Byla 2-261-922/2014
Dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys- G. G., Akmenės rajono savivaldybės administracija

1Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Genovaitei Šetkauskienei, dalyvaujant ieškovui G. R. ir jo atstovui advokatui Valdui Falkauskui, trečiajam asmeniui- G. G. ir jo atstovei advokatei Stanislavai Barvidytei, Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovei V. L., nedalyvaujant atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. R. ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys- G. G., Akmenės rajono savivaldybės administracija,

Nustatė

2ieškovas prašo priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 2800 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013-07-04 Žvyrelės g., Dabikinės k., Akmenės rajone įvyko eismo įvykis, kurio metu trečiajam asmeniui- G. G. pažeidus Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus buvo nepataisomai sugadintas ieškovo automobilis ir sutrikdyta sveikata. Asmuo, kaltas dėl autoįvykio, buvo apdraudęs savo civilinę atsakomybę draudimo kompanijoje – UAB DK „PZU Lietuva“ (atsakovas). Atsakovas išmokėjo 1925 Lt už nepataisomai sugadintą automobilį bei 42,20 Lt gydymo išlaidoms padengti, 949,42 Lt už eismo įvykio metu sugadintą turtą bei 700 Lt neturtinės žalos. Ieškovui nėra žinoma, kokius konkrečiais kriterijais atsakovas vadovavosi nustatydamas 700 Lt neturtinės žalos dydį. Formalus teiginys, kad 700 Lt suma atitinka teisės praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius, ieškovo manymu, rodo, kad atsakovo nesuinteresuotas išmokėti adekvačią neturtinės žalos atlyginimo išmoką, o linkęs formaliais motyvais prisidengdamas didinti savo veiklos pajamingumą, todėl elgiasi nesąžiningai ir neprotingai ne tik savo kliento, tačiau ir nukentėjusiojo asmens atžvilgiu. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 11 str. 1 d. 3 p. maksimali privalomojo draudimo suma yra 5000 EUR dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią privalo atlyginti draudimo kompanija. Iš ieškinio reikalavimų matyti bendras neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į jau išmokėtą 700 Lt sumą, būtų 3500 Lt, t. y. nesiekia TPVCAPDĮ nustatytos maksimalios sumos, todėl ją privalo atlyginti atsakovas. Neturtinę žalą ieškovas patyrė visų pirma dėl fizinio skausmo, kai autoįvykio metu ieškovui buvo sumuštas visas kūnas: sumušta galva, nustatyti daugybiniai galvos nubrozdinimai, dvejose vietose teko siūti žaizdas, todėl veido srityje liko du randai: vienas 4 cm, kitas – 5 cm ilgio. Po suteiktos medicininės pagalbos ieškovas jautė fizinį diskomfortą gyjant žaizdoms ir sumušimams, neaiškios kilmės maudimą ir skausmą kaktoje tol, kol paaiškėjo, kad ten likusi stiklo šukė. Teko vėl kęsti skausmus per operaciją ir po jos. Fizinis skausmas juntamas ir šiandien, dėl atsiradusių komplikacijų tirpsta kojos (2013-08-05 konstatuota, kad po patirto skausminio šoko autoįvykyje ieškovui tirpsta kojos), atsirado didesnis kraujospūdis. Visa tai lydėjo dvasiniai pergyvenimai dėl to, kokias pasekmes sveikatai turės sužalojimai. Ieškovas iki šiol jaučia neigiamas pasekmes sveikatai, pergyvena dėl savo išvaizdos- ant kaktos liko randas, dėl šeimos narių reakcijos į sužalojimus, bijojo, kad nepablogėtų sergančios motinos sveikata. Dėl sužalojimo atsirado nepatogumų: ieškovas negalėjo tvarkyti ūkinių reikalų, visą mėnesį po sužalojimo negalėjau vairuoti automobilio, nes jautė tam tikrą baimę dalyvauti eisme, kankino nemiga ir nerimas, sumažėjo bendravimo galimybės, nes dėl sveikatos sutrikimų ilgokai negalėjo susitikinėti su draugais ar pažįstamais, per retus išėjimus į viešumą buvo varstomas keistais žvilgsniais, jautėsi vienišas, buvo priverstas ieškoti pašalinio asmens pagalbos, nuolat turėjo lankytis gydymo įstaigose, nes atsirado negalavimų, kurių anksčiau nebuvo. Ilgainiui atsirado papildomų problemų – būtinybė gaišti laiką su atsakovu, kuris nuolat ieškojo priežasčių kaip sumažinti išmoką, būtinybė gaišti laiką ieškant teisinės pagalbos santykiuose su G. G. iki teismo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taigi, po sužalojimo atsirado įvairių ilgalaikių problemų, kurios sukėlė psichologinio diskomforto būseną ir emocinę depresiją, visa tai verčia ir šiandien jaudintis, nes nesimato perspektyvų, kad viskas grįš į ankstesnę padėtį. Nurodoma, kad eismo įvykio kaltininkas G. G. šioje byloje turi būti trečiuoju asmeniu, nes teismui patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovas turės pagrindą kelti reikalavimą eismo įvykio kaltininkui. Ieškovas teismo posėdyje papildomai nurodė, kad jis turi ilgametę (25 m.) vairuotojo stažą, todėl visada šiuo kelio ruožu važiuoja kiek įmanoma dešiniau, nors daug metų važinėja šiuo keliu ir niekada nieko panašaus nebuvo atsitikę, ne kartą yra tekę jam prasilenkt su G. G. vairuojančiu traktorių, tačiau tąkart įvyko avarija- jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į G. G. vairuojamo traktoriaus fraktalinį keltuvą. Jei G. G. nebūtų važiavęs kelio viduriu, jie nebūtų susidūrę. G. G. nežiūrėjo į kelią, buvo nusisukęs, todėl per vėlai pastebėjo jį ir nebegalėjo išvengti susidūrimo. Jo automobilio priekis buvo sustumtas iki pat lango. Ieškovas tvirtino, kad vairuodamas segėjo saugos diržą, po avarijos atsisakė jį ir bandė jau išlipti iš automobilio, tačiau nepakako jėgų atsidaryti durų. Tuomet prie jo priėjo G. G. ir padėjo jam išlipti iš automobilio, t. y. atidarė vairuotojo pusės dureles ir prilaikė einant, už tai yra dėkingas G. G.. Tačiau po įvykio G. G. net neatsiprašė, nesiteiravo, kaip jo sveikata, nors gyvena netoliese. Po pirmojo teismo posėdžio kalbėjosi su G. G. ir susitarė dėl 3500 Lt žalos atlyginimo, t. y. trijų mėnesių vaikų išlaikymo išlaidas (3 vaikai po 200 Lt, iš viso 1800 Lt) ir dviejų mėnesių įmokas bankui (1500 Lt), G. G. žadėjo pasitarti su tėvais ir pranešti apie sprendimą, tačiau nepranešė. Ieškovas nurodė, kad atsakovo išmokėta 700 Lt draudimo išmoka dėl neturtinės žalos nėra adekvati, nes po avarijos net 6 mėn. buvo išlaikomas brolio, turėjo prašyt brolio pagalbos tvarkantis ūkį (nupjauti žolę ir pan.), nes jis ūkininkas, jam priklauso 8,6 ha ekologiškų šaltalankių, iš Europos Sąjungos fondų gauna 1780 Lt išmoką už 1 ha. Paaiškino, kad 2013 m. nereikėjo nuimti derliaus, nes derlius nuimamas tik kas 3 m. Brolis davė jam pinigų mokėti mėnesinę įmoką bankui pagal paskolos sutartį. Ieškovas nurodė, kad jis yra išsiskyręs su žmona, kuri su trimis jo vaikais gyvena netoliese, maždaug 4,5 km atstumu. Nors teismo sprendimu nėra iš jo priteistas išlaikymas vaikams, tačiau jis išlaiko vaikus, kartais išlaikymą teikia pinigais – po 200 Lt/mėn., kitąkart nuperka maisto produktų ar kitų prekių, padeda darbais, pvz., atveža malkų ir pan., itin dažnai bendrauja ir lanko vaikus, kasdien bent po 5 kartus paskambina vaikams. Po avarijos praėjus kelioms dienoms jis buvo nuvykęs pas vaikus, norėdamas juos nuraminti, mat žinia apie eismo įvykį pasklido po kaimą, vaikai labai išsigando, buvusi žmona netgi skambino ir teiravosi, kaip jo sveikata. Vaikai, pamatė subintuotą jo veidą, labai išsigando. Paaiškino, kad po avarijos G. G. tėvas jį nuvežė į ligoninę, medikai konstatavo jam momentinį šoką, padarė rentgeną, ištraukė stiklus iš veido, subintavo veidą ir išleido gydytis į namus. Nors gydytojas siūlė išrašyti nedarbingumo pažymėjimą, tačiau jis atsisakė, nes yra ūkininkas ir nedarbingumo pažymėjimas nėra reikalingas, vis vien jam reikia nudirbti ūkio darbus. Dabar labai gailisi, kad neturi nedarbingumo pažymėjimo, nes tai padėtų įrodyti, kiek laiko gydėsi. Kadangi jautė skausmą, maudimą, prisilietus prie kaktos iš žaizdos bėgo kraujas, todėl kreipėsi į medikus ir 2013-12-31 jam atlikta operacija, kurios metu gydytojas R. M. jam iš kaltos ištraukė latviško degtuko sieros galvutės dydžio stiklą. Ieškovo manymu, atsakovas, apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, nepagrįstai remiasi aplinkybe, kad nėra duomenų, jog 2013-12-31 pašalinta šukė yra 2013-07-04 avarijos padarinys, todėl neatsižvelgė į tai. Po operacijos jam liko randas, „nemalonu būti randuotam“, nes gatvėje žmonės žiūri į jį. Po avarijos atsirado aukštas kraujospūdis, vartoja vaistus, atsirado dalies akies voko tempimas, tirpsta kojos, kurį laiką po avarijos kojos buvo ištinusios, reikėjo net ramentų norint vaikščioti. Nors medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie tai, kad eismo įvykio metu jam buvo sumuštos kojos, tačiau jau vakare kojos ištino dėl stipraus smūgio avarijos metu, kojomis išlaužė pedalus. Gydytoja J. jam išrašė vitaminų nervų atstatymui, kuriuo turi vartoti nuolat. Ieškovo manymu, atsižvelgiant į protingumo ir sąžiningumo principus, žmogiškąsias savybes 2800 Lt neturtinės žalos atlyginimo turėtų užtekti. Prašo tenkinti ieškinį. Ieškovo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad sprendžiant žalos atlyginimo klausimą turėtų būti vadovaujamasi deliktinės atsakomybės taisyklėmis. Administracinio teisės pažeidimo protokolas, ikiteisminio tyrimo metu nustatytos aplinkybės patvirtina, kad G. G., vairuodamas traktorių, pažeidė KET, todėl įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota ieškovo sveikata. G. G. buvo apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimu, jo draudikas – atsakovas. Nors atsakovas išmokėjo draudimo išmoką ir atlygino turtinę žalą, tačiau, ieškovo manymu, jam nėra tinkamai atlyginta neturtinė žala. Neturtinė žala turėtų būti atlyginta vadovaujantis deliktinės atsakomybės taisyklėmis. Pažymima, kad atsakovas, įvertindamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi medicininiais duomenimis, t. y. objektyviais žalos nustatymo kriterijais, tačiau visai neatsižvelgė į subjektyviuosius neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Dėl sveikatos sužalojimo ieškovas iki šiol patiria nepatogumus, todėl išmokėta draudimo išmoka neadekvati patirtiems nepatogumams.

3Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimuose nurodė, kad traktoriaus valdytojo civilinė atsakomybė drausta UAB DK „PZU Lietuva“ pagal draudimo sutartį AYAS Nr. 8435955. Vadovaujantis draudimo sutartimi, TPVCAPDĮ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės), UAB DK „PZU Lietuva“ yra įpareigota išmokėti draudimo išmoką žalos, dėl kurios padarymo kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė, atlyginimui, Pažymėtina, kad draudiko atsakomybė yra sutartinė, o ne deliktinė, taigi draudimo kompanija (atsakovas) atsako tik prisiimtų įsipareigojimų ribose, jos pareiga išmokėti draudimo išmoką kyla draudimo sutarties pagrindu (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje AC-34-1, paskelbtoje Teismų praktikoje Nr. 34). Atsakovas, išanalizavęs žalos bylas pagal ieškovo pateiktus prašymus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs 2013-07-04 kelių eismo įvykio metu nežymiai sužaloto asmens G. R. pateiktus turėtos žalos faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus, apskaičiavo/išmokėjo ieškovui šias draudimo išmokas: 42,20 Lt gydymo išlaidoms atlyginti, 1925,00 Lt nuostoliams už sugadintą automobilį atlyginti, 949,42 Lt nuostoliams už sugadintą turtą atlyginti, 700,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Pabrėžiama, kad visi sprendimai dėl draudimo išmokų išmokėjimo buvo priimti remiantis nukentėjusio asmens pateiktais dokumentais, atsižvelgiant į ekspertų išvadas bei vadovaujantis teismų praktika. Remiantis Taisyklių 12 punktu atsakingas draudikas, nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos dėl sveikatos sužalojimo dydį, privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, kitais pateiktais dokumentais, taip pat atsižvelgti į nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos pasekmes, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų sužalojimų sunkumą, dydį, kokius nepatogumus nukentėjęs trečiasis asmuo patiria dėl sužalojimų, nukentėjusio trečiojo asmens patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, individualias savybes (amžius, profesija ir kita), žalą padariusio asmens kaltę ir padarytos žalos asmeniui dydį. Remiantis TPVCAPDĮ 11 str. 1 d., draudimo bendrovė nukentėjusiajam trečiajam asmeniui maksimaliai neturtinei žalai atlyginti turi galimybę išmokėti ne didesnę nei 5000 EUR (17240 Lt) dydžio draudimo išmoką, nepriklausomai nuo to, kiek dėl vieno eismo įvykio nukentėjo asmenų. Nė vienas draudimo bendrovių veiklą reglamentuojantis teisės aktas nenumato prievolės kiekvienu konkrečiu atveju mokėti maksimalią TPVCAPDĮ nustatytą sumą, kadangi kiekvienas atvejis yra individualus. Būtent dėl individualių įvykio požymių ir jo metu nukentėjusio asmens patirtų sužalojimų pobūdžio ir sunkumo, sprendžiant dėl mokėtinos draudimo išmokos dydžio neturtinei žalai kompensuoti yra (ir nagrinėjamu atveju, buvo) vertinama teismų panašaus pobūdžio bylose ne kartą įvardytų kriterijų visuma: įvykio metu patirtos traumos (sužalojimų) pobūdis, jos sunkumas, pakenkimo sveikatai laipsnis, sveikatos sutrikdymo trukmė, sužalojimų progresavimo tikimybė, liekamųjų reiškinių atsiradimas, patirtos traumos įtaka nukentėjusiojo trečiojo asmens gyvenimo kokybei, darbinei veiklai ir šeiminiam gyvenimui, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai. Atsižvelgiant į jau suformuotą teismų praktiką bei aukščiau įvardytus kriterijus, maksimali įstatymo nustatyta suma pagrįstai nukentėjusiam trečiajam asmeniui gali būti išmokama tik asmeniui žuvus arba tais atvejais, kai sveikatos sutrikdymas yra sunkus bei su žymiais liekamaisiais potrauminiais reiškiniais, t. y. įvykio metu patirti sužalojimai yra negrįžtami bei sukeliantys sunkias pasekmes visam likusiam gyvenimui, apribojantys asmens darbingumą, galimybę gyventi visavertį gyvenimą. Nagrinėjamu atveju, remiantis ieškovo pateiktais medicininiais dokumentais iš gydymo įstaigų, G. R. buvo diagnozuotos paviršinės galvos srities žaizdos (kakta, kairės akies sritis), ieškovas gydėsi apie 1 savaitę. Taigi duomenų apie ilgalaikius/nepataisomus sužalojimus, apie ilgai trunkantį gydymą bylos medžiagoje nesama. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovo pateiktuose išrašuose iš asmens sveikatos istorijos yra nurodyta, kad po eismo įvykio, tą pačią dieną ieškovui buvo nustatytos paviršinės žaizdos ir nubrozdinimai, kuriuos gydymo įstaigoje apžiūrėjus, pravalius, ieškovas buvo paleistas namo. Taip pat iš minėto išrašo matyti, jog 2013-07-12 ambulatorinėje kortelėje buvo padarytas įrašas apie tai, jog žaizdos gyja, o 2013-07-16 padarytas įrašas apie tai, kad žaizdos sugijo. Pabrėžiama, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų apie turėtą nedarbingumą, iš ko galima daryti išvadą, kad ieškovas nedarbingas nebuvo. Be to, ieškovas neįrodė, jog 2013-12-31 iš jo kaktos ištrauktas stiklas yra susijęs priežastiniu ryšiu su 2013-07-04 eismo įvykiu. Pabrėžiama, kad nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010). Tai reiškia, kad pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagristu uždarbiavimu. Teismų praktikoje konstatuojama, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008). Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013). Neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 str. 1-2 d. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusi asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-12-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra nurodęs, jog teismai, nustatydami neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi vadovautis ne tik teisės normose ir teismų praktikoje suformuotais neturtinės žalos dydžio kriterijais, bet turi atsižvelgti ir į teismų analogiškose bylose priteistus žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2010). Įvertinus teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo esant nežymiam sveikatos sužalojimui (sveikatos sužalojimo mastas nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, teisingumo ir socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003-05-23 įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis; nežymus sveikatos sutrikdymo mastas yra tuomet, kai sveikata sutrikdoma ne ilgiau negu 10 dienų), matoma, kad priteistinų sumų dydis svyruoja nuo 100 Lt iki 2000 Lt. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys į tai, kad maksimali nurodyta suma priteisiama kai nukentėjęs yra mažametis, esant daugybiniams kūno sumušimams, kraujosruvoms, ilgesnį laiką gyjančioms žaizdoms (pvz. Panevėžio apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-221-278/2010, nukentėjusioji po eismo įvykio gydėsi apie 6 mėn.). Atsižvelgiant į tai, bei remiantis ieškovo žalos bylos administravimo metu pateiktais dokumentais, taip pat atsižvelgiant į nustatytą G. R. nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, teismų praktikoje suformuotus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į Taisyklių 12 p., ieškovui buvo apskaičiuota ir išmokėta 700 Lt draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti, kuri, atsakovo manymu, yra pakankama, adekvati patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius, todėl pagrindo priteisti papildomą sumą neturtinei žalai atlyginti nėra (II t.; 37-40 b.l.).

4G. G. atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymima, kad ieškovas nenuoseklus ir tai vilkina procesą: į teismą kreipėsi dėl 20000 Lt žalos atlyginimo iš G. G., o dabar prašo 2800 Lt iš UAB DK „PZU Lietuva“. Be to, ieškovo nurodomas sužalojimo aplinkybės neatitinka tikrovės: nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodoma, kad ieškovui padaryti nežymūs sveikatos sužalojimai ir ieškovas nereiškia pretenzijų. Ikiteisminis tyrimas neradėtas, ieškovas neskundė atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą. Atkreipiamas dėmesys, kad ieškovas policijos pareigūnams nurodė, jog važiavo 50-60 km/val. greičiu, nors kelio ruožas – žvyrkelis, eismo įvykis įvyko posūkyje apaugusiame krūmais. Ieškovas yra ūkininkas, gyvena toje pačioje vietovėje, todėl jam yra žinoma, kad šiuo keliu dažnai važiuoja žemės ūkio technika. Įvykio vietoje nustatyta, kelio plotis yra 4,5 m., o traktoriaus plotis apie 4 m. Ieškovas, važiuodamas 60 km/val. greičiu žvyrkeliu, kai nesimato kelio už posūkio, neprisisegęs saugos diržo, buvo neatsargus už posūkio ir neišvengiamai susidūrė su traktoriumi. Kadangi ieškovas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, tai turėjo tiesioginės įtakos sužalojimams – nubrozdinimams kaktos srityje. Ieškovas nepateikė duomenų, kad jam nusikaltimu buvo sužalota sveikata, nors remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str. kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus (II t.; 47-48 b.l.). G. G. teismo posėdyje papildomai nurodė, kad kelio plotis susidūrimo vietoje yra 4,5 m, traktoriaus plotis 3,8 m, kelias iš abiejų pusių kelias apaugęs krūmais. 2013-07-04 jis su traktoriumi važiavo kiek įmanoma arčiau dešiniojo kelkraščio, tačiau tam, kad žemės ūkio padargai nebūtų sugadinti „brūžinant juos į krūmus“ važiavo kelio viduriu. Posūkyje išvydo priešais atvažiuojantį ieškovo vairuojamą automobilį, stabdė, tačiau išvengti susidūrimo nebuvo galimybės, todėl jie susidūrė, t. y. ieškovo automobilis atitrenkė į traktoriaus fraktalinį keltuvą ir nuo smūgio atsidūrė krūmuose. Po susidūrimo jis dar pavažiavo šiek tiek į priekį ir sustojo šalikelėje, taip, kad kitos transporto priemonės galėtų pravažiuoti keliu. Po eismo įvykio jis padėjo ieškovui išlipti iš sudaužyto automobilio ir matė, kad ieškovas nebuvo užsisegęs saugos diržo. Susidūrimo metu buvo sužalotas ieškovas, jam buvo kruvinas veidas, tačiau jis prašė nekviesti policijos ir medicinos pagalbos. Tai jam atrodė, keista, todėl paskambino tėčiui V. G. ir klausė jo patarimo, ar kvieti policiją, tėtis patarė pranešti policijai apie eismo įvykį. Į įvykio vietą atvykęs jo tėtis nuvežė ieškovą į ligoninę, o jis liko eismo įvykio vietoje. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, patikrino, ar nėra sugedęs automobilio vairuotojos pusės saugos diržas, jis veikė, todėl, G. G. manymu, ieškovas važiavo neužsisegęs saugos diržo, priešingu atveju ieškovas nebūtų su krūtine sulaužęs vairo, su galva trenkęsis automobilio priekinį stiklą, saugos diržas būtų padėjęs išvengti šių sužalojimų. Jis su traktoriumi važiavo per kelio vidurį, todėl jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo nutarimas, paskirta bauda. Nors jo manymu, dėl eismo įvykio kaltas ne tik jis, bet ir ieškovas, tačiau nutarimo neskundė, nes buvo darbymetis laukuose, neturėjo laiko, be to, ieškovas yra kaimynas, manė, kad bus paprasčiau, jei jis tiesiog sumokės baudą. Bet praėjus daugiau nei pusmečiui po įvykio, ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo, nors anksčiau jokių pretenzijų jam nereiškė, nepaisant to, kad po įvykio ne kartą yra prasilenkę, sveikindavosi, o po to staiga ieškovas nustojo sveikintis, netrukus gavo ieškinį dėl 2000 Lt žalos atlyginimo. Be to, po įvykio jis su tėčiu atliko keletą bandymu ir tikrino, ar buvo įmanoma išvengti avarijos. Jie nustatė, kad automobiliu važiuojant 70 km/val. greičiu ieškovas galėjo pamatyti priešais atvažiuojantį traktorių ir sustoti, tokiu būdu išvengti susidūrimo, todėl, jo manymu, ieškovas važiavo greičiau nei nurodė policijos pareigūnams. Paaiškino, kad vairuodamas traktorių visą laiką žiūrėjo į kelią, tačiau nematė atvažiuojančio ieškovo, nes užstojo aukšti krūmai. Atkreipė teismo dėmesį į prieštaravimus ieškovo parodymuose, nors ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad per krūmus nematė priešais atvažiuojančio traktoriaus, tačiau tvirtino, jog matė, kad jis, t. y. traktoriaus vairuotojas, yra nusisukęs. Po primojo teismo posėdžio kalbėjosi su ieškovu, norėjo ginčą išspręsti taikiai. Ieškovas prašė sumokėti 3500 Lt ir viskas būtų baigta, tačiau jis neturi galimybių tiek sumokėti ieškovui, nes yra studentas, nedirba, padeda tėvams ūkininkauti, pats jokio turto neturi. Kadangi draudimo kompanija ieškovui atlygino turtinę žalą ir 700 Lt neturtinės žalos, jo manymu, atsakovui atlyginti visi nepatogumai, kuriuose jis patyrė dėl sužalojimų, ir nėra pagrindo tenkinti ieškinio dėl 2800 Lt.

5Akmenės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame nurodoma, kad kelias, kuriame susidūrė G. G. vairuojamas traktorius su ieškovo vairuojamu automobiliu, esantis Žvyrelės g., Dabikinės k. priklauso vietinės reikšmės keliams, kaip, beje, ir tolesnis kelias, vedantis link Šventupių k. Jų priežiūrą vykdo bei ženklinimo funkciją atlieka Akmenės rajono savivaldybės administracija remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtintu Kelių priežiūros tvarkos aprašu, Kelių priežiūros vadovo I dalies KPV PN-05 Automobilių kelių priežiūros normatyvais, patvirtintais Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos generalinio direktoriaus 2006-04-28 įsakymu Nr. V-103. Paminėtuose ar kituose, su kelių priežiūra, jų naudojimu ir pan. susijusiuose teisės aktuose reikalavimų, kurių laikantis turėtų būti atliekami konkretūs vietinės reikšmės kelių priežiūros darbai nėra numatyta. Todėl keliai prižiūrimi Akmenės rajono savivaldybės administracijos Akmenės seniūnijos periodiškai, atsižvelgiant į priežiūros darbų poreikį, turimą lėšų kiekį ir darbo jėgą. Vietinės reikšmės kelyje nuo Šventupių k. pusės nėra kelio ženklo „Gyvenvietės pradžia“ ar „Gyvenvietės pabaiga“. Gyvenvietė ir su ja susijusių ženklų pastatymo vieta nesiejama su paties Dabikinės k. teritorijos riba. Akmenės rajono savivaldybės administracijos Saugaus eismo komisija iki šiol jokios informacijos apie iškilusį įspėjamųjų, pirmumo, draudžiamųjų ir kitokio pobūdžio kelio ženklų pastatymo poreikį, nebuvo gavusi. Aplinkybė, kad kelyje nėra eismą reguliuojančių kelio ženklų nereiškia, kad eismo dalyviai važiuodami šiuo keliu gali elgtis kaip tinkami ir eismo kelyje niekas nereguliuoja. Eismo dalyviai, įskaitant ieškovą ir G. G., privalėjo vadovautis KET, o nagrinėjamu atveju jie nesilaikė KET 4, 9, 125 ir 133 punktų reikalavimų, todėl kelyje susidūrė dvi transporto priemonės (I t.; 130-131 b.l.).

6Liudytojas E. R. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra ieškovo G. R. brolis, o G. G. – kaimynas. Liudytojas paaiškino, kad jam tądien paskambino ieškovas ir panešė, kad įvyko eismo įvykis, t. y. jo vairuojamas automobilis susidūrė su traktoriumi. Jis nuvyko į eismo įvykio vietą ir pamatė, kad ieškovo automobilis griovyje, traktorius patrauktas šiek kiek toliau, kad keliu galėtų pravažiuoti kitos transporto priemonės, ieškovas stovėjo kruvinu veidu prie savo automobilio, įvykio vietoje taip pat buvo G. G., mergina, G. G. tėvas – V. G.. Nors iš pradžių ieškovas teigė, kad jaučiasi gerai, nieko neskauda, tačiau jis patarė ieškovui važiuoti į ligoninę pasitikrinti sveikatą, nes galbūt dėl šoko nejaučia skausmo. V. G. nuvežė ieškovą į ligoninę Naujojoje Akmenėje, o jis liko eismo įvykio vietoje. Paaiškino, kad nuvykęs į eismo įvykio vietą matė traktoriaus vėžias, matėsi, kad traktorius važiavo ne dešine kelio puse, o per kelio vidurį, t. y. buvo įvažiavęs į priešpriešinę kelio juostą. Tuo metu kairėje kelio pusėje, kuria važiavo G. G., buvo nedaug krūmų, todėl jis galėjo matyti priešais atvažiuojantį automobilį. Po to, kai ieškovą apžiūrėjo medikai, jis buvo išleistas gydytis namo. Parvežė ieškovą namo pas tėvus, kur gyveno ir jis. Matėsi, kad ieškovui susiūtą kakta, sutvarstytas veidas, reikėdavo kas kelias valandas keisti tvarsčius. Dar tą pačią dieną ieškovas jam skundėsi, kad skauda krūtinę, sunku vaikščioti, todėl jis parvežė broliui ramentus. Praėjus kelioms dienos (3-4 dienoms) po įvykio jis nevežė brolį aplankyti vaikų.

7Liudytojas V. G. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra G. G. tėvas, o ieškovą pažįsta, kadangi gyvena kaimynystėje. Liudytojas paaiškino, kad tądien jis buvo parduotuvėje „Litagra“, kai jam paskambino sūnus G. G. ir pranešė, kad įvyko eismo įvykis, t. y. G. R. vairuojamas automobilis rėžėsi į sūnaus vairuojamą traktorių. Taip pat paaiškino, kad eismo įvykio metu sužeistas G. R., tačiau jis prašė nekviesti nei policijos, nei medicinos pagalbos, todėl sūnus teiravosi ką daryti, ar kviesto policiją. Jis patarė sūnui kviesti policijos pareigūnus ir greitąją medicinos pagalbą, nes avarijoje sužalotas asmuo, todėl neužtenka tik užpildyti eismo įvykio deklaraciją draudikui. Praėjus maždaug 5 min. po skambučio jis atvažiavo į eismo įvykio vietą. Pats nuvežė sužeistą G. R. į ligoninę ir liepė sūnui laukti policijos pareigūnų. Maždaug po valandos grįžo į eismo įvykio vietą. Policijos pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą sūnui dėl to, kad šis pažeidė KET, tačiau liudytojo manymu KET reikalavimus pažeidė ir ieškovas. Ieškovas gyvena ten pat kaip ir jie, todėl puikiai žino, koks yra kelias. Šis kelio ruožas yra pavojingas, nes dėl apaugusių krūmų nesimato, ar kas nors važiuoja kita kelio puse, už krūmų nesimato net kombaino. Papasakojo, kad neseniai jis pats vos nepateko į avariją toje pačioje vietoje, nes per aukštus krūmus nesimatė, kad priešais atvažiuoja kita transporto priemonė, tačiau jis matė, kad kelias dulka, todėl pristabdė. Kai įvyko eismo įvykis taip pat buvo sausa, todėl pamatęs, kad kelias dulka, ieškovas galėjo sustabdyti automobilį ir išvengti susidūrimo. Liudytojo manymu, atsakovas nepasirinko saugaus greičio, važiavo greičiau nei nurodė pareigūnams. Liudytojas paaiškino, kad su sūnumi atliko keletą bandymu ir tikrino, ar buvo įmanoma išvengti avarijos, nustatė, kad važiuojant lengvuoju automobiliu, 70 km/val. greičiu ieškovas galėjo pamatyti priešais atvažiuojantį traktorių ir sustoti, tokiu būdu išvengti susidūrimo. Be to, nurodė, kad traktorius sustoja akimirksniu. Liudytojo manymu, ieškovas vairuodamas kalbėjosi telefonu, nes eismo įvykio metu buvo sudaužytas telefonas, jei telefonas būtų kišenėje, daiktadėžėje ar kur nors kitus, vargu, ar būtų sudužęs. Be to, liudytojo manymu, ieškovas nebuvo prisisegęs saugos diržo, nes su galva trenkėsi į priekinį stiklą, o po susidūrimo sūnui priėjus prie ieškovo, sūnus matė, jog ieškovas nėra užsisegęs saugos diržo. Paaiškino, kad jis bei jos sūnus dabar labai gailisi dėl to, kad neskundė administracinio teisės pažeidimo protokolo, kuriuo sūnui paskirta bauda, nes būtų turėję galimybę įrodyti, jog eismo įvykis įvyko ne vien dėl to, kad KET pažeidė ne tik jo sūnus. Paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo neskundė, nes buvo kaip tik darbymetis ir neturėjo laiko, be to, tikėjosi, kad viską su kaimynu išspęs taikiai. Po eismo įvykio ieškovas niekada nei jam, nei sūnui nesiskundė dėl sveikatos sutrikdymo, nors gyvena tame pačiame kaime. Ieškovas tik prašė pagalbos, nes norėjo nusipirkti kitą automobilį, mat po eismo įvykio liko be automobilio. Liudytojas nurodė, kad kažkada po įvykio į jį namus buvo atėjęs kažkoks žalų vertintojas, kuris teigė, kad atstovauja ieškovą, nurodė, kad jei ieškovas būtų kreipęsi iškart į jį, jis būtų sutvarkęs visus reikalus. Liudytojas paaiškino, kad po pirmojo posėdžio ieškovas su jo sūnumi kalbėjosi ir teigė, kad atsiims ieškinį, jei pastarasis jam sumokės 1000 EUR (3500 Lt). Liudytojo manymu, ieškovas nori pasipinigauti, prašo žalos atlyginimo iš jo sūnaus, nors kuo puikiausiai žino, kad sūnus studentas, pinigų neturi, taigi, žalą turėtų atlyginti jis, o jis ūkininkauja ir neturi galimybės tokių pinigų sumokėti ieškovui.

8Liudytoja J. K. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovą ir G. G. pažįstą, nes dirbdama Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariate (toliau – Akmenės r. PK) tyrė įvykį, kurio metu susidūrė šių asmenų vairuojamos transporto priemonės. Kadangi nuo įvykio praėjo daug laiko, tai atsimeta tik tiek, kad susidūrė traktorius su lengvuoju automobiliu, eismo įvykio metu nukentėjo ieškovas. Ji asmeniškai buvo nuvykus į įvykio vietą, apklausė ieškovą ir G. G., gavus duomenis iš ligoninės, kad ieškovui nėra nesunkiai sužeistas, jis išleistas gydytis ambulatoriškai, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes nenustatyta nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str., požymių. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad traktorius buvo platesnis nei ½ važiuojamosios kelio dalies, medžiaga perduota Akmenės r. PK Viešosios policijos skyriui aiškintis aplinkybes dėl galimo KET pažeidimo. Liudytoja paaiškino, kad asmenys buvo apklausti ir tik po kelių dienų, maždaug po 4 dienų, buvo surašytas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes buvo laukiamas ar nepablogės sužaloto asmens sveikata ar pan. Paaiškino, kad tuomet nebuvo atlikta ekspertizė, siekiant nustatyti ieškovo sveikatos sužalojimo mastą, kadangi buvo atliekami tik pirminiai pranešimo tikrinimo veiksmai, o ekspertizės skiriamos tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, be to, ieškovo sužalojimai nebuvo tokie sunkūs, kaip kitąkart būna, nebuvo pagrindo abejoti medikų pateiktais duomenimis apie ieškovo sužalojimus. Liudytoja nurodė, kad po pirminės apklausos dar buvo susitikusi su ieškovu maždaug po 3-4 dienų, kalbėjosi su juo policijos komisariate, tačiau jis nesiskundė dėl pablogėjusios sveikatos. Be to, jis visada turėjo galimybę kreiptis į teismo medicinos tarnybą ir prašyti, kad jam būtų nustatytas sveikatos sužalojimo mastas, tačiau jos žiniomis ieškovas nepasinaudojo šia teise.

9Ieškinys atmestinas.

10Ieškovas G. R. 2014-01-31 kreipėsi į teismą pareikšdamas ieškinį G. G. dėl 20 000 Lt žalos atlyginimo (I t.; 2-5 b.l.), 2014-04-03 parengiamajame posėdyje ieškovui pasiūlyta bendraatsakovu įtraukti UAB DK „PZU LIETUVA“, tačiau 2014-04-25 įvykusiame teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad prašo iš G. G. priteisti 3500 Lt žalos atlyginimo, t. y. trijų mėnesių vaikų išlaikymo išlaidas (3 vaikai po 200 Lt, iš viso 1800 Lt) ir dviejų mėnesių įmokas bankui (1500 Lt). 2014-05-26 ieškovas teismui pateikė patikslintą ieškinį dėl 3500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuriame atsakovais nurodomi G. G. ir UAB DK „PZU LIETUVA“ (I t.; 110-111 b.l.), tačiau 2014-06-10 ir 2014-07-15 įvykusiame teismo posėdyje aiškino, kad 3500 Lt neturtinės žalos atlyginimo prašo tik iš G. G.. Galiausiai, 2014-10-15 ieškovas teismui pateikė pakartotinai patikslintą ieškinį, kuriuo iš atsakovo UAB DK „PZU LIETUVA“ prašo priteisti 2800 Lt neturtinės žalos atlyginimo, o G. G. nurodomas kaip tretysis asmuo, tačiau nurodoma, kad ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovas turės pagrindą kreiptis į G. G. (II t.; 31-33 b.l.), tačiau 2014-11-06 įvykusiame teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad žalos atlyginimo reikalauja tik iš atsakovo UAB DK „PZU LIETUVA“, jokių reikalavimų G. G. nereiškia. Ieškovas prašė bylą nagrinėti pagal paskutinį pateiktą ieškinį.

11Taigi teisme nagrinėjamas ieškovo G. R. ieškinys atsakovui UAB DK „PZU LIETUVA“ dėl 2800 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kuri atsirado dėl ieškovo sveikatos sutrikdymo po 2013-07-04 eismo įvykio.

12Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Priešingai nei turtinės žalos atlyginimo atveju, asmens patirtus dvasinius išgyvenimus sunku įvertinti pinigine išraiška, taigi visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Todėl teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus dvasinius išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007 ir kt.). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: pirma, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); antra, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; trečia, pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Bet įstatymas nepateikia CK 6.250 str. 2 d. išvardytų kriterijų taikymo taisyklių ar prioritetų, todėl reikšmingas aplinkybes teismas turi nustatyti pats, nagrinėdamas konkrečią bylą. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentą. Svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010 ir kt.). Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; 2007-10-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iš svarbiausių neturtinių vertybių, tačiau asmens reakcija į jo neturtinių vertybių pažeidimą gali būti adekvati ir neadekvati, nukentėjusiojo jausmai, vidiniai išgyvenimai, sukrėtimai ir kančios yra individualūs, todėl, remdamasis tokiais vidiniais išgyvenimais, nulemtais individualios reakcijos į to paties pobūdžio ir sunkumo veiksmus, kuriais pažeidžiamas didesnę ar mažesnę vertę asmeniui turintis gėris, nukentėjusysis subjektyviai įvertina ir nurodo jam padarytos neturtinės žalos dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011 ir kt.). Tačiau teismas, įvertinęs byloje nustatytų duomenų visumą, neturtinės žalos atlyginimo dydį gali nustatyti ir mažesnį nei reikalauja nukentėjusysis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2009 ir kt.).

13Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2013-07-04 apie 12.49 val. Žvyrelės g., Dabikinės k., Akmenės r. sav. įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė G. G. vairuojamas traktorius „Case IH JX1100U“, valst. Nr. ( - ), ir G. R. vairuojamas automobilis „VW Vento“, valst. Nr. ( - ). Apie eismo įvykį, kuriame sužalotas asmuo, buvo pranešta policijai. Akmenės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja J. K. buvo nuvykusi į įvykio vietą, apklausė abu eismo įvykio dalyvius (2013-07-04 d. 13.40 val. tarnybiniame automobilyje apklaustas G. G., 2013-07-04 d. 15.10 val. Akmenės r. PK patalpose apklaustas G. R.), patikrinus jų blaivumą, nustatyta, kad abu vairuotojai blaivūs. Akmenės r. PK pareigūnai G. N. ir A. S. apžiūrėjo abi eismo įvykyje dalyvavusias transporto priemonės- protokoluose apie transporto priemonės apžiūrą ir techninės būklės patikrinimą nurodoma, kad apžiūrėjus traktorių nepastebėta išorinių sugadinimo požymių, fiksuoti susidūrimo pėdsakai- traktoriaus frontalinio keltuvo kairės pusės nubraižymai; apžiūrėjus automobilį pastebėta, kad sugadintas priekinis bamperis, priekinės apdailos detalės, priekiniai kairės ir dešinės pusių žibintai, priekiniai kairės ir dešinės pusių posūkių žibintai, priekiniai kairės ir dešinės pusių sparnai, variklio dangtis, priekinis stiklas, priekinės kairės pusės durelės, priekinė pakaba, vairas; konstatuota kad automobilis neatitinka teisės aktų reikalavimų, todėl uždrausta šiai transporto priemonei dalyvauti viešajame eisme, anuliuotas techninės apžiūros galiojimas. Sudaryta avarijos vietos schema ir eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriuose nurodoma, kad susidūrimas įvyko posūkyje, kuris yra iš abiejų pusių apaugęs krūmais, šalia kelio griovys; kelio danga žvyras, kelio Dabikinė-Šventupiai plotis yra 4,5 m., traktoriaus padangų pėdsakai yra kairėje kelio pusėje apie 0,5 m nuo kelio krašto, automobilio padangų pėdsakai – dešinėje kelio pusėje arčiau krašto, dešinėje kelio pusėje matosi stabdymo žymės. Akmenės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėja J. K. priėmė nutarimą Nr. 86-51-AT-00159-13 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nes nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d., požymių, nes G. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I t.; 14-15 b.l.). Dėl KET 9 p. ir 125 p. pažeidimų, administracinio poveikio priemonės taikymo, bylos medžiaga perduota Akmenės r. PK Viešosios policijos skyriui. Remiantis administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 51P-2832281-13 (I t.; 37 b.l.) Akmenės r. PK 2013-08-07 priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 51P-2832281-13, kuriuo pripažinta, kad G. G. 2013-07-04 d. 12.49 val. Žvyrelės g., Dabikinės k., Akmenės r. sav. vairuodamas traktorių „Case IH JX1100U“, valst. Nr. ( - ), su žemės ūkio padargais posūkyje nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto, todėl susidūrė su priešais atvažiuojančiu automobiliu, eismo įvykio metu apgadintas automobilis, sužeistas automobilio vairuotojas, tuo pažeidė KET 9 p., 125 p., todėl G. G. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 127 str. 1 d. ir jam paskirta 500 Lt dydžio administracinė nuobauda (I t.; 38 b.l.). Ieškovas 2014-03-26 kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 281 str. 1 d. dėl to, kad 2013-07-04 eismo įvykio metu jam buvo sutrikdyta sveikata (I t.; 51 b.l.); Teisme gauti duomenys, kad Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūroje 2014-04-16 priimtas nutarimas panaikinti Akmenės r. PK nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 51-AT-00159-13 ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 40-9-00169-14 pagal BK 281 str. 1 d. (I t.; 74, 78 b.l.), tačiau Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė Algina Giniotienė 2014-05-30 priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 40-9-00169-14, nes baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 str. 1 d. atsiranda tik tuomet, kai vairuotojui pažeidus kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles įvyksta eismo įvykis, kurio metu nesunkiai sutrikdoma kito žmogaus sveikata, tačiau remiantis 2014-05-15 specialisto išvada Nr. G662/14(04) G. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl konstatuota, jog G. G. veiksmuose nėra požymių nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 str. 1 d. (II t.; 21 b.l.).

