Byla e3K-3-243-248/2020

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Gražinos Davidonienės ir Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijos ieškinį atsakovui A. M. dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo ir A. M. priešieškinį ieškovei Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijai dėl neteisėto atleidimo iš darbo, su darbo santykiais susijusių išmokų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių darbo santykių kvalifikavimą, darbuotojo valios išraišką nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva, darbo ginčų nagrinėjimo tvarką, aiškinimo ir taikymo.

72.

8Ieškovė prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – Darbo ginčų komisija) 2019 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. DGKS-1692 darbo byloje Nr. APS-36-3851 ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

93.

10Ieškovė nurodė, kad Darbo ginčų komisija 2019 m. kovo 20 d. sprendimu nutarė išieškoti atsakovui iš ieškovės 284,66 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas bei 426,17 Eur netesybų. Ieškovės nuomone, šis sprendimas yra nepagrįstas.

114.

12Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. liepos 16 d. vykusio ieškovės visuotinio narių susirinkimo metu atsakovas buvo išrinktas asociacijos prezidentu. Šalys 2018 m. liepos 16 d. sudarė darbo sutartį Nr. 139, kurioje buvo aptartas darbo užmokestis atsakovui už 2018 metus, tačiau darbo užmokestis po 2018 metų nėra aptartas, kadangi nei ieškovė, nei atsakovas negalėjo iš anksto žinoti apie 2019 metų projektus, t. y. kada ir iš kokio projekto bus gauta lėšų. Ieškovės veikloje nusistovėjo praktika dėl vykdytinų socialinės reikšmės projektų ir jų pagrindu gautinų lėšų, iš kurių ir yra mokėtinas darbo užmokestis. Tarp šalių susiklostė projektiniai darbo santykiai, kurie yra reglamentuoti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 89–92 straipsniuose.

135.

14Darbo sutartyje buvo aiškiai apibrėžta, dėl kokio darbo (projekto) šalys susitarė, iš kokių finansavimo šaltinių bus mokamas atsakovui darbo užmokestis. Darbo sutartis baigėsi 2018 m. gruodžio 31 d. kartu su projektų vykdymo pabaiga, todėl atsakovas neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti ir gauti iš ieškovės darbo užmokestį už 2019 metų sausį ir paskesnius mėnesius, nes nuo 2019 metų sausio mėnesio šalių nebesiejo jokie teisiniai santykiai.

156.

162019 m. sausio 31 d. valdybos posėdyje atsakovas asociacijos valdybai pareiškė, kad asociacija turėtų būti uždaryta (likviduota). Paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovas, eidamas asociacijos prezidento pareigas, galimai buvo padaręs pažeidimų, buvo nuspręsta sustabdyti jo, kaip asociacijos prezidento, įgaliojimus. O 2019 m. vasario 6 d. atsakovas pateikė asociacijai pareiškimą atleisti jį iš valdybos narių. Kol atsakovas ėjo asociacijos prezidento pareigas, iš ieškovės sąskaitos buvo padengta 84,39 Eur suma pagal PVM sąskaitą faktūrą, serija AIB, Nr. 0766410, už akumuliatorių ZAP 75 AH 750 bei 150 Eur suma pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. KIR-0001447 už automobilio remontą. Tačiau minėto akumuliatoriaus automobilyje „Škoda Octavia“, valst. Nr. ( - ) nebuvo, kokiam automobiliui buvo atlikti remonto darbai, atsakovas paaiškinti negalėjo, todėl ieškovė patyrė 234,39 Eur nuostolių. 2019 m. kovo 5 d. asociacijos valdybos sprendimu iš atsakovui mokėtinų lėšų buvo išskaityta ši suma.

177.

18Atsakovas pareikštu priešieškiniu prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijoje neteisėtu, priteisti iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2019 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 500 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

198.

20Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad darbo sutartis su juo buvo nutraukta neteisėtai 2019 m. sausio 31 d. asociacijos valdybos sprendimu, o ne atsakovo iniciatyva, kaip klaidingai nurodyta darbo sutartyje. Ieškovei neteisėtai nutraukus su atsakovu darbo sutartį, turi būti taikomos neteisėto atleidimo iš darbo pasekmės, todėl atsakovas prašo priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsakovas taip pat nurodė, kad po 2008 metais patirtos politraumos jis yra tapęs nedarbingas (nustatytas 15 proc. darbingumas), o 2018 m. liepos 16 d. pradėjęs dirbti pas ieškovę jis džiaugėsi susiradęs darbą bei atsiradusia galimybe rūpintis žmonėmis su fizine negalia, todėl atleidimas iš darbo sunkiai paveikė jį psichologiškai. Jam padarytą neturtinę žalą atsakovas vertina 500 Eur dydžiu.

21II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

229.

23Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies ir:

249.1.

25pripažino, kad A. M. atleistas iš darbo Lietuvos žmonių su stuburo pažeidimais asociacijoje 2019 m. sausio 31 d. DK 55 straipsnio pagrindu neteisėtai; laikė, kad darbo sutartis su atsakovu yra nutraukta teismo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną;

269.2.

27priteisė iš ieškovės atsakovui 4563,89 Eur vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos; po 28,12 Eur už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų savaitėje grafiką, nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. vasario 1 d.; 284,66 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas ir 500 Eur netesybų; 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

289.3.

29atmetė kitą priešieškinio dalį;

309.4.

31teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažino Darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimą Nr. DGKS-1692 darbo byloje Nr. APS-36-3851 netekusiu galios.

3210.

33Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, pripažino, kad šalių buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, ji buvo nutraukta ieškovės 2019 m. sausio 31 d. valdybos sprendimu; padarė išvadą, kad atsakovo atšaukimas iš asociacijos prezidento pareigų buvo neteisėtas, prieštaraujantis asociacijos įstatų 5.11.11 punktui.

3411.

35Įvertinęs 2019 m. sausio 31 d. asociacijos valdybos posėdžio, kurio metu trys valdybos nariai balsavo už prezidento veiklos sustabdymą, o atsakovas buvo prieš tokį sprendimą, protokolą teismas padarė išvadą, kad nebuvo atsakovo valios ar iniciatyvos nutraukti su ieškove darbo santykius. Dėl šios priežasties teismas sprendė, kad ieškovė atsakovo atleidimo dokumentuose nepagrįstai nurodė atleidimo pagrindą – DK 55 straipsnį. Asociacijos valdyba negalėjo spręsti dėl atsakovo atleidimo iš pareigų, tai turėjo būti daroma asociacijos suvažiavime (ieškovės įstatų 5.9.2 punktas).

3612.

37Atsižvelgdamas į tai, kad atleisdama atsakovą iš darbo ieškovė pažeidė DK įtvirtintas imperatyviąsias teisės normas, taip pat į tai, kad atsakovas nepageidauja būti grąžintas į darbą, teismas taikė DK 218 straipsnio 4 dalį, pripažindamas atleidimą iš darbo neteisėtu, negrąžindamas atsakovo į darbą, tačiau priteisdamas jam iš ieškovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, t. y. ne ilgiau kaip iki 2020 m. vasario 1 d.

3813.

39Teismas, įvertinęs DK 89–92 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias projektinio darbo sutartį ir tokio darbo apmokėjimą, faktines aplinkybes, kad šalių buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, ji buvo nutraukta 2019 m. sausio 31 d. ieškovės valdybos sprendimu, nesiejant su jokio projekto pabaiga, nepaisydamas to, kad darbo užmokesčiui mokėti skirtos lėšos buvo iš asociacijos atliekamų projektų finansavimo, sprendė, jog su atsakovu nebuvo susitarta dėl projektinio darbo sutarties, todėl atsakovui turėjo būti sumokėta ir už 2019 m. sausio mėnesį dirbtą laiką ir taikomos visos kitos neterminuotos darbo sutarties garantijos atleidžiant iš darbo.

4014.

41Teismas nustatė, kad atsakovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 587,71 Eur, todėl priteisė atsakovui iš ieškovės 4563,89 Eur kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką neatskaičius mokesčių iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o nuo teismo sprendimo priėmimo iki jo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2020 m. vasario 1 d., priteisė po 28,12 Eur už kiekvieną darbo dieną, skaičiuojant pagal penkių darbo dienų per savaitę darbo grafiką.

4215.

43Teismas taip pat padarė išvadą, kad Darbo ginčų komisija skaičiavo atsakovui neišmokėtą darbo užmokestį už 2019 m. sausio mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, padarydama išvadą, kad su atsakovu už sausio mėnesį nebuvo atsiskaityta bei buvo neteisingai apskaičiuota suma, nepadauginus iš taikytino koeficiento 1,289.

4416.

45Be to, teismas pripažino, kad ieškovės padaryta išskaita materialinei žalai padengti buvo neteisėta, nes asociacijos valdybos rašytinis nurodymas dėl išskaitos buvo priimtas jau po atsakovo atleidimo iš darbo, todėl iš ieškovės priteisė 487,32 Eur (neatskaičius mokesčių), o atskaičius mokesčius – 284,66 Eur darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėnesį ir kompensacijos už nepanaudotas kasmetines atostogas.

4617.

47Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus atsakovo atleidimo iš darbo procedūrose, atsakovo atleidimas pripažintas neteisėtu, sprendė, kad yra pagrindas priteisti atsakovui neturtinės žalos atlyginimą (DK 218 straipsnio 1 dalis). Tačiau, laikydamasis proporcingumo principo ir atsižvelgdamas į iš ieškovės priteistas sumas, susijusias su atleidimo iš darbo teisėtumo pasekmių taikymu, teismas padarė išvadą, kad teisingam, proporcingam ir sąžiningam padarytos neturtinės žalos kompensavimui priteistina 200 Eur suma.

4818.

49Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą nepakeistą.

5019.

51Kolegija, įvertinusi atsakovo kreipimąsi į Darbo ginčų komisiją, Darbo ginčų komisijos 2019 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. DGKS-1692, ieškovės ieškinio, atsakovo priešieškinio turinį, padarė išvadą, kad ginčas byloje yra kilęs išskirtinai tik dėl darbo teisinių santykių tarp proceso šalių vertinimo. Todėl kaip teisiškai nereikšmingų kolegija nevertino šalių argumentų, susijusių su šalių tarpusavio civiliniais santykiais, o konkrečiai su atsakovo, kaip asociacijos prezidento, įgaliojimais, jų vykdymu ir įgaliojimų pabaiga.

5220.

53Kolegija nurodė, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nagrinėtinas ginčas tik dėl atsakovo darbo sutarties nutraukimo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu. Esminė šios teisės normos taikymo sąlyga, kolegijos vertinimu, yra tikroji darbuotojo valia nutraukti darbo santykius būtent DK 55 straipsnio pagrindu, t. y. be svarbių priežasčių. Išanalizavusi 2019 m. sausio 31 d. asociacijos valdybos susirinkime svarstytų klausimų kontekstą, įvertinusi atsakovo ir kitų proceso dalyvių rašytinius ir žodinius paaiškinimus, kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai vadovaudamasis įrodymų vertinimo taisyklėmis, padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovas DK 55 straipsnio pagrindu negalėjo būti atleistas.

5421.

55Įvertinusi į bylą pateiktą atsakovo prašymą „Atleisti mane iš užimamų pareigų nuo 2019 m. sausio 31 d.“, kolegija nustatė, kad prašymo tekstas yra parašytas ne atsakovo ir ginčo dėl to tarp proceso šalių nėra. Atsakovas neigia tokiu prašymu išreiškęs valią nutraukti darbo santykius pagal darbo sutartį. Kolegija pažymėjo, kad iš prašymo turinio nėra aišku, kada jis yra surašytas, taip pat jame nėra aiškiai suformuluota darbuotojo valia, kokius teisinius santykius (darbo ar civilinius) tokiu pareiškimu ketinama nutraukti ir kokiu pagrindu, jame nėra susitarimo dėl atsiskaitymo atidėjimo (DK 146 straipsnio 2 dalis). Kolegijos nuomone, byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių atsakovo valią nutraukti darbo teisinius santykius su asociacija ir juolab tokios skubos poreikį, t. y. tą pačią dieną. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad DK 55 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta darbuotojo teisė savo pareiškimą per tris dienas atšaukti. Ir nors darbo sutarties šalys gali susitarti dėl trumpesnio nei DK 55 straipsnio 1 dalyje nustatyto dvidešimties kalendorinių dienų termino, tačiau tam reikalingas atitinkamas darbdavio pritarimas. Ieškovės veiksmai, kolegijos vertinimu, tokio pritarimo nepatvirtina. Priešingai, ieškovė atsakovą atleido pažeisdama dar ir DK 146 straipsnio nuostatas, t. y. su darbuotoju neatsiskaitė ne tik iki darbo santykių pabaigos, bet ir vėliau.

5622.

57Kolegija, įvertinusi nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad nėra pagrindo laikyti atsakovo atleidimą iš projektų vadovo pareigų nuo 2019 m. sausio 31 d. teisėtu pagal DK 55 straipsnį, kadangi tokiam atleidimui nebuvo teisinių prielaidų. Pirmosios instancijos teismas, kolegijos nuomone, pagrįstai įvertino ir nurodė, kad nebuvo atsakovo valios ar iniciatyvos nutraukti su asociacija darbo santykius, todėl darbo sutarties nutraukimas pagal DK 55 straipsnį buvo neteisėtas.

58III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

5923.

60Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovo atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, ir apeliacinės instancijos teismo nutartį bei priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės apeliacinį skundą (atmesti priešieškinio reikalavimą dėl atsakovo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu). Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6123.1.

62Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl atsakovo atleidimo galimybės pagal DK 55 straipsnio 1 dalį, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 185 straipsnyje įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje išaiškintas įrodymų vertinimo taisykles (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 425/2011; 2019 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019). Teismai padarė išvadą dėl neteisėto atsakovo atleidimo remdamiesi iš esmės tik keletu faktinių aplinkybių, kurios ne tik negali patvirtinti neteisėto atleidimo fakto, bet taip pat šias aplinkybes paneigia daugybė kitų duomenų, kurie byloje nebuvo nagrinėti.

6323.2.

64Teismai padarė išvadą, kad atsakovas neišreiškė valios nutraukti darbo santykius, remdamiesi tuo, jog: a) prašymas atleisti iš darbo buvo surašytas ne atsakovo; b) iš prašymo turinio nėra aišku, kada jis surašytas ir kokius santykius siekiama nutraukti; c) valdybos posėdžio metu atsakovas balsavo prieš jo veiklos sustabdymą. Taigi šių trijų faktinių aplinkybių įvertinimo teismams pakako konstatuoti, jog atsakovas, pasirašydamas prašymą nutraukti darbo santykius, savo valios pasitraukti iš pareigų neišreiškė. Tokia teismų išvada yra akivaizdus netinkamo įrodymų vertinimo padarinys. Teismai nepagrįstai laikė, kad aplinkybė, jog prašymas surašytas ne atsakovo ranka, patvirtina jo valios nutraukti darbo santykius nebuvimą. Tačiau teismai visiškai nevertino aplinkybės, kad šį prašymą pasirašė pats atsakovas. Ši faktinė aplinkybė, kurios atsakovas neginčijo, akivaizdžiai prieštarauja teismų vertinimui, kad prašymo teksto surašymas ne atsakovo ranka įrodo atsakovo valios nebuvimą. Akivaizdu, jog šalies valia yra išreiškiama dokumento pasirašymu. Jokiame teisės akte ar kasacinio teismo išaiškinime nėra nurodyta, kad nutraukiant darbo santykius darbuotojo iniciatyva prašymo tekstą surašyti privalo pats darbuotojas. Esminė reikšmė yra teikiama tokio prašymo pasirašymui, kadangi valia yra išreiškiama parašu, o kito asmens dokumento surašymas šios valios nepaneigia. Be to, prašymo teksto surašymas nėra įpareigojantis. Kitaip tariant, prašymo teksto surašymas negali paveikti asmens, nenorinčio nutraukti darbo santykių, valios ir priversti jį tokį prašymą pasirašyti. Bet koks darbdavys gali surašyti daugybę prašymų, tačiau, nesant darbuotojo valios nutraukti darbo santykius, tokie prašymai nebus jo pasirašyti ir darbo santykiai nenutrūks. O byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė būtų bandžiusi priversti atsakovą pasirašyti prašymą. Taip neteigia ir atsakovas.

6523.3.

66Teismai, darydami išvadą, kad prašymo turinys nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo valios buvimą dėl darbo santykių nutraukimo, visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad tokiai išvadai prieštarauja vėlesnis atsakovo elgesys, kurio teismai apskritai nevertino. Atsakovas, teikdamas Darbo ginčų komisijai prašymą dėl darbo užmokesčio už 2019 m. sausio mėnesį išieškojimo, nurodė, kad darbo santykiai su ieškove pasibaigė būtent 2019 m. sausio 31 d. Taigi pats atsakovas pripažino ir suprato, kad pasirašydamas prašymą išreiškia savo valią nutraukti darbo santykius, ir to siekė. Aplinkybę, kad atsakovo valia buvo nutraukti būtent darbo santykius ir pasirašydamas prašymą jis suprato, jog nutraukia darbo sutartį, patvirtina ir tai, jog 2019 m. vasarį atsakovas pateikė ieškovei atskirą prašymą atleisti jį iš valdybos narių, t. y. nutraukti civilinius santykius.

6723.4.

68Aplinkybė, kad valdybos posėdžio metu atsakovas balsavo prieš jo veiklos sustabdymą, teismų įvertinta kaip nurodanti atsakovo valios nutraukti darbo santykius nebuvimą, nėra susijusi su atsakovo valios dėl darbo sutarties nutraukimo savo iniciatyva įrodinėjimu. Balsavimas dėl veiklos tęstinumo neeliminavo atsakovo teisės išreikšti savo iniciatyvą nutraukti darbo santykius su ieškove.

6923.5.

70Teismai, vertindami balsavimo valdybos posėdžio metu rezultatų įrodomąją reikšmę, visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad byloje nebuvo jokių duomenų, jog ieškovė prieš atsakovą būtų naudojusi bet kokias spaudimo ar grasinimo priemones, kuriomis atsakovas būtų verčiamas nutraukti darbo santykius. Be to, atsakovas niekada nėra išreiškęs valios atsiimti prašymą. Neįvertinta liko ir tai, kad ieškovė apie atsakovo valios išraiškos ir vidinės valios dėl darbo santykių pabaigos neatitikimą sužinojo tik kai atsakovas pateikė priešieškinį teismui, t. y. praėjus daugiau nei dviem mėnesiams po tariamo neteisėto atleidimo, nors iki tol dėl šio atleidimo atsakovas pretenzijų ieškovei nereiškė ir atleidimo neginčijo (reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu Darbo ginčų komisijai pateiktas nebuvo).

7124.

72Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo palikti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus nepakeistus, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7324.1.

74Ieškovė kasacinį skundą grindžia melagingomis faktinėmis aplinkybėmis, kurių teismai nėra nustatę – neva pats atsakovas neverčiamas (laisva valia) pasirašė prašymą jį atleisti iš darbo ir neva šalys (tarp jų atsakovas) neginčijo, kad prašymas yra pasirašytas būtent atsakovo. Viso bylos nagrinėjimo metu atsakovas neigė pasirašęs ieškovės į bylą pateiktą prašymą. Šią aplinkybę nurodė ir apeliacinės instancijos teismas. Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, akivaizdu, kad byloje esančio prašymo atsakovas nepasirašė ir negalėjo jo pasirašyti. Ieškovė atsiliepime į atsakovo priešieškinį visiškai neminėjo jokio tariamai egzistuojančio rašytinio atsakovo prašymo atleisti jį iš asociacijos prezidento pareigų ir šio dokumento prie savo atsiliepimo nepridėjo. Tariamai atsakovo pasirašytas prašymas buvo pateiktas tik teismo posėdžio metu, kai B. S. teismui pateikė savo pačios ranka surašytą dokumentą, kuriame nebuvo nurodyta dokumento surašymo data. B. S. paaiškino, neva šį dokumentą surašė ji, tačiau pasirašė atsakovas. Atsakovas teismo posėdžio metu kategoriškai paneigė šiuos B. S. žodžius. Atsakovas 2019 m. sausio 31 d. pasirašė tik valdybos posėdžio protokolą. Apie tai, kad atsakovas 2019 m. sausio 31 d. nepasirašė jokio prašymo atleisti jį iš asociacijos prezidento pareigų, paliudijo ir teismo posėdyje apklausta ieškovės revizorė R. V., kuri po valdybos posėdžio buvo kartu su atsakovu B. S. kabinete, kai jis perdavė pastarajai automobilio raktelius ir dokumentus. Be to, atsakovas prašė teismo priimti atskirą nutartį dėl galimai nusikalstamų ieškovės veiksmų klastojant parašus.

7524.2.

76Kadangi atsakovas prašymo atleisti jį iš darbo nepasirašė ir valios nutraukti darbo santykius su ieškove neišreiškė, tai, priešingai negu teigia ieškovė, jis negalėjo ir tokio prašymo atšaukti ir (ar) jo atsiimti.

7724.3.

78Prieš kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją ir ginčo nagrinėjimo komisijoje metu atsakovas nesinaudojo profesionalaus atstovo paslaugomis (be kita ko, dėl to, kad šalių patirtos bylinėjimosi Darbo ginčų komisijoje išlaidos neatlygintinos). Dėl šios priežasties atsakovas tik tuomet, kai gavo iš teismo ieškinį ir kreipėsi teisinės pagalbos, suprato, jog jis iš ieškovės vadovo (prezidento) pareigų buvo atleistas neteisėtai. Aplinkybė, kad kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją atsakovas neginčijo atleidimo iš darbo teisėtumo, neįrodo, jog darbo sutartis su juo buvo nutraukta būtent jo iniciatyva. Atvirkščiai, kadangi atsakovas jokio prašymo atleisti jį iš darbo ieškovei nepasirašinėjo ir neteikė, jis buvo įsitikinęs, jog darbo sutartis su atsakovu buvo nutraukta būtent 2019 m. sausio 31 d. ieškovės valdybos sprendimu, t. y. ieškovės iniciatyva.

7924.4.

80Teismų išvadą, kad atsakovo valios ar iniciatyvos nutraukti su ieškove darbo santykius nebuvo, lėmė ne tik kasaciniame skunde nurodytos, bet ir kitos byloje nustatytos aplinkybės bei esantys įrodymai: revizorės R. V. duoti paaiškinimai; ieškovė, teikdama atsiliepimą į priešieškinį, kartu su juo nepateikė minėto prašymo ir atsiliepime visiškai jo nepaminėjo. Be to, teismai tinkamai, nepažeisdami įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, įvertino kasaciniame skunde nurodytas aplinkybes. Nors atsakovas turi tam tikrų sveikatos problemų, šios problemos visiškai neužkerta jam kelio pačiam savo ranka surašyti reikiamus dokumentus. Šią aplinkybę pagrindžia byloje esantys kiti dokumentai, kuriuos atsakovas yra surašęs savo ranka (pvz., 2019 m. vasario 6 d. atsakovo pareiškimas dėl atleidimo iš valdybos narių).

81Teisėjų kolegija

konstatuoja:

82IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

83Dėl bylos nagrinėjimo ribų

8425.

85Byloje buvo pareikštas ieškinys dėl darbo užmokesčio priteisimo ir priešieškinis dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu bei su tuo susijusių išmokų priteisimo. Kasacine tvarka skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio reikalavimų (darbo sutarties nutraukimo teisėtumo), todėl teisėjų kolegija dėl ieškinio reikalavimų nepasisako.

86Dėl darbo santykių kvalifikavimo

8726.

88Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau, nesilaikant DK reikalavimų (33 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnio 1, 2 dalys), joje nenurodyta atsakovo (darbuotojo) darbo funkcija (pareigos). Darbo sutarties 1.3 punkte aptartas darbo užmokestis, jis siejamas su projekto vadovo ir projekto vykdytojo darbu.

8927.

90Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju teisingam bylos išnagrinėjimui visų pirma svarbu nustatyti, dėl kokios funkcijos (pareigų) atlikimo su atsakovu buvo sudaryta darbo sutartis, kadangi nuo to gali priklausyti, ar taikomi atitinkami darbo sutarties nutraukimo ypatumai bei kilusio darbo ginčo nagrinėjimo tvarka.

9128.

92Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio galima daryti išvadą, kad šis teismas laikė, jog darbo sutartis su atsakovu sudaryta dėl asociacijos vadovo (prezidento) pareigų atlikimo. Teismas nusprendė, kad atsakovas atleistas iš vadovo pareigų ieškovės valdybos sprendimu, kitaip tariant, atšauktas, kaip tai nustato DK 104 straipsnis. Teismas konstatavo, kad buvo nesilaikyta ieškovės įstatuose nustatytos tokio atšaukimo tvarkos, todėl atleidimą pripažino neteisėtu.

9329.

94Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje iškeltas darbo ginčas, o atsakovo, kaip asociacijos prezidento, santykiai su ieškove yra civilinio pobūdžio, todėl jie šioje byloje nenagrinėtini, taip pat ir klausimai, susiję su prezidento įgaliojimų pabaiga. Taigi šis teismas traktavo, kad darbo sutartis su atsakovu buvo sudaryta dėl kitų, ne asociacijos prezidento pareigų. Paminėtina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje (žr. skundžiamos nutarties 47 punktą) nurodyta, jog sprendžiama dėl atsakovo atleidimo iš projekto vadovo pareigų, nors darbo sutartyje minimos ne tik šios, bet ir projekto vykdytojo pareigos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal DK 101 straipsnio 1 dalį su juridinio asmens vienasmeniu valdymo organu – fiziniu asmeniu, dirbančiu atlygintinai, privalo būti sudaryta darbo sutartis, išskyrus mažųjų bendrijų ir individualiųjų įmonių vadovus. Taigi DK nustatytais atvejais su juridinio asmens vadovu darbo santykiai ne tik gali susiklostyti, bet yra privalomi. Tokiais atvejais ginčas dėl vadovo darbo sutarties nutraukimo yra darbo ginčas, nagrinėtinas DK nustatyta tvarka.

9530.

96Bylą nagrinėję teismai šios nutarties 28, 29 punktuose nurodytų savo išvadų plačiau neargumentavo, atsakovo darbo funkcijų pagal su juo sudarytą darbo sutartį neatskleidė, nors, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžių garso įrašų, dėl šių aplinkybių posėdžių metu buvo aiškinamasi.

9731.

98Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutartyje tiksliai nenurodant, dėl kokios funkcijos atlikimo susitarta, ši darbo sutarties sąlyga turi būti nustatyta, aiškinant darbo sutartį, jos turinį. DK 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutarčių nuostatos aiškinamos, atsižvelgiant į darbo santykių teisinio reglamentavimo principus (DK 2 straipsnis). Nurodytame straipsnyje įtvirtinti teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos, darbo santykių stabilumo, laisvės pasirinkti darbą, teisingo darbo apmokėjimo ir kiti principai. DK 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.

9932.

100Sprendžiant, dėl kokios darbo funkcijos atlikimo susitarta su atsakovu, atsižvelgtina ne tik į šias sutarčių nuostatų aiškinimo taisykles, 29 punkte aptartą teisinį reglamentavimą, bet ir į asociacijoje susiklosčiusią ankstesnę praktiką dėl darbo santykių su jos vadovu, realiai atsakovo vykdytas funkcijas, jų atlygintinumą, į tai, kaip šios darbo sutarties turinį suprato sutarties šalys (pvz., atsakovo atstovas parengiamajame teismo posėdyje, atsakydamas į teisėjos klausimą, kodėl priešieškinis teikiamas tiesiogiai teismui, nurodė, kad tai yra ginčas dėl vadovo atleidimo), ir kitas reikšmingas aplinkybes.

10133.

102Nagrinėjamoje situacijoje galimi variantai, kad darbo sutartis su atsakovu buvo sudaryta dėl asociacijos prezidento pareigų atlikimo, jo darbo užmokestį apskaičiuojant pagal projekto vadovo ir projekto vykdytojo darbo užmokesčio apskaičiavimo būdą (metodiką); asociacijos prezidento funkcijos apima ir vadovavimą projektams bei jų vykdymą, kitaip tariant, prezidentu išrinktas asmuo pagal pareigas vykdo ir šias funkcijas (atkreiptinas dėmesys į tai, kad darbo sutarties 1.3 punkte nustatytas mokėjimas už darbą skirtinguose projektuose: viename projekte – kaip projekto vadovo, kitame – kaip projekto vykdytojo); susitarimas vykdyti minėtas funkcijas buvo ad hoc (esant konkrečiai situacijai; tik šiuo atveju; tik šį kartą) sudarytas tik su atsakovu; darbo sutartis sudaryta dėl kitų, ne asociacijos prezidento pareigų; kt.

103Dėl darbuotojo valios išraiškos nutraukiant darbo sutartį darbuotojo iniciatyva

10434.

105Darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva reglamentuoja DK 55 straipsnis. Jame, be kita ko, nustatyta, kad tam būtinas rašytinis darbuotojo pareiškimas. Pareiškime turi būti nurodyta pareiškimo surašymo diena, pageidaujama darbo santykių nutraukimo data, kadangi tai svarbu sprendžiant, ar laikytasi darbdavio įspėjimo terminų. Pareiškime gali būti nurodomos ir kitos aplinkybės (pvz., konkretus DK straipsnis, kurio pagrindu darbuotojas prašo jį atleisti, arba priežastys, dėl kurių darbuotojas pageidauja nutraukti darbo sutartį), iš kurių būtų galima spręsti, kokiu konkrečiu pagrindu darbuotojas siekia būti atleistas. Pareiškime išdėstyta darbuotojo valia patvirtinama jo parašu.

10635.

107Svarbu, kad darbuotojo pareiškimas atitiktų jo tikrąją valią, nebūtų darbdavio inicijuotas, pateiktas dėl psichologinio poveikio ar dėl kitos neleistinos įtakos. Kasacinio teismo praktikoje dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo iniciatyva pažymima, kad dėl to, ar buvo darbuotojo tikroji valia nutraukti darbo santykius, sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų. Darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos. Tokia įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014).

10836.

109Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl darbo sutartį nutraukti siekiančio darbuotojo tikrosios valios turinio, jos išraiškos, svarbu atsižvelgti ir į darbo sutartį siekiančio nutraukti darbuotojo pareigybinį statusą ir atitinkamai turimo statuso nulemtus reikalavimus, ypatumus, kurie gali teikti pagrindą tokio darbuotojo veiksmus vertinti taikant aukštesnius elgsenos vertinimo standartus, siekiant nustatyti, ar asmuo, įgyvendindamas savo darbo teises, veikia sąžiningai ir teisingai darbdavio atžvilgiu, ar nepiktnaudžiauja savo darbo teisėmis, t. y. ar nepažeidžia DK (patvirtinto 2002 m. birželio 4 d. įstatymu Nr. IX-926; neteko galios nuo 2017 m. liepos 1 d.) (toliau – 2002 m. DK) 35 straipsnyje nustatyto imperatyvo, kuriuo reikalaujama, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2009).

11037.

111Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo tikrosios valios, turi įrodyti darbuotojas, kuris tokiu faktu grindžia savo reikalavimus (CPK 178 straipsnis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013; 2014 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

11238.

113Nors šie išaiškinimai pateikti, taikant ir aiškinant 2002 m. DK, tačiau teisiniam reglamentavimui minėtame ir šiuo metu galiojančiame darbo kodeksuose iš esmės nesiskiriant, jais gali būti remiamasi ir taikant nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusį DK. Pažymėtina, kad šios nutarties 36 punkte cituojamą 2002 m. DK 35 straipsnį atitinka šiuo metu galiojančio DK 24 straipsnis.

11439.

115Nagrinėjamoje byloje darbo sutarties nutraukimo pagrindu nurodytas DK 55 straipsnis, t. y. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių. Ieškovė pateikė į bylą atsakovo pareiškimą dėl atleidimo iš pareigų, atsakovas tvirtina, kad šio pareiškimo jis nepasirašė. Jeigu būtų nustatytas faktas, kad atsakovas aptariamo pareiškimo nepasirašė, tai reikštų, kad jo valios nutraukti darbo santykius iš viso nebuvo. Tai sudarytų pagrindą darbo sutarties nutraukimą pagal DK 55 straipsnį pripažinti neteisėtu. Jeigu būtų nustatyta, kad parašas pareiškime yra atsakovo, darbo sutarties nutraukimo neteisėtumas galėtų būti konstatuotas, tik atsakovui įrodžius, kad pareiškimo turinys neatitinka jo tikrosios valios, o yra parašytas dėl kokios nors neteisėtos įtakos. Bylą nagrinėję teismai tokių faktinių aplinkybių nenustatė.

11640.

117Pirmosios instancijos teismas atsakovo valios išraiškos tinkamumo iš esmės nenagrinėjo, kadangi laikė, kad darbo sutartyje nurodytas neteisingas jos nutraukimo pagrindas, t. y. atsakovas atleistas ne savo iniciatyva. Teismas tik pažymėjo, kad atsakovo valios nutraukti darbo sutartį nebuvo, ir šią išvadą pagrindė vien aplinkybe, jog atsakovas valdybos posėdyje balsavo prieš savo, kaip asociacijos prezidento, veiklos sustabdymą.

11841.

119Apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovo parašo autentiškumo taip pat nepasisakė, o pagrindo nutraukti darbo sutartį pagal DK 55 straipsnį nebuvimą argumentavo pareiškimo turinio neišsamumu, aplinkybe, kad pareiškimo tekstas surašytas ne atsakovo, atsakovas atleistas pareiškimo padavimo dieną, pareiškime nėra susitarimo dėl atsiskaitymo atidėjimo, su atsakovu atleidimo dieną neatsiskaityta ir kt.

12042.

121Teisėjų kolegijos vertinimu, šios apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės nepakankamos konstatuoti buvus neteisėtą įtaką atsakovo valios susiformavimui. Pagal kasacinio teismo praktiką, aplinkybė, kad darbuotojas pasirašė darbdavio atspausdintą prašymą nutraukti darbo sutartį, nėra pagrindas savaime konstatuoti darbuotojo valios nutraukti darbo santykius nebuvimą ar darbdavio neteisėtą įtaką darbuotojo valios formavimuisi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013). Esminiai reikalavimai pareiškimui nutraukti darbo sutartį darbuotojo pareiškimu išdėstyti šios nutarties 34 punkte. Nagrinėjamu atveju pareiškime nenurodyta jo surašymo data, tačiau ji aktuali tik sprendžiant dėl įspėjimo terminų laikymosi. Šioje byloje tokio ginčo nėra. Darbdaviui sutinkant, darbo sutartis gali būti nutraukta nuo bet kurios pareiškime nurodytos datos. Darbdavio sutikimą su darbo santykių nutraukimu nuo darbuotojo nurodytos datos gali patvirtinti darbdavio sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo (DK 65 straipsnio 1, 3 dalys) nuo tos datos (nagrinėjamu atveju toks ieškovės sprendimas į bylą nepateiktas), tam nebūtinas koks nors atskirai išreikštas darbdavio sutikimas, kaip nurodo apeliacinės instancijos teismas. Darbo sutarties nutraukimo priežastys pareiškime privalomai turi būti nurodomos tais atvejais, kai jos reikšmingos tam tikro darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir jo pasekmių taikymui; kitais atvejais jos gali būti nurodomos, tačiau nėra privalomos. Neatsiskaitymas su darbuotoju jo atleidimo dieną lemia atsakomybę darbdaviui (DK 147 straipsnio 2 dalis), tačiau neatspindi darbuotojo valios dėl darbo santykių pabaigos.

12243.

123Teismai nagrinėjamu atveju nesvarstė, ar atsakovo valios negalėjo lemti 2019 m. sausio 31 d. valdybos posėdžio eiga, kai atsakovui buvo išsakyti priekaištai dėl veiklos, suabejota jo tinkamumu eiti prezidento pareigas ir nuspręsta sustabdyti jo įgaliojimus. Kita vertus, pats atsakovas neįrodinėjo, kad pareiškimą padavė dėl spaudimo, išsakytų neteisingų kaltinimų, nurodymų, ieškovės suklaidintas ir pan., o tvirtino, kad pareiškimo nepasirašė, ir kaip priešingą teisei ieškovės veiksmą nurodė parašo suklastojimą, nesamą atsakovo valią pateikiant kaip realią. Šios aplinkybės bylą nagrinėję teismai, minėta, nesiaiškino ir nenustatė.

12444.

125Bylai reikšmingos aplinkybės nustatomos pagal byloje esančius įrodymus. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Teismo ir dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai veiksmai, esant pareiškimui apie įrodymo suklastojimą, nustatyti CPK 184 straipsnyje. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

12645.

127Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-684/2020 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

12846.

129Byloje kilus klausimams, reikalaujantiems specialių mokslo, medicinos, meno, technikos, ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę (CPK 212 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju esančių įrodymų nepakankant nustatyti, ar pareiškimą pasirašė atsakovas, svarstytinas rašysenos ekspertizės skyrimo klausimas. Pažymėtina, kad darbo bylos – viena iš nedispozityviųjų bylų kategorijų, kurioje bendrieji civilinio proceso teisės principai turi tam tikrų ypatumų: įstatymu teismui priskirtas aktyvus vaidmuo, teisė ir pareiga tam tikrus klausimus spręsti ex officio (pagal pareigas). Tai reiškia, kad tokios kategorijos bylą nagrinėjantis teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai yra būtina siekiant teisingai išspręsti bylą (CPK 414 straipsnio 1 dalis).

130Dėl darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos

13147.

132DK 216 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, nustatyta, kad: darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas (1 dalis); darbo ginčai dėl teisės gali būti nagrinėjami komerciniame arbitraže pagal Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymą, jeigu dėl tokio nagrinėjimo sutaria darbo ginčo šalys vėliau, negu kilo ginčas (2 dalis).

13348.

134DK 220 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą darbo ginčų komisijoje ir teisme, nustatyta, kad: darbo santykių dalyvis, kuris mano, kad kitas darbo teisės subjektas pažeidė jo teises dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, į darbo ginčų komisiją su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės privalo kreiptis per tris mėnesius, o neteisėto nušalinimo, neteisėto atleidimo iš darbo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais, – per vieną mėnesį nuo tada, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teisių pažeidimą (1 dalis); praleistas prašymo pateikimo terminas gali būti atnaujintas darbo ginčų komisijos sprendimu; tokiu atveju teikiamame prašyme turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys; praleistą prašymo pateikimo terminą darbo ginčų komisija atnaujina šias priežastis pripažinusi svarbiomis; jeigu darbo ginčų komisija savo sprendimu termino neatnaujina, per vieną mėnesį nuo darbo ginčų komisijos sprendimo galima kreiptis į teismą pareiškiant ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme (2 dalis); darbo ginčas dėl teisės, susijęs su streiku ar lokautu, turi būti nagrinėjamas tiesiogiai teisme (3 dalis).

13549.

136Kasacinio teismo pasisakyta, jog DK 216 ir 220 straipsniuose įtvirtintas teisinis reglamentavimas reiškia, kad jeigu DK ar kituose įstatymuose nenustatyta kitos tam tikro individualaus darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimo (sprendimo) tvarkos ir darbo ginčo šalys nėra sutarusios dėl jo nagrinėjimo komerciniame arbitraže, tokio darbo ginčo nagrinėjimui (sprendimui) yra nustatyta privaloma išankstinė nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarka, jo nagrinėjimas (sprendimas) priskiriamas darbo ginčų komisijos kompetencijai ir dėl tokio individualaus darbo ginčo išnagrinėjimo darbo ginčo šalis turi kreiptis į darbo ginčų komisiją, pateikdama prašymą išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės. Gavus tokį darbo ginčo šalies prašymą, fakto ir teisės klausimų, be kita ko, susijusių su DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatytu kreipimosi terminu, išsprendimas priklauso darbo ginčų komisijos kompetencijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis Nr. 3K-3-27-701/2020, 34 punktas; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-28/701/2020, 37 punktas).

13750.

138Gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo, teismui būtina išsiaiškinti, ar buvo laikytasi privalomos išankstinės ginčo nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos, nes jos laikymasis yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos prielaida, teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teisės kreiptis į teismą prielaidas ir tinkamo įgyvendinimo sąlygas priimdamas ieškinį teismas privalo aiškintis ex officio. Nustatęs, kad asmuo kreipėsi į teismą nesilaikydamas privalomos ginčo išankstinės nagrinėjimo (sprendimo) ne teisme tvarkos ir ja dar galima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta, palieka jį nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu ir išaiškina ieškovui teisę pasinaudoti ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 137 straipsnio 3 dalis, 297 straipsnio 1 dalis, 412 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu nustatęs, kad šios tvarkos nesilaikyta ir ja jau negalima pasinaudoti, teismas atsisako priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta, ją nutraukia CPK 293 straipsnio 2 punkte nustatytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28/701/2020, 39 punktas).

13951.

140Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tais atvejais, kai teisme pateikiami šiek tiek patikslinti, modifikuoti, lyginant su nagrinėtais darbo ginčų komisijoje, reikalavimai, nekeičiant reikalavimų esmės, pakartotinis jų sprendimas darbo ginčų komisijoje neprivalomas ir atitinkamai CPK 412 straipsnyje nurodytos pasekmės netaikomos. Kitoks aiškinimas neatitiktų CPK 7 straipsnyje bei DK 214 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, apsunkintų procesą, pailgintų bylinėjimosi trukmę ir negarantuotų operatyvaus galimai pažeistų teisių gynimo bei greitesnės teisinės taikos atkūrimo (CPK 2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-248/2019, 65 punktas).

14152.

142Teisėjų kolegija konstatuoja, kad turėtų būti priimami ir nagrinėjami teisme ir tokie reikalavimai, kurie, nors ir nebuvo nagrinėti darbo ginčų komisijoje, tačiau yra išvestiniai iš pagrindinio, nagrinėto darbo ginčų komisijoje, neatsiejamai su juo susiję, galintys turėti įtakos reikalavimo, dėl kurio laikytasi ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tenkinimo apimčiai.

14353.

144Vis dėlto tais atvejais, kai teisme reiškiami darbo ginčų komisijoje nenagrinėti reikalavimai, galintys būti savarankišku individualaus darbo ginčo dėl teisės (DK 213 straipsnio 3 dalis) dalyku, nesantys susiję su išnagrinėtais taip glaudžiai, kad vienų jų išsprendimas turėtų įtakos ir kitų rezultatui, dėl jų spręstina pagal šios nutarties 49, 50, punktuose nurodytas taisykles nepaisant to, kad ginčas kilęs tarp tų pačių šalių.

14554.

146Išankstinės darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos darbo ginčų komisijoje taikymo išimtis nustatyta DK 105 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta nuostata, kad ginčai tarp juridinio asmens vadovo ir juridinio asmens dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo nagrinėjami teisme.

14755.

148Šioje byloje individualiam darbo ginčui dėl darbo sutarties nutraukimo teisėtumo taikytina nagrinėjimo tvarka priklauso nuo to, kaip bus išaiškinta darbo sutarties sąlyga dėl darbuotojo (atsakovo šioje byloje) darbo funkcijos (pareigų), t. y. ar darbo sutartis su juo buvo sudaryta dėl asociacijos vadovo, ar dėl kitų pareigų.

149Dėl bylos procesinės baigties

15056.

151Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė pagrindinių faktinių ir teisinių aplinkybių, būtinų bylai teisingai išspręsti, todėl neatskleidė bylos esmės.

15257.

153Procesiniai teismų sprendimai naikintini ir byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

154Dėl bylinėjimosi išlaidų

15558.

156Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 2,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės.

157Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsniu,

Nutarė

158Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

159Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų,... 7. 2.... 8. Ieškovė prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo... 9. 3.... 10. Ieškovė nurodė, kad Darbo ginčų komisija 2019 m. kovo 20 d. sprendimu... 11. 4.... 12. Ieškovė paaiškino, kad 2018 m. liepos 16 d. vykusio ieškovės visuotinio... 13. 5.... 14. Darbo sutartyje buvo aiškiai apibrėžta, dėl kokio darbo (projekto) šalys... 15. 6.... 16. 2019 m. sausio 31 d. valdybos posėdyje atsakovas asociacijos valdybai... 17. 7.... 18. Atsakovas pareikštu priešieškiniu prašė pripažinti jo atleidimą iš... 19. 8.... 20. Priešieškinyje atsakovas nurodė, kad darbo sutartis su juo buvo nutraukta... 21. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 22. 9.... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 23 d. sprendimu ieškinį... 24. 9.1.... 25. pripažino, kad A. M. atleistas iš darbo Lietuvos žmonių su stuburo... 26. 9.2.... 27. priteisė iš ieškovės atsakovui 4563,89 Eur vidutinio darbo užmokesčio už... 28. 9.3.... 29. atmetė kitą priešieškinio dalį;... 30. 9.4.... 31. teismo sprendimui įsiteisėjus, pripažino Darbo ginčų komisijos 2019 m.... 32. 10.... 33. Teismas, įvertinęs bylos įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų... 34. 11.... 35. Įvertinęs 2019 m. sausio 31 d. asociacijos valdybos posėdžio, kurio metu... 36. 12.... 37. Atsižvelgdamas į tai, kad atleisdama atsakovą iš darbo ieškovė pažeidė... 38. 13.... 39. Teismas, įvertinęs DK 89–92 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias... 40. 14.... 41. Teismas nustatė, kad atsakovo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo... 42. 15.... 43. Teismas taip pat padarė išvadą, kad Darbo ginčų komisija skaičiavo... 44. 16.... 45. Be to, teismas pripažino, kad ieškovės padaryta išskaita materialinei... 46. 17.... 47. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė atliko neteisėtus veiksmus... 48. 18.... 49. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 50. 19.... 51. Kolegija, įvertinusi atsakovo kreipimąsi į Darbo ginčų komisiją, Darbo... 52. 20.... 53. Kolegija nurodė, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nagrinėtinas... 54. 21.... 55. Įvertinusi į bylą pateiktą atsakovo prašymą „Atleisti mane iš... 56. 22.... 57. Kolegija, įvertinusi nagrinėjant bylą nustatytas aplinkybes, padarė... 58. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 59. 23.... 60. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 61. 23.1.... 62. Bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl atsakovo atleidimo galimybės pagal... 63. 23.2.... 64. Teismai padarė išvadą, kad atsakovas neišreiškė valios nutraukti darbo... 65. 23.3.... 66. Teismai, darydami išvadą, kad prašymo turinys nesudaro pagrindo konstatuoti... 67. 23.4.... 68. Aplinkybė, kad valdybos posėdžio metu atsakovas balsavo prieš jo veiklos... 69. 23.5.... 70. Teismai, vertindami balsavimo valdybos posėdžio metu rezultatų įrodomąją... 71. 24.... 72. Atsakovas atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo palikti pirmosios... 73. 24.1.... 74. Ieškovė kasacinį skundą grindžia melagingomis faktinėmis aplinkybėmis,... 75. 24.2.... 76. Kadangi atsakovas prašymo atleisti jį iš darbo nepasirašė ir valios... 77. 24.3.... 78. Prieš kreipdamasis į Darbo ginčų komisiją ir ginčo nagrinėjimo... 79. 24.4.... 80. Teismų išvadą, kad atsakovo valios ar iniciatyvos nutraukti su ieškove... 81. Teisėjų kolegija... 82. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 83. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 84. 25.... 85. Byloje buvo pareikštas ieškinys dėl darbo užmokesčio priteisimo ir... 86. Dėl darbo santykių kvalifikavimo... 87. 26.... 88. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo ir ieškovės buvo sudaryta darbo sutartis,... 89. 27.... 90. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju teisingam bylos išnagrinėjimui... 91. 28.... 92. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio galima daryti išvadą, kad... 93. 29.... 94. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje iškeltas darbo... 95. 30.... 96. Bylą nagrinėję teismai šios nutarties 28, 29 punktuose nurodytų savo... 97. 31.... 98. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutartyje tiksliai nenurodant, dėl... 99. 32.... 100. Sprendžiant, dėl kokios darbo funkcijos atlikimo susitarta su atsakovu,... 101. 33.... 102. Nagrinėjamoje situacijoje galimi variantai, kad darbo sutartis su atsakovu... 103. Dėl darbuotojo valios išraiškos nutraukiant darbo sutartį darbuotojo... 104. 34.... 105. Darbo sutarties nutraukimą darbuotojo iniciatyva reglamentuoja DK 55... 106. 35.... 107. Svarbu, kad darbuotojo pareiškimas atitiktų jo tikrąją valią, nebūtų... 108. 36.... 109. Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad, sprendžiant dėl darbo sutartį... 110. 37.... 111. Faktą, kad darbuotojo pareiškimas nutraukti darbo sutartį neatitiko jo... 112. 38.... 113. Nors šie išaiškinimai pateikti, taikant ir aiškinant 2002 m. DK, tačiau... 114. 39.... 115. Nagrinėjamoje byloje darbo sutarties nutraukimo pagrindu nurodytas DK 55... 116. 40.... 117. Pirmosios instancijos teismas atsakovo valios išraiškos tinkamumo iš esmės... 118. 41.... 119. Apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovo parašo autentiškumo taip pat... 120. 42.... 121. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios apeliacinės instancijos teismo nurodytos... 122. 43.... 123. Teismai nagrinėjamu atveju nesvarstė, ar atsakovo valios negalėjo lemti 2019... 124. 44.... 125. Bylai reikšmingos aplinkybės nustatomos pagal byloje esančius įrodymus. CPK... 126. 45.... 127. Nuoseklioje ir išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo... 128. 46.... 129. Byloje kilus klausimams, reikalaujantiems specialių mokslo, medicinos, meno,... 130. Dėl darbo ginčų nagrinėjimo tvarkos... 131. 47.... 132. DK 216 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčus dėl teisės... 133. 48.... 134. DK 220 straipsnyje, reglamentuojančiame darbo ginčo dėl teisės... 135. 49.... 136. Kasacinio teismo pasisakyta, jog DK 216 ir 220 straipsniuose įtvirtintas... 137. 50.... 138. Gavus darbo ginčo šalies ieškinį dėl individualaus darbo ginčo dėl... 139. 51.... 140. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad tais atvejais, kai teisme... 141. 52.... 142. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad turėtų būti priimami ir nagrinėjami... 143. 53.... 144. Vis dėlto tais atvejais, kai teisme reiškiami darbo ginčų komisijoje... 145. 54.... 146. Išankstinės darbo ginčo nagrinėjimo tvarkos darbo ginčų komisijoje... 147. 55.... 148. Šioje byloje individualiam darbo ginčui dėl darbo sutarties nutraukimo... 149. Dėl bylos procesinės baigties... 150. 56.... 151. Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio... 152. 57.... 153. Procesiniai teismų sprendimai naikintini ir byla perduotina iš naujo... 154. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 155. 58.... 156. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. pažymą kasacinis... 157. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 158. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m.... 159. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...