Byla AN2-235-360/2018
Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutarties

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutarties,

Nustatė

2Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1 – ojo būrio specialistės F. R. 2018 m. kovo 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje A. G. už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 422 straipsnio 5 dalyje paskirta administracinė nuobauda - 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių už tai, kad jis 2018 m. kovo 23 d., apie 7.30 val., magistraliniame kelyje Šiauliai – Palanga, Telšių r. sav. ( - ), vairavo transporto priemonę Audi A4 Avant, valst. Nr. ( - ) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas (0,44 prom.) neblaivumo laipsnis. A. G. atstovas advokatas I. Motužis nutarimą apskundė apylinkės teismui.

3Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 4 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. atstovo advokato skundo netenkino.

4Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutarimą ir nutartį. Nurodo, kad nutarimas priimtas nesant neabejotinų jo kaltės įrodymų, nes po policijos pareigūno atlikto neblaivumo tikrinimo ir skundžiamo nutarimo priėmimo jam savarankiškai kreipusis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, joje atliktos medicininės apžiūros duomenys ir gauta specialisto išvada paneigia, kad jia vairavo automobilį būdamas neblaivus. Iš 2018-03-23 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 24 matyti, kad Regioninėje Telšių ligoninėje jam prašant 9 val. 13 min. buvo atlikta medicininė apžiūra, kurios metu konstatuota, jog jis yra blaivus. Ten pat 9 val. 16 min. buvo atliktas alkoholio nustatymas iškvepiamame ore aparatu Drager ir fiksuotas 0 promilių rezultatas. Apžiūros metu 9 val. 16 min. paimtas kraujas, kurį ištyrus Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijoje jos specialisto išvadoje Nr. T-A 2932/2018(01) konstatuota, kad jo kraujo mėginyje, paimtame 2018-03-23 9 val. 16 min., etilo alkoholio nerasta. Skunde buvo atkreiptas dėmesys, kad tikrinimo alkotesteriu duomenys administracinių nusižengimų bylų teisenoje neturi išskirtinės reikšmės ir, sprendžiant dėl asmens kaltumo, jų patikimumas vertinamas visete kitų duomenų, reikšmingų asmens neblaivumo vairavimo momentu aplinkybei nustatyti.

5Apeliaciniame skunde A. G. nurodo, kad per laiko tarpą nuo 7 val. 30 min. (anksčiausias įmanomas jo neblaivumo tikrinimo alkotesteriu laikas) iki 9 val. 16 min. (kuomet buvo paimtas kraujo mėginys gydymo įstaigoje), t. y. per 106 minutes maksimaliai pasišalinant po 0,2 promilės etilo alkoholio per 1 val. (t. y. 0,0033 promilės per 1 min.), pagal Vidmarko formulę galėjo pasišalinti ne daugiau kaip 0,353 promilės etilo alkoholio, o tai medicininiu požiūriu nėra suderinama su minėtais alokotesterio duomenimis, gautais tikrinant policijos pareigūnui. Ekspertų, atliekančių ekspertizes, susijusias su alkotesteriu ir kraujo tyrimų rezultatų vertinimu, išvadose ne kartą pasisakyta, kad alkoholio koncentracijos kraujyje tyrimo metodas yra patikimesnis nei koncentracijos iškvėptame ore tyrimas (pvz. byla Nr. AN2-75-290/2018). Teismų praktikoje, atliekant tokio pobūdžio skaičiavimus, kokie atlikti ir atstovo skunde, pasisakyta, jog tais atvejais, kai pareigūnų metrologiškai patikrintu alkotesteriu atlikto asmens neblaivumo testo rezultatai ir teismo medicinos specialisto išvada dėl kraujo tyrimo yra skirtingi, prieštaravimams šalinti administracinio teisės pažeidimo byloje paprastai skiriama ekspertizė, tačiau, esant galimybei kitomis priemonėmis pašalinti prieštaravimus tarp skirtingu laiku skirtingais metodais užfiksuotų alkoholio koncentracijos kraujyje matavimo rezultatų, ekspertizės skyrimas nebūtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-42- 507/2016, Kauno apygardos teismo nutartis byloje AN2-149-245/2018).

6Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas neišnagrinėjo jo atstovo skundo esminių argumentų, palikdamas nevertintus tam tikrus bylos įrodymus, paneigiančius alkotesterio, kuriuo nustatytas 0,44 promilių rezultatą. Teigdamas, kad alkoholio koncentracija iškvėptame ore ir kraujyje gali skirtis, nes tiriamos skirtingos organizmo terpės - iškvėptas oras ir kraujas, apylinkės teismas netgi pripažįsta, kad alkoholio koncentracija kraujyje (kuri ir išreiškia tikrąjį asmens neblaivumo laipsnį) gali būti nustatyta skirtinga priklausomai nuo to, kokia terpė matuojama - iškvepiamas oras ar kraujas, taigi netiesiogiai pripažįsta, kad kažkurio vieno iš matavimo rezultatai tokiu atveju, jeigu jie skiriasi, turi būti neteisingi. Iš minėtos teismo argumentacijos lieka neaišku, dėl ko teismas, kartu netgi pasisakydamas, jog tiek vieniems, tiek kitiems įrodymams taikomos tos pačios įrodymų vertinimo taisyklės, visiškai neanalizavęs ir nepaneigęs atstovo skunde išdėstytų minėtų Vidmarko formule grįstų skaičiavimų, rodančių, kad tikrinimo alkotesteriu rezultatus paneigia medicininės apžiūros rezultatai, laikė, jog atliktos medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų. Nors teismo nutartyje atkreipiamas dėmesys į tai, kad transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktas numato, jog asmuo, nesutikdamas su policijos atlikto tyrimo rezultatais, ne vėliau kaip per valandą po atlikto tikrinimo gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, o jis į ligoninę atvyko praėjus daugiau nei valandai po policijos pareigūnų atlikto neblaivumo patikrinimo alkotesteriu, visgi teismas nepasisakė, jog dėl šių aplinkybių medicininės apžiūros rezultatai savaime negali būti įrodymu leistinumo prasme. Nagrinėjant bylą teisme tiek jis, tiek liudytoja I. M., paaiškino, dėl kurių būtent objektyvių aplinkybių nuo tikrinimo alkotesteriu (kaip paaiškėjo teisme - 07.35 val.) ir jo nubaudimo (7 val. 47 min.) iki nuvykimo į ligoninę praėjo daugiau nei valanda laiko. Iš jo ir I. M. parodymų, kurie nepaneigti jokiais kitais bylos duomenimis, o netgi patvirtinti liudytojos policijos pareigūnės F. R. parodymais, matyti, jog po atlikto tikrinimo alkotesteriu (7.35 val.) nubaudus jį (7.47 val.) „pažeidimo vietoje“ (kuri yra daugiau nei 10 km atstumu nuo Telšių), jam policijos pareigūnai pasiūlė arba sulaukti, kas galės vairuoti jo automobilį, arba sulaukti priverstinio transporto priemonės nuvarymo, todėl jis telefonu susisiekė su I. M. dėl automobilio parvarymo į Telšius, nes jam nebebuvo leista toliau vairuoti. Kadangi buvo reikalingi du vairuotojai, I. M. susisiekė su savo sūnumi ir abu atvyko pas jį, o atvykę pateko į kamštį, susiformavusį dėl policijos reido, kurio metu ir jis, A. G., buvau sustabdytas. Po to iš karto nuvyko į ligoninę, tai galėjo būti apie 9 val., kur dar teko laukti medicininę apžiūrą atliksiančios gydytojos. Taigi šios aplinkybės rodo, jog jis netgi neturėjo galimybių į sveikatos priežiūros įstaigą atvykti per valandą nuo atlikto tikrinimo alkotesteriu, be to, minėti parodymai rodo ir tai, jog iki jo tikrinimo alkotesteriu jis laukė sulaikymo vietoje atvyksiančios I. M. ir su ja nedelsdamas nuvyko tiesiai į ligoninę, taigi minėtu laikotarpiu nebuvo jokių veiksnių, galėjusių kažkokiu būdu pagreitinti išblaivėjimą. Tai tik patvirtina, kad atstovo skunde atlikti skaičiavimai pagrįstai grindžiami teismų praktikoje pripažintomis mokslinėmis žiniomis, jog tokiais atvejais maksimaliai pasišalina po 0,2 promilės etilo alkoholio per 1 val. Toks galimas neženklus jo, nušalinto nuo transporto priemonės vairavimo vietovėje, esančioje toli nuo asmens sveikatos priežiūros įstaigos, pavėlavimas neturėtų sudaryti kliūčių įvertinti tikrinimo alkotesteriu duomenų ir medicininės apžiūros rezultatų suderinamumą medicininiu požiūriu, be to teismų praktikoje pripažįstama, kad net ir pavėluotai nuvykus į sveikatos priežiūros įstaigą galima vertinti ir daryti išvadas dėl blaivumo ar neblaivumo vairavimo momentu (pvz. Klaipėdos apygardos teismo nutartis byloje Nr. AN2-44-255/2018).

7Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas visiškai nepagrįstai jo parodymus, jog išvakarėse buvo išgėręs 2 butelius alaus, laikė kaip neblaivumo vairavimo metu įrodymą. Kaip paaiškino teisme, į gydymo įstaigą medicininei apžiūrai atlikti jis ir kreipėsi būtent dėl to, jog atrodė neįtikima, kad išgėręs 2 vnt. 0,5 1 talpos butelius 5 proc. alkoholio turinčio alaus išvakarėse, praėjus apie 10 val. jis galėjo būti neblaivus (medicininės apžiūros rezultatai abejones dėl alkotesterio parodymų patikimumo patvirtino). Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad byloje yra duomenų, leidžiančių manyti, kad tikrinimas alkotesteriu buvo atliekamas netinkamai - nesilaikant gamintojo nustatytos tvarkos. Apeliantas pažymi, kad teisme parodė, jog po sustabdymo iki tikrinimo jis galėjo atsirūgti, nes automobilyje gėrė gazuotą mineralinį vandenį. Šie jo parodymai nėra paneigti jokiais bylos duomenimis. 2016-05-06 Šiaulių apygardos administracinio teismo sprendime administracinėje byloje Nr. 1-110-289/2016 konstatuota, kad gamintojo „Drager“ produkcija prekiaujančios Jungtinės Karalystės bendrovės Alcodigital Limited tinklapyje pateikiama „Drager Alcotest 7510“ naudojimo instrukcija. Šioje naudojimo instrukcijoje nurodoma, kad atliekant matavimus alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, t. y. to paties modelio, kuris panaudotas ir šiuo atveju, būtina „laikytis laukimo periodo mažiausiai 15 minučių po paskutinio alkoholio vartojimo. Liekamasis alkoholis burnoje gali sutrikdyti matavimą. Matavimą taip pat gali sutrikdyti aromatiniai gėrimai (pvz. vaisių sultys), burnos purškalai pagaminti alkoholio pagrindu, vaistai, lašai, o taip pat po raugėjimo ar vėmimo. Šiais atvejais taip pat laikykitės 15 minučių laukimo periodo. Burnos skalavimas vandeniu arba nealkoholiniais gėrimais laukimo periodo pakeisti negali“. Taigi yra akivaizdu, jog raugėjimas (o ypač, jei skrandyje buvo nesuvirškinto alaus likučių) galėjo turėti įtakos neteisingų alkotesterio rodmenų atsiradimui (tuo paaiškinami ir liudytojos pareigūnės F. R. parodymai apie jos užuostą alkoholio kvapą), be to, mano, kad tokiu atveju, jei alkotesteris buvo panaudotas nesilaikant nustatytos gamintojo tvarkos, kas gali turėti įtaką šio prietaiso rodmenų patikimumui, tai būtent alkotesterio parodymų duomenys negalėjo būti pripažinti tinkamu įrodymu byloje. Nori atkreipti dėmesį ir į tai, kad apklausta policijos pareigūnė F. R. taip pat parodė, jog ji savo praktikoje susidūrė su atveju, kai būtent šio modelio alkotesteris su galiojančia patikra klaidingai parodė girtumą blaiviam asmeniui.

8Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti nutartį.

9Apeliacinis skundas atmestinas.

10Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

11Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. apeliaciniame skunde ginčija įrodymų vertinimą, nesutinka su jo nubaudimu dėl vairavimo neblaiviam, abejoja pareigūnų atlikto apsvaigimo nuo alkoholio matavimo rezultatais, pažymėdamas, kad juos paneigia medicininės apžiūros rezultatai bei atliktas kraujo tyrimas, kurių metu jo apsvaigimas nuo alkoholio nebuvo nustatytas.

12ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

13Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, jog apylinkės teismas, nagrinėjęs A. G. atstovo advokato skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, išsamiai, objektyviai ištyrė, išanalizavo ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta ir tai, kad pagal ANK 569 straipsnio 3, 4 dalių nuostatas duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančio pareigūno) prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui (bylą ne teismo tvarka nagrinėjančiam pareigūnui) tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo konkrečiu atveju apylinkės teismas išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimą, išvadas išsamiai motyvavo, nutarime jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su apylinkės teismo nutartyje išdėstytu įrodymų vertinimu nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms skundžiamos nutarties išvadoms dėl A. G. kaltės.

14A. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl vairavimo neblaiviam, kai nustatytas 0,44 promilių neblaivumas (ANK 422 straipsnio 5 dalis). Šioje administracinio nusižengimo byloje pažeidėjas pareigūnų buvo tikrintas alkotesteriu. 2018 m. kovo 23 d., apie 7.30 val. sustabdžius A. G. vairuojamą automobilį ir patikrinus jo blaivumą alkotesteriu „Alcotest 7510“, prietaiso Nr. ARCK-0018, buvo nustatytas lengvas (0,44 promilės) neblaivumo (girtumo) laipsnis. Iš administracinio nusižengimo protokolo, apylinkės teisme apklaustų A. G., I. M. bei nutarimą ne teismo tvarka priėmusios pareigūnės F. R. parodymų matyti, jog apeliantas neneigė iš vakaro vartojęs alkoholio (alaus, kaip teigia apeliantas, dvi skardines). Nesutikęs su jam nustatytu neblaivumo laipsniu, A. G. vyko į gydymo įstaigą, VšĮ Regioninę Telšių ligoninę. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte, kurį pateikė apelianto atstovas, nurodoma, kad 9 val. 16 min. alkoholio kiekis iškvėptame ore buvo 0,0 promilės, specialisto išvadoje pažymėta, jog A. G. kraujyje etilo alkoholio nerasta. Taigi iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnų tikrinimo alkotesteriu ir vėliau gydymo įstaigoje atlikto tikrinimo alkotesteriu bei kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, tačiau apygardos teismo vertinimu apelianto pateikti gydymo įstaigoje atliktos medicininės apžiūros neblaivumui nustatyti bei kraujo tyrimo rezultatai kitiems bylos duomenims neprieštarauja.

15Kaip pastebėta ir apeliaciniame skunde, paprastai pareigūnai vairuotojų patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-39-2014). Iš byloje esančio prietaiso patikros sertifikato Nr. 0718225 (b. l. 42) matyti, jog alkotesteriui Alcotest 7510 Nr. ARCK-0018 patikra buvo atlikta ir sertifikatas išduotas 2018 m. vasario 9 d., jis galioja iki 2018 m. rugpjūčio 9 d., taigi A. G. blaivumo tikrinimo metu patikra buvo galiojanti, vadinasi matavimo priemonė atitiko teisės aktų numatytus reikalavimus ir ja buvo galima atlikti atitinkamus tyrimus. Apeliantas neneigia, jog iš vakaro buvo vartojęs alkoholio. Pirmosios instancijos teismo posėdyje kaip liudytoja apklausta pareigūnė F. R., surašiusi nutarimą byloje, nurodė, kad netrukus po patikrinimo, atėjus forminti pažeidimo pareigūnų automobilyje nuo vairuotojo jautėsi alkoholio kvapas, vairuotojas su pažeidimu sutiko, neprieštaravo nutarimo priėmimui, jam buvo paaiškinta galimybė, kad per valandą galima nuvykti į gydymo įstaigą duoti kraujo, tačiau vairuotojas sakęs, kad reikia į darbą. Netikėti tarnybines pareigas atlikusios pareigūnės parodymais, duotais prisiekus sakyti tiesą, nėra jokio pagrindo. Taigi nesant jokių objektyvių duomenų apie tikrinimo procedūros netinkamą atlikimą, nėra pagrindo abejoti patikros sertifikatą turėjusiu matavimo prietaisu gautu A. G. blaivumo testo rezultatu, kuriam neprieštarauja gydymo įstaigoje po beveik pusantros valandos atliktos medicininės apžiūros bei kraujo tyrimo rezultatai, kuriuose A. G. apsvaigimas nuo alkoholio jau nebefiksuotas.