14Byloje nustatyta, kad A. G. su UAB DK „PZU LIETUVA“ 2012-08-02 sudarė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį AYAS Nr. 8435955. Draudimo sutarties pagrindu buvo išduotas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (I t.; 31 b.l.). Šia draudimo sutartimi nuo 2012-08-02 d. 14.00 val. iki 2013-08-01 d. 24.00 val. buvo apdraustas traktorius „Case IH JX1100U“, valst. Nr. 7705 LI, valdytojų civilinė atsakomybė, taigi atsakovas UAB DK „PZU LIETUVA“ įsipareigojo įvykus draudiminiam įvykiui atlyginti nukentėjusiam asmeniu žalą. Pažymėtina, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, dėl kurio transporto priemonės valdytojui atsiranda civilinė atsakomybė, draudiko kaip skolininko statusas grindžiamas ne civilinės deliktinės atsakomybės teisiniais santykiais, o sutartiniais privalomojo civilinės atsakomybės draudimo santykiais. Draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką nukentėjusiam reiškia sutartinių įsipareigojimų, kylančių iš privalomai sudarytos civilinės atsakomybės draudimo sutarties, vykdymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl šių teisės normų aiškinimo ir taikymo, pažymėjo, kad TPVCAPDĮ esmė yra ta, jog, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja tiesioginio reikalavimo teisę draudikui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-115/2006 ir kt.). Nors TPVCAPDĮ nuostatose nėra aiškiai išreikštas nukentėjusiojo reikalavimų į transporto priemonės valdytoją ir jo draudiką santykis, tačiau remiantis sisteminiu TPVCAPDĮ normų ir tikslų aiškinimu darytina išvada, kad TPVCAPDĮ įtvirtinta subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė prieš nukentėjusįjį ar jo teises perėmusį asmenį, t. y. draudikas pripažintinas pagrindiniu skolininku, o transporto priemonės valdytojas – papildomu. Siekiant kaip įmanoma labiau užtikrinti nukentėjusių asmenų teisių apsaugą, kartu nepažeidžiant ir draudimo sistemoje dalyvaujančių draudikų interesų, įstatymu nustatytos draudimo sumos (TPVCAPDĮ 11 str.). Jei atsakingam draudikui išmokėjus išmoką atlyginama ne visa nukentėjusiam trečiajam asmeniui padaryta žala dėl to, kad žala viršija draudimo sumas, nukentėjęs asmuo turi teisę kreiptis į kaltininką, kad jis atlygintų likusią žalos dalį. Taigi tam tikrais atvejais pagrindinis skolininkas gali būti ir vienintelis skolininkas.

15Vadovaujantis TPVCAPDĮ 15 str. 3 d., Taisyklių 13-15 p. UAB DK „PZU LIETUVA“ įvertino ieškovui padarytą žalą: netrukus po įvykio ieškovui buvo išmokėta 42,20 Lt draudimo išmoka gydymo išlaidoms atlyginti ir 1925 Lt draudimo išmoka už sugadintą automobilį (I t.; 66, 67, 69 b.l.). Ieškovas 2014-03-24 prašymu kreipėsi į UAB DK „PZU LIETUVA“ dėl turtinės žalos atlyginimo, nes eismo įvykio metu buvo sudaužytas jam priklausantis mobiliojo ryšio telefonas, akiniai nuo saulės, sportiniai marškinėliai „Nike“ ir sportinės kelnės „Nike“ (I t.; 98 b.l.), turtiniams ieškovo nuostoliams atlyginti atsakovas papildomai išmokėjo 949,42 Lt (I t.; 96 b.l.). Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad eismo įvykio metu padaryta turtinė žala jam atlyginta visiškai, todėl pretenzijų atsakovui neturi. Ieškovas 2014-03-25 prašymu kreipėsi į UAB DK „PZU LIETUVA“ dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriame nurodoma, kad eismo įvykio metu ieškovui buvo sutrikdyta sveikata, dviejose vietose teko siūti žaizdas, veido srityje liko du randai: 4 cm ir 5 cm. dydžio. Po avarijos liko liekamieji reiškiniai, viso kūno sumušimas, kuris jaučiamas iki šiol. Praėjus pusmečiui po įvykio, jam iš kaktos operacijos būdu pašalintas stiklo gabalas, likęs po avarijos. Ieškovas dažnai jaučia nervinius spazmus kairėje pusėje. Po eismo įvykio nebegali vairuoti automobilio, nes jaučia didžiulę baimę, labai dažnai svaigsta galva, kankina nemiga, baimė. Prašoma įvertinti susidariusią situaciją ir atlyginti patirtą 4000 Lt neturtinę žalą (I t.; 50, 99 b.l.). Atsakovas išnagrinėjo ieškovo prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir 2014-04-30 raštu paaiškino, kad žala apskaičiuota vadovaujantis Taisyklių 12 p., byloje esančiais dokumentais bei atsižvelgiant į padarytą sveikatos sutrikdymą – nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymo mastas, gydymo trukmė – apie 1 savaitę, žalos pasekmių sveikatai po gydymosi pabaigos nenustatyta. Pažymima, kad nėra duomenų, patvirtinančių, kad 2013-12-31 atliktas stiklo iš kaktos pašalinimas yra 2013-07-04 eismo įvykio sėkmė. Įvertinus teismų praktikos suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus bei dydžius, buvo apskaičiuota 700 Lt suma neturtinei žalai atlyginti (I t.; 97 b.l.). Nors atsakovas jau išmokėjo ieškovui 700 Lt neturtinei žalai atlyginti, tačiau ieškovo manymu, atsakovas netinkamai įvertino neturtinę žalą ir prašo priteisti iš atsakovo 2800 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

16Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad susidūrus dviem transporto priemonėms buvo sužalotas ieškovas, jį nedelsiant po eismo įvykio V. G. nuvežė į VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centrą. Po to, kai medikai apžiūrėjo ieškovą, VšĮ Akmenės rajono pirminės sveikatos priežiūros centro chirurgo-traumatologo slaugytoja informavo Akmenės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus tyrėją J. K., kad ieškovui nustatyti daugybiniai galvos nubrozdinimai, sumušta galva, suteikus pirmąją medicinos pagalbą jis išleistas gydytis į namus ambulatoriškai (I t.; 14-15 b.l.). Išrašuose iš asmens sveikatos istorijos nurodoma, kad 2013-07-04 G. R. buvo nustatytos paviršinės žaizdos ir nubrozdinimai, kuriuos gydymo įstaigoje apžiūrėjus, pravalius, ieškovas buvo paleistas namo; G. R. pas gydytoją R. M. dar lankėsi keletą kartų, t. y. 2013-07-05, 2013-07-08, 2013-07-12, 2013-07-16, 2013-12-31. Pažymėtina, kad ties 2013-07-05 ir 2013-07-12 įrašais pažymėta, jog žaizdos gyja, o 2013-07-16 yra padarytas įrašas apie tai, kad žaizdos sugijo (I t.; 8-11, 70-71, 100-104 b.l.). 2014-05-15 specialisto išvadoje Nr. G662/14(04) nurodoma, kad eismo įvykio metu G. R. padaryti šie sveikatos sužalojimai: žaizdos kaktoje ir kairės akies viršutiniame voke. 2013-12-31 ambulatorinėje kortelėje padarytas įrašas, kad G. R. iš kaktos pašalintas stiklo šukė (I t.; 12, 103 b.l.), tačiau ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad ši šukė jo kaktoje atsirado dėl 2013-07-04 eismo įvykio, nors po eismo įvykio jam buvo daryta rentgeno nuotrauka, o šukė buvo ganėtinai didelė – latviško degtuko sieros galiuko dydžio, po avarijos jis keletą kartų lankėsi pas medikus, tačiau medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, kad jis būtų skundęsis medikams dėl maudimo kaktos srityje, nors teismo posėdyje tvirtino, kad pusmetį jautė neaiškų maudimą, prisilietus prie žaizdos bėgdavo kraujas.

17Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-878/2002 ir kt.). Ieškovo pateiktoje nuotraukoje matyti, kad jam ant kaktos virš kairiosios akies yra randas (II t.; 17 b.l.), ieškovo teigimu, dėl to jis jaučiasi nejaukiai, sumažėjo bendravimo galimybės. Ieškovas taip pat tvirtino, kad patyrė nepatogumų tvarkantis ūkyje, nes turėdavo prašyti svetimų žmonių pagalbos, tačiau teismo posėdyje pripažino, kad ir iki avarijos jis pasitelkdavo į pagalbą kitus asmenis atliekant ūkio darbus, o kol jis jautėsi prastai, ūkyje darbuotis padėjo brolis – artimas šeimos narys. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad po avarijos jam atsirado aukštesnis kraujospūdis, todėl dabar vartoja vaistus, nors ieškovas nekartą buvo raginamas pateikti įrodymus, patvirtinančius jo teiginius. Ieškovo bei liudytojo E. R. teigimu, po avarijos buvo sutinusios ieškovo kojos, kurį laiką jis vaikščioti galėjo tik su ramentas, iki šiol atsakovas jaučia kojų tirpimą, tačiau specialisto išvadoje Nr. G662/14(04) nurodoma, kad blauzdų tirpimai, susiję su stuburo juosmeninės dalies ligomis, kurios buvo diagnozuotos anksčiau; senesnių ligų paūmėjimas neturi įtakos sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Ieškovas taip pat tvirtino, kad kurį laiką negalėjo vairuoti automobilio, nes jautė tam tikrą baimę dalyvauti eisme, kankino nemiga ir nerimas, tačiau pats ieškovas patvirtino, kad šie nepatogumai/negalavimai truko tik kai kurį laiką.

18Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbi aplinkybė kompensuojamos neturtines žalos dydžiui mažinti yra asmens patirtų neigiamų psichinių ir dvasinių išgyvenimų laikinumas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. G662/14(04) konstatuojama, kad eismo įvykio metu G. R. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, t. y. sveikata sutrikdyta ne ilgiau negu 10 dienų. Teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo nežymus sveikatos sutrikdymo atvejais yra labai nevienoda. Nagrinėjamu atveju, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovui buvo padarytas nežymus kūno sužalojimas, kad nėra sunkių sveikatos sužalojimo pasekmių, nes byloje nėra duomenų, jog ieškovo patirto sužalojimo pasekmės yra negrąžinamos, kad nustatyta sveikatos sutrikdymo progresavimo tikimybė, ar kad sužalojimai trukdo jam gyventi visavertį gyvenimą (sumažėjo darbingumas, bendravimo galimybės). Taigi, nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad ieškovas būtų praradęs darbingumą, todėl ieškovo profesinei ir darbinei veiklai analizuojamas pažeidimas įtakos neturėjo. Pastebėtina, kad ieškovas 2013-07-04 eismo įvykio metu patirtus išgyvenimus ir nepatogumus įvertino 3500 Lt, t. y. tokia pačia suma, kurios reikalavo iš G. G., aiškindamas, kad žalą sudaro trijų mėnesių vaikų išlaikymo išlaidas (3 vaikai po 200 Lt, iš viso 1800 Lt) ir dviejų mėnesių įmokas bankui (1500 Lt). Teismas vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo, protingumo principais ir kasacinio teismo suformuota praktika analogiškuose bylose, daro išvadą, kad ieškovo nurodoma 3500 Lt neturtinės žalos suma nagrinėjamu atveju yra neadekvati ir per didelė. Vadovaujantis įstatymu ir teismų praktika, įvertinus faktines šios bylos aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydis nustatytinas 700 Lt, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ jau išmokėjo ieškovui 700 Lt draudimo išmoką neturtinei žalais atlyginti, ieškinys atmestinas.

19Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 3 p. ieškovas buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo kreipiantis į teismą. Ieškovas nurodė, kad patyrė 750 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai (II t.; 25, 26, 27, 28 b.l.), tačiau ieškinį atmetus, ieškovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ duomenų apie bylinėjimosi išlaidas nėra pateikęs. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad tretysis asmuo G. G. patyrė 1000 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai (I t.; 28, 29 b.l.), teismas – 64,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (I t.; 1 b.l.; II t.; 1 b.l.). Vadovaujantis CPK 79 str., 88 str. 1 d. 3 ir 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.

20Vadovaudamasis CPK 79 str., 83 str. 1 d. 3 p., ., 88 str. 1 d. 3 ir 6 p., 93 str. 1 d., 96 str. 2 d., 176-179 str., 259-260 str., 263-270 str. teismas

Nutarė

21ieškinį atmesti.

22Priteisti iš G. R. (a.k. ( - )) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) (289,62 EUR) išlaidų advokato teisinei pagalbai trečiojo asmens G. G. (a.k. ( - )) naudai.

23Priteisti iš G. R. (a.k. ( - )) 64,88 Lt (šešiasdešimt keturis litus 88 ct) (18,79 EUR) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybės naudai. Išaiškintina, kad pinigai mokėtini Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

24Sprendimui įsiteisėjus, bylos nagrinėjimo laikui prijungtą, ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 86-51-AT-00159/13 grąžinti Telšių apskrities VPK Akmenės rajono policijos komisariatui.

25Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Akmenės rajono apylinkės teismą.

1. Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant... 2. ieškovas prašo priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 2800 Lt... 3. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepimuose... 4. G. G. atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka.... 5. Akmenės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriame... 6. Liudytojas E. R. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra ieškovo G. R. brolis, o... 7. Liudytojas V. G. teismo posėdyje nurodė, kad jis yra G. G. tėvas, o... 8. Liudytoja J. K. teismo posėdyje nurodė, kad ieškovą ir G. G. pažįstą,... 9. Ieškinys atmestinas.... 10. Ieškovas G. R. 2014-01-31 kreipėsi į teismą pareikšdamas ieškinį G. G.... 11. Taigi teisme nagrinėjamas ieškovo G. R. ieškinys atsakovui UAB DK „PZU... 12. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2013-07-04 apie 12.49 val. Žvyrelės... 14. Byloje nustatyta, kad A. G. su UAB DK „PZU LIETUVA“ 2012-08-02 sudarė... 15. Vadovaujantis TPVCAPDĮ 15 str. 3 d., Taisyklių 13-15 p. UAB DK „PZU... 16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad susidūrus dviem transporto priemonėms buvo... 17. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės... 18. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbi aplinkybė... 19. Vadovaujantis CPK 83 str. 1 d. 3 p. ieškovas buvo atleistas nuo žyminio... 20. Vadovaudamasis CPK 79 str., 83 str. 1 d. 3 p., ., 88 str. 1 d. 3 ir 6 p., 93... 21. ieškinį atmesti.... 22. Priteisti iš G. R. (a.k. ( - )) 1000,00 Lt (vieną tūkstantį litų) (289,62... 23. Priteisti iš G. R. (a.k. ( - )) 64,88 Lt (šešiasdešimt keturis litus 88 ct)... 24. Sprendimui įsiteisėjus, bylos nagrinėjimo laikui prijungtą, ikiteisminio... 25. Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos...