Byla 2A-2055-436/2017

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Rūtos Palubinskaitės ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo akcinės bendrovės DNB bankas apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-53-802/2017 pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovams antstolei A. L., akcinei bendrovei DNB bankas, uždarajai akcinei bendrovei ,,Intractus“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei ,,Energijos skirstymo operatorius“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Tadesa“, uždarajai akcinei bendrovei ,,Investicijų ir verslo garantijos“ dėl turto perdavimo išieškotojui aktų, turto perleidimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teismas

Nustatė

3Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl turto vertės, pripažįstant turto perdavimo išieškotojui aktus negaliojančiais. Ieškovė D. Š., patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašė: 1) pripažinti negaliojančiais atsakovės antstolės A. L. turto perdavimo išieškotojui aktus Nr. 303/2012, kuriais išieškotojui AB DnB bankui buvo perduoti trys ieškovei nuosavybės teise priklausę žemės sklypai, už itin mažą kainą; 2) pripažinti negaliojančiais 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 13 bei priėmimo perdavimo aktą, kuriais AB DnB bankas minėtą turtą perleido ir perdavė nuosavybėn UAB ,,Intractus“, taikyti restituciją natūra ir priteisti jai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė už suteiktą kreditą įsigijo sklypus, į juos investavo (vežė skaldą, įrenginėjo aikštelę, statė tvorą), siekė atlikti pagerinimus, skirtus verslui vykdyti. Jai nepajėgiant išmokėti kredito, bankas siekia perimti sklypus už tokią kainą, tarsi į juos nebūtų investuota, o likusią skolą palikti mokėti ieškovei. Be netinkamo turto įvertinimo, antstolė padarė eilę kitų pažeidimų, atliko vykdymo veiksmus galiojant laikinosioms apsaugos priemonėms, buvo nuolat pažeidinėjami terminai, tenkinami tik banko prašymai ir ginami tik jo interesai. Neįvykus varžytynėms, bankui buvo leidžiama ilgai spręsti, antrosios varžytynės apskritai paskelbtos nebuvo. Be to, turtas išieškotojui perduotas po daugiau nei metų laiko nuo jo pradinio įkainojimo, kai pagal įstatymą jis turi būti realizuotas pagal tuo metu rinkoje galiojančias kainas. Tuo tarpu turto perleidimo sandoris UAB „Intractus“ yra akivaizdžiai nesąžiningas, sudarytas tarp susijusių asmenų dėl ginčo turto dar neišnagrinėjus bylos iš esmės. Atsakovė antstolė A. L. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad turtas buvo perduotas už tinkamą kainą. Skolininkė (ieškovė), įkainojus turtą rinkos vertėmis, buvo pasyvi ir savo nuomonės neišreiškė. Jos skundai dėl antstolio veiksmų, ginčijant įvertinimus, yra išnagrinėti ir dėl jų priimti galutiniai sprendimai atsakovės skundus atmesti. Nustatytos aplinkybės turėtų būti vertinamos kaip prejudiciniai faktai, tačiau nepaisant to byloje vėl analizuojamos aplinkybės, dėl kurių teismai jau yra pasisakę. Atsakovės AB DnB bankas ir UAB ,,Intractus” su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad reikia vadovautis įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Turtas rinkoje nebuvo paklausus ir vien tai sudarė pagrindą spręsti, kad turtas įkainotas tinkamai. Nors žemės sklypuose registruoti pastatai, tačiau faktiškai jų nėra, tvora ir aikštelė nėra registruotos. Ekspertė pripažino, kad automobilių aikštelės ir trinkelių nėra. Atlikti darbai nėra aiškiai išmatuoti, pagerinimai nėra įregistruoti. UAB ,,Negrita“ pateiktoje vertinimo ataskaitoje kaip pagerinimai nurodytos vaizdo stebėjimo kameros, automatinė parkavimo sistema, kurie yra kilnojamieji daiktai, todėl reikia vadovautis tik ta ekspertizės dalimi, kurioje nurodyta žemės sklypų vertė, kuri yra netgi mažesnė už tą vertę, kuria žemės sklypus perėmė bankas. Visi kiti pažeidimai, padaryti antstolės, nesudaro pagrindo turto perdavimą pripažinti neteisėtu. Pasisakydamos dėl turto perleidimo sandorio atsakovės nurodė, kad turtas tuo metu nebuvo suvaržytas, todėl buvo galima jį perleisti, be to akcijų pasirašymo sutartis bei priėmimo – perdavimo aktas negalėtų būti panaikinti visa apimtimi, kadangi jais buvo sprendžiamai ir kiti klausimai, taip pat perduota dar 12 turtinių objektų. Trečiasis asmuo UAB ,,Energijos skirstymo operatorius” bylą prašė nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiasis asmuo UAB ,,Investicijų ir verslo garantijos” atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bankui įvykdžius visas sąlygas pagal sutartį jie bankui išmokėjo 812 155,60 Lt garantijos išmoką, kuria buvo garantuota už UAB ,,Autodraugas” prievolę kreditoriui. Nurodė, kad jokios aplinkybės, susiję su bylos nagrinėjimu jiems nėra žinomos. Trečiasis asmuo UAB ,,Tadesa” atsiliepime į ieškinį prašė ieškovės reikalavimus tenkinti. Nurodė, kad į išsinuomotą turtą jie taip pat yra investavę lėšų už 59 500 Lt, todėl jo iškeldinimas įmonei padarytų žalą.

5Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Marijampolės rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužė 18 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančiais antstolės A. L. 2013 m. gegužės 30 d. turto perdavimo išieškotojui aktus Nr. 303/2012, kuriais išieškotojui AB DnB bankui už 176 000 Lt perduotas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ); už 176 000 Lt perduotas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), ir už 428 000 Lt perduotas žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ). Teismas netaikė restitucijos, tačiau nutarė laikyti, kad pripažinus negaliojančiais turto perdavimo išieškotojui aktus, AB DnB banko nuosavybės teisės į ginčo turtą įgijimo pagrindas yra šis teismo sprendimas, nustatant, jog bankas perėmė ginčo turtą už 728 430 Lt (210 968 Eur). Teismas sprendimą grindė šiais esminiais argumentais: Prejudiciniai faktai dėl turto vertės, kuri buvo nustatyta nagrinėjant skundus dėl antstolės veiksmų, nevertintini, kadangi šioje byloje yra sprendžiama ne dėl antstolės veikimo teisėtumo, o ginčijamas sandorių (Turto perdavimo išieškotojui aktų) teisėtumas. Be to, skundžiant antstolės veiksmus dėl turto įkainojimo, buvo analizuojamos tik areštuoto turto žemės sklypų kainos. Tuo tarpu ginčas šioje byloje yra kilęs dėl to, kad perduodant areštuotus ginčo žemės sklypus nebuvo tinkamai įvertinti kartu išieškotojui perduoti neareštuoti sklypų priklausiniai ir pagerinimai Teismas nustatė, kad ieškovės įsigytuose žemės sklypuose, juos pritaikant verslui, buvo įvesta lietaus kanalizacija, naftos produktais užterštų nuotekų valymo įrengimai ir drenažas, apšvietimas, įrengtas skaldos pagrindas ir užpilta danga, sumontuota automatinė parkavimo sistema ir vaizdo stebėjimo kameros, sutvarkytas gerbūvis, aplinka, įrengtos namelio prieigos ir komunikacijos, pastatytas namelis, išklotos trinkelės, sutvarkyti šaligatviai ir nugenėti medžiai, sujungtos ir pajungtos komunikacijos, pastatyta tvora, atlikti apželdinimo darbai, pasirūpinta apsauga ir pan. Atliktų darbų faktai etapais fiksuoti VĮ Registrų centras kadastrinių matavimų bylose. Tačiau šis turtas (pagerinimai) nebuvo areštuotas ir įkainotas, šių aplinkybių neanalizavo ir teismas, jam tikrinant antstolės veiksmų teisėtumą. Priklausiniai taip pat neįtraukti ir į turto perdavimo išieškotojui aktą, taigi jam perėjo pagal įstatymą. Tokiu atveju parduodamo turto rinkos vertė turėjo būti nustatyta atsižvelgiant tiek į žemės sklypo, tiek ir į Nekilnojamojo turto registre neįregistruoto statinio vertes. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2016 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-701/2016). Be areštuoto turto įkainojimo taisyklių pažeidimo, antstolė padarė daug kitų procesinių pažeidimų: vykdomieji dokumentai skolininkui nebuvo įteikti; nors antstolė pasiūlė išieškotojui paskirti skolininkui kuratorių, tačiau jokių duomenų apie kuratoriaus paskyrimą nėra; vykdymo veiksmų sustabdymo metu antstolė priėmė patvarkymą dėl neįvykusių varžytynių, kuriuo pasiūlė išieškotojui perimti turtą už pradinę pardavimo kainą; vėliau sustabdė vykdomąsias bylas, kurios ir taip jau buvo sustabdytos; atsiradus pagrindui atnaujinti vykdymą, antstolė jo neatnaujino; po beveik 2 mėnesių nuo pagrindo atnaujinti vykdymo veiksmus atsiradimo išieškotojui pateikus sutikimą perimti ieškovei priklausančius žemės sklypus, antstolė nurodė bankui sumokėti vykdymo išlaidas, o šiam tą padarius, Turto perdavimo aktu ginčo žemės sklypus perdavė išieškotojui. Byloje negali būti taikoma restitucija natūra, nes taip nukentėtų tiek ieškovės, tiek banko ir UAB ,,Intractus” interesai, tokiu atveju vėl prasidėtų vykdymo procesas skelbiant teisėtas varžytynes, kas savaime užprogramuotų naujus ginčus tarp šalių, be to nustatyta, kad turtas šiuo metu yra mažesnės vertės, nes yra nuniokotas. Netaikant restitucijos natūra, nors ir panaikinus kaip neteisėtą pirminį turto perleidimo sandorį, nėra prasmės spręsti turto tolesnio perleidimo banko dukterinei įmonei teisėtumo faktą, kadangi turtas nėra restitutuojamas. Sprendžiant dėl teisingo atlyginimo už negrąžintiną turtą, atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.147 straipsnio 1 dalį, kad tokiu atveju piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti, todėl turto vertė nustatytina pagal 2013 m. gegužės 30 d. duomenis, kuomet bankas perėmė turtą. Teismas vadovavosi ekspertizės aktu, pagal kurį sprendė, kad nurodytu metu ginčo žemės sklypų vertė su priklausiniais ir pagerinimais buvo – 429 064 Eur (83 385 Eur + 81 669 Eur + 263 710 Eur). Laikytina, kad banko perimtas ginčo turtas, yra perimtas už 80 proc. teismo ekspertės nustatytos kainos, o 117 347,59 Eur sumą (skirtumas tarp perimto turto ir ekspertės nustatytos kainos) kreditorius gavo perimant ginčo turtą.

7Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

8Atsakovė AB ,,DNB bankas” apeliaciniu skundu prašo: 1) pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimo dalį, kurioje nustatyta, kad 2013 m. gegužės 30 d. AB DNB bankas perėmė ginčo turtą: žemės sklypą, esantį ( - ), už 230 329 Lt/66 708 Eur; žemės sklypą, esantį ( - ), už 225 588 Lt/65 335 Eur; žemės sklypą, esantį ( - ), už 728 430 Lt/210 968 Eur, ir nustatyti, kad bankas perėmė ginčo turtą atitinkamai už 176 000 Lt (50 973,12 Eur), 176 000 Lt (50 973,12 Eur), 528 000 Lt (152 919,37 Eur); 2) pakeisti sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ir nustatyti, kad ieškovės D. Š. patirtos 1 068,86 Eur išlaidos už ekspertizės atlikimą bei 100 Eur už ekspertės apklausą teismo posėdžio metu iš atsakovų nepriteistinos ir lieka pačiai ieškovei; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus: Teismas nepagrįstai nesivadovavo įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose nustatytomis prejudicinėmis aplinkybėmis, kad turto vertė nebuvo nustatyta per maža, o antstolė jokių pažeidimų, įkainodama ginčo žemės sklypus, nepadarė. Kadangi buvo konstatuota, jog ginčo žemės sklypai įkainoti pagrįstai ir teisėtai, atitinkamai pagrįsta ir teisėta buvo jų pradinė kaina pirmosiose viešosiose varžytynėse, akivaizdu, kad ginčo turtas bankui buvo perduotas už tinkamą kainą. Teismas netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas dėl areštuoto turto įkainojimo. Teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti, jog ginčo žemės sklypai jų arešto metu turėjo būti įkainoti remiantis ginčo žemės sklypų rinkos vertėmis, paskaičiuotomis lyginamuoju metodu, bei žemės sklypų pagerinimų atkuriamąja verte, paskaičiuota kaštų metodu. Remiantis CPK 681 straipsnio 1 dalimi, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. 2013 m. spalio 28 d. UAB „Jungtinis verslas“ nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. A13/0710-20N patvirtina, kad 2012 m. kovo 21 d. Turto arešto aktuose ginčo žemės sklypai įkainoti ne mažesne nei jų rinkos vertė. Tai, kad nustatant ginčo žemės sklypų rinkos vertę buvo atsižvelgta į jų faktinius duomenis, t. y. vietą, aplinką, privažiavimą, komunikacijas, žemės sklypų paskirtį ir stovį (sklypų sutvarkymą), patvirtina ekspertizės aktas ir turto vertinimo ataskaitos. Įstatymo pagrindu antstolis areštuodamas turtą jį įkainoja rinkos kainomis, todėl šiame ginče yra aktuali tik ginčo turto rinkos vertė, bet ne atkuriamoji vertė. Be to, atkuriamoji vertė šiuo atveju paskaičiuota remiantis prielaidomis apie panaudotų medžiagų kiekius, nes jokie konkretūs matavimai nebuvo atlikti. Teismas netinkamai vertino byloje surinktų įrodymų visumą. Teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog ginčo žemės sklypuose yra tokio pobūdžio pagerinimai, kurie turėtų būti vertinami atskirai nuo žemės sklypų, ir jų atkuriamoji vertė pridedama prie ginčo žemės sklypų rinkos vertės. Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypuose faktiškai nėra tokių automobilio stovėjimo aikštelių, kurios įregistruotos Nekilnojamojo turto registre statusu „formuojamas“. Pagal registro duomenis ginčo žemės sklypuose turėjo būti formuojamos akmens trinkelių automobilio stovėjimo aikštelės. Tuo tarpu realiai ginčo žemės sklypuose automobilių stovėjimo aikštelių iš akmens trinkelių nebuvo. O tai, kad buvo išduoti statybos leidimai vykdyti minėtų objektų statybos darbus ir kad ginčo žemės sklypuose buvo įrengtos žvyro/skaldos aikštelės, turto vertintojų buvo įvertinta parenkant lyginamuosius objektus ir nustatant ginčo žemės sklypų rinkos vertę lyginamuoju metodu. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės užsakymu atlikta ir į bylą pateikta UAB „Negrita“ vertintojo K. K. parengta turto vertinimo ataskaita Nr. 14-08-20, kadangi joje pagerinimais laikyti netinkamai objektai. Teismas taikė šiame ginče neaktualią kasacinio teismo praktiką, kurioje buvo analizuotos aplinkybės kai iš viešųjų varžytynių parduotame žemės sklype faktiškai egzistavo statinys, kuris nebuvo įvertintas įkainojant ir iš varžytynių parduodant žemės sklypą, o vėliau žemės sklypo įgijėjo įteisintas. Šioje gi civilinėje byloje yra nustatyta, kad jokių savarankiškų nekilnojamojo turto objektų ginčo žemės sklypuose faktiškai nėra, tuo tarpui į žemės sklypuose įrengtas žvyro/skaldos aikšteles buvo atsižvelgta nustatant ginčo žemės sklypų rinkos vertę lyginamuoju metu. Teismas, atlikdamas skaičiavimus, už kokią kainą bankui turėtų būti perduodamas ginčo turtas, vadovavosi teismo eksperto nustatytomis ginčo turto rinkos vertėmis bei „pagerinimų“ kaštų atkuriamąja verte 2013 m. gegužės 30 d., o ne 2012 m. kovo 21 d., kada ginčo žemės sklypai buvo įkainojami vykdomosiose bylose, tokiu būdu pažeisdamas CPK 719 straipsnio 1 dalies, 718 straipsnio, 681 straipsnio nuostatas dėl areštuoto turto perdavimo išieškotojui kainos nustatymo. Kitokių teisinių pasekmių taikymas, nei numato įstatymas, pažeidžia išieškotojo AB DNB banko interesus, kuris jokių neteisėtų veiksmų vykdymo procese neatliko. Ieškovės prašymu byloje buvo skirtos pradinė ir papildoma teismo ekspertizės bei teismo posėdyje apklausta teismo ekspertė, nors ginčo žemės sklypų įkainojimo vykdymo procese klausimas nepagrįstai buvo įrodinėjamas iš naujo. Atsižvelgiant į tai šios išlaidos turėtų atitekti pačiai ieškovei ir nebūtų paskirstytos tarp atsakovų. Atsakovė UAB ,,Intractus” atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti. Papildomai nurodo, kad kasacinio teismo praktikoje yra akcentuojama, jog sprendžiant ginčus dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių akto, atitinkamai ir dėl turto perdavimo išieškojimui akto, teisėtumo dėl ginčo turto kainos pagrįstumo, nustatinėjama turi būti tik areštuoto turto rinkos vertė. Tokiu būdu teismas net neturėjo pagrindo teismo ekspertui papildomai užduoti ieškovės reikalaujamą papildomą klausimą – apskaičiuoti ginčo žemės sklypuose atliktų pagerinimų kaštus atkuriamąja verte. Tuo tarpu tiek iš teismo eksperto ekspertizės akto, tiek iš į bylą iš banko išreikalautų UAB „Jungtinis verslas“ parengtų ginčo turto vertinimo ataskaitų matyti, jog ginčo turto rinkos vertė šio turto arešto metu bei perdavimo išieškotojui aktų sudarymo metu nebuvo didesnė nei šių žemės sklypų įkainojimo vertė vykdomojoje byloje. Atsakovė antstolė A. L. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra. Ieškovė D. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, teismo sprendimo nekeisti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas išsamiai pagrindė, kodėl nesivadovauja nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3686-570/2012, kaip turinčia prejudicinę galia?. Byloje ieškove? ginčija 2013 m. gegužės 30 d. turto perdavimo išieškotojui aktus, todėl buvo svarbu nustatyti turto rinkos verte? šiai datai, kas ir buvo padaryta. Ekspertė pasirinko atitinkamą vertinimo metodą atsižvelgiant į tai, kad rinkoje analogiškų objektų nebuvo, tą pagrįstai įvertino ir teismas. Atkuriamoji verte? nebuvo paskaičiuota remiantis prielaidomis. Kreditavimo bylu? medžiaga patvirtina, jog įrengiant turtą buvo panaudota netgi daugiau medžiagų, negu būtu? būtina vidutiniam tokiam objektui įrengti dėl nenumatytu? aplinkybių. Ieškovė turi įstatymu nustatytą teisę ir pareigą įrodyti savo reikalavimus ir tą padaryti šiuo atveju galėjo tik ekspertizės pagalba. Su tuo susijusios išlaidos paskirstytos pagal įstatymo reguliavimą.

9Teismas

konstatuoja:

10Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovės (apeliantės) apeliacinį skundą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte (pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus ir bylos negalima išskirti šio Kodekso 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka). Byloje nustatyta, kad ieškovė ieškiniu ir patikslintu ieškiniu teismo prašė pripažinti negaliojančiais atsakovės antstolės A. L. turto perdavimo išieškotojui aktus Nr. 303/2012, kuriais išieškotojui AB DnB bankui buvo perduoti trys ieškovei nuosavybės teise priklausę žemės sklypai (1 t., b. l. 2-8; 2 t., 147-156). 2014 m. spalio 27 d. Marijampolės rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą pirmąją instancija, sprendimu ieškinį atmetė (3 t., b. l. 150-167). 2015 m. balandžio 1 d. Kauno apygardos teismas nutartimi pirmos instancijos sprendimą panaikino ir bylą gražino nagrinėti iš naujo (4 t., b. l. 73-79). Ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo papildomai prašė pripažinti negaliojančiais 2013 m. gruodžio 3 d. akcijų pasirašymo sutartį Nr. 13 bei priėmimo perdavimo aktą, kuriais AB DnB bankas ginčo turtą perleido ir perdavė nuosavybėn UAB ,,Intractus“ (4 t., b. l. 89-102). Patikslintas ieškinys buvo priimtas, dėl jo pateikti byloje dalyvaujančių asmenų atsiliepimai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė, kad ieškinį tenkina, tačiau priėmė sprendimą tik dėl ieškovės pareikšto reikalavimo dėl antstolės A. L. turto perdavimo išieškotojui aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (tiksliau, - netaikymo), taigi dėl patikslintame ieškinyje išreikšto reikalavimo pripažinti negaliojančiais akcijų pasirašymo sutartį bei priėmimo perdavimo aktą teismas sprendimo nepriėmė. Pažymėtina, kad CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir (arba) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, – kai teismas išsprendžia ne visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškinyje suformuluoti reikalavimai ir argumentai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti bei pasisakyti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 259, 263 straipsniai). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, nereikalavo visų būtinų teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingų įrodymų ir jų nevertino. Nors atsakovė, prašydama pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti, nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu absoliučiais jo negaliojimo pagrindais negrindė, tačiau CPK 320 straipsnio 2 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas ir nurodė, kad netaikant restitucijos natūra nėra prasmės spręsti turto tolesnio perleidimo banko dukterinei įmonei teisėtumo faktą, toks teismo vertinimas laikytinas visiškai nepagrįstu. Iš patikslinto ieškinio argumentų matyti, kad ieškovė papildomai ginčija akcijų pasirašymo sutartį bei priėmimo perdavimo aktą tuo pagrindu, kad sandoris buvo sudarytas nesąžiningai, tarp susijusių asmenų, kas patvirtina, jog ieškovė įrodinėja, jog sandoris yra neteisėtas. Kaip žinia, sandorių negaliojimo paskirtis – siekti, kad civilinėje apyvartoje nebūtų neteisėtų sandorių. Taigi, teismas bet kokiu atveju (taikydamas ar netaikydamas restituciją), turėjo spręsti visus ieškovės pareikštus reikalavimus, taigi turėjo analizuoti ir pasisakyti ir dėl turto perleidimo banko dukterinei įmonei sandorio teisėtumo. Kartu teisėjų kolegija nurodo, jog pripažinus, kad atsakovės AB DnB bankas ir UAB „Intractus“ perleidžiant ginčo turtą buvo nesąžiningos (o sandorio šalių sąžiningumo klausimas pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo vertinamas), nagrinėjamu atveju nebūtų galimas ir restitucijos netaikymas CK 6.145 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes sąžiningumo principas nesąžiningų asmenų atžvilgiu pozityvių procesinių rezultatų implikuoti negali. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį padarė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas) pažeidimus, t. y., išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus, o spręsdamas tik dalį reikalavimų, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė į apeliaciją. Kadangi visi ieškovės pareikšti reikalavimai (tiek teismo spręsti, tiek ir nespręsti) tarpusavyje susiję ir negali būti išskirti, todėl yra pagrindas panaikinti visą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Konstatavus absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes šias aplinkybes iš naujo tirs ir vertins pirmosios instancijos teismas. Apeliaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

12Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

Nutarė

13Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

14Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai