Byla 3K-3-551/2009

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo I. O. (I. O.) kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo I. O. ieškinį atsakovui Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Šioje byloje kilusi DK 127 straipsnio taikymo problema. Ieškovas prašė teismo pripažinti neteisėtu jo atleidimo iš darbo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Teisės ir personalo skyriaus viršininko pareigų pagrindą – generalinio direktoriaus 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. P-267, grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo 2008 m. rugsėjo 17 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovas iš darbo buvo atleistas nuo 2008 m. rugsėjo 17 d., nors 2008 m. rugsėjo 3 d. prašyme atleisti iš darbo jis nurodė pageidaujamą atleidimo iš darbo datą – 2008 m. rugsėjo 4-ąją. Atsakovas nesutiko atleisti jo iš darbo nuo pageidaujamos datos, ir darbo santykiai tęsėsi toliau. Kadangi ieškovas neprašė atleisti jo iš darbo nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. ar kurios kitos datos - vėlesnės, negu 2008 m. rugsėjo 4-oji, tai, ieškovo nuomone, jo atleidimas iš darbo nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu buvo neteisėtas.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Teisės ir personalo skyriaus viršininko pareigų, generalinio direktoriaus 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymą Nr. P-267, grąžino ieškovą į darbą, priteisė iš atsakovo ieškovui vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą nuo atleidimo iš darbo 2008 m. rugsėjo 17 d. iki 2009 m. sausio 26 d. teismo sprendimo priėmimo – 14 251,60 Lt ir vidutinį darbo užmokestį nuo teismo sprendimo priėmimo - 2009 m. sausio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo - 3328 Lt. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2004 m. kovo 24 d. dirbo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje juristu, o nuo 2005 m. balandžio 1 d. - Teisės ir personalo skyriaus viršininku. Nuo 2008 m. balandžio 15 d. ieškovas dirbo pas atsakovą ir pagal terminuotą darbo sutartį Nr. 954, sudarytą nuo 2008 m. balandžio 15 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d., papildomam skaitymo skatinimo programos įgyvendinimo darbui. Ieškovas 2008 m. rugsėjo 3 d. darbdaviui pateikė prašymą atleisti jį iš darbo nuo 2008 m. rugsėjo 4 d., tačiau atsakovas nurodė, kad ieškovo atleidimas iš darbo galimas tik DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, būtina sudaryti komisiją ir perduoti darbus bei dokumentus. Generalinio direktoriaus 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. P-267 buvo nuspręsta atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį nuo 2008 m. rugsėjo 17 d., sudaryta komisija Teisės ir personalo skyriaus materialinėms vertybėms ir dokumentams perimti. Teismas nurodė, kad darbo sutartis yra dvišalis susitarimas, todėl darbuotojo pasiūlymas nutraukti darbo sutartį anksčiau negu per nustatytą keturiolikos dienų terminą yra pasiūlymas darbdaviui sutrumpinti įspėjimo terminą. Atsakovas nesutiko nutraukti darbo sutartį nuo 2008 m. rugsėjo 4 d., t. y. sutrumpinti įstatymo nustatytą įspėjimo terminą, apie tai pranešdamas ieškovui; darbo sutartis nuo nurodytos datos nebuvo nutraukta pagal DK 127 straipsnio 1 dalį ir darbo santykiai tęsėsi. Kadangi darbo santykiai yra sutartinio pobūdžio, tai pakeisti įstatyme nustatytą įspėjimo terminą (jį sumažinti) galima tik esant dvišaliam darbuotojo ir darbdavio susitarimui. Šiuo atveju tokio susitarimo nebuvo, nes darbdavys nesutiko atleisti ieškovą iš darbo nuo jo prašyme nurodytos dienos, o darbuotojas neprašė nutraukti sutartį nuo 2008 m. rugsėjo 17 d., t. y. vėliau, negu nurodyta jo prašyme. Atsakovas priėmė sprendimą nutraukti su ieškovu darbo sutartį nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, tai buvo vienašalis darbdavio sprendimas, todėl ieškovo atleidimas iš darbo nuo 2008 m. rugsėjo 17 d. laikytinas neteisėtu.

8Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. birželio 3 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą ir ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad apie pageidavimą nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Nutraukiant darbo sutartį nurodytu pagrindu, lemiamą reikšmę turi darbuotojo valia. Darbuotojas, ketinantis nutraukti darbo sutartį, privalo raštu įspėti apie tai darbdavį, savo pareiškime nurodydamas tiek pareiškimo surašymo, tiek pageidaujamą atleidimo iš darbo datą. Kadangi DK 127 straipsnyje jau nustatytas įspėjimo terminas, tai atleidimo datos nurodymas prašyme atleisti iš darbo esminės reikšmės neturi ir valios nutraukti darbo sutartį nekeičia. Pagal DK 127 straipsnio 1 dalį darbo sutartis gali būti nutraukta ir anksčiau nei po keturiolikos dienų nuo pareiškimo padavimo, t. y. tą dieną, kurią prašo nutraukti sutartį darbuotojas, jei su tuo sutinka darbdavys. Tačiau nagrinėjamos bylos atveju darbdavys nesutiko sutrumpinti įspėjimo terminą. Atsakovui nepatenkinus ieškovo prašymo atleisti iš darbo nuo 2008 m. rugsėjo 4 d., ieškovo prašymas dėl atleidimo iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį netapo negaliojančiu ar niekiniu, o prasidėjo DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto įspėjimo termino skaičiavimas. Atsakovas teisėtai pasinaudojo teise nutraukti darbo santykius pagal DK 127 straipsnio 1 dalį, suėjus įspėjamajam terminui, be to, atsakovas privalėjo įforminti ieškovo atleidimą iš darbo. Ieškovas per tris dienas nepasinaudojo savo teise atšaukti prašymą atleisti jį iš darbo (DK 127 straipsnio 4 dalis).

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

10Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 3 d. spendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. sausio 26 d. sprendimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai aiškino DK 127 straipsnio 1 dalį, nurodydamas, kad atleidimo datos prašyme atleisti iš darbo nurodymas neturi esminės reikšmės ir nekeičia darbuotojo valios nutraukti darbo sutartį, nes tai prieštarauja kasacinio teismo suformuluotai DK 127 straipsnio 1 dalies taikymo ir aiškinimo praktikai. Kasacinio teismo nutartyse suformuluotos dvi būtinos sąlygos teisėtam darbo sutarties nutraukimui pagal DK 127 straipsnio 1 dalį: 1) darbuotojo pateiktas pareiškimas ir 2) nurodyta pageidaujama atleidimo iš darbo data (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008). Darbuotojo pareiškime turi būti įvardyta pageidaujama atleidimo iš darbo data, kuri kartu reiškia ir įspėjimo termino pasibaigimą. Taigi ieškovo 2008 m. rugsėjo 3 d. prašyme atleisti iš darbo nurodytas įspėjimo terminas pasibaigė 2008 m. rugsėjo 4 d., todėl atsakovas neturėjo teisės vienašališkai pratęsti pasibaigusį įspėjimo terminą ir atleisti ieškovą iš darbo.

11Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Procesiniame dokumente nurodoma, kad ieškovas pateikė prašymą atleisti jį iš darbo DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu. Tokiu atveju nustatytas keturiolikos dienų įspėjimo terminas darbdavio interesams apsaugoti. Darbo sutarties šalys gali susitarti dėl trumpesnio įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino, tačiau toks susitarimas nepakeičia darbo sutarties nutraukimo pagrindo - darbuotojo vienašalio sutarties nutraukimo, ir negali būti traktuojamas kaip darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu. Kadangi ieškovas atliko vienašalį darbo sutarties nutraukimą, tai, praėjus DK nustatytam įspėjimo terminui, turėjo teisę nebeiti į darbą, o atsakovas privalėjo įforminti atleidimą ir atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju. Atsakovas tai padarė 2008 m. rugsėjo 17 d. suėjus nustatytam keturiolikos dienų įspėjimo terminui (tai ne įspėjimo galiojimo terminas). Pažymėtina, kad ieškovas neatšaukė savo prašymo nutraukti darbo sutartį, kaip tai nurodyta DK 127 straipsnio 4 dalyje, ir tai patvirtina ieškovo valią nutraukti sutartį ir po 2008 m. rugsėjo 4 d. Toks teisės normos aiškinimas atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. N. v. Ignalinos valstybinės atominės elektrinės darbininkų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-316/2006). Kasaciniame skunde nepagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008, kurioje nevyko ginčo dėl to, ar pageidaujamas sutarties nutraukimo terminas yra esminis. Skundžiamas teismo sprendimas atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią darbdavys ne tik galėjo, tačiau ir privalėjo įforminti darbo sutarties nutraukimą pasibaigus DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytam keturiolikos dienų terminui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. SR UAB „Alsa“, bylos Nr. 3K-3-442/2008).

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

14Dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnis)

15Nagrinėjamoje byloje aktualiu DK 127 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis teismų praktika yra formuojama ne tik kasatoriaus nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3 -358/2007, 2009 m. lapkričio 2 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje M. P. v. UAB „Vevira“, bylos Nr. 3K-3-464/2009, ir kt. Apie pageidavimą nutraukti darbo sutartį DK 127 pagrindu darbuotojas privalo įspėti darbdavį raštu. Įstatyme arba kolektyvinėje sutartyje yra nustatyti minimalūs darbdavio įspėjimo terminai, kurių paskirtis – leisti darbdaviui susirasti kitą darbuotoją. Pasibaigus įspėjimo terminui, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys – pareigą įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju. Nutraukiant darbo sutartį šiuo pagrindu, lemiamą vaidmenį turi darbuotojo valia, kurios objektyvi išraiškos forma yra darbuotojo pareiškimas. Įspėjimo darbdaviui termino pagrindinė paskirtis – sudaryti jam galimybę surasti į darbo santykius nutraukiančio darbuotojo vietą kitą darbuotoją, užtikrinti darbo proceso nepertraukiamumą. Taigi toks terminas nustatytas darbdavio naudai, tačiau įstatymo nedraudžiama darbdaviui visai ar iš dalies atsisakyti nuo jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto minimalaus įspėjimo termino bei sutikti su darbuotojo prašymu nutraukti darbo sutartį ir nepraėjus įstatyme ar kolektyvinėje sutartyje nustatytam minimaliam įspėjimo terminui. Tokiu atveju darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka įgyvendinus įstatyme įtvirtintą teisę nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu, ji (darbo sutartis) pasibaigia ir darbdaviui atsiranda pareiga įforminti darbo sutarties nutraukimą bei atsiskaityti su darbuotoju. Tačiau tokiu atveju, kai darbdavys neatsisako jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto minimalaus įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino ir neįformina darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškime nurodytą dieną, kuri yra ankstesnė nei įstatyme ar kolektyvinėje sutartyje nustatytas minimalus įspėjimo terminas, tai darbo santykiai tęsiasi ir darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu galimybė kitą, nei darbuotojo pareiškime nurodytą dieną, priklauso nuo darbuotojo valios, nes, minėta, darbuotojo reiškiama valia dėl darbo sutarties nutraukimo sąlygų, kurių viena yra darbo sutarties nutraukimo data, turi lemiamą vaidmenį nutraukiant darbo sutartį darbuotojo pareiškimu. Darbuotojo pareiškimu išreikšta darbuotojo valia nutraukti darbo sutartį konkrečią pareiškime nurodytą datą gali būti keičiama, ir toks darbuotojo valios pakeitimas dėl darbo sutarties nutraukimo datos pakeitimo galimas ne tik pateikiant naują pareiškimą, bet tokią valią galima pareikšti ir kitokia objektyvia forma, kuri nekelia abejonių dėl darbuotojo valios darbo sutarties nutraukimo sąlygų pakeitimo klausimu, kai darbuotojo valia dėl darbo santykių nutraukimo su konkrečiu darbdaviu apskritai yra nepakeista, pavyzdžiui, įstatymo nustatyta tvarka neatšauktas prašymas nutraukti darbo sutartį (DK 127 straipsnio 4 dalis).

16Kita vertus, sprendžiant dėl darbo sutartį nutraukti siekiančio darbuotojo tikrosios valios turinio, jos išraiškos, svarbu atsižvelgti ir į darbo sutartį siekiančio nutraukti darbuotojo pareigybinį statusą ir atitinkamai turimo statuso nulemtus reikalavimus, ypatumus, kurie gali teikti pagrindą tokio darbuotojo veiksmus vertinti taikant aukštesnius elgsenos vertinimo standartus, siekiant nustatyti, ar asmuo, įgyvendindamas savo darbo teises, veikia sąžiningai ir teisingai darbdavio atžvilgiu, ar nepiktnaudžiauja savo darbo teisėmis, t. y. ar nepažeidžia DK 35 straipsnyje nustatyto imperatyvo, kuriuo reikalaujama, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Nors kiekvienas asmuo yra laisvas pasirinkti vieną ar kitą jam labiausiai priimtiną elgesio variantą, tačiau, rinkdamasis jam labiausiai priimtiną, asmuo negali pažeisti kito asmens teisių ir turi prisiimti galimus neigiamus tokio pasirinkimo padarinius. Taigi tais atvejais, kai darbuotojo atliekamos pagal darbo sutartį darbdavio naudai darbo funkcijos tiesiogiai lemia, kad darbuotojas yra atsakingas už atitinkamas veiklos sritis, kurios yra neatskiriama darbdavio veiklos dalis, darbuotojo naudojimasis turimu patyrimu, kompetencija toje srityje savo interesais ir atitinkamai nebendradarbiavimas su darbdaviu, sprendžiant darbuotojo kompetencijai priskirtus klausimus, nesvarbu, kokia forma tai daroma – veikimu, t. y. sąmoningai ir tikslingai klaidinant darbdavį, ar neveikimu, t. y. nutylint reikšmingas atitinkamam klausimui spręsti aplinkybes ir neinformuojant apie jas darbdavio arba jo atstovo, reiškia, kad darbuotojas piktnaudžiauja savo teise, pažeidžia teisingumo ir sąžiningumo principus bei atitinkamai darbdavio teises.

17Nagrinėjamo ginčo atveju darbuotojas (kasatorius), turėdamas aukštąjį universitetinį teisininko išsilavinimą, dirbo pas darbdavį Teisės ir personalo skyriaus viršininku ir jo tiesioginė pareiga buvo teikti teisinę pagalbą darbdavio administracijai, rengti bei teisiškai vertinti darbdavio administracijos generalinio direktoriaus priimamų įsakymų dėl darbuotojų priėmimo į darbą, perkėlimo į kitas pareigas, atleidimo iš darbo projektus ir apskritai padėti rengti ir įgyvendinti darbdavio politiką kadrų klausimais. Dėl to tokiu atveju, kada darbdavys, naudodamasis savo teise, neatsisakė jo naudai DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatyto minimalaus įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą termino ir neįformino darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškime nurodytą dieną, kuri yra ankstesnė nei įstatyme nustatytas minimalus įspėjimo terminas, o tokią savo valią darbdavio administracijos vadovas nurodė rezoliucijoje ant darbuotojo pareiškimo ir ši valia darbuotojui buvo žinoma, darbuotojas, būdamas atsakingas už teisinę darbdavio veiklos sritį, turėjo arba įstatymo nustatyta tvarka atšaukti savo pareiškimą dėl darbo sutarties nutraukimo, jei jam nepriimtinas darbo sutarties nutraukimas vėlesne, nei jo pareiškime nurodyta, data arba informuoti darbdavį apie galimą darbo sutarties nutraukimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą, jei sutartis bus nutraukta neatsižvelgiant į darbuotojo pareiškime nurodytą darbo sutarties nutraukimo datą. Tačiau darbuotojas šių veiksmų neatliko, o atliko tokio pobūdžio veiksmus, kurie teikia pagrindą spręsti, kad, žinodamas apie darbdavio valią nenutraukti darbo sutarties nuo jo pareiškime nurodytos datos, o darbo sutartį nutraukti pasibaigus DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytam minimaliam įspėjimo terminui, sutiko su vėlesne, nei nurodyta jo pareiškime, darbo sutarties nutraukimo data, t. y. pakeitė savo valią dėl darbo sutarties nutraukimo datos, nekeisdamas savo valios dėl darbo sutarties nutraukimo apskritai – elektroniniu laišku kreipėsi į darbdavio generalinį direktorių, prašydamas nurodyti asmenis, kuriems turėtų perduoti darbdavio turtą, iki paskutinės darbo dienos dalyvavo komisijos, sudarytos perduoti ir perimti dokumentus, darbe, t. y. atliko veiksmus, kurie patvirtina buvus darbuotojo sutikimą nutraukti darbo sutartį darbdavio pasiūlyta data, t. y. pasibaigus DK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytam minimaliam įspėjimo terminui. Darbdaviui priėmus įsakymą dėl darbo sutarties su darbuotoju nutraukimo, pastarojo raštu darbo sutartyje išreikštas nesutikimas ją nutraukti įsakyme nurodytomis aplinkybėmis ir pagrindu nesukuria jokių teisinių pasekmių darbo sutarties šalims, darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, turi teisę ginti, jo manymu, pažeistas darbo teises (DK 297 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju kasatorius, nesutikdamas su jo atleidimu iš darbo 2008 m. rugsėjo 17 d. DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu, ir kreipėsi į teismą, siekdamas apginti, jo manymu, pažeistas teises, tačiau kolegija sprendžia, kad šiuo atveju atsakovas, atleisdamas kasatorių iš darbo, DK nuostatų nepažeidė.

18Nurodytais motyvais kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnis).

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

20Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

21Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Šioje byloje kilusi DK 127 straipsnio taikymo problema. Ieškovas prašė... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 7. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2009 m. sausio 26 d. sprendimu... 8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 10. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo... 11. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 12. Teisėjų kolegija... 13. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 14. Dėl darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu (DK 127 straipsnis)... 15. Nagrinėjamoje byloje aktualiu DK 127 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimu... 16. Kita vertus, sprendžiant dėl darbo sutartį nutraukti siekiančio darbuotojo... 17. Nagrinėjamo ginčo atveju darbuotojas (kasatorius), turėdamas aukštąjį... 18. Nurodytais motyvais kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 20. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.... 21. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...