Byla 2S-1570-264/2011

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Baubienės, kolegijos teisėjų Virginijos Gudynienės ir Arvydo Žibo, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo E. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, tretieji asmenys UAB DK „Pzu Lietuva“ ir G. S., dėl draudimo išmokos priteisimo,

Nustatė

2ieškovas E. M. pateikė teismui patikslintą ieškinį (1t.b.l. 83-85), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 20310 Lt draudimo išmoką ir bylinėjimosi išlaidas. Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-25 teisėjo rezoliucija šis patikslintas ieškinys buvo priimtas.

3Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi nustatė ieškovui E. M. terminą iki 2011-04-29 šioje nutartyje nurodytiems patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad ieškovas atsakovu byloje nurodo AAS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialą, tačiau juridinio asmens filialas negali būti dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje, kadangi neturi juridinio asmens teisių. Tik įmonė, įstaiga, organizacija, turinti juridinio asmens teises, gali būti ieškovu ar atsakovu byloje. Atsižvelgiant į tai, kad tik ieškovas gali nurodyti atsakovą, teismas pasiūlė ieškovui patikslinti ieškinį, nurodant tinkamą šalį - atsakovą byloje bei įspėjo, jog nenurodžius atsakovu asmens turinčio civilinį procesinį veiksnumą, teismas laikys, kad ieškovas trūkumų nepašalino ir paliks ieškinį nenagrinėtą.

4Ieškovas E. M. 2011-04-29 pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialui, tretieji asmenys UAB DK „Pzu Lietuva“ ir G. S., dėl draudimo išmokos priteisimo (1t.b.l. 83-85).

5Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi paliko ieškovo E. M. patikslintą ieškinį nenagrinėtu. Teismas nurodė, kad ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, tačiau tinkamo atsakovo, turinčio juridinio asmens teises, nenurodė, todėl teismas laikė, kad ieškovas trūkumų nepašalino ir paliko ieškinį nenagrinėtą (CPK 296 str.1d. 11p.).

6Ieškovas E. M. atskiruoju skundu (2t.b.l. 15-17) prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nesutinka su teismo nutartimi, kadangi mano, kad ši nutartis prieštarauja teismų praktikai dėl AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo galimybės būti atsakovu civiliniame procese, bei prieštarauja civilinio proceso koncentracijos, ekonomiškumo bei greito bylos išnagrinėjimo principams. Teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutartyje, kuria nustatė ieškovui terminą trūkumams šalinti, remiasi atsakovo 2011 m. kovo 16 d. atsiliepime pateiktais argumentais, o atsakovas 2011 m. kovo 16 d. atsiliepime remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo konsultacija, kurioje išaiškinta, kad juridinio asmens filialas negali būti apskritai jokiu dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje nurodo, kad nepakanka remtis vien Lietuvos Aukščiausiojo Teismo metodinio pobūdžio dokumentais (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. JK-3-439/2008). Ne konsultacijomis, o tik kasacine tvarka priimtose nutartyse sprendžiant konkrečias bylas suformuluotomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis yra formuojama vienoda teismų praktika (CPK 4 str.. Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas kaip tinkama proceso šalis buvo pripažinta ne vienoje civilinių bylų. AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas draudimo sutartimi prisiėmė teises ir pareigas Lietuvos Respublikos teisinėje erdvėje, teismui pateiktas ieškinys kilo būtent iš filialo netinkamos veiklos. Todėl AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas yra tinkamas atsakovas šioje civilinėje byloje. Teismas nesvarstė galimybės pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu, o imperatyviai nurodė ištaisyti ieškinio trūkumus. Tokiu būdu, Kauno miesto apylinkės teismas veikė prieš proceso koncentraciją ir ekonomiškumą bei nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu.

7Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas atsiliepimu į atskirąjį skundą (2t.b.l. 23-24) prašo skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad su atskiruoju skundu nesutinka. Ieškovo 2011-02-24 patikslintas ieškinys neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, kadangi atsakovu nurodytas asmuo, negalintis būti šalimi civilinėse bylose. Atsakyti pagal pareikštus reikalavimus turėtų AAS „Gjensidige Baltic“, kaip Lietuvos filialo steigėjas. Kadangi procesas prieš užsienio juridinio asmens struktūrinį padalinį net negalėjo prasidėti, netinkamos šalies keitimas tinkama šiuo atveju netaikytinas. Nagrinėjamu atveju nustatyti ieškinio trūkumai, be to, patikslintame ieškinyje ieškovas nekėlė šalies pakeitimo tinkama problemos, neprašė išreikalauti kokių nors papildomų įrodymų.

