Byla e2-1110-178/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. V., V. J., S. L., V. K., N. A., G. V., R. M., A. K., R. K., J. E., S. M., D. T., uždarosios akcinės bendrovės „Standa“, G. M., B. K., Z. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje Nr. e2-2109-232/2016 pagal ieškovų V. V., V. J., E. V., S. L., G. Z., G. J., V. K., N. A., G. V., R. M., J. B., A. S. M., A. K., R. K., J. E., S. M., D. T., uždarosios akcinės bendrovės „Ineks“, uždarosios akcinės bendrovės „Tadlita“, Lietuvos ir Suomijos uždarosios akcinės bendrovės Fresta, uždarosios akcinės bendrovės „Standa“, G. M., B. K., Z. B. ieškinį dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais ir draudimo išmokų priteisimo atsakovams bankrutavusiai akcinei bendrovei bankas SNORAS, valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Lietuvos bankas.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Vilniaus apygardos teisme 2014 m. lapkričio 20 d. buvo priimtas V. V., V. J., E. V., S. L., G. Z., G. J., V. K., N. A., G. V., R. M., J. B., A. S. M., A. K., R. K., J. E., S. M., D. T., uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ineks“, UAB Tadlita“, Lietuvos ir Suomijos UAB Fresta, UAB „Standa“, G. M., B. K., Z. B. ieškinys dėl draudimo išmokos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais atsakovams VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, BAB bankas SNORAS.

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi šios civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė, kol Lietuvos Aukščiausiajame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 3K-7-172/2014. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas atnaujintas.

6Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakyti stabdyti civilinę bylą Nr. 2-2109 -232/2016.

7Taip pat tos pačios dienos nutartimis: patvirtinta ieškovų E. V., G. Z., G. J., J. B., A. S. M. ir atsakovės BAB bankas SNORAS, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ sudaryta 2016 m. sausio 27 d. taikos sutartis ir civilinės bylos dalis pagal ieškovų E. V., G. Z., G. J., J. B., A. S. M. ieškinio reikalavimus nutraukta; priimti ieškovų UAB „Ineks“ UAB „Tadlita“, Lietuvos ir Suomijos UAB Fresta atsisakymai nuo ieškinio bei civilinė byla dalyje dėl šių ieškovų reikalavimų nutraukta; priimti ieškovų V. J., V. K., N. A. ir UAB „Standa“ atsisakymai nuo dalies ieškinio reikalavimų bei civilinė byla dalyje dėl šių ieškovų reikalavimų nutraukta.

8Taigi, byla dėl dalies ieškovų reikalavimų buvo baigta.

9II. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė ieškovams V. V., Vilmai J. S. L., V. K., N. A., G. V., R. M., A. K., R. K., J. E., S. M., D. T., UAB „Standa“, G. M., B. K., Z. B. terminas iki 2016 m. balandžio 20 d. nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems trūkumams pašalinti; ieškovams pašalinus ieškinio trūkumus, jų dalyvavimą teismo posėdžiuose pripažino būtinu.

11Teismo vertinimu, ieškovų pareikštas ieškinys išvardytų neprivalomo bendrininkavimo procesinių sąlygų neatitinka, kadangi faktinė bylos medžiaga kiekvieno iš ieškovų atžvilgiu yra individuali, t. y. kiekvieno iš ieškovų reikalavimai atsakovams BAB bankas SNORAS, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kildinami iš individualiai su šiuo banku sudarytų sandorių, todėl faktinė bylos medžiaga kiekvieno iš ieškovų atžvilgiu yra skirtinga (CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl sprendė, kad, nesant visų neprivalomo bendrininkavimo sąlygų, proceso koncentruotumo principas (pagrindinis procesinio bendrininkavimo tikslas) liktų neįgyvendintas, padidėtų teismo klaidos galimybė, tikimybė, kad tam tikras reikalavimas gali likti neišspręstas ar tam tikros sprendžiamam klausimui svarbios aplinkybės, susijusios su ieškovų subjektyviu galėjimu įvertinti ir teisingai suvokti atsakovo pateiktą informaciją apie sudaromą sandorį ir prisiimamas rizikas gali likti iki galo neatskleistos.

12Kadangi galiojantis civilinio proceso įstatymas nenumato kitos nei privalomas ir neprivalomas procesinio bendrininkavimo formos, teismas ieškovams nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – ieškovų pareikštus reikalavimus išskirti į atskirus ieškinius, nagrinėjamame ieškinyje paliekant tik vieno iš ieškovų reikalavimus. Išaiškino, jog nustatytu terminu nepašalinus trūkumų, ieškinys bus paliktas nenagrinėtas.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai

14Atskirajame skunde ieškovai (toliau – apeliantai) prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti. Nurodo šiuos nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus:

  1. Teismas, nustatydamas, kad ieškinys yra su trūkumais, todėl taikytinas ieškinio trūkumų institutas, iš esmės pažeidė ieškinio priėmimo taisykles. Nutartis priimta praėjus 1 metams ir 4 mėnesiams nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, o ne per 10 dienų nuo atitinkamo ieškinio registravimo teisme dienos (CPK 137 straipsnio 3 dalis). Be to, teismas ieškinį jau buvo priėmęs 2014 m. lapkričio 17 d. ir buvo pradėjęs bylą nagrinėti: pateikti visų proceso dalyvių atsiliepimai bei buvo atliekami kitu su bylos nagrinėjimus susiję procesiniai veiksmai.
  2. Nutartyje nurodytuose teismų procesiniuose sprendimuose pateikti išaiškinimai nagrinėjamos bylos atveju negali būti taikomi, nes jie pateikti visai kitais teisės aiškinimo klausimais arba bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi. Apeliantai ginčijamų sutarčių negaliojimą grindžia tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau pagal skirtingas sutartis, kuomet AB bankas SNORAS vykdė masinius klaidinančius veiksmus. Išskaidžius apeliantų reikalavimus į atskirus ieškinius bus sukurta situacija, kai daugelyje bylų bus nagrinėjamos ir vertinamos tos pačios faktinės aplinkybės ir neatmestina, kad teismai priims skirtingus procesinius sprendimus, kas iš esmės iškreips ir apsunkins apeliantų teisių ir teisėtų interesų gynimo galimybes.
  3. Nedetalizuota, kokiu būdu apeliantai turėtų įvykdyti teismo skundžiamojoje nutartyje įvardintus nurodymus, kokiais kriterijais remiantis turėtų būti parinktas ieškovas, kurio reikalavimai būtų nagrinėjami šioje byloje, ir kaip turi būti išskiriami kitų ieškovų reikalavimai. Dėl to apeliantai objektyviai negali įvykdyti nutarties.
  4. Lietuvos teismų praktika analogiškose bylose pagrindžia poreikį pareikštą ieškinį nagrinėti iškart dėl visų apeliantų reikalavimų, jog išvengti skirtingų procesinių sprendimų, vertinančių tapačias aplinkybes, galimybės, o kartu būtų užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-4-516/2016, Nr. e2-376-330/2015, Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2-3255-614/2016, e2-2109-232/2016 ir e2-3084-852/2016 ir kt.).

15Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu motyvus:

  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantų reikalavimai atsakovams kildinami iš individualiai su BAB banku SNORAS sudarytų sandorių.
  2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. lapkričio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015 išaiškino, jog banko obligacijų (nenuginčytų) atžvilgiu negali būti taikomas nei indėlių draudimas, nei įsipareigojimų investuotojams draudimas. Todėl obligacijas įsigiję asmenys gali nebent kiekvienas individualiai įrodinėti savo suklydimą / suklaidinimą pasirašant obligacijų sutartį. Tokiu atveju kiekvieno iš obligacijas įsigijusių apeliantų atžvilgiu turi būti analizuojamos ir vertinamos asmeninės kiekvieno apelianto savybės, sandorio sudarymo aplinkybės.

16Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BAB bankas SNORAS prašo skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

  1. Apeliantai klaidingai supranta ieškinio priėmimo ir trūkumų šalinimo taisykles. Ieškinio priėmimo klausimas išspręstas 2014 m. lapkričio 20 d. Teismas turi teisę ieškinio trūkumų klausimą spręsti viso proceso metu, nes trūkumai, kurie nebuvo pašalinti ieškinio priėmimo metu, taisytini proceso eigoje. Todėl tai negali būti laikoma apeliantų teisės į teisminę gynybą pažeidimu.
  2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantų ieškinys neatitinka visų neprivalomojo procesinio bendrininkavimo sąlygų (CPK 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  3. Apeliantų ieškinyje nurodyta faktinė informacija visiškai neatspindi kiekvieno iš apeliantų atskirai subjektyvaus ginčo sandorių esmės suvokimo. Atskirai kiekvieno iš ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybės ieškinyje nėra nurodytos.
  4. Nutartyje aiškiai nurodyta, kad kiekvienas ieškovas, nesant procesinio bendrininkavimo, turi pareikšti atskirą ieškinį.
  5. Teismas pagrįstai rėmėsi nutartyje nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo praktika analogiškose bylose.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

18Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, pagrįstumas ir teisėtumas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

19Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

20Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas grupės ieškovų inter alia apeliantų ieškinį priėmė 2014 m. lapkričio 20 d. ir pradėjo pasirengimą bylos nagrinėjimui: 2014 m lapkričio 20 d. teismas išsiuntė pranešimus dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo; 2014 m lapkričio 22 d. teisme gauti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, AB Lietuvos bankas bei 2015 m. sausio 19 d. BAB bankas SNORAS atsiliepimai į ieškinį; 2015 m. vasario 2 d. išsiųstas teismo pranešimas dėl dubliko pateikimo. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartimi, ieškovų prašymu civilinė byla buvo sustabdyta iki Lietuvos Aukščiausiame Teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr.3K-7-172/2014. Atnaujinus bylą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė apeliantams terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kurių šalinimo pasekmėje kiekvienas iš apeliantų turėtų pateikti individualų ieškinį paliekant nagrinėjamame ieškinyje tik vieno iš ieškovų reikalavimus. Tokią savo poziciją teismas grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-99-157/2015 ir 2015 m. vasario 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-192-943/2015.

21Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra nurodęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

22Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje paminėtos bylos precedentinės galios nagrinėjamai bylai neturi dėl iš esmės besiskiriančių savo faktinėmis aplinkybėmis nuo ginčo atvejo, kadangi abiem paminėtais atvejais Lietuvos apeliacinis teismas sprendė dėl ieškinio trūkumų šalinimo instituto (ne)taikymo dar ieškinio priėmimo, o ne vėlesnėje procesinėje stadijoje. Todėl jomis besąlygiškai vadovautis nėra pagrindo.

23Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka detalizuojama civilinio proceso ir kituose įstatymuose. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu. Tačiau teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka turi būti derinama su civilinėje teisenoje įtvirtintais procesinio lygiateisiškumo, rungimosi, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais (CPK 7, 12, 17 straipsniai).

24CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas reikalauja, kad byla būtų išnagrinėta ir teismo sprendimas įvykdytas kuo ekonomiškiau. Šis principas nustatytas todėl, kad teismų sistema ir jos funkcionavimas brangiai kainuoja tiek valstybei (teismų sistema išlaikoma iš valstybės lėšų), tiek šalims (šalys moka žyminį mokestį, su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas). Todėl neabejotinai egzistuoja teismo pareiga kiek įmanoma ekonomiškiau naudoti tiek valstybės, tiek proceso šalių lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015). Kuo vėlesnėje proceso stadijoje teismui bylą nagrinėjant pirmojoje instancijoje ieškinio trūkumų šalinimo klausimas iškyla, tuo griežčiau teismas turėtų vertinti, ar ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas nepažeis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog teismas, priėmęs ieškinį ir tik vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumus, gali jį palikti nenagrinėtą tik tuo atveju, kai dėl tų trūkumų negalima išnagrinėti bylos iš esmės. Trūkumų šalinimo instituto taikymas siejamas su trūkumų esmingumo kriterijumi, t. y. trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393).

25Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad didelis ieškovų skaičius daro bylos nagrinėjimą sudėtingesnį, tačiau savaime tai nereiškia, jog bylos dėl to išnagrinėti negalima iš esmės. Nagrinėjamu atveju ir pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad dėl to, jog vieną ieškinį pareiškė daug ieškovų, šios bylos išnagrinėti iš esmės apskritai nėra galimybės. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, teismas nustatė terminą trūkumų šalinimui dėl to, kad galiojantis civilinio proceso įstatymas nenumato kitokios nei privalomas ar neprivalomas procesinio bendrininkavimo formos (CPK 43 straipsnis), o nagrinėjamu atveju nėra nei privalomo, nei fakultatyvinio ieškovų bendrininkavimo. Taigi, teismas nenurodė jokių motyvų, jog pareikštas ieškinys - net ir tuo atveju, kai nėra pagrindo konstatuoti CPK 43 straipsnyje nurodytų sąlygų - negalėjo būti pareikštas bei priimtas iš viso (beje, nustačius tai, trūkumų šalinimo institutas ir negalėtų būti taikomas), t.y. kuo pareikštas ieškinys pagal savo formą ar turinį neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų (CPK 111, 115, 138 straipsniai), o nurodė apeliantų pareikštus reikalavimus (tik) išskirti į atskirus ieškinius, nagrinėjamame ieškinyje paliekant vieno iš ieškovų (apeliantų) reikalavimus. Kitaip tariant, iš esmės pripažino, kad kiekvieno ieškinys gali būti nagrinėjamas ir toks, koks pareikštas, tik pareikštas jis turi būti atskirai. Kaip minėta, ieškinys priimtas dar 2014 m. lapkričio 20 d., dalis bylos jau ir išnagrinėta, skundžiamoje nutartyje nurodytos aplinkybės dėl procesinio (ne)bendrininkavimo ieškinio priėmimo stadijoje nebuvo kliūtimi jį priimti, o naujai jokių esminių ieškinio trūkumų ir neatitikimų CPK 135 straipsnyje nustatytų ieškiniui reikalavimų aspektu neatsirado. Pažymėtina ir tai, jog teismas turi teisę pats išskirti kelių ieškovų sujungtus reikalavimus, jei pripažįsta, kad tikslingiau nagrinėti juos skyrium (CPK 136 straipsnio 3 dalis), o nagrinėjamu atveju teismas faktiškai nustatė apeliantams pareigą patiems išskirti/atskirti savo individualų reikalavimą atskirame ieškinyje toje pačioje jau ilgai besitęsiančioje byloje. Apeliantams pateikus atskirus ieškinius, toje pačioje byloje būtų pareikšta didelis skaičius faktiškai analogiškų – nes, kaip minėta, pareikštame ieškinyje jokių trūkumų turinio prasme nekonstatuota - ieškinių, kas lemtų tik dar didesnę bylos apimtį, ir teismas juos turėtų nagrinėti kaip ir šiuo metu toje pačioje byloje arba spręsti dėl jų išskyrimo į atskiras bylas, ką galima padaryti, jei tai būtų pripažinta tikslinga, ir šiuo metu be trūkumų šalinimo instituto taikymo. Be to, nurodžius, kad nagrinėjamoje byloje paliktinas tik vieno iš ieškovų reikalavimas, kaip pagrįstai nurodo apeliantai, iš skundžiamos nutarties apskritai neaišku, kas iš apeliantų turi (ne)šalinti trūkumus teismo nurodytu būdu, o kurio iš jų ieškinys paliktinas esamas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas esamoje nagrinėjamos bylos stadijoje ir proceso koncentracijos principą labiau pažeistų nei užtikrintų, kadangi be pakankamo pagrindo lemtų papildomas bylos šalių laiko sąnaudas bei bylinėjimosi išlaidas.

26Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje byloje ieškinys buvo priimtas, pradėtas pasirengimas bylos nagrinėjimui iš esmės ir teismas bylos nagrinėjimo metu gali aiškintis individualiai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo taikė ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Todėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, panaikinama ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti toliau iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiama nutartimi taip pat spręstas klausimas dėl apeliantų dalyvavimo teismo posėdyje pripažinimo būtinu. Apeliantai skunde prašo panaikinti (visą) skundžiamą nutartį. Tačiau nutartis (jos dalis) dėl tokio klausimo išsprendimo negali būti apskundimo objektu (CPK 334 str. 1 d.). Kita vertus, teismas apeliantų dalyvavimą pripažino būtinu „jiems pašalinus ieškinio trūkumus“. Kadangi naikinama nutarties dalis dėl trūkumų šalinimo, o apeliantų dalyvavimo teismo posėdyje būtinumas susietas ieškinio trūkumų pašalinimu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas pasisakyti ir dėl šios nutarties dalies – panaikinti jos dalį „pašalinus ieškinio trūkumus“.

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

28Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, bei dalį „pašalinus ieškinio trūkumus“ nutarties dalyje dėl ieškovų pripažinimo dalyvavimo teismo posėdžiuose būtinu ir bylą perduoti toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

29Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Vilniaus apygardos teisme 2014 m. lapkričio 20 d. buvo priimtas V. V., V. J.,... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 12 d. nutartimi šios civilinės... 6. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutartimi atsisakyti stabdyti... 7. Taip pat tos pačios dienos nutartimis: patvirtinta ieškovų E. V., G. Z., G.... 8. Taigi, byla dėl dalies ieškovų reikalavimų buvo baigta.... 9. II. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 17 d. nutartimi nustatė ieškovams V.... 11. Teismo vertinimu, ieškovų pareikštas ieškinys išvardytų neprivalomo... 12. Kadangi galiojantis civilinio proceso įstatymas nenumato kitos nei privalomas... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų argumentai... 14. Atskirajame skunde ieškovai (toliau – apeliantai) prašo Vilniaus apygardos... 15. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė VĮ „Indėlių ir investicijų... 16. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė BAB bankas SNORAS prašo skundą... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados... 18. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 19. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 20. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teismas grupės ieškovų inter alia... 21. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra... 22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamoje nutartyje paminėtos... 23. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba,... 24. CPK 7 straipsnyje įtvirtintas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo... 25. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad didelis ieškovų... 26. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamoje... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 28. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 17 d. nutarties dalį, kuria... 29. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą....