Byla 3K-3-94/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Natūralios sultys“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Varta“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Natūralios sultys“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir palūkanų priteisimo. Trečiasis asmuo byloje – Maxima LT, UAB.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia UAB „Varta“ ir atsakovo UAB „Natūralios sultys“ 2007 m. birželio 1 d. sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį CK 6.66 straipsnio pagrindu kaip pažeidžiančią kitų ieškovo kreditorių teises, taikyti restituciją – priteisti iš atsakovo 936 579,25 Lt, priteisti 6 proc. dydžio metines palūkanas už nurodytą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už be pagrindo įgytą 936 579,25 Lt sumą, skaičiuojant nuo 2007 m. birželio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Byloje nustatyta, kad dėl skolininko UAB „Varta“ vėlavimų atsiskaityti už prekes kreditoriui UAB „Natūralios sultys“ šio iniciatyva 2007 m. birželio 1 d. šalys sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria sutarta, kad skolininkas UAB „Varta“ perleidžia kreditoriui UAB „Natūralios sultys“ reikalavimo teisę į Maxima LT, UAB, turimą pagal UAB „Varta“ ir Maxima LT, UAB tiekimo sutartį. Kreditoriui perleista reikalavimo teisė į 936 579,25 Lt. Atlygindamas už šia sutartimi perleistą reikalavimą, UAB „Natūralios sultys“ įskaitė UAB „Varta“ 936 579,25 Lt skolą. Po įskaitymo UAB „Varta“ skola kreditoriui liko 768 718,56 Lt. 2007 m. birželio 6 d. nutartimi UAB „Varta“ iškelta bankroto byla.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

7Šiaulių apygardos teismas 2009 m. balandžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ginčijamas sandoris buvo sudarytas iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui, kai Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas draudimas vykdyti finansines prievoles ieškovui dar nebuvo taikomas. Įrodymų, kad atsakovas buvo nesąžiningas, nes sudarydamas ginčo sutartį žinojo apie UAB „Varta“ įsipareigojimus kitiems kreditoriams, kad po šio sandorio sudarymo UAB „Varta“ taps nemoki, nepateikta, tokią prielaidą paneigia įrodymai, patvirtinantys, kad atsakovas ir po reikalavimo perleidimo sutarties pasirašymo tiekė prekes ieškovui. UAB „Natūralios sultys“ iš UAB „Varta“ po bankroto bylos iškėlimo lėšų negavo, todėl teismas sprendė, kad ieškinys nepagrįstas.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimu Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują – ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Natūralios sultys“ ir UAB „Varta“ 2007 m. birželio 1 d. reikalavimo perleidimo sutartį; taikė restituciją ir priteisė BUAB „Varta“ iš UAB „Natūralios sultys“ 936 579,25 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2008 m. sausio 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

9Teisėjų kolegija nurodė, kad UAB „Varta“ 2007 m. gegužės 31 d. atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pripažino, jog jos turtinė padėtis sunki, ji buvo faktiškai nemoki. Ieškovas buvo skolingas ne tik atsakovui, bet ir kitiems kreditoriams, o neišvengiamos pareigos sudaryti reikalavimo perleidimo sandorį su atsakovu nebuvo. UAB „Natūralios sultys“ 2007 m. gegužės 3 d. pranešimu bendrovei „Varta“ nurodė, kad dėl šios vėlavimo atsiskaityti, siekiant pratęsti bendradarbiavimą, susitarta su Maxima LT, UAB sudaryti trišalį UAB „Varta“, UAB „Natūralios sultys“ ir Maxima LT, UAB susitarimą, kurio pagrindu Maxima LT, UAB piniginę prievolę įvykdys ne ieškovui, bet atsakovui. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovas ir atsakovas, sudarydami ginčijamą sutartį, buvo nesąžiningi. Atsakovas žinojo apie sunkią ieškovo finansinę padėtį, tačiau, nepaisydamas kitų kreditorių interesų, sudarė ginčo sandorį. Sąžiningas įgijėjas privalo jam prieinamomis priemonėmis pasidomėti, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai, kad atsakovas ir po reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo tiekė prekes UAB „Varta“, nepatvirtina, jog jis buvo sąžininga ginčijamo sandorio šalis, nes 2007 m. gegužės 29 d. raštu nuo 2007 m. gegužės 31 d. tiekimo sutartis jau buvo nutraukta, prekės pateiktos po sutarties nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo. Pagal Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnį, kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi nurodyta eilės tvarka. Šios nuostatos ginčijama sutartimi buvo pažeistos. Teismas pažymėjo, kad ieškinį tenkinant pagal actio Pauliana instituto nuostatas, taikytina restitucija, o nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo nuostatos netaikytos, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovo prašomų 5 proc. dydžio metinių palūkanų.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu atsakovas bankrutuojanti UAB „Natūralios sultys“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 1 d. sprendimą bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Kasatorius savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

121. Ginčijant sandorį actio Pauliana pagrindu, teismas turi nustatyti, ar sutarties sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais. Šioje byloje nėra įrodymų, patvirtinančių tokią ginčo sandorio įtaką ieškovui ir kreditorių interesams.

132. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB „Natūralios sultys“ 2007 m. gegužės 3 d. pranešimą bendrovei „Varta“, padarė išvadą, kad atsakovas, sudarydamas ginčo sandorį, buvo nesąžiningas, nes žinojo apie ieškovo finansinius sunkumus, ir kad ginčo sandoriu bus pažeistos kitų kreditorių teisės. Tokia išvada nepagrįsta, nes žinojimas apie ieškovo vėlavimą atsiskaityti nereiškia žinojimo apie sunkią jo finansinę padėtį ir kitų kreditorių egzistavimą. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo yra sąžiningas, kol neįrodyta kitaip. CK 6.67 straipsnyje nurodytų nesąžiningumo prezumpcijos taikymo pagrindų byloje nenustatyta.

14Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti ir paskirti baudą bankrutuojančios UAB „Natūralios sultys“ vadovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Ieškovas savo prašymą grindžia šiais argumentais:

151. Byloje nustatyta, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu ieškovas jau buvo faktiškai nemokus, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą padaryti išvadą, kad ginčijamo sandorio pagrindu ieškovas neteko lėšų, kurios turėjo būti skiriamos kreditoriams Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka ir eiliškumu, t. y. kitų kreditorių teisės buvo pažeistos.

162. Pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas sandorio šalis laikoma nesąžininga, jei sudarydama sandorį žinojo arba turėjo žinoti, kad šis pažeidžia kreditorių teises. Turėjimas žinoti aiškinamas kaip pareiga veikti aktyviai ir prieinamomis priemonėmis pasidomėti apie galimus sandorio padarinius. Nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Atsakovas nesiėmė nurodytų priemonių, todėl jis negali būti pripažįstamas sąžiningu.

173. Ieškovo nuomone, kasatorius, pareikšdamas prašymą kasaciniame teisme sustabdyti skundžiamo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, siekė, kad ieškovas negalėtų pareikšti reikalavimų BUAB „Natūralios sultys“ bankroto byloje, iškeltoje 2009 m. gruodžio 31 d., t. y. piktnaudžiavo procesu, todėl jis pagal CPK 95 straipsnį baustinas bauda.

18Teisėjų kolegija

konstatuoja:

19IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

20Kasatorius, nesutikdamas su skundžiamu teismo sprendimu, kelia klausimus dėl actio Pauliana reglamentuojančių teisės normų, nustatančių šalių nesąžiningumą ir kreditorių teisių bei interesų pažeidimą kaip šio instituto taikymo sąlygas, aiškinimo ir taikymo.

21Dėl kreditorių teisių ir interesų pažeidimo ginčijamu sandoriu

22Actio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Šio instituto paskirtis - užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Litimpeks bankas“ v. UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt; bylos Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., Z. M., bylos Nr. 3K-3-424/2003).

23Taigi actio Pauliana pagrindu gali būti ginčijamas tik toks sandoris, kuris pažeidžia kreditoriaus interesus ir teises. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčijamu reikalavimo perleidimo sandoriu buvo pažeistos kitų UAB „Varta“ kreditorių teisės. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad sudarant ginčijamą reikalavimo perleidimo sandorį UAB „Varta“ buvo faktiškai nemoki, turėjo kitiems kreditoriams neįvykdytų piniginių prievolių, kurių vykdymo terminas jau buvo suėjęs. Sudarius ginčijamą sandorį buvo sumažintos kitų kreditorių galimybės visiškai ar iš dalies patenkinti savo finansinius reikalavimus. Ginčijamo sandorio pagrindu iš dalies atsiskaičius su UAB „Natūralios sultys”, jai buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė prieš kitus kreditorius, pažeidžiant Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytą mokėjimų tvarką, kuri pagal nurodytą teisės normą buvo privaloma, kai mokėtojas visiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų. Sudarydama tokį sandorį UAB „Varta” neteko lėšų, kurios galėjo būti panaudotos visų kreditorių reikalavimams patenkinti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo šias aplinkybes ir padarė išvadą apie kreditorių teisių pažeidimą, įvertinęs ginčo sandorio sudarymo aplinkybes, nustatęs skolininko kreditorius ir remdamasis skolininko paaiškinimu jo 2007 m. gegužės 31 d. atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, kuriame nurodyta, kad įmonės turtinė padėtis sunki, patiriami finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio, įmonės veiklos tęsimas lemtų jos nuostolių ir skolų kreditoriams didėjimą.

24Kasatoriaus nuomone, teigti apie kreditorių teisių pažeidimą ir ginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, jei įrodyta, jog toks sandoris lemia įmonės negalėjimą iš dalies ar visiškai atsiskaityti su kreditoriais. Teisėjų kolegija nesutinka su kasatoriaus pozicija, kad tik jo įvardyta situacija sudaro pagrindą ginti kreditorių teises ir teisėtus interesus pagal actio Pauliana nuostatas.

25CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: dėl sandorio skolininkas tampa nemokus; skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Taigi šis sąrašas nėra baigtinis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kokiais dar atvejais sandoris gali būti laikomas pažeidžiančiu kreditoriaus interesus ir teises: sandoris, kuriuo sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, apimtis ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti; sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Disca Baltica“ v. UAB „Panevėžio balsas“, bylos Nr. 3K-3-420/2005; 2006 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. R. ir kt. v. J. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-191/2006). Teismas kiekvienoje byloje, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, ar konkrečiu skolininko sudarytu sandoriu buvo pažeisti kreditoriaus interesai ir teisės. Taigi kreditorių teisių ir interesų pažeidimu, sudarančiu pagrindą sandorį ginčyti reiškiant Pauliano ieškinį laikomi ne tik kasatoriaus nurodytus padarinius sukeliantys, bet ir kitaip kreditoriaus teises ir interesus pažeidžiantys sandoriai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visada yra įmanoma nustatyti, ar konkretaus sandorio sudarymas lems įmonės negalėjimą atsiskaityti su kreditoriais. Tai priklauso nuo daugelio kintančių aplinkybių, pavyzdžiui, įmonės turto likvidumo, jos skolininkų atsiskaitymo. Dėl to iki įmonės likvidavimo pabaigos gali būti neįmanoma įrodyti, kad konkretus sandoris sukels negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais padarinius. Pažymėtina, kad ilgai trunkantis piniginės prievolės nevykdymas kreditoriams dėl to, kad skolininkas, turėdamas finansinių sunkumų, suteikia pirmenybę vienam kreditoriui ir atsiskaito tik su juo, taip pat pažeidžia kitų kreditorių teises ir interesus bei gali sukelti sunkius padarinius. Jeigu dėl sandorio su vienu kreditoriumi atsiskaitymas su kitais kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau arba atsiskaitymo galimybės apskritai sumažėja, negalėdami naudotis jiems priklausančiomis gauti lėšomis, kreditoriai patiria nuostolių, tokie skolininko veiksmai gali lemti jų nemokumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, nustatęs, jog sudarydama ginčijamą reikalavimo perleidimo sandorį UAB „Varta“ buvo faktiškai nemoki, turėjo kitiems kreditoriams neįvykdytų piniginių prievolių, kurių vykdymo terminas jau buvo suėjęs, suteikė pirmenybę pasirinktam kreditoriui prieš kitus, apeliacinės instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad šiuo sandoriu buvo pažeistos kitų UAB „Varta“ kreditorių teisės. Tokia išvada atitinka suformuotą CK 6.66 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką.

26Dėl ginčo sandorio šalių sąžiningumo

27Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šią teisės normą ir pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Verslininko statusas sustiprina reikalavimą sandorio šaliai domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. T. S., A. I. ir kt., bylos Nr. 3K-3-898/2002; 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v. A. P. individuali įmonė ,,Altana“, bylos Nr. 3K-3-168/2007). Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006).

28Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kasatoriaus 2007 m. gegužės 3 d. pranešimą skolininkui, kuriame nurodoma apie vėlavimus atsiskaityti, šio pranešimo pateikimo momentą ir aplinkybes, padarė išvadą, kad kasatoriui turėjo būti žinoma apie UAB „Varta“ finansinius sunkumus, įsipareigojimų kreditoriams nevykdymą. Kasatorius nesutinka su šia teismo išvada, tvirtindamas, kad jo žinojimas apie skolininko vėlavimus atsiskaityti neįrodo žinojimo apie jo sunkią finansinę padėtį ir kreditorių egzistavimą. Kolegija, pasisakydama dėl šio kasacinio skundo argumento, pažymi, kad kasatoriaus sąžiningumas kitų UAB „Varta“ kreditorių atžvilgiu sudarant ginčo sandorį vertinamas pagal išdėstytas teismų praktikoje suformuotas nuostatas. Kasacinis teismas pagal CPK 353 straipsnio 1 dalies nuostatas saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų faktinių aplinkybių, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotų sandorio dalyvio sąžiningumą apibrėžiančių taisyklių taikymo tinkamumo.

29Byloje nustatyta, kad ginčo sandorį sudarė verslininkai. Verslininkams, kaip subjektams, nuolat sudarantiems jų veiklai užtikrinti būtinus sandorius, todėl turintiems tokio pobūdžio patirties, įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Sąžiningo sandorio dalyvio elgesio standartą atitinkantis reikalavimas veikti aktyviai ir pasidomėti, ar sudarant sandorį nebus pažeisti kitų asmenų interesai, taikomas atsižvelgiant į sandorio sudarymo aplinkybių kontekstą. Konkrečiu atveju vertinant verslininko turėjimą žinoti tam tikrų aplinkybių, atsižvelgiama į jo ir kontrahento veiklos pobūdį. Pagal kontrahento veiklos pobūdį verslininkas turi suprasti, kad skolininkas turi verslo santykių ne tik su juo, bet ir kitais asmenimis. Žinodamas, kad kontrahentas nuolat vėluoja atsiskaityti, sudarydamas su juo sandorį, kuriuo siekia atgauti didelę dalį skolos, verslininkas turi suprasti ir tai, kad skolininkas gali turėti atsiskaitymo sunkumų ir su kitais savo verslo partneriais, todėl jo sudaromu sandoriu gali būti dar labiau apsunkinta skolininko galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad kasatorius ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas sudaryti sandorį, nepažeidžiantį įstatymų ir kreditorių interesų, buvo pakankamai atidus ir domėjosi apie skolininką kaip ginčo sutarties šalį. Kasatoriaus teiginys, kad jis, žinodamas apie ieškovo vėlavimus atsiskaityti, nežinojo apie šio skolininko, su kuriuo palaikė nuolatinius didmeninės prekybos santykius, galimą kreditorių egzistavimą ir jų interesų pažeidimą ginčo sandoriu, neatitinka sąžiningam sandorio dalyviui nustatytos pareigos veikti aktyviai ir prieš sudarant sandorį išsiaiškinti jo teisėtumui bei stabilumui reikšmingas aplinkybes. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas ginčo sandorio sudarymo aplinkybes, konstatuodamas kasatoriaus nesąžiningumą, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo vertinimo.

30Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesu

31Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo skirti baudą kasatoriaus vadovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, šiam pareiškiant prašymą kasaciniame teisme sustabdyti skundžiamo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Ieškovo nuomone, taip kasatorius siekė, kad ieškovas negalėtų pareikšti reikalavimų BUAB „Natūralios sultys“ bankroto byloje, iškeltoje 2009 m. gruodžio 31 d.

32Pagal CPK 95 straipsnio nuostatas baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal UAB ,,Oruva” ir Ko” pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-224/2005, pažymėjo, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį.

33Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog kasatorius piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Tai, kad atsakovas, naudodamasis savo procesinėmis teisėmis, pareiškė prašymą kasaciniame teisme sustabdyti skundžiamo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, negali būti vienareikšmiškai vertinama kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Net atsižvelgiant į ieškovo nurodytą aplinkybę – kasatoriaus kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo – nėra pagrindo spręsti, kad tokia teise naudojamasi akivaizdžiai ne pagal jos paskirtį. Nenustačius kasatoriaus nesąžiningumo prašant kasaciniame teisme sustabdyti skundžiamo įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti kasatoriui baudą.

34Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

35Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

36Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.