Byla 2A-221-278/2010

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Jonaitienės,

2kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),

3sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,

4dalyvaujant atsakovui L. N., jo atstovei adv. V. Kopūstienei,

5viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo L. N. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8526-589/2009 pagal ieškovų J. S. ir S. S., atstovaujamų įstatyminio atstovo A. S., ieškinį atsakovui L. N. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

6Teisėjų kolegija, išklausiusi teisės B.Valiulienės pranešimą apie bylą, atsakovo ir jo atstovės paaiškinimus,

Nustatė

7ieškovai J. S. ir S. S. prašė priteisti iš atsakovo L. N. ieškovei J. S. 5 000 Lt, o S. S. – 2 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-12-30 Panevėžyje, Beržų g., ties 43 namu, L. N., vairuodamas automobilį ( - ) valstybinis numeris ( - ) partrenkė ir sužalojo nereguliuojama pėsčiųjų perėja iš dešinės pusės ėjusią J. S., su kuria, atsilikęs keliais žingsniais, ėjo ir mažametis jos brolis S. S.. Eismo įvykio metu J. S. buvo sutrikdyta sveikata, t. y. lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos, nubrozdinta oda kairėje blauzdoje. Be to, ji ne tik patyrė didelį fizinį skausmą, bet ir didelių moralinių kančių, išgyvenimų. Pagal sužalojimų pobūdį, patirtos traumos sukėlė bei ateityje sukels tiek medicininių, tiek psichologinių nepatogumų, nes yra tęstinio pobūdžio. J. S. itin padidėjo jautrumas: ji pradėjo bijoti panašaus kaip atsakovo amžiaus vyrų, vengia viena eiti per gatvę, yra įsibaiminusi, jautriau reaguoja į aplinką, yra verksminga, dėl ko iki šiol priversta vartoti vaistus. J. S. būklė medicininiuose dokumentuose įvardyta kaip potrauminio streso sindromas, depresinė būklė. S. S., ėjęs kartu su seserimi per gatvę ir tiesiogiai matęs eismo įvykį, išsigando ir dėl to taip pat patyrė potrauminio streso sindromą, pasidarė itin jautrus, įsibaiminęs, įsitempęs, blogai miega naktimis. Kadangi atsakovo automobilis buvo draustas civilinės atsakomybės draudimu bendrovėje AAS „Gjensidige Baltic“, ieškovams buvo atlyginta 280 Lt neturtinės žalos ir 72,19 Lt turtinės žalos. Teigia, jog tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma, atsižvelgiant į pasekmes, nėra pakankama, nes J. S. ne tik patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, bet ir patyrė tam tikrų bendravimo galimybių sumažėjimą, dėl patirto streso negalėjo lankyti būrelių, sumažėjo jos bendravimo su bendraamžiais galimybės ir pan. S. S. skausmingai išgyveno matytą įvykį, kai buvo sužalota jo sesuo, buvo priverstas lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, gerti vaistus, gulėjo sanatorijoje, dėl ko vasarą neturėjo moksleiviams įprastinių atostogų. Ieškovų teigimu, atsakovas žalos jiems neatlygino, jų neatsiprašė, nesidomėjo sveikatos būkle. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad žala padaryta mažamečiams, kurie dar tik fiziškai bei psichologiškai bręsta.

8Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškovų ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo J. S. 4 000 Lt, o S. S. – 1 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad dėl eismo įvykio J. S. nustatytas lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje. Dėl nustatytų sužalojimų J. S. sveikata sutrikdyta nežymiai (Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 35/09(05)). L. N. pagal ATPK 127 str. 1 d. nubaustas 500 Lt bauda (administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. F195541). Teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu ir administracinės bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės turi įtakos sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad eismo įvykio metu buvo sužalota mažametė J. S.. Nurodė, jog nėra pagrindo netikėti ieškovų įstatyminio atstovo paaiškinimu, kad po eismo įvykio abu vaikai tapo labai jautrūs, įsibaiminę ir baikštūs, teko kreiptis į gydytojus ir gydytis, ką patvirtina ir įrašai asmens sveikatos istorijoje, t. y. mažamečiai patyrė ne tik dvasinius išgyvenimus, bet ir tam tikrą bendravimo galimybių sumažėjimą. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atsižvelgė ir į atsakovo elgesį po eismo įvykio, jo turtinę padėtį ir darė išvadą esant tikslingu priteisti iš atsakovo J. S. 4 000 Lt ir S. S. 1 500 Lt neturtinės žalos, kas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).

9Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovų naudai priteisti mažesnę neturtinės žalos atlyginimo sumą. Nurodo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nevertino jo pateiktų rašytinių įrodymų, vadovavosi tik ieškovų atstovo žodinėmis prielaidomis, neįvertino neturtinės žalos atlyginimo ypatybių, pažeidė teisinio apibrėžtumo, teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus, neatsižvelgė į šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką. O būtent – reikalaujamas neturtinės žalos dydis (viso 7 000 Lt) yra neadekvatus neturtinėms ieškovės J. S. patirtoms autoavarijos, o S. S. – tik matyto autoįvykio pasekmėms ir neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai. Apelianto manymu, teismas privalėjo aiškintis aplinkybes, ar nėra mišrios atsakomybės, kai dėl žalos atsiradimo yra ir nukentėjusiojo kaltė. Taip pat turėjo pasisakyti dėl tėvų netinkamo rūpinimosi mažamečiais vaikais, t. y. tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams (ATPK 181 str. 1 d. 1 p.). Be to, galėjo apklausti ieškovę J. S., kad įsitikintų, ar ji sako tiesą, t. y. bėgo ar ėjo per pėsčiųjų perėją. Neapklausti ir liudytojai apie tai, kaip sumažėjo J. S. bendravimo galimybės, kokių būrelių dėl patirto streso ji negalėjo lankyti, kuo pasireiškė bendravimo su bendraamžiais galimybės ir t. t. Teigia, jog iš gautų medicininių pažymų matyti, kad abu ieškovai sveiki, patirtas šokas autoįvykio metu neturėjo įtakos jų tolimesniam vystymuisi ir sveikatos būklei. Teismas šių aplinkybių nesiaiškino, sprendime apie tai nepasisakyta. Priešingai, nei teigia ieškovų atstovas, jis iš karto, tik atsigavęs po patirto šoko dėl įvykusio autoįvykio, pradėjo domėtis nukentėjusios mergaitės būkle – skambino į policiją, klausė telefono numerio, adreso, susisiekė su jos tėvais, prašė leisti ją aplankyti, tačiau to nebuvo leista. Taip pat neaišku, kodėl į bylą ieškovų atstove pagal įstatymą nebuvo įtraukta jų motina. Apelianto teigimu, teismo sprendimu priteistos sumos sumokėti jis neturi galimybių, tuo labiau, kad yra sumažinta jo pensija.

10Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog teismas turėjo atsižvelgti į ieškovės J. S. kaltę. Būtent tai, kad J. S. elgėsi rūpestingai ir apdariai, t. y. ėjo per pėsčiųjų perėją, o ne bėgo, kaip tvirtina atsakovas, patvirtina tiek administracinio teisės pažeidimo byloje, tiek ir Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 50-1-00798-08 nustatytos faktinės aplinkybės ir surinkti įrodymai. Visiškai nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas turėjo pasisakyti dėl tėvų netinkamo rūpinimosi mažamečiais vaikais. Priešingai, ieškovai laikėsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kurių laikytis juos mokė būtent tėvai. Tuo tarpu atsakovas, būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, ne tik kad partrenkė ieškovę, kuri ėjo per pėsčiųjų perėją, bet ir po eismo įvykio neiškvietė greitosios pagalbos. Atsakovo paaiškinimas, kad teismas turėjo apklausti ieškovę J. S. siekdamas išsiaiškinti, ar ji nebėgo per pėsčiųjų perėją, yra nepagrįstas, nes šiuo atveju ieškovės parodymai yra ikiteisminio tyrimo medžiagoje, o dar kartą ją apklausiant būtų sukeltas papildomas stresas. Be to, nepagrįstas apelianto teiginys, jog atsakovui nebuvo leista susitikti su nukentėjusiąja, nepaaiškinta, kokios sumos iš jo reikalaujama ir pan. Priešingai šiems teiginiams, atsakovas nesidomėjo ieškovų būkle, neatsiprašė, susitikti neišreiškė jokio pageidavimo, dėl įvykio nesigailėjo. Į bylos nagrinėjimą ieškovų atstove pagal įstatymą neįtraukta ieškovų motina D. S., nes teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas, kad ieškovus atstovautų abu tėvai, tuo labiau, kad byloje yra ieškovų motinos sutikimas, jog ieškovų interesus atstovautų ieškovų tėvas. Ieškovų teigimu, atsakovas, prašydamas sumažinti priteistos neturtinės žalos dydį, pateikė tik duomenis, patvirtinančius jo sveikatos būklę, tačiau nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl labai sunkios turtinės padėties negali sumokėti priteistos sumos.

11Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

12Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Kadangi neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiam padarytą žalą. Neturtinės žalos būdai, jos atlyginimo atvejai, žalos dydžio nustatymo kriterijai reglamentuojami Civilinio kodekso (toliau CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nors žala sveikatai padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais, todėl neturtinės žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.283 straipsnio 1 dalis, nustatanti neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, įtvirtina visiško žalos atlyginimo principą. Kadangi neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas negali būti taikomas visa apimtimi, įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., todėl teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus).

13Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu ieškovei J. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata (lengvo laipsnio smegenų sukrėtimas, podinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas kairėje blauzdoje), kas be abejo sukėlė fizinį skausmą, išgąstį bei išgyvenimus. Eismo įvykį matė ieškovės brolis S. S., ir nors jis nebuvo sužalotas, tačiau dėl įvykio neabejotinai patyrė išgastį dėl sesers bei stresą. Įvertinus vaikų amžių, tai, kad J. S. buvo sužalota pėsčiųjų perėjoje ieškovų įstatyminio atstovo A. S. paaiškinimai jog po eismo įvykio vaikai tapo jautrūs, įsitempę, yra pagrįsti ir įrašais asmens sveikatos istorijose (b.l. 10, 11). Iš bylos dokumentų matyti, kad J. S. po eismo įvykio buvo paguldyta į ligoninę ištyrimui, gydėsi ambulatoriškai, taip pat patyrė nepatogumus, nes buvo atskirta nuo šeimos, pateko į svetimą aplinką, todėl kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovai patyrė neturtinę žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas L. N., vairavęs transporto priemonę (CK 6.250 str.). Nors atsakovas teigia, kad vaikai buvo neatsargūs, nebuvo aišku ar jie ketina eiti per pėsčiųjų perėją, tačiau ir pats L. N. neneigia, jog vaikai patyrė išgyvenimus ir išgąstį. Sprendžiant priteistinos neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti į eismo įvykio metu sukeltas pasekmes; žalą padariusio asmens kaltę; jo turtinę padėtį; padarytos turtinės žalos dydį; kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Iš byloje pateiktų ieškovų J. S. ir S. S. asmens sveikatos istorijų įrašų matyti, kad J. S. per eismo įvykį patyrė galvos sukrėtimą, buvo gydyta stacionare, baigė I ir II reabilitacijos etapą, ir 2009-09-07 konstatuota, kad mergaitė pasveiko. Iš S. S. ligos istorijos įrašų matyti, kad dėl 2008-12-30 matyto eismo įvykio jis patyrė emocinį stresą, dėl ko tapo jautresnis, nervingesnis, buvo sutrikęs miegas. Ieškovas buvo konsultuotas vaikų neurologo ir psichiatro, jam skirta I etapo reabilitacijos programa, vėliau vyko gydymui į sanatoriją, o 2009-09-07 ligos istorijoje esantis įrašas rodo, jog S. S. yra sveikas. Minėti asmens sveikatos istorijose esantys įrašai leidžia daryti išvadą, kad po 2008-12-30 įvykusio eismo įvykio patirto emocinio šoko, vaikai buvo gydyti ir konsultuoti specialistų, skirtas ambulatorinis ir sanatorinis gydymas po kurio jie jaučiasi gerai. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykio metu ieškovės J. S. patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas, ieškovo S. S. patirtas emocinis šokas dėl matyto eismo įvykio, neturėjo žymios įtakos vaikų sveikatos būklei bei tolimesniam jų vystymui. Iš byloje esančio draudimo kompanijos AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo 2009-06-17 pažymos Dėl draudimo išmokos išmokėjimo matyti, kad eismo įvykio metu nukentėjusiai ieškovei J. S. buvo atlyginta 70 Lt turtinė žala už sugadintus drabužius ir knygas, 72,19 Lt išlaidos medikamentams bei 280 Lt neturtinė žala (b.l. 12). Įvertinus jog eismo įvykio pasekmės nebuvo itin sunkios, ir nėra neginčijamų įrodymų, kad sveikatos sutrikdymas J. S. bei dvasinis sukrėtimas, išgąstis abiems ieškovas gali turėti įtakos jų sveikatai ateityje, kolegija daro išvadą, esant pagrindui mažinti priteistos neturtinės žalos dydį.

14Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. F1195541 matyti, kad L. N. buvo nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 1 dalį 500 Lt bauda už tai, kad vairuodamas automobilį Peugeot 205, valst. Nr. ( - ) 2008-12-30 Panevėžyje, ties Beržų g. 43 namu, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, nepraleido perėjoje jam iš dešinės pusės ėjusios pėsčiosios ir ją nežymiai sužalojo. Civilinėje byloje taip pat nepaneigta, jog J. S. buvo sužalota pėsčiųjų perėjoje, todėl apelianto teiginiai, jog teismas turėjo svarstyti mišrios atsakomybės klausimą atmestinas, nes L. N. sukėlė eismo įvykį būdamas didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, nepraleisdamas pėsčiųjų perėja einančių vaikų, todėl privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, nes neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiųjų tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str.). Apelianto teiginys, kad dėl įvykio yra kalti ir vaikų tėvai, vertintinas kritiškai, nes vaikai ėjo perėjoje, o ne neleistina gatvės dalimi, kas rodo, jog vaikams buvo išaiškinta kaip jie turi pereiti gatvę. Tai, kad vaikai nežinojo eiti per gatvę ar ne, tik rodo jų nepasitikėjimą vairuotojais ir nežinią ar einant perėja vairuotojų jie bus praleisti, kaip tai numato Kelių eismo taisyklės, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo pripažinti, kad vaikų neapsisprendimas rodo jų neatsargumą, pereinant gatvę. Atsakovo teiginiai, kad ieškovus turėjo atstovauti ne tik tėvas bet ir motina, atmestini, nes tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios ir jie turi apsispręsti ar abu ar vienas atstovaus vaikus, be to, byloje yra pateiktas D. S. sutikimas, kad nepilnamečių vaikų interesus byloje atstovaus tėvas A. S. (b.l. 47).

15Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovo L. N. gaunamas pajamos per mėnesį yra 948,17 Lt, jam neterminuotai nustatytas vidutinis neįgalumas (b.l. 23, 39).

16Kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei įvertinusi aukščiau paminėtas aplinkybes - ieškovams padarytos neturtinės žalos pobūdį ir pasekmes, atsakingo už žalos padarymą asmens turtinę padėtį, į jo elgesį po eismo įvykio, priteistos neturtinės žalos dydį mažina ieškovei J. S. iki 2 000 Lt, o ieškovui S. S. – iki 500 Lt.

17Įvertinus, kad neturtinė žala padaryta nepilnamečiams vaikams didesnio pavojaus šaltinio valdytojo, atsakovo turėtų atstovavimo išlaidų nepriteisia.

18Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

19Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

20Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 21 d. sprendimą dalyje dėl neturtinės žalos J. S. ir S. S. bei žyminio mokesčio valstybei iš atsakovo L. N. priteisimo pakeisti ir iš L. N. ieškovei J. S. priteistą neturtinę žalą sumažinti iki 2 000 Lt (dviejų tūkstančių Lt), S. S. iki 500 Lt (penkių šimtų Lt), o žyminį mokestį valstybės naudai iki 75 Lt (septyniasdešimt penkis Lt).

21Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš atsakovo L. N. 6,75 Lt (šešis Lt 75 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės, Birutės Valiulienės (pranešėja),... 3. sekretoriaujant Angelei Andrikonienei,... 4. dalyvaujant atsakovui L. N., jo atstovei adv. V.... 5. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 6. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisės B.Valiulienės pranešimą apie bylą,... 7. ieškovai J. S. ir S. S. prašė... 8. Panevėžio miesto apylinkės teismas 9. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują... 10. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovai prašo apeliacinį... 11. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 12. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti... 13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu ieškovei 14. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. F1195541... 15. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovo L. N.... 16. Kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei... 17. Įvertinus, kad neturtinė žala padaryta nepilnamečiams vaikams didesnio... 18. Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteistinos valstybei iš... 19. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 20. Panevėžio miesto apylinkės teismo 21. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 22. Priteisti iš atsakovo L. N. 6,75 Lt (šešis Lt 75 ct)...