Byla 3K-3-548/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno (pranešėjas) ir Janinos Stripeikienės, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų J. Ž., G. N., S. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 6 d. nutarties peržiūrėjimo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1214-04/03 pagal pareiškėjų J. I. ir Č. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

41992 m. pareiškėjų J. I. ir Č. J. motina pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į tėvo V. O. (V. O.) turėtą žemę ( - ). Sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nėra priimtas.

52002 m. apskrities viršininko sprendimais yra atkurta nuosavybės teisė ekvivalentine natūra į žemę V. S. ir J. Ž. Jiems suformuoti žemės sklypai yra toje pat vietoje, kaip ir nurodoma V. O. buvusi žemė.

62003 m. Vilniaus rajono apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų J. I. ir Č. J. senelis V. O. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė žemės sklypą( - ). Juridinis faktas nustatytas siekiant atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą.

72005 m. gegužės mėnesį J. I. ir Č. J. pateikė ieškinį, kuriuo ginčija apskrities viršininko 2002 m. sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ekvivalentine natūra V. S. ir J. Ž.

8Pareiškėjai J. Ž., G. N., S. S. ir V. S. 2005 m. gruodžio mėnesį pateikė teismui prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

9Pareiškėjai nurodė, kad jie nedalyvavo suinteresuotais asmenimis nagrinėjant šią civilinę bylą ir nežinojo apie priimtą teismo sprendimą. Tuo tarpu teismo 2003 m. priimtas sprendimas pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus. Po juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjai J. I. ir Č. J. pretenduoja į jiems paskirtą žemę, užginčijo teisme sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemę atkūrimo ekvivalentine natūra. Teismas nepagrįstai nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, nes neteisingai nustatė V. O. valdytos nuosavybės teise žemės vietą.

10Pareiškėjai nurodė, kad nepraleido termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo iš 2005 m. lapkričio 8 d. Vilniaus apskrities archyvo pažymos ir iš 2005 m. liepos 21 d. pradėtos nagrinėti civilinės bylos dėl apskrities viršininko sprendimų panaikinimo.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

12Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje.

13Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, nes Vilniaus apskrities archyvo 2005 m. lapkričio 8 d. pažymos duomenys buvo žinomi civilinės bylos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo metu. Be to, pareiškėjai praleido trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, pareiškėjai prašo taikyti ieškinio senatį.

14Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pareiškėjų J. Ž., G. N., S. S. ir V. S. atskirąjį skundą, 2006 m. balandžio 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

15Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvadomis, kad pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios ir kad pareiškėjai praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Teisėjų kolegija papildomai nurodė, kad pareiškėjai J. Ž., G. N., S. S., V. S. nedalyvavo nagrinėjant civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes nebuvo jokio pagrindo juos įtraukti į šios bylos procesą. V. S. nuosavybės teisės atkurtos į V. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, o J. Ž. – į J. Ž. valdytą žemę. Nuosavybės teisės jiems atkurtos ne grąžinant natūra, bet perkeliant į kitą vietą, t. y. ekvivalentine natūra. Nė vienas iš prašančių atnaujinti procesą asmenų nėra pretendentas atkurti nuosavybės teises natūra į V. O. valdytą žemės sklypą. Iš to išplaukia, kad nustatant juridinę reikšmę turintį faktą nėra nuspręsta dėl jų teisių ar pareigų. Kadangi priimtas teismo sprendimas neturi įtakos J. Ž., G. N., S. S., V. S. teisėms ar teisėtiems interesams, tai jie negalėjo teikti prašymo dėl proceso atnaujinimo ir tam nebuvo pagrindo.

16III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

17Kasaciniu skundu pareiškėjai J. Ž., G. N., S. S. prašo panaikinti teismų nutartis, atnaujinti procesą civilinėje byloje ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus rajono apylinkės teismui. Kasatorių nuomone, teismai netinkamai aiškino ir taikė proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas, pažeidė procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Kasatoriai nurodė šiuos argumentus:

181. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 365 straipsnio 1 dalies, 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto normas.

19Teisėjų kolegija nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjai apskritai neturi teisės paduoti pareiškimo dėl proceso atnaujinimo, nes nė vienas iš jų nėra pretendentas atkurti nuosavybės teises į V. O. valdytą žemės sklypą, dėl to teismo sprendimu nebuvo nuspręsta dėl jų teisių ar pareigų. Kasatorių nuomone, teisėjų kolegija iš esmės nurodė, kad jeigu asmuo nebuvo bylos šalis, tai reiškia, kad jo teisės ir teisėti interesai negali būti pažeisti.

20Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti ne tik šalys ir tretieji asmenys, bet ir neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys, jeigu įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Tokie asmenys prašymą atnaujinti procesą gali reikšti tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu (jeigu sprendime teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų teisių ar pareigų). Sistemiškai aiškinant CPK 365 straipsnio 1 dalies ir 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto normas darytina išvada, kad teismo sprendime neturi būti nurodyti konkretūs asmenys, kurių teisės teismo sprendimu yra pažeidžiamos, nes kitaip tai būtų absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į proceso atnaujinimo instituto tikslus bei uždavinius, manytina, kad asmuo neįtrauktas į bylos nagrinėjimą gali teikti prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, nurodant CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą, ir teismas privalo į tai atsižvelgti, nes gali atsitikti taip, kad būtent dėl to, jog teismas nežinojo tam tikros aplinkybės ar tam tikrą aplinkybę laikė neįrodyta, jis priėmė sprendimą, kuriuo pažeidė į bylą neįtrauktų asmenų teisės. Dėl to neįtrauktas į bylos nagrinėjimą asmuo gali remtis naujai paaiškėjusia aplinkybe, nors ir teiktų prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

21Pareiškėjų teisės ir teisėti interesai Vilniaus rajono apylinkės teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. sprendimu buvo pažeisti, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjams nuosavybės teise priklauso dalis žemės sklypo, dėl kurio buvo priimtas šis teismo sprendimas. Teismas, nustatinėdamas juridinį faktą, nepagrįstai neįtraukė pareiškėjų suinteresuotais asmenimis, nors iš esmės pasisakė dėl jų teisių ir pareigų. Teismo sprendimu pareiškėjai pateko į blogesnę teisinę padėtį, nes asmenims, prašiusiems nustatyti juridinį faktą, suteikta galimybė reikšti pareiškėjams pretenzijas ir taip apriboti jų teises.

222. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, nes nenagrinėjo pareiškėjų nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų.

23CPK 365 straipsnio 1 dalyje nėra konkrečiai nurodyta, kaip teismo sprendimas turi pažeisti į bylą neįtrauktų asmenų teises, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nagrinėjantis prašymą dėl proceso atnaujinimo, tai sprendžia, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Teismas turi ištirti byloje esančius įrodymus, leidžiančius padaryti prielaidą, kad asmenų, prašančių atnaujinti procesą, teisės yra pažeistos.

24Teismai visiškai neįvertino pareiškėjų nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kad Kotlovo kaimas dabar yra vadinamas Katilių kaimu. Tai visiškai nauja aplinkybė, kuri nebuvo žinoma nagrinėjant civilinę bylą dėl juridinio fakto nustatymo. Jei teismai būtų nustatę, kad V. O. nuosavybės teise žemę valdė ne Skaidiškių, bet Katilių kaime (buvęs Kotlovo kaimas), tai pareiškėjų teisių niekas nebūtų ginčijęs, ir jie galėtų be apribojimų įgyvendinti nuosavybės teises. Be to, teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad šia aplinkybe pareiškėjai rėmėsi savo atsiliepimuose į ieškinį. Šiuose atsiliepimuose pareiškėjai tik išreiškė abejones, ar tikrai Kotlovo kaimas dabar vadinamas Skaidiškių kaimu, bet juose nenurodė aplinkybių, kurias nurodė prašyme dėl proceso atnaujinimo.

253. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjai praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Teismai netinkamai nustatė pareiškėjų sužinojimo apie jų teisių pažeidimą momentą. Apie savo teisių pažeidimą pareiškėjai sužinojo tik 2005 m. lapkričio 8 d., gavę iš Vilniaus apskrities archyvo pažymą Nr. (8.12)-V5-3428. Palyginus šiuos pažymos duomenis su Nemėžių seniūnijos generaliniu planu, paaiškėjo, kad Kotlovo kaimas dabar vadinamas Katilių, o ne Skaidiškių kaimu. Pareiškėja, sužinoję, kad Kotlovo kaimas dabar vadinamas Katilių kaimu, suvokė, jog teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. sprendimu yra pasisakyta dėl jų teisių ir pareigų, ir taip pažeistos jų teisės ir teisėti interesai.

26Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjai J. I. ir Č. J. prašo teismų nutartis palikti nepakeistas, skundą atmesti. Jie nurodė, kad teismai teisingai aiškino ir taikė proceso atnaujinimo instituto normas, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių. Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. sprendimu nėra pažeistos kasatorių teisės, nes jie nėra buvusio žemės valdytojo V. O. giminės ar asmenys, kurie pagal įstatymą gali pretenduoti atkurti nuosavybės teises į V. O. turėtą žemę (kasatoriams nuosavybės teisės atkurtos ne natūra, o perduodant neatlygintinai lygiaverčius žemės sklypus kitoje vietoje). Dėl šios priežasties nebuvo pagrindo įtraukti juos dalyvauti suinteresuotais asmenimis civilinėje byloje dėl juridinio fakto nustatymo. Teismai pagrįstai konstatavo, kad kasatorių pateiktoje Vilniaus apskrities archyvo pažymoje nurodyta aplinkybė apie V. O. žemės vietą negali būti laikoma nauja, esmine aplinkybe. Ši aplinkybė buvo žinoma civilinės bylos nagrinėjimo metu, ir ji neturi įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismai taip pat pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjai praleido įstatymo nustatytą terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

27Teisėjų kolegija

konstatuoja:

28IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

29Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atnaujinimo buvo pradėta po to, kai asmenys, pretenduojantys natūra atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, pradėjo ginčyti sprendimus, kuriais ekvivalentine natūra atkurtos nuosavybės teisės į tą patį sklypą. Toje byloje nagrinėjimo dalykas yra aplinkybės, kad pareiškėjų J. I. ir Č. J. motina bei jie patys buvo parašę pareiškimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra, todėl nuosavybės teisė valstybės institucijų sprendimais ekvivalentine natūra buvo atkurta neteisėtai.

30Prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą natūra padavimas saisto valstybės institucijas, nes valstybinis žemės sklypas, į kurį pretenduojama atkurti nuosavybės teises natūra, negali būti laikomas laisva valstybine žeme (Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Sprendimas pareiškėjams atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra buvo priimtas 2002 m., t. y. dar iki teismo sprendimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, bet esant pretendento prašymui dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra. Šio sprendimo teisėtumas yra tikrinamas ir jis nustatomas pagal tai, ar jo priėmimo metu buvo laikomasi galiojusių įstatymų reikalavimų. Juridinę reikšmę turintis faktas teismo sprendimu tuo metu dar nebuvo nustatytas, todėl 2002 m. priimtų sprendimų vertinimui ar teisėtumui negali daryti įtakos. Pareiškėjų teisinis suinteresuotumas ginčyti apskrities viršininko administracijos sprendimus atsiranda iš pretendavimo atkurti nuosavybės teises natūra fakto, o ne iš teismo sprendimo, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teise. Kai 2005 m. buvo užginčytas sprendimų dėl nuosavybės teisės atkūrimo ekvivalentine natūra teisėtumas, tai toje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, ar ginčo žemės sklypas 2002 m. priimant sprendimus buvo galimas vertinti kaip laisvos žemės fondo sklypas. Nuosavybės teisės atkūrimas pareiškėjams V. S. ir J. Ž. buvo užbaigtas 2002 m., priėmus sprendimus, kuriuos ginčijant užvestoje civilinėje byloje turi būti nagrinėjami klausimai ir faktai, susiję su V. S. ir J. Ž. bei J. I. ir Č. J. teisėmis, pretendavimo pagrįstumu, taip pat kitos svarbios aplinkybės.

31Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, neišnagrinėjus civilinės bylos dėl sprendimų atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra teisėtumo, neaiškus pareiškėjų J. Ž., G. N., S. S. ir V. S. teisėtas interesas atnaujinti civilinę bylą dėl juridinio fakto nustatymo. Prioritetą pretendentams J. I. ir Č. J. į tą patį sklypą suteikia pretendentų į nuosavybės atkūrimą natūra statusas prieš pretendentus į nuosavybės atkūrimą ekvivalentu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškimu dėl proceso atnaujinimo yra pareikštas tapatus reikalavimas. Tai sudaro pagrindą panaikinti teismų nutartis ir pareiškimą dėl proceso atnaujinimo palikti nenagrinėtą (CPK 296 straipsnio 4 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

32Kiti kasacinio skundo argumentai, padarius tokią išvadą, netenka reikšmės ir dėl neesminio pobūdžio, kaip neatitinkantys kasacijos pagrindams keliamo reikalavimo nenagrinėjami (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

33Šalims, kurių naudai priimtas sprendimas, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš pralaimėjusių šalių, ši taisyklė gali būti taikoma ypatingosios teisenos bylose (CPK 93, 98 straipsniai).

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

35Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir pareiškimą dėl proceso atnaujinimo palikti nenagrinėtą.

36Priteisti iš pareiškėjų J. Ž., G. N., S. S. pareiškėjams J. I. ir Č. J. 600 Lt (šešis šimtus litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti kasacinės instancijos teisme.

37Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 1992 m. pareiškėjų J. I. ir Č. J. motina pateikė prašymą dėl... 5. 2002 m. apskrities viršininko sprendimais yra atkurta nuosavybės teisė... 6. 2003 m. Vilniaus rajono apylinkės teismas nustatė juridinę reikšmę... 7. 2005 m. gegužės mėnesį J. I. ir Č. J. pateikė ieškinį, kuriuo ginčija... 8. Pareiškėjai J. Ž., G. N., S. S. ir V. S. 2005 m. gruodžio mėnesį pateikė... 9. Pareiškėjai nurodė, kad jie nedalyvavo suinteresuotais asmenimis... 10. Pareiškėjai nurodė, kad nepraleido termino prašymui dėl proceso... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 12. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2006 m. vasario 15 d. nutartimi atsisakė... 13. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės... 14. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 15. Teisėjų kolegija sutiko su teismo išvadomis, kad pareiškėjų prašyme... 16. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 17. Kasaciniu skundu pareiškėjai J. Ž., G. N., S. S. prašo panaikinti teismų... 18. 1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 365... 19. Teisėjų kolegija nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjai apskritai neturi... 20. Prašymą atnaujinti procesą gali paduoti ne tik šalys ir tretieji asmenys,... 21. Pareiškėjų teisės ir teisėti interesai Vilniaus rajono apylinkės teismo... 22. 2. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį, nes nenagrinėjo pareiškėjų... 23. CPK 365 straipsnio 1 dalyje nėra konkrečiai nurodyta, kaip teismo sprendimas... 24. Teismai visiškai neįvertino pareiškėjų nurodytos naujai paaiškėjusios... 25. 3. Teismai nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjai praleido CPK 368... 26. Atsiliepime į kasacinį skundą pareiškėjai J. I. ir Č. J. prašo teismų... 27. Teisėjų kolegija... 28. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 29. Civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atnaujinimo... 30. Prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą natūra... 31. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad, neišnagrinėjus civilinės bylos dėl... 32. Kiti kasacinio skundo argumentai, padarius tokią išvadą, netenka reikšmės... 33. Šalims, kurių naudai priimtas sprendimas, jų turėtos bylinėjimosi... 34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 35. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartį ir Vilniaus... 36. Priteisti iš pareiškėjų J. Ž., G. N., S. S. pareiškėjams J. I. ir Č. J.... 37. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...