Byla 2A-229-440/2015

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Linos Muchtarovienės, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, išnagrinėjusi ieškovės S. G. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-17-304/2014, pagal ieškovės S. G. patikslintą ieškinį atsakovei I. P., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo ir atsakovės I. P. priešieškinį ieškovei S. G., trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos dėl kelio servituto nustatymo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė S. G. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama žemės sklypui, esančiam ( - ), registruotam N. Ž. vardu, nustatyti 1745 m2 servitutą, leidžiant jai naudotis įvažiavimu į nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, t.y. važiuoti transporto priemonėmis ir varyti gyvulius. Nurodė, kad 2009-01-28 dovanojimo sutartimi Nr. 377 tėvas jai padovanojo žemės sklypą ( - ). Į žemės sklypą patekdavo per N. Ž. nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą jos sutikimu nes kito privažiavimo nebuvo. Atsakovės žemės sklypo plane kelias nėra pažymėtas, tačiau tarpusavio susitarimu visada važiavo per N. Ž. priklausantį sklypą ir jokių nesklandumų nebuvo. Ieškovei priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, skirtas ganykloms nes ji verčiasi žemės ūkio veikla, turi gyvulių bandą, kurią būtina ganyti ir išleisti į pievas kiekvieną dieną. Neturėdama galimybės pasiekti ganyklų patirtų didelius nuostolius. Neturėdama galimybės privažiuoti prie teritorijos negalėtų atlikti ir kitų būtinų darbų. Kilus ginčui dėl važiavimo per atsakovės sklypą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, gavo atsakymą, dėl 1999-07-07 žemės sklypo abrise pažymėto privažiavimo per 10 m griovio pralaidą, nors realiai pralaidos per griovį abrise nurodytoje vietoje nėra. Atsakovei uždraudus važiuoti, nebeturi galimybės privažiuoti į ieškovei priklausantį žemės sklypą, o įrengti privažiavimą kitoje vietoje nėra techninių galimybių ir tai pareikalautų nepagrįstai didelių išlaidų. J. IĮ „Geolinija“ atliko matavimus, pagal kuriuos numatomas 1745 m2 servitutas. Numatomas kelio servitutas eina prie griovio, kuris driekiasi per atsakovės žemės sklypą, pakraštį, kuriuo pati atsakovė naudojasi kaip keliu. Ieškovė nurodė, kad ji sutiktų atsakovei mokėti po 66,6 Lt kasmet, atsižvelgiant į patvirtintą LR Vyriausybės 2004-12-02 Nutarimu Nr. 1541 patvirtintą metodiką. Ieškovė su priešieškiniu nesutiko.

5Atsakovė I. P. priešieškiniu prašė ieškinio netenkinti, priteisti iš ieškovės 10000,00 Lt už naudojimąsi keliu per jos žemę nuo 2009 m. iki 2014 m., 5 procentų procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės nurodyta pralaida per griovį buvo, tikėtina, kad pati ieškovė ar jos tėvas pralaidą per griovį panaikino, tuo pablogindami patekimą į savo žemės sklypą. Atkūrus pralaidą per griovį, ieškovė galėtų tiesiai patekti į jai priklausantį žemės sklypą. Įrodymų, kad nėra techninių galimybių įrengti įvažiavimą į žemės sklypą kitoje vietoje, ieškovė nepateikė. Ieškovės norima kelio servituto vieta varžys naudojimąsi jos žemės sklypu. Ieškovė nuo 2009 m. neatlygintinai naudojasi jai priklausančiu žemės sklypu, todėl turėtų atlyginti už naudojimąsi keliu. Atsakovė su patikslintu ieškiniu nesutiko.

6Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas nurodė, kad teismo sprendimu turėtų būti pasisakyta, ar servitutas atlygintinas ar ne, jeigu nustatoma prievolė mokėti kompensaciją, tai turi būti pasisakyta dėl kompensacijos rūšies, dydžio ir jos mokėjimo sąlygų. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, kad melioracijos griovys yra apie 8 m. pločio, gylis apie 1,50 m. pralaidos plotis turėtų būti nuo 6 iki 8 metrų, pasidomėjus specialistų buvo nurodyta, kad pralaidos per griovį kitoje vietoje įrengimas vien be projekto, kuris yra būtinas, kainuotų mažiausiai 30000,00 Lt, todėl konkrečiu atveju tikslinga spręsti servituto nustatymo klausimą abiems šalims randant kompromisą, taikų sprendimo būdą. Pažymėjo kad melioracijos griovys yra inventorizuotas, įregistruotas Telšių rajono savivaldybės administracijai, todėl be konkrečių projektinių sprendimų negalimi jokie darbai, be to konkretūs darbai turi atitikti techninius reikalavimus.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė žemės sklypui, unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ), registruotam atsakovės N. Ž. vardu, 1745 m2 ploto kelio servitutą leidžiantį ieškovei S. G. naudotis įvažiavimu, t. y. važiuoti transporto priemonėms ir varyti gyvulius į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą unikalus, Nr. ( - ), esantį ( - ). Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino iš dalies. Ieškovei S. G. nustatė prievolę mokėti kompensaciją po 800,00 Lt (metinę įmoką), kasmet iki gruodžio 1 d., atsakovei I. P., dėl 1745 m2 ploto kelio servituto nustatymo per žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), registruotą atsakovės N. Ž. vardu. Likusioje dalyje priešieškinį atmetė. Teismas įvertinęs byloje pateiktus dokumentus, faktines aplinkybes nustatytas išvažiuojamajame teismo posėdyje, sprendė, kad ieškovė neturi realių galimybių už protingą kainą pasidaryti privažiavimo į savo žemės valdą, todėl reikalinga nustatyti servitutą per atsakovei priklausančią žemės valdą. Teismo nuomone ieškovės nurodyta kompensacija dėl žemės naudojimosi paskirties atsakovei praradimo 66,6 Lt yra nereali ir nėra teisinga, o atsakovės reikalavimas priteisti 10000,00 Lt kompensaciją atsakovės naudai nuo 2009 m. iki 2014 m. yra nepagrįstas, nes N. Ž. sutikimu ir be kompensacijos, ieškovei buvo leidžiama naudotis ginčo objektu – keliuku vedančiu į ieškovei priklausantį žemės sklypą. Teismo nuomone, konkrečiu atveju nuostoliai dėl žemės ūkio paskirties žemėje sunaikinamų žemės ūkio naudmenų ir pasėlių galėtų būti apskaičiuojami pagal analogiją taikant teisės aktų, reglamentuojančių nuostolių, patiriamų nustatant servitutą administraciniu aktu, nuostatas, t. y. Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (toliau – metodika), nuostatas. Teismo išvažiuojamajame posėdyje nustatyta, kad pralaidos per griovį abrise nurodytoje vietoje nėra, o į savo žemės sklypą ieškovė patekdavo per N. Ž. sklypą, kurio kadastro Nr. ( - ). Iš N. Ž. 2012-07-28 prašymo - sutikimo Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriui teismas nustatė, jog ji sutiko, kad per sklypą Nr. 10 būtų pravažiuojama į sklypą Nr. 32. Ieškovė ir toliau pageidauja važinėti minėtu N. Ž. sklype kadastro Nr. ( - ) esančiu keliuku, kuris žemės sklypo plane ir abrise nėra nurodytas. Teismas vertino, kad atsakovės asmenine nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir naudojamas ganykloms, šienavimui (šiaudų pardavimui), kelio servituto nustatymas sumažins atsakovei priklausančios ganyklos (pievos) plotą 1745 m2. Be to, ieškovės interesais važiuojantys sunkiasvoriai traktoriai su įvairiais padargais, priekabomis, gadins atsakovei priklausančią žemės dangą. Teismas įvertinęs, kad atsakovei pasidaryti, t. y. atsistatyti buvusią pralaidą kainuotų ne mažiau kaip 30000,00 Lt vien be projekto paruošimo, todėl siekdamas ieškovės ir atsakovės teisių ir pareigų pusiausvyros, sprendė, kad reikalinga per atsakovei priklausantį žemės sklypą Nr. ( - ), esantį ( - ), nustatyti 1745 m2 ploto kelio servitutą, leidžiant ieškovei naudotis įvažiavimu į jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą Nr. ( - ), t. y. važiuoti transporto priemonėms ir varyti gyvulius. O ieškovei S. G. nustatyti prievolę mokėti kompensaciją atsakovei I. P. kiekvienais metais iki gruodžio 1 d. sumokant po 800,00 Lt.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovė S. G. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimo dalį dėl kompensacijos už naudojimąsi kelio servitutu nustatymo, i ir jai, ieškovei S. G., nustatyti prievolę sumokėti vienkartinę kompensaciją 800,00 Lt, arba po 66,60 Lt (metinę įmoką), kasmet iki gruodžio 1 d., atsakovei I. P., dėl 1745 m2 ploto kelio servituto nustatymo per žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). Priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios instancijos teisme ir paduodant apeliacinį skundą.

11Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

121. Ieškovė mano, kad ši teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota ir nepagrįsta jokiais įrodymais, o teismo išvados prieštarauja teismų praktikai, teisingumo ir protingumo principams. Nurodė, kad reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad atsakovė yra N. Ž. teisių perėmėja. Ji pati tarnaujančiu daiktu nesinaudoja, žemės ūkio gamyba neužsiima. Su N. Ž. vyko derybos ir jeigu ji būtų buvusi gyva, mano, kad ginčą būtų išsprendę taikiai. Teismas padarė teisingą išvadą kad kelio servituto nustatymas per atsakovei priklausantį žemės sklypą yra objektyviai būtinas ir servituto plotą patvirtino pagal ieškovės pateiktą projektą. Teismui nagrinėjant klausimą dėl servituto atlygintinumo, manė, kad šiuo atveju servitutas turėtų būti neatlygintinis, nes jos kaltės dėl to, kad ji neturi privažiavimo prie jai priklausančio žemės sklypo, nėra. Tai žemėtvarkos institucijų kaltė, nes priimant administracinius teisės aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, turėjo būti išspręstas ir servituto nustatymo klausimas. Be to, buvusi savininkė ieškovei leido naudotis pravažiavimu per jos sklypą neatlygintinai. Nors teismas ir nurodė, kad yra LR Vyriausybės nutarimu patvirtinta metodika, tačiau spręsdamas klausimą dėl kompensacijos dydžio, ja nesivadovavo ir jos nuostatų netaikė. Jos pasiūlyta kompensacijos suma (66,60 Lt) kaip tik ir buvo paskaičiuota pagal šią metodiką, todėl ieškovės nuomone, yra protinga ir teisinga, atsižvelgiant į metodikoje nurodytus vertinimo kriterijus. Teismas šią sumą nurodė, kaip nerealią, tačiau jokių kitų argumentų tokiam teiginiui pagrįsti nepateikė, mano, kad suma nustatyta teismo nuožiūra nesivadovaujant jokiais kriterijais ir metodikomis. Ši teismo sprendimo dalis yra nepagrįsta ir nemotyvuota. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl galimų nuostolių dydžio, t.y. nepateikė jokio žemės sklypo vertinimo, jo vertės sumažėjimo nustačius kelio servitutą, o tik nurodė, kad kompensacija už kelio servituto nustatymą neturi būti mažesnė kaip 10000,00 Lt. Nurodė, kad faktiškai 1745 m2 plotas nėra tik jos interesais suformuotas servitutinis kelias, o buvo suformuotas buvusios sklypo savininkės, jos pačios ir dabartinės savininkės (atsakovės) interesais. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 16,8659 ha ploto žemės sklypas, todėl jos realiai naudojamas kelio plotas nėra reikšmingi naudojamos nuosavybės sumažėjimui. Teismo šios aplinkybės tinkamai nebuvo įvertintos ir nustatant kompensacijos dydį į jas teismo sprendime nebuvo atsižvelgta.

13Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė I. P. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, kad teismas tinkamai nustatė servituto atlygintinumo dydį, nepažeidė nei materialinės, nes procesinių teisės normų. Atsakovės manymu apeliantės skundas yra nepagrįstas ir traktuotinas kaip piktnaudžiavimas teise, atsižvelgiant į LR CPK 95 straipsnio 1 dalies numatytus piktnaudžiavimo atvejus: nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio ar kasacinio skundo, prašymo atnaujinti procesą, kito procesinio dokumento) pareiškimas arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir spendimą.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas netenkintinas.

16Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, remdamasi ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

17Vadovaujantis LR CK 4.111 straipsnio 1 dalimi, servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Nustatant servitutą apribojimai taikomi atsakovo nuosavybės teisėms. Servitutas gali būti nustatomas įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais. Pagal LR CK 4.126 straipsnio 1 dalį servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl servituto nustatymo, reikalinga įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, sprendžiant su servituto nustatymu susijusius klausimus, būtina siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros, kad nebūtų be pakankamo pagrindo varžoma nuosavybės teisė ir vienam asmeniui kilusios problemos nebūtų sprendžiamos kito asmens teisių sąskaita. Atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą, jos ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, todėl nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis nustatyti servitutą, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012). Taigi ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, jog asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2012).

18Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, jog servituto nustatymas ieškovei yra būtinas, nes ji turi turėti privažiavimą prie jai nuosavybės teise priklausančio sklypo. Byloje kilo ginčas dėl servituto atlygintinumo, teismo priteistos atsakovei sumos dėl ieškovės naudojimosi keliu per atsakovei priklausantį žemės sklypą. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimo dalimi dėl prievolės mokėti kompensaciją atsakovei I. P. kiekvienais metais iki gruodžio 1 d. sumokant po 800,00 Lt. Prašo ieškovei S. G. nustatyti prievolę sumokėti atsakovei vienkartinę kompensaciją 800,00 Lt, arba po 66,60 Lt (metinę įmoką), kasmet iki gruodžio 1 d.

19Bylos duomenimis ieškovei nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas ( - ) (5 b. l.). NŽT prie ŽŪM Telšių skyrius 2013-01-25 rašte nurodė, kad realiai 1999-07-07 žemės sklypo abrise pažymėto privažiavimo per 10 m griovio pralaidą, nors realiai pralaidos per griovį abrise nurodytoje vietoje nėra. Taip pat N. Ž. žemės sklypo plane ir abrise keliukas ( išvažinėta ganyklos teritorija) nėra nurodytas. Ieškovei pasiūlyta spręsti taikiai, arba kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo (6 b. l.). Iš 2013-02-06 pareiškimo matyti, kad ieškovė siūlė atsakovei N. Ž. notarine tvarka pasirašyti kelio servituto nustatymo sutartį (7, 8 b. l.). Byloje pateiktas Servitutinio žemės sklypo planas ( b.l. 9,10,24,25). Pateikti ieškovės duomenys dėl gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašo (11 b. l.). N. Ž. 2012-07-28 prašymu sutiko leisti pravažiuoti per sklypą Nr. 10 į sklypą Nr. 32 (55 b. l.). N. Ž. žemės sklypui žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktu nustatytos ribos (56-59 b. l.). N. Ž. mirė 2013-09-27, ką patvirtina byloje pateiktas mirties liudijimas (67 b. l.). 2013-10-01 notarės pažymoje nurodoma, kad N. Ž. įstatyminė įpėdinė dukra I. P. priėmė palikimą 2013-10-01 paduodama pareiškimą dėl paveldėjimo (68-70, 71,78 b. l.). Telšių rajono savivaldybės 2014-04-24 sprendimu Nr. T1-107 nustatytas valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifas (101 b. l.). IĮ „Geolinija“ vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo aktu apskaičiavo, kad žemės sklypo Nr. ( - ), nuostolius, patirtus dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo, pagal metodiką sudaro 66,6 Lt (102, 103 b. l.). Išvažiuojamojo teismo posėdžio metu dalyvaujant šalims, trečiajam asmeniui buvo nuvykta į vietą, apžiūrėtas privažiavimo kelias į ieškovei priklausantį žemės sklypą pagal kanalą. Surašytas 2014-09-24 Vietos apžiūros protokolas ( 114 b.l.).

20Apeliantė nurodė, kad teismui nagrinėjant klausimą dėl servituto atlygintinumo, manė, kad šiuo atveju servitutas turėtų būti neatlygintinis, nes jos kaltės dėl to, kad ji neturi privažiavimo prie jai priklausančio žemės sklypo, nėra, be to ji iki kilusio konflikto visą laiką naudojosi neatlygintinai, nes buvusi savininkė ieškovei leido naudotis pravažiavimu per jos sklypą neatlygintinai. Apeliantė nurodė, kad teismas spręsdamas dėl kompensacijos dydžio nesivadovavo LR Vyriausybės nutarimu patvirtinta metodika, nes jos pasiūlyta kompensacijos suma (66,60 Lt) kaip tik ir buvo paskaičiuota pagal šią metodiką todėl ieškovės nuomone, yra protinga ir teisinga, atsižvelgiant į metodikoje nurodytus vertinimo kriterijus. Nurodė, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų dėl galimų nuostolių dydžio. Ieškovės manymu atsakovei nuosavybės teise priklauso 16,8659 ha ploto žemės sklypas, todėl jos realiai naudojamas kelio plotas nėra reikšmingi naudojamos nuosavybės sumažėjimui. Bylos duomenimis iš esmės ieškovė nesutikdama mokėti didesnės sumos savo argumentus apeliacinio teismo vertinimu motyvuoja tuo, kad anksčiau galėjo naudotis privažiavimu neatlygintinai ir, kad jos naudojimasis realiai jokios žalos atsakovei nedaro. Apeliacinio teismo vertinimu nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais. Bylos duomenimis nustatyta, kad konkrečiu atveju atskiro kelio privažiavimui nėra suformuota, kalbama apie keliuką, išvažinėtą ganyklos teritoriją, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovei, kaip teisių perėmėjai ir kuriuo ieškovė patenka į jai priklausantį sklypą. Sutiktina, kad dėl konkrečių aplinkybių ieškovė patiria nepatogumų, jos galimybės patekti į sklypą yra varžomos, tačiau prioritetas teiktinas atsakovės teisių suvaržymui, atsižvelgiant į nuosavybės teisės svarbą. Kaip minėta nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims, ir dažnai nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito (tarnaujančiojo daikto) savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad savininkas (valdytojas), siekiantis nustatyti servitutą, nori naudotis svetimu daiktu, nes jam taip yra naudingiau ar patogiau. Pareiga pagrįsti prašomo nustatyti kelio servituto būtinumą priklauso ieškovei. Taip pat vadovaujantis protingumo teisingumo sąžiningumo principais iniciatyva dėl servituto atlygintinumo priklausytų ieškovei.

21Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konstitucijos ir įstatymo nuostatas dėl savininko teisių ribojimo, yra nurodęs, kad sprendžiant dėl savininko teisių suvaržymo ribų nustatymo, būtina laikytis Konstitucijos reikalavimo, garantuojančio savininko nuosavybės teisių apsaugą, atsižvelgiant į būtinumo ir proporcingumo reikalavimus. Taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad visais atvejais servituto teisė yra mažesnė už savininko teises (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2009).

22Servituto atlygintinumo klausimas yra vienas esminių sprendžiant dėl servituto nustatymo (LR CK 4.129 straipsnis), procesinė pareiga teikti atlyginimo pasiūlymą tenka ieškovei. Pažymėtina, kad LR CK 4.129 straipsnyje įtvirtinta tarnaujančiojo daikto savininko teisė reikalauti atlyginti dėl servituto nustatymo atsiradusius nuostolius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad servituto atlygintinumo klausimą racionalu išspręsti nustatant servitutą. Tai gali turėti reikšmės sprendžiant dėl servituto būtinumo, nes atlyginimo dydis ir galimi kitam savininkui daromi nuostoliai dėl suvaržymų gali būti tokie, kad verstų ieškoti kitų naudojimosi svetimu daiktu būdų (pavyzdžiui, sutarčių sudarymas) ar net visiškai kitų susidariusios situacijos sprendimų (pavyzdžiui, turto išpirkimas, mainymas ar nuostolių padengimas kitu turtu, turto paėmimas valstybės ar visuomenės poreikiams teisingai atlyginant), kad iš anksto būtų pasirūpinta galimų savininko nuostolių atlyginimu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose taip pat nurodoma, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Teismo sprendimu nustačius servitutą ir neišsprendus jo atlygintinumo klausimo tarnaujančiojo daikto savininkas nepraranda teisės reikalauti kompensacijos, ši jo teisė gali būti įgyvendinta šalių tarpusavio susitarimu ar apginta teismo sprendimu atskiroje byloje, tačiau pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismo sprendimu nustatant servitutą tikslinga išspręsti jo atlygintinumo tarnaujančiojo daikto savininkui klausimą, taip užtikrinant bendrųjų civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, siekio kuo greičiau atkurti teisinę taiką principų įgyvendinimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad kai viena šalių siekia servituto nustatymo kuo mažesnėmis jai sąnaudomis iš kelių galimų variantų, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius LR CK 4.129 straipsnio pagrindu. Civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumo principas. Tai reiškia, kad įgydama naudos viena šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Taigi procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012).

23Bylos duomenimis, teismas ne kartą siūlė šalims rasti kompromisą, taikiai spręsti iškilusį ginčą. Tačiau, kaip minėta ieškovė nesutiko daugiau mokėti nei jos nurodyta suma 66,60 Lt. Nors iš teismo posėdžio įrašo galima spręsti, kad buvo pasiūliusi atsakovei sumokėti vienkartinę 1000,00 Lt sumą, sprendė ir dėl 2000,00 Lt sumos sumokėjimo, tačiau atsakovė nesutiko, o vėliau ieškovė paaiškino, kad ji dėl bylinėjimosi patyrė daug išlaidų. Atsakovė nurodė, kad jos teisės yra ribojamos ir varžomos, iš esmės ji neprieštarauja, kad ieškovė naudotųsi keliuku jos žemėje, tačiau turi teisingai jai atlyginti, nes atsakovės teisės ribojamos, ji netenka galimybės naudoti žemę pagal paskirtį ir kita. Sutiktų su 1000,00 Lt suma sumokama kasmet. Arba ieškovė norėdama per konkrečią vietą važiuoti galėtų jai kompensuoti jai priklausančio žemės sklypo dalimi. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovas nurodė, kad konkrečiu atveju atsižvelgiant į tai, kad melioracijos griovys yra apie 8 m. pločio, gylis apie 1,50 m. pralaidos plotis turėtų būti nuo 6 iki 8 metrų, pasidomėjus specialistų buvo nurodyta, kad pralaidos per griovį kitoje vietoje įrengimas vien be projekto, kuris yra būtinas, kainuotų mažiausiai 30000,00 Lt, todėl konkrečiu atveju tikslinga spręsti servituto nustatymo klausimą abiems šalims randant kompromisą, taikų sprendimo būdą. Pažymėjo kad melioracijos griovys yra inventorizuotas, įregistruotas Telšių rajono savivaldybės administracijai, todėl be konkrečių projektinių sprendimų negalimi jokie darbai, be to konkretūs darbai turi atitikti techninius reikalavimus.

24Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (LR CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas savo išvadas privalo pagrįsti procesiniame įstatyme suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių tvarka. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos LR CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl LR CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2013).

25Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus, faktines aplinkybes išvažiuojamajame teismo posėdyje, vertino, kad atsakovės asmenine nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties ir naudojamas ganykloms, šienavimui (šiaudų pardavimui), kelio servituto nustatymas sumažins atsakovei priklausančios ganyklos (pievos) plotą 1745 m2. Atsižvelgė į tai, kad ieškovės interesais važiuojantys sunkiasvoriai traktoriai su įvairiais padargais, priekabomis, gadins atsakovei priklausančią žemės dangą, į kitas aplinkybes ir nusprendė ieškovei S. G. nustatyti prievolę mokėti kompensaciją atsakovei I. P. kiekvienais metais iki gruodžio 1 d. sumokant po 800,00 Lt. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė siekė, kad galėtų naudotis sklypu neatlygintinai arba kuo mažiausiomis sąnaudomis, iš esmės nesutikdama su atsakovės argumentais, ji neteikė į bylą papildomų duomenų, kurie paneigtų atsakovės argumentus, kad atsakovės prašoma suma yra neproporcinga, neatitinkanti faktinių aplinkybių ir kita. Taip pat pažymėtina, kad nors atsakovė ir nepateikė byloje konkrečių duomenų dėl jos prašomos priteisti kompensacijos dydžio, neatliko konkrečių skaičiavimų, vertinimų, tačiau atsižvelgiant į konkrečias šios bylos faktines aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, kad teismo nustatyta suma yra neadekvati, neprotingai didelė, kad pažeidžia teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus.

26Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl kompensacijos dydžio siekia, kad būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo išvados atitinka byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantė šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27Dėl atsakovės argumentų, ieškovės piktnaudžiavimo procesu pažymėtina, kad pagal LR CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).Teismų praktikoje pripažįstama, kad aiškiai nepagrįsto ieškinio pareiškimas gali būti konstatuotas tada, kai ieškinys pateikiamas ne siekiant apginti pažeistą teisę, o sukelti atsakovui rūpesčių. LR CPK 95 straipsnyje nurodomas nesąžiningumas reiškia asmens, paduodančio nepagrįstą ieškinį, suvokimą, jog ieškinys iš tiesų yra nepagrįstas, o jis neturi teisės reikalauti ginti jo teises, nes jos realiai nebuvo pažeistos. Šiuo atveju esminę reikšmę turi subjektinė šio suvokimo pusė, tai yra būtina nustatyti, kad ieškovas pats suvokė ar turėjo suvokti, jog ieškinys nepagrįstas, o reikalavimas neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. gegužės 16 d. nutartis c. b. Nr. 2A-170/2006). Konkrečiu atveju atsižvelgiant į bylos aplinkybes ieškovės teisių įgyvendinimas negali būti laikomas piktnaudžiavimu procesu.

28Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikęs materialinės teisės normas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

29Išsprendus bylą iš esmės panaikintinos 2013-08-22 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuriomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovei N. Ž. uždrausta atlikti veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žala, išardant ar kitaip pakeičiant kelio, einančio per jai priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. 7845/0003:0010, kuriuo ieškovė S. G. patenka į jai nuosavybės teise priklausantį 9,0500 ha žemės sklypą, paskirtį ( LR CPK 150 straipsnis ).

30Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės apeliacinį skundą, apeliantei neatlyginamos ir nepriteisiamos. (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

31Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

32Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33Panaikinti 2013-08-22 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonės, kuriomis iki teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovei N. Ž., asmens kodas ( - ) uždrausta atlikti veiksmus, dėl kurių gali atsirasti žala, išardant ar kitaip pakeičiant kelio, einančio per jai priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. ( - ), kuriuo ieškovė S. G. patenka į jai nuosavybės teise priklausantį 9,0500 ha žemės sklypą, paskirtį.

34Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

35Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims, trečiajam asmeniui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė S. G. kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu prašydama žemės... 5. Atsakovė I. P. priešieškiniu prašė ieškinio netenkinti, priteisti iš... 6. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Telšių rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovė S. G. prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės... 11. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 12. 1. Ieškovė mano, kad ši teismo sprendimo dalis yra nemotyvuota ir... 13. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė I. P. prašo ieškovės... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Apeliacinis skundas netenkintinas. ... 16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 17. Vadovaujantis LR CK 4.111 straipsnio 1 dalimi, servitutas – tai teisė į... 18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pripažino, jog servituto... 19. Bylos duomenimis ieškovei nuosavybės teise įregistruotas žemės sklypas ( -... 20. Apeliantė nurodė, kad teismui nagrinėjant klausimą dėl servituto... 21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Konstitucijos ir įstatymo... 22. Servituto atlygintinumo klausimas yra vienas esminių sprendžiant dėl... 23. Bylos duomenimis, teismas ne kartą siūlė šalims rasti kompromisą, taikiai... 24. Teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas –... 25. Pirmosios instancijos teismas įvertino byloje esančius įrodymus, faktines... 26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apeliantė nesutikdama su teismo... 27. Dėl atsakovės argumentų, ieškovės piktnaudžiavimo procesu pažymėtina,... 28. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija... 29. Išsprendus bylą iš esmės panaikintinos 2013-08-22 Telšių rajono... 30. Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės apeliacinį skundą, apeliantei... 31. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 32. Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. sprendimą palikti... 33. Panaikinti 2013-08-22 Telšių rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas... 34. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 35. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti bylos šalims, trečiajam asmeniui....