis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nuo 2002 m. rugpjūčio 14 d. iki 2016 m. vasario 22 d. (dėl teisės į privatumą pažeidimo, kompleksiškai vertinant su smulkesniais pažeidimais).

102Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

103Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, vaizdo... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I... 4. 1. Pareiškėjas G. R. (G. R.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į... 5. 2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.... 6. 2.1. Pasak pareiškėjo, jis Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau... 7. Pareiškėjas dėl nurodytų aplinkybių žalą kildina iš Ministerijos... 8. 2.2. Pasak pareiškėjo, Lukiškių TI-K sudarytos netinkamos kalinimo... 9. II... 10. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių tardymo... 11. 1. Atsakovės atstovas remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau... 12. 2. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos... 13. 3. Lukiškių TI-K – specifinė įstaiga, atliekanti tardymo izoliatoriaus ir... 14. 4. Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių,... 15. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Lietuvos Respublikos... 16. 5. Dėl nurodytų aplinkybių kai kurios kameros gali būti perpildytos ir... 17. 6. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir... 18. 7. Dėl kamerų remonto... 19. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą... 20. 8. Dėl kamerų įrengimo... 21. Tardymo izoliatorių kamerų įrengimas įtvirtintas Departamento direktoriaus... 22. 9. Dėl sanitarinio mazgo ir šalto vandens tiekimo... 23. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.... 24. Teisės aktuose neįtvirtinta pataisos įstaigos administracijos pareiga... 25. 10. Dėl higienos priemonių išdavimo... 26. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakyme... 27. 11. Dėl ventiliacijos, vėdinimo... 28. Pagal HN 76:2010 24 punktą gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per... 29. 12. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais,... 30. 13. Administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, kilusios dėl... 31. 14. Dėl išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimo... 32. Atsakovės atstovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 33. III... 34. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo... 35. 1. Ministerijos kompetencijai nepriskirtos funkcijos, susijusios su kalinimo... 36. 2. Valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271... 37. IV... 38. Teismo posėdyje pareiškėjas G. R. (G. R.) rėmėsi skundu ir prašė skundą... 39. Teismas, išnagrinėjęs skundo, atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius... 40. 1. Šioje administracinėje byloje inter alia nustatyta:... 41. 1.1. Pareiškėjas G. R. (G. R.) Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime... 42. 1.2. Pareiškėjas nuo 2013 m. vasario 22 d. laikytas šiose kamerose:... 43. – 2013 m. vasario 22 d. – 2013 m. birželio 25 d. kameroje Nr. 60 (plotas... 44. – 2013 m. birželio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 230 (plotas – 6,90 m2),... 45. – 2013 m. birželio 27 d. – 2013 m. rugsėjo 16 d. kameroje Nr. 230 buvo 1... 46. – 2013 m. rugsėjo 17 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę;... 47. – 2013 m. rugsėjo 25 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir... 48. – 2013 m. rugsėjo 26 d. – 2013 m. lapkričio 13 d. kameroje Nr. 19 buvo 1... 49. – 2013 m. lapkričio 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 17 (plotas – 7,38 m2),... 50. – 2013 m. lapkričio 15 d. – 2013 m. lapkričio 20 d. kameroje Nr. 17 buvo... 51. – 2013 m. lapkričio 21 d. kameroje Nr. 17 buvo 1 asmuo;... 52. – 2013 m. lapkričio 22 d. – 2013 m. gruodžio 22 d. kameroje Nr. 17 buvo 2... 53. – 2013 m. gruodžio 23 d. kameroje Nr. 17 buvo 1 asmuo;... 54. – 2013 m. gruodžio 24 d. kameroje Nr. 17 buvo 2 asmenys;... 55. – 2013 m. gruodžio 25 d. kameroje Nr. 17 buvo 1 asmuo;... 56. – 2013 m. gruodžio 26 d. – 2014 m. vasario 24 d. kameroje Nr. 17 buvo 2... 57. – 2014 m. vasario 25 d. kameroje Nr. 17 buvo 1 asmuo;... 58. – 2014 m. vasario 26 d. – 2014 m. vasario 27 d. kameroje Nr. 17 buvo 2... 59. – 2014 m. vasario 28 d. kameroje Nr. 17 buvo 1 asmuo;... 60. – 2014 m. kovo 1 d. – 2014 m. kovo 12 d. kameroje Nr. 17 buvo 2 asmenys;... 61. – 2014 m. kovo 13 d. perkeltas į kamerą Nr. 61 (plotas – 7,94 m2),... 62. – 2014 m. kovo 14 d. – 2014 m. birželio 18 d. kameroje Nr. 61 buvo 2... 63. – 2014 m. birželio 19 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę;... 64. – 2014m. birželio 20 d. atvyko iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės ir... 65. – 2014 m. birželio 21 d. – 2014 m. spalio 14 d. kameroje Nr. 61 buvo 2... 66. – 2014 m. spalio 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 228 (plotas – 6,90 m2),... 67. – 2014 m. spalio 16 d. – 2014 m. spalio 27 d. kameroje Nr. 228 buvo 1... 68. – 2014 m. spalio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 43 (plotas – 7,94 m2),... 69. – 2014 m. spalio 29 d. – 2015 m. gegužės 4 d. kameroje Nr. 43 buvo 1... 70. – 2015 m. gegužės 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 241 (plotas – 6,80 m2),... 71. – 2015 m. gegužės 6 d. – 2015 m. birželio 9 d. kameroje Nr. 241 buvo 1... 72. – 2015 m. birželio 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 61 (plotas – 7,94 m2),... 73. – 2015 m. birželio 7 d. – 2015 m. liepos 6 d. kameroje Nr. 61 buvo 2... 74. – 2015 m. liepos 7 d. perkeltas į kamerą Nr. 43 (plotas – 7,94 m2),... 75. – 2015 m. liepos 8 d. – 2015 m. rugsėjo 9 d. kameroje Nr. 43 buvo 1 asmuo;... 76. – 2015 m. rugsėjo 10 d. perkeltas į kamerą Nr. 61 (plotas – 7,94 m2),... 77. – 2015 m. rugsėjo 11 d. – 2015 m. spalio 15 d. kameroje Nr. 61 buvo 1... 78. – 2015 m. spalio 16 d. – 2015 m. gruodžio 1 d. kameroje Nr. 61 buvo 2... 79. – 2015 m. gruodžio 2 d. – 2016 m. vasario 26 d. kameroje Nr. 61 buvo 1... 80. 2. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas G. R. (G. R.) prašo... 81. Šioje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo prašymas yra... 82. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. sprendime... 83. „Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad neturtinė... 84. Teismų praktikoje (žr., pvz., 2007 m. birželio 26 d. Lietuvos vyriausiojo... 85. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 86. 3. Teismas sutinka su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepime... 87. 4. Šioje byloje taip pat kyla ginčas, ar pareiškėjas G. R. Lukiškių... 88. Pabrėžtina, kad pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose (b. l. 51-69;... 89. 4.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d.... 90. Pabrėžtina, jog byloje nustatyta, kad pareiškėjas G. R. į Lukiškių TI-K... 91. 4.2. Minėta ir tai, jog nuo 2010 m. gegužės 14 d., kai įsigaliojo... 92. Kita vertus, teismas sutinka, kad pareiškėjo teiginiai, jog naudojantis... 93. 5. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas... 94. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas... 95. Neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai... 96. Teismas, kompleksiškai įvertinęs ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro... 97. Teismas, pakartodamas, kad pareiškėjo kalinimas pažeidžiant privatumo... 98. 6. Atsakovė prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, tačiau, iš dalies... 99. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos... 100. Pareiškėjo G. R. (G. R.) skundą tenkinti iš dalies.... 101. Priteisti pareiškėjui G. R. (G. R.), a. k. ( - ) iš Lietuvos valstybės,... 102. Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.... 103. Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti...