Byla 2A-1482-450/2014
Dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų N. K., T. K., K. K., V. K., J. K., E. K., E. K. (E. ir E. K. įstatyminiai atstovai yra jų tėvai) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. Z. ieškinį atsakovams N. K., T. K., K. K., V. K., J. K., E. K., E. K. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų ir nuostolių priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus iš gyvenamojo namo ( - ), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, taip pat priteisti iš buvusių šio namo savininkų T. K. ir V. K. po 353,33 Lt nuostoliams, patirtiems nuo gyvenamojo namo įsigijimo varžytynėse iki kreipimosi į teismą dienos, atlyginti, taip pat iš šių dviejų atsakovų – po 200 Lt kas mėnesį – kaip nuostolius nuo bylos iškėlimo teisme iki faktinio atsakovų išsikraustymo iš gyvenamojo namo dienos; iš nurodytų dviejų atsakovų priteisti po 261,25 Lt išlaidoms, patirtoms dėl jų neišsikraustymo iš gyvenamojo namo, atlyginti (10 Lt už Gyventojų registro tarnybos pažymą, 60,50 Lt už antstolio paslaugas, rengiant reikalavimą išsikraustyti, 180 Lt reikalavimo išsikraustyti įteikimo per antstolį išlaidų, 272 Lt išlaidų už faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo surašymą; iš viso – 522,50 Lt); priteisti iš visų atsakovų lygiomis dalimis po 106,58 Lt ieškovo patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (216 Lt žyminio mokesčio, 423,50 Lt už ieškinio parengimą). Ieškovas rėmėsi tuo, kad 2013-04-02 vykusiose varžytynėse Nr. 02277 jis nusipirko 0,0809 ha ploto žemės sklypą, gyvenamąjį namą, garažą, kiemo rūsį, ūkio pastatą, kiemo statinius, esančius ( - ), kurie iki varžytynių nuosavybės teise priklausė atsakovams V. K. ir T. K.. Viso įsigyto turto kaina (139 718 Lt) sumokėta 2013-04-26, šio turto pardavimas iš varžytynių įformintas antstolio D. S. 2013-04-29 surašytu turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 1-1515V/2010, ir šio akto pagrindu Nekilnojamojo turto registre įregistruota ieškovo nuosavybės teisė į nusipirktą varžytynėse turtą. Ieškovas nurodė, kad buvę turto savininkai neišsikrausto iš jiems jau nebepriklausančio namo, toliau jame gyvena be teisėto pagrindo, taip pažeisdami ieškovo, kaip turto savininko, teises ir teisėtus interesus. Atsakovai atsisakė išsikelti gera valia, todėl turi būti iškeldinti teismo tvarka. Remdamasis tuo, kad atsakovams neišsikeliant iš gyvenamojo namo, jis negali naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu nuo 2013-04-29, ieškovas prašė priteisti iš atsakovų nuostolių atlyginimą. Atsiliepime į ieškinį atsakovai nurodė, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka, nes, vykdant varžytynes, buvo pažeista jų vedimo tvarka, yra iškelta civilinė byla dėl varžytynes vykdžiusio antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais, tai gali lemti turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimą neteisėtu. Be to, atsakovų šeimoje yra mažametis vaikas, tai – vienintelis atsakovų šeimos gyvenamasis būstas, iškeldinimas pažeistų vaiko teises. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje nurodė, kad vaiko tėvai užtikrina vaiko teises, teisėtus interesus, tarp jų – ir vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, doroviniam vystymuisi (CK 3.163 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11 str.); Institucija neturi duomenų apie tai, kad mažametės E. K. tėvai netinkamai vykdytų tėvo (motinos) pareigas, šeima neįtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą bei socialinių įgūdžių stokojančių šeimų, auginančių vaikus, sąrašą, todėl nėra pagrindo prieštarauti ieškiniui. Papildomoje išvadoje, pateiktoje po to, kai atsakovų Nikolajaus ir J. K. šeimoje 2013-09-19 gimė antras vaikas E. K., Institucija nurodė, kad palaiko šioje byloje 2013-07-19 pateiktą išvadą, nes kai Institucijos atstovė lankėsi atsakovų gyvenamojoje vietoje, atsakovai Jurgita ir N. K. jau laukėsi kūdikio.

5II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

6Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino ir nusprendė iškeldinti atsakovus N. K., T. K., K. K., V. K., J. K., E. K. ir E. K. iš namų valdos ( - ), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas priteisė iš atsakovų T. K. ir V. K. lygiomis dalimis ieškovo P. Z. naudai 706,66 Lt nuostolių atlyginimo nuo 2013-04-29 iki 2013-06-20 ieškinio padavimo dienos, po 400 Lt lygiomis dalimis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme 2013-06-28 iki faktiško atsakovų išsikraustymo iš namų valdos ( - ), po 352,61 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė iš atsakovų J. K. ir N. K. po 182,72 Lt, o iš atsakovo K. K. – 91,36 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo P. Z. naudai.

7Teismas nustatė, kad atsakovai nesutiko išsikelti iš ginčo namo, teigdami, kad varžytynės buvo neteisėtos, tačiau teismas nurodė, kad varžytynių, kuriose ieškovas P. Z. įsigijo turtą, iš kurio prašo iškeldinti atsakovus, teisėtumo klausimas nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, šioje civilinėje byloje nėra pareikšta tokio reikalavimo. Nustatė, kad atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, rėmėsi civilinėje byloje Nr. 2-24327-535/2013 pareiškėjo V. K. paduotu skundu dėl antstolio D. S. veiksmų, kuriuo pirmiau nurodyto turto varžytynes prašoma pripažinti neįvykusiomis. Teismas pažymėjo ir tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-24327-535/2013 neprašoma pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, kurio pagrindu nagrinėjamos civilinės bylos. Teismas konstatavo, kad ieškovas P. Z. yra teisėtas gyvenamojo namo ( - ), savininkas, įgijęs šį turtą Turto pardavimo iš varžytynių 2013-04-29 aktu Nr. 1-1515V/2010, ieškovo nuosavybės teisė nepaneigta įstatymo nustatyta tvarka. Teismas nustatė, kad ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančioje namų valdoje ( - ), atsakovai gyvena be teisinio pagrindo, todėl konstatuotas ieškovo, kaip šio turto savininko, teisių pažeidimas (CK 4.37 str.). Teismas darė išvadą, kad ieškovas turėjo teisėtą pagrindą reikalauti iškeldinti atsakovus teismo tvarka. Nagrinėjamos bylos aspektu teismas pažymėjo tai, kad atsakovų Jurgitos ir N. K. mažamečių vaikų teisė į gyvenamąjį būstą negali paneigti ieškovo teisės valdyti, naudotis ir disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsakovai, neišsikeldami iš gyvenamojo namo ( - ), jau daugiau kaip pusę metų, t. y. nuo 2013-04-29, pažeidžia ieškovo nuosavybės teisę. Teismas darė išvadą, kad užtikrinti mažamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą privalo jų tėvai – J. ir N. K., todėl atsakovų argumentai, kad, iškeldinus juos iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio namo, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės į gyvenamąjį būstą, atmesti kaip nepagrįsti. Atkreipė dėmesys į tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojų atsakovams paaiškinta, kur šeima gali laikinai apsigyventi, taip pat nurodyta, jog kol tėvai suras kitą gyvenamąjį būstą, vaikais laikinai gali pasirūpinti Skyriaus atstovai. Teismas pripažino teisiškai pagrįstais ieškovo argumentus, kad nuo 2013-04-29 atsakovai be teisėto pagrindo neatlygintinai naudojasi jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Teismas atkreipė dėmesys į tai, kad atsakovai naudojasi ne tik gyvenamosiomis patalpomis, bet ir garažu, kiemo rūsiu, ūkiniu pastatu, inžineriniais statiniais bei žemės sklypu. Todėl teismas priteisė iš atsakovų už naudojimąsi ieškovo turtu 400 Lt kas mėnesį nuo bylos iškėlimo dienos iki faktiško atsakovų išsikraustymo. Taip pat teismas priteisė 706,66 Lt nuostolių atlyginimo už laikotarpį nuo turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo dienos 2013-04-29 iki 2013-06-20 ieškinio padavimo dienos.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Atsakovai N. K., T. K., K. K., V. K., J. K., E. K. bei E. K. įstatyminė atstovė J. K. pateikė apeliacinį skundą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad nors šioje byloje nesprendžiamas varžytinių teisėtumo klausimas, sprendimas byloje, kurioje tas klausimas sprendžiamas, turi tiesioginės įtakos civilinėje byloje dėl iškeldinimo, nes iškeldinimo pagrindas yra po vykdytų ginčytinų varžytinių pasirašytas turto pardavimo iš varžytinių aktas. Pažymėjo, kad teismui priėmus sprendimą, kad varžytinės buvo vykdomos neteisėtai, atsirastų teisinis pagrindas nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu. Atkreipė dėmesį, kad tiek bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu, tiek apeliacinio skundo padavimo dieną nebuvo priimtas sprendimas ginče dėl varžytinių teisėtumo. Pažymėjo, kad kol nėra išspręstas varžytinių teisėtumas, nėra pagrindo priteisti nuostolius. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tiek atmesdamas prašymą stabdyti bylos nagrinėjimą kol bus išnagrinėtas ginčas dėl varžytinių teisėtumo, tiek tenkindamas ieškovo ieškinį, rėmėsi tuo, kad civilinėje byloje Nr. 2-24327-535/2013 neprašoma pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytinių aktą. Atkreipė dėmesį, kad skundas dėl neteisėtų antstolio veiksmų buvo paduotas dar iki turto pardavimo iš varžytinių akto pasirašymo, o pats turto pardavimo iš varžytinių aktas galėjo būti apskųstas tik po jo pasirašymo. Todėl nurodė, jog nesant išspręsto ginčo dėl antstolio veiksmų vykdant varžytines teisėtumo, nėra aiškus vienas iš pagrindų spręsti turto pardavimo iš varžytinių akto teisėtumą ir jo naikinimo klausimą. Pažymėjo, kad CPK 602 str. 3 d. nustato, kad reikalavimams dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas, kuris dar nėra praleistas, todėl tokio skundo padavimas yra galimas. Nurodė, kad teismo sprendimas yra priimtas patenkinus ieškovo interesus, o ne mažamečių vaikų E. ir E. K. bei sunkios sveikatos būklės T. K. interesus ir teisę į gyvenamąją patalpą. Ginčo objektas yra vienintelė šeimos gyvenamojo patalpa, todėl ieškinio reikalavimas iškeldinti šeimą, pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Atkreipė dėmesį, kad ieškinio tenkinimo atveju sprendimui įvykdyti turi būti nustatomas terminas, kurio pakaktų įvykdyti tėvų pareigą pasirūpinti, kad vaikas neliktų be gyvenamojo būsto.

10Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą atmesti bei priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinėje instancijoje. Nurodė, kad nors kitoje civilinėje byloje sprendimas gali turėti įtakos turto pardavimo iš varžytinių aktui, tačiau šiuo metu atsakovai neturi teisės užimti ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų ir jas atsakovai yra užėmę visiškai be jokio pagrindo. Pažymėjo, kad antstoliui surašius turto pardavimo iš varžytinių aktą, turto pirkėjui sukuriama teisė įregistruoti nuosavybę VĮ Registrų centre bei naudotis ir disponuoti nusipirktu turtu kaip savu. Nurodė, kad šiuo metu nėra pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ar kitų procesinių priemonių paneigiančių ieškovo teisę naudotis ir disponuoti turtu, todėl turto pardavimo iš varžytinių aktas privalo būti vykdomas. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nestabdė bylos nagrinėjimo, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Paminėjo, kad norint nuginčyti turto pardavimo iš varžytinių aktą, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs specialią turto pardavimo iš varžytinių akto nuginčijimo tvarką, taip suteikdamas ypatingą apsaugą tokio pobūdžio sandoriui. Tačiau nei vienas iš atsakovų nėra padavęs ieškinio dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu pagal CPK 602 str., todėl nėra galimybės tokį aktą pripažinti negaliojančiu. Nurodė, kad nepagrįstas atsakovų argumentas dėl termino nustatymo, kurio pakaktų įvykdyti tėvų pareigą, nes turto pardavimo iš varžytinių aktas buvo pasirašytas dar 2013-04-29, o pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas 2013-11-19, t. y. praėjus daugiau nei pusei metų. Mano, kad pusės metų terminas negali būti laikomas nepakankamai ilgu tėvų pareigoms įgyvendinti, be to, apskundus sprendimą, faktinis terminas išsikraustyti yra dar labiau pratęsiamas. Pažymėjo, kad vaikų teisių apsaugos institucijos išvadoje nurodyta, jog nepilnamečių vaikų tėvai tinkamai rūpinasi savo vaikais ir nėra jokio pagrindo prieštarauti pateiktam reikalavimui iškeldinti. Nurodė, kad ieškovas niekada neprieštaravo protingam termino nustatymui išsikraustyti, nes ikiteismine tvarka siuntė registruotą prašymą tai padaryti. Pažymėjo, kad atsakovai piktybiškai neleidžia naudotis ieškovui savo turtu.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.

13Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Ši byla nagrinėjama atsakovų apeliacinio skundo ribose.

14Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-04-02 vyko atsakovams V. K. ir T. K. nuosavybės teise priklausiusio turto – 0,0809 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, garažo, kiemo rūsio, ūkio pastato, kiemo statinių, esančių ( - ), – antrosios varžytynės. Antstolio D. S. surašytu 2013-04-29 turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 1-1515V/2010 nurodytas turtas parduotas ieškovui P. Z. už 139 718 Lt; visa suma už nupirktą turtą sumokėta 2013-04-26 (b. l. 12). Ieškovo nuosavybės teisė įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2013-05-02 (b. l. 9 - 11). Ieškovas 2013-05-08 išsiuntė buvusiems turto savininkams – atsakovams V. K. ir T. K. – reikalavimą išsikraustyti, kuriame nurodė, kad prašo atsakovų geranoriškai iki 2013-05-20 išsikelti, nepaliekant jokių asmeninių, namų apyvokos ar kitų daiktų, taip pat pakeisti (išregistruoti) adresu ( - ), nuolatinę gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų registruotą gyvenamąją vietą (b. l. 15). 2013-06-10 ieškovo prašymu antstolis A. N. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 157-13-57 nustatė, kad 2013-06-04, 10. 20 val. adresu ( - ), kieme vaikščiojęs V. K. yra buvęs savininkas, kurio turtą – namą ir pastatus su sklypu – iš varžytynių nusipirko ieškovas. Atsakovas patvirtino, kad nurodytame name gyvena, iš jo nėra išsikėlęs (b. l. 22 - 24). Nagrinėjamu atveju skundžiamu teismo sprendimu atsakovai N. K., T. K., K. K., V. K., J. K., E. K., E. K. iškeldinti iš namų valdos ( - ), su visais jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos bei iš atsakovų V. K. ir T. K. priteista lygiomis dalimis 706,66 Lt ieškovo naudai nuostolių atlyginimo bei kas mėnesį 400 Lt lygiomis dalimis iki faktiško atsakovų išsikraustymo. Atsakovai apeliaciniu skundu prašė ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, jog teismas neatsižvelgė į mažamečių vaikų Evijos ir E. K. bei sunkios sveikatos būklės T. K. interesus ir teisę į gyvenamąją patalpą. Pažymėjo, kad kol nėra išspręstas varžytinių teisėtumas, nėra pagrindo priteisti ir nuostolius. Teisėjų kolegija apeliantų apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

15Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat pareiškė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. 1 d. įtvirtinta bendroji taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 str. apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 322 str. įtvirtina, jog apelianto pageidavimas dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo formos apeliacinės instancijos teismui nėra privalomas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacijos objektą nagrinėjamoje byloje, sprendžia, kad nagrinėti apeliacinius skundus žodinio proceso tvarka nėra būtina, žodinio nagrinėjimo būtinumą pagrindžiančių argumentų savo prašyme apeliantai taip pat nenurodė.

16CK 4.37 str. 1 d. išskiria tris skirtingus savininko teisių įgyvendinimo būdus: tai teisė valdyti nuosavybės teisių objektą, teisė jį naudoti ir teisė juo disponuoti. Savininkas gali perduoti kitam asmeniui visą nuosavybės teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises (CK 4.37 str. 2 d.). Nekilnojamojo daikto savininko prarasta galimybė faktiškai naudotis daiktu neturi būti tapatinama su valdymo, kaip vieno iš nuosavybės teisės elementų (CK4.37 str.), praradimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovo reiškiamus reikalavimus kvalifikavo taikydamas CK 4.98 str. nuostatas, t. y. kaip negatorinį ieškinį. Pažymėtina, kad asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju abi šios aplinkybės byloje yra įrodytos. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas, nebūdamas sutartinių santykių dalyviu, gali ginti savo turtines teises neprievoliniais teisiniais savo teisių gynimo būdais, nes jo nevaržo jokie sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai su atsakovais, kurie naudojasi ieškovo turtu be jo sutikimo ar leidimo. Tokiu atveju ieškovo teisė ginama CK nustatytais būdais, ir vienas iš jų, kaip minėta, kad pagal CK 4.98 str. savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovų iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys tvirtina, kad turtas - 0,0809 ha žemės sklypas, gyvenamasis namas, garažas, kiemo rūsys, ūkio pastatas, kiemo statiniai, esantys ( - ), priklauso nuosavybės teise ieškovui – P. Z. (b. l. 9 - 11). Vadinasi, jis turi teisę reikalauti, kad atsakovai išsikeltų iš namo. Pažymėtina, kad ieškovas nėra davęs sutikimo atsakovams gyventi jam nuosavybės teise priklausančiame name, todėl atsakovai neturi teisės užimti ieškovui priklausančių gyvenamųjų patalpų. Konstatuotina, kad atsakovai po įvykusių varžytinių savo noru neišsikėlę iš namo, pažeidė ieškovo teisę naudotis įsigytu turtu.

17Apeliantai nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas patenkinus ieškovo interesus, o ne mažamečių vaikų E. ir E. K. bei sunkios sveikatos būklės T. K. interesus ir teisę į gyvenamąją patalpą. Pažymėjo, kad ginčo objektas yra vienintelė šeimos gyvenamojo patalpa, todėl ieškinio reikalavimas iškeldinti šeimą pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apeliantų argumentais nesutinka. LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 7 p. nustato, kad vaiko teises pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai. Vaiko interesų prioritetinės gynybos principas negali būti suabsoliutinamas ir vaiko teisę į būstą bei jo vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas visų pirma privalo užtikrinti vaiko tėvai. Vaiko teisių prioritetinės apsaugos principas, įtvirtintas JTO Vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje, yra lygiavertis privačios nuosavybės neliečiamybės ir savininko teisių gynimo principams. LR nacionalinė teisė, numatanti vaiko teisių apsaugą, neįpareigoja bet kurio gyvenamosios patalpos savininko, kurio patalpoje gyvena vaikas, apriboti savo nuosavybės teises. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad mažamečiai E. ir E. K. yra atsakovų N. ir J. K. vaikai (b. l. 106 - 107), o atsakovai V. K. ir T. K., buvę turto savininkai, yra mažamečių vaikų seneliai. Taigi, pareigą užtikrinti mažamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą privalo jų tėvai – Jurgita ir N. K.. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovų argumentai, jog iškeldinus juos iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio namo, bus pažeistos nepilnamečių vaikų teisės į gyvenamąjį būstą, nepagrįsti. Byloje taip pat nėra duomenų, jog atsakovai būtų kreipęsi į ieškovą dėl nuomos, panaudos sutarčių sudarymo ar ėmęsi kitų priemonių užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus - teisę į gyvenamąjį būstą, tokių duomenų apeliantai nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina tai, kad vaiko teisė turėti gyvenamąją patalpą gali būti teisinėmis priemonėmis ginama ir po teismo sprendimo dėl iškeldinimo priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų vykdymo atidėjimas yra vienas iš nepilnamečio vaiko teisės į būstą apsaugos būdų, taikomų teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1234/2000 m; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2011).

18Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, jog yra apskundę antstolio veiksmus vykdant varžytines, tačiau sprendimas šiuo klausimus dar nėra priimtas. Todėl nurodė, jog nesant išspręsto ginčo dėl antstolio veiksmų vykdant varžytines teisėtumo, nėra aiškus vienas iš pagrindų spręsti turto pardavimo iš varžytinių akto teisėtumą ir jo naikinimo klausimą. Pažymėjo, kad tik teismui priėmus sprendimą, jog varžytinės buvo vykdomos neteisėtai, atsirastų teisinis pagrindas nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių aktą pripažinti negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutartį, kuria atmestas atsakovų skundas dėl antstolio veiksmų. Taigi, konstatuota, kad jokių pažeidimų vykdant elektronines varžytines nebuvo padaryta. Taip pat iš Liteko sistemos duomenų matyti, kad nei vienas iš atsakovų nėra padavęs ieškinio dėl turto pardavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu pagal CPK 602 str. Todėl konstatuotina, kad turto pardavimas iš varžytynių įformintas antstolio D. S. 2013-04-29 surašytu turto pardavimo iš varžytynių aktu, yra teisėtas ir šio akto pagrindu atsakovai turėjo išsikraustyti iš ginčo gyvenamojo namo, kadangi nuosavybės teisė perėjo ieškovui.

19Teismas atkreipia dėmesį, kad patys atsakovai nuo 2014 m. vasario 4 d., kai Vilniaus apygardos teismas nutartimi atmetė atsakovų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 10 d. nutarties (b. l. 73 - 75) nesiėmė veiksmų, kad nepilnamečiams vaikams užtikrintų teisę į gyvenamąjį būstą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad nėra pagrindo nustatyti terminą išsikraustyti ir surasti vaikams kitą gyvenamąją vietą, kadangi po Vilniaus apygardos teismo nutarties (2014-02-04) praėjo keli mėnesiai, o pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl iškeldinimo priimtas 2013-11-19, t. y. praėjus daugiau nei pusei metų.

20Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai neskundė sprendimo dalyje dėl nuostolių atlyginimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl nuostolių priteisimo pagrįstumo.

21Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas prašė priteisti 500 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje suteiktų teisinių paslaugų kiekį, bylos aplinkybes, į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, sprendžia, prašoma priteisti suma yra pagrįsta, todėl atmetus atsakovų apeliacinį skundą, nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidų suma priteistina iš apeliantų ieškovo naudai (CPK 98 str. 1 d.). Pažymėtina, kad iš mažamečių atsakovų E. K. ir E. K. priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš jų atstovų pagal įstatymą – Jurgitos ir N. K..

22Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

23Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,

Nutarė

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

25Priteisti iš atsakovų T. K. (a/k ( - ) V. K. (a/k ( - ) K. K. (a/k ( - ) po 71,43 Lt (septyniasdešimt vieną litą ir 43 ct), o iš atsakovų J. K. (a/k ( - ) ir N. K. (a/k ( - ) po 142,86 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt du litus ir 86 ct) ieškovo P. Z. (a/k ( - ) naudai bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškeldinti atsakovus... 5. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu ieškinį... 7. Teismas nustatė, kad atsakovai nesutiko išsikelti iš ginčo namo, teigdami,... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Atsakovai N. K., T. K., K. K., V. K., J. K., E. K. bei E. K. įstatyminė... 10. Ieškovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinį skundą... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Atsakovų apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo... 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos... 14. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-04-02 vyko atsakovams V. K. ir T. K.... 15. Atsakovai apeliaciniame skunde taip pat pareiškė prašymą bylą nagrinėti... 16. CK 4.37 str. 1 d. išskiria tris skirtingus savininko teisių įgyvendinimo... 17. Apeliantai nurodė, kad skundžiamas teismo sprendimas yra priimtas patenkinus... 18. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė, jog yra apskundę antstolio veiksmus... 19. Teismas atkreipia dėmesį, kad patys atsakovai nuo 2014 m. vasario 4 d., kai... 20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai neskundė sprendimo... 21. Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas... 22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios... 23. Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimą palikti... 25. Priteisti iš atsakovų T. K. (a/k ( - ) V. K. (a/k ( - ) K. K. (a/k ( - ) po...