Byla 2S-1432-345/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio, kolegijos teisėjų Loretos Lipnickienės, Almos Urbanavičienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų A. S. ir D. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti A. S. ir D. S. ieškinio pareiškimą.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovai D. S. ir A. S. kreipėsi su ieškiniu į teismą dėl atsakovų atsisakymo duoti notarine forma sutikimą ieškovams rekonstruoti dalį gyvenamojo namo pripažinimo neteisėtu ir dėl reikalavimo pripažinti ieškovams teisės atlikti rekonstrukcijos darbus be bendraturčių (atsakovų) sutikimo.

5Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartimi įpareigojo ieškovus ištaisyti ieškinio pareiškimo trūkumus. Ieškovai buvo įpareigoti parteikti teismui statybos (rekonstrukcijos) projektinius pasiūlymus, parengtus pagal STR 2.02.09.2005, tam, kad atsakovai apskritai galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus inicijuojančių ieškovų būsimų veiksmų poveikio jų teisėms.

6Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 25 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, kadangi 2011 m. kovo 14 d. nurodyti ieškinio trūkumai nebuvo ištaisyti. Teismas konstatavo, kad projektiniai pasiūlymai, kurie būtų parengti pagal STR 2.02.09.2005 reikalavimus, pateikti nebuvo. Ieškovai pateikė UAB „Vilprojektas“ atliktus rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, tačiau jie privalėjo pateikti Vilniaus m. savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento ar kitų institucijų išvadą, kurioje būtų nurodyta, ar pareiškėjų pateiktas gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektinis pasiūlymas atitinka STR 2.02.09.2005 reikalavimus. Iš to galima būtų spręsti, ar būsimas gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas galėtų būti tvirtinamas.

7Ieškovai D. S. ir A. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius faktą, kad atsakovui V. M. daug kartų pateikinėjo D. S. priklausančios gyvenamojo namo 1/6 dalies rekonstrukcijos projektus, tarp jų įteikė rekonstrukcijos techninį projektą: 2011 m. sausio 24 d. suderintą su Vilniaus visuomenės sveikatos centru, 2011 m. vasario 1 d. patvirtą Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinio padalinio atsakingų specialistų, 2011 m. vasario 7 d. suderintą su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento specialistais. Atsakovui V. M. įteikė rekonstrukcijos techninį projektą 2011 m. vasario 3 d. Teismui visi minėti dokumentai buvo pateikti kartu su ieškiniu. Po 2011 m. vasario 3 d. atsakovui pateikto ir teismui pateikto galutinio D. S. priklausančios gyvenamojo namo 1/6 dalies rekonstrukcijos techninio projekto, kuris iš dalies suderintas su jau minėtais Statybos įstatymo 23 str. numatytais statybą leidžiančius dokumentus išduodančiais subjektais, teismo papildomas dokumentų reikalavimas yra neteisėtas ir perteklinis. CPK 111 str. ir 135 str. nustatyta, kad pateikdamas teismui ieškinį, ieškovas turi nurodyti, bet ne įrodyti reikalavimą, jo dydį, pagrindą bei įrodymus, patvirtinančius reikalavimo teisę. Teismas tinkamai nemotyvavo, dėl kokių aplinkybių rekonstrukcijos techninis projektas nėra tinkamas įrodymas, kad atsakovai buvo tinkamai informuoti apie ieškovų siekius ir rekonstrukcijos statybos darbus. Teismas nepagrįstai netyrė kartu su ieškiniu pateiktų atsakovų 2010 m. spalio 12 d. ir 2011 m. vasario 18 d. atsakymų. Minėti atsakymai įrodo, kad atsakovai pilnai supranta ieškovų projektiniuose pasiūlymuose ir rekonstrukcijos techniniame projekte pateiktus planus ir siekius bei gerai supranta galutinį rekonstrukcijos techninį projektą. Šioje byloje iškilęs ginčas ne dėl tinkamo dokumentų įteikimo, o V. M. ginčas (reikalavimas) dėl sąlygų, kurias jis reikalauja įvykdyti prieš jo pasirašymą notarine forma sutikimo, suteikiančio ieškovams teisę rekonstruoti D. S. nuosavybes teise priklausančią 1/6 gyvenamojo namo.

8Atskirasis skundas tenkintinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

10Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio turinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas 2011-03-25 nutartyje konstatavo, jog ieškovų D. S. ir A. S. ieškinys dėl pripažinimo neteisėtu atsakovų atsisakymą duoti notarine forma sutikimą ieškovams rekonstruoti gyvenamojo namo dalį ir pripažinimo ieškovams teisės atlikti rekonstrukcijos darbus be bendraturčių (atsakovų) sutikimo neatitinka būtent šių reikalavimų. Ieškovai, vykdydami šią nutartį, 2011-03-24 pateikė raštą dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, laikydami, kad trūkumus pašalino. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas ieškovų ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo, jog nustatytu terminu ieškovai visų nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, o būtent: nepateikė projektinių pasiūlymų, kurie būtų parengti pagal LR STR 2.02.09.2005, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento ar kitų institucijų išvadą, kurioje būtų nurodyta, ar pareiškėjų pateiktas gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektinis pasiūlymas atitinka STR 2.02.09.2005 reikalavimus, iš ko būtų galima spręsti, ar būsimas gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektas galėtų būti tvirtinamas. Apeliantai D. S. ir A. S. su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydami, kad savo reikalavimus pagrindė rašytinais įrodymais, t.y. pateikė gyvenamojo namo 1/6 dalies būsimos rekonstrukcijos projektus, rekonstrukcijos techninį projektą, kurie buvo parengti laikantis Statybos įstatymo ir STR 2.02.09.2005 reikalavimų bei kurie buvo įteikti atsakovui V. M., todėl papildomas dokumentų reikalavimas yra neteisėtas ir perteklinis. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui, kad ieškinio trūkumai buvo pašalinti tinkamai.

11Bylos duomenys tvirtina, kad ieškovai siekia rekonstruoti jiems priklausančią 1/6 dalį gyvenamojo namo, esančio ( - ), tačiau atsakovai neduoda sutikimo, dėl ko ieškovams neišduodamas statybos leidimas. Ieškovai, siekdami rekonstruoti minėtas patalpas, atsakovui V. M. pateikė, taip pat ir teismui, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas ir Kultūros departamento prie LR Kultūros ministerijos Vilniaus teritorinis padalinys neprieštarauja 18,11 kv.m. ploto rūsio rekonstrukcijai, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus buto ( - ) rekonstravimo projektui paruošti specialiuosius architektūros reikalavimus ir UAB „Vilprojektas“ paruoštą 1/6 dalies gyvenamojo namo rekonstrukcijos techninį projektą. Tačiau atsakovai atsisakė išduoti sutikimą. Tas pačias aplinkybes apeliantai išdėstė ir šalindami ieškinio trūkumus. Taigi, tiek 2011-03-10 teismui pateiktame ieškinyje, tiek trūkumų šalinimo rašte ieškovai nurodė esmines faktines bylos aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, taip pat pateikė, ieškovų nuomone, reikšmingus bylai įrodymus,. Taigi ieškovų reikalavimas yra pakankamai aiškus ir jo pagrindu gali būti pradėtas teisminis procesas.

12Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, jog ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t.y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę realizuoja laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Po bylos iškėlimo ieškinyje nurodytas faktinis pagrindas įvertinamas jo pagrįstumo aspektu. CPK 228 straipsnis numato teismo teisę skirti parengiamąjį posėdį, tikslu išsiaiškinti ginčo esmę ir galutinai suformuluoti reikalavimų turinį bei įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 228 str., 230 str.). Be to, nors teismas tokio pobūdžio bylose ir nėra aktyvus, tačiau, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus. Tačiau, kaip minėta, ieškinio priėmimo stadijoje teismas nenagrinėja bylos iš esmės, todėl negali spręsti, ar pateiktų įrodymų pakanka įrodyti ieškinio aplinkybes.

13Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką taikant įstatymus (CPK 4 str.) savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Šiai civilinio proceso teisės normai būdinga tai, jog teismas negali atsisakyti priimti ieškovo ieškinio, remdamasis vien formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovų ieškinį pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiems asmenims būtent vien tik formaliais pagrindais, kadangi teismo nurodyti trūkumai buvo konstatuoti nesant tam pakankamo ir pagrįsto pagrindo.

14Kiti atskirojo skundo argumentai nėra juridiškai reikšmingi, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

15Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovų D. S. ir A. S. ieškinį, neteisingai aiškino ir taikė Civilinio proceso kodekso normas, todėl ieškovų ieškinio priėmimo klausimą išsprendė neteisingai, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 str. 1 d., 338 str.), ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

17Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį panaikinti ir ieškovų D. S. ir A. S. priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai