Byla 2A-169-619/2014
Dėl draudimo išmokos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ritos Kisielienės ir Alvydo Barkausko,

2teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Autokaustos ranga“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Autokaustos ranga“ ieškinį pareikštą atsakovui UADB „ERGO Lietuva“ (sprendimo priėmimo metu - ERGO Insurance SE), Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, tretieji asmenys – V. L., IĮ A. P. įmonė „Variklis“, dėl draudimo išmokos priteisimo.

3Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Autokaustos ranga“ pareiškė teismui ieškinį, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovo UADB „ERGO Lietuva“ 35760 Lt eismo įvykio metu patirtai žalai atlyginti, 2496,32 Lt delspinigių, 1079 Lt žyminio mokesčio bei kitas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2010-12-02 statybvietėje įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonė Scania R420LB, valst. Nr. ( - ) su priekaba Wielton, važiuodama atbuline eiga, kliudė stovintį automobilinį kraną KRUPP 25 GT-AT, valst. Nr. 8064LY, ko pasekmėje buvo apgadinta vairuotojo kabina, priekinis stiklas, strėlė, strėlės posūkio reduktorius, strėlės pakėlimo cilindras. Atvykus policijai buvo surašytas protokolas, priimtas nutarimas, kuriuo eismo įvykio kaltininku pripažintas V. L., Scania R420LB, valst. Nr.( - ), vairuotojas. Atsakovas atsisakė mokėti draudimo išmoką 2011-02-17 pranešime nurodydamas, kad nėra galimybės nustatyti būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Kaip nustatyta Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėse, ieškovas 2010-12-14 raštu atsakovo prašė sutikimo pradėti automobilinio krano atstatomąjį remontą, tačiau atsakymo į prašymą negavo, todėl laikė, jog atsakovas neprieštaravo dėl tokio prašymo. Ieškovas nurodo, kad automobilinį kraną ieškovas suremontavo savo lėšomis. Taip pat ieškovas nurodo, kad atsakovas privalo padengti UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ savaeigio krano vertinimo ataskaitoje Nr.21101033 nurodytą 34290,06 Lt žalos dydį bei 1470 Lt išlaidų, susijusių su žalos įvertinimu.

6Atsakovas UADB „ERGO Insurance SE“ atsiliepimu į ieškinį bei patikslintą ieškinį prašė teismo ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad nėra galimybės nustatyti priežastinio ryšio tarp transporto priemonės Scania R420LB, valst. Nr. ( - ), valdytojo veiksmų ir žalos automobilio kranui padarymo. Gavus visą policijos įvykio tyrimo medžiagą, nustatyta, kad toks sprendimas policijoje buvo priimtas remiantis ne objektyviais neginčijamais įrodymais apie transporto priemonių kontaktą, o prielaidomis, kad transporto priemonė Scania galėjo užkliudyti transporto priemonę KRUPP. Policijos pareigūnai į ieškovo nurodytą eismo įvykio vietą atvyko 2010-12-03, transporto priemonės Scania tuo metu ten nebuvo. Kaltas asmuo buvo nustatytas tik iš J. B., kuris paties eismo įvykio nematė, žodžių, šiam nurodžius, kad teritorijos sargas 2010-12-02 matė aplink kraną besisukinėjančią transporto priemonę Scania, valst. Nr. ( - ), kuri galėjo jį užkliudyti. Transporto priemonės Scania vairuotojas nuosekliai aiškino, kad tik 2010-12-03 sužinojo, jog yra kaltinamas eismo įvykio sukėlimu, pagadinimo fakto nei patvirtinti, nei paneigti negali, nes jokių garsų negirdėjęs, smūgio nepajutęs. Atlikęs ekspertinį tyrimą, specialistas – technikos mokslų daktaras V. M. pateikė išvadą, kurioje konstatavo, kad krano KRUPP apgadinimai susidarė dėl strėlės kritimo ant kabinos viršutinės dalies dešinės pusės. Pėdsakų ant strėlės priekinės dalies pobūdis ir lokalizavimas leidžia spręsti, kad strėlė buvo atsitrenkusi į standų objektą, turėjusį vertikalią briauną, o dėl tokio poveikio galėjo būti stumiama į kairę, apgadinant krano kabiną. Krano sugadinimai visoje apimtyje negalėjo susidaryti vien į krano strėlę atsitrenkus atbuline eiga važiuojančiam krovininiam automobiliui Scania. Jei Scania priekabos Wielton užpakalinio dešiniojo stovo betarpiškas kontaktas su krano strėle buvo įvykęs, tai labai nestiprus (galėjo išlikti apibrozdinimas ant krano strėlės dešinio paviršiaus), tačiau dėl tokio kontakto negalėjo susidaryti visi užfiksuoti krano sugadinimai. Taip pat atsakovas nesutiko ir su ieškinio suma, nurodė, kad žala turėtų būti apskaičiuojama remiantis faktiškai patirtomis transporto priemonės remonto išlaidomis, tačiau ieškovas tokias išlaidas patvirtinančių dokumentų teismui nepateikė.

7Tretieji asmenys V. L. ir IĮ A. P. įmonė „Variklis“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

8II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

9Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 19 d. sprendimu ir 2013 m. rugsėjo 2 d. papildomu sprendimu priimtu dėl bylinėjimosi išlaidų ieškinį atmetė, priteisė atsakovui ERGO Insurance SE veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą iš ieškovo UAB „Autokaustos ranga“ 3000 Lt atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Taip pat iš ieškovo UAB „Autokaustos ranga“ priteisė valstybei 76,73 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra abejonių, jog ieškovo savaeigiam kranui Krupp GMT 25-AT, valst. Nr. 8064 LY buvo padaryta žala, tačiau ieškovas neįrodė, kad savaeigio krano sugadinimai priežastiniu ryšiu susiję su trečiojo asmens V. L. veiksmais. Atsakovas, tirdamas įvykį, pavedė specialistui – technikos mokslų daktarui V. M., pateikti išvadą, koks yra krano Krupp GMT 25AT valst. Nr. 8064 AY sugadinimų susidarymo mechanizmas; ar krano Krupp GMT 25AT valst. Nr. 8064 AY sugadinimai visoje apimtyje galėjo susidaryti vien į šio krano strėlę atsitrenkus atbuline eiga važiuojančiam krovininiam automobiliui su priekaba? Tyrimą atlikęs specialistas pateikė kategorišką išvadą, kad krano Krupp GMT 25AT valst. Nr. 8064 AY sugadinimai visoje apimtyje negalėjo susidaryti vien į krano strėlę atsitrenkus atbuline eiga važiuojančiam krovininiam automobiliui Scania R420LB, valst. Nr. ( - ) su priekaba Wielton, jei tarp jų betarpiškas kontaktas ir buvo įvykęs – tai labai nestiprus. Šią išvadą specialistas išsamiai ir įtikinamai motyvavo, pasiremdamas turimomis specialiomis techninėmis žiniomis, atlikto eksperimento rezultatais ir apgadintų transporto priemonių vaizdais. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir liudytojų parodymus nustatė, kad automobilis Scania nebuvo vienintelis automobilis minėtu laikotarpiu įvažiavęs į teritoriją, o prieštaringi liudytojų parodymai nepatvirtina, jog kitos transporto priemonės negalėjo patekti prie krano stovėjimo vietos. Kadangi statybos teritorija yra didelė, įvykio metu joje vyko intensyvūs arenos statybos darbai, todėl neatmetama galimybė, jog savaeigį kraną galėjo apgadinti tiek kita į teritoriją įvažiavusi transporto priemonė, tiek teritorijoje dirbusi transporto priemonė, kurių kaip ir savaeigio krano įvažiavimas – išvažiavimas nebuvo fiksuojamas. Iš byloje esančių duomenų, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra įrodytos automobilio Scania R420LB, valst. Nr. ( - ) valdytojo civilinės atsakomybės dėl ieškovo automobilio apgadinimo sąlygos: V. L. neteisėti veiksmai (kaltė) ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Todėl nėra Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 16 str. 1 d. numatyto pagrindo (atsakingas draudikas arba Biuras moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė) draudimo išmokai mokėti. Pagal CK 6.987 str. nuostatas draudikas privalo sumokėti draudėjui draudimo išmoką tik tuomet, kai įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Teismas ieškinį atmetė, ieškovui neįrodžius visų civilinės atsakomybės atsiradimui būtinų sąlygų. Atmetus pagrindinį ieškinio reikalavimą dėl draudimo išmokos priteisimo, teismas atmetė ir išvestinį ieškovo reikalavimą dėl 2496,32 Lt delspinigių priteisimo.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Ieškovas UAB „Autokaustos ranga“ pateikė teismui apeliacinius skundus, kuriais prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-19 sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-02 papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Autokaustos ranga“ ieškinį tenkinti pilnai. Taip pat priteisti ieškovui UAB „Autokaustos ranga“ bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo UABDB „Ergo Lietuva“. Ieškovas apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

121. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad neįrodyti V. L. neteisėti veiksmai (kaltė) bei priežastinis ryšys tarp trečiojo asmens V. L. veiksmų ir ieškovo dėl krano apgadinimų patirtos žalos. Nors teismas priimdamas sprendimą rėmėsi tik trečiojo asmens paaiškinimais ir specialisto išvada, tačiau neatsižvelgė į tai, jog specialisto išvada nepaneigė aplinkybės, kad tarp trečiojo asmens V. L. valdytos transporto priemonės Scania ir ieškovui priklausančio krano įvyko kontaktas. Aplinkybė, kad minėtu kontaktu ieškovui padarytos žalos mastas galimai neatitinka ieškinyje nurodyto dydžio, nesuteikia teismui pagrindo atmesti ieškinį visoje apimtyje.

132. Byloje esančiais duomenimis nepaneigus, kad tarp krano ir transporto priemonės Scania įvyko kontaktas, taip pat nepaneigus pačios žalos fakto, o tik nesutinkant su jos dydžiu, pirmos instancijos teismas privalėjos nustatyti ieškovui atsiradusios žalos dydį, kai Scania vairuotojas atbuline eiga atsitrenkė į ieškovo krano strėlę.

143. Apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus. Teismas nepagrįstai specialisto išvadą ir trečiojo asmens paaiškinimus laikė turint didesnę įrodomąją galią, negu Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ 2010-12-06 pažyma, kurioje konstatuota, jog įvykusios avarijos priežastis yra būtent kito automobilio atsimušimas į stovinčio krano strėlę. Nors teismas nustatė, kad į statybų aikštelę tą dieną buvo atvykę ir daugiau automobilių, tačiau nesiaiškino, ar kiti automobiliai buvo įvažiavę į krano stovėjimo aikštelę, kur įvyko žalą sukėlęs autoįvykis.

154. 2011-02-17 pranešimu atsakovas informavo atsakovą apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką. Šis pranešimas 2011-02-28 buvo įteiktas asmeniui, kuris niekada nėra dirbęs nei „Autokausta“, nei „Autokaustos ranga“. Todėl pirmą kartą apie atsakovo atsisakymą mokėti draudimo išmoką ieškovas sužinojo tik 2011-06-08. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 82 straipsnio 8 d. nustatyta, kad atsisakydamas mokėti draudimo išmoką ar ją sumažindamas, draudikas privalo pateikti draudėjui, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Jeigu draudimo išmoka nėra išmokėta per 30 dienų nuo pranešimo apie draudžiamąjį įvykį, o šiuo atveju iki 2011-01-05, draudikas privalo raštu informuoti draudėją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą. Taigi, ieškovas per įstatymo nustatytą laiką nebuvo informuotas apie atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, taip pat nebuvo informuotas apie įvykio tyrimo eigą ir pan. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas pažeidė įstatyme nustatytus imperatyvius terminus žalos administravimui bei sprendimo priėmimui.

165. Pirmos instancijos teismas priimdamas 2013-09-02 papildomą sprendimą pažeidė procesines teisės normas, kurios suponuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, kadangi jam nebuvo pranešta apie teismo posėdį ir jis negalėjo pateikti atsiliepimo bei prašymo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

17Atakovas UADB „ERGO Insurance SE“ veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą pateikė teismui atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-19 sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-02 papildomą sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinius skundus atmesti. Atsakovas nurodo, kad ieškovo pareiga yra įrodyti visas civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas. Pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą pagrįstai vadovavosi specialisto išvada, kaip objektyviu įrodymu, nes administracinės teisės pažeidimo nutarimas neturi prejudicinės galios sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas neprašė teismo skirti ekspertizę, kad galėtų paneigti atsakovo įrodymus. Teismas pagrįstai nesivadovavo UAB „Tuvlita“ pažyma, nes ji prieštarauja specialisto išvadai ir nėra patvirtinta jokiais objektyviais tyrimais. Atsakovas pažymėjo, kad jis pranešimą apie atsisakymą mokėti draudimo išmoką išsiuntė registruotu laišku pagal ieškovo buveinės adresą. Atsakovas nesutinka su apelianto argumentu, kad pirmos instancijos teismas privalėjo nustatyti ieškovui atsiradusios žalos dydį, kadangi pats ieškovas, net ir esant teismo įpareigojimui, nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jo faktiškai turėtas išlaidas dėl transporto priemonės dažymo ir remonto darbų.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies.

20Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ieškovas apeliaciniame skunde dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-02 papildomo sprendimo nurodo, kad šis sprendimas turėtų būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, kadangi pirmos instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, ieškovui nebuvo pranešta apie teismo posėdį ir jis negalėjo pateikti atsiliepimo dėl papildomo sprendimo priėmimo. Su šiuo apeliaciniu skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir laiko jį visiškai nepagrįstu, kadangi iš byloje esančių procesinių dokumentų matyti, jog pirmos instancijos teismas apie prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo nagrinėjimo vietą ir laiką elektroniniu būdu paskelbė visiems byloje dalyvaujantiems asmenims (t. II b.l. 103). Taip pat nustatyta, kad ieškovo atstovui advokatui K. J. apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai, jam taip pat išsiųstas ir prašymo dėl papildomo sprendimo priėmimo su visais priedais kopija bei teismo pranešimas apie 2013-09-02 vyksiantį teismo posėdį. Iš byloje esančios pažymos matyti, jog jo kontoros administratorė N. V. 2013-08-29 šiuos dokumentus gavo (t. II, b.l. 106), todėl ieškovo argumentai, jog jis nebuvo informuotas dėl prašymo priimti papildomą sprendimą yra visiškai nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Kadangi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.), toliau ši byla nagrinėjama ieškovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

21Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl neįrodytų trečiojo asmens V. L. neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryšio nebuvimo tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos ieškovo turtui padarymo.

22LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3 str. 1 d. nurodo, kad išmoka šio įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant arba naudojant transporto priemone atsiranda civilinė atsakomybė. Taigi, kad galima būtų konstatuoti draudžiamojo įvykio pagal transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties faktą, būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas - žalą bei nuostolius, neteisėtus veiksmus, kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Civilinės atsakomybės prievolėje yra preziumuojama tik kaltė, jeigu nustatomos kitos civilinė atsakomybės sąlygos (CK 6.248 str. 1 d.). Tuo tarpu kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos nėra preziumuojamos, todėl pareiga įrodyti, jog žala ieškovui buvo padaryta būtent jo nurodomomis aplinkybėmis, tenka pačiam ieškovui.

23Dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų

24Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė nurodydamas, jog neįrodyti trečiojo asmens V. L. neteisėti veiksmai bei priežastinis ryšys tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos ieškovo turtui padarymo. Apeliacinės instancijos teismas su tokia teismo argumentacija nesutinka. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo, surašyto 2010-12-03 (t. I, b. l. 86), paties V. L. paaiškinimų UADB Ergo Lietuva žalų administravimo skyriui (t. I, b. l. 78-79) matyti, jog tretysis asmuo V. L. niekada neneigė, jog vairuodamas transporto priemonę Sciania su priekaba, ir manevruodamas atbulas, kliudė savaeigį kraną. Specialisto V. M. išvada taip pat patvirtina, kad automobilio Scania priekabos Wielton betarpiškas kontaktas su krano strėle galėjo įvykti. Priekaba užpakaliniu dešiniuoju stovu galėjo būti atsirėmusi į krano strėlę, o atitinkami sugadinimai ant krano strėlės ir priekabos stovą dengiančio tento, tikėtina, turėjo susidaryti dėl betarpiško kontakto (t. II, b. l. 44-45). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmos instancijos teismas neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai trečiojo asmens V. L. veiksmuose nenustatė neteisėtų veiksmų.

25Dėl priežastinio ryšio nustatymo

26Dar viena būtina civilinės atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal teisės doktriną ir formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-556/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-518/2006;) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-345/2007). Pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ir įvertinęs visus byloje turimus įrodymus konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti, o būtent, kad neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsiradusios žalos ieškovui bei trečiojo asmens V. L. veiksmų. Pagal priekabos Wielton sugadinimų pobūdį (pažeistas tik tentas), specialistas išvadoje nurodė, kad priekaba užpakaliniu dešiniuoju stovu galėjo labai nestipriai kontaktuoti su strėle, tačiau dėl tokio kontakto negalėjo susidaryti visi užfiksuoti krano sugadinimai (t. II, b.l. 45). Visi didieji krano Krupp sugadinimai susidarė dėl strėlės kritimo ant kabinos viršutinės dalies dešinės pusės. Pėdsakų ant strėlės priekinės dalies pobūdis ir lokalizavimas leidžia spręsti, kad strėlė buvo atsitrenkusi į standų objektą, turėjusį vertikalią briauną, o dėl tokio poveikio iš dešinės strėlė galėjo būti stumiama į kairę apgadinant krano kabiną (t. II b.l. 50). Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad tretysis asmuo, vairuodamas priekabą Wielton atbuline eiga, dešiniuoju stovu nežymiai kliudė stovintį kraną Scania, ko pasekmėje susidarė keli nestiprūs dažų nubrozdinimai (t. II, b.l. 49). Akivaizdu, kad šiuo atveju yra priežastinis ryšys tarp neteisėtų trečiojo asmens veiksmų bei atsiradusios žalos, t.y. krano dažų nubrozdinimo. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra nustatyta priežastinio ryšio dėl visų krano Krupp patirtų apgadinimų, tačiau trečiojo asmens vairuojamos priekabos kontakto su kranu metu atsiradę dažų nubrozdinimai yra susiję priežastiniu ryšiu. Šioje dalyje pirmos instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir padarė nepagrįstą išvadą, nenustatydamas priežastinio ryšio tarp trečiojo asmens veiksmų ir atsiradusių krano dažų nubrozdinimų.

27Dėl žalos dydžio nustatymo

28CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Žala yra būtina civilinės atsakomybės sąlyga, kai civilinė atsakomybė pasireiškia nuostolių atlyginimu. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovas transporto priemonę susiremontavo savo lėšomis, tačiau faktines transporto priemonės remonto išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, kadangi tokių dokumentų nėra. Ieškovas žalos dydį grindė UAB „Kauno nepriklausomų autoekspertų biuras“ 2010-12-06 sudaryta savaeigio krano vertinimo ataskaita Nr. 21101033, kurioje nustatyta, kad dėl krano apgadinimų atsiradusi žala sudaro 34290,06 Lt (t. I, b.l. 56). Šioje ataskaitoje žala apskaičiuota transporto priemonės kabiną pakeičiant kita ir būtent šios detalės įsigijimo kaštai sudaro didžiają dalį apskaičiuoto žalos dydžio, t.y. net 20544,16 Lt (t. I, b.l. 59). Tačiau ieškovas pirmos instancijos teismui paaiškino, jog jis pats atliko transporto priemonės remontą kabinos nekeičiant nauja, bet ją suremontuojant. Atsižvelgiant į tai, matyti, jog ieškovas turėjo faktiškai mažesnes išlaidas negu prašo atlyginti. Teismui atlikus ekspertizę nustatyta, kad faktiniai transporto priemonės remonto kaštai sudaro 21557,44 Lt be PVM ir 26084,50 Lt su PVM (t. I, b.l. 206-219). Kai šalys dėl nuostolių dydžio nesutaria, pateikia įrodymus, pagal kuriuos nuostolių dydis skiriasi, arba ieškovo pateikti įrodymai yra prieštaringi, konkretų nuostolių dydį nustato teismas, įvertinęs šalių įrodymus. Kadangi ieškovas teismui negalėjo pateikti dokumentų, kiek ir už kokias remonto paslaugas jis realiai patyrė išlaidų, pirmos instancijos teismas 2012-12-04 nutartimi buvo paskyręs turto vertinimo ekspertizę, ieškovo faktiškai patirtų automobilinio krano remonto išlaidų dydžiui nustatyti (t. I, b. l. 196-197). LR Teismo ekspertas A. P. teismui pateiktame 2013-02-08 Ekspertizės akte nurodė visus krano remonto ir dažymo darbų bei detalių kaštus. Kadangi trečiajam asmeniui atbuline eiga atsirėmus į kraną Krupp, keliose vietose buvo nubrozdinti dažai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad už šią padarytą žalą ieškovui turi būti atlyginta, vadovaujantis minėtu 2013-02-08 Ekspertizės aktu. Atsakovas šiuo atveju turi kompensuoti ieškovui 342 Lt už dažymo medžiagas bei 1140 Lt dažymo darbus, kas iš viso sudaro 1482 Lt be PVM ir 1793,22 Lt su PVM (t. I, b. l. 214-215).

29Dėl delspinigių priteisimo

30LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad atsakingas draudikas privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos pateikimo dienos. Jei per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos pateikimo dienos (išskyrus atvejus, kai žalos atlyginimo nustatymas priklauso nuo sprendimo baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje). Jei išmoka mokama priėmus sprendimą baudžiamojoje, administracinėje ar civilinėje byloje, ji turi būti sumokama per 14 dienų nuo įsiteisėjusio sprendimo, nuosprendžio ar nutarimo gavimo dienos. Ieškovas pretenziją dėl draudimo išmokos priteisimo pateikė atsakovui 2010-12-06. Kadangi atsakovui kilo klausimų dėl žalos atlyginimo, jis kreipėsi į dr. V. M. įmonę „Impulsana“, kad ši pateiktų savo išvadą. Atsakovas išvadą iš specialisto gavo 2011-02-04 bei nepraleidęs 3 mėnesių nuo pretenzijos pateikimo termino, 2011-02-17 motyvuotu pranešimu informavo ieškovą apie sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką bei tokio sprendimo priežastis (t. II, b.l. 111). Pažymėtina, kad atsakovas laikėsi teisės aktuose numatytų žalos administravimo terminų, tinkamai ir laiku informavo ieškovą apie atsisakymo mokėti draudimo išmoką priežastis, kartu pateikė dr. V. M. įmonės „Impulsana“ specialisto išvados kopiją. Todėl teisėjų kolegija mano, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam 0,04 procento delspinigių yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas, kadangi įstatyme nurodyta 0,04 proc. dydžio delspinigiai mokami kiekvieną pavėluotą dieną nuo sumos, kurią sumokėti yra praleistas terminas, numatytų LR Transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 str. 4 d. bei mokamų tuomet, kai yra pažeidžiami įstatymo 19 str. numatyti nukentėjusiojo asmens informavimo apie priimtus sprendimus terminai.

31Dėl įrodymų vertinimo

32Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus, t.y. specialisto išvadą ir trečiojo asmens paaiškinimus laikė turint didesnę įrodomąją galią, negu Lietuvos ir Vokietijos UAB „Tuvlita“ 2010-12-06 pažyma, kurioje konstatuota, jog įvykusios avarijos priežastis yra būtent kito automobilio atsimušimas į stovinčio krano strėlę. CPK 185 straipsnio 1 dalis nurodo, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pagrįstai rėmėsi specialisto – technikos mokslų daktaro V. M. pateikta išvada MV 2011-10. Specialistas pateikė kategorišką išvadą, parėmė ją svariais argumentais. Pažymėtina, kad pats ieškovas neprašė teismo atlikti ekspertizę, siekdamas paneigti specialisto išvadą, nepateikė jokių kitų objektyvių įrodymų, kurie nuginčytų atsakovo pateiktus įrodymus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, jog pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų tyrimo principus (CPK 183 str. 3 d.). Šio ginčo kontekste teisiškai nėra reikšminga ieškovo įrodinėjama aplinkybė, kad jis tik 2011-06-08 buvo informuotas apie atsakovo 2011-02-17 sprendimą nemokėti draudimo išmokos dėl transporto priemonės Krupp sugadinimų (I t. b.l. 8-9). Atsakovas 2011-02-17 pranešimą tinkamai ir laiku išsiuntė registruotu paštu ieškovo buveinės adresu ir tokiu būdu savo pareigą informuoti ieškovą apie priimtą sprendimą įvykdė (t. II, b.l. 111). Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

33Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

34Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teisme tenkinta 4,7 procento visų ieškovo reikalavimų (apeliaciniu skundu prašė priteisti 38256,32 Lt, teismas priteisė 1793,22 Lt žalos). Ieškovas sumokėjo 1178 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (1148 Lt už apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-07-19 sprendimo ir 30 Lt dėl už apeliacinį skundą dėl papildomo sprendimo), atstovavimo išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Atsižvelgiant į tai, proporcingai paskirstant bylinėjimosi išlaidas, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 55,36 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme.

35Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatomis bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu bei sumos, išmokėtos ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms.

36Atitinkamai įvertinus prašytų ir patenkintų reikalavimų santykį pirmosios instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme perskirstomos, priteisiant ieškovo naudai iš atsakovo 50,71 Lt žyminio mokesčio.

37Ieškovas pirmos instancijos teisme prašė priteisti 1470 Lt išlaidų, susijusių su Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro išvada dėl krano numatomų atkūrimo sąnaudų nustatymo, o atsakovas 3000 Lt už ekspertizės atlikimą. Pirmosios instancijos teismui atmetus ieškinį, buvo atmestas ir ieškovo reikalavimas dėl 1470 Lt priteisimo, o atsakovui sprendimu ir papildomu sprendimu priteista 3000 Lt patirtų išlaidų dėl teismo ekspertizės skyrimo.

38Proporcingai patenkintiems reikalavimams perskirstomos išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu, ieškovui iš atsakovo priteistina 69,09 Lt, atsakovui iš ieškovo 2859 Lt ekspertizės išlaidų.

39Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 175.16 Lt bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo naudai iš ieškovo priteistina 2859 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atlikus įskaitymą, iš ieškovo UAB „Autokaustos ranga“ atsakovo naudai priteistina 2 683.84 Lt Lt bylinėjimosi išlaidų.

40Pirmos instancijos teismas patyrė 76,73 lt išlaidų, susijusių su procesiniu dokumentų įteikimu. Ieškovo ieškinį tenkinus iš dalies, jos paskirstomos santykiu 4,7 proc. (3,61 Lt) į valstybės biudžetą iš atsakovo ir 95,3 proc. (73,12 Lt) iš ieškovo į valstybės biudžetą. Tačiau CPK 96 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10 litų. Kadangi šioje byloje iš atsakovo išieškotina valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų suma būtų mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tai šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

42Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 2 d. papildomą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UAB „Autokaustos ranga“ ieškinį atsakovui tenkinti iš dalies.

43Priteisti ieškovo UAB „Autokaustos ranga“ (į.k. 124568293) naudai iš atsakovo ERGO Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (į.k. 302912288) 1793,22 Lt (tūkstantį septynis šimtus devyniasdešimt tris litus, 22 ct) žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

44Priteisti atsakovo ERGO Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (į.k. 302912288) naudai iš ieškovo UAB „Autokaustos ranga“ (į.k. 124568293) 2 683.84 Lt (du tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt tris litus aštuoniasdešimt keturis ct) bylinėjimosi išlaidų pirmos ir apeliacinės instancijos teismuose.

45Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Autokaustos ranga“ (į.k. 124568293) 73,12 Lt (septyniasdešimt tris litus, 12 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (priteistina suma mokama į Valstybės mokesčių inspekcijos (kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo... 3. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas UAB „Autokaustos ranga“ pareiškė teismui ieškinį, kurį... 6. Atsakovas UADB „ERGO Insurance SE“ atsiliepimu į ieškinį bei... 7. Tretieji asmenys V. L. ir IĮ A. P. įmonė „Variklis“ atsiliepimų į... 8. II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. liepos 19 d. sprendimu ir 2013 m.... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 11. Ieškovas UAB „Autokaustos ranga“ pateikė teismui apeliacinius skundus,... 12. 1. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad neįrodyti V. L.... 13. 2. Byloje esančiais duomenimis nepaneigus, kad tarp krano ir transporto... 14. 3. Apeliantas pažymi, kad pirmos instancijos teismas pažeidė įrodymų... 15. 4. 2011-02-17 pranešimu atsakovas informavo atsakovą apie atsisakymą mokėti... 16. 5. Pirmos instancijos teismas priimdamas 2013-09-02 papildomą sprendimą... 17. Atakovas UADB „ERGO Insurance SE“ veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas patenkintas iš dalies.... 20. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 21. Byloje ginčas tarp šalių kilo dėl neįrodytų trečiojo asmens V. L.... 22. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 23. Dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų... 24. Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė nurodydamas, jog neįrodyti... 25. Dėl priežastinio ryšio nustatymo... 26. Dar viena būtina civilinės atsakomybės sąlyga yra priežastinis ryšys. CK... 27. Dėl žalos dydžio nustatymo... 28. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 29. Dėl delspinigių priteisimo... 30. LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo... 31. Dėl įrodymų vertinimo... 32. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, jog pirmos instancijos teismas... 33. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 34. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos... 35. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatomis bylinėjimosi išlaidas... 36. Atitinkamai įvertinus prašytų ir patenkintų reikalavimų santykį pirmosios... 37. Ieškovas pirmos instancijos teisme prašė priteisti 1470 Lt išlaidų,... 38. Proporcingai patenkintiems reikalavimams perskirstomos išlaidos susijusios su... 39. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 175.16... 40. Pirmos instancijos teismas patyrė 76,73 lt išlaidų, susijusių su procesiniu... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 42. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 19 d. sprendimą ir Vilniaus... 43. Priteisti ieškovo UAB „Autokaustos ranga“ (į.k. 124568293) naudai iš... 44. Priteisti atsakovo ERGO Insurance SE veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos... 45. Priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Autokaustos ranga“ (į.k. 124568293)...