Byla e2S-695-253/2018
Dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys A. D., akcinė bendrovė „Luminor Bank“, antstolė V. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. D. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-01-24 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. D. patikslintą pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys A. D., akcinė bendrovė „Luminor Bank“, antstolė V. D., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

3Teismas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Pareiškėja N. D. patikslintu pareiškimu prašė teismo iškelti jai bankroto bylą, bankroto administratore paskirti UAB „Principo reikalas“, nustatyti keturių mėnesių terminą nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį teismui tvirtinti privalo būti pateiktas fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, patvirtinti 900 Eur sumą, reikalingą bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens bankroto kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos, patvirtinti 350 Eur lėšų sumą, reikalingą kiekvieną mėnesį N. D. būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinio asmens kreditorių reikalavimus tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos.
  2. Pareiškėja nurodė, kad ji su buvusiu sutuoktiniu 2005-03-30 kreditavimo sutarties su vėlesniais pakeitimais pagrindu gavo iš banko 90 495,06 Eur kreditą ir papildomai gavo 1 576,59 Eur pradelstiems įsipareigojimams dengti. Vėluojant laiku mokėti bankui, 2015-02-25 bankas kredito sutartį nutraukė. 2015-05-13 buvo atliktas vykdomasis įrašas. Pareiškėjos bankui įkeistas turtas buvo parduotas, tačiau to nepakako, pareiškėja bankui liko skolinga. Pareiškėjos gaunamos pajamos nepakankamos, ji neturi galimybės įvykdyti savo finansinius įsipareigojimus dėl sumažėjusių savo finansinių galimybių. Pareiškėja turto neturi, yra išsituokusi.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7

  1. Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-01-24 nutartimi nutarta pareiškėjos pareiškimo netenkinti ir atsisakyti iškelti N. D. fizinio asmens bankroto bylą.
  2. Teismas nustatė, kad pareiškėja turi skolinių įsipareigojimų, kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA), iš viso pareiškėjos pradelsti skoliniai įsipareigojimai sudaro apie 22 549,32 Eur. Pareiškėjos skoliniai įsipareigojimai kyla iš solidarios pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio A. D. prievolės. Nustatyta, kad A. D. dirba ir gauna pajamas, tad turi egzistuojančią galimybę bent iš dalies padengti solidarią prievolę. Vien asmeninio pobūdžio finansinių įsipareigojimų pareiškėja neturi. Teismas padarė išvadą, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja negalėtų atsiskaityti su kreditoriais per protingą laiką. Įvertinta tai, kad pareiškėja, dirbdama pagal verslo liudijimą, gali uždirbti didesnes nei minimalias pajamas bei per tam tikrą laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais. Padaryta išvada, jog pareiškime nurodytos aplinkybės negali būti pakankamas pagrindas atleisti pareiškėją nuo įsipareigojimų vykdymo, o bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai prieštarautų Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) tikslui, būtų naudingas tik pareiškėjai, ir neatitiktų kreditorių interesų.

8III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9

  1. Atskiruoju skundu pareiškėja N. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018-01-24 nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:
    1. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju yra visos būtinos sąlygos konstatuoti, kad pareiškėja yra nemoki. Turimų skolų bankui ir antstolei pareiškėja padengti nesugebės. Visas pareiškėjos turėtas turtas yra realizuotas, jos turimas išsilavinimas, turima darbo patirtis ir priešpensinis amžius neleidžia tikėtis, kad iš gaunamų pajamų pareiškėja greičiau nei per trejus metus sugebėtų panaikinti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams.
    2. Būtent trejų metų maksimalus terminas turėtų būti pagrindas nustatant, ar pareiškėjas, prašantis jam iškelti bankroto bylą, turi galimybę sumokėti visas savo skolas kreditoriams. Teismo išvados grindžiamos prielaidomis. Pareiškėjos manymu, padidėjus pareiškėjos pajamoms jau bankroto bylos eigoje bus galima nustatyti, ar teismo prielaidos apie didėjančias pareiškėjos pajamas tvirtinasi. Be to, kreditoriams savo reikalavimą bendraskoliams arba jo dalį patenkinus iš apeliantės buvusio sutuoktinio pajamų, pareiškėjai ir jos mokumui tai neturėtų teisinės reikšmės, kadangi pasikeistų tik kreditorius. Pareiškėja teismui pateikė įrodymus, patvirtinančius jos pastangas dirbti.
  2. Atsiliepimu suinteresuotas asmuo AB „Luminor Bank“ sutinka su teismo išvadomis, kad pareiškėjos būklė dengti finansinius įsipareigojimus nėra kritinė, ir prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą bei palikti galioti nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2018‑01-24 nutartį. Taip pat nurodo, kad, įvertinus pareiškėjos pajamas ir jos būtiniesiems poreikiams tenkinti reikalingą sumą, pareiškėja neskirs pinigų dengti skolą kreditorei AB „Luminor Bank“, nes likusi dalis bus skirta administravimo išlaidoms dengti, todėl bankroto byla nekeltina.

