Byla 3K-7-91-701/2019

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Birutės Janavičiūtės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio, Antano Simniškio (pranešėjas), Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų Ž. P., Z. P. ir Druskininkų savivaldybės administracijos kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal atsakovų Ž. P. ir Z. P. prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro ieškinį atsakovams Ž. P., Z. P., Druskininkų savivaldybės administracijai, R. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl administracinių aktų, nuomos sutarties ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo bei statinių nugriovimo, trečiasis asmuo – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

3Išplėstinė teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

51.

6Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, įtvirtinančių bylos sustabdymo pagrindus ir reglamentuojančių teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą, aiškinimo bei taikymo.

72.

8Atsakovai Ž. P. ir Z. P. prašė teismo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016 vykdymo tvarką: vietoj statinio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) griovimo ir statybvietės sutvarkymo – valčių nuomos punkto atstatymo – leisti rekonstruoti esamą statinį pagal rekreacinėje zonoje leidžiamų statinių paskirtį, teisės aktų nustatyta tvarka suderinus rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus, optimaliai atitinkančius Druskininkų miesto rekreacinių zonų infrastruktūros vystymo poreikius, nustatyti atsakovams Ž. P. ir Z. P. vienerių metų terminą nuo nutarties dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo įsiteisėjimo dienos neteisėtos statybos padariniams pašalinti.

93.

10Prašyme nurodė, kad pastato nugriovimas, kai egzistuoja įstatyme nustatyta teisėta galimybė jį rekonstruoti, pritaikyti pagal nustatytą sklypų paskirtį, negali būti laikoma atitinkančiu valstybės interesus. Nagrinėjant bylą iš esmės nebuvo teikiami ir svarstomi alternatyvūs neteisėtos statybos padarinių šalinimo variantai, todėl, atsakovų manymu, dėl objektyvių priežasčių tikslinga pakeisti teismo sprendimo vykdymą; pastato pertvarkymas į negyvenamosios (paslaugų) paskirties pastatą (rekonstravimas) labiau atitiktų Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime deklaruotą siekiamą teisingumą, be to, atsakovai patirtų mažesnę finansinę naštą, nei nugriaudami pastatą ir atstatydami valčių nuomos punktą. Atsakovų teigimu, teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu nebūtų pakeista paties sprendimo esmė, nes visi neteisėtos statybos padariniai būtų faktiškai pašalinti ir būtų atkurta prieš tai buvusi padėtis.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

124.

13Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi atsakovų prašymo netenkino.

145.

15Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-6775-807/2015 buvo atmestas ieškovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro ieškinys atsakovams Druskininkų savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, R. B., Ž. P. ir Z. P. dėl administracinių aktų, nuomos sutarties ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo bei statinių nugriovimo. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016 šis pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo, be kita ko, teismas įpareigojo atsakovus Ž. P. ir Z. P. per 6 mėnesius nugriauti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl 2014 m. balandžio 10 d. susitarimo prie 2012 m. kovo 23 d. valstybinės žemės panaudos sutarties ir 2014 m. balandžio 25 d. statinių pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančiais nuo sudarymo momento; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

166.

17Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi netenkino atsakovų Ž. P. ir Z. P. prašymo dėl sprendimo įvykdymo atidėjimo; 2018 m. kovo 12 d. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos buvo išduotas vykdomasis dokumentas.

187.

19Teismas sprendė, kad atsakovų prašymas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016 vykdymo tvarką prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatoms, reglamentuojančioms teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą, ir neatitinka teismų praktikos, nes atsakovai siekia pakeisti ne teismo sprendimo vykdymo tvarką, bet patį įsiteisėjusį teismo sprendimą, pakeičiant (išdėstant iš naujo) jo rezoliucinę dalį.

208.

21Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą, ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį, ar jo nenugriauti, atsižvelgiama į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, tokios statybos padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos buvusią padėtį, taip pat administracinių aktų pagrindu įvertinamas turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumas. Bylą dėl ginčo esmės sprendę teismai išsamiai išnagrinėjo argumentus dėl galimybės nenugriauti statinio – apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pažeistas viešasis interesas nusveria statytojų ir statinius nusipirkusių asmenų interesą įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus, kasacinis teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius pastato nenugriaunant.

229.

23Teismas padarė išvadą, kad ginčo atveju yra galimas tik vienintelis neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdas – gyvenamojo namo nugriovimas, o atsakovų prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo patenkinimas leidžiant statinį rekonstruoti iš esmės pakeistų įsiteisėjusį teismo sprendimą. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovai turėjo galimybę savo prašyme nurodytus argumentus dėl kito neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdo taikymo būtinumo ir pagrįstumo pateikti teismui bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau to nepadarė, todėl jų prašomas teismo sprendimo vykdymo tvarkos keitimas sprendimo vykdymo procese negalimas.

2410.

25Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalį, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir įteisinti žemės sklype savavališkai pastatytus (rekonstruotus) statinius galima tik tuomet, kai tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo, remonto ar griovimo darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius planus ar žemės valdos projektus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius planus ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams. Teismas sutiko su Nacionalinės žemės tarnybos argumentais, kad Vilniaus apygardos teismui 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento žemės sklypo nuomos sutartį ir panaikinus Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymą, kuriuo buvo patvirtintas sklypo detalusis planas, nes šis planas neatitiko žemės sklypui nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kurortų apsaugos zonos – apribojimų, taigi, ginčo teritorijoje nesant galiojančio teritorijų planavimo dokumento, kuriuo ji būtų suplanuota, negalima nustatyti, kokia statyba ar rekonstrukcija būtų galima, t. y. nėra galimybės nustatyti, ar planuojama atsakovų pastato rekonstrukcija yra teisėta ir galės būti vykdoma žemės sklype. Dėl to teismas neanalizavo ir plačiau nepasisakė dėl byloje pateiktos specialisto G. N. išvados „Dėl statinių atitikimo sklypo paskirčiai“, taip pat G. T. ekspertiniame nagrinėjime nurodytos rekomendacijos dėl pastato rekonstrukcijos galimumo.

2611.

27Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovų Ž. P. ir Z. P. atskirąjį skundą, 2018 m. spalio 30 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį paliko nepakeistą.

2812.

29Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje teismo sprendimu buvo konstatuota, jog ginčo gyvenamasis namas yra pastatytas pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą. Būdai, nustatantys, kaip reikėtų pašalinti neteisėtos statybos teisinius padarinius, reiškia tokio sprendimo vykdymo tvarką, kuri buvo nustatyta tuo pačiu teismo sprendimu ir kuri pagal CPK 284 straipsnio nuostatas gali būti peržiūrėta pasikeitus esminėms aplinkybėms.

3013.

31Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė, jog teismo sprendime, kurio vykdymo tvarką prašoma pakeisti, detaliai motyvuota, kodėl buvo parinktas būtent toks neteisėtos statybos pasekmių šalinimo būdas. Neteisėtos statybos pasekmių šalinimo būdo parinkimas taip pat sudarė bylos kasacinio nagrinėjimo dalyką – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje motyvavo, kodėl turi būti taikomas įpareigojimas nugriauti pastatą, o ne kitas neteisėtos statybos pasekmių šalinimo būdas.

3214.

33Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 77 punkte nustatyta, jog antroje kurorto apsaugos zonoje draudžiama vykdyti statybos ir kasybos darbus, nesusijusius su kurorto paskirtimi ir jo plėtojimu bei aplinkos tvarkymu, t. y. šioje normoje nustatytas bendras draudimas vykdyti statybos darbus, jis nesiejamas išimtinai su gyvenamosios paskirties pastatų statyba. Dėl to teismas atmetė atsakovų argumentus, kad rekreacinės paskirties teritorijoje negali būti eksploatuojamas gyvenamosios paskirties pastatas, tačiau tai nekliudo pertvarkyti tokį pastatą į poilsio paskirties ir jį įteisinti.

3415.

35Teismas konstatavo, kad bylą išnagrinėjus iš esmės parenkant konkretų neteisėtos statybos pasekmių šalinimo būdą teismo sprendime buvo įvertinti ir kiti kriterijai, susiję su statybos proceso dalyvių sąžiningumu bei visuomenės poreikiu išsaugoti šią teritoriją kaip viešų erdvių pasyvios rekreacijos teritoriją ir kaip miesto rekreacinius bei bendro naudojimo želdynus.

36III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

3716.

38Kasaciniu skundu atsakovai Ž. P. ir Z. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016 vykdymo tvarką. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3916.1.

40Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai siekia pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą, keičiant ne jo vykdymo tvarką, o rezoliucinę dalį, t. y. sprendimo esmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013). Šis išaiškinimas patvirtina, kad teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas yra neatsiejamai susijęs su teismo sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimu. Priešingu atveju teismo sprendimo vykdymo tvarkos keitimas, nepakeičiant teismo sprendimo rezoliucinės dalies, neužtikrintų ginčo šalių teisių apsaugos, o teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas būtų neveiksmingas.

4116.2.

42Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad byloje yra kilęs ginčas dėl detaliojo plano sprendinių pripažinimo neteisėtais, statybos pripažinimo neteisėta ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, bet ne dėl savarankiško tikslo – nugriauti esamą statinį. Dėl to atsakovų prašymas pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką neturėtų būti vertinamas kaip siekis išvengti pareigos pašalinti neteisėtos statybos padarinius, tačiau kvalifikuotinas kaip jų siekis gauti leidimą kitokia tvarka (kitokiu būdu) pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Nors sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas leidžiant atsakovams pertvarkyti (rekonstruoti) ginčo pastatą į tokios paskirties statinį, kokio statyba yra galima (leidžiama) rekreacinėje teritorijoje, nulemtų sprendimo rezoliucinės dalies pakeitimą, tačiau CPK nėra nustatyta, kad, keičiant teismo sprendimo vykdymo tvarką, negali būti keičiama to sprendimo rezoliucinė dalis. Svarbu, kad nebūtų iškreiptas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinys ir nebūtų pakeista sprendimo esmė. Patenkinus atsakovų prašymą šie reikalavimai nebūtų pažeisti, nes atsakovams išliktų pareiga pašalinti neteisėtos statybos padarinius.

4316.3.

44Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą, netyrė, nevertino ir sprendime nepaneigė galimybės neteisėtos statybos padarinius pašalinti ne nugriaunant pastatą, bet pertvarkant (rekonstruojant) jį į tokios paskirties statinį, kokio statyba yra galima (leidžiama) atsižvelgiant į žemės sklypui (duomenys neskelbtini) nustatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį (kita), naudojimo būdą (rekreacinės teritorijos) ir pobūdį (ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statyba). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje taip pat nepaneigė tokios galimybės. Teismai padarė išvadą, kad gyvenamosios paskirties pastato statyba negali būti įteisinta (šios išvados atsakovai nekvestionuoja), tačiau byloje nebuvo keltas ir svarstytas klausimas dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo pertvarkant (rekonstruojant) gyvenamosios paskirties pastatą į poilsio paskirties statinį. Atsakovai šio klausimo nekėlė, nes iš esmės nesutiko su aplinkybe, kad pastatas pastatytas neteisėtai, priešingas elgesys būtų liudijęs atsakovų pozicijos prieštaringumą.

4516.4.

46Aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu buvo panaikintas Druskininkų savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 4 d. įsakymas, kuriuo buvo patvirtintas ginčo teritorijos detalusis planas, teismai nepagrįstai vertino kaip panaikinančią galimybę nustatyti, ar planuojama atsakovų pastato rekonstrukcija yra teisėta ir ar galės būti vykdoma žemės sklype. Atsakovai į bylą pateikė teismo eksperto G. T. 2018 m. birželio 6 d. ekspertinio nagrinėjimo išvadas (kad egzistuoja techninės galimybės pertvarkyti (rekonstruoti) gyvenamosios paskirties pastatą (duomenys neskelbtini) į poilsio paskirties pastatą, pritaikant jį pagal rekreacinę paskirtį; toks pertvarkymas neprieštarautų Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 pateiktais išaiškinimais, nesant galiojančio detaliojo plano, teismai privalėjo vertinti, ar pastato pertvarkymas (rekonstrukcija) yra (ne)galimas pagal aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentą – Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrąjį planą.

4716.5.

48Teismai konstatavo, kad pastato rekonstrukciją leidžiantis dokumentas atsakovams nebūtų išduotas, nors statybos leidimų išdavimas yra Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prerogatyva. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas neapibrėžia situacijų, kai statybą leidžiantis dokumentas išduodamas leidžiant statybą teritorijoje, kurioje apskritai nėra parengto detaliojo plano, nors toks turėjo būti parengtas. Neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdų taikymo aspektu tokia situacija negali būti vertinama kaip savaime eliminuojanti galimybę per nustatytą terminą pašalinti procedūrų pažeidimus ir įteisinti statybas. Sprendžiant dėl naujo statinio statybos ar rekonstrukcijos nesant detaliojo plano, privalu įvertinti, ar tokia statyba yra negalima pagal aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentus, ar tokia statyba prieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams.

4916.6.

50Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama administracinė byla Nr. I-1271-423/2018 pagal atsakovų skundą Lietuvos valstybei ir Druskininkų savivaldybei, kuriuo prašoma priteisti 1 567 505 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Negalėdami įgyvendinti nuosavybės teisės į sąžiningai įsigytą turtą bei apsigyventi statytame pastate atsakovai patirs tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, o tai lems dideles išlaidas Lietuvos valstybės ir savivaldybės biudžetams.

5117.

52Kasaciniu skundu atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5317.1.

54Kasaciniu skundu nekvestionuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada, kad gyvenamosios paskirties pastatas (neteisėtos statybos padarinys) negali būti įteisintas gavus naują statybos leidimą, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, kad, sprendžiant klausimą dėl 2014 m. birželio 4 d. statybos leidimo pripažinimo negaliojančiu, esminę reikšmę turėjo ne konkretus neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo parinkimas, o pats neteisėtos statybos konstatavimo faktas. Byloje nesant išreikštos pastato savininkų valios jį rekonstruoti, alternatyvūs neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdai liko neįvertinti (o atsakovai neturėjo pareigos teikti dėl jų pasiūlymus).

5517.2.

56Kadangi 2014 m. birželio 4 d. statybos leidimą, kurio pagrindu, be kita ko, buvo nugriautas valčių nuomos punktas, teismai pripažino negaliojančiu visa apimtimi, tai atsakovui Ž. P. kilo pareiga atstatyti šį valčių nuomos punktą. Ši aplinkybė patvirtina, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo, dėl kurio pastatas rekonstrukcijos būdu negalėtų būti pertvarkytas į negyvenamosios paskirties pastatą, maksimaliai atitinkantį kurorto poreikius. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016 esmė – gyvenamosios paskirties pastato pašalinimas iš rekreacinės teritorijos, o pastato griovimas ir negyvenamosios (paslaugų) paskirties pastato atstatymas yra tik vienas iš šio teismo sprendimo įvykdymo būdų; sprendimo esmę taip pat atitiktų gyvenamosios paskirties pastato pertvarkymas į negyvenamosios (paslaugų) paskirties pastatą, toks sprendimo įvykdymo būdas mažiau ribotų atsakovų nuosavybės teisę.

5717.3.

58Teismai nepagrįstai sprendė, kad, nesant Vijūnėlės parko teritorijos detaliojo plano, nėra galimybės įvertinti, ar pastato rekonstrukcija yra galima. Kasacinis teismas 2016 m. birželio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016 yra išaiškinęs, kad Statybos įstatymas nedraudžia statybos leidimo išdavimo dėl statybos teritorijoje, kurioje nėra detaliojo plano, nors toks planas turėjo būti parengtas; statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo būdų taikymo aspektu tokia situacija negali būti vertinama kaip savaime eliminuojanti galimybę per nustatytą terminą pašalinti procedūrų pažeidimus ir įteisinti statybas. Ginčo pastato pertvarkymas iš gyvenamosios paskirties į negyvenamosios (poilsio) yra galimas atsižvelgiant į Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, taip pat neprieštarauja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimui Nr. 343.

5917.4.

60Pripažinus, kad pastato rekonstrukcija yra galima, teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas labiau užtikrintų tiek Ž. P. ir Z. P., tiek Lietuvos Respublikos ir Druskininkų savivaldybės interesus bei nepakeistų teismo sprendimo esmės – pašalinti neteisėtos statybos padarinius. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2018 m. sausio 9 d. sprendimu byloje Tumeliai prieš Lietuvą, yra nurodęs, kad panaikinus statybos leidimą ir taikant teisinius padarinius turi būti nustatomi dėl neteisėto statybos išdavimo kalti asmenys, kurių neteisėti veiksmai lėmė ir statybos neteisėtumą bei sudarė pagrindą nugriauti tokius statinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-250-915/2018). Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016, spręsdamas klausimą dėl statybą leidžiančio dokumento panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo, neanalizavo asmenų (tarp jų ir valstybės institucijų) kaltės, nugriauti pastatą asmeninėmis lėšomis įpareigojo tik jo pirkėjus – savininkus Ž. P. ir Z. P., nors byloje nenustatyta jų kaltė įgyjant statybos leidimą ir pagal jį įgyvendinus statytojo teises. Byloje dalyvaujantys asmenys (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija ir Nacionalinė žemės tarnyba), atsakingi už kilusius neigiamus padarinius, nebuvo įpareigoti pašalinti neteisėtos statybos padarinius, be to, jie deklaratyviai prieštarauja teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimui ir tokiais veiksmais didina Ž. P. ir Z. P. patiriamą žalą.

6117.5.

62Ieškinio reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių šalinimo pareiškė prokuroras, gindamas viešąjį interesą. Pagal CPK 5 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, prokuroras, reikšdamas ieškinį viešajam interesui ginti, kartu gina valstybės, visuomenės ir asmenų interesus, tarp jų ir teisę į nuosavybės apsaugą, kai asmuo įgydamas nuosavybę veikė teisėtai. Dėl to pastato nugriovimas, egzistuojant galimybei jį įteisinti, nelaikytinas atitinkančiu valstybės, taip pat ir ieškovo interesus.

6317.6.

64Teismai netinkamai aiškino ir taikė įrodymus bei įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, pažeisdami CPK 18, 182 straipsnių nuostatas, paneigė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje padarytą išvadą (prejudicinį faktą), kad statyba ginčo teritorijoje yra galima. Nurodytoje nutartyje kasacinis teismas sprendė, kad individualiai ir privačiai naudojamo gyvenamojo pastato statyba nepriskirtina prie statybos, kuri susijusi su kurorto infrastruktūros plėtra, tačiau taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog ginčo teritorijoje gali būti statomi su sveikatinimo, poilsio, paslaugų, gydymo ir kiti su kurorto lankytojų aptarnavimu susiję pastatai. Siekdami pagrįsti savo prašymą pakeisti sprendimo vykdymo tvarką, atsakovai pateikė architekto G. N. išvadą (kad pastatą galima rekonstruoti, jį pritaikant pagal rekreacinę paskirtį) ir teismo eksperto G. T. ekspertinį nagrinėjimą (patvirtinantį, kad pastato pertvarkymas į rekreacinės paskirties pastatą neprieštarautų Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams), tačiau bylą nagrinėję teismai, pažeisdami įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, šių įrodymų nevertino, viešojo intereso elementą turinčioje byloje nesiėmė veiksmų, kad būtų pašalinti prieštaravimai tarp skirtingų faktinių duomenų – nepasiūlė šalims pateikti papildomų įrodymų (CPK 179 straipsnio 1 dalis) ir (ar) patys nerinko įrodymų (CPK 179 straipsnio 2 dalis).

6518.

66Ieškovas atsiliepime į atsakovų Ž. P. ir Z. P. kasacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

6718.1.

68Atsakovai neteisingai interpretuoja Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nepagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nusprendė įpareigoti atsakovus nugriauti gyvenamąjį namą ir atstatyti valčių nuomos punktą; nurodytu sprendimu atsakovai įpareigoti per 6 mėnesius nugriauti pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini); apie jokį statinio atstatymą nei teismo sprendimo rezoliucinėje, nei motyvuojamojoje dalyse neužsimenama.

6918.2.

70Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime konstatavo, kad, sudegus valčių nuomos punktui ir nugriovus statinio liekanas, valstybinės žemės nuoma neatitiko būtinųjų sąlygų, kuriomis valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, todėl nugriovus valčių nuomos punktą žemė turėjo tapti laisva. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sutiko su šia Vilniaus apygardos teismo išvada, 2017 m. birželio 22 d. nutartyje pažymėjo, kad R. B., statydamas valstybinės žemės sklype gyvenamąjį namą ir sudaręs šio sklypo nuomos sutartį, įgyvendino tariamą teisę į valstybinės žemės nuomą ne aukciono tvarka, nustatytą tiems atvejams, kai valstybinės žemės sklypas yra reikalingas esamam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį, nors iš anksto buvo žinoma, kad nebuvo teisinio pagrindo nuomoti ginčo valstybinę žemę ne aukciono tvarka; R. B. veiksmai neatitiko teisingumo ir sąžiningumo principų, todėl jis prisiėmė padarinių, kylančių dėl imperatyviųjų įstatymo normų reikalavimų nepaisymo, riziką. Kasacinis teismas atmetė atsakovų argumentą, kad, pastatui sudegus, jo savininkas turi teisę atstatyti buvusį pastatą, o kartu – nuomoti valstybinę žemę ne aukciono tvarka; pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad vietoj nugriauto paslaugų paskirties valčių nuomos punkto buvo pastatytas gyvenamasis pastatas, t. y. visai kitos paskirties, nesutampančios su nurodyta Nekilnojamojo turto registre, statinys, o tai lemia skirtingą teritorijos naudojimą.

7118.3.

72Teismų nustatytos aplinkybės ir pateikti argumentai aktualūs sprendžiant dėl atsakovų prašymo pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, nes, šį prašymą patenkinus, kartu turėtų būti sprendžiamas ir naudojimosi valstybine žeme klausimas, o tai reikštų ne tik sprendimo vykdymo tvarkos, bet ir paties sprendimo išvadų pakeitimą. Patenkinus atsakovų prašymą, būtų pakeista ne tik sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir įsiteisėjusio bei vykdytino teismo sprendimo esmė. Tai reikštų, kad teismas, taikydamas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą, turėtų pasisakyti dėl klausimo, kuris nebuvo svarstytas bylą nagrinėjant iš esmės. Be to, atsakovų siūlomas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas yra tiesiogiai susijęs su teritorijų planavimo procesu ir naujų statybos leidimų išdavimu, tačiau šioje stadijoje teismas minėtų klausimų spręsti neturi galimybės. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu nuspręsta statinį griauti, o statinio rekonstrukcijos galimybė svarstyta nebuvo. Priešingas situacijos aiškinimas prieštarautų tiek CPK nuostatoms, tiek teismų praktikai.

7319.

74Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į atsakovų Ž. P. ir Z. P. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

7519.1.

76Byloje nėra ginčo dėl to, jog įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime nustatytas 6 mėnesių terminas gyvenamajam namui nugriauti yra pasibaigęs ir šis pastatas jau turėjo būti nugriautas, tačiau atsakovai vietoj statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo siekia rekonstruoti šį statinį. Kasacinio skundo argumentai, kad, patenkinus atsakovų prašymą, jiems išliktų pareiga pašalinti neteisėtos statybos padarinius, iš esmės prieštarauja sprendimo esmei, nes atsakovai yra įpareigoti nugriauti statinius, o juos rekonstravus būtų įteisinta neteisėta statyba, bet ne pašalinti neteisėtos statybos padariniai. Jeigu būtų pakeista sprendimo vykdymo tvarka, tai prieštarautų CPK 7, 18, 284 straipsnių nuostatoms ir teismų praktikai, nes atsakovai prašymu siekia pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo rezoliucinę dalį (sprendimo esmę), o ne jo vykdymo tvarką.

7719.2.

78Teismai, nagrinėdami bylą iš esmės, išsamiai įvertino galimus taikyti neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdus; kasacinis teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje konstatavo, kad, vadovaujantis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, nagrinėjamu atveju nėra galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius pastato nenugriaunant. Dėl to darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime nurodytas neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdas – ginčo pastato nugriovimas – yra vienintelis galimas.

7919.3.

80Nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 4.47 straipsnio 4 punktą statytojas įgytų tik tada, jeigu laikytųsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, atsakovai neturi teisinio pagrindo naudotis šiuo žemės sklypu ir jame vykdyti pastato rekonstrukcijos (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 27 straipsnio 5 dalies 6 punktas, statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-878 (toliau – STR 1.05.01:2017), 50 punktas, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 5 dalis). Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu ginčo teritorijos detalusis planas buvo panaikintas ir priimant skundžiamus teismų procesinius sprendimus ginčo teritorijoje nebuvo galiojančio detaliojo plano, kuriuo ji būtų suplanuota, teismai negalėjo nustatyti, kokia statyba ar rekonstrukcija būtų galima, ar atsakovų planuojama pastato rekonstrukcija yra teisėta ir galės būti vykdoma žemės sklype.

8119.4.

82Kadangi teismams nagrinėjant bylą iš esmės buvo nustatyta, kad šio ginčo atveju yra galimas tik vienintelis neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdas – ginčo pastato nugriovimas, ginčo teritorijos detalusis planas yra panaikintas, o atsakovai neturi jokio teisinio pagrindo toliau naudotis žemės sklypu ir jame esančiu pastatu, tai teismai neturėjo pagrindo priimti ir svarstyti šios nutarties 16.4 punkte nurodytų atsakovų naujai pateiktų įrodymų; šie įrodymai negali sukelti atsakovams jokių teisėtų lūkesčių dėl galimybės ateityje rekonstruoti pastatą ir teisėtai valdyti žemės sklypą.

8319.5.

84Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. birželio 22 d. nutartyje konstatavus, kad nėra galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius pastato nenugriaunant, skundžiamose nutartyse teismai pagrįstai sprendė, jog negali būti keičiama sprendimo vykdymo tvarka, suteikiant atsakovams teisę įteisinti neteisėtai pastatytą pastatą, o ne įpareigojant juos statinį nugriauti. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią, nesant galimybės įteisinti neteisėtos statybos, vienintelis teisėtas galimas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas yra įpareigojimas statinius nugriauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2013; 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016; kt.).

8519.6.

86Šios nutarties 16.6 punkte nurodytoje administracinėje byloje nagrinėjamas žalos atlyginimo klausimas dar nėra išspręstas, nes ši byla yra sustabdyta, iki bus išnagrinėtas atsakovų kasacinis skundas ir priimtas procesinis sprendimas šioje byloje.

8720.

88Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į atsakovų Ž. P. ir Z. P. kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

8920.1.

90Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas, kuriuo atsakovai įpareigoti pašalinti neteisėtos statybos padarinius – nugriauti statinį, yra privalomas ir vykdytinas (CPK 18 straipsnis). Atsakovų pateiktas prašymas pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką neatitinka šio instituto paskirties, t. y. juo iš esmės siekiama pakeisti galiojančio (įsiteisėjusio) teismo sprendimo esmę, o tai neatnaujinus proceso pagal civilinio proceso taisykles nėra leidžiama. Atsakovai vykdymo procese siekia, kad byla būtų išnagrinėta iš naujo, nustatant kitą statybos padarinių šalinimo būdą, nors byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių pasikeitusias faktines aplinkybes nuo bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme.

9120.2.

92Dėl statinio nugriovimo pasisakė tiek Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime, tiek kasacinis teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje; teismai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinių pastato nenugriaunant. Pagal Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalį teismas parenka vieną iš statybos padarinių šalinimo būdų; spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į Statybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes. Šis reguliavimas atsakovams buvo žinomas, teismai pagal nurodytas nuostatas vertino argumentus dėl statybos padarinių šalinimo būdų parinkimo, todėl atsakovų sprendimo vykdymo stadijoje pateikti argumentai dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nėra pagrįsti.

9320.3.

94Net ir įpareigoti nugriauti statinį atsakovai neprarado teorinės galimybės šį statinį įteisinti; toks įteisinimas yra galimas bet kurioje stadijoje, tam nėra būtina keisti teismo sprendimo vykdymo tvarką. Pažeidimai šalintini laikantis Statybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų statytojui, taip pat kitų sąlygų dėl statybos galimumo.

9520.4.

96Jeigu atitinkami faktai ir teisinis reguliavimas, sudarę pagrindą statinio negriauti, bet jį įteisinti, egzistavo ginčą nagrinėjant iš esmės, atsakovai turėjo juos įrodyti, taip pat galėjo skųsti teismų procesinius sprendimus apeliacine ir kasacine tvarka. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriame nustatytas vienas iš Statybos įstatymo 33 straipsnyje įtvirtintų alternatyvių statybos padarinių šalinimo būdų, kvestionuoti tokį teismo sprendimą neatnaujinus bylos nagrinėjimo nėra teisinio pagrindo; spręsti dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos, neginčijant teismo sprendimo, būtų galima tik esant po teismo sprendimo pasikeitusiems juridiniams faktams.

9720.5.

98Atsakovai turėjo įvertinti bylos pobūdį, nurodomus pažeidimus ir savo interesų gynimo poreikį bei pagal tai pasirinkti savo gynybos poziciją. Nors jie neprivalo gintis nuo reiškiamų reikalavimų ar teikti įrodymus, tačiau turi suvokti, kad, nepasinaudoję CPK nustatytomis savo teisių gynimo priemonėmis, pasibaigus procesui jų neteks. Atsakovai turėjo objektyvias galimybes savo kasaciniame skunde nurodytus siūlymus dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdų pateikti bylą nagrinėjant iš esmės, o ne vykdymo proceso stadijoje, kai teismo sprendimas jau yra įsiteisėjęs. Nepasinaudojimas jomis vertintinas kaip atsakovų veikimas savo rizika.

9920.6.

100Kasaciniame skunde keliamas įrodinėjimo taisyklių aiškinimo ir taikymo klausimas, tačiau nenurodyta, kokia įrodinėjimo taisyklė buvo pažeista.

10120.7.

102Šios nutarties 16.4 punkte nurodyti argumentai nepagrįsti. Atsakovų nurodytas bendrasis planas galiojo ir teismo sprendimo priėmimo metu, t. y. sprendžiant klausimą dėl statinio statybos teisėtumo, todėl argumentai dėl jo taikymo galėjo ir turėjo būti pateikti bylą nagrinėjant iš esmės. Statytojo teisei įgyvendinti neužtenka teritorijų planavimo dokumento, t. y. atitikties bendrojo plano sprendiniams; asmuo turi atitikti visas Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas. Jei atsakovai, jų nuomone, atitinka statytojams keliamus reikalavimus, o statyba – visas teisės aktuose nurodytas sąlygas, jie turi galimybę kreiptis dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo ir statinio įteisinimo, net ir nesant pakeistos sprendimo vykdymo tvarkos.

10320.8.

104Teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik kai statytojas, be kita ko, turi statybą leidžiantį dokumentą (kai jis privalomas) ir žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Pagal STR 1.05.01:2017 53, 54 punktus, statybą leidžiantys dokumentai, suteikiantys teisę rekonstruoti arba remontuoti statinius, išduodami tik nustatyta tvarka užbaigus šių statinių statybą. Ginčo statinio statyba nebuvo ir nėra užbaigta (Nekilnojamojo turto registre užregistruotas 36 proc. baigtumo statinys), be to, statyba buvo pripažinta neteisėta ir dokumentai, kurių pagrindu buvo sukurtas daiktas, panaikinti. Vilniaus apygardos teismui 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento žemės sklypo nuomos sutartį, atsakovai neturi teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu ar jį valdyti ir jame vykdyti naujos statybos, rekonstrukcijos ar kokių nors kitų statybos darbų, susijusių su statiniu. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nėra nei faktinių, nei teisinių prielaidų spręsti dėl kitokio statybos padarinių šalinimo būdo.

10520.9.

106Atsakovai 36 proc. baigtumo gyvenamąjį namą įsigijo 2014 m. balandžio 25 d., kai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras jau buvo inicijavęs bylą dėl statybos leidimų ir administracinių aktų panaikinimo bei valstybinės žemės nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia, o vėlesnius statybos darbus atliko esant iškeltai bylai ir pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, todėl veikė savo rizika. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys užfiksuoti 2015 m. gegužės 25 d.), pastato statybos pabaigos metai – 2015 m., baigtumo procentas – 94 proc.; šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovai vykdė darbus savo rizika esant iškeltai bylai, be to, pažeisdami pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, bendrą atidumo, rūpestingumo principą, todėl turi prisiimti atsakomybę dėl imperatyvių teismo draudimų atlikti statybos darbus nesilaikymo.

10721.

108Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartį palikti nepakeistas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

10921.1.

110Atsakovų Ž. P. ir Z. P. prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką nagrinėję teismai nustatė, kad šis prašymas prieštarauja teisės aktų nuostatoms, reglamentuojančioms teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą, juo atsakovai siekia pakeisti įsiteisėjusį teismo sprendimą (jo rezoliucinę dalį), t. y. pakeisti sprendimą iš esmės. Sprendžiant ginčą dėl statybos (ne)teisėtumo buvo išsamiai išnagrinėti argumentai dėl galimų neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius pastato nenugriaunant. Dėl to darytina išvada, kad šiuo atveju yra galimas vienintelis neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdas – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) nugriovimas.

11121.2.

112Remiantis CK 4.47 straipsnio 4 punktu, statytojas įgyja nuosavybės teisę į pastatytą statinį tik tada, jeigu laikėsi įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos; jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normose nustatytų reikalavimų, jis negali būti pripažįstamas nuosavybės teisės objektu ir statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis, juo disponuoti (rekonstruoti, parduoti, išnuomoti ar pan.). Teismams panaikinus žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį ir ginčo teritorijos detalųjį planą, atsakovai Ž. P. ir Z. P. neturi teisės disponuoti nurodytu sklypu, jie neturi teisės vykdyti žemės sklype esančio pastato rekonstrukcijos ir toliau juo disponuoti, taip pat negali gauti statybą leidžiančio dokumento, todėl būtina tokį neteisėtą statinį pašalinti. Pirmiau nurodytos išvados nepaneigia kasacinio skundo argumentai, kad atsakovai turi pareigą ne tik nugriauti pastatą, bet ir atstatyti negyvenamosios paskirties pastatą – valčių nuomos punktą, nes pagal teisės aktų nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje nustatytas aplinkybes bei išdėstytus motyvus pastato pertvarkymas iš gyvenamosios paskirties į negyvenamosios (poilsio) paskirties statinį nėra galimas.

11321.3.

114Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovai nesiekia iš esmės pakeisti įsiteisėjusio teismo sprendimo, akivaizdu, jog Ž. P. ir Z. P. siekia vietoj statinio griovimo ir statybvietės sutvarkymo rekonstruoti esamą statinį. Kasacinio skundo argumentai, kad pastato nugriovimas – tai tik vienas iš teismo sprendimo įvykdymo būdų, iš esmės prieštarauja sprendimo esmei, nes Ž. P. ir Z. P. buvo įpareigoti nugriauti statinį, taigi jį rekonstravus būtų įteisintos neteisėtos statybos, bet ne pašalinti neteisėtos statybos padariniai. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas prieštarautų CPK 7 straipsnio 1 dalies, 18, 284 straipsnių nuostatoms ir teismų praktikai.

11521.4.

116Teismams nagrinėjant ginčą iš esmės panaikinus ginčo teritorijos detalųjį planą ir žemės sklypo nuomos sutartį (atsakovams neturint jokio teisinio pagrindo toliau naudotis žemės sklypu ir jame esančiu pastatu) bei nustačius, kad yra galimas vienintelis neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdas – pastato – gyvenamojo namo nugriovimas, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą sprendžiantiems teismams nebuvo jokio teisinio pagrindo priimti ir svarstyti atsakovų naujai pateiktus įrodymus (specialisto G. N. išvadą, teismo eksperto G. T. ekspertinį nagrinėjimą), nes jie negali sukelti atsakovams jokių teisėtų lūkesčių dėl galimybės ateityje rekonstruoti pastatą ir teisėtai valdyti žemės sklypą.

11721.5.

118Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. birželio 22 d. nutartyje konstatavus, kad nėra galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius pastato nenugriaunant, teismai skundžiamose nutartyse pagrįstai nustatė, jog negali būti keičiama sprendimo vykdymo tvarka, suteikiant atsakovams Ž. P. ir Z. P. teisę įteisinti neteisėtai pastatytą pastatą, o ne įpareigojant juos statinį nugriauti. Tokie procesiniai sprendimai atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią, nesant galimybės įteisinti neteisėtų statybų, vienintelis teisėtas galimas neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdas yra įpareigojimas statinius nugriauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016; kt.).

11922.

120Ieškovas atsiliepime į atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

12122.1.

122Druskininkų savivaldybės administracija neskundė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties atmesti atsakovų prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, taip išreikšdama poziciją, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Nepaisant to, atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos kasaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis priimta netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios ir proceso teisės normas, o Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis turėtų būti panaikinta, perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Toks atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos prašymas vertintinas kaip nenuoseklus ir procesine prasme nelogiškas, nes, jį patenkinus, apeliacinės instancijos teisme būtų nagrinėjamas atsakovų Ž. P. ir Z. P. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. nutarties, kurios Druskininkų savivaldybės administracija neskundė.

12322.2.

124Aptariamos bylos vykdymo proceso šalys yra skolininkai – atsakovai Ž. P. ir Z. P. – ir išieškotoja – trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, kuriai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nutartimi išduotas vykdomasis raštas. Ieškovo nuomone, Druskininkų savivaldybės administracijos kasacinio skundo reikalavimai vertintini atsižvelgiant, be kita ko, ir į tai, kad nagrinėjamas klausimas nesukels jos interesams tiesioginių teisinių pasekmių, o byloje nėra duomenų, kad Druskininkų savivaldybės administracija būtų įgaliota atstovauti skolininkams ar išieškotojai.

12522.3.

126Druskininkų savivaldybės administracija neteisingai interpretuoja Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nepagrįstai nurodo, kad teismas nusprendė įpareigoti atsakovus Ž. P. ir Z. P. nugriauti gyvenamąjį namą ir atstatyti valčių nuomos punktą, klaidingai aiškina Statybos įstatymo nuostatas, apibrėžiančias naujos statybos ir rekonstravimo sąvokas. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija, teigdama, kad atsakovas Ž. P. teismo sprendimu įpareigotas atstatyti negyvenamosios paskirties pastatą – valčių nuomos punktą, neatsižvelgė į tai, kad visiškai sugriuvusio, sunaikinto, nugriauto statinio atstatymas Statybos įstatymo prasme laikytinas nauja statyba, kuri galima statinių neužimtame žemės paviršiaus plote (Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis). Tokiu atveju reikalingas statybą leidžiantis dokumentas ir žemės sklypo, kuriame ketinama vykdyti statybos darbus, savininko (šiuo atveju – Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimas, sutartis ar susitarimas (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5 dalies 6 punktas). Atsakovė neįvertino aplinkybės, kad šiems reikalavimams įgyvendinti bet kuriuo atveju reikėtų nugriauti esamą statinį – neteisėtai pastatytą gyvenamąjį namą. Kartu atsakovė savo kasaciniame skunde išdėstė planą, kad griautinas gyvenamasis namas galėtų būti rekonstruotas, kildindama tokią galimybę iš atsakovo pareigos atstatyti valčių nuomos punktą. Tačiau rekonstruoti galima tik esamą statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 72, 85 dalys) ir tik nustatyta tvarka gavus statybą leidžiantį dokumentą (Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl atsakovės argumentai, kad, rekonstruojant neteisėtai pastatytą gyvenamąjį namą, bus atstatytas nugriautas valčių nuomos punktas, vienas kitam prieštarauja ir neatitinka Statybos įstatymo reikalavimų.

12722.4.

128Nagrinėjant bylą buvo pripažinta, kad atsakovo Ž. P. lūkesčiai lengvatine tvarka naudotis žemės sklypu nėra teisėti, todėl negali būti ginami. Ši aplinkybė yra reikšminga, nes žemės sklypas, kuriame yra Druskininkų savivaldybės administracijos siekiamas išsaugoti (pertvarkant jį į kitos paskirties pastatą) atsakovams Ž. P. ir Z. P. priklausantis gyvenamasis namas, priklauso valstybei. Vilniaus apygardos teismui 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, atsakovai neturi teisinio pagrindo naudotis žemės sklypu nei pastato rekonstrukcijai, nei naujai statybai.

12922.5.

130Tuo atveju, jeigu būtų patenkintas atsakovų prašymas suteikti jiems galimybę rekonstruoti, o ne griauti, statinį, būtų neabejotinai pakeista ne tik teismo sprendimo rezoliucinė dalis, bet ir įsiteisėjusio ir vykdytino teismo sprendimo esmė. Tai reikštų, kad teismas, taikydamas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutą, turėtų pasisakyti dėl klausimo, kuris nebuvo svarstytas bylą nagrinėjant iš esmės. Be to, atsakovų siūlomas sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas yra tiesiogiai susijęs su teritorijų planavimo procesu ir naujų statybos leidimų išdavimu, tačiau teismas šioje stadijoje neturi galimybės spręsti minėtų klausimų.

13123.

132Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepime į atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13323.1.

134Druskininkų savivaldybės administracija netinkamai interpretuoja Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo rezoliucinę dalį, nurodydama, jog atsakovas Ž. P. turi pareigą atstatyti negyvenamosios paskirties pastatą – valčių nuomos punktą; atsakovams nebuvo nustatytas toks įpareigojimas, teismai dėl valčių nuomos punkto pasisakė tik nuomos santykių kontekste. Statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte yra reglamentuotas išimtinis atvejis, kada ir koks statinys gali būti atstatytas (kultūros paveldo statinys (jo dalis) arba statinys (jo dalis), kurį (kurią) nugriovus buvo pažeistas viešasis interesas). Tam, kad teismas nustatytų tokį įpareigojimą, byloje turėtų būti keliami reikalavimai ir pateikti įrodymai, o šiuo atveju to nebuvo. Vadinasi, pagal bylos medžiagą toks įpareigojimas nebuvo ir negalėjo būti taikytas, todėl kasacinio skundo argumentai dėl pareigos atstatyti valčių nuomos punktą yra visiškai nepagrįsti.

13523.2.

136Atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos argumentas, kad statybos leidimas atsakovui Ž. P. buvo išduotas dėl neteisėtų trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos veiksmų, yra aiškiai teisiškai nepagrįstas. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu ne tik nepanaikino jokio trečiojo asmens administracinio akto, bet ir nepripažino neteisėtais jokių trečiojo asmens veiksmų. Be to, aptariamas atsakovės kasacinio skundo argumentas nesudaro bylos nagrinėjimo dalyko ir nėra aišku, kokią įtaką jis turi byloje.

13723.3.

138Neaišku, kaip šios nutarties 17.4 punkte nurodyti atsakovės kasacinio skundo argumentai dėl asmenų, atsakingų už neteisėtos statybos padarinius, nustatymo yra susiję su skundo reikalavimu pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant bylą iš esmės, nebuvo keliami kaltų asmenų nustatymo klausimai, o po jos pasibaigimo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose iškelta administracinė byla Nr. eI-64-423/2019 pagal Ž. P. ir Z. P. skundą dėl žalos atlyginimo. Vadinasi, žalos atlyginimo klausimo aspektai, priešingai negu nurodo Druskininkų savivaldybės administracija, bus išnagrinėti teisminiu būdu.

13923.4.

140Druskininkų savivaldybės administracijos argumentai dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimo yra nepagrįsti. Atsakovės teiginiai, kad teismai be pagrindo neįvertino specialisto G. N. išvados ir teismo eksperto G. T. ekspertinio nagrinėjimo rezultatų, neturi teisinės reikšmės (CPK 347 straipsnio 2 dalis), nes šie įrodymai nebuvo pridėti prie bylos. Taip pat atmestini skundo argumentai, kad teismai nesivadovavo prejudicinę galią turinčiais sprendimais; atsakovė netinkamai sieja teismo sprendime nurodytas aplinkybes (apie teorines statybos galimybes ginčo teritorijoje) su tariama galimybe pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Byloje surinkta informacija patvirtina, kad šiuo atveju nėra galimybės įgyvendinti statytojo teisę ir gauti statybą leidžiantį dokumentą ginčo statiniui įteisinti.

141V. Prašymas sustabdyti civilinę bylą ir dėl jo pateikti rašytiniai paaiškinimai

14224.

143Atsakovas Ž. P. pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos Nr. 3K-7-91-701/2019 nagrinėjimą, iki EŽTT bus išnagrinėta Ž. P. peticija (Nr. 81624/17). Prašyme nurodyta, kad peticija yra grindžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 10 straipsnio ir Protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimais, padarytais priimant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017, kurių vykdymo tvarkos pakeitimo klausimas sprendžiamas šioje byloje. Kadangi EŽTT baigus nagrinėti Ž. P. peticiją gali atsirasti pagrindas pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnis) arba atnaujinti procesą (CPK 366 straipsnio 1 punktas), t. y. nuo EŽTT išaiškinimų priklausys nagrinėjamos bylos rezultatas, tai pripažintina, kad egzistuoja šios bylos ir EŽTT nagrinėjamos bylos prejudicinis ryšys, teikiantis pagrindą sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, kol EŽTT bus išnagrinėta byla pagal atsakovo peticiją (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 163 straipsnio 2 dalyje nustatytas privalomojo bylos sustabdymo pagrindas, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipiasi į EŽTT CPK 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais.

14425.

145Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė atmesti atsakovo Ž. P. prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą. Paaiškinimuose nurodė, kad klausimas dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo gali būti išspręstas ir be EŽTT sprendimo. Net jeigu šis teismas priimtų Lietuvai nepalankų sprendimą, egzistuotų galimybė atnaujinti civilinį procesą CPK 366 straipsnio 1 punkto pagrindu ir atnaujintoje civilinėje byloje spręsti tiek dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo modifikavimo, tiek dėl jo vykdymo tvarkos pakeitimo. Ieškovo vertinimu, egzistuoja EŽTT nagrinėjamos atsakovo peticijos ir civilinės bylos, kurioje nuspręsta įpareigoti atsakovus nugriauti jiems priklausantį statinį, prejudicinis ryšys, o ne peticijos nagrinėjimo ir civilinės bylos dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo (nagrinėjamos bylos) prejudicinis ryšys, todėl neegzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas privalomojo bylos sustabdymo pagrindas.

14626.

147Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija rašytiniuose paaiškinimuose prašė patenkinti atsakovo Ž. P. prašymą ir sustabdyti civilinės bylos Nr. 3K-7-91-701/2019 nagrinėjimą, iki EŽTT bus išnagrinėta Ž. P. peticija. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi šie argumentai:

14826.1.

149Byla turi būti sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes jos negalima nagrinėti tol, kol bus išspręsta EŽTT nagrinėjama byla P. prieš Lietuvą. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nėra nurodyta ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kad byla gali ir turi būti sustabdyta tik tuo atveju, kai jos negalima išnagrinėti dėl neišspręstos kitos nacionaliniame teisme nagrinėjamos civilinės, baudžiamosios ar administracinės bylos. Dėl to darytina išvada, kad ši norma taikytina ir tuo atveju, kai bylos negalima išnagrinėti dėl kitos užsienio šalies teisme nagrinėjamos bylos, jeigu tarp stabdytinos bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje būtų prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kitoje byloje nustatyti faktai turėtų teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje.

15026.2.

151Ši civilinė byla ir EŽTT pagal atsakovo peticiją nagrinėjama byla yra akivaizdžiai susijusios, nes EŽTT priimtame sprendime pasisakys klausimais, susijusiais su Konvencijos 6 straipsnio ir Protokolo Nr. 1 1 straipsnyje įtvirtintų teisių ir laisvių aiškinimu ir (ar) taikymu, inter alia (be kita ko), galimai pripažins nacionalinių teismų padarytus pažeidimus, o tai turės teisinės reikšmės prašomai sustabdyti bylai. Jeigu EŽTT nuspręstų, kad įpareigojimas nugriauti ginčo statinį yra neteisėtas arba neproporcinga priemonė tam tikslui, kurio buvo siekiama, ir kad tokiu būdu buvo pažeistas Konvencijos Protokolo Nr. 1 1 straipsnis, remiantis Konvencijos 46 straipsniu, Lietuvai kils pareiga imtis veiksmų konstatuotam žmogaus teisių pažeidimui nutraukti ir iki pažeidimo buvusiai situacijai atkurti. EŽTT priėmus Ž. P. palankų sprendimą, jo ir Z. P. pažeistos teisės galėtų būti apgintos atnaujinus procesą byloje arba byloje pagal prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, t. y. leidus neteisėtos statybos padarinius pašalinti ne nugriaunant pastatą, bet pertvarkant (rekonstruojant) jį į tokios paskirties statinį, kokio statyba yra galima (leidžiama), atsižvelgiant į pagrindinę tikslinę ginčo sklypo žemės naudojimo paskirtį, būdą ir pobūdį. Nesustabdžius nagrinėjamos bylos ir teismams nusprendus atmesti kasacinius skundus, kiltų rizika, kad, nugriovus pastatą, ateityje atsakovai negalėtų tinkamai apginti savo teisių pasinaudodami proceso atnaujinimo institutu (neliktų galimybės išsaugoti atsakovų pastatą), reikėtų spręsti žalos atlyginimo atsakovams klausimą. Jeigu EŽTT priimtų atsakovui Ž. P. nepalankų sprendimą, apeliacinės instancijos teismo sprendimo įvykdymo galimybė išliktų, nepriklausomai nuo to, kokį galutinį procesinį sprendimą šioje byloje priims kasacinis teismas.

15226.3.

153Egzistuojant tikimybei, kad EŽTT priims Ž. P. palankų sprendimą, po ko būtų atnaujintas procesas ir peržiūrėtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, negalima nagrinėti bylos dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, nes gali nebelikti jos dalyko, t. y. apeliacinės instancijos teismo sprendimo, nes, atnaujinus procesą ir pakartotinai išnagrinėjus ginčą iš esmės, sprendimas gali būti pakeistas ar netgi panaikintas.

15426.4.

155Remiantis CPK 163 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdo bylą, kai kreipiasi į EŽTT CPK 3 straipsnyje 6 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais. Atsakovės manymu, bylos sustabdymo dėl kreipimosi į EŽTT klausimas turi būti sprendžiamas vienodai tiek tuo atveju, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kreipiasi į EŽTT CPK 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais, tiek tuo atveju, kai bylos šalis pateikia peticiją ir EŽTT priima ją nagrinėti. Bylos sustabdymas negali priklausyti išimtinai nuo į EŽTT besikreipiančio subjekto, jeigu abiem atvejais siekiama gauti EŽTT išvadą (sprendimą) dėl Konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimo ar taikymo, reikalingą (reikšmingą) toje konkrečioje byloje.

15626.5.

157Byla turi būti sustabdyta ir CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, nes yra būtina sulaukti EŽTT sprendimo byloje P. prieš Lietuvą, kuriuo privalės vadovautis nacionaliniai teismai. Skubėjimas nagrinėti prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo būtų nesuprantamas ir nepateisinamas teisingumo vykdymo ir žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos kontekste, juolab kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pripažinę ir (ar) pabrėžę Konvencijos tiesioginį taikymą, Konvencijos viršenybę prieš nacionalinę teisę ir būtinumą vadovautis Konvencijos nuostatas aiškinančia EŽTT praktika (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas byloje Nr. 12/99-27/99-29/99-1/2000-2/2000; kt.). Priešingu atveju gali susiklostyti situacija, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, dar iki EŽTT sprendimo priėmimo išnagrinėjęs bylą pagal prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo, priims sprendimą, prieštaraujantį vėlesniam EŽTT sprendimui (Konvencijoje įtvirtintų teisių ir laisvių aiškinimo ar taikymo aspektu).

15826.6.

159Bylos sustabdymas nepažeis civilinio proceso tikslų ir principų, inter alia, įmanomai trumpiausio bylos išnagrinėjimo principo, kurio užtikrinimas negali paneigti teisės į teisingą teismą. EŽTT jurisprudencijoje pripažįstama, kad esant tam tikroms aplinkybėms nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančio teismo proceso rezultatų ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone (EŽTT 2007 m. sausio 11 d. sprendimas byloje Herbst prieš Vokietiją, peticijos Nr. 20027/02, par. 78).

16027.

161Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija rašytiniuose paaiškinimuose pažymėjo, kad nei CPK 163 straipsnyje, nei kituose teisės aktuose nenustatytas pagrindas dėl privalomo civilinės bylos sustabdymo, kai pateikiama peticija EŽTT, be to, įsiteisėjusių nacionalinio teismo procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra EŽTT nagrinėjimo dalykas. EŽTT vertina, ar nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos pažeidimo, o jo konstatavimas nelemia vienareikšmiškos išvados dėl priimtų procesinių sprendimų neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, jų nepanaikina (atsiranda CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas). Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat atkreipdama dėmesį į tai, kad byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (sustabdytas vykdymo procesas), taigi, sustabdžius civilinės bylos Nr. 3K-7-91-701/2019 nagrinėjimą iki Ž. P. peticijos išnagrinėjimo, proceso EŽTT trukmė nulemtų ir įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris priimtas ginant viešąjį interesą, vykdymo terminą, prašė dėl pareikšto prašymo spręsti teismo nuožiūra.

162Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

163VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

164Dėl civilinės bylos dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo sustabdymo, kai EŽTT yra nagrinėjama šios bylos šalies pateikta peticija

16528.

166Atsakovas Ž. P. kasaciniam teismui pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos Nr. 3K-7-91-701/2019 nagrinėjimą, iki EŽTT bus išnagrinėta jo peticija (Nr. 81624/17), prašymą grindė CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi.

16729.

168Išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad civilinės bylos sustabdymo pagrindai reglamentuojami CPK 1623–164 straipsniuose. Remiantis CPK 1623 straipsniu, byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose nustatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenustatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės.

16930.

170CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, jog, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).

17131.

172CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.

17332.

174Dėl šios normos aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo yra konstatuota, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2012; kt.); teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2010; kt.); kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2006; kt.); kitoje byloje nustatytini faktai, aplinkybės turi būti tokios svarbios ir reikšmingos nagrinėjamai bylai, kad, jų nenustačius kitoje byloje, pirmojoje byloje teismo sprendimas negali būti priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-695/2017, 53 punktas).

17533.

176Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo sustabdymo atveju sustabdyti bylą siekiama išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat kad nereikėtų tų pačių faktų nustatyti kelis kartus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; kt.).

17734.

178Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo pateiktas prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo esant kreipimuisi į EŽTT dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo kitoje susijusioje byloje, yra konstatavęs, kad nei CPK 163 straipsnis, nei joks kitas įstatymas nenustato tokio privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindo kaip peticijos pateikimas EŽTT dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo kitoje civilinėje byloje; EŽTT neperžiūri valstybių nacionalinių teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo, o tik vertina, ar nėra pagrindo konstatuoti Konvencijos pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017, 20 punktas).

17935.

180Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog EŽTT yra ne kartą konstatuota, kad ne jo funkcija nagrinėti nacionalinių teismų tariamai padarytas fakto ir teisės klaidas, nebent jei ir tiek, kiek jos gali pažeisti Konvencijoje saugomas teises ir laisves (žr., pvz., Didžiosios kolegijos sprendimą byloje Garc?a Ruiz prieš Ispaniją, peticijos Nr. 30544/96, par. 28).

18136.

182Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį reguliavimą ir jį aiškinant suformuotą teismų praktiką, sprendžia, kad atsakovo prašymas sustabdyti šią civilinę bylą, kol EŽTT išnagrinės jo peticiją, CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu negali būti patenkintas, nes neegzistuoja šioje teisės normoje nurodytos ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotos jos taikymo sąlygos. Kaip jau buvo nurodyta, EŽTT nenustato bylai reikšmingų fakto ir teisės klausimų (kurių negalėtų nustatyti konkrečią civilinę bylą nagrinėjantis teismas), nagrinėdamas peticijas nesukuria prejudicijos, todėl šios civilinės bylos išnagrinėjimo galimybė nepriklauso nuo EŽTT priimtos atsakovo peticijos išsprendimo. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad EŽTT nebus sprendžiamas klausimas, susijęs su teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu, kuris yra šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl pripažintina, kad EŽTT priimtas sprendimas nagrinėjamai bylai neturės prejudicinės galios CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, juolab kad įsiteisėjusios nacionalinio teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas nėra EŽTT nagrinėjimo dalykas. Net ir šiam teismui konstatavus Konvencijos pažeidimą, tai nelemtų vienareikšmiškos išvados dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 neteisėtumo ir (ar) nepagrįstumo, jos nepanaikintų.

18337.

184Atsakovas kaip vieną iš savo prašymo dėl bylos sustabdymo pagrindų taip pat nurodė CPK 163 straipsnio 2 dalį. Šioje normoje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdo bylą, kai kreipiasi į EŽTT CPK 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka ir pagrindais.

18538.

186Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 163 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas specialus civilinės bylos sustabdymo pagrindas, jis siejamas su CPK 3 straipsnio 6 dalyje reglamentuojamu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kreipimusi į EŽTT su prašymu pateikti konsultacinę išvadą dėl principinių klausimų, susijusių su Konvencijoje ar jos protokoluose apibrėžtų teisių ir laisvių aiškinimu ar taikymu. Nurodytu pagrindu civilinė byla turi būti sustabdoma tada, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nustatęs, kad negali išnagrinėti civilinės bylos be EŽTT konsultacinės išvados konkrečiu su nagrinėjama byla susijusiu klausimu, kreipiasi į šį teismą. Toks įstatymų leidėjo reguliavimas iš esmės reiškia, kad bylos sustabdymas yra būtina Konvencijoje ir CPK 3 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės įgyvendinimo sąlyga, nes kreipimusi į EŽTT dėl konsultacinės išvados kartu pripažįstama, jog ši išvada yra būtina bylai tinkamai išnagrinėti.

18739.

188Situacija, kai byloje dalyvaujantis asmuo pateikia prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą dėl to, kad jis (ar kitas asmuo) yra pateikęs peticiją EŽTT ir ši jo peticija EŽTT yra priimta nagrinėti, neatitinka CPK 163 straipsnio 2 dalies taikymo sąlygų tiek dėl subjekto, kuris kreipėsi į EŽTT, tiek dėl šiam teismui pateiktų klausimų aiškaus sąsajumo su civiline byla, kurią prašoma sustabdyti (tokį reikėtų vertinti atskirai). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad specialias teisines situacijas reguliuojanti CPK 163 straipsnio 2 dalies nuostata tiesiogiai nėra taikoma tais atvejais, kai peticiją EŽTT pateikia savo teises ginantis asmuo (ne teisinę išvadą siekiantis gauti Lietuvos Aukščiausiasis Teismas).

18940.

190Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad, kaip buvo pažymėta pirmiau, bendrieji bylos sustabdymo pagrindai įtvirtinti CPK 163 straipsnio 1 dalyje, 164 straipsnyje, juose nustatyti privalomo ir fakultatyvaus bylos sustabdymo atvejai. Dėl to pripažintina, kad būtent šiais pagrindais turi būti remiamasi byloje dalyvaujantiems asmenims siekiant civilinės bylos sustabdymo. Atitinkamai, kadangi egzistuoja įstatymas, reglamentuojantis ginčo procesinį santykį, byloje nėra pagrindo pagal įstatymo analogiją taikyti specialiąją CPK 163 straipsnio 2 dalies normą (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (dėl įstatymo analogijos taikymo taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-503-469/2016 44 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

19141.

192Dėl atsakovo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą papildomai pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nepagrįstas civilinės bylos sustabdymas nedera su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais ir juos aiškinančia EŽTT praktika dėl teismo pareigos užtikrinti spartų procesą. Be pagrindo užtęsiamas bylos išnagrinėjimas neatitinka civilinio proceso tikslo kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), civilinio proceso koncentruotumo principo (CPK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017, 24 punktas).

19342.

194EŽTT bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pernelyg ilga proceso byloje trukmė neatitinka bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo. EŽTT yra pažymėjęs, kad nacionalinis teismas neatleistas nuo pareigos užtikrinti bylos nagrinėjimą per protingą laiką ir kiekvienu atveju sustabdydamas bylą tol, kol bus išspręsta kita byla, nacionalinis teismas privalo tinkamai nustatyti šių bylų tiesioginį ryšį (EŽTT 2015 m. rugsėjo 3 d. sprendimas byloje Bekerman prieš Lichtenšteiną, peticijos Nr. 34459/10, par. 91).

19543.

196Išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, konstatuoja, kad atsakovo Ž. P. prašyme dėl šios civilinės bylos nagrinėjimo sustabdymo, iki EŽTT bus išnagrinėta atsakovo peticija, pateikti argumentai neteikia pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte ar 2 dalyje įtvirtinti privalomojo bylos sustabdymo pagrindai, dėl to šis Ž. P. prašymas atmestinas.

197Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo

19844.

199Civilinio proceso taisyklės reglamentuoja, kad teismas išsprendžia bylą iš esmės priimdamas sprendimą (CPK 259 straipsnio 1 dalis). Kai ištirti visi įrodymai ir teismas gali išspręsti byloje pareikštų visų reikalavimų pagrįstumo klausimą, priimamas galutinis sprendimas; juo ginčas išsprendžiamas visiškai (CPK 260 straipsnis). Sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Be to, įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis).

20045.

201CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmiau nurodytų taisyklių išimtis, pagal kurią teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

20246.

203Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo sprendimas ne visuomet gali būti įvykdytas jame nurodyta tvarka. Teismo sprendimo nevykdymą gali lemti tiek skolininko nesąžiningumas, kai jis vengia įvykdyti sprendimą, tiek neįvykdymo padarinių nenurodymas teismo sprendime, kai atsakovas sprendimu įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tiek objektyvios aplinkybės, kurioms susidėjus teismo sprendimas negali būti vykdomas jame nurodytu būdu. Tokiais atvejais bylos šalys, vadovaudamosi CPK 284 straipsnio 1 dalimi, turi teisę prašyti teismo pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas – tai kitokios sprendimo įvykdymo tvarkos nustatymas, palyginti su teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodyta jo įvykdymo tvarka ar įprastine tam tikros rūšies sprendimų vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013).

20447.

205Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrina įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumą ir vykdytinumą, bylos šalies, kurios naudai priimtas sprendimas, teisėtų interesų apsaugą. Kadangi prašymas pakeisti sprendimo vykdymo tvarką nagrinėjamas šiam įsigaliojus, tai, spręsdamas tokį klausimą, teismas yra saistomas sprendimo rezoliucinėje dalyje išdėstyto patenkinto materialiojo reikalavimo turinio ir negali keisti sprendimo esmės. CPK 284 straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo institutas nėra skirtas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti. Teismas, pakeisdamas sprendimo vykdymo tvarką, negali išplėsti ar susiaurinti šalių įrodinėtų ir sprendimu suteiktų teisių ar nustatytų pareigų, sukurti pareigų kitiems, nei nurodyti teismo sprendime, kurio vykdymo tvarka keičiama, asmenims (išskyrus jų teisių perėmėjus) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013; kt.).

20648.

207Kasacinis teismas yra konstatavęs pagrindą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką, kai atsakovas sprendimu buvo įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, tačiau teismo sprendime nebuvo nurodyti jo neįvykdymo padariniai (sprendimo vykdymo tvarka pakeista nustatant konkrečius įpareigojimus ginčo šalims ir konkrečius terminus įsipareigojimams įvykdyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-29/2006); taip pat kai vykdant sprendimą dėl turto grąžinimo natūra (restitucija natūra) paaiškėjo, kad turto ar jo dalies natūra nebėra ir įvykdyti sprendimo – grąžinti turto – neįmanoma (sprendimo vykdymo tvarka pakeista priteisiant turto vertės ekvivalentą pinigais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2014; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-611/2017).

20849.

209Kita vertus, pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką buvo atsisakyta byloje, kurioje tą padarius šis sprendimas sukeltų pareigų ne tik jame nurodytam skolininkui, bet ir kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013); taip pat kai pagal prašomą sprendimo, kuriuo atsakovai įpareigoti savo sąskaita ir nekeičiant parduoto buto ploto atlikti jo trūkumų šalinimo darbus, vykdymo tvarkos pakeitimą trūkumai galėtų būti šalinami keičiant buto plotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-346/2013).

21050.

211Nagrinėjamoje byloje atsakovai pateikė prašymą pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-741-450/2016 vykdymo tvarką: užuot nugriovus pastatą – gyvenamąjį namą, leisti rekonstruoti esamą statinį pagal rekreacinėje zonoje leidžiamų statinių paskirtį, nustatyti terminą statybos padariniams pašalinti. Teismo sprendimas, kurio vykdymo tvarką prašoma pakeisti, buvo priimtas išnagrinėjus prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį dėl administracinių aktų, nuomos sutarties ir statybą leidžiančio dokumento panaikinimo bei statinių nugriovimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, Vilniaus apygardos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir 2016 m. gruodžio 23 d. priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino, be kita ko, įpareigojo atsakovus Ž. P. ir Z. P. per 6 mėnesius nugriauti pastatą – gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, pirmiau nurodytą apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

21251.

213Atsakovai Ž. P. ir Z. P. savo prašyme dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nurodė, kad nagrinėjant ginčą iš esmės nebuvo teikiami ir svarstomi alternatyvūs neteisėtos statybos padarinių šalinimo variantai, todėl liko neįvertinta, kad pastato pertvarkymas į negyvenamosios (paslaugų) paskirties pastatą labiau atitiktų Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime deklaruotą siekiamą teisingumą, be to, atsakovai patirtų mažesnę finansinę naštą. Kadangi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šį atsakovų Ž. P. ir Z. P. prašymą atmetė, jie, taip pat atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija pateikė kasacinius skundus.

21452.

215Ž. P. ir Z. P. kasaciniame skunde iš esmės palaikė savo prašyme nurodytus argumentus, papildomai pažymėjo, kad atmesdami prašymą teismai netinkamai taikė sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo jas aiškinant suformuotos kasacinio teismo praktikos. Atsakovai pabrėžė, kad nagrinėjant ginčą dėl statybų teisėtumo nebuvo įvertinta galimybė pašalinti neteisėtos statybos padarinius ne nugriaunant ginčo statinį, bet jį pertvarkant (rekonstruojant) į kitos paskirties statinį, kurio statyba ginčo žemės sklype yra galima, nurodė kasacinio teismo praktiką, pagal kurią, net ir nesant galiojančio detaliojo plano, pastato pertvarkymo (rekonstrukcijos) galimybė turi būti įvertinta pagal aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentą – bendrąjį planą.

21653.

217Druskininkų savivaldybės administracija kasaciniame skunde taip pat laikėsi pozicijos, kad, priimant sprendimą, kurio vykdymo tvarką prašoma pakeisti, nebuvo įvertinti alternatyvūs neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdai, o atsakovų prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, neatsižvelgė į tai, kad prašomas teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas užtikrintų ne tik atsakovų, bet ir Lietuvos Respublikos interesus, nepakeistų teismo sprendimo esmės.

21854.

219Išplėstinė teisėjų kolegija, vertindama kasacinių skundų argumentus, kad teismai nepagrįstai atsisakė pakeisti apeliacinės instancijos teismo sprendimo vykdymo tvarką, pirmiausia atkreipia dėmesį į šio sprendimo ir jo teisėtumą vertinusio kasacinio teismo nutarties turinį.

22055.

221Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime nustatė, kad gyvenamųjų namų statyba ginčo teritorijoje esant nustatytai kurortų apsaugos zonai yra negalima. Proporcingumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principų aspektu teismas sprendė, kad pažeistas viešasis interesas nusveria statytojų ir statinius nusipirkusių asmenų interesą įgyti nuosavybės teisę į ginčo pastatus, kurie negali būti nuosavybės teisės objektai, nes pastatyti nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, todėl įpareigojo atsakovus Ž. P. ir Z. P. per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti pastatus.

22256.

223Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 nurodė, kad, panaikinus ginčo detalųjį planą kaip parengtą pažeidžiant imperatyviąsias teisės normas ir neteisėtai patvirtintą, sprendžiant dėl neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdo, reikšmingi byloje analizuotų bendrojo plano bei turizmo ir rekreacinių teritorijų specialiojo plano sprendiniai. Bendrajame plane ginčo teritorija nepriskirta prie teritorijų, kurių galimas naudojimo būdas – gyvenamoji, priešingai – šio plano sprendiniais ginčo teritorija įvardyta kaip rekreacinė. Bendrojo plano Kraštovaizdžio tvarkymo brėžinyje ji pažymėta ne tik kaip viešųjų erdvių pasyvios rekreacijos teritorija, bet ir kaip Druskininkų miesto rekreaciniai ir bendro naudojimo želdynai. Taip pat pagal Druskininkų savivaldybės turizmo ir rekreacinių teritorijų specialųjį planą ginčo žemės sklypas patenka į rekreacinio naudojimo neurbanizuojamą teritoriją, jai nustatyti aplinkosaugos apribojimai – paviršinio vandens telkinių apsaugos zona, kraštovaizdžio vizualinė apsauga, taip pat kiti apribojimai – rekreacinių teritorijų apsauga, kurorto apsauga. Ginčo statyba prieštarauja imperatyviems reikalavimams, nustatytiems specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis – Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 77 punkto nuostatoms, pagal kurias kurorto apsaugos zonoje draudžiama gyvenamoji statyba (nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 98 punktas).

22457.

225Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad nustatyti ginčo žemės sklypo naudojimo ribojimai (inter alia, gyvenamosios statybos leistinumo aspektu) kurorto statusą turinčio miesto centrinėje dalyje nėra savitiksliai, jie nulemti rekreacijai tinkamo ir dėl to svarbaus kurortui sklypo pobūdžio, pagrįsti būtinumu užtikrinti tokios teritorijos racionalų ir tikslingą naudojimą. Rekreacijai tinkamos teritorijos mieste ištekliai yra riboti, todėl negali būti naudojami ne pagal paskirtį. Rekreacinio pobūdžio teritorijoje pastačius gyvenamąjį namą ir valstybinės žemės sklypą naudojant jam eksploatuoti, sudarkoma visos viešai rekreacijai tinkamos teritorijos naudojimo vienovė – dalis poilsiui skirtos teritorijos tampa neprieinama visuomenei. Atsižvelgdamas į tai, vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 9 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės pašalinti neteisėtos statybos padarinius pastato nenugriaunant (nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 99 punktas).

22658.

227Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis apeliacinės instancijos ir kasacinio teismo padarytomis išvadomis, konstatuoja, kad nagrinėdami bylą dėl ginčo esmės teismai išsprendė statybų neteisėtumo ir jų padarinių pašalinimo klausimą, t. y. nustatė, kaip gali ir turi būti pašalinti neteisėtos statybos padariniai. Nors apeliacinės instancijos teismas dėl šio klausimo plačiau nepasisakė, kasacinis teismas išsamiai įvertino visus galimus neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdus, taip pat ir galimybę įteisinti neteisėtai pastatytą statinį – gyvenamąjį namą, bet jos taikymo pagrindų nekonstatavo. Taigi ginčą sprendžiant iš esmės buvo nustatytos reikšmingos aplinkybės ir jų pagrindu padaryta išvada, kad egzistuoja vienintelis neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdas – nugriauti neteisėtai pastatytą statinį.

22859.

229Nurodytų aplinkybių kontekste išplėstinė teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos ir kasaciniam teismams nusprendus, jog neteisėtos statybos padariniai turi būti pašalinti nugriaunant neteisėtai pastatytą statinį, atsakovų prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką nagrinėję teismai pagrįstai pripažino, jog Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo pakeitimas leidžiant atsakovams rekonstruoti esamą statinį pagal rekreacinėje zonoje leidžiamų statinių paskirtį reikštų įsiteisėjusio teismo sprendimo esmės pakeitimą, juo šalims suteiktų teisių išplėtimą ir nustatytų pareigų susiaurinimą, kurie, remiantis CPK 284 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktika, nėra galimi (šios nutarties 47 punktas).

23060.

231Pažymėtina, kad, teismui sprendžiant statybos teisėtumo ir statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimo klausimą, konkretaus būdo, kaip bus šalinami neteisėtos statybos padariniai (įpareigojimas nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti (atkurti) statinį (jo dalį), gavus naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį; pagal tinkamai pertvarkytus dokumentus išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą, jei jis buvo išduotas neteisėtai dėl institucijų neteisėtai atliktų procedūrų), vertinimas sudaro tokio pobūdžio bylos nagrinėjimo dalyką. Atitinkamai konkretus teismo parinktas būdas, nurodytas teismo sprendime, sudaro teismo sprendimo esmę. Situacija, kai asmens, teismo sprendimu įpareigoto nugriauti statinį, prašymu tokio sprendimo vykdymo tvarka būtų pakeista suteikiant šiam asmeniui teisę perstatyti statinį, neatitiktų pirmiau šioje nutartyje aptartos praktikos (šios nutarties 47, 48 punktai), pagal kurią teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimas galimas, kai teismo sprendime nurodyta jo vykdymo forma pakeičiama kita lygiaverte arba kitoks pakeitimas atliekamas užtikrinant, jog teismo sprendimas būtų įvykdytas nenukrypstant nuo jame nurodytos sprendimo esmės (teismo patenkinto materialiojo reikalavimo (jo dalies).

23261.

233Išplėstinė teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais kasacinių skundų argumentų, kad byloje nebuvo spręstas klausimas dėl alternatyvių neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdų (galimybės rekonstruoti statinį), nes atsakovai, laikydamiesi pozicijos, jog ginčo statyba buvo teisėta, neteikė tai patvirtinančių argumentų.

23462.

235Šiuo aspektu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovai Ž. P. ir Z. P. byloje laikėsi principinės pozicijos, jog gyvenamojo namo statyba (duomenys neskelbtini) yra galima, tačiau taip pat atskiruose dokumentuose ar pasisakymuose išreiškė poziciją, kad jeigu teismas spręstų visiškai ar iš dalies patenkinti ieškinį, atsakovams turėtų būti sudaryta galimybė pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir įteisinti pastatytą statinį. Tokie argumentai, nors ir glaustai bei lakoniškai, atsakovų Ž. P. ir Z. P. buvo pateikti tiek pirmosios instancijos teisme išsakytoje baigiamojoje kalboje, kuri pridėta prie bylos (8 t., b. l. 187), tiek atsiliepime į apeliacinį skundą (9 t., b. l. 77–78), tiek kasaciniame skunde (10 t., b. l. 149–152). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 neteisėtos statybos padarinių pašalinimo klausimą išsprendė įvertinęs visus byloje esančius duomenis, taigi ir atsakovų paminėtą galimybę pertvarkyti dokumentus ir įteisinti statinį (tokia apimtimi, kokia atsakovai juos pateikė teismui atsikirsdami į ieškinį ir paskesnius ieškovo procesinius dokumentus). Ši kasacinio teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama (CPK 362 straipsnio 1 dalis).

23663.

237Kasacinis teismas pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12, 178 straipsniai), pagal jį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Ši nuostata reiškia, kad ieškovas turi pareigą įrodyti savo reikalavimą pagrindžiančias aplinkybes, o atsakovas – įrodyti savo atsikirtimus. Tiek, kiek tai neprieštarauja atskiriems CPK reikalavimams, šalys laisvos pasirinkti savo strategiją byloje – ką ir kokia apimtimi ginčyti, kokius reikalavimus reikšti, kokiais atsikirtimais gintis nuo pareikšto ieškinio, kokius savo poziciją patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus pateikti ir pan. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimų ar atsikirtimų į juos pagrįstumo, vertina kiekvienos iš bylos šalių pateiktus argumentus ir įrodymus bei jų pagrindu padaro atitinkamas išvadas (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

23864.

239Remiantis nurodytais argumentais pripažintina, kad atsakovai, byloje dėl ginčo statinio statybos teisėtumo pasirinkę gynybos nuo prokuroro ieškinio strategiją, pagal kurią nuosekliai įrodinėjo, kad statyba teisėta (padarinių šalinimo klausimas ir galimi jo būdai neturėtų būti sprendžiami, todėl išsamiau dėl jų procese nepasisakė), netenka teisės procese dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo reikšti argumentų dėl kitokio neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdo parinkimo. Priešingas vertinimas neatitiktų nei CPK 284 straipsnio reguliavimo, nei CPK 7, 12, 13 straipsniuose įtvirtintų principų, juolab kad kreipdamiesi dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo atsakovai Ž. P. ir Z. P. nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios negalėjo būti pateiktos teismui sprendžiant ginčą iš esmės ir kurios būtų nulėmusios būtinybę priimti kitokį procesinį sprendimą nei nurodytas Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartyje.

24065.

241Tai konstatavusi, išplėstinė teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinių skundų argumentų dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią, nesant galiojančio detaliojo plano, pertvarkymo (rekonstrukcijos) galimybė turi būti įvertinta pagal aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentą, taip pat atsiliepimų į kasacinį skundą argumentų, kad, panaikinus valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį, atsakovai Ž. P. ir Z. P. neturi teisinio pagrindo naudotis valstybinės žemės sklypu ar jį valdyti ir jame vykdyti naujos statybos, nes šie argumentai neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui ir nuoseklios teisės aiškinimo bei taikymo praktikos formavimui.

24266.

243Išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad kasacinių skundų argumentai neteikia pagrindo panaikinti ar pakeisti teisėtą ir pagrįstą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą, todėl jis paliktinas galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

244Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių

24567.

246Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 15,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 1 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Konstatavus, kad atsakovų Ž. P. ir Z. P. kasacinis skundas bei Druskininkų savivaldybės administracijos kasacinis skundas netenkintini, šių išlaidų atlyginimas iš subjektų, pateikusių kiekvieną kasacinį skundą, priteistinas lygiomis dalimis, t. y. po 7,96 Eur (atitinkamai iš Ž. P. ir Z. P. – iš kiekvieno po 3,98 Eur) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 2 dalis).

24768.

248Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi buvo patenkintas atsakovų Ž. P. ir Z. P. prašymas ir pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas vykdymo procese Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu nustatyto įpareigojimo atsakovams Ž. P. ir Z. P. per 6 mėnesius nugriauti pastatą – gyvenamąjį namą vykdymas, iki bus priimtas kasacinio teismo procesinis sprendimas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-2455-852/2018.

24969.

250Kasaciniam teismui atmetus kasacinius skundus ir palikus galioti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį, konstatuojant, kad teismai pagrįstai atsisakė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimo vykdymo tvarką, išnyko pagrindas taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. gruodžio 31 d. nutartimi nustatytas laikinąsias apsaugos priemones.

251Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalimi, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

252Netenkinti Ž. P. prašymo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą.

253Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

254Priteisti valstybei iš Druskininkų savivaldybės administracijos (j. a. k. 188776264) 7,96 Eur (septynis Eur 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

255Priteisti valstybei iš Ž. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,98 Eur (tris Eur 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

256Priteisti valstybei iš Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,98 Eur (tris Eur 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

257Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Išplėstinė teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, įtvirtinančių... 7. 2.... 8. Atsakovai Ž. P. ir Z. P. prašė teismo pakeisti Vilniaus apygardos teismo... 9. 3.... 10. Prašyme nurodė, kad pastato nugriovimas, kai egzistuoja įstatyme nustatyta... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė... 12. 4.... 13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. nutartimi atsakovų... 14. 5.... 15. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d.... 16. 6.... 17. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 22 d.... 18. 7.... 19. Teismas sprendė, kad atsakovų prašymas pakeisti Vilniaus apygardos teismo... 20. 8.... 21. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant klausimą, ar įpareigoti statytoją... 22. 9.... 23. Teismas padarė išvadą, kad ginčo atveju yra galimas tik vienintelis... 24. 10.... 25. Teismas nurodė, kad, pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir... 26. 11.... 27. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovų Ž. P. ir Z.... 28. 12.... 29. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šioje byloje... 30. 13.... 31. Teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė, jog... 32. 14.... 33. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d.... 34. 15.... 35. Teismas konstatavo, kad bylą išnagrinėjus iš esmės parenkant konkretų... 36. III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 37. 16.... 38. Kasaciniu skundu atsakovai Ž. P. ir Z. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 39. 16.1.... 40. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai siekia pakeisti... 41. 16.2.... 42. Teismai neatsižvelgė į aplinkybę, kad byloje yra kilęs ginčas dėl... 43. 16.3.... 44. Vilniaus apygardos teismas, priimdamas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimą,... 45. 16.4.... 46. Aplinkybę, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimu... 47. 16.5.... 48. Teismai konstatavo, kad pastato rekonstrukciją leidžiantis dokumentas... 49. 16.6.... 50. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama... 51. 17.... 52. Kasaciniu skundu atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija prašo... 53. 17.1.... 54. Kasaciniu skundu nekvestionuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išvada, kad... 55. 17.2.... 56. Kadangi 2014 m. birželio 4 d. statybos leidimą, kurio pagrindu, be kita ko,... 57. 17.3.... 58. Teismai nepagrįstai sprendė, kad, nesant Vijūnėlės parko teritorijos... 59. 17.4.... 60. Pripažinus, kad pastato rekonstrukcija yra galima, teismo sprendimo vykdymo... 61. 17.5.... 62. Ieškinio reikalavimą dėl statybos leidimo panaikinimo ir statybos padarinių... 63. 17.6.... 64. Teismai netinkamai aiškino ir taikė įrodymus bei įrodinėjimą... 65. 18.... 66. Ieškovas atsiliepime į atsakovų Ž. P. ir Z. P. kasacinį skundą prašo... 67. 18.1.... 68. Atsakovai neteisingai interpretuoja Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio... 69. 18.2.... 70. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime konstatavo, kad,... 71. 18.3.... 72. Teismų nustatytos aplinkybės ir pateikti argumentai aktualūs sprendžiant... 73. 19.... 74. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į atsakovų Ž. P. ir Z. P.... 75. 19.1.... 76. Byloje nėra ginčo dėl to, jog įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos teismo... 77. 19.2.... 78. Teismai, nagrinėdami bylą iš esmės, išsamiai įvertino galimus taikyti... 79. 19.3.... 80. Nuosavybės teisę į pastatytą statinį pagal Lietuvos Respublikos civilinio... 81. 19.4.... 82. Kadangi teismams nagrinėjant bylą iš esmės buvo nustatyta, kad šio ginčo... 83. 19.5.... 84. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. birželio 22 d. nutartyje... 85. 19.6.... 86. Šios nutarties 16.6 punkte nurodytoje administracinėje byloje nagrinėjamas... 87. 20.... 88. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 89. 20.1.... 90. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 23 d. sprendimas, kuriuo atsakovai... 91. 20.2.... 92. Dėl statinio nugriovimo pasisakė tiek Vilniaus apygardos teismas 2016 m.... 93. 20.3.... 94. Net ir įpareigoti nugriauti statinį atsakovai neprarado teorinės galimybės... 95. 20.4.... 96. Jeigu atitinkami faktai ir teisinis reguliavimas, sudarę pagrindą statinio... 97. 20.5.... 98. Atsakovai turėjo įvertinti bylos pobūdį, nurodomus pažeidimus ir savo... 99. 20.6.... 100. Kasaciniame skunde keliamas įrodinėjimo taisyklių aiškinimo ir taikymo... 101. 20.7.... 102. Šios nutarties 16.4 punkte nurodyti argumentai nepagrįsti. Atsakovų... 103. 20.8.... 104. Teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik kai statytojas, be kita ko,... 105. 20.9.... 106. Atsakovai 36 proc. baigtumo gyvenamąjį namą įsigijo 2014 m. balandžio 25... 107. 21.... 108. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į atsakovės Druskininkų... 109. 21.1.... 110. Atsakovų Ž. P. ir Z. P. prašymą pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką... 111. 21.2.... 112. Remiantis CK 4.47 straipsnio 4 punktu, statytojas įgyja nuosavybės teisę į... 113. 21.3.... 114. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad atsakovai nesiekia iš esmės pakeisti... 115. 21.4.... 116. Teismams nagrinėjant ginčą iš esmės panaikinus ginčo teritorijos... 117. 21.5.... 118. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2017 m. birželio 22 d. nutartyje... 119. 22.... 120. Ieškovas atsiliepime į atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos... 121. 22.1.... 122. Druskininkų savivaldybės administracija neskundė Vilniaus miesto apylinkės... 123. 22.2.... 124. Aptariamos bylos vykdymo proceso šalys yra skolininkai – atsakovai Ž. P. ir... 125. 22.3.... 126. Druskininkų savivaldybės administracija neteisingai interpretuoja Vilniaus... 127. 22.4.... 128. Nagrinėjant bylą buvo pripažinta, kad atsakovo Ž. P. lūkesčiai lengvatine... 129. 22.5.... 130. Tuo atveju, jeigu būtų patenkintas atsakovų prašymas suteikti jiems... 131. 23.... 132. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 133. 23.1.... 134. Druskininkų savivaldybės administracija netinkamai interpretuoja Vilniaus... 135. 23.2.... 136. Atsakovės Druskininkų savivaldybės administracijos argumentas, kad statybos... 137. 23.3.... 138. Neaišku, kaip šios nutarties 17.4 punkte nurodyti atsakovės kasacinio skundo... 139. 23.4.... 140. Druskininkų savivaldybės administracijos argumentai dėl įrodinėjimą ir... 141. V. Prašymas sustabdyti civilinę bylą ir dėl jo pateikti rašytiniai... 142. 24.... 143. Atsakovas Ž. P. pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos Nr.... 144. 25.... 145. Ieškovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė atmesti atsakovo... 146. 26.... 147. Atsakovė Druskininkų savivaldybės administracija rašytiniuose... 148. 26.1.... 149. Byla turi būti sustabdyta CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nes... 150. 26.2.... 151. Ši civilinė byla ir EŽTT pagal atsakovo peticiją nagrinėjama byla yra... 152. 26.3.... 153. Egzistuojant tikimybei, kad EŽTT priims Ž. P. palankų sprendimą, po ko... 154. 26.4.... 155. Remiantis CPK 163 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas... 156. 26.5.... 157. Byla turi būti sustabdyta ir CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, nes yra... 158. 26.6.... 159. Bylos sustabdymas nepažeis civilinio proceso tikslų ir principų, inter alia,... 160. 27.... 161. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija... 162. Išplėstinė teisėjų kolegija... 163. VI. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 164. Dėl civilinės bylos dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo... 165. 28.... 166. Atsakovas Ž. P. kasaciniam teismui pateikė prašymą sustabdyti civilinės... 167. 29.... 168. Išplėstinė teisėjų kolegija nurodo, kad civilinės bylos sustabdymo... 169. 30.... 170. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo... 171. 31.... 172. CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti... 173. 32.... 174. Dėl šios normos aiškinimo ir taikymo kasacinio teismo yra konstatuota, kad... 175. 33.... 176. Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga privalomojo bylos nagrinėjimo... 177. 34.... 178. Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo pateiktas prašymas dėl... 179. 35.... 180. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog EŽTT yra ne kartą... 181. 36.... 182. Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teisinį... 183. 37.... 184. Atsakovas kaip vieną iš savo prašymo dėl bylos sustabdymo pagrindų taip... 185. 38.... 186. Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 163 straipsnio 2 dalyje... 187. 39.... 188. Situacija, kai byloje dalyvaujantis asmuo pateikia prašymą sustabdyti... 189. 40.... 190. Šiuo aspektu išplėstinė teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad, kaip buvo... 191. 41.... 192. Dėl atsakovo prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą papildomai pažymėtina,... 193. 42.... 194. EŽTT bylos stabdymo klausimu savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad pernelyg... 195. 43.... 196. Išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus,... 197. Dėl teismo sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimo... 198. 44.... 199. Civilinio proceso taisyklės reglamentuoja, kad teismas išsprendžia bylą iš... 200. 45.... 201. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmiau nurodytų taisyklių išimtis,... 202. 46.... 203. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad teismo... 204. 47.... 205. Kasacinio teismo taip pat pažymėta, kad teismo sprendimo vykdymo tvarkos... 206. 48.... 207. Kasacinis teismas yra konstatavęs pagrindą pakeisti teismo sprendimo vykdymo... 208. 49.... 209. Kita vertus, pakeisti teismo sprendimo vykdymo tvarką buvo atsisakyta byloje,... 210. 50.... 211. Nagrinėjamoje byloje atsakovai pateikė prašymą pakeisti Vilniaus apygardos... 212. 51.... 213. Atsakovai Ž. P. ir Z. P. savo prašyme dėl apeliacinės instancijos teismo... 214. 52.... 215. Ž. P. ir Z. P. kasaciniame skunde iš esmės palaikė savo prašyme nurodytus... 216. 53.... 217. Druskininkų savivaldybės administracija kasaciniame skunde taip pat laikėsi... 218. 54.... 219. Išplėstinė teisėjų kolegija, vertindama kasacinių skundų argumentus, kad... 220. 55.... 221. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 23 d. sprendime nustatė, kad... 222. 56.... 223. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. birželio 22 d. nutartyje civilinėje... 224. 57.... 225. Kasacinis teismas taip pat pažymėjo, kad nustatyti ginčo žemės sklypo... 226. 58.... 227. Išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau nurodytomis apeliacinės... 228. 59.... 229. Nurodytų aplinkybių kontekste išplėstinė teisėjų kolegija pripažįsta,... 230. 60.... 231. Pažymėtina, kad, teismui sprendžiant statybos teisėtumo ir statybos pagal... 232. 61.... 233. Išplėstinė teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais kasacinių skundų... 234. 62.... 235. Šiuo aspektu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors atsakovai Ž. P. ir... 236. 63.... 237. Kasacinis teismas pažymi, kad civiliniame procese galioja rungimosi principas... 238. 64.... 239. Remiantis nurodytais argumentais pripažintina, kad atsakovai, byloje dėl... 240. 65.... 241. Tai konstatavusi, išplėstinė teisėjų kolegija nepasisako dėl kasacinių... 242. 66.... 243. Išplėstinė teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus ir... 244. Dėl bylinėjimosi išlaidų ir laikinųjų apsaugos priemonių... 245. 67.... 246. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 15,93 Eur bylinėjimosi... 247. 68.... 248. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos... 249. 69.... 250. Kasaciniam teismui atmetus kasacinius skundus ir palikus galioti skundžiamą... 251. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 252. Netenkinti Ž. P. prašymo sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą.... 253. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.... 254. Priteisti valstybei iš Druskininkų savivaldybės administracijos (j. a. k.... 255. Priteisti valstybei iš Ž. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,98 Eur (tris Eur... 256. Priteisti valstybei iš Z. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,98 Eur (tris Eur... 257. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...