16Apeliaciniame skunde A. G. užsimena, jog tikrinimo rezultatus galėjo iškreipti aplinkybė, jog jis iki tikrinimo automobilyje gėrė gazuotą mineralinį vandenį ir atsirūgo, o raugėjimas pagal prietaiso naudojimo instrukciją gali sutrikdyti matavimą, dėl skrandyje likusių alaus likučių pareigūnė taip pat galėjo užuosti alkoholio kvapą. Aplinkybės dėl gazuoto gėrimo vartojimo bei atsirūgimo skunde apylinkės teismui dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nebuvo nurodytos, apie tai apeliantas teisme užsiminė tik paklaustas atstovo advokato. Administracinio nusižengimo protokole, skiltyje „asmens pasiaiškinimas ir pastabos“, nurodyta: „sutinku, gailiuosi vakar gėriau dvi skardines alaus 5 proc. stiprumo. Prašau bylą išnagrinėti KET pažeidimo vietoje “. Pasirašyta paties apelianto. Taigi, jokių pastabų apie priežastis, galinčias iškreipti apsvaigimo nuo alkoholio matavimo prietaiso rodmenis pareigūnams užfiksavus neblaivumą, surašant administracinio nusižengimo protokolą bei priimant nutarimą A. G. nenurodė. Liudytoja apklausta pareigūnė taip pat neužsiminė, kad apeliantas po tikrinimo būtų sakęs, kad matavimo rezultatai netikslūs, priešingai, vairuotojas su nusižengimu sutiko, net neketino vykti į gydymo įstaigą. Taigi jokių objektyvių duomenų, kad tikrinimas technine priemone galėjo būti atliktas netinkamai, byloje nėra. Apeliaciniame skunde keliamos prielaidos apie neva matavimo rezultatus galėjusį iškreipti atsirūgimą visiškai subjektyvios, niekuo nepagrįstos. Pats A. G. apylinkės teisme minėjo, jog alkoholį vartojo 21-23 val. ir kaip pats aiškina tik 2 skardines silpno alaus, ryte sakė gėrė mineralinio vandens, neblaivumas jam patikrintas apie 7.30 val., todėl neaišku, kuo remdamasis apeliantas daro prielaidą, kad po beveik 9 val. jo skrandyje neva likę alaus likučiai galėjo iškreipti sertifikuoto matavimo prietaiso rodmenis. Atsižvelgdamas į aptartų aplinkybių visumą, apygardos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti tuo, kad blaivumo tikrinimo rezultatai galėjo būti iškreipti. Nagrinėjamu atveju policijos pareigūnai aiškinosi, ar buvo vartotas alkoholis, vairuotojas pripažino, jog alkoholio vartojo iš vakaro, visus kitus pastebėjimus, jei jų turėjo, A. G. galėjo pažymėti administracinio nusižengimo protokole, o nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo per valandą gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas savo lėšomis atlikti medicininę apžiūrą, ką nagrinėjamu atveju apeliantas ir darė. Atlikus medicininę apžiūrą, kraujo tyrimą, etilo alkoholio nei iškvepiamame ore, nei kraujyje nebuvo nustatyta. Tačiau kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles, kaip ir kiti įrodymai, nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta, apylinkės teismas vertino įrodymų visumą, nė vienam jų nesuteikdamas išskirtinės reikšmės.

17Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 nusižengimo metu galiojusios redakcijos 29 punkte be kita ko įtvirtina, jog tuo atveju, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą po to, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, prašydamas atlikti medicininę apžiūrą jo lėšomis. Šiuo atveju A. G. blaivumas medicinos įstaigoje alkoholio matuokliu buvo patikrintas 9.16 val., kraujas paimtas taip pat 9.16 val., t. y. praėjus apie 1,5 val. nuo pareigūnų atlikto jo blaivumo tikrinimo 7.35 val. (pagal prietaiso atmintinę). Nutarimas nusižengimo vietoje apeliantui buvo surašytas 7.47 val. Taigi, kaip matyti, į gydymo įstaigą apeliantas nuvyko daugiau nei po valandos nuo nutarimo jam priėmimo. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog užtrukimą lėmė tai, kad jis laukė vairuotojo, buvo automobilių spūstis, reikėjo laukti ir ligoninėje. Tačiau, kaip matyti iš policijos pareigūnės teisme parodymų, A. G. iš pradžių neketinęs vykti į gydymo įstaigą. Pats A. G. teigė, jog savo automobilyje laukė I. M., kuri atsivežė sūnų, kad būtų galima vairuoti jo, A. G., automobilį. Nors teigia, jog ligoninėje teko laukti gydytojos, tačiau, kaip matyti iš Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, A. G. į ligoninę atvyko vos kelios minutės (9.10 val.) iki jo tikrinimo pradžios (9.13 val.). Taigi pagal rašytinius dokumentus, apeliantas atvykęs į ligoninę nebuvo priverstas ilgai laukti, priešingai, jo apžiūra pradėta operatyviai nuo jo atvykimo.

18Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į teismų praktikoje taikomą moksliškai patvirtintą formule, pagal kurią dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėja alkoholio kiekis, suaugusiam vyrui alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15–0,2 promilės/val. Tuo remdamasis apeliantas pažymi, kad pagal Vidmarko formulę jam galėjo pasišalinti ne daugiau kaip 0,353 promilės etilo alkoholio, o tai apelianto nuomone medicininiu požiūriu nėra suderinama su alokotesterio duomenimis, gautais tikrinant policijos pareigūnams. Šiems apelianto argumentams negalima besąlygiškai pritarti. Apygardos teismas pastebi, kad moksliniais skaičiavimais išvesta formulė rodo apibendrintą, vidutinį alkoholio koncentracijos mažėjimą žmogaus organizme. Nagrinėjamu atveju faktiškai A. G. nustatytas neblaivumo laipsnis labai nedaug viršija (0,087 promilės) aritmetiškai apskaičiuotą galimą alkoholio kiekio per atitinkamą laiko tarpą pasišalinimą iš jo organizmo. Toks nedidelis skirtumas neduoda pagrindo abejoti pareigūnų atlikto tikrinimo rezultatais, kadangi dėl natūralių procesų žmogaus organizme alkoholio kiekis dėsningai mažėja.

19Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apklausta policijos pareigūnė F. R. parodė, jog ji savo praktikoje susidūrė su atveju, kai būtent šio modelio alkotesteris su galiojančia patikra klaidingai parodė girtumą blaiviam asmeniui. Kaip užfiksuota apylinkės teismo posėdžio garso įraše, pareigūnė paminėjo vieną atvejį iš savo darbo praktikos, kai alkoholio matuoklis parodė netikslius rodmenis, tačiau ji taip pat paaiškino jos paminėto atvejo aplinkybes, pagal kurias tas asmuo teigęs, jog alkoholio nevartojo, prieš kelias minutes buvo išskalavęs burną skalavimo skysčiu. Akivaizdu, jog pareigūnės minėto netikslaus matavimo aplinkybės visiškai nepanašios į A. G. atvejį, kuris neneigė iš vakaro alkoholio vartojęs ir tikrinimo vietoje su nusižengimu sutikęs.

20Išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutartį bei administracinio nusižengimo bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, naikinti nutartį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.

21Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

Nutarė

22Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio 4 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. G. apeliacinio skundo netenkinti.

23Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus... 2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos... 3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. birželio 4 d.... 4. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. apeliaciniu skundu prašo... 5. Apeliaciniame skunde A. G. nurodo, kad per laiko tarpą nuo 7 val. 30 min.... 6. Apeliantas teigia, kad apylinkės teismas neišnagrinėjo jo atstovo skundo... 7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. apeliaciniame skunde taip pat... 8. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos... 9. Apeliacinis skundas atmestinas.... 10. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl... 11. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. G. apeliaciniame skunde ginčija... 12. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio... 13. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos... 14. A. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl vairavimo neblaiviam, kai... 15. Kaip pastebėta ir apeliaciniame skunde, paprastai pareigūnai vairuotojų... 16. Apeliaciniame skunde A. G. užsimena, jog tikrinimo rezultatus galėjo... 17. Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo... 18. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į teismų praktikoje taikomą... 19. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad apklausta policijos pareigūnė F.... 20. Išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo... 21. Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas... 22. Palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. birželio... 23. Nutartis neskundžiama....