Byla e2YT-14459-772/2018
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Šiaulių skyriaus

1Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,

2posėdžio sekretorė Ona Baronienė,

3dalyvaujant pareiškėjo A. B. atstovams: adv. J. Jasaičiui ir I. Bitinienei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos atstovaujamos Šiaulių skyriaus atstovui N. J.,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Šiaulių skyriaus.

5Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

7pareiškėjas A. B. (toliau - Pareiškėjas), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 2018-10-09 pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo - J. A., V. (Pareiškėjo močiutė), nuosavybės teise iki 1940 m. nacionalizacijos valdė 4,12 ha žemės plotą, buvusį ( - ) (pagal dabartinį administracinį – teritorinį suskirstymą - ( - )). Prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto tikslas - atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. J. 4,12 ha ploto valdytą žemę. Pareiškėjas pareiškime nurodė šias faktinės aplinkybes

8Pareiškėjas yra O. B. (gim. ( - )., mirė ( - )) sūnus bei vienintelis jos teisių perėmėjas (tai patvirtina 2002-10-23 paveldėjimo teisės liudijimas pagal Įstatymą bei mirties liudijimas). O. B. (mergautinė pavardė J.) motina ir Pareiškėjo močiutė yra J. A. (mergautinė pavardė T.) (tai patvirtina O. B. gimimo pažymėjimas Nr. ( - )). A. J. mirė ( - ) A. J. tėvo vardas ( - ) mirties liudijime Nr. ( - ) nurodytas - V.

9Pareiškėjo motina O. B. prieš 26 metus, t. y. ( - ) tuometei ( - ) apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą grąžinti buvusios savininkės E. J. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, buvusią ( - ) (pagal dabartinį administracinį - teritorinį suskirstymą - ( - )).

101996 m. kovo 18 d. Šiaulių rajono ekspertų komisija, pripažino, kad komisijoje esamų dokumentų ( - ) apyl. 1947-11-25 žemės apskaitos žiniaraščio dėl buvusios savininkės E. J. turėtos žemės bendro ploto 4,12 ha ( - ), pakanka Pareiškėjo motinai nuosavybės teisei atstatyti.

11Praėjus 10 metų po prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo, ( - ) sen., žemėtvarkos skyrius 2007-02-12 raštu informavo Pareiškėją apie pareigą pateikti giminystės ryšį su E. J. įrodančius dokumentus. Nors Pareiškėjas pateikė prašomus dokumentus ir Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008-01-21 sprendimu administracinėje byloje Nr. I- 30-519/2008 atnaujino praleistą terminą giminystės ryšį patvirtinantiems dokumentams pateikti, nuosavybės teisių atkūrimo procesas nebuvo vykdomas, t. y. nebuvo priimami jokie sprendimai.

12Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius, praėjus 6 metams po minėto teismo sprendimo, 2014-07-11 iš naujo išnagrinėjo Pareiškėjo motinos 1991 m. pateiktą prašymą ir parengė pažymą Nr. 31PAŽ-(14.31.33.) kurioje nustatė, kad Pareiškėjo motina O. B. turi teisę atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės E. J. nuosavybės teise valdytos ( - ), 4,12 ha žemės.

13Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2017-08-25 raštu Nr. 31SD-5644-(14.31.104) pranešė, kad Pareiškėjo motinai sustabdė nuosavybės teisių atkūrimą, nes pastarajai kilo abejonių dėl giminystės ryšio tarp pareiškėjo motinos ir E. J. buvimo, todėl kreipėsi į archyvą dėl papildomų dokumentų.

14Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2017-10-06 raštu Nr. 31SD-6685-(14.31.104) pranešė, kad nuosavybės teisių atkūrimas Pareiškėjo motinai sustabdytas, nes gavus papildomus iš archyvo duomenis kilo abejonių, kad E. J., A., kuri pagal 1947-11-25 žemės apskaitos žiniaraštį B. kaime turėjo 4,17 ha žemės, yra iš tikrųjų O. B. motina, kadangi tėvavardis (A.) nurodytas 1947-11-25 žemės apskaitos žiniaraštyje nesutampa su tėvavardžiu (V.) nurodytu A. J. mirties liudijime. Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgdama į tai, jog archyve nėra tiesioginių įrodymų (žemės pirkimo - pardavimo aktų, paveldėjimo liudijimų), kad A. J., V. (kuri pagal gimimo liudijimą yra O. B. motina) iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį turtą, kuris iš jos buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, todėl pasiūlė Pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

15Pareiškėjas žemiau nurodo motyvus, kurie neabejotinai patvirtina, kad E. J., A. ir A. J., V. yra vienas ir tas pats asmuo. Lietuvos TSR 1947-11-25 žemės apskaitos žiniaraščio 40 eil. nurodytas E. J. tėvavardis „A.“ galėjo būti įrašytas dėl to, kad toks buvo J. V., Pareiškėjo močiutės A. J. vyro tėvo vardas (1991-11-19 prašyme buvusių sutuoktinių tėvų vardai nurodyti „A.“ ir „V.“).

16Iš Šiaulių apskrities archyvo kartu su 2016-10-26 raštu Nr. PŽ-255 (8.4) gautų duomenų matyti, kad Lietuvos TSR Žemės ūkio ministerijos 1947-11-25 žemės apskaitos žiniaraščio 40 eil. nurodyta J. E., A. o, ( - ) valsčiuje turėjo 4,12 ha žemės. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškame kitame žiniaraštyje, pažymėtame kaip „Nuorašas“, 40 eil. J. E., nurodyta kaip A. dukra (dokumento kopijoje, darytoje rankiniu būdu, perrašant duomenis, padaryta rašymo klaida). Šiaulių apskrities archyvas 2016-10-26 rašte Nr. PŽ- 255(8.4) pažymėjo, kad daugiau duomenų apie E. (A.) J. (T.) turėtą žemę ( - ) valsčiaus ( - ) kaime neturi.

17Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo kartu su 2017-09-13 raštu Nr. R4-1430 „Dėl A. (E.) T. J. nuosavybės“ gautų dokumentų matyti, kad A. J., gyv. ( - ), (paštas Š.) Žemės ūkio ministerijai 1940 m. balandžio 3 d. pateikė prašymą duoti leidimą pirkti iš sesers O. M. 1 ha žemės ( - ) valsčiaus savivaldybės 1940-04-03 žinių Nr. 1726 1 punkte nurodyta, kad A. J., T. yra V. dukra. Minėtų žinių 9 punkte pažymėta, kad A. J. tėvai ir seneliai gyveno ( - ) kaime, vertėsi vien žemės ūkiu ir turėjo 7 ha žemės ūkį, kurį paveldėjo brolis L. ir 3 seserys: O. M., A. T. (trečia sesuo neįvardyta, tai buvo A., nes pažyma apie ją).

18Žemės ūkio ministerija 1940-04-09 išdavė leidimą Nr. 3318 A. J. pirkti iš sesers O. M. apie 1 ha žemės ( - ).

19Atkreiptinas dėmesys, kad visuotinė žemės nacionalizacija įvyko 1940 m. liepos 22 d., todėl, atsižvelgiant į tai, kad leidimas A. J. pirkti žemę buvo išduotas iki nacionalizacijos (1940-04-09), bei į tai, kad A. J. tėvai turėjo 7 ha žemės, kurią iki nacionalizacijos paveldėjo 4 vaikai, tarp jų ir A., į tai, kad G. valsčiaus savivaldybės 1940-04-03 žiniose Nr. 1726 nėra nurodyta, kokiomis dalimis vaikai paveldėjo žemę, A. J. faktiškai ir juridiškai galėjo būti žemės savininku iki nacionalizacijos.

20( - ) mirties liudijime Nr. ( - ) pažymėta, kad J. A., V. mirė ( - ); mirties vieta – Š. (buvęs ( - ) valsč.), ( - ).

21Taigi iš aptartų archyvinių dokumentų matyti, kad tiek A. J., V., tiek E. J., A. valdė žemę toje pačioje vietoje ( - ) k., duomenys nėra prieštaringi, tačiau iš archyvų nėra gauta duomenų, kad ( - ) kaime gyveno dvi J., viena V. dukra, kita - A.

22Pareiškėjas, siekdamas išsklaidyti visas abejones, kad A. J., V. ir LTSR Žemės Ūkio ministerijos 1947-11-25 žemės apskaitos žiniaraščio 40 eil. nurodyta E. J., A. (iki nacionalizacijos turėjusi 4.12 ha žemės), yra vienas ir tas pats asmuo, 2018-06-11 dar kartą kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą su prašymu pateikti visą, archyve turimą medžiagą, susijusią su J. E. A., gyvenusios ( - ) k., valdytu nekilnojamuoju turtu (žeme) laikotarpiu 1880 - 1970 metais. Nors Pareiškėjas prašė duomenų apie E. J., A. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2018-08-01 raštu Nr. R4-1825 pateikė tuos pačius duomenis apie A. J., V. nuosavybę.

23Taigi, archyvai, atlikę paieškas pagal asmens duomenis: A. / E. / J. / T., duomenų apie E. J., A. dukros egzistavimą nerado (tokio asmens tapatybė nebuvo nustatyta). O tai neabejotinai reiškia, kad E. J. (T.) ir A. J. (T.) yra vienas ir tas pats asmuo. Nors dokumentų (pirkimo - pardavimo aktų ar paveldėjimo liudijimų), patvirtinančių, kad A. J., V. iki nacionalizacijos įgijo žemės, archyve saugomuose fonduose nerasta, aplinkybę, jog A. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4.12 ha žemės, patvirtina LTSR Žemės Ūkio ministerijos 1947-11-25 žemės apskaitos žiniaraštis, kuriame Pareiškėjo močiutė 40 eil. nurodyta kaip E. J., A.. Kaip jau minėta, A. vardas galėjo būti įrašytas dėl to, kad toks vardas buvo A. vyro tėvo.

24Taigi, turint omenyje, kad visi duomenys apie iki nacionalizacijos valdytą žemę sutampa (tarpusavyje neprieštarauja) ir nėra gauta iš archyvų duomenų, kad A. J. (T.) ir E. J. (T.) būtų du skirtingi asmenys, nėra jokio pagrindo abejoti, jog Pareiškėjo senelė iki nacionalizacijos valdė 4,12 ha žemės ( - ) k. kaip tai nurodyta 1947 m. Žemės apskaitos žiniaraštyje.

25Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ 13 punkte įtvirtinta, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduotą dokumentą. Aptariamu atveju vėliausiai išduotas dokumentas yra 1947-11-25 Žemės apskaitos žiniaraštis, kurio 40 p. įrašyta E. J., turėjusi 4,12 ha žemės ( - )

26Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad juridiniai faktai - tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti tam tikrą juridinį faktą (CPK 444, 445 straipsniai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2008). Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės:

271) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;

282) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą;

293) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą.

30Kaip jau buvo minėta, Pareiškėjo motina dar 1991 m. lapkričio 19 d., t. y. laiku, pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisės į buvusios savininkės (savo motinos) A. J. iki nacionalizacijos valdytą 4,12 ha žemės plotą. Tačiau iš esmės tik dėl valstybės institucijos (Nacionalinės žemės tarnybos) kaltės iki šiol nuosavybės teisės nebuvo atkurtos, be to, tik praėjus 26 metams nuo prašymo pateikimo, Nacionalinė žemės tarnyba pareiškė, jog Pareiškėjas privalo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

31Apibendrinant tai, kas nurodyta, akivaizdu, kad prašomas nustatyti juridinis faktas turi juridinę reikšmę, t. y. nuo šio juridinio fakto priklauso Pareiškėjo asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

32Antroji sąlyga juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui yra tai, kad Pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą. Šiuo paaiškiname teismui, kad Pareiškėjas neturi dokumentų, kurie tiesiogiai patvirtintų, kad Pareiškėjo močiutė A. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,12 ha žemės ( - ), nes LTSR Žemės Ūkio ministerijos 1947-11-25 žemės apskaitos žiniaraštyje, nors ir aiškiai nurodytas valdomos žemės plotas bei viela, tačiau skiriasi Pareiškėjo močiutės vardas bei tėvavardis.

33Nagrinėjamu atveju egzistuoja ir trečioji sąlyga, Pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad Pareiškėjo močiutė iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,12 ha žemės ( - ).

34Taigi, apibendrinant visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos trys sąlygos, todėl yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo močiutė A. J. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,12 ha žemės ( - )

35Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pareiškėjas teismo prašė:

36Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Pareiškėjo motinos O. B., a. k. ( - ) motina ir Pareiškėjo močiutė A. J., mirusi ( - ), iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 4,12 ha žemės ( - ) pagal dabartinį administracinį - teritorinį suskirstymą - ( - ) k.

37Pareiškėjas savo prašymą grindė rašytiniais įrodymais.

38Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus nurodydamas šiuos žemiau pateikiamus motyvus.

39Pareiškėjas, reaguodamas į suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus (toliau -NŽT) pateiktą 2018-10-10 atsiliepimą Nr. 31 PD- 77-(14.31.9.), bei siekdamas nagrinėjamoje byloje efektyviai apginti savo teisėtus interesus susigrąžinti nusavintą močiutės žemę, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 42 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., mano esant tikslinga ir reikalinga pateikti į bylą šiuos papildomus įrodymus bei paaiškinimus raštu kurie, Pareiškėjo vertinimu, yra reikšmingi bylos nagrinėjimui ir papildomai patvirtina, jog Pareiškėjo motina O. B., kuri paveldėjo po savo motinos A. J. visą turtą, turi teisę atkurti nuosavybės teises į 4,12 ha žemės (O. B. vienintelis įpėdinis yra jos sūnus, t. y. Pareiškėjas).

40NŽT pateiktame atsiliepime išreiškė nesutikimą dėl pareiškimo tenkinimo, kurį grindžia dviem motyvais: pirma, Pareiškėjo močiutė yra A. J., V, o Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947-11-25 metų žemės apskaitos žiniaraščio (toliau - 1947-11-25 žemės apskaitos žiniaraštis) 40 eilėje asmuo, kuris naudojo 4,12 ha žemės Šiaulių apskr., ( - ), nurodyta E. J., A. (skiriasi tėvavardžiai). Antra, NŽT daro neteisingą išvadą, kad A. J. iki nacionalizacijos neturėjo nekilnojamojo turto, atsiejamai nuo viso ( - ) valsčiaus savivaldybės 1940-04-03 dokumento Nr. 1726, pavadinto „Žinios apie norintį gauti žemės ūkio žemės įgijimui tvarkyti įstatymo 1 str. (Vyr. Žin. Nr. 642) numatytą leidimų žemės ūkio žemei įgyti“ teksto bei kitų byloje esančių duomenų įvertinusi tik minėto dokumento 4 punkto fragmentą, kad „A. J. žemės ir kito nekilnojamojo turto neturi“. Su tokia NŽT faktinių aplinkybių interpretacija sutikti negalima.

41Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo klausimą, kai šis faktas reikalingas nuosavybės teisėms į iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą atkurti, turi būti taikomos ne tik CPK įtvirtintos bylų dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo taisyklės, bet ir specialiosios normos - Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau - Atkūrimo įstatymas) ir jo įgyvendinamieji teisės aktai. Pagal teisinį reglamentavimą pirmiausia pateiktus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus nagrinėja nuosavybės teises atkurianti institucija ir tik esant išvadai, kad pateiktų dokumentų nepakanka, asmuo gali kreiptis į teismą dėl turto valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

42Kaip teisingai atsiliepime pažymi NŽT, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams, kurie atitinka Atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintus jiems kriterijus. Nagrinėjamam atvejui, sprendžiant ar O. B. turi teisę susigrąžinti nusavintą savo mamos ir Pareiškėjo močiutės žemę, reikšmingi yra du minėtos normos kriterijai, nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkuriamos:

43- turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;

44- asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo - pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

45Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju Pareiškėjui pakanka nurodyti faktinį buvusį žemės savininką bei netiesioginiais įrodymais pagrįsti A. J. (Pareiškėjo močiutei) žemės perleidimo faktą.

46Iš esamų byloje dokumentų matyti, kad Pareiškėjo močiutė A. J. 1940-04-03 prašė Žemės ūkio ministerijos duoti leidimą pirkti iš sesers O. M. 1 ha žemės ( - ) k., ( - ) valsč. ir Žemės ūkio ministerija po 6 dienų, t. y. 1940-04-09, tokį leidimą Nr. 3318 davė. Prieš suteikiant leidimą įsigyti žemę buvo parengtos ( - ) valsčiaus savivaldybės 1940-04-03 žinios Nr. 1726 apie žemės pirkėją A. J.. Minėtų žinių 9 punkte pažymėta, kad A. J. tėvai ir seneliai gyveno ( - ) valse., ( - ) kaime, vertėsi vien žemės ūkiu ir turėjo 7 ha žemės ūkį, kurį paveldėjo brolis L. ir 3 seserys: O. M., A. T. (trečia sesuo neįvardyta, tačiau tai neabejotinai yra A., nes pažyma apie ją). Taigi, faktiniai žemės savininkai iš kurių A. J. įsigijo žemę, yra jos tėvai bei jos sesuo O. M. (aplinkybės, jog A. tėvai ir sesuo turėjo žemės NŽT nekvestionuoja).

47Atkreiptinas dėmesys, kad visuotinė žemės nacionalizacija įvyko 1940 m. liepos 22 d., todėl, atsižvelgiant į tai, kad leidimas A. J. pirkti žemę buvo išduotas ir žemę jį paveldėjo iš tėvų dar iki nacionalizacijos. Pareiškėjo močiutė iki nacionalizacijos faktiškai ir juridiškai galėjo būti žemės savininku, ir tą patvirtina 1947-11-25 žemės apskaitos žiniaraštis, kurio 40 eilėje, kaip 4,12 ha žemės ( - ) valst., ( - ) k. naudotoja nurodyta E. J..

48Aktualu paminėti, kad įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau - Tvarka) įtvirtino taisyklę, kad jeigu yra keli nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai, nuosavybės teisės atkuriamos pagal vėliausiai išduota dokumentą (Tvarkos 13 p.). Aptariamu atveju vėliausiai išduotas dokumentas yra 1947-11-25 Žemės apskaitos žiniaraštis, kurio 40 p. įrašyta E. J., turėjusi 4,12 ha žemės ( - )

49Tvarkos 12 ir 13 punktuose įtvirtinta, kad nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai gali būti <...> dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. birželio 10 d. nutarime Nr. 407 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktą įrodančių papildomų dokumentų“ (toliau - Nutarimas Nr. 407). Nutarimo Nr. 407 1.1.1 papunktyje yra nustatyta, kad žemės valdymo nuosavybės teise faktą patvirtinantys dokumentas gali būti Lietuvos TSR žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947-1948 metų žemės apskaitos žiniaraščiai. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent toks ir buvo pateiktas NŽT pirmtakei.

50Nors ginčo dėl žemės, esančios ( - ), buvusių teisėtų savininkų nėra, tačiau suinteresuoto asmens abejonės dėl A. J. iki nacionalizacijos valdytos žemės, t. y. dėl žemės įsigijimo fakto, kyla dėl 1947-11-25 Žemės apskaitos žiniaraščio 40 eilėje įrašytos Pareiškėjo močiutės tėvavardžio nesutapimo. A. J. tėvas buvo V., o žiniaraštyje J. tėvo vardas nurodytas „A.“. Pareiškėjo įsitikinimu, kitokio tėvavardžio „A.“ nurodymas yra tik rašymo apsirikimas, kurį galėjo lemti dvi priežastys: arba buvo įrašytas A. J. vyro tėvo, kuris buvo A., vardas, arba žiniaraščio 39 ir 40 eilių tėvavardžiai apkeisti vietomis (pažymėtina, kad žiniaraščio 39 eilėje įrašyto asmens tėvavardis pažymėtas „V.“).

