Byla e2A-2052-601/2019
Dėl išmokėtų sumų grąžinimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui V. V. dėl išmokėtų sumų grąžinimo.

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ Kauno apylinkės teismo prašė priteisti iš atsakovo V. V. 224,62 Eur jos sumokėtos draudimo išmokos, 5 procentų metines palūkanas už byloje priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovė nurodė, kad 2015 m. gruodžio 21 d. Kaune, ( - ), atsakovas, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“ 230, kurio valstybinis numeris ( - ), atsitrenkė į stovintį automobilį „Toyota Yaris“, kurio valstybinis numeris ( - ), ir iš įvykio vietos pasišalino. Eismo įvykio metu atsakovo automobilio valdytojų civilinė atsakomybė buvo apdrausta ieškovės bendrovėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ieškovė, kompensuodama eismo įvykio metu padarytą turtinę žalą, išmokėjo 224,62 Eur draudimo išmoką. Kadangi eismo įvykį sukėlė atsakovas ir jis pasišalino iš įvykio vietos, ieškovė įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovą dėl 224,62 Eur išmokėtos draudimo išmokos.

103.

11Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad judėjo labai lėtai ir atsargiai atbuline eiga, todėl prisilietimas prie šalia stovėjusio automobilio buvo nestiprus. Tvirtino, kad iš įvykio vietos jis nepasišalino, o Kauno kelių policijos valdyboje įvykis buvo užregistruotas kaip paprasta techninė autoavarija, jam iš karto grąžintas vairuotojo pažymėjimas. Atsakovo įsitikinimu, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų tyčia pasišalinęs iš įvykio vietos, todėl žalos atlyginimas regreso tvarka yra negalimas. Nepaisant to, atsakovas nesutiko ir su reikalaujama priteisti suma, kadangi atsargiai, lėtai važiuojant atbuline eiga, kiek atsitrenkus į stovinčio automobilio priekinį buferį, negalėjo atsirasti tokio dydžio žala. Juolab, kad iškart po autoįvykio apžiūrint automobilį, vizualiai akivaizdžių atsitrenkimo žymių nebuvo matyti. Todėl, anot atsakovo, į žalos sumą galėjo būti įtraukti iki autoįvykio atsiradusių defektų šalinimo darbai.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

134.

14Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo V. V. ieškovei ADB „Gjensidige“ 224,62 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (224,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo V. V. 31,07 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei.

155.

16Teismas pažymėjo, kad asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje byloje sprendžiamas nepriklausomai nuo to, ar buvo atliktas eismo įvykio tyrimas įstatymo nustatyta tvarka ir ar eismo įvykio dalyviams buvo taikyta drausminė ar administracinė atsakomybė. Atsižvelgdamas į tai, atmetė atsakovo argumentus, kad, kadangi jo kaltė dėl autoįvykio ir pasišalinimo iš įvykio vietos nebuvo konstatuoti administracinio teisės pažeidimo byloje, jis nebuvo baustas administracine tvarka, todėl jo kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra neįrodyta ir jis neturi pagal ieškinį atsakyti. Šiame kontekste teismas atkreipė dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas atsakovui nebuvo surašytas ir administracinės atsakomybės taikymo klausimas nebuvo sprendžiamas dėl to, jog kviečiamas protokolo surašymui jis neatvyko, jo niekur nepavyko rasti, buvo paskelbta atsakovo paieška ir pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta.

176.

18Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, kliudė stovėjusį automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, nors pagal visas aplinkybes suvokė, kad įvyko eismo įvykis. Todėl, teismo vertinimu, yra pagrindas taikyti atsakovui, atlikusiam neteisėtus veiksmus, civilinę atsakomybę, juolab, kad tarp atsakovo veiksmų ir draudiko patirtos žalos, kurią šis patyrė išmokėdamas draudimo išmoką už eismo įvykiu sugadinto automobilio remontą, yra priežastinis ryšys. Anot teismo, ieškovei žalos dydį pagrindus pateiktais įrodymais, o atsakovui ginčijant žalos dydį, tačiau nepateikus jokių įrodymų, t. y. savo argumentus grindžiant tik deklaratyviais teiginiais, ieškovės ieškinys patenkintas pilna apimtimi.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

207.

21Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą. Nurodė, kad:

227.1.

23pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis nesuvokė padaręs eismo įvykį, kad iš jo pasišalino netyčia, visiškai nemotyvuodamas;

247.2.

25vairuodamas automobilį, jis buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes vieną dieną prieš autoįvykį jis buvo gydomas ligoninėje (reanimacijos skyriuje) dėl priešinsultinės ir priešinfarktinės būklės, todėl įvykio dieną skubėjo pas savo šeimos gydytoją;

267.3.

27teismo proceso metu pirmosios instancijos teisme su atsakovu liudytoju apklausiamas policijos pareigūnas E. M., kuris, be kita ko, yra eismo įvykyje dalyvavusio kito automobilio valdytojos J. B. bendradarbis, bendravo nepagarbiai, įžeidžiančiai, o bylą nagrinėjanti teisėja tai toleravo;

287.4.

29teismo posėdžio metu nebuvo apklausta liudytoja eismo įvykyje dalyvavusio kito automobilio valdytoja J. B.;

307.5.

31pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė ir vertino jo parodymus apie tai, kad vairuodamas automobilį į stovėjimo vietą atbuline eiga, jis žiūrėjo tik į priekį, nors būtent taip jis žiūrėjo išvažiavęs iš aikštelės ir važiuodamas gatve. Be to, pirminiuose paaiškinimuose policijoje jis nurodė, jog galėjo kliudyti kitą automobilį, nors taip jam patarė rašyti patys policijos pareigūnai;

327.6.

33kylant abejonėms dėl žalos dydžio, bylą nagrinėjusi teisėja privalėjo iškviesti automobilių remonto ekspertą, kuris paaiškintų, kad automobilio sparno nudažymas nėra susijęs su automobilio variklio ar automobilio buferio remontu, už kuriuos taip pat sumokėjo draudimo bendrovė.

348.

35Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė ADB „Gjensidige“, atstovaujama teisininko E. M. (E. M.), prašo atmesti apeliacinį skundą ir skundžiamą 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-266-752/2019, palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

368.1.

37vien ta aplinkybė, kad atsakovas nebuvo nubaustas administracine tvarka, neatleidžia jo nuo civilinės atsakomybės. Atsakovas neginčija ir pats tiek teikiant atsiliepimą, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu patvirtino, kad eismo įvykio metu parkuodamas automobilį, lėtai važiuodamas atbuline eiga, užpakaline automobilio dalimi – buferiu – kiek palietė kitą stovintį automobilį, tačiau apie įvykį nepranešė policijai ir buvo nedelsiant sulaikytas Žeimenos gatvėje operatyvaus policininkų darbo dėka;

388.2.

39teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas atsakovui nebuvo surašytas ir administracinės atsakomybės taikymo klausimas nebuvo sprendžiamas dėl to, jog kviečiamas protokolo surašymui jis neatvyko, jo niekur nepavyko rasti, buvo paskelbta atsakovo paieška ir pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui administracinio teisės pažeidimo teisena nutraukta;

408.3.

41automobiliui „Toyota Yaris“, kurio valstybinis numeris ( - ), padaryti sugadinimai užfiksuoti nuotraukose ir transporto priemonės techninės apžiūros protokole, o padarytos žalos dydį įrodo remonto sąmata ir PVM sąskaita faktūra. Atsakovas viso teisminio nagrinėjimo metu neginčijo fakto, kad atsitrenkė į automobilį „Toyota Yaris“, tačiau, ginčydamas žalos dydį, nepakeikė jokių įrodymų, o savo poziciją apeliaciniame skunde grindžia tik deklaratyviais teiginiais.

42Teismas

konstatuoja:

43IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

449.

45Apeliacinis skundas atmestinas.

4610.

47Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

4811.

49Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkinti ADB „Gjensidige“ ieškinio reikalavimai dėl sumokėtos draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas byloje nėra.

5012.

51Apeliacinio skundo esmė, - ar byloje yra pakankamai duomenų, jog apeliantas, suvokdamas padaręs eismo įvykį (stovėjimo aikštelėje kliudęs automobilį), pasišalino iš įvykio vietos.

5213.

53Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš įvykio vietos.

5414.

55TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta transporto priemonės valdytojo pareiga įvykus eismo įvykiui apie eismo įvykį nedelsiant pranešti policijai Kelių eismo taisyklėse nustatytais atvejais. Pagal Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 234 punktą, tais atvejais, kai dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį policijai. Pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą asmuo, pasišalinęs iš įvykio vietos, t. y. pažeidęs KET 234 punkte nustatytą imperatyvųjį reikalavimą, turi atlyginti draudikui sumokėtą nukentėjusiam asmeniui draudimo išmoką. TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte nepasisakoma apie atsakingo už žalos padarymą asmens kaltę dėl pasišalinimo iš įvykio vietos ir jos formas.

5615.

57Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant kasatoriaus atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą nėra būtina konstatuoti tyčinį vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015).

5816.

59Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jis suvokė, kad įvyko eismo įvykis ir pasišalino iš įvykio vietos. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus.

6017.

61Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015, 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2012). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019).

6218.

63Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai, priešingai nei teigia apeliantas, yra pakankami konstatuoti, jog apeliantas suvokė (turėjo suvokti) padaręs eismo įvykį ir pasišalino iš įvykio vietos. Šią išvadą patvirtina: 1) paties apelianto paaiškinimai, t. y. atsiliepime į ieškinį apeliantas nurodė, kad „lėtai važiuodamas atbuline eiga, užpakaline automobilio dalimi buferiu – kiek paliečiau stovintį automobilį“; kad galbūt kliudė kitą automobilį apeliantas nurodė ir savo 2015 m. gruodžio 22 d. pareiškime pareigūnui (t. 1, b. l. 23, 96); 2) po nepavykusio prisiparkavimo aikštelėje, apelianto išvažiavimas iš aikštelės ir atsisakymas apsilankyti (neva dėl nebuvimo vietos prisiparkavimui aikštelėje) pas šeimos gydytoją, pas kurią apeliantas buvo atvykęs, t. y. apeliantas net nebandė ieškoti kitos vietos prisiparkavimui, kas leidžia manyti, jog apeliantas atsitrenkęs į kitą automobilį siekė kuo greičiau palikti įvykio vietą; 3) liudytojo V. O. mačiusio įvykį paaiškinimai (t. 1, b. l. 93), kuris nurodė, kad „apelianto automobilis atbuline eiga važiuodamas aikštelėje kliudė stovintį automobilį (priekinį bamperį), nuo kontakto kliudytas automobilis sujudėjo, o apeliantas neišlipęs iš automobilio pradėjo važiuoti į priekį. Šalia stovėjęs automobilis pradėjo pypsinti garso signalu. Apeliantas išvažiavęs iš aikštelės į Šiaurės pr. sustojo ir įjungė avarinę šviesos signalizaciją, apeliantas atsisuko į eismo įvykio vietą, tačiau iškart nusisuko ir padidinęs greitį pradėjo važiuoti tolyn automobilis. Susidarė įspūdis, kad apeliantas bandė pasišalinti iš įvykio vietos, nes važiavo didesniu negu visi automobiliai greičiu. Apeliantą pradėjo persekioti Škoda Oktavia automobilis“; 4) liudytojų policijos darbuotojų E. M. ir J. D. mačiusių įvykį parodymai (t. 1, b. l. 94, 98; E. M. parodymai teismo posėdžio metu), kurie nurodė, kad „apelianto automobilis du kartus atsirėmė į kitą aikštelėje stovėjusį automobilį (Toyota Yaris), po nepavykusio prisiparkavimo apelianto automobilis šalinosi iš įvykio vietos, jie šiam automobiliui signalino, važiavo paskui jį, kad šis nepaspruktų. Susilyginus su persekiojamu automobiliu ir parodžius pažymėjimus bei paprašius sustoti, apeliantas tik padidino greitį akivaizdžiai bandydamas pasprukti. Kiek pavažiavus apelianto automobilis sustojo“.

6419.

65Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reguliuojančias normas. Pažymėtina, kad tai, jog apeliantas nebuvo nubaustas administracine tvarka už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, kad administracine tvarka nebuvo konstatuotas pasišalinimas iš įvykio vietos, nepašalina apelianto civilinės atsakomybės ir galimybės ieškovei regreso tvarka, įrodžius pasišalinimo iš įvykio vietos faktą, prisiteisti apelianto padarytą žalą. Taip pat tikslinga pažymėti, jog administracinės teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta būtent dėl to, jog apeliantas vengė atvykti pas pareigūnus (buvo paskelbta net jo paieška) ir suėjo administracinės nuobaudos skyrimo terminai, bet ne dėl to, kad nebuvo nustatyti administracinio teisės pažeidimo požymiai.

6620.

67Apeliantas kelia abejones dėl padarytos žalos dydžio, dėl būtinybės remontuoti automobilio buferį. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju byloje pateikti įrodymai, t. y. transporto priemonės apžiūros protokolas, kuriame nustatyti sugadinimai (priekinis buferis ir priekinis dešinys sparnas); remonto sąmata, kurioje nurodytas darbų kiekis ir kaina; PVM sąskaita faktūra; fotonuotraukos, kuriose užfiksuoti sugadinimai, - yra pakankami žalos dydžiui pagrįsti. Apeliantas nepateikė įrodymų paneigiančių šiuos įrodymus ir žalos dydį (224,62 Eur), nors būtent apeliantui tenka pareiga paneigti ieškovės pateiktus įrodymus dėl žalos dydžio.

6821.

69Apibendrinant apelianto argumentus pažymėtina, jog kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

7022.

71Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

72Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

73Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

74Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė (toliau – ADB) „Gjensidige“ Kauno... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. gruodžio 21 d. Kaune, ( - ), atsakovas,... 10. 3.... 11. Atsakovas su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad judėjo labai lėtai... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. 4.... 14. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškinį patenkino ir... 15. 5.... 16. Teismas pažymėjo, kad asmens civilinės atsakomybės klausimas civilinėje... 17. 6.... 18. Teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas nebuvo... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 20. 7.... 21. Apeliaciniu skundu atsakovas V. V. Kauno apygardos teismo prašo panaikinti... 22. 7.1.... 23. pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo argumentus, kad jis nesuvokė... 24. 7.2.... 25. vairuodamas automobilį, jis buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, nes vieną... 26. 7.3.... 27. teismo proceso metu pirmosios instancijos teisme su atsakovu liudytoju... 28. 7.4.... 29. teismo posėdžio metu nebuvo apklausta liudytoja eismo įvykyje dalyvavusio... 30. 7.5.... 31. pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė ir vertino jo parodymus apie... 32. 7.6.... 33. kylant abejonėms dėl žalos dydžio, bylą nagrinėjusi teisėja privalėjo... 34. 8.... 35. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė ADB „Gjensidige“,... 36. 8.1.... 37. vien ta aplinkybė, kad atsakovas nebuvo nubaustas administracine tvarka,... 38. 8.2.... 39. teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad administracinio teisės pažeidimo... 40. 8.3.... 41. automobiliui „Toyota Yaris“, kurio valstybinis numeris ( - ), padaryti... 42. Teismas... 43. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 44. 9.... 45. Apeliacinis skundas atmestinas.... 46. 10.... 47. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK)... 48. 11.... 49. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo... 50. 12.... 51. Apeliacinio skundo esmė, - ar byloje yra pakankamai duomenų, jog apeliantas,... 52. 13.... 53. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 54. 14.... 55. TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta transporto priemonės... 56. 15.... 57. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sprendžiant kasatoriaus atsakomybės... 58. 16.... 59. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jis... 60. 17.... 61. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12... 62. 18.... 63. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje esantys įrodymai,... 64. 19.... 65. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad... 66. 20.... 67. Apeliantas kelia abejones dėl padarytos žalos dydžio, dėl būtinybės... 68. 21.... 69. Apibendrinant apelianto argumentus pažymėtina, jog kasacinio teismo... 70. 22.... 71. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas... 72. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 73. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 74. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....