Byla 2S-2455-852/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį atsakovams Ž. P., Z. P., Druskininkų savivaldybės administracijai, R. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos

1Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų Ž. P. ir Z. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ieškinį atsakovams Ž. P., Z. P., Druskininkų savivaldybės administracijai, R. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

2Teismas

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį dėl administracinių aktų, nuomos sutarties, statybą leidžiančio dokumento panaikinimo bei statinių nugriovimo, atmetė (civilinė byla Nr. 2-6775-807/2015).

72.

8Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu nusprendė panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorės, ginant viešąjį interesą, ieškinį patenkinti; atnaujinti terminą ieškiniui dėl administracinių aktų panaikinimo pateikti; panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymą Nr. V35-632 „Dėl žemės sklypų ( - ) ir ( - ), Druskininkuose, (kad. Nr. duomenys neskelbtini ir kad. Nr. duomenys neskelbtini) sujungimo detaliojo plano tvirtinimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Lazdijų, Druskininkų žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. 4VĮ-(14.4.2.)-424 „Dėl žemės sklypo perdavimo naudotis ir nuomos Druskininkų mieste“; pripažinti negaliojančia nuo sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. gegužės 28 d. susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47.)-9 „Dėl 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“; pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės panaudos sutartį Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7; pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento 2014 m. balandžio 10 d. Susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47.)-6 prie 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7; panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2012 m. gegužės 15 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-120515-00029; panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2013 m. gruodžio 17 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-131217-00156; panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2014 m. birželio 4 d. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-140604-00051; pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento 2014 m. balandžio 25 d. Statinių pirkimo-pardavimo sutartį (notarinis reg. Nr. DB-2536); panaikinti 2014 m. gegužės 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 50VĮ-(14.50.2.)-139 bei pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo momento 2014 m. gegužės 28 d. Susitarimą Nr. 50SUN-(14.50.47)-9 „Dėl 2012 m. kovo 23 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 4SŽN-(14.4.55.)-20 pakeitimo“; panaikinti 2014 m. birželio 4 d. Ž. P. išduotą statybos leidimą Nr. LNS-12-140604-00051; įpareigoti atsakovus Ž. P. ir Z. P. per 6 (šešis) mėnesius nugriauti pastatą - gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), esantį Druskininkų sav., ( - ), Druskininkų mieste; priteisti iš atsakovų Druskininkų savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, R. B. po 100 Eur, bei iš atsakovų Ž. P. ir Z. P. iš kiekvieno po 50 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai; atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos prašymo pakeisti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 21 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

93.

10Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovų Druskininkų savivaldybės administracijos, Ž. P. ir R. B. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo peržiūrėjimo, 2017 m. birželio 22 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl 2014 m. balandžio 10 d. susitarimo Nr. 50SUN-(14.50.47.)-6 prie 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 4SUN-(14.4.56.)-7 pripažinimo negaliojančia nuo sudarymo momento ir 2014 m. balandžio 25 d. statinių pirkimo-pardavimo sutarties (notarinis reg. Nr. DB-2536) pripažinimo niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento, kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 3K-3-281-695/2017).

114.

12Atsakovai Ž. P. ir Z. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su prašymu pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką: sustabdyti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje vykdymą, dalyje dėl įpareigojimo atsakovams per 6 mėnesius nugriauti pastatą- gyvenamą namą, iki bus išnagrinėtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl teikiamo prašymo dėl vykdymo tvarkos pakeitimo; pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016-12-23 sprendimo civilinėje byloje vykdymo tvarką, vietoj pastato griovimo ir statybvietės sutvarkymo – valčių nuomos punkto atstatymo, leisti rekonstruoti esamą statinį pagal rekreacinėje zonoje leidžiamų statinių paskirtį, suderinus rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus teisės aktų nustatyta tvarka, optimaliai atitinkančius Druskininkų miesto rekreacinių zonų infrastruktūros vystymo poreikius, nustatyti atsakovams Ž. P. ir Z. P. vienerių metų terminą, nuo teismo procesinio sprendimo dėl vykdymo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos, neteisėtos statybos padarinių pašalinimui. Atsakovai teikdami prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nurodė, kad neteisėtos statybos padariniais buvo pripažinti visi 2014-06-04 atsakovui Ž. P. išduoto statybos leidimo pagrindu faktiškai atlikti darbai. Atsakovui iškilo pareiga pašalinti visus statybos padarinius t. y. nugriauti pastatą ir atstatyti negyvenamosios paskirties pastatą - valčių nuomos punktą. Tačiau atsakovų vertinimu, pastato nugriovimas, kai egzistuoja įstatyme numatyta teisėta galimybė jo rekonstrukcijai, pritaikymui nustatytai sklypų paskirčiai, negali būti laikoma atitinkančiu valstybės interesus. Atsakovai nurodė, kad alternatyvūs neteisėtos statybos padarinių šalinimo variantai byloje nebuvo nei teikiami, nei svarstomi, kadangi bylos nagrinėjimo metu jie iš esmės nesutiko su ieškovo reikalavimais. Atsakovas mano, kad šiuo metu, dėl objektyvių priežasčių yra tikslinga pakeisti teismo sprendimo vykdymą, nes atsižvelgiant į įstatymo leidėjo nustatytą teisinį reguliavimą, sukuriantį sąlygas įteisinti neteisėta pripažintą statybą, laikytina, kad sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas pastatą rekonstruojant į negyvenamosios (paslaugų) paskirties pastatą, labiau atitiktų Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime deklaruotą siekiamą teisingumą. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu nebūtų pakeista paties sprendimo esmė, nes visi savavališkos statybos padariniai būtų faktiškai pašalinti ir būtų atkurta prieš tai buvusi padėtis. Tenkinant atsakovų prašymą ir leidžiant atlikti rekonstrukciją jie patirtų mažesnę finansinę naštą, nei atliekant pastato griovimą ir valčių nuomos punkto atstatymą.

13II.

14Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

155.

16Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi atsakovų prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo netenkino.

176.

18Teismas nurodė, kad remiantis CPK 284 str. 1d. dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar teismo iniciatyva atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, galima sprendimo vykdymą atidėti, ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo įvykdymo tvarką. Išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas galutinį sprendimą teismas ginčą išsprendžia visiškai, toks sprendimas tampa privalomas ir vykdytinas, įgyja res judicata galią (CPK 18, 259, 260 str., 279 str. 4 d.). Sprendimas ne visuomet gali būti įvykdomas, tai gali lemti ir skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas, tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginus su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka.

197.

20Atsakovai teismo prašė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką jam įsigaliojus, teismas šiuo atveju yra saistomas rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialinio reikalavimo turinio ir negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyta teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama.

218.

22Atsakovai prašė teismo, leisti vietoje statinio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo, statinį rekonstruoti pagal rekreacinėje zonoje leidžiamų statinių paskirtį, per vienerių metų terminą nuo teismo procesinio sprendimo dėl vykdymo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimą. Teismo vertino, kad toks prašymas prieštarauja teisės aktams, kadangi atsakovai siekė pakeisti iš esmės įsiteisėjusį teismo sprendimą, keičiant ne jo vykdymo tvarką, tačiau pakeičiant šio sprendimo rezoliucinę dalį, t. y. pakeičiant sprendimą iš esmės, išdėstant rezoliucinę dalį naujai.

239.

24Teismas spręsdamas klausimą ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo negriauti, atsižvelgė į statybos, pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus, sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertino turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Nagrinėjant bylą iš esmės buvo išnagrinėti argumentai ir galimybės nugriauti statinį ar jo nenugriauti. Teismas nusprendė, kad buvo pažeistas viešasis interesas, todėl atsakovai buvo įpareigoti nugriauti pastatus, buvo nustatyta, kad nėra galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius pastato nenugriaunant.

2510.

26Ginčo nagrinėjimo metu atsakovai nepateikė teismui pasiūlymų dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo, nors tai galėjo padaryti, todėl sprendimo vykdymo procese, teismo vertinimu, jau negalimas teismo sprendimo vykdymo tvarkos keitimas pagal CPK 284 str., remiantis atsakovų nurodytomis aplinkybėmis.

2711.

28Teismas nurodė, kad panaikinus detalųjį planą, kuris neatitiko ir šiuo metu neatitinka žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, į kurį patenka atsakovų pastatas, bei nesant šiuo metu ginčo teritorijoje galiojančio teritorijų planavimo dokumento, kuriuo ji būtų suplanuota, negalima nustatyti, kokia statyba ar rekonstrukcija būtų galima, todėl negalima nustatyti, ar atsakovų planuojama rekonstrukcija galėtų būti teisėta ar galėtų būti vykdoma žemės sklype. Teismas vertino, kad to negali patvirtinti pareiškėjų pateikta specialisto išvada „Dėl statinių atitikimo sklypo paskirčiai“.

29III.

30Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

3112.

32Apeliantai (atsakovai) Ž. P. ir Z. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pavaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-29 nutartį civilinėje byloje ir išspręsti klausimą iš esmės- tenkinti apelianto Ž. P. ir Z. P. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo arba panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-29 nutartį civilinėje byloje ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti patirtas bylinėjimo išlaidas.

3313.

34Atsakovai nesutinka su teismo išvada, kad siekiama pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, keičiant ne jo vykdymo tvarką, o rezoliucinę dalį. CPK 284 str. nurodyta, sprendimo įvykdymo atidėjimas ir išdėstymas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas yra ir įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimas, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, jog teismo sprendimo rezoliucinė dalis negali būti keičiama.

3514.

36Apeliantai pateikė teismui argumentus, kodėl atsisakius tenkinti prašymą pakeisti vykdymo tvarką, yra būtina perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pripažinus negaliojančiu 2011 m. spalio 4 d. Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintą detalųjį planą, atsakovų pastatytas gyvenamosios paskirties pastatas, neatitiko bendrojo plano rekreacinių sprendinių. Tik įsiteisėjus atsakovams nepalankiam galutiniam procesiniam sprendimui, klausimas dėl pastato rekonstrukcijos tapo teisiškai aktualus. Atsakovai neturėjo pareigos teikti pasiūlymus dėl pastato rekonstrukcijos iki galutinio procesinio sprendimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje priėmimo, nes atsakovų vykdyti statybos darbai buvo pripažinti neteisėtais tik tada, kai teismo sprendimu buvo panaikintas ginčo detalusis planas ir atsakovui išduotas ginčo statybos leidimas.

3715.

38Apeliantai, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesant ginčo teritorijos detaliojo plano nėra galimybės nustatyti ar minėtoje teritorijoje naujo statinio statyba ar rekonstrukcija yra galima, kadangi tai yra ne teismo, o Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie LR Aplinkos ministerijos, kaip viešojo administravimo subjekto prerogatyva.

3916.

40Ieškovas Lietuvos respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su atskiruoju skundu ir prašo jį atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-29 nutartį palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad apeliantų prašymas negali būti tenkinamas, kadangi juo iš esmės yra siekiama pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, t. y. pakeičiant rezoliucinę dalį naujai. Teismas priimdamas sprendimą atsižvelgė į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, padarinių šalinimo pasekmes, įvertino turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą. Tenkinus prašymą ir pakeitus sprendimą, leidus jį rekonstruoti, būtų pakeista ne tik sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir įsiteisėjusio ir vykdytino sprendimo esmė.

4117.

42Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau NŽT) pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-29 nutartį palikti nepakeistą, o apeliantų skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodo, kad CPK 284 str. įtvirtintas teismo tvarkos instituto pakeitimas nėra skirtas įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimui. Įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimas yra išimtinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kai sprendimo vykdyti negalima iškart dėl itin sunkios šalies turtinės padėties ar kitų itin svarbių aplinkybių. Apeliantai prašo vietoje statinio nugriovimo ir statybvietės sutvarkymo, rekonstruoti esamą statinį neteisėtos statybos padarinių pašalinimui, per vienerių metų terminą nuo teismo procesinio sprendimo, dėl vykdymo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos. NŽT prieštarauja atsakovų prašymui leisti rekonstruoti esamą pastatą, atkuriant buvusią padėtį, kadangi atsakovai neturi teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu ir jame vykdyti pastato rekonstrukcijos. Ginčo teritorijoje nėra galiojančio detalaus plano, todėl negalima nustatyta ar planuojama apeliantų rekonstrukcija yra teisėta.

4318.

44Atsakovas Druskininkų savivaldybė (toliau savivaldybė) pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo tenkinti apeliantų atskirąjį skundą t. y. panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-29 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės arba perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Savivaldybė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Savivaldybė remiasi, kasacinio teismo teismo praktika ir nurodo, kad keičiant teismo sprendimo vykdymo tvarką gali būti nustatoma kitokia jo įvykdymo tvarka, palyginti su sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta įvykdymo tvarka. Atitinkamai teismo sprendimo rezoliucinė dalis tam tikroje apimtyje visgi gali būti keičiama (modifikuojama). Svarbu, kad nebūtų iškreiptas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinys ir nebūtų pakeista sprendimo esmė. Patenkinus apeliantų prašymą šie reikalavimai nebūtų pažeisti, nes išliktų sprendimu nustatyta pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius. Teismas ištyrė klausimą tik dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, nugriovimo, tačiau netyrė, nevertino ar teismo sprendime nėra paneigta galimybė neteisėtos statybos padarinius pašalinti nenugriaunant pastato, atsižvelgiant į nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį. Teisme apeliantai nekėlė klausimo dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo kitu, nei nugriovimas būdu, kadangi buvo įsitikinę, jog pastatas yra pastatytas teisėtai ir tik teismui priėmus apeliantams nepalankų sprendimą, buvo pradėta svarstyti, kaip pertvarkyti nelegalų statinį, kad jis atitiktų teisės aktus. Eksperto teismui pateiktoje išvadoje nurodoma, kad yra galimybė ginčo pastatą pertvarkyti jį pritaikant rekreacinei paskirčiai, ir to pastato pertvarkymas neprieštarautų Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams. Panaikinus detalųjį planą reikia vertinti ar pastato pertvarkymas neprieštaraus aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentui- Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrajam planui. Ekspertas pateikė išvadą, kad pastato pertvarkymas neprieštaraus teritorijos bendrajam planui, tačiau tai teismo nebuvo vertinta.

4519.

46Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau inspekcija) prie Aplinkos ministerijos, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame nurodo, kad su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-06-29 sprendimu sutinka ir prašo jį palikti nepakeistą, o apeliantų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Inspekcija nurodo, kad apeliantų atžvilgiu yra įsiteisėjęs, vykdytinas teismo sprendimas, kurio vykdymo tvarkai yra taikytinos CPK teisės normos. Apeliantų prašymas dėl vykdymo tvarkos pakeitimo pažeidžia teismo sprendimo privalomumo principą įtvirtintą CPK. Inspekcijos nuomone, apeliantų reikalavimas, pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką negriaunant statinio, o jį rekonstruojant, yra ne teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas, o paties teismo sprendimo esmės, jo rezoliucinės dalies keitimas. Apeliantai prašymus galėjo pateikti nagrinėjant bylą iš esmės, o ne vykdymo proceso stadijoje, kai teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Pažymėtina kad, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę rekonstruoti arba remontuoti statinius“, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą. Nagrinėjamu atveju ginčo statinio statyba nebuvo ir nėra užbaigta (baigtumo procentas 36 %), bei buvo pripažinta neteisėta ir dokumentai, kurių pagrindu buvo sukurtas daiktas, panaikinti. Teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik įvykdžius visas sąlygas, nustatytas Statybos įstatymo 3 straipsnyje. Pagal Statybos įstatymo 3 str. 2 d., statytojo teisė įgyvendinama, kai: statytojas žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas); statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Nagrinėjamu atveju teismui pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento žemės sklypo nuomos sutartį, apeliantai, nei teoriškai, nei praktiškai neturi teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu ir jame vykdyti statinio rekonstrukcijos ar kokių nors kitų statybos darbų, susijusių su statiniu. Kadangi teismo sprendimas jau yra įsiteisėjęs ir nevyksta bylos nagrinėjimas iš esmės, dėl statinio nugriovimo nagrinėjamu atveju nėra galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius pastato nenugriaunant. Teismai, nustatydami neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdą (nugriauti gyvenamąjį namą), atsižvelgė į objektyviai egzistuojančias faktines bylos aplinkybes, todėl teismo sprendimo vykdymo keitimas pagal CPK 284 str. šioje stadijoje nebegali priklausyti nuo atsakovų nurodomų (naujų) aplinkybių.

47Teismas

konstatuoja:

48IV.

49Apeliacinės instancijos teismo motyvai

50Atskirasis skundas netenkinamas.

5120.

52Apeliacinės bylos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis, kuria atsisakyta tenkinti atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo.

5321.

54CPK 18 str. nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 str. 1 d.). CPK 284 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, nustato galimybę teismui modifikuoti sprendimo vykdymą. Tačiau keisdamas sprendimo vykdymo tvarką teismas negali jo vykdymo pakeisti taip, kad būtų pakeista sprendimo prasmė, inter alia prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali pakeisti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo.

5522.

56Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje teismo sprendimu buvo konstatuota, jog gyvenamasis namas, esantis Druskininkų sav., Turistų g. 13, Druskininkų mieste, yra pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Kaip pagrįstai teigia apeliantas, būtent tai ir sudaro teismo sprendimo esmę. Tuo tarpu būdai nustatantys, kaip reikėtų pašalinti neteisėtos statybos teisinius padarinius, reiškia tokio sprendimo vykdymo tvarką, kuri buvo nustatyta tuo pačiu teismo sprendimu ir kuri, be abejo pagal CPK 284 str. nuostatas, gali būti peržiūrėta pasikeitus esminėms aplinkybėms. Neteisėtos statybos teisinių padarinių šalinimo būdai įstatyme yra apibrėžti alternatyviai (Statybos įstatymo 33 str., Teritorijų planavimo įstatymo 14 str.), todėl konkrečią sprendimo vykdymo tvarką, įskaitant galimybę nugriauti pastatą ar leisti statytojui pašalinti padarytus neesminius pažeidimus ir jį įteisinti, parenka teismas.

5723.

58Nepaisant to, spręsdamas dėl vykdymo tvarkos pakeitimo pagal atsakovų prašymą, pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė, jog teismo sprendime yra detaliai motyvuota, kodėl teismas parinko būtent tokį neteisėtos statybos pasekmių šalinimo būdą. Kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties 22.14 punkto neteisėtos statybos pasekmių šalinimo būdo parinkimas buvo kasacinio skundo objektu, t.y. atsakovai teikdami kasacinį skundą kėlė klausimą dėl to, kad jiems būtų leista ištaisyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje motyvavo, kodėl šiuo atveju turi būti taikomas būtent pastato nugriovimas, o ne kitas neteisėtos statybos pasekmių šalinimo būdas.

5924.

60Apeliantai teigia, kad teismas tokį sprendimo vykdymo būdą parinko vertindamas, kad pastatas yra gyvenamosios paskirties, t.y. kasacinis teismas pažymėjo, kad būtent gyvenamosios paskirties pastatas negali eksploatuojamas rekreacinės paskirties teritorijoje, o tai, pareiškėjo nuomone, nekliudo pertvarkyti pastatas į poilsio paskirties ir jį įteisinti. Tačiau teisės aktas, kuriuo rėmėsi kasacinis teismas, t.y. Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 77 punktas iš tikrųjų neišskiria gyvenamosios paskirties pastatų statybos draudimo, o nustato, kad šioje (antroje) kurorto apsaugos zonoje draudžia vykdyti statybos ir kasybos darbus, nesusijusius su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu bei aplinkos tvarkymu. Todėl atmestini kaip nepagrįsti apelianto teiginiai, kad neteisėtos statybos padariniai gali būti pašalinami pertvarkius gyvenamosios paskirties pastatą į poilsio paskirties pastatą.

6125.

62Teismas pažymi ir tai, jog parenkant būtent tokį neteisėtos statybos pasekmių šalinimo būdą teismo sprendime buvo įvertinti ir kiti kriterijai, susiję su statybos proceso dalyvių sąžiningumu bei visuomenės poreikiu išsaugoti šią teritoriją kaip viešų erdvių pasyvios rekreacijos teritoriją ir kaip miesto rekreacinius bei bendro naudojimo želdynus.

6326.

64Todėl teismas sprendžia, jog apeliantų prašyme nurodytos aplinkybės nėra naujos ir esminės, dėl kurių būtų galima peržiūrėti teismo sprendimo vykdymo tvarką.

65Remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

66Atsakovų Ž. P. ir Z. P. atskirąjį skundą atmesti.

67Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

68Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas, teismo posėdyje... 2. Teismas... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 19 d. sprendimu ieškovo... 7. 2.... 8. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo... 9. 3.... 10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal... 11. 4.... 12. Atsakovai Ž. P. ir Z. P. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su... 13. II.... 14. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 15. 5.... 16. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi atsakovų... 17. 6.... 18. Teismas nurodė, kad remiantis CPK 284 str. 1d. dalyvaujančių byloje asmenų... 19. 7.... 20. Atsakovai teismo prašė pakeisti sprendimo vykdymo tvarką jam įsigaliojus,... 21. 8.... 22. Atsakovai prašė teismo, leisti vietoje statinio nugriovimo ir statybvietės... 23. 9.... 24. Teismas spręsdamas klausimą ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar... 25. 10.... 26. Ginčo nagrinėjimo metu atsakovai nepateikė teismui pasiūlymų dėl... 27. 11.... 28. Teismas nurodė, kad panaikinus detalųjį planą, kuris neatitiko ir šiuo... 29. III.... 30. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 31. 12.... 32. Apeliantai (atsakovai) Ž. P. ir Z. P. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo... 33. 13.... 34. Atsakovai nesutinka su teismo išvada, kad siekiama pakeisti įsiteisėjusį... 35. 14.... 36. Apeliantai pateikė teismui argumentus, kodėl atsisakius tenkinti prašymą... 37. 15.... 38. Apeliantai, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nesant... 39. 16.... 40. Ieškovas Lietuvos respublikos generalinė prokuratūra pateikė atsiliepimą... 41. 17.... 42. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau... 43. 18.... 44. Atsakovas Druskininkų savivaldybė (toliau savivaldybė) pateikė atsiliepimą... 45. 19.... 46. Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų Valstybinė... 47. Teismas... 48. IV.... 49. Apeliacinės instancijos teismo motyvai... 50. Atskirasis skundas netenkinamas.... 51. 20.... 52. Apeliacinės bylos dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m.... 53. 21.... 54. CPK 18 str. nurodyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas... 55. 22.... 56. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje teismo... 57. 23.... 58. Nepaisant to, spręsdamas dėl vykdymo tvarkos pakeitimo pagal atsakovų... 59. 24.... 60. Apeliantai teigia, kad teismas tokį sprendimo vykdymo būdą parinko... 61. 25.... 62. Teismas pažymi ir tai, jog parenkant būtent tokį neteisėtos statybos... 63. 26.... 64. Todėl teismas sprendžia, jog apeliantų prašyme nurodytos aplinkybės nėra... 65. Remdamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas... 66. Atsakovų Ž. P. ir Z. P. atskirąjį skundą atmesti.... 67. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį palikti... 68. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....