51Tam, kad būtų išsklaidytos visos abejonės, t. y., kad 1947-11-25 Žemės apskaitos žiniaraštyje įrašyta J. „A.“ ir Pareiškėjo močiutė J. „V.“ yra vienas ir tas pats asmuo, bei siekdamas įrodyti, kad J. „A.“ toks asmuo iš viso neegzistavo, Pareiškėjas 2018 m. birželio 11 d. kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą su prašymu pateikti visą, archyve turimą medžiagą, susijusią su J. E., A. (kaip nurodyta žiniaraštyje), gyvenusios ( - ), valdytu nekilnojamuoju turtu. Pažymėtina, kad archyvas 2018-08-01 raštu Nr. R4-1825 pakartotinai pateikė tuos pačius dokumentus apie A. J., V., o tai neabejotinai patvirtina, kad žiniaraštyje įsivėlė tėvavardžio klaida.

52Sprendžiant pareiškimo pagrįstumo klausimą, būtina akcentuoti, kad tiek pareiškime, tiek šiuose paaiškinimuose faktiniai bei teisiniai motyvai yra nuoseklūs ir logiški. Įrodymų vertinimo prasme tai reiškia, kad nėra pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus ir jais nesivadovauti. Suinteresuotas asmuo - NŽT, nepripažindama juridinio fakto, kad A. J. iki nacionalizacijos turėjo žemės, kartu su atsiliepimu nepateikė Pareiškėjo parodymus paneigiančių įrodymų, nenurodė šiuos parodymus paneigiančių aplinkybių, t. y. kad E. J., A. ir A. J., V. yra du skirtingi asmenys, kad dėl E. J., A. valdytos žemės atstatymo kreipėsi kiti pretendentai, todėl nėra pagrindo abejoti Pareiškėjo paaiškinimais kaip patikimu įrodymu.

53Pažymėtina, kad nagrinėjam ginčui aktualūs yra kasacinio teismo išaiškinimai, pateikti byloje dėl juridinio fakto nustatymo, kuriais, nors ir skiriasi bylos faktinės aplinkybės, neabejotinai turi būti vadovaujamasi sprendžiant įrodymų dėl Pareikėjo močiutės turėtos žemės nuosavybės pakankamumo klausimą: suinteresuoto asmens prieštaravimų pateiktiems įrodymams nepareiškimas reiškia, kad nėra pagrindo įrodymus vertinti kaip nepatikimus, sprendžiant dėl įrodymų vertinimo pagal CPK 185 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis Nr. e3K- 3-35-695/2018).

54NŽT atsiliepime pateikti formalūs motyvai, kad „<...> pareiškėjas siekia įtikinti, kad kitų asmenų nurodytoje vietovėje negalėjo būti, tačiau archyvo pažymoje yra pateikiama informacija tiesiogiai susijusi su konkretaus asmens turėta žeme. Šiuo atveju archyvas teikė duomenis ne apie asmenis gyvenusius nurodytoje vietovėje, o apie E. (A.) J. (T.) turėtą žemę, nurodydamas, kad daugiau duomenų apie šio asmens turėtą žemę archyvas neturi“ ne tik neturi teisinės reikšmės bet ir stokoja logikos. Pareiškėjo motinai, dar 1991 m. kompetentingai institucijai pateikus prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės A. J. (Pareiškėjo močiutės) iki nacionalizacijos valdytą žemę ( - ), praėjus 26 metams, ginčas kilo dėl konkretaus asmens A. J. valdytos žemės fakto, todėl nesuprantami NŽT minėti motyvai, t. y. kodėl, siekiant įrodyti močiutės nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto faktą, archyvas turėtų pateikti duomenis apie visus ( - ) kaimo gyventojus. Pareiškėjas savo 2018-06-11 prašyme archyvui aiškiai įvardijo asmenį, apie kurio iki nacionalizacijos valdytą turtą siekia gauti duomenis, t. y. žiniaraštyje minimos E. J., A., gyvenusios ( - ) valsč,, ( - ) k., valdytą nekilnojamąjį turtą, tačiau duomenis gavo apie savo močiutę A. J., kas sudaro pagrindą teigti, jog E. J., A. ir A. J., V. yra vienas ir tas pats asmuo. Kita vertus, nors NŽT atsiliepime kvestionuoja kreipimosi į archyvą bei archyvo atsakymo patikimumą įrodymų pakankamumo kontekste, tačiau pati NŽT 2017-09-13 kreipėsi į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, prašydama pateikti duomenis apie A. (E.) T. J. (nekonkretizuojant tėvavardžio) valdytą nekilnojamojo turto nuosavybę, tačiau kaip ir Pareiškėjas gavo duomenis tik apie Pareiškėjo močiutę.

55Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai. Į aplinkybę, kad įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, būtina atsižvelgti sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Bylose, kuriose įrodinėjama netiesioginiais įrodymais, prielaidų darymas yra neišvengiamas. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, kad priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2006; 2007 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2007; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008). Vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti šį faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-35-695/2018).

56Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo močiutės sesė O. M. bei tėvai turėjo apie 7 ha žemės ( - ), kad Pareiškėjo močiutė tėvų žemę paveldėjo kartu su kitais vaikais bei iš tuometinės vadžios iki nacionalizacijos gavo leidimą pirkti 1 ha žemės, į tai, kad 1947-11-25 Žemės apskaitos žiniaraščio 40 eilėje įrašyta E. J., turėjusi 4,12 ha žemės ( - ), o minėtas žiniaraštis pagal Tvarkos 12 ir 13 p. yra tinkamas nuosavybės teises patvirtinantys dokumentas, bei į tai, kad nėra duomenų ir NŽT leistinais įrodymais nepaneigė, jog žiniaraštyje minima E. J., A. ir A. J., V. buvo du skirtingi asmenys, į tai, kad 1947-11-25 žemės apskaitos žiniaraštyje nurodyta valdytos žemės vieta sutampa su kituose dokumentuose nurodyta žemės vieta sudaro pagrindą pareiškimą tenkinti.

57Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai pakartojo pareiškime nurodytus motyvus ir prašė teismo pareiškimą tenkinti visiškai.

58Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė teismui savo nuomonę dėl pareiškėjos patikslinto prašymo nurodydamas šiuos argumentus.

59Teikiamu atsiliepimu teismui nesutinkame su prašomu nustatyti juridinę reikšmę turinčiu faktu ir manome šis pareiškėjo pareiškimas yra nepagrįstas, todėl teismo neturėtų būti tenkintas.

60Pareiškėjo motina O. B., V. ( - ) apylinkės agrarinė reformos tarnybai 1991 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą grąžinti žemę, prašant E. J. V.o vardu nustatyti jos turėtos žemės 5 ha (taisyta į 4,12 ha), prašyme nurodyta, kad turėtos žemės vieta pagal administracinį - teritorinį suskirstymą iki 1940 m. liepos 22 d. buvo, ( - ) valsčiaus ( - ) kaime. Prašymo formos 5 punkte - Pretendentų į žemę valia, nurodyta, kad pretendentas pageidauja susigrąžinti žemę buvusioje vietoje.

611996 m. vasario 30 d. ( - ) agrarinės reformos tarnybos darbinė grupė, susidedanti iš: ( - ) agrarinės reformos tarnybos vadovės S. U., žemėtvarkininko A. R., ( - ) valstybinio žemėtvarkos projektavimo instituto vyr. agronomo A. Š. išnagrinėjo dokumentus dėl savininkei E. J. priklausiusios žemės ( - ) . Darbinė grupė pažymėjo, kad nuosavybės faktą liudija nagrinėti dokumentai: 1947 m. lapkričio 25 d. žemės apskaitos žiniaraštis, žiniaraščio eilutės Nr. 40 nurodyta E. J.. Darbinės grupės papildomai pažymėta, kad iš viso žemės ūkyje yra 4,12 ha.

62Minėta darbine grupė priėmė išvadą siūlyti atstatyti nuosavybės teisę į 4,12 ha žemės bendro ploto vadovaujantis 1947 m. lapkričio 25 d. žemės apskaitos žiniaraščiu. Po pateiktos pasiūlymo išvados 1996 m. kovo 18 d. ( - ) rajono ekspertų komisija susidedanti iš rajono žemėtvarkos tarnybos vadovo V. A. P. ir narių V. M., V. R. išnagrinėjo ( - ) agrarinės reformos tarnybos darbinės grupės pateiktus dokumentus ir išvadą nutarė, kad esamų dokumentų ( - ) valsčiaus ( - ) apylinkės 1947-11-25 žemės apskaitos žiniaraščio dėl buvusio savininko E. J. turėtos žemės bendro ploto 4,12 ha Šiaulių apskrityje, ( - ) valsčiuje, ( - ) kaime, pakanka nuosavybės teisei atstatyti. Papildomai ekspertų komisija nurodė, kad ( - ) agrarinės reformos tarnybai siūlyti parengti pilietei O. B. pažymą apie buvusio savininko E. J. turėtos žemės plotą.

63( - ) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento ( - ) rajono žemėtvarkos skyriaus (toliau - ( - ) rajono žemėtvarkos skyrius) ( - ) darbuotoja S. U. 2007 m. vasario 12 d. paprašė pareiškėjo A. B., O. B., a. k. ( - ) mirusios ( - ), įstatyminio įpėdinio pateikti su buvusia žemės savininke E. J. giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus.

64Pareiškėjas A. B. 2007 m. balandžio 27 d. ( - ) rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą grąžinti 4,12 ha žemę, esančią ( - ) kaime, ( - ) rajone, nurodydamas, kad buvusi žemės savininkė A. J., V.o, bei pateikė giminystės ryšį su buvusia žemės savininke patvirtinančius dokumentus.

65Kaip numato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1997 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359) 10 straipsnio 1 dalis nuosavybės teisės atkuriamos piliečiams, kurių prašymai atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą pateikti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ nustatytais terminais iki 2001 m. gruodžio 31 d., o kaip nurodyta šio straipsnio 4 dalyje jei asmenys su prašymu nėra pateikę giminystės ryšį ir nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų šiuos dokumentus turėjo pateikti iki 2003 m. gruodžio 31d. To paties straipsnio 10 dalyje numatyta sąlyga, kad: „Piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas“.

66Įvertinus nurodyto teisės akto nuostatas ir tai, kad pretendentė O. B. ( - ) rajono Š. apylinkės agrarinės reformos tarnybai su 1991 m. lapkričio 19 d. rašytu prašymu įstatymo nustatytu terminu nebuvo pateikusi giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančių dokumentų, pareiškėjui A. B. pasiūlyta kreiptis į teismą dėl praleisto termino, pateikti nurodytus dokumentus nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą vykdančiai institucijai, atnaujinimo.

67Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 21 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. 1-30-519/2008, atnaujino pareiškėjui A. B. praleistą terminą pateikti dokumentus į buvusios savininkės A. J. turėtą žemę ( - ) rajono ( - ) kaime.

68Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriaus darbuotojai kartu su O. B. turto paveldėtoju A. B. 2016 m. rugsėjo 7 d. vietovėje apžiūrėjo piliečio parodytas sklypo ribas, tačiau pilietis sklypą parodė Š. miestelio teritorijoje, o ne ( - ) kaime. Vietos gyventojai apklausti apie E. J. turėtą žemę šių duomenų patvirtinti negalėjo.

69Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriaus 2017m. liepos 28 d. vykusio posėdžio protokolu Nr. 31PRT-36-(14.31.6.) buvo nutarta priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei O. B. kompensuojant pinigais už buvusio savininko E. J. nuosavybės teisėmis valdytą 4,12 ha žemės plotą (vertė 1 372 Eur), buvusį ( - ) kaime ( - ) rajone.

70Sprendimo projekto dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje derinimo metu paaiškėjo, kad pateikti giminystės ryšį įrodantys dokumentai neatitinka su žemės valdymo fakto dokumentais.

71Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnyje yra nurodyti piliečiai, kuriems gali būti atkuriamos nuosavybės teisės pagal šį įstatymą:

721) turto savininkui;

732) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o Šiems mirus, - jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams;

743) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939-1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, - į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;

754) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) - į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį;

765) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo - pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Norintys atkurti nuosavybės teises piliečiai turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

77Patikrinus nuosavybės teisių į buvusio savininko E. J. nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį patvirtinančių dokumentų byloje esančius dokumentus, nustatyta, kad pareiškėjas ( - ) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento ( - ) žemėtvarkos skyriui pateikė A. J., V.o, mirties liudijimą Nr. ( - ) (išduotas 1966-03-02), J. O. gimimo pažymėjimą (išduotas 1948-10-12), A. B. ir O. J. sutuoktuvių liudijimą, O. B. mirties liudijimą.

78Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2017 m. rugpjūčio 9 d. raštu Nr. 31SD-5329-(14.31.7.) „Dėl duomenų apie E. J. turėtą žemę pateikimo“ užklausė Lietuvos valstybės centrinį archyvą (toliau - Archyvas) dėl E. (A.) J., V.o, nuosavybės teisėmis iki 1940 metų nacionalizacijos turėto nekilnojamojo turto - žemės ( - ).

79Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2017 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr. R4-1430 „Dėl A. (E.) T. J. nuosavybės“ pateikė A. J. 1940 m. balandžio 3 d. Žemės ūkio ministerijai teikto prašymo patvirtintą kopiją, 1940 m. balandžio 3 d. ( - ) valsčiaus dokumentą apie A., duk. V., J. T., gimusios ( - ) m. turimą žemę, Žemės ūkio ministerijos 1940 m. balandžio 9 d. išduotą Leidimą Nr. 3318.

801947 m. Šiaulių apskrities ( - ) valsčiaus Žemės Tvarkymo ir sėjomainų. Valdybos sudarytas Žemės apskaitos žiniaraštis, ( - ) valsčiaus 1940 m. balandžio 3 d. išduotas dokumentas, Žemės ūkio ministerijos 1940 m. balandžio 9 d. Leidimas Nr. 3318, O. B. mirties liudijimas (Nr. ( - )) nepatvirtina O. B. ir buvusio žemės savininko - E. J., A. duktės, giminystės ryšio.

81Šiaulių apskrities archyvo 2016 m. spalio 26 d. raštu Nr. PŽ-255 (8.4) A. B. pateiktas 1947 metų ( - ) apskrities ( - ) valsčiaus Žemės Tvarkymo ir sėjomainų Valdybos sudarytas Žemės apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad šio žiniaraščio 40 eilutėje 4,12 ha žemės naudotoju buvo „J. E., d. A.“.

82Norime atkreipti teismo dėmesį, kad 1947 metais sudaromų Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos sudarytuose žemės apskaitos žiniaraščiuose buvo surašomi ne žemių savininkai, o žemių naudotojai ir šie dokumentai yra tik papildomi dokumentai, kurie yra nagrinėjami Lietuvos Respublikos Žemės ir Miškų ministerijos 1997 m. spalio 31d. Nr. 634 įsakymu patvirtintos tvarkos dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nustatyta tvarka.

83Tiek ( - ) valsčiaus 1940 m. balandžio 3 d. išduotas dokumentas, tiek Žemės ūkio ministerijos 1940 m. balandžio 9 d. išduotas Leidimas Nr. 3318, o taip pat O. B. mirties liudijimas (Nr. ( - )) patvirtina, kad A. J. tėvo vardas buvo V..

84Kitas ypatingai svarbus dokumentas, vertinant kas iki nacionalizacijos buvo nacionalizuotos žemės savininkas, yra ( - ) valsčiaus 1940 m. balandžio 3 d. išduotas dokumentas, kuris patvirtina, kad A. T. J. šio dokumento pildymo dieną (1940-04-03) žemės neturėjo (šio dokumento 4 punkto nurodyta, kad „Žemės ir kito nekilnojamojo turto neturi“).

85Nurodyti duomenys paneigia, kad pareiškėjo motina O. B. gali būti teisėtu pretendentu, kuriam pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą turi būti atkurta nuosavybės teisė į E. J., A. ( - ) apskrities ( - ) valsčiuje, ( - ) kaime 4,12 ha valdyta žemę.

86Įvertinant tai, kad O. B. turto paveldėtojas A. B. nepateikė O. B. giminystės ryšį su buvusia savininke E. J., A. dukra (asmuo nurodytas ( - ) apskrities ( - ) valsčiaus ( - ) apylinkės 1947-11-25 žemės apskaitos žiniaraštyje), patvirtinančio dokumento, O. B. vardu nuosavybės teisės negalėjo ir negali būti atkurtos.

87Šiaulių rajono ekspertų komisijos 1996 m. kovo 18 d. išvada negalėjo būti vadovaujamasi, nes ji sudaryta vertinant E. J., A. dukros turėtą nuosavybę, o O. B. pagal pateiktus giminystės ryšį su buvusiu savininku patvirtinančius dokumentus negali būti laikoma pretendente į ekspertų komisijos išvadoje aprašytą E. J., A. dukros žemę, nes jos su buvusia savininke E. J., A. nesiejo giminystės ryšys.

88Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius Nuosavybės teisių į žemę, mišką ir vandens telkinius atkūrimo Šiaulių rajone sprendimų priėmimo komisijos posėdžio įvykusio 2017 m. gruodžio 13 d. protokolu Nr. 31PRT-51-(14.31.6.) nutarta 1996 m. kovo 18 d. Šiaulių rajono ekspertų komisijos pasiūlymą - išvadą laikyti negaliojančia ir dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pasiūlyti O. B. turto paveldėtojui A. B. kreiptis į Šiaulių apylinkės teismą.

89Pareiškėjas nurodo savo pareiškime, kad jis teikia teismui motyvus, kurie neabejotinai patvirtina, kad E. J. A. ir A. J., V. yra vienas ir tas pats asmuo, kadangi minimame Žemės tvarkymo ir sėjomainų valdybos 1947-11-25 sudarytame Žemės apskaitos žiniaraštyje E. J. tėvo vardas A. galėjo būti įrašytas dėl to, kad toks buvo J. V., pareiškėjo močiutės A. J. vyro tėvo vardas.

90Manome šis pareiškėjo motyvas yra visiškai neįtikinantis bei grįstas prielaidomis, todėl turėtų būti vertinamas kritiškai.

91Kad E. J. A. ir A. J., V. yra vienas ir tas pats asmuo siekiama taip pat pagrįsti, nurodant, kad 2016-10-26 Šiaulių apskrities archyvas rašte Nr. PŽ- 255(8.4), pažymėjo, kad daugiau duomenų apie E. (A.) J. (T.s) turėtą žemę ( - ) apskrities ( - ) valsčiaus, ( - ) kaime neturi.

92Šiuo motyvu pareiškėjas siekia įtikinti, kad kitų asmenų nurodytoje vietovėje negalėjo būti, tačiau archyvo pažymoje yra pateikiama informacija tiesiogiai susijusi su konkretaus asmens turėta žeme. Šiuo atveju archyvas teikė duomenis ne apie asmenis gyvenusius nurodytoje vietovėje, o apie E. (A.) J. (T.s) turėtą žemę, nurodydamas, kad daugiau duomenų apie šio asmens turėtą žemę archyvas neturi.

93Vadovaujantis išdėstytu nesutinkame su pateiktu pareiškimu ir teismo prašome pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

94Suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, pagrindžiančius savo nuomonę.

95Teismo įpareigojimu suinteresuotas asmuo pateikė į bylą ir papildomą informaciją nurodydamas šiuos motyvus.

96Bylos nagrinėjimo metu teismo buvo pareikalauta pateikti informaciją ar iki nacionalizacijos buvusio žemės savininko žemė šiuo metu yra laisva, ar į šią žemę kitiems asmenims yra atkurtos nuosavybės teisės.

97Informuojame teismą, kad buvusio žemės savininko E. J. 4,12 ha ploto ( - ) kaime, ( - ) rajone valdytos žemės vieta nebuvo nustatyta. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vyriausias specialistas M. S. ir vyriausioji specialistė R. T., vietoje apžiūrėję A. B. nurodytą žemės sklypą, į kurį pageidaujama atkurti nuosavybės teisę, asmuo nurodė, kad buvusio žemės savininko valdyta žemės vieta yra Š. seniūnijos Š. miestelyje (iš pietų pusės ties senosiomis Š. kapinaitėmis, šiaurės pusėje ribojasi su Š. upės grioviu, pietryčių ir šiaurės vakarų kryptimi nurodytą žemės sklypą kerta bendro naudojimo kelias). Nuo Š. miestelio iki ( - ) kaimo yra apie 3 km atstumas.

98Atliekant žemės sklypo apžiūrą vietoje apklausti ( - ) miestelio gyventojai Š. N. (gyvenanti ( - )), V. J. (gyvenantis ( - )) B. P. (gyvenantis ( - )) ir K. A. (gyvenanti ( - )), pažinoję mirusę pretendentę O. B., patvirtinti, kad nurodytas žemės sklypas iki nacionalizacijos nuosavybės teise priklausė E. J. negalėjo.

99Įvertinant tai, kad buvusio žemės sklypo savininko žemės vieta nėra žinoma, suteikti informacijos ar buvusio savininko žemės vietoje buvo atkurtos nuosavybės teisės kitiems asmenims, ar ši žemė yra laisva, nuomojama iš valstybės, negalime.

100Pateikiame dokumentus apie ( - ) kaime esančius laisvos žemės fondo žemės plotus, patenkančius į ( - ), ( - )kadastro vietoves.

101Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas pakartojo atsiliepime nurodyta nuomonę ir prašė teismo pareiškėjo pareiškimo netenkinti.

102Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas iš dalies.

103Piliečių nuosavybės teisės į žemę atkūrimas yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas. Jis egzistuos, kol visiškai bus atkurta piliečių nuosavybės teisė į žemę. Tai ilgas istorinis laikotarpis, kuris Lietuvoje prasidėjo 1991 m. ir trunka jau daug metų. Be to, teismų praktika patvirtina, kad būna ginčų ir dėl piliečių nuosavybės teisės į žemę atkūrimo.

104Piliečių nuosavybės teisės į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą atkūrimą reguliuoja susijusių įstatymų sistema: 1997 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau - Įstatymas), 1997 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymas (toliau - Žemės reformos įstatymas) ir Žemės įstatymas su vėlesniais pakeitimas ir papildymais. Šių įstatymų įgyvendinimo tvarką papildomai reglamentuoja tam tikri įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, kurie buvo priimti tiek iki 1997 m. Įstatymo, tiek ir po jo įsigaliojimo.

105Šiuose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose suformuluotos materialiosios ir procesinės teisės normos, kurias privalo taikyti valstybės institucijos, pareigūnai ir teismai įgyvendindami piliečių nuosavybės teisės atkūrimą. Tačiau taikant šias teisės normas konkrečiose situacijose dažnai susiduriama su daugeliu teorinių ir praktinių problemų. Reikia spręsti skirtinguose įstatymuose esančių teisės normų suderinimo, jų kolizijų, spragų, Vyriausybės nutarimų derėjimo su šiais įstatymais, teismų praktikos taikymo ir panašias problemas. Be to, sprendžiant nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdo klausimą, reikia išsiaiškinti, kuriais atvejais, kokio turto ir kokiomis sąlygomis galima atkurti nuosavybės teisę natūra arba lygiaverčiu turtu ar pinigais bei kitais kompensavimo būdais. Netinkamas teisės normų aiškinimas ir taikymas gali būti kliūtis piliečių nuosavybės teisei į nekilnojamąjį turtą atkurti.

106Atkreiptinas bylos dalyvių dėmesys, kad nurodyti įstatymai pakeitė iki tol galiojusius 1991 m. Įstatymą dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, Žemės reformos įstatymą ir atitinkamus Vyriausybės nutarimus. Tačiau ir 1997 m. priimti įstatymai bei Vyriausybės nutarimai buvo daug kartų keičiami ir pildomi. Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo instituto duomenimis, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymas buvo keičiamas gal 30 kartų, o Žemės reformos įstatymas - gal 20 kartų. Todėl sprendžiant jų taikymo konkrečiu laikotarpiu klausimą susiduriama su daugybe problemų ir kolizijų, be to, būtina atsižvelgti į aktualią tuo metu įstatymų ir Vyriausybės nutarimų redakciją.

107Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, laiko atžvilgiu taikomas žemei ir kitiems nuosavybės objektams, kurie buvo įgyti nuosavybės teise iki 1940 m. birželio 15 d. pagal tuo metu galiojusius Lietuvos Respublikos įstatymus. Tai istorinis atskaitos taškas, nes nuo tos datos Sovietų Sąjungos kariuomenė okupavo Lietuvą ir po to pagal SSRS ir LSSR įstatymus žemė ir kitas nekilnojamasis turtas buvo neteisėtai nacionalizuoti arba kitaip nusavinti.

108Vadinasi, žemės savininkai arba jų teisių perėmėjai privalo įrodyti, kad nuosavybės teisę į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą jie įgijo iki 1940 m. birželio 15 dienos. Tokia išvada išplaukia iš 1997 m. Įstatymo preambulės, 1 straipsnio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) 1990 m. Kovo 11d. Akto, Konstitucinio Teismo nutarimų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pagal minėtą įstatymą piliečiams negali būti atkuriama nuosavybės teisė, įgyta po nacionalizacijos, t. y. po 1940 m. liepos 22 d., vokiečių okupacijos metais arba net 1945-1948 m. - iki kolektyvizacijos pradžios. Tai neteisinga praktika, nes nurodytu laikotarpiu Lietuva jau buvo okupuota ir galiojo okupaciniai įstatymai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad 1940 m. liepos 22 d. aktu visa žemė buvo nacionalizuota ir pripažinta valstybės nuosavybe, o kai kuriems piliečiams tiktai suteikta teisė naudotis iki 30 ha žemės sklypais. Nuo tos datos piliečiai įgijo ne nuosavybės, bet žemės sklypo naudojimo teisę, dėl to jiems naudotos žemės nuosavybės teisė pagal minėtus įstatymus neatkuriama.

109Piliečių, turinčių teisę į nuosavybės atkūrimą, ratas, palyginti su anksčiau galiojusiais įstatymais, yra padidintas. Pagal Įstatymo 2 straipsnį nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos jame nurodytiems Lietuvos Respublikos piliečiams.

110Pareiškėjo motina O. B. dar 1991 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į vietos agrarinės reformos tarnybą su prašymu grąžinti (nustatyti) ankstesnio savininko J. E., A. vardu įsigytą 4,12 ha žemės sklypą (13-14 b. l.). O. B. prašyme nurodė, kad jos velionė motina šį žemės sklypą, esantį ( - ) k., ( - ) apyl. ( - ) raj., buvo įsigijusi iš buvusių dviejų žemės savininkų: L. T. (brolio) ir A. T. (sesers) apie 1936 metus (13-14 b. l.).

111Tuo metu pareiškėjo motina kartu su prašymu vietos agrarinės reformos tarnybai jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių jos nurodytus faktus nepateikė.

112Tačiau vėliau nuosavybės atstatymo procese, išsireikalavus papildomus duomenis, nustatyta, kad pagal ( - ) valsčiaus savivaldybės 1940-04-03 Žiniose užfiksuotus teisinius faktus, matyti jog O. B. (ikisantuokinė pavardė J., buv. T.), kartu su kitais trimis įpėdiniais yra paveldėjusi tėvų 7 ha žemės ūkį (34 b. l.). Iš paminėto fakto seka, kad kiekvienam iš įpėdinių priklausė po 1,75 ha žemės ūkio pagal tuo metu Lietuvos Respublikoje galiojusio Rusijos imperijos civilinių įstatymų X tomo 1 dalies 1127-1128 straipsnių nuostatas. Be to ( - ) agrarinės reformos tarnyba 1996-02-20 priimtame pasiūlyme išvadoje, remdamasi 1947 m. lapkričio 25 dienos Žemės apskaitos žiniaraščiu irgi pripažino, kad to meto duomenimis pareiškėjos O. B. motina E. J. valdė 4,12 ha žemės sklypą, kurį sudarė 0,12 ha sodas, 2,00 ha ariama žemė, 1,95 ha ganyklos ir 0,05 ha vandens telkinys (9-12 b. l.).

113Pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 str. 2 d. 5 p.) nustatomas, kai dingę dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį daiktą ir pareiškėjas kita, neteismine tvarka negali jų gauti. Pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas tik teismui padarius išvadą, kad šis turtas buvo įgytas teisėtai ir nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad teismas nagrinėdamas šias bylas negali įteisinti neteisėto turto įgijimo faktų. Šioje byloje nekilo ginčas tarp pretendentų į žemės sklypą, todėl byla nagrinėtina ypatingąja teisena, remiantis pagal jai keliamus reikalavimus. Teismų praktika pripažįsta, kad pastato, žemės ar miško sklypo valdymo nuosavybės teise faktus galima įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Pareiškėjas pateiktame teismui pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo remiasi skirtingo laikotarpio dokumentais. Kadangi prašoma nustatyti prieš daugelį metų įvykusį faktą, dėl to teismas laiko būtinu pirmiausia, išsiaiškinti ar pakanka pareiškėjos pateiktų įrodymų šiam faktui nustatyti.

114Iš pareiškėjo pateikto dokumento - minėto Žemės apskaitos žiniaraščio seka, kad jo senelė po Lietuvos Respublikos okupacijos naudojosi 4,12 ha žemės plotu anksčiau minėtoje vietovėje (9-12 b. l.). Tačiau, pirmiausia, pastebėtina, kad šiame dokumente, jo sudarymo metu O. J. tėvo vardas nurodytas A., o jos mirties liudijime tėvo vardas nurodytas V. Teismas sutinka, su pareiškėjo atstovo nuomone, kad šiuo atveju tėvavardžių neatitikimas nėra ta aplinkybė kuri neleidžia daryti išvados, jog bylos atveju tai nėra vienas ir tas pats asmuo. Tokios pat pozicijos teismas laikosi ir dėl velionės vardo (A. ir E.) pirmos raidės neatitikimo, nes bylos atveju irgi negauta ir nenustatyta faktų, kad tai yra du skirtingi asmenys. Tuo pačiu pripažintina, kad šie neatitikimai gali būti žmogiškosios klaidos, kurias padarė tiek minėtus dokumentus surašę asmenys, tiek ir jiems šiuos duomenis pateikę šių asmenų artimieji, kuomet tokie duomenys galimai buvo pateikiami iš atminties.

115Antra, neginčitinai A. J. nuosavybės teises į turėtą nuosavybę patvirtina tik ( - ) valsčiaus savivaldybės 1940-04-03 Žinios, pastarosios 1940-04-05 prašymas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai dėl leidimo išdavimo, siekiant įsigyti iš savo sesers 1 ha žemės sklypą, esantį ( - ) k., ( - ) valsčiuje ir jo pagrindu išduotas leidimas (29-31, 34 b. l.). Šių dokumentų turinys akivaizdžiai patvirtina, kad vaikai kaip įpėdiniai buvo paveldėję tėvų ūkį. Pagal to metu galiojusio teisės akto Rusijos imperijos civilinių įstatymų X tomo 1 dalies straipsnių nuostatas, 4 įpėdiniams paveldėjus tėvų ūkį, kiekvienam iš jų teko po 1,75 ha. Toks žemės sklypas atiteko ir A. T. (po santuokos J.). Tačiau pastaroji iš savo sesers O. M. kaip žemės sklypo savininkės, siekė įsigyti papildomai 1 ha žemės sklypą. Todėl manytina, kad A. J. nupirkusi iš sesers O. M., nurodyto dydžio žemės sklypą jį naudojo ir 1947-11-25 žiniaraščio sudarymo metu (27-28 b. l.). Todėl pripažintina, kad 1947-11-25 A. J. buvo tik 2,75 ha žemės sklypo valdytoja ir buvo likusios dalies 1,37 ha žemės sklypo naudotoja, kuri priklausė kitiems įpėdiniams. Nors pradinė pareiškėja O. B. ir nurodė, kad jos motina A. J. irgi buvo įsigijusi atitinkamą dalį žemės iš kitų dviejų įpėdinių, tačiau tokiai aplinkybei nustatyti ji savo laiku, kaip ir jos teisių perėmėjas A. B. nepateikė jokių tinkamų įrodymų. Nors pareiškėjas prašyme nurodė, jog tarp buvusių įpėdinių (pretendentų į nuosavybės atkūrimą) nėra ginčo, tačiau vien ta aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad vienas iš įpėdinių įgijo visas nuosavybės teises į prašyme nurodytą likusią žemės sklypo dalį. Iš pateiktų įrodymų teismas daro priešingą išvadą, kad norėdama įgyti nuosavybės teisę ir į kitų įpėdinių vardu iš tėvų paveldėtą žemę, šiai įpėdinei buvo keliami tiek patys reikalavimai susiję su nuosavybės įgijimu (t. y. buvo reikalingas kito įpėdinio sutikimas, prašymas atitinkamai institucijai išduoti leidimą pirkti kito savininko žemę ir leidimo išdavimas). Tokia teismo išvada siejasi su tuo, kad Lietuvos Respublikoje 1939-04-20 buvo priimtas įstatymas žemei įsigyti ir jos valdymui tvarkyti, kurio nuostatos draudė įsigyti žemę be Žemės ūkio departamento leidimo. Pagal sutartį arba paveldėjimu žemę buvo galima įsigyti tik turint minėtą leidimą. Minėtas įstatymas draudė skaldyti ūkius, nes buvo siekiama šitokiu būdu kovoti su tuo metu paplitusia spekuliacija žeme. Todėl buvo draudžiama skaldyti ūkius į mažesnius kaip 6 ha, jei žemė buvo I rūšies ir t.t. O išėjusiam iš ūkio buvo išmokomos dalys pinigais arba turtu. Tačiau tokių duomenų byloje nėra. Todėl teismas toliau detaliau neanalizuoja galimų teisinių santykių tarp A. J. ir kitų buvusių įpėdinių, kadangi ir pareiškėjas prašyme dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl to nėra plačiau pasisakęs. Nors pradinė pareiškėja O. B. kreipdamasi į instituciją vykdančią nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą 1991-11-19 prašyme ir nurodė, kad prašo grąžinti 4,12 ha žemės sklypą, tačiau kaip jau teismas yra konstatavęs jį nepateikė pakankamai duomenų iš kurių teismas galėtų daryti neginčijamą išvadą apie jos teisę į visą nurodyto dydžio žemės sklypą (13-14 b. l.).

116Pareiškėjo kaip motinos teisių perėmėjo pastangos susigrąžinti senelės iki nacionalizacijos valdytą žemę patvirtina ir Šiaulių apygardos administracinio teismo 2008-01-21 sprendimas, kuriuo jam buvo atnaujintas terminas pateikti papildomus duomenis reikalingus nuosavybės teisių atkūrimui į buvusios savininkės A. J. nuosavybę. Valdžios įgaliotų institucijų neveiklumą ir sprendimo priėmimo vilkinimą patvirtina anksčiau minėto teismo 2018-10-25 sprendimas (72-78 b. l.). Tuo pačiu atmestini ir kiti suinteresuoto asmens NŽT nuomonėje pateikti faktų vertinimai, kad nepakanka tiesioginių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima atkurti naujajam pareiškėjui nuosavybės teises. Teismas kritiškai vertina ir procedūrinius NŽT veiksmus, jog egzistavo teisinis pagrindas panaikinti anksčiau priimtus sprendimus, tai yra 1996-03-18 pasiūlymą – išvadą ir laikyti negaliojančia 2014-07-11 pažymą Nr. 31PAŽ-(14.31.33.)-510 ,,Dėl nuosavybės teisę pavirtinančių dokumentų“ (15, 24 b. l.), kuomet pati įstaiga dar 2017-10-06 pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (37-38 b. l.).

117Dėl anksčiau paminėto teismas pripažįsta, jog pareiškėjo prašymui patenkinti iš dalies pakanka leistinų įrodymų. Pirmiausia, A. J. žemės perleidimas buvo vykdomas pagal tuo metu galiojusius įstatymus, o dokumentų neišlikimas gali būti siejamas su 1940-06-15 prasidėjusia Lietuvos Respublikos okupacija. Antra, kaip jau teismas anksčiau yra nurodęs byloje pakanka tiesioginių įrodymu, jog A. J. buvo įgijusi nuosavybės teisę į 2,75 ha žemės sklypą, šiuo metu esantį ( - ) k., ( - ) apyl. ( - ) rajone, kurį ji valdė iki mirties ( - ) (17 b. l.) . Trečia, tokia teismo išvada remiasi ir 1947-11-25 Žemės apskaitos žiniaraščiu kaip netiesioginiu įrodymu. Ketvirta, teismas tenkindamas iš dalies pareiškėjo prašymą ir nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą į nurodyto dydžio žemės sklypą, tuo pačiu pripažįsta, kad kitiems pretendentams į jį nėra ir nebuvo atkurtos nuosavybės teisės toje vietovėje, ko nepaneigė ir suinteresuotas asmuo NŽT (85-86 b. l.).

118Visuma ankščiau paminėtų teisinių faktų įrodo, jog byloje yra duomenų apie iki 1940 m. nacionalizacijos pareiškėjo motinos įgytas nuosavybės teises tik į dalį žemės sklypo, esančio ( - ) k., ( - ) apyl., ( - ) raj.

119Atskirai pastebėtina, kad nors pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime ir nurodė, jog senelė minėtą žemę valdė iki nacionalizacijos, tačiau duomenų apie nacionalizacijos metu paimtą valstybės nuosavybėn visą žemę iš savininkės pareiškėjo senelės jis nenurodė ir nepateikė.

120CPK 442 str. 1 p. numato, kad turintys juridinę reikšmę faktai gali būti nustatyti specialia teismine procedūra - ypatingąja (ne ginčo) teisena. Šios teisenos pagrindinis ypatumas tas, kad tokiose bylose nėra šalių ir nėra sprendžiamas ginčas dėl teisės, bet remiantis CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis siekiama įrodyti praeityje egzistavus tam tikrą faktą, kuris pareiškėjui sukeltų teisines pasekmes. Tai nereiškia, kad nagrinėjamoje byloje suinteresuotas asmuo NŽT Šiaulių skyrius negali ginčyti įrodinėjimo fakto egzistavimą. Vienok suinteresuotojo asmens, nepretenduojančio į tą pačią civilinę teisę, pareikšti prieštaravimai dėl juridinio fakto nustatymo reiškia tai, jog byloje kilo ginčas tik dėl paties fakto, bet ne dėl civilinės teisės. Suinteresuotųjų asmenų dalyvavimo ne ginčo teisenoje tikslas padėti teismui tinkamai išsiaiškinti reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai išspręsti bylą. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nėra pretendentas į nuosavybės teisės atkūrimą pagal pareiškėjos prašymą. Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos įrodinėti materialinį teisinį reikalavimą ir jis pasinaudojo visomis CPK 37, 42 str. numatytomis procesinėmis teisėmis, o taip pat CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

121Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui ir jokio senelės valdyto žemės sklypo plano ar kitų dokumentų, o jo pateikti įrodymai neturi jokio sąsajumo su prašomu nustatyti faktu visa apimtimi.

122Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų, o taip pat Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (1977 m. liepos 1 d. Nr. VIII-359) tikslai ir paskirtis yra bent iš dalies atkurti piliečių nuosavybės teisę į išlikusįjį nekilnojamąjį turtą ir tokiu būdu apginti pažeistą jų nuosavybės teisę. Pirmiausia siekiama apginti to asmens, kurio nuosavybės teisė buvo pažeista, t. y. savininko teises ir interesus. Laikoma, kad savininko nuosavybės teisė buvo pažeista, kai jam nuosavybės teise priklausęs turtas buvo pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas, todėl nustatant, kurio asmens teisės buvo pažeistos ir kuris asmuo Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo prasme yra turto savininkas, būtina nustatyti, kas buvo neteisėtai nusavinto turto nuosavybės teisės subjektu to turto nusavinimo momentu. Aplinkybė, kas buvo iki 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus nacionalizuoto ar kitaip neteisėtai nusavinto turto savininkas turi būti nustatoma pagal iki 1940 m. birželio 15 d. atitinkamoje Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojusius teisės aktus. Būtent tokią teismų praktiką, nustatant nuosavybės teisės subjektus, jų turėtų nuosavybės teisių praradimo momentu formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. kovo 10 d. nutartis, priimta G. L. ir L. D. G. byloje Nr. 3K-7-4/1999 m.). Tačiau kaip jau teismas yra nurodęs, pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog jo velionė motina nuosavybės teisėmis valdė 4,12 ha žemės sklypą iki nacionalizacijos ir po jos, tai yra po 1940 m. birželio 15 d. pagal TSRS (LTSR) įstatymus.

123Vienas iš pagrindinių civilinės teisės institutų LR iki 1940-06-15 buvo nuosavybės teisė. LR teritorijoje iki SSSR okupacijos, galiojęs Rusijos imperijos įstatymų sąvado X tomo 1 dalies 420 straipsnis nuosavybės teisę nusakė kaip savininko teisę „išimtinai ir nepriklausomai nuo pašalinio asmens valdyti turtą, juo naudotis ir disponuoti amžinai ir paveldėtinai“. Čia pabrėžiamas nuosavybės teisės amžinumas ir paveldimumas reiškė, kad savininkas šia teise naudojasi tol, kol įvyksta juridinis faktas, nutraukiantis savininko ir jo turimos nuosavybės ryšį; išimtinumas reiškė, kad be savininko valios niekas neturi teisės naudotis daiktu, o nepriklausomumas - visišką savininko laisvę įgyvendinti savo teisę.

124Remiantis minėtu įstatymu nuosavybės teisė į turtą galėjo būti įgyjama tik įstatymų nustatytais būdais (699 str.), iš kurių labiausiai paplitę buvo: dovanojimas (tiesiogine prasme, taip pat testamentas, atidalijimas, kraitis), paveldėjimas, pirkimas ir pardavimas, mainai, valdymo senatis. Pagal Rusijos įstatymus, bendras terminas, per kurį „ramus, neginčijamas ir nepertraukiamas turėjimas nuosavybe“ galėjo virsti kilnojamojo ir nekilnojamojo turto nuosavybės teise dėl senaties, buvo dešimt metų (533 str., 565 str.); Užnemunėje terminas, per kurį turtas įgyjamas įsisenėjusiu valdymu, buvo nustatytas gerokai ilgesnis - trisdešimt metų. Tvarką, kurios laikantis buvo pripažįstama nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą įsisenėjusiu valdymu, nustatė ir specialus 1930 m. įstatymas. Tačiau pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų įrodančių, kad jo motina būtų įgijusi nuosavybės teisę į visą žemės sklypą vienu iš ankščiau nurodytų būdų.

125Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo motina A. J., mirusi ( - ), nuosavybės teise valdė 4,12 ha žemės sklypą, esanti ( - ) k., ( - ) apyl., ( - ) rajone (dabartinis vietovės pavadinimas).

126 Atskirai pažymėtina, kad tuo tarpu įrodinėjimą teismuose įtvirtinančio teisės akto – LR CPK 177 str. 1 d. nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje – bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. To paties kodekso 177 str. 2 d. nustatyta, kad šie duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais <...>. Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai įrodymai, nes priešingu atveju pareiškėjai nereikėtų kreiptis į teismą (LR CPK 445 str.).

127Pažymėtina, kad leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus pateikti) paaiškinimai, liudytojų parodymai, bet ir rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai ir ekspertų išvados. Taip pat įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų (CPK 177 str. 2-3 d.). Įstatymų leidėjas, išvardydamas įrodinėjimo priemones, nustato teisinių reiškinių fiksavimo formas ir nurodo, kokiomis įrodinėjimo priemonėmis galima tinkamai naudotis teisme, arba, kitaip tariant, be kokių negalima apsieiti įrodinėjant.

128Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą byloje. Bylos atveju nustatytos faktinės bylos aplinkybės atkuria objektyvią tikrovę, nes su byla susiję veiksmai ar (ir) įvykiai palieka pėdsakų ne tik įstatymo nustatytose įrodinėjimo priemonėse, bet ir visuose daiktuose bei procesuose, kuriuos tie veiksmai ar (ir) įvykiai pakeitė ir kurie atsispindėjo žmonių sąmonėje. Todėl visus tokius objektyvius pėdsakus teismas pripažįsta įrodymais. Priešingu atveju galima kalbėti ne apie teisingumo bendrąja prasme vykdymą teismuose, o tik apie formalios procesinės teisybės pasiekimą pagal įstatymų leidėjo sukurtas žaidimo taisykles.

129Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs įrodymai ir jis atsižvelgdamas į bylos aplinkybes sprendžia, remtis ar nesiremti vienokiais ar kitokiais duomenimis. Mokslo ir technologijų pažanga taip pat suteikia vis daugiau pažinimo galimybių, todėl išsiplečia įrodinėjimo priemonių skaičius ir susidaro galimybės nustatyti faktines bylos aplinkybes iš naujų šaltinių, kadangi esamos moksliškai pagrįstos technologijos irgi leidžia tai daryti.

130Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti, moksliniai - techniniai būdai ir metodai, leidžiantys užtikrinti įrodymų patikimumą, teisingumą ir išsamumą civiliniame procese. Doktrinoje teigiama, kad nagrinėjant tiesos nustatymo būdus negalima apsiriboti tik tomis proceso normomis, kurios juos reguliuoja, o svarbu pasinaudoti ir tomis techninėmis bei taktinėmis priemonėmis ir metodais, kurie yra naudojami įrodymams rinkti, fiksuoti ir tirti.

131Bylos atveju teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo reikalavimais ir remiasi logikos dėsniais, spręsdamas klausimą apie gautų faktinių duomenų tikrumą, leistinumą, jų tarpusavio ryšį bei pakankamumą. Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 str. bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (2001-03-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2003-11-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-907/2003). Įrodymų vertinimas grindžiamas tikėtinumo taisykle: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Išanalizavus byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad yra faktinis pagrindas pareiškėjo prašymą tenkinti iš dalies.

132Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais bei įvertinus surinktų įrodymų visumą, su tikslu, jog pareiškėjo senelė A. J. nuosavybės teise valdė 2,75 ha žemės sklypą, esantį ( - ) k., ( - ) apyl., ( - ) raj. (dabartinis vietovės pavadinimas), teismas daro išvadą, kad pareiškėjo A. B. prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas įrodymais ir tenkintinas tik iš dalies (LR CPK 185 str.).

133Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 444str. 2d. 5p., 448 str.

Nutarė

Pareiškėjo pareiškimą tenkinti iš dalies.

1351. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. B. (gim. ( - ), mirusi ( - )) priėmė savo motinos A. J., mirusios ( - ), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, ir iki 1940 m. liepos 22 d. motinos asmeninės nuosavybės teise valdyta 2,75 ha žemės sklypą, esantį ( - ) k., ( - ) apyl., ( - ) rajone.

1362. Likusioje dalyje pareiškėjo prašymo netenkinti.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per jį priėmusį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Jonas Stubrys,... 2. posėdžio sekretorė Ona Baronienė,... 3. dalyvaujant pareiškėjo A. B. atstovams: adv. J. Jasaičiui ir I. Bitinienei,... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 7. pareiškėjas A. B. (toliau - Pareiškėjas), vadovaudamasis Lietuvos... 8. Pareiškėjas yra O. B. (gim. ( - )., mirė ( - )) sūnus bei vienintelis jos... 9. Pareiškėjo motina O. B. prieš 26 metus, t. y. ( - ) tuometei ( - )... 10. 1996 m. kovo 18 d. Šiaulių rajono ekspertų komisija, pripažino, kad... 11. Praėjus 10 metų po prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo, ( - ) sen.,... 12. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius, praėjus 6 metams po minėto... 13. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2017-08-25 raštu Nr.... 14. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2017-10-06 raštu Nr.... 15. Pareiškėjas žemiau nurodo motyvus, kurie neabejotinai patvirtina, kad E. J.,... 16. Iš Šiaulių apskrities archyvo kartu su 2016-10-26 raštu Nr. PŽ-255 (8.4)... 17. Iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo kartu su 2017-09-13 raštu Nr.... 18. Žemės ūkio ministerija 1940-04-09 išdavė leidimą Nr. 3318 A. J. pirkti... 19. Atkreiptinas dėmesys, kad visuotinė žemės nacionalizacija įvyko 1940 m.... 20. ( - ) mirties liudijime Nr. ( - ) pažymėta, kad J. A., V. mirė ( - );... 21. Taigi iš aptartų archyvinių dokumentų matyti, kad tiek A. J., V., tiek E.... 22. Pareiškėjas, siekdamas išsklaidyti visas abejones, kad A. J., V. ir LTSR... 23. Taigi, archyvai, atlikę paieškas pagal asmens duomenis: A. / E. / J. / T.,... 24. Taigi, turint omenyje, kad visi duomenys apie iki nacionalizacijos valdytą... 25. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į... 26. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad juridiniai faktai - tai įvykiai,... 27. 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę;... 28. 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę... 29. 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų,... 30. Kaip jau buvo minėta, Pareiškėjo motina dar 1991 m. lapkričio 19 d., t. y.... 31. Apibendrinant tai, kas nurodyta, akivaizdu, kad prašomas nustatyti juridinis... 32. Antroji sąlyga juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui yra tai, kad... 33. Nagrinėjamu atveju egzistuoja ir trečioji sąlyga, Pareiškėjas negali... 34. Taigi, apibendrinant visas aukščiau nurodytas faktines aplinkybes ir... 35. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei vadovaujantis CPK 444 straipsnio 2 dalies 5... 36. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Pareiškėjo motinos O. B.,... 37. Pareiškėjas savo prašymą grindė rašytiniais įrodymais.... 38. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas pateikė teismui papildomus rašytinius... 39. Pareiškėjas, reaguodamas į suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės... 40. NŽT pateiktame atsiliepime išreiškė nesutikimą dėl pareiškimo tenkinimo,... 41. Kasacinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant... 42. Kaip teisingai atsiliepime pažymi NŽT, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį... 43. - turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento sutuoktiniui, tėvams... 44. - asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos... 45. Taigi, pagal aptartą teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju... 46. Iš esamų byloje dokumentų matyti, kad Pareiškėjo močiutė A. J.... 47. Atkreiptinas dėmesys, kad visuotinė žemės nacionalizacija įvyko 1940 m.... 48. Aktualu paminėti, kad įstatymų leidėjas Lietuvos Respublikos piliečių... 49. Tvarkos 12 ir 13 punktuose įtvirtinta, kad nuosavybės teises patvirtinantys... 50. Nors ginčo dėl žemės, esančios ( - ), buvusių teisėtų savininkų nėra,... 51. Tam, kad būtų išsklaidytos visos abejonės, t. y., kad 1947-11-25 Žemės... 52. Sprendžiant pareiškimo pagrįstumo klausimą, būtina akcentuoti, kad tiek... 53. Pažymėtina, kad nagrinėjam ginčui aktualūs yra kasacinio teismo... 54. NŽT atsiliepime pateikti formalūs motyvai, kad „<...> pareiškėjas... 55. Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad bylose... 56. Atsižvelgiant į tai, kad Pareiškėjo močiutės sesė O. M. bei tėvai... 57. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovai pakartojo pareiškime nurodytus... 58. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba pateikė teismui savo... 59. Teikiamu atsiliepimu teismui nesutinkame su prašomu nustatyti juridinę... 60. Pareiškėjo motina O. B., V. ( - ) apylinkės agrarinė reformos tarnybai 1991... 61. 1996 m. vasario 30 d. ( - ) agrarinės reformos tarnybos darbinė grupė,... 62. Minėta darbine grupė priėmė išvadą siūlyti atstatyti nuosavybės teisę... 63. ( - ) apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento ( -... 64. Pareiškėjas A. B. 2007 m. balandžio 27 d. ( - ) rajono žemėtvarkos skyriui... 65. Kaip numato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 66. Įvertinus nurodyto teisės akto nuostatas ir tai, kad pretendentė O. B. ( - )... 67. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2008 m. sausio 21 d. sprendimu,... 68. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriaus... 69. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ( - ) skyriaus... 70. Sprendimo projekto dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje... 71. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį... 72. 1) turto savininkui;... 73. 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą,... 74. 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais... 75. 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams... 76. 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos... 77. Patikrinus nuosavybės teisių į buvusio savininko E. J. nuosavybės teisių... 78. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2017 m. rugpjūčio 9 d.... 79. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2017 m. rugsėjo 13 d. raštu Nr.... 80. 1947 m. Šiaulių apskrities ( - ) valsčiaus Žemės Tvarkymo ir sėjomainų.... 81. Šiaulių apskrities archyvo 2016 m. spalio 26 d. raštu Nr. PŽ-255 (8.4) A.... 82. Norime atkreipti teismo dėmesį, kad 1947 metais sudaromų Žemės tvarkymo ir... 83. Tiek ( - ) valsčiaus 1940 m. balandžio 3 d. išduotas dokumentas, tiek... 84. Kitas ypatingai svarbus dokumentas, vertinant kas iki nacionalizacijos buvo... 85. Nurodyti duomenys paneigia, kad pareiškėjo motina O. B. gali būti teisėtu... 86. Įvertinant tai, kad O. B. turto paveldėtojas A. B. nepateikė O. B.... 87. Šiaulių rajono ekspertų komisijos 1996 m. kovo 18 d. išvada negalėjo būti... 88. Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius... 89. Pareiškėjas nurodo savo pareiškime, kad jis teikia teismui motyvus, kurie... 90. Manome šis pareiškėjo motyvas yra visiškai neįtikinantis bei grįstas... 91. Kad E. J. A. ir A. J., V. yra vienas ir tas pats asmuo siekiama taip pat... 92. Šiuo motyvu pareiškėjas siekia įtikinti, kad kitų asmenų nurodytoje... 93. Vadovaujantis išdėstytu nesutinkame su pateiktu pareiškimu ir teismo... 94. Suinteresuotas asmuo pateikė įrodymus, pagrindžiančius savo nuomonę.... 95. Teismo įpareigojimu suinteresuotas asmuo pateikė į bylą ir papildomą... 96. Bylos nagrinėjimo metu teismo buvo pareikalauta pateikti informaciją ar iki... 97. Informuojame teismą, kad buvusio žemės savininko E. J. 4,12 ha ploto ( - )... 98. Atliekant žemės sklypo apžiūrą vietoje apklausti ( - ) miestelio... 99. Įvertinant tai, kad buvusio žemės sklypo savininko žemės vieta nėra... 100. Pateikiame dokumentus apie ( - ) kaime esančius laisvos žemės fondo žemės... 101. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens atstovas pakartojo atsiliepime... 102. Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas iš dalies.... 103. Piliečių nuosavybės teisės į žemę atkūrimas yra savarankiškas... 104. Piliečių nuosavybės teisės į žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą... 105. Šiuose įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose suformuluotos materialiosios... 106. Atkreiptinas bylos dalyvių dėmesys, kad nurodyti įstatymai pakeitė iki tol... 107. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo... 108. Vadinasi, žemės savininkai arba jų teisių perėmėjai privalo įrodyti, kad... 109. Piliečių, turinčių teisę į nuosavybės atkūrimą, ratas, palyginti su... 110. Pareiškėjo motina O. B. dar 1991 m. lapkričio 19 d. kreipėsi į vietos... 111. Tuo metu pareiškėjo motina kartu su prašymu vietos agrarinės reformos... 112. Tačiau vėliau nuosavybės atstatymo procese, išsireikalavus papildomus... 113. Pastato, žemės ar miško valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 str. 2 d.... 114. Iš pareiškėjo pateikto dokumento - minėto Žemės apskaitos žiniaraščio... 115. Antra, neginčitinai A. J. nuosavybės teises į turėtą nuosavybę patvirtina... 116. Pareiškėjo kaip motinos teisių perėmėjo pastangos susigrąžinti senelės... 117. Dėl anksčiau paminėto teismas pripažįsta, jog pareiškėjo prašymui... 118. Visuma ankščiau paminėtų teisinių faktų įrodo, jog byloje yra duomenų... 119. Atskirai pastebėtina, kad nors pareiškėjas teismui pateiktame pareiškime ir... 120. CPK 442 str. 1 p. numato, kad turintys juridinę reikšmę faktai gali būti... 121. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė teismui ir jokio senelės valdyto... 122. Lietuvos Respublikos 1991 m. birželio 18 d. įstatymo dėl piliečių... 123. Vienas iš pagrindinių civilinės teisės institutų LR iki 1940-06-15 buvo... 124. Remiantis minėtu įstatymu nuosavybės teisė į turtą galėjo būti įgyjama... 125. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo prašymas nustatyti juridinę reikšmę... 126. Atskirai pažymėtina, kad tuo tarpu įrodinėjimą teismuose įtvirtinančio... 127. Pažymėtina, kad leistinos įrodinėjimo priemonės yra ne tik šalių ir... 128. Įrodymų leistinumas suteikia teismui galimybę greičiau nustatyti tiesą... 129. Laisvo įrodymų vertinimo esmė ta, kad teismo neriboja jokie formalūs... 130. Be to, pastaruoju metu civilinio proceso doktrinoje pabrėžiami kiti,... 131. Bylos atveju teismas, vertindamas įrodymus, vadovaujasi įstatymo... 132. Atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog įrodinėjimas vyksta netiesioginiais... 133. Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 444str. 2d. 5p., 448... 135. 1. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tikslu... 136. 2. Likusioje dalyje pareiškėjo prašymo netenkinti....