8Atskirasis skundas atmestinas.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

10Viena iš būtinų civilinės bylos iškėlimo sąlygų – proceso šalių subjektiškumas, t. y. civilinio teisnumo turėjimas ir veiksnumo įgijimas. Šalimis civiliniame procese gali būti tik fiziniai ar juridiniai asmenys (CPK 38 str.). Tai reiškia, jog įmonių, įstaigų, organizacijų galėjimas būti civilinių procesinių teisinių santykių subjektu siejamas su juridinio asmens statuso turėjimu. Lietuvos civilinėje teisėje laikoma, kad tam tikras asmuo įgyja juridinio asmens statusą nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre dienos (CK 2.63 str. 1 d.). Pagal Lietuvos tarptautinės privatinės teisės normose įtvirtintą inkorporacijos principą užsienio juridinių asmenų civilinis teisnumas nustatomas pagal valstybės, kurioje šie asmenys įsteigti, teisę (CK 1.19 str. 1 d.). Tai reiškia, kad užsienio juridinio asmens galėjimą būti civilinio proceso šalimi lemia jo įsteigimo valstybės įstatymai. Tuo tarpu šių užsienio juridinių asmenų įsteigtiems filialams ir atstovybėms Lietuvoje taikoma Lietuvos Respublikos teisė (CK 1.21 str. 1 d.). Teisėjų kolegija pažymi, jog juridinio asmens – tiek nacionalinio, tiek ir užsienio filialas yra tik jį įsteigusio juridinio asmens struktūrinis padalinys, turintis savo buveinę ir atliekantis visas ar dalį juridinio asmens funkcijų (CK 2.53 str. 1 d.). Tai nėra juridinis asmuo, todėl negali būti savarankišku teisės subjektu (CK 2.53 str. 2 d.). Esant tokioms aplinkybėms, procesas prieš nacionalinio ar užsienio juridinio asmens įsteigtą filialą negali būti pradėtas. Nurodytos taisyklės, nustatančios asmens civilinį teisinį subjektiškumą apskritai, taikomos ir sprendžiant klausimą, ar asmuo turi civilinį procesinį teisinį subjektiškumą (teisnumą ir veiksnumą).

11Šioje byloje ieškovas ieškinyje atsakovu nurodė užsienio juridinio asmens AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. balandžio 1 d. nutartimi nustatė ieškovui E. M. terminą iki 2011-04-29 ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. nurodyti tinkamą šalį - atsakovą byloje bei įspėjo, jog nenurodžius atsakovu asmens turinčio civilinį procesinį veiksnumą, teismas laikys, kad ieškovas trūkumų nepašalino ir paliks ieškinį nenagrinėtą. Teismas ieškovui išaiškino, kad juridinio asmens filialas negali būti dalyvaujančiu asmeniu civilinėje byloje, kadangi neturi juridinio asmens teisių. Tik įmonė, įstaiga, organizacija, turinti juridinio asmens teises, gali būti ieškovu ar atsakovu byloje. Atsižvelgiant į tai, kad tik ieškovas gali nurodyti atsakovą, teismas pasiūlė ieškovui patikslinti ieškinį. Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriame atsakovu taip pat nurodė AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paliko ieškinį nenagrinėtą CPK 296 str.1d. 11p. pagrindu, pripažinęs, kad ieškovas trūkumų nepašalino.

12Atskirojo skundo argumentai, jog skundžiama nutartis prieštarauja teismų praktikai dėl AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo galimybės būti atsakovu, atmestini, nes apelianto nurodytos civilinės bylos, išnagrinėtos 2008-2009 m. laikotarpiu, skiriasi savo faktinėmis aplinkybėmis, jose nebuvo keliamas klausimas dėl atsakovo civilinio procesinio veiksnumo (CPK 38 str.), todėl jomis nėra pagrindo remtis. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas 2011-04-01 rašytine forma pasiūlęs ieškovui pakeisti atsakovą CPK 45 str. nuostatų nepažeidė, nes įstatymas to konkrečiai nereglamentuoja. Ieškovas 2011-04-29 patikslintu ieškiniu atsakovo nepakeitė, taip pat atskirajame skunde aiškiai išreiškė savo nesutikimą keisti atsakovą. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę palikti ieškinį nenagrinėtu ir CPK 296 str. 1 d. 12 p. pagrindu, nes AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialas nėra juridinis asmuo, todėl neturi civilinio procesinio veiksnumo ( CPK 38 str. 1 d.).

13Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs Kauno miesto apylinkės teismas tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo. Skundas atmestinas, o Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15atskirąjį skundą atmesti.

16Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai