Byla A-602-2248-12
Dėl leidimo panaikinimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant atstovo atstovei Dovilei Dambrauskaitei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei advokatei Vilmai Ramanauskaitei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Holding“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Fegda“ dėl leidimo panaikinimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „VSA Holding“ (toliau – ir pareiškėjas, bendrovė, įmonė; UAB „VSA Holding“) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) Infrastruktūros skyriaus išduotą UAB „Fegda“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) leidimą aptverti Nr. AK-1462/43/2011 (toliau – ir Leidimas, ginčijamas leidimas), taip pat atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas ir sumokėtą žyminį mokestį.

5Skunde nurodė, kad Leidimas buvo išduotas neįvertinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir nesilaikant leidimo išdavimo procedūros, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Ginčijamu leidimu atsakovas suteikė trečiajam suinteresuotam asmeniui teisę aptverti laikinam statybinių medžiagų sandėliavimui skirtą teritoriją, tačiau iš ginčijamo leidimo aptverti neaišku, koks turi būti planuojamas statinys, kuriuo toks plotas būtų apribojamas. Trečiajam suinteresuotam asmeniui realizavus atsakovo suteiktą teisę aptverti, atlikti darbai turėtų objektyviai atitikti leidimo turinį. Tačiau ginčijamame leidime neįvardyti planuojamo statinio techniniai parametrai (didžiausias leistinas plotis, aukštis, konfigūracija, tuo pačiu nėra aišku, kokiai statinio grupei jis yra priskirtinas). Kadangi Leidime nei konkretus leidžiamas aptverti plotas, nei tikslūs išmatavimai ar apvėrimo aplinkybės nenurodytos, neaišku, ar statinys, kuriuo bus aptveriamos laikinam statybinių medžiagų sandėliavimui skirtos ribos, laikytinas nesudėtingu statiniu pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, kur tiksliai eina aptveriamo ploto ribos, bei kokiomis Statybų įstatymo numatytomis sąlygomis ir kokiu pagrindu atsakovas vadovavosi jį išduodamas. Pareiškėjas teigė, kad nėra teisinio pagrindo aptverti UAB „VSA Holding“ nuosavybės teise priklausančiais pastatais užstatytos teritorijos. UAB „Fedga“ atstovai ranka pažymėjo apytikriai aptvertiną teritoriją, į kurią įeina dalis valstybinio sklypo, taip pat patenka pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai, t. y. pastatas – garažas (unikalus Nr. ( - )), stovintis ant pareiškėjo nuomojamo valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )). Duomenys apie šiuos pastatus įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, pastatai yra pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, duomenys kaupiami ir saugomi Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, taip pat yra viešai prieinamai ir atsakovui. Pažymėjo, kad aplinkybę, jog atsakovui priimant individualų teisės aktą – ginčijamą leidimą, nebuvo įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, tarp jų ir tai, jog numatytame aptverti plote yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, netiesiogiai patvirtino pats atsakovas savo raštu, tvirtindamas, kad informacija apie pareiškėjui priklausančių pastatų teisinę registraciją aptveriamoje žemėje gali turėti įtakos ginčijamo leidimo aptverti patikslinimui ar kitam pataisymui, kartu pripažindamas, kad į šiuos duomenis jam buvo privaloma atsižvelgti prieš išduodant Leidimą. Valstybinės žemės valdymą, naudojimą ir disponavimą reglamentuoja Žemės įstatymas, kuris nesuteikia teisės valstybinėje žemėje atlikti statybos darbų, ginčo atveju – aptverti dalį jos teritorijos. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) yra visos valstybinės žemės patikėjimo subjektas. Pakeisti įstatymo reikalavimus, suteikiant teisę aptverti dalį valstybinio žemės sklypo be jo sutikimo, atsakovo priimtu individualiu teisės aktu yra negalima. Tokios aplinkybės reikštų Leidimo negaliojimą. Išduodant ginčijamą leidimą nebuvo atsižvelgta į bendrovės teises ir įstatymo saugomus interesus, Leidimas aptverti UAB „Fegda“ išduotas neteisėtai, jį išduodant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir Leidimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

6Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir prašė pareiškėjo UAB „VSA Holding“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7Atsiliepime į skundą nurodė, kad leidimų išdavimas yra viena iš savivaldybės teikiamų administracinių paslaugų. Administracinių paslaugų teikimą reglamentuoja Viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ), kurio 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracines paslaugas teikia tik viešojo administravimo subjektai. Taigi Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaudamasi teisės aktais, išduoda leidimus naudotis jos teritorijoje ir reguliavimo sferoje esančiais objektais: gatvėmis, aikštėmis, skverais, mikrorajonų užstatytomis teritorijomis, kada vykdomi kasinėjimo darbai arba kiti darbai, susiję su eismo uždraudimu arba apribojimu. Inžinerinių tinklų poskyris, įvertinęs UAB „Fegda“ prašymą ir pateiktą paraišką kasinėjimas/aptvėrimui, išdavė UAB „Fegda“ ginčijamą leidimą aptverti. Remiantis išduotu Leidimu, leidžiamas aptvėrimas laikinam statybinių medžiagų sandėliavimui Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančioje teritorijoje, kuris nėra statinys, vadovaujantis Statybos įstatyme bei STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ įtvirtintomis statinio sąvokomis. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalį statinys yra pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Minėto įstatymo straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad pastatas yra apdengtas stogu statinys, kurio didžiausią dalį sudaro patalpos, o 9 dalyje nurodyta, kad inžineriniai statiniai yra susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai. Statybos įstatymą įgyvendinančio statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 9 punkte nustatyta, kad rengiami nuolatiniam ar laikinam naudojimui objektai, kurių matmenys trijų matmenų (aukščio, ilgio ir pločio) objektams neviršija 1,5 x 1,5 x 1,5 metro, dviejų vyraujančių matmenų (aukščio ir ilgio ar pločio) objektams – 1,5 x 3,0 metro ir vieno vyraujančio matmens (aukščio) objektams – 2,20 metro, nelaikomi nesudėtingais statiniais ir jiems netaikomas Statybos įstatymas. Atsakovo teigimu, ginčijamas leidimas leidžia trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Fegda“ pastatyti objektus, kurie laikinai aptvertų sandėliuojamas statybines medžiagas, ir tik tokių matmenų, kurie neviršytų STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 9 punkte nurodytų dydžių. Kontroliuoti, kaip laikomasi šių reikalavimų, yra atsakovo kompetencija. Remdamasis ABTĮ 2 straipsnio 14 punktu, atkreipė dėmesį, kad ginčijamas leidimas yra individualus administracinis aktas. Taip pat rėmėsi VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos šio straipsnio taikymo išaiškinimu 2011 m. birželio 27 d. priimtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-336/2011. LVAT yra nustatęs, kad individualus administracinis aktas paprastai turėtų būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis įvertinimas <...>. Atsakovo nuomone, ginčo atveju paraiška kasinėjimams/aptvėrimui traktuotina kaip pirminė informacija, kurioje nurodytas teisinis pagrindas, argumentai ir motyvai, kuriais viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Pažymėjo, kad Leidimas yra išduotas kompetentingo subjekto, iš esmės atitinka individualaus akto turiniui ir formai keliamus reikalavimus, jį priimant nebuvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Be to, net jei ir būtų nustatyti formalūs pažeidimai, reikėtų vadovautis LVAT išaiškinimu, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės, kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416-2005). Mano, kad pareiškėjo argumentai dėl procedūrinių pažeidimų negali būti laikomi pakankamu pagrindu panaikinti ginčijamą leidimą. Be to, pareiškėjas nenurodė jokių Leidimo neteisėtumo pagrindų. Pažymėjo, jog ginčo teritorijoje UAB „VSA Holding“ pati sandėliuoja statybines ir kitas medžiagas bei laiko nenaudojamus, sugadintus, sulūžusius daiktus ir įrenginius, tai yra akivaizdžiai pažeidžia Vilniaus miesto tarybos 2011 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. A1-299 patvirtintas Tvarkymo ir švaros taisyklių nuostatas.

8II.

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino: panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Infrastruktūros skyriaus Leidimą aptverti Nr. AK-1462/43/2011 ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 100 Lt žyminį mokestį.

10Teismas rėmėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi ir 3 straipsnio 2 dalimi bei aptarė byloje surinktus rašytinius įrodymus. Pažymėjo, jog, remiantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-245 patvirtintų Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2 punktu, šios taisyklės privalomos organizacijoms, rengiančioms projektinę dokumentaciją, vykdančioms užsakovo funkcijas, atliekančioms statybos ir remonto darbus Vilniaus mieste. Pagal Taisyklių 32 punktą draudžiama savavališkai statybines medžiagas, gruntą už statybos aikštelės ribų. Esant reikalui, parinkta aikštelė derinama su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyriumi ir informuojama Vilniaus miesto agentūra, o leidimas gaunamas Taisyklių 2 punkte nustatyta tvarka. Remdamasis byloje esančių rašytinių įrodymų visuma ir teisės normų sistemine analize, teismas priėjo išvados, kad Leidimas negali būti teisėtas ir pagrįstas, nes juo yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės: pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis pastatas – garažas patenka į ginčo teritoriją, kuriai trečiajam suinteresuotam asmeniu buvo išduotas Leidimas. Taisyklėse expressis verbis nustatyta, kad jos taikomos vykdant statybos darbus, tuo tarpu trečiasis suinteresuotas asmuo ginčo teritorijoje jokių statybos darbų nevykdo.

11Teismas akcentavo, kad Leidimas yra individualus administracinis aktas, todėl jis privalo atitikti VAĮ 8 straipsnyje individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, jam taikytini šiame įstatyme nurodyti administracinio sprendimo teisėtumo kriterijai. Rėmėsi VAĮ 3 straipsnio 2 punktu ir LVAT suformuota praktika (LVAT procesiniai sprendimai administracinėse bylose Nr. A556-1395/2008, Nr. A556-549/2007, Nr. A3-750/2004, Nr. A444-203/2005, Nr. A63-994/2008). Pažymėjo, jog, vadovaujantis sistemine paminėtų VAĮ normų analize ir LVAT praktika, darytina išvada, kad tik nustačius, išnagrinėjus bei įvertinus visas aplinkybes, tiksliai nurodant teisės aktuose įtvirtintas ir pažeistas normas (straipsnius, dalis, punktus), pats sprendimas gali būti pripažįstamas objektyviu, pagrįstu ir teisėtu. Iš ginčijamo leidimo matyti, kad juo atsakovas suteikė trečiajam suinteresuotam asmeniui teisę aptverti laikinam statybinių medžiagų sandėliavimui skirtą teritoriją, tačiau jame nenurodyta, nei koks turi būti planuojamas statinys, kuriuo toks plotas būtų apribojamas, nei planuojamo statinio techniniai parametrai (didžiausias leistinas plotis, aukštis, konfigūracija, tuo pačiu nėra aišku, kokiai statinio grupei jis yra priskirtinas). Be to, nėra nurodyta, kokiais teisės aktais vadovaujantis Leidimas yra išduotas. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdyje nurodė ir elektroninio laiško kopija tvirtina, kad trečiasis suinteresuotas asmuo savo iniciatyva išsiuntė pareiškėjui Leidimą ir vietos schemą, ketindamas suderinti aptvėrimo teritorijas ribas, nes pagal Leidimą jis išduotas visai teritorijai ( - ) g. tarp ( - ). Anksčiau nurodytos faktinės aplinkybės leido teismui padaryti išvadą, kad iš Leidimo negalima nustatyti, kokiais faktais ir teisės aktų normomis remiantis jis priimtas, Leidimas neatitinka VAĮ 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, jis taip pat negali būti laikomas objektyviu ir VAĮ 3 straipsnio 2 punkto prasme. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Leidimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų aplinkybių įvertinimą, taip pat Leidimas savo turiniu prieštarauja Taisyklių nuostatoms.

12III.

13Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 85 – 90) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

14Apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismas sistemiškai neaiškino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-245 patvirtintų Taisyklių kaip teisės normų visumos, taip pat neatsižvelgė į Taisyklėse įtvirtintą reguliavimo tikslą ir apimtį. Pažymi, jog Vilniaus miesto tarybos 2008 m. liepos 16 d. sprendimu Nr. 1-582 patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių (2010 m. rugsėjo 29 d. redakcija) 7 punkto 2 papunktyje nurodyta, kad draudžiama be žemės savininko ar teisėto valdytojo raštiško leidimo sandėliuoti statybines ar kitas medžiagas, gamybos produkciją arba kitus daiktus bei juos netvarkingai sandėliuoti. Taip pat remiasi Taisyklių 32 punktu, 2 punktu ir 4 punktu. Nurodo, jog byloje pateikti įrodymai patvirtina faktą, kad ginčo teritorija yra numatomų tiesti gatvių (kelių) zonoje. Remdamasis Kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalimi, Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 3 ir 32 dalimis, akcentuoja, kad įstatymų leidėjas pripažįsta savivaldybės institucijų veiklos laisvę ir savarankiškumą, kai įgyvendinant įstatymus, šiuo atveju vykdant savarankiškas funkcijas, yra priimami atitinkami sprendimai. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi aukščiau nurodytais teisės aktais, išduoda leidimus naudotis jo teritorijoje ir reguliavimo sferoje esančiais objektais: gatvėmis, aikštėmis, skverais, mikrorajonų užstatytomis teritorijomis, kada vykdomi kasinėjimo darbai arba kiti darbai, susiję su eismo uždraudimu arba apribojimu. Nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Fegda“, siekdamas teisėtų tikslų, t. y. gauti leidimą sandėliuoti statybines medžiagas, gruntą už statybos aikštelės ribų, pateikė atsakovui prašymą ir paraišką. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą ir įvertinęs UAB „Fegda“ prašymą bei pateiktą paraišką kasinėjimas/aptvėrimui, Inžinerinių tinklų poskyris 2011 m. rugsėjo 5 d. išdavė UAB „Fegda“ Leidimą aptverti Nr. AK-1462/43/2011, kurio objektas – laikinas statybinių medžiagų sandėliavimas ( - ) gatvėje tarp ( - ). Ginčijamas leidimas buvo išduotas kompetentingo subjekto, iš esmės atitinka individualaus akto turiniui ir formai keliamus reikalavimus, jį priimant nebuvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog „<...> Taisyklėse expressis verbis nustatyta, kad jos taikomos vykdant statybos darbus, o <...> trečiasis suinteresuotas asmuo ginčo teritorijoje jokių statybos darbų nevykdo“ yra visiškai nepagrįsta. Pažymi, kad Taisyklėse nenurodyta, jog parinktoje aikštelėje, skirtoje laikinai sandėliuoti statybines medžiagas, gruntą turi būti vykdomi statybos darbai. Tokios teritorijos paskirtis yra laikinas statybinių medžiagų sandėliavimas. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Fegda“ yra kelių statybos įmonė, vykdanti statybos ir remonto darbus Vilniaus mieste. Šiuo metu UAB „Fegda“ vykdo statybos darbus dviejuose stambiausiuose miesto objektuose – Vilniaus miesto Vakarinio aplinkkelio II etapas ir Gariūnų gatvės rekonstrukcija, kurių asfaltavimo darbai vyks nepertraukiamai visą parą ir ypač dideliais kiekiais, todėl būtina laikinai turėti papildomą teritoriją medžiagų sandėliavimui.

15Dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą apeliantas nurodo, kad teismas, spręsdamas byloje kilusį ginčą, padarė nepagrįstą išvadą, jog pareiškėjo teisės yra pažeistos, todėl netinkamai pritaikė ir išaiškino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias asmens teisę kreiptis gynybos į teismą. Teismas skundžiame sprendime nenurodė jokių teisės aktų nuostatų, kuriose būtų įtvirtinta, kad leidimo išdavimo sąlygos turi būti derinamos su pareiškėju ar pareiškėjui būtų pateikiama informacija, taip pat kaip šis Leidimas gali daryti įtaką jo interesams. Mano, kad viena ta aplinkybė, jog į ginčo teritoriją patenka dalis pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato – garažo, kuri kerta šiam pastatui priklausančio (suformuoto) sklypo ribas, nėra pagrindas konstatuoti, kad ginčijamu leidimu pažeidžiamos pareiškėjo teisės. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Leidimą, neturėjo jokio teisėto pagrindo valdyti ginčo teritorijos dalį, kartu ir reikalauti Leidimo panaikinimo. Remiasi ABTĮ 15 straipsniu, 22 straipsniu, 88 straipsniu, 2 straipsnio 14 punktu, taip pat VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi bei pažymi, jog esminis individualaus administracinio akto požymis – konkrečių teisinių pasekmių nustatymas tam tikram asmeniui arba jų grupei. Todėl ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims sukelia atitinkamas teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju ginčijamas leidimas yra skirtas konkrečiam asmeniui UAB „Fegda“, todėl jį apskųsti gali išimtinai tik to teisinio santykio, kurį apima individualus teisės aktas, subjektai. Leidimo išdavimas nepažeidžia jokių pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų. Iš byloje esančio vaizdinio įrodymo, teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio nuorašo matyti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio pastato – garažo dalis nepatenka į pareiškėjo nuomojamo valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), plotą ir kerta jo ribas. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino byloje pateiktų įrodymų, t. y. pareiškėjo 2010 m. rugsėjo 23 d. prašymo, kuriuo jis prašė išnuomoti prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato – garažo (unikalus Nr. ( - )) du laisvus valstybinės žemės sklypus, kurių vienas yra ginčo teritorija, bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2010 m. spalio 26 d. rašto Nr. A51-22982(2.14.2.12-MP8), kuriuo pareiškėjas informuojamas apie tai, jog šalia nuomojamo žemės sklypo ( - ) (kadastrinis Nr. ( - )) laisvos valstybinės žemės nėra, sklypas ribojasi su Nekilnojamojo turto registre įregistruotais sklypais, taip pat su natūra grąžintinos laisvos (neužstatytos) žemės sklypu Nr. 3 prie ( - ) gatvės ir numatomos tiesti gatvės ribomis. Pagal patvirtintą Aukštųjų Panerių pramonės rajono „A“ zonos detalųjį planą ginčo teritorijai yra nustatytas konkretus ir realus visuomenės poreikis (numatomų tiesti gatvių (kelių) zona), todėl šiuo atveju pareiškėjas savo veiksmais pažeidžia ne tik Vilniaus miesto savivaldybės, kaip savininko, teises ir teisėtus interesus, bet ir viešąjį interesą.

16Dėl skundžiamo leidimo teisėtumo ir pagrįstumo apeliantas nurodo, jog nesutinka su teismo išvada, kad Leidimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Remdamasis LVAT jurisprudencija, suformuota dėl individualiųjų administracinių teisės aktų ir VAĮ 8 straipsnio taikymo, teigia, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino paraiškos kasinėjimams/aptvėrimui, kaip pirminės informacijos, kurioje nurodytas teisinis pagrindas, argumentai ir motyvai, kuriais viešojo administravimo subjektas (Inžinerinių tinklų poskyris) rėmėsi, priimdamas administracinį aktą, todėl nukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Remdamasis Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimu ir ABTĮ 87 straipsnio 4 dalimi, taip pat akcentuoja, jog iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje nors ir išdėstė nustatytas aplinkybes, išvardijo byloje esančius įrodymus, pacitavo jų turinio dalį, tačiau iš esmės nepateikė byloje surinktų įrodymų analizės, šių įrodymų neapibendrino, padarė neteisingas išvadas dėl byloje nustatytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios prieštarauja viena kitai. Mano, jog teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies pradžioje nepagrįstai nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo ginčo teritorijoje jokių statybos darbų nevykdo, o Taisyklės taikomos vykdant statybos darbus, tačiau vėliau konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pažeistos Taisyklės, t. y. padarė prieštaringas išvadas. Teismas taip pat nepagrįstai nurodė, jog atsakovas suteikė trečiajam suinteresuotam asmeniui teisę aptverti laikinam statybinių medžiagų sandėliavimui skirtą teritoriją, tačiau nenurodė, nei koks turi būti planuojamas statinys, kuriuo toks plotas būtų apribojimas, nei planuojamo statinio techninių parametrų, be to, nėra nurodyta, kuo vadovaujantis jis yra išduotas. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju pagal išduotą Leidimą leidžiamas aptvėrimas, skirtas laikinam statybinių medžiagų sandėliavimui ginčo teritorijoje, nėra statinys, vadovaujantis Statybos įstatyme ir STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ įtvirtintomis statinio sąvokomis. Statiniai formuojami Statybos įstatymo nustatyta tvarka. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2, 7 ir 9 dalimis, ginčijamas leidimas suteikia teisę trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Fegda“ pastatyti objektus, kurie laikinai aptvertų sandėliuojamas statybines medžiagas, ir tik tokių matmenų, kurie neviršytų STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 9 punkte nurodytų dydžių. Kontroliuoti, kaip laikomasi šių reikalavimų, yra Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencija.

17Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas UAB „VSA Holding“ prašo skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

18Atsiliepime nurodo, jog ginčijamame leidime neįvardintas nei konkretus leidžiamas aptverti plotas, nei aptvėrimo sąlygos, kas, be kita ko, prieštarauja VAĮ 8 straipsniui. Suteikto Leidimo aptverti teritorijoje stovi UAB „VSA Holding“ nuosavybės teise priklausantys pastatai, kurie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (unikalus Nr. ( - )). Mano, kad Leidimas buvo išduotas neįvertinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių ir nesilaikant leidimo išdavimo procedūros, todėl yra neteisėtas ir naikintinas. Apelianto teiginys, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis į teismą dėl ginčijamo leidimo panaikinimo, yra visiškai nepagrįstas. ABTĮ 5 straipsnio ir 22 straipsnio normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pabrėžia, kad Leidimas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, kadangi teritorijoje, kurią nori aptverti UAB „Fegda“, yra pareiškėjui nuosavybės teise priklausantys statiniai, t. y. pastatas – garažas (unikalus Nr. ( - )), stovintis ant pareiškėjo nuomojamo valstybinės žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )). Duomenys apie šiuos pastatus yra įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, pastatai yra pažymėti nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, todėl akivaizdu, jog pareiškėjo teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami.

19Pareiškėjo teigimu, apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, jog Leidimas, išduotas UAB „Fegda“, suteikia šiai įmonei teisę pastatyti objektus, kurie laikinai aptvertų sandėliuojamas statybines medžiagas, ir tik tokių matmenų, kurie neviršytų STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 9 punkte nurodytų dydžių, bei tai, kad laikinas aptvėrimas nelaikomas statiniu, o faktas, jog esą ginčijamame leidime nebuvo nurodyti laikino aptvėrimo parametrai, negali būti laikomas kaip savaime pažeidžiantis pareiškėjo teises ir teisėtus interesus. Pažymi, jog, visų pirma, neįvardyti planuojamo statinio techniniai parametrai, taip pat iš Leidimo neaišku, kokiai statinio grupei jis priskirtinas. Leidime nenurodytas leidžiamas aptverti plotas, nei tikslūs išmatavimai ar aptvėrimo aplinkybės, be to, lieka neaišku, ar statinys, kuriuo bus aptveriamos laikinam statybinių medžiagų sandėliavimui skirtos ribos, laikytinas nesudėtingu statiniu pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, kur tiksliai eina aptveriamo ploto ribos, bei kokiomis Statybų įstatymo numatytomis sąlygomis ir kokiu pagrindu atsakovas vadovavosi išduodant Leidimą. Mano, jog apelianto teiginys, kad laikina tvora nėra statinys, prieštarauja STR 1.01.07:2010 nuostatoms, pagal kurias įvairios užtvaros (tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai) priskiriami prie inžinerinių statinių, taigi jiems yra taikomas Statybos įstatymas.

20Teisėjų kolegija

konstatuoja:

21IV.

222011 m. rugsėjo 5 d. UAB „Fegda“ pateikė atsakovui paraišką kasinėjimams/aptvėrimui. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. rugsėjo 5 d. išdavė UAB „Fegda“ leidimą aptverti, kuriuo UAB „Fegda“ leista aptverti ( - ) g. teritoriją tarp ( - ) laikinam statybinių medžiagų sandėliavimui. Administracinėje byloje kyla ginčas dėl atsakovo išduoto leidimo teisėtumo.

23Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašai, kadastro žemėlapio fragmentai, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimai patvirtina, kad žemės sklypai, esantys ( - ), Vilniuje, yra šalia esantys žemės sklypai, tarp kurių yra laisva teritorija, kurioje nėra suformuotas sklypas. Minėtuose žemės sklypuose yra valstybinė žemė. Žemės sklypas, esantis ( - ), yra išnuomotas pareiškėjui UAB „VSA Holding“, žemės sklypas, esantis ( - ), – trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Fegda“. Žemės sklype, esančiame ( - ), nuo 2009 m. pareiškėjo UAB „VSA Holding“ nuosavybės teise yra įregistruotas pastatas, unikalus Nr. ( - ), kuris stovi ant žemės sklypo ( - ) ribos, t. y. dalis pastato yra sklype ( - ), o dalis pastato yra teritorijoje tarp sklypų ( - ).

24Bylos dokumentai patvirtina, kad 2010 m. UAB „VSA Holding“ kreipėsi į savivaldybę su prašymu išnuomoti prie sklypo ( - ), t. y. būtent prie garažo, unikalus Nr. ( - ), esančią laisvą valstybinę žemę. Savivaldybė atsakė pareiškėjui, jog sklypas ribojasi su numatomos tiesti gatvės ribomis, su įregistruotų bei grąžintinų sklypų ribomis.

25Ginčą teisme inicijavo UAB „VSA Holding“, motyvuodama skundą savo teisių pažeidimu, tai yra tuo, kad išdavus ginčijamą leidimą, gali būti aptvertas ir pareiškėjui priklausantis garažas, kurio dalis yra teritorijoje tarp sklypų ( - ).

26Atsakovas ginčijamu sprendimu atliko veiksmus, kurie pagal Viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą laikytini administracine paslauga – leidimų, licencijų išdavimas.

27Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje kaip savarankiškosios (Konstitucijos ir įstatymų nustatytos (priskirtos)) savivaldybių funkcijos yra nustatytas savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas (32 punktas), leidimų (licencijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka (39 punktas).

28Atsakovas išdavė ginčijamą leidimą, vadovaudamasis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 1-245 patvirtintų Žemės darbų vykdymo ir gatvių dangų apsaugos taisyklių 2 punktu, kuriame nustatyta, kad Taisyklės privalomos organizacijoms, rengiančioms projektinę dokumentaciją, vykdančioms užsakovo funkcijas, atliekančioms statybos ir remonto darbus Vilniaus mieste. Be to, atsakovas vadovavosi Taisyklių 32 punktu, kuriame nustatyta, kad draudžiama savavališkai sandėliuoti statybines medžiagas, gruntą už statybos aikštelės ribų. Esant reikalui, parinkta aikštelė derinama su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Aplinkos apsaugos skyriumi ir informuojama Vilniaus miesto agentūra, o leidimas gaunamas Taisyklių 2 punkte nurodyta tvarka.

29Atsakovas suteikė administracinę paslaugą, įgyvendindamas įstatymo priskirtą savivaldybės funkciją pagal įstatymą ir jų pagrindu savivaldybės priimtus teisės aktus. Savivaldybės pateiktas suvestinis skaitmeninis žemėlapis ir detalaus planavimo projektas patvirtina, kad ginčo teritorija yra numatomų tiesti gatvių (kelių) teritorija. Be to, savivaldybė apeliacinio proceso metu paaiškino, kad UAB „Fedga“ yra kelių statybos įmonė, vykdanti statybos ir remonto darbus Vilniaus mieste, šiuo metu vykdanti statybos darbus dviejuose stambiausiuose miesto objektuose – Vilniaus miesto Vakarinio aplinkkelio II etapas ir Gariūnų gatvės rekonstrukcija, kurių asfaltavimo darbai vyks nepertraukiamai visą parą ir ypač dideliais kiekiais, todėl būtina laikinai turėti papildomą teritoriją medžiagų sandėliavimui.

30Byloje nustatyta, kad išduotas Leidimas yra tiesiogiai susijęs su savivaldybės įstatymo priskirtos funkcijos įgyvendinimu. Savivaldybės priskirtos funkcijos – savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas suponuoja ne tik savivaldybės veiklos tam tikrą laisvę šioje srityje, bet ir savivaldybės pareigą vykdyti šią funkciją. Tai, kad savivaldybė išdavė ginčijamą leidimą vykdydama savivaldybės funkciją, patvirtina ir išduoto Leidimo turinys. Leidime yra aptarti leidžiami atlikti veiksmai, be kita ko, nurodyta, kad tai yra laikinas leidimas, sandėliavimo metu yra leidžiama naudotis esamais įvažiavimais ir išvažiavimais, sandėliuojamas gruntas, statybinis laužas nevežamas, turi būti nuolat prižiūrima ir valoma gatvės važiuojamoji dalis, kad nebūtų teršiama gruntu.

31Pareiškėjo skundo motyvai dėl to, kad ginčijamu leidimu leidžiamas pastatyti aptvėrimas yra nesudėtingas statinys, kurio statymo sąlygos nėra aiškios, nesudarė pagrindo tenkinti skundo. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnyje nustatytas sąvokas teritorijos dalies aptvėrimas būtų priskirtas prie inžinierinio statinio (2 straipsnio 2, 6, 9 punktai). Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 9 punkte nustatyti kriterijai, t. y. objekto matmenys, kurių neviršijus statinys nelaikomas nesudėtingu statiniu ir tokiam objektui netaikomas Statybos įstatymas. Savivaldybė patvirtino, kad būtent tokiam objektui, kuris nelaikytinas nesudėtingu statiniu, ir buvo išduotas Leidimas. Pažymėtina, kad šioje srityje, t. y. nesudėtingo statinio projekto derinimo srityje, yra taip pat nustatyta savivaldybės kompetencija, taigi ir pareiga, prižiūrėti, ar įgyvendinant leidimą nebus pažeisti teisės aktų reikalavimai, ar bus pastatytas toks aptvėrimas, kuriam nėra privaloma rengti ir nustatyta tvarka derinti projektą (Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 14 punktas, Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 28, 32, 6 priedas). Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede nustatyta, kad statinio projektą rengti neprivaloma tuo atveju, kai tokiam projektui neprivalomi rašytiniai pritarimai.

32Jeigu pagal minėtus statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus nėra privaloma rengti statinio projektą, kuris Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje yra apibūdinamas kaip normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma, tai nėra pagrindo reikalauti, kad asmuo, statantis inžinierinį statinį, rengtų tokį projektą, ar savivaldybė, išduodanti leidimą statyti inžinierinį statinį, šiame dokumente nurodytų duomenis, analogiškus ar panašius kaip yra reikalaujama nurodyti privalomuose rengti projektuose. Dėl šių motyvų nėra pagrindo konstatuoti, kad viešojo administravimo subjektas turėjo priimti sprendimą, kurio turinys yra reglamentuotas teisės aktuose, o jų pažeidimas sudarytų konkrečiu atveju pagrindą naikinti sprendimą. Tam, kad teismas galėtų konstatuoti teisės aktų pažeidimą, tuo pačiu ir viešojo administravimo subjektų sprendimų ar veiksmų neteisėtumą, turi būti aiškiai nustatyta, kokie reikalavimai yra nustatyti viešojo administravimo subjekto sprendimams ar veiksmams teisės aktuose, tik tuomet galima spręsti, ar buvo pažeisti minėti reikalavimai (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnis, ABTĮ 3 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas konstatavo viešojo administravimo subjekto veiksmų neteisėtumą vien dėl viešojo administravimo subjekto išduoto Leidimo nekonkretumo, t. y. neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniui. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio taikymas, t. y. konstatavimas, kad administracinis sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės normomis, turi būti taikomas kartu su atitinkamą sritį, kurioje veikia viešojo administravimo subjektas, reglamentuojančiomis normomis. Be to, minėta bendro pobūdžio teisės norma, įpareigojanti viešojo administravimo subjektus veikti pagal teisės aktų reikalavimus ir priimti motyvuotus sprendimus, turi būti taikoma atsižvelgiant į tai, kokia administracinė paslauga teikiama ar kokio pobūdžio administracinis sprendimas yra priimamas. Nagrinėjamu atveju buvo patenkintas suinteresuoto asmens prašymas išduoti leidimą, kuriam teisės aktai nenustato konkrečių turinio ir formos reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo panaikino šį aktą kaip neatitinkantį reikalavimų.

33Pareiškėjo skundo argumentai dėl jo daiktinių teisių į garažą galimo pažeidimo nesudaro pagrindo tenkinti skundo. Administraciniai ginčai nėra ginčai dėl turimų teisių, t. y. nagrinėjamas ginčas nėra ginčas tarp UAB „Fedga“ ir UAB „VSA Holding“. Ginčijamo leidimo turinys nesudaro pagrindo tvirtinti, kad juo bus pažeistos UAB „VSA Holding“ teisės naudotis garažu. Jeigu iškiltų toks ginčas dėl trukdymo naudotis nuosavybe tarp privačių subjektų, tai būtų civilinės bylos nagrinėjimo dalykas. UAB „VSA Holding“ lūkesčiai išnuomoti valstybinę žemę, esančią šalia jo nuomojamo sklypo, taip pat nesudarytų pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės yra ar gali būti pažeistos.

34Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl nepagrįstai panaikino ginčijamą leidimą, t. y. panaikino Leidimą nenustatęs konkretaus viešojo administravimo subjektų veiksmų neteisėtumo pagrindo (ABTĮ 143 straipsnis).

35Nepagrįsti atsakovo motyvai, kad pareiškėjas neturėjo reikalavimo teisės kreiptis į teismą. ABTĮ 5 straipsnis nustato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą. Tai, kad Leidimas išduotas ne pareiškėjo atžvilgiu, nėra bet kokį suinteresuotumą paneigiantis faktas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, išduodamas Leidimą, pažeidė pareiškėjo teises, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnis 1 punktas).

36Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

37atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti.

38Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

39Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Holding“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

40Sprendimas neskundžiamas.

Proceso dalyviai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „VSA Holding“ (toliau – ir... 5. Skunde nurodė, kad Leidimas buvo išduotas neįvertinus visų teisiškai... 6. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija su skundu nesutiko ir... 7. Atsiliepime į skundą nurodė, kad leidimų išdavimas yra viena iš... 8. II.... 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 3 d. sprendimu... 10. Teismas rėmėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi ir 3... 11. Teismas akcentavo, kad Leidimas yra individualus administracinis aktas, todėl... 12. III.... 13. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir... 14. Apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į tai, kad teismas sistemiškai... 15. Dėl pareiškėjo teisės kreiptis į teismą apeliantas nurodo, kad teismas,... 16. Dėl skundžiamo leidimo teisėtumo ir pagrįstumo apeliantas nurodo, jog... 17. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas UAB „VSA Holding“... 18. Atsiliepime nurodo, jog ginčijamame leidime neįvardintas nei konkretus... 19. Pareiškėjo teigimu, apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, jog Leidimas,... 20. Teisėjų kolegija... 21. IV.... 22. 2011 m. rugsėjo 5 d. UAB „Fegda“ pateikė atsakovui paraišką... 23. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašai, kadastro žemėlapio... 24. Bylos dokumentai patvirtina, kad 2010 m. UAB „VSA Holding“ kreipėsi į... 25. Ginčą teisme inicijavo UAB „VSA Holding“, motyvuodama skundą savo... 26. Atsakovas ginčijamu sprendimu atliko veiksmus, kurie pagal Viešojo... 27. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje kaip savarankiškosios (Konstitucijos... 28. Atsakovas išdavė ginčijamą leidimą, vadovaudamasis Vilniaus miesto... 29. Atsakovas suteikė administracinę paslaugą, įgyvendindamas įstatymo... 30. Byloje nustatyta, kad išduotas Leidimas yra tiesiogiai susijęs su... 31. Pareiškėjo skundo motyvai dėl to, kad ginčijamu leidimu leidžiamas... 32. Jeigu pagal minėtus statybos teisinius santykius reglamentuojančius teisės... 33. Pareiškėjo skundo argumentai dėl jo daiktinių teisių į garažą galimo... 34. Dėl nurodytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 35. Nepagrįsti atsakovo motyvai, kad pareiškėjas neturėjo reikalavimo teisės... 36. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 37. atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą... 38. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 3 d. sprendimą... 39. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „VSA Holding“ skundą atmesti... 40. Sprendimas neskundžiamas....