10Teismas

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas, ar yra įstatyme numatytų sąlygų visuma iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).
  3. Vadovaujantis FABĮ 6 straipsnio 1 dalimi, teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti įvertinamos dvi aplinkybių grupės: pirma, turi būti konstatuotas fizinio asmens nemokumas; antra, nustačius fizinio asmens nemokumą, turi būti patikrinama, ar neegzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos sąlygos, kurioms esant bankroto bylą atsisakoma iškelti.
  4. Fizinio asmens bankroto bylai iškelti pareiškėjo turtinė būklė turi atitikti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatytą nemokumo kriterijų, t. y. jis turi būti nepajėgus įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 MMA. Taigi sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo būklės turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Fizinio asmens nemokumui konstatuoti būtina šių sąlygų visuma.
  5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant klausimą dėl fizinio asmens nemokumo, kaip vienos iš būtinųjų fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygų, buvimo, būtina ne tik nustatyti, kad skolų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija 25 MMA, bet ir kad asmuo objektyviai neturi galimybės šias skolas padengti nei šiuo metu, nei tokios galimybės neatsiras per protingą terminą, t. y. teismas, be kita ko, turi įvertinti asmens galimybių įvykdyti skolinius įsipareigojimus perspektyvas per konkretų, teismo vertinimu, protingą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379-701/2015). Situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas ir numatomas gauti pajamas, lėšas, būtinas pragyvenimui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014; 2015-04-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-969/2015; 2015-04-30 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑269-219/2015).
  6. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja N. D. negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų per protingą terminą ir yra nemoki. Atskirajame skunde pareiškėja N. D. teigia, jog yra visos sąlygos konstatuoti pareiškėjos nemokumą, nes turimų skolų bankui ir antstolei pareiškėja padengti nesugebės.
  7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjos N. D. įsiskolinimus sudaro su buvusiu sutuoktiniu A. D. solidari 22 129,10 Eur skola kreditorei AB „Luminor Bank“ ir vykdomojoje byloje antstolės V. D. apskaičiuotos 420,22 Eur vykdymo išlaidos, iš viso – 22 549,32 Eur sumą. Pareiškėja asmeninio pobūdžio prievolių neturi. Bylos duomenimis, prievolių bankui įvykdymui užtikrinti įkeistas pareiškėjos ir jos buvusio sutuoktinio nekilnojamasis turtas (žemės sklypas su pastatu) buvo parduotas varžytynėse, tačiau visa skola ne padengta. Pareiškėja neturi nekilnojamojo turto ir jos vardu registruotų transporto priemonių. Taigi pareiškėjos skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, suma viršija įstatyme numatytą 25 MMA, kuri šiuo metu sudaro 10 000 Eur.
  8. Apeliantės N. D. nuomone, nustatant, ar pareiškėjas, prašantis jam iškelti bankroto bylą, turi galimybę sumokėti visas savo skolas kreditoriams, kaip pagrindas turėtų būti vertinamas maksimalus trejų metų terminas. Tokie pareiškėjos argumentai dėl konkrečios termino trukmės atmestini kaip nepagrįsti.
  9. Įstatymas nenumato konkretaus laikotarpio, kuriuo turėtų būti įvertinama bankrutuoti siekiančio fizinio asmens skolinių įsipareigojimų kitimo dinamikos perspektyva. Tad būtina atsižvelgti į skolininko ir jo kreditorių teisėtų interesų pusiausvyrą. Esminis skolininkų interesas yra grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, išsaugant orumą, o kreditorių – atgauti skolas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad šių interesų pusiausvyros išsaugojimas, be kita ko, priklauso nuo skolininkui skolos grąžinimo laikotarpiu liekančių pragyventi lėšų ir termino, per kurį jis privalo vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, ilgumo. Jei terminas, teismo nustatytas vykdyti įsipareigojimus, yra labai ilgas ar apskritai neapibrėžtas, jis labai ilgam ar neapibrėžtam laikui atideda asmens grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą, pažeisdamas pirmiau nurodytą interesų pusiausvyrą, todėl negali būti pripažįstamas protingu terminu FABĮ nuostatų kontekste. Dėl to protingo termino nustatymas kiekvienu konkrečiu atveju yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑217‑969/2015). Taigi dėl konkrečiu atveju protingo laikotarpio įsipareigojimams vykdyti nustatymo spręstina vertinant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir siekiant išlaikyti skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą.
  10. Pirmosios instancijos teismas įvertinto tai, kad apeliantės solidarus bendraskolis A. D. dirba ir gauna pajamas, tad iš esmės turi galimybę bent iš dalies padengti solidarią prievolę. Apeliantė teigia, kad bendraskoliui patenkinus kreditoriaus reikalavimą ar jo dalį iš buvusio apeliantės sutuoktinio pajamų, jos mokumui tai neturėtų reikšmės, nes pasikeistų tik kreditorius, t. y. apeliantė liktų skolinga ne bankui, o savo sutuoktiniui.
  11. Vertinant minėtą atskirojo skundo argumentą dėl pareiškėjos įsiskolinimų dydžio kitimo pažymėtina, kad, vadovaujantis CK 6.9 straipsnio 1 dalimi, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Tad pagal bendrąją taisyklę, jeigu kitaip nenumato įstatymai ar sutartis, bendraskolių dalys yra lygios. Tokiu atveju, pareiškėjos bendraskoliui A. D. grąžinus visą įsiskolinimą bankui ir antstolei, solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas pareiškėjai galėtų reikšti reikalavimą dėl įvykdytos prievolės dalies, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai įvertino ir tai, kad visą skolą bankui ir antstolei grąžinusi pareiškėja taip pat įgytų reikalavimo teisę į kitą bendraskolį.
  12. Be to, vertinant pareiškėjos N. D. pajėgumą vykdyti savo įsipareigojimus, būtina atsižvelgti ne tik į įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję, dydį ir turimą turtą, bet būtina įvertinti ir pareiškėjos gaunamas pajamas, galimybes dirbti, pareiškėjos nurodomas pragyvenimui būtinas lėšas. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos šias klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ištyrė ir įvertino.
  13. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodo, kad būtiniesiems jos poreikiams patenkinti reikalinga 350 Eur suma. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjai N. D. 2018-01-08 išduotas verslo liudijimas, pareiškėja 2018-01-08 yra sudariusi paslaugų teikimo sutartį. Minėtoje paslaugų teikimo sutartyje sutarta, kad pareiškėja dirba 8 dienas per mėnesį, sutartyje numatytos paslaugos įvertinos 50 Eur už vieną dieną. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pajamos per mėnesį sudaro 400 Eur. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos duomenis, padarė išvadą, kad pareiškėja, dirbdama pagal verslo liudijimą gali uždirbti didesnes pajamas, sudarančias galimybę pareiškėjai per tam tikrą laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais.
  14. Pirmosios instancijos teismas konkrečiai įvertino penkerių metų laikotarpį ir pažymėjo, kad pareiškėja, dėdama pastangas dirbti ilgesnį laiką, t. y. 16 darbo dienų per mėnesį, galėtų gauti dvigubai didesnį darbo užmokestį ir per minėtą laikotarpį atsiskaityti su kreditoriais. Apeliantė nepateikė motyvų, kad kelių paslaugų teikimo sutarčių sudarymas realiai nebūtų galimas dėl objektyvių aplinkybių. Įvertinus pareiškėjos įsiskolinimų dydį, pareiškėjos pagal kelias paslaugų teikimo sutartis dirbant dvigubai ilgesnį laiką galimas gauti pajamas, pareiškėjos būtiniesiems poreikiams patenkinti nurodytą reikalingą 350 Eur sumą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kas mėnesį liekanti suma iš esmės būtų pakankama kreditorių reikalavimams padengti per penkerių metų laikotarpį. Papildomai pažymėtina, kad, kaip minėta anksčiau, dalis solidarios paskolos galėtų būti padengta ir kito solidaraus skolininko.
  15. Pareiškėja nurodo, kad jos priešpensinis amžius neleidžia tikėtis, kad pareiškėja iš gaunamų pajamų greičiau nei per trejus metus sugebėtų panaikinti savo skolinius įsipareigojimus kreditoriams. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjai šiuo metu yra 58 metai, tad teismo įvertintu laikotarpiu pareiškėja bus darbingo amžiaus. Į bylą nepateikta duomenų, kad pareiškėjos darbingumas būtų apribotas dėl objektyvių priežasčių. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėja yra darbinga.
  16. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo įvertintas laikotarpis, per kurį pareiškėja N. D. objektyviai galėtų padengti skolinius įsipareigojimus, konkrečiu atveju yra protingas ir nepažeidžia skolininkės ir kreditorių interesų pusiausvyros. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pagal esamus duomenis šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėja N. D. yra nemoki FABĮ 2 straipsnio 2 dalies prasme. Nenustačius vienos iš bankroto bylos iškėlimo sąlygų, nėra pagrindo priimti teismo nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).
  17. Dėl esminių atskirojo skundo aspektų ir bylos aplinkybių pasisakyta. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog įstatymo nustatyta teismo pareiga motyvuoti priimtą teismo procesinį spendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; 2010-06-22 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Darytina išvada, kad kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų išsamiau nepasisakytina.
  18. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė byloje esančius įrodymus. Nenustatyta teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai netenkino pareiškėjos N. D. pareiškimo iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, dėl to ji paliktina nepakeista, o pareiškėjos N. D. atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Nutarė

14Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018-01-24 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai