Byla e2-3230-723/2016

Dėl susitarimo dėl darbo sutarties Nr. RV44 nutraukimo šalių susitarimu pripažinimo negaliojančiu

1Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vilmantas Ambrulevičius, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant ieškovui M. A., jo atstovui adv. A. K., atsakovo atstovui adv. Olegui Kakurinui,

2teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo M. A. ieškinį atsakovui UAB „Korpo“ dėl susitarimo dėl darbo sutarties Nr. RV44 nutraukimo šalių susitarimu pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

3ieškovas M. A. ieškiniu prašo pripažinti su atsakovu UAB „Korpo“ autocentru sudarytą 2016-06-16 susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu negaliojančiu nuo jo pasirašymo momento, kaip neatitinkančio tikrosios šalių valios.

41.Ieškinyje nurodė, kad pagal 2016-02-05 darbo sutartį su atsakovu jis buvo priimtas dirbti vadybininku. Šalių susitarimu nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis baigėsi 2016-05-05. Darbe ieškovas jokių nuobaudų neturėjo, darbo sąlygos jį tenkino. 2016-06-16 dieną su tiesioginio vadovo l.e.p. R. V. žodiniu leidimu 12.45 val. ieškovas išvyko iš darbo asmeniniais reikalais, o į darbą grįžo 16.15 val. Įmonės vadovas jį pasikvietė į savo kabinetą, kur buvo dar vienas asmuo, prisistatęs įmonės advokatu. R. V. jam pasakė, kad ketina atleisti ieškovą iš darbo, nes, jo nuomone, ieškovas netinkamai atlieka savo pareigas, kad klientai ir įmonės partneriai skundžiasi jo darbu, turi įtarimų, kad jis švaisto įmonės turtą. Remdamasis tokiais argumentais pasiūlė pasirašyti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. R. V. ir kartu buvęs teisininkas ieškovui paaiškino, kad nepasirašius jų siūlomo susitarimo, jie informuos visus savo partnerius apie ieškovo nekokybišką darbą, padarys įmonėje patikrinimą ir tikrai ras už ką jį atleisti, grasino, kad to patikrinimo pasekoje jam gali kilti problemų su teisėsauga, o pagal pilnos materialinės atsakomybės sutartį ieškovas privalės atlyginti visus nuostolius. Ieškovui buvo pateiktas jau iš anksto surašytas pasiūlymas su darbo sutarties nutraukimo sąlygomis bei susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu – jau buvo atspausdinti egzemplioriai ir nei vieno susitarimo punkto ieškovas keisti negalėjo. Ieškovas buvo spaudžiamas pasirašyti sutartį iškart, nesinaudojant įstatymo numatytu septynių dienų terminu pagalvoti apie savo sprendimą. Esant tokiam dideliam spaudimui jis su pasirašomais dokumentais susipažino tik paviršutiniškai, tačiau įsigilinti į jų esmę, pasikonsultuoti su artimaisiais ar valstybinėmis institucijomis ir priimti pagrįsta sprendimą galimybės neturėjo. Pasirašius dokumentus R. V. išvyko iš darbo vietos, nurodęs ieškovui priduoti nebaigtus darbus kolegoms. Pasibaigus darbo dienai ir grįžęs namo ieškovas suprato, kad darbo sutarties nutraukimas neatitiko šalių tikrosios valios – darbdavio valia jam primesta, esant psichologiniam spaudimui, kryptingai ir nuosekliai daromiems veiksmams. Nuvykus kitą dieną ryte į darbą ir paprašius parodyti dokumentus, kuriais remiantis buvo apskaičiuota jo padaryta įmonei žala, buvo atsisakyta tai padaryti. Taip pat nebuvo pateikti jokie dokumentai, kurie patvirtintų, kad ieškovas netinkamai atlieka savo pareigas. Tada ieškovas paprašė priimti prašymą panaikinti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo, tačiau jis priimtas nebuvo, motyvuojant, kad įmonės vadovo nėra darbe, todėl prašymą ieškovas įteikė išsiuntęs įmonės adresu registruotu laišku. Įmonės vadovas į ieškovo telefoninius skambučius neatsakinėja. Vykstant pokalbiui vadovo kabinete buvo įteiktas atsakovo parengtas pasiūlymas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Jame, be kitų sąlygų, buvo siūloma darbo sutartį nutraukti nuo birželio 17 dienos, t.y. nuo sekančios po susipažinimo su pasiūlymu dienos. Darbdavio veiksmai rodo akivaizdų atsakovo siekį kaip įmanoma greičiau išspręsti ieškovo atleidimo iš darbo klausimą, nesilaikant DK nustatytų terminų ir reikalavimų skirti laiko susipažinti su pasiūlymu, negerbiant darbuotojo interesų. Šiuo metu ieškovo šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai, šeima gyvena nuomojame bute, turi paskolą, kurią dalimis kas mėnesį moka bankui. Šios faktinės aplinkybės patvirtina, kad nesant darbdavio spaudimo, ieškovas savo noru nebūtų pasirašęs po susitarimu, kuris ne tik palieka jį ir jo šeimą be pajamų šaltinio, bet ir uždeda rimtus finansinius įsipareigojimus, kuriuos turėtų įvykdyti per trumpą laiko tarpą. Mano, kad toks darbdavio pasiūlymas ir jo pasekoje pasirašytas susitarimas neatitiko tikrosios jo valios. Pateiktame pasiūlyme išdėstytos tik darbdaviui palankios sąlygos – vienašališkai nustatoma 2000,00 Eur žala, jos atlyginimo terminas ganėtinai trumpas (išmokama suma keletą kartų viršija mokėtą mėnesinį atlyginimą), darbuotojas atsisako jam priklausančių išmokų, net nenurodant jų skaitinės išraiškos. Tokiu pagrindu pasirašytas susitarimas negali būti laikytinas pasiektas suderinus abiejų šalių laisvas valias. Laiko, kad darbdavys netinkamai įgyvendino DK 35 straipsnio reikalavimus.

52.Atsakovas UAB „Korpo“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad niekaip neketino atleisti darbuotojo iš darbo, o tik pasiūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu taip kaip numato DK 125 straipsnis. Pokalbio pradžioje ieškovui buvo pateikti jo parengti dokumentai, kurių pagrindu jis iš esmės įtraukdavo į autoservise draudiko lėšomis klientų remontuojamų transporto priemonių sąmatas detales, kurios būdavo montuojamos į jam priklausančią transporto priemonę. Taigi draudikai apmokėdavo ne už faktiškai klientų automobiliuose sumontuotas detales, o už ieškovui priklausančioje transporto priemonėje montuojamas detales. Tokiu būdu atsakovas negalėdavo gauti pelno už faktiškai darbuotojų atliktus darbus, mažindavo savo pelną tokiu būdu, jog ieškovas atsakovo lėšomis įsigydavo savo transporto priemonei reikalingas detales, jas sumontuodavo savo transporto priemonėje, išnaudodavo draudiko apmokamų darbų limitą, dėl ko atsakovas negalėdavo įtraukti atliktų darbų visa apimtimi arba būdavo priverstas mažinti montuojamų į klientų automobilius detalių kainą. Pokalbio metu ieškovo buvo paprašyta pasiaiškinti dėl atvejų, kai jis neįtraukdavo remonto ar diagnostikos darbų į atsakovo buhalterinę apskaitą, t.y. neišrašydavo klientams sąskaitų, o gautus pinigus iš klientų tiesiogiai visa apimtimi pasisavindavo pats arba dalį jų savo iniciatyva mokėdavo ir darbus atlikusiems serviso darbuotojams. Ieškovas pokalbio metu patvirtino faktus, jog vykdė aukščiau nurodytus pažeidimus, savo transporto priemonės remontą atliko darbovietėje darbo metu ir nepranešęs darbdaviui ir pripažino, jog tokiais savo veiksmais padarė atsakovui 2 000 Eur dydžio žalą. Atsakovo vadovas pasiūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu pateikdamas rašytinį pasiūlymą, kuriame buvo nurodytos visos esminės darbo sutarties nutraukimo sąlygos, pasiūlyme nurodant, kad atsakovas turi 7 dienų terminą apsispręsti dėl pasiūlymo, taip pat informuojant, jog ieškovas turi teisę atsisakyti pasiūlymo ir informavus ieškovą, kad jam atsisakius pateikto pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, dėl jo veiksmų atsakovas bus priverstas kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų. Ieškovui buvo suteikta galimybė pasirinkti ar jis nori nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, įspėjant kad jo atlikti veiksmai, kuriuose jis pats pripažino, gali turėti nusikalstamų veikų požymių. Pokalbio metu atsakovas tik pateikė ieškovui informaciją apie galimus jo neteisėtus veiksmus, paprašė pateikti paaiškinimus žodžiu ir tik ieškovui žodžiu pripažinus savo neteisėtus veiksmus jam buvo pateiktas pasiūlymas nutraukti darbo teisnius santykius šalių susitarimu, kurį jis priėmė. Minėti veiksmai negali būti laikomi spaudimu nutraukti darbo sutartį. Ieškovo laisvą valią patvirtina ir tai, jog jis derėjosi dėl žalos dydžio prašydamas ją mažinti iki 1 300 Eur ir žalos atlyginimo termino išdėstymo. Ieškovas nebuvo spaudžiamas pasirašyti sutarties iškart, pačiame pasiūlyme buvo nurodyta galimybė apsvarstyti darbdavio pasiūlymą per 7 dienas, buvo nurodyta eilutė, kurioje pats ieškovas raštu galėjo įrašyti žodį „sutinku“ arba „nesutinku“ (minėti žodžiai nurodyti pačioje formoje), pats pokalbis truko apie valandą, kurio metu ieškovas pripažinęs neteisėtus veiksmus derėjosi dėl žalos padengimo terminų ir žalos dydžio. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, patvirtinančių psichologinį spaudimą. Atsakovo teiginiai, jog jam nebuvo pateikti dokumentai pagrindžiantys jo padarytą žalą yra melagingi, kadangi jis su jais buvo supažindintas pokalbio metu, dėl ko jis pats pripažino savo neteisėtus veiksmus ir pasirašė sutartį. Jam atvykus į įmonę po sutarties pasirašymo ieškovas neprašė pateikti jokių dokumentų, nepateikė jokių prašymų nei žodžiu nei raštu. Vienintelis jo prašymas buvo pateiktas dėl susitarimo dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimo laikymo negaliojančiu, ką pagrindė ir pats ieškovas savo el. laišku. Darbdavys negali būti įpareigotas atmesti darbuotojo sutikimą su pasiūlytomis darbo sutarties nutraukimo sąlygomis vien dėl to, kad toks sutikimas pareiškiamas pasiūlymo pateikimo dieną. Pats ieškovas išreiškė norą nutraukti sutartį šalių susitarimu ir kuo skubiau atlyginti atsakovui padarytą materialinę žalą. Ieškovas vietoje perskaitė pasiūlymą, su juo susipažino, paties pasiūlymo sąlygos buvo aptartos žodžiu, o pasiūlymo ir sutarties nuostatos nesudėtingos ir nereikalaujančios ilgo ypatingo gilinimosi ar specialių įgūdžių, gali būti išdėstytos keliais sakiniais - 1) išeitinės išmokos nemokėjimas, o kitų kompensacijų išmokėjimas įstatymo nustatyta tvarka; 2) atsiskaitymas su darbuotoju darbo sutarties nutraukimo dieną, kuri yra 2016 m. birželio 17 d. 3) žalos atlyginimo įmonei tvarka. T. I. teiginys, kad jis negalėjo spėti įsigilinti į sutartį yra visiškai nepagrįstas, ypatingai kai pačios sąlygos aptartos žodžiu valandos trukmės pokalbio metu, darbuotojui leista persiskaityti sutartį, o pati sutartis viso labo dviejų lapų ir nesudėtinga. Pats darbuotojas dirbo vadybininku, yra pratęs pasirašinėti, rengti ir susipažinti su dokumentais, pats savarankiškai parengė ieškinį, o tai rodo jo pakankamą gebėjimą suvokti nesudėtingo turinio teisinius dokumentus. Tai reiškia, jog ieškovui buvo suprantamas susitarimo turinys, jis jį suvokė, o ieškovo atžvilgiu nebuvo naudojamos jokios neleistinos spaudimo priemonės. Pažymėtina, jog DK 125 straipsnis nereikalauja iš šalių nustatyti pasiūlyme darbo sutarties nutraukimo datą ne ankstesnę kaip po septynių dienų nuo pasiūlymo gavimo dienos. Mano, kad ieškovas netinkamai vadovaujasi Lietuvos A. T. praktika civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2012. Susitarimo 2 punkte nurodyta, kad šalys aiškiai susitaria ir supranta, kad dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavys neturi mokėti ir nemokės darbuotojui tik išeitinės išmokos. Darbdavys įsipareigoja atsiskaityti su darbuotoju darbo sutarties nutraukimo dieną teisės aktų nustatyta tvarka, o tai reiškia išmokėti ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kuri ieškovui buvo išmokėta. Vadovaujantis DK 140 straipsnio 1 dalimi ir 3 dalimi akivaizdu, kad atleidžiant darbuotoją pagal DK 125 straipsnį darbdavys neturi pareigos darbuotojui mokėti išeitinės išmokos. Mano, kad nagrinėjamu atveju reikėtų vadovautis sudarytu susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo ir jo lingvistine analize, kadangi būtent susitarimo turinys atskleidžia tikrąją ieškovo valią, kuri ir buvo nutraukti darbo teismus santykius ir atlyginti padarytą žalą.

63.Teismo posėdžio metu ieškovas M. A. prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo pasirašė nes buvo pagrasinta prokuratūra. Buvo šokas. Jį pakvietė buhalterė į atskirą pokalbių kambarį. Ten buvo R. V. ir kitas advokatu prisistatęs asmuo. Pasakė, kad jie turi įrodymų dėl ieškovo veiksmų, kuriais padaryta žala. Dokumentų pasižiūrėti nedavė, laikė prie savęs. Pasakė, kad yra kažkokie dokumentai, kuriais remiantis jie manė, kad jis padarė žalą. Jis remontavosi darbo metu asmeninį automobilį, ko negalima daryti pagal vidinį įsakymą, tik po darbo. Pripažįsta, kad tai darė, tačiau laikantis įmonės reglamentų, buvo užvestas užsakymas, kad automobilis galėtų įvažiuoti į dirbtuves. Už tą remontą išeidamas iš darbo apsimokėjo. Jo automobilis M. B.. Jam taip pat buvo pasakyta, kad jis užsakinėjo detales savo automobiliui ir įtraukdavo jas į sąskaitas. Detales, kurias jis užsakinėjo, užsimokėjo. Dalį detalių jis įsigijo savarankiškai ir jos buvo sumontuotos į jo automobilį. Buvo remontui naudojamų dalių per įmonę įsigytos ir apmokėtos, dalis jo asmeniškai įsigytos. Už per įmonę įsigytas dalis jis sumokėjo paskutinę darbo dieną, jau pasirašius ginčo susitarimą. Buvo pakalbis, kad jis darė diagnostiką, imdavo pinigus ir jų neapskaitydavo. Servisas iš dviejų dalių – kėbulų dalis ir einamųjų darbų dalis. Jis pinigų neėmė.Jo darbo dalis, t.y. patikrinti ar teisingai atliktas darbas. Nežino, kodėl jam prirašinėjo tuos imtus pinigus, neva jų neapskaitė. Pasirašė, nes išsigando, gal kažką padarė, ko nežino. Tą pačią dieną nuėjo pasiklausti, ar čia gerai. Jam reikėjo pasikonsultuoti. El. laiškas buvo surašytas 2016-06-17 12 val.. Jis buvo pasimetęs, vakare pasikonsultavo su draugu, o kitą diena ir su advokatu, ir iki 12 val. parašė el. laišką. Popierine forma neteikė, nes po pokalbio nemalonu su tais žmonėms bendrauti. Negali pasakyti, kodėl toks buvo sprendimas. Žalos fakto jis nepripažįsta. Nepripažįsta, kad jo veiksmuose dirbant pas atsakovą buvo nusikalstamos veikos požymiai. Už savo automobilio remontą susimokėjo tik išeidamas iš darbo, o ne anksčiau, nes automobilio remontas dar nebuvo baigtas. Bendrovė žinojo apie remontą. Pokalbis prasidėjo darbo pabaigoje apie 16-17 val. Truko gal pusantros valandos. Buvo iš anksto paruošti dokumentai. Tą mėnesį jis uždirbo geriausią algą, labai panaši suma į žalos dydį 2000,00 Eur, galbūt viskas dėl to, kad jam nemokėt atlyginimo. Jo atlyginimas po bandomojo atlyginimo buvo minimumas plius skaičiuojamos valandos, automobiliai, parduotų detalių kiekis ir nuo jų procentas. Jam buvo sudaryta galimybė perskaityti susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Jam nebuvo sudaryta pateikti pasiūlymus. Jis buvo verčiamas pasirašyti susitarimą susitikimo metu.

74.Ieškovo atstovas adv. A. K. nurodė, kad susitarimas neatitiko šalių tikrosios valios. Šiuo atveju buvo spaudimas. Ieškovui buvo grasinta ikiteisminiais tyrimais. Atsakovas nepaneigė, kad apie tai kalba buvo. Procesai trunka labai ilgai, todėl žmonės tokių nemalonumų stengiasi išvengti. Darbuotojas buvo išsikvietęs darbo dienos pabaigoje, jam pateikiami kaltinimai, grasinama ikiteisminiais tyrimais ir reikalaujama pasirašyti čia pat. Ieškovas iš karto nubėgo po pasirašymo konsultuotis ir aiškintis. Akivaizdu, kad ne savo iniciatyva pasirašė iš karto, kai gavo pasiūlymą. Pagal dokumentus nenumatyta net galimybė darbuotojui atskirai kažką teikti. Pateiktas pasiūlymas ir čia pat vieta parašui. Spaudimas pasirašyti iškarto, neturint galimybės apgalvoti, buvo. Po pusdienio buvo ieškovo raštas, kad jam netinka šitos sąlygos. Susitarimas vien dėl to kaip buvo sudarytas neatitinka reikalavimo, kad būtų sudarytas abiejų šalių gera valia. Jis buvo sudarytas spaudimo, suklaidinimo, nepakankamo informuotumo įtakoje. Darbuotojas, kaip silpnesnė šalis, turi teisę reikalauti, kad toks susitarimas būtų nutrauktas. Nutraukiant susitarimą, reikėtų nustatyti iš to sekančias pasekmes – grąžinimą į darbą ir t.t. Tą prašo teismą padaryti, išeinant už ieškinio ribų. Susitarimas sudarytas po darbo valandų, kai ieškovas neturėjo galimybių pasikonsultuoti. Nėra duomenų, ar ieškovui tuo metu buvo uždrausta remontuoti automobilį.

85.Atsakovo atstovas adv. O. K. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad susitarimo 2 punktas aiškiai kalba ir identifikuoja, kad ieškovas padarė bendrovei žalą. Nagrinėjant šitą susitarimą ir jo nutraukimo teisėtumą reikėtų vertinti ir susitarimo turinį. Tuo atveju, jeigu asmuo nėra padaręs nusikalstamos veikos, jeigu jis atliko savo darbo teisinius santykius sąžiningai, vykdė darbdavio nurodymus, tai jis neturėtų bijoti, kad jam gali kilti kažkokia tai baudžiamoji ar drausminė atsakomybė. Pats ieškovas patvirtino, kad bendrovėje buvo patvirtina darbo tvarka, pagal kurią ieškovas ir kiti atsakovo darbuotojai neturėjo teisės darbo metu užsiimti pašaliniais dalykais, tame tarpe ir remontuoti savo transporto priemones. Ieškovas pripažino, kad darbo metu remontavo savo transporto priemonę. Atsakovo žiniomis, ieškovas imdavo pinigus už atliktą automobilio diagnostiką ir jos neapskaitydavo atsakovo buhalterinėje apskaitoje. Atsakovas apie tai sužinojo 2016 m. birželio mėn., kažkur kelios dienos iki susitarimo. Ieškovas neįrodė, kad jam buvo daromas spaudimas. Nėra jokių įrodymų. Šiuo atveju įvyko akceptavimas, o kitą dieną asmens valia pasikeitė, todėl nėra aišku kodėl susitarimas turėtų būti negaliojantis. Yra aiški šalių valia. Aplinkybių, kad buvo daroma spaudimas, nėra. DK 125 str. numato, kad yra pateikiamas pasiūlymas pagal CK 6 knygos ofertą ir asmuo turi teisę per 7 dienas akceptuoti. Jo akceptas gali pasireikšti ir anksčiau, kas ir buvo šiuo atveju, t.y. tą pačią dieną. Ieškovas su savo ieškiniu pateikė tokį patį susitarimą, tik ieškovo nepasirašytas, tačiau susitarimas pasirašytas tą pačią dieną. Remiantis teisės normomis, ieškovo akceptas išreikštas, todėl jis savo nuomonės pakeisti negali. Jo nuomonės pasikeitimas yra kontraoferta, kurią turi patvirtinti jau darbdavys, kuris gali sutikti arba nesutikti. Darbdavys nepriėmė, akcepto nebuvo. Ginčo susitikime dalyvavo R. V. ir adv. A. K.. Ieškovui buvo pateiktas pasiūlymas ir pasakyta, kad per 7 dienas jis gali pareikšti savo sutikimą ar nesutikimą. Ieškovas sutikimą pareiškė tą pačią dieną. Tai buvo jo iniciatyva. Jei asmuo nesutiktų su jam išsakytais jo pažeidimas, jis nepasirašytų susitarimo, kuriam įsakmiai parašyta, kad padaryta žala, įvardinta konkrečia suma. Pats ieškovas patvirtino, kad pokalbiu buvo pakviestas dėl to, kad buvo nustatyta žala. Jis neneigė, kad tvarkė automobilį. Kaip spaudimo priemonė ieškinyje minimas tik vienas epizodas, kad bus kreipiamasi į teisėsaugos institucijas ir neva tai jam sukėlė kažkokius pergyvenimus ir todėl jis įbauginimo įtakoje sudarė susitarimą. Keistas pasakymas, kad grasinimas pasireiškia teisėtais atsakovo veiksmais, kuriais jis kreiptųsi į teisėsaugos institucijas. Visa DK reglamentuota procedūra buvo išlaikyta. Ieškovui buvo suteiktas 7 dienų terminas apsisprendimui, tačiau ieškovas pats juo nepasinaudojo.

9Ieškinys tenkintinas.

106.Byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovas M. A. 2016-02-05 Darbo sutartimi Nr. RV 44 buvo priimtas į darbą UAB „Korpo“ autocentre vadybininku, nustatant valstybės minimalų darbo užmokestį ir trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį. Be to, ieškovas su atsakovu 2016-02-05 sudarė visiškos materialinės atsakomybės sutartį, pagal kurią prisiėmė visišką materialinę atsakomybę už bet kokio pobūdžio jam Darbdavio patikėtą turtą, taip pat turtą, kurį jis gavo iš trečiųjų asmenų, vykdydamas savo darbo pareigas, taip pat už atliekamus darbus, kurie jam privalomi pagal pereigines nuostatas.

11Atsakovas neneigė,kad ieškovo darbo užmokestis priklausė dar ir nuo atliktų darbų apimties ir parduotų detalių kiekio.Tai reiškia,kad ieškovo minimalus atlyginimas buvo nustatytas,o papildomas buvo,bet kokio dydžio į bylą ieškovo ir atsakovo neteikiamas ar grindžiamas jokiais rašytiniais įrodymais ar esamų įrodymų išvadomis.Teismas negali nustatyti vidutinio ieškovo atlyginimo,didesnio už nurodytą sutartyje.

127.Ieškovas M. A. byloje pateikė atsakovo vadovo jam pateiktą 2016-06-16 Pasiūlymą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, pagal kurį darbo sutartis būtų nutraukiama nuo 2016-06-17, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 125 straipsnio nuostatomis; darbdavys nemokėtų ieškovui išeitinės išmokos, tačiau atsiskaitytų su darbuotojų darbo sutarties nutraukimo dieną teisės aktų nustatyta tvarka; M. A. pripažintų savo tyčiniais veiksmais darbdaviui padarytą žalą 2 000,00 Eur sumai ir įsipareigotų ją atlyginti.Šios žalos dydis būtų padengiamas iš būtinųjų išmokų darbuotojui,o likusią dalį ieškovas turėtų padengti per 1 mėnesį. Pasiūlyme(antrame puslapyje,antroje pastraipoje,paryškintu tekstu ieškovu paprašyta raštu ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo šio pasiūlymo įteikimo momento pranešti, ar sutinka nutraukti Darbo sutartį pasiūlytomis sąlygomis. Atsakovo pateiktoje pasiūlymo kopijoje yra ieškovo parašas ir įrašas 2016-06-16 dienai, kad su aukščiau nurodytomis sąlygomis ieškovas sutinka.

13Ieškovas M. A. ir atsakovas UAB „Kropo“ autocentras tą pačią dieną, t.y. 2016-06-16, pasirašė Susitarimą dėl Darbo sutarties Nr. RV 55 nutraukimo šalių susitarimu, kurio sąlygos atitiko pasiūlymo turinį, t.y. šalys susitarė, kad Darbo sutartis nutraukiama nuo 2016-06-15 pagal DK 125 str. (Susitarimo 1 punktas), Darbdavys nemokės ieškovui išeitinės išmokos, tačiau atsiskaitys su juo darbo sutarties nutraukimo diena teisės aktų nustatyta tvarka (2 p.); ieškovas pripažino, jog tyčia savo veiksmais padarė žalą Darbdaviui, kurios dydis yra 2 000,00 Eur ir įsipareigojo ją atlyginti atliekant išskaitas iš Darbo sutarties nutraukimo dieną Jeigu darbo sutarties nutraukimo dieną Darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, o jei šių lėšų nepakaktų žalai pilnai padengti, įsipareigojo likusią nepadengtą žalos dalį sumokėti Darbdaviui ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Darbo sutarties nutraukimo į Darbdavio atsiskaitomąją sąskaitą (3 p.).

148.Ieškovas M. A. 2016-06-17 12.15 val. išsiuntė el. laišką adresu raimundas@socgarantijos.lt, kurį gavėjas 2016-06-17 12.22 val. persiuntė atsakovo atstovui adresu albertas@consultax.lt, kuriame ieškovas nurodė, kad ramiai apsvarstęs ir pasitaręs su VDI vakar vakare nusprendė, kad pasirašytas susitarimas neatitinka jo ir šeimos interesų, skubotas ir su sąlygomis sutiko tik smarkiai spaudžiamas psichologiškai, todėl kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį radus bendrą susitarimą sutinka atsiimti.

15Ieškovas 2016-06-17 pateikė prašymą atsakovui susitarimą dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu laikyti negaliojančių, kaip neišreiškiantį tikrosios pasirašiusios šalies valios.

16Atsakovas ieškovo nurodomų aplinkybių neginčijo.Tai reiškia,kad ieškovas realiai nesutiko su atsakovo pasiūlymu dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu pagal pasiūlymą,kuris nėra pripažintas,kaip faktiška darbo sutarties nutraukimo sutartis.

17Dėl įrodymų vertinimo

189..Išplėtotoje kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ( - ) straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos A. T. 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos A. T. 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal ( - ) straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos A. T. 2013-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2013).

19Dėl dispozityvumo principo

2010.Civiliniame procese vyrauja dispozityvumo principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12,178 str.).

21Dėl įrodymų vertinimo dėl ieškovo valios nutraukiant darbo sutartį šalių susitarimu

2211. Darbo teisiniai santykiai yra sutartiniai teisiniai santykiai (DK 99 straipsnis). Pagal DK 125 straipsnio 1 dalį „viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Jei ši sutinka su pasiūlymu, per septynias dienas turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo. Susitarime numatoma, nuo kurio laiko sutartis nutraukiama, ir kitos sutarties nutraukimo sąlygos (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.)“. Kilus ginčui dėl sutarties, jo sprendimui taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje, nes darbo teisinių santykių genezę tam tikra apimtimi veikia civilinė teisė (CK 1.1 straipsnio 3 dalis). Pagal Lietuvos A. T. suformuotą praktiką, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. UAB „Vaidluvė“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-406/2000, 2006 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Amplitudė“ v. UAB „Radijo elektroninės sistemos“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-47/2006, 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr.3K-3-235/2010; 2011 m balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Flakt“, bylos Nr 3K-3-86/2013; ir kt.).

2312.Apie tikrąją darbuotojo valią nutraukti darbo santykius sprendžiama iš darbuotojo valios pareiškimo aplinkybių, formos ir kitų konkrečiai bylai svarbių duomenų; darbuotojo valia dėl darbo santykių atsisakymo turi susiformuoti laisvai, be neteisėtos įtakos (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 7 d. nutartis. priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2014). Neteisėta įtaka suprantama kaip teisei priešingas darbdavio kišimasis į darbuotojo valios formavimąsi (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2013). Darbuotojo teisė atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį yra nustatyta Darbo kodekse. DK 35 straipsnyje nustatyti bendrieji darbo subjektų teisių įgyvendinimo ir pareigų vykdymo principai: įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai, darbuotojai ir jų atstovai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

24CK 1.91 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį.

2513.Šalys neginčija,kad darbdavys 2016-06-16 reiškė pretenziją žodžiu ieškovui dėl to,kad jis remontavo savo automobilį darbo vietoje ir naudojo jo remontui įmonės detales.Ar buvo atsiskaityta,ar ne,ar buvo daugiau paimta detalių ir nesumokėta,teismas to nagrinėja,nes tai nėra bylos dalykas.Nurodoma situacija pagrindžia tą aplinkybę,kad tarp ginčo šalių pagrįstai kilo klausimai dėl ieškovo galimos žalos padarymo atsakovui.Atsakovas negalėjo pagrįsti,kad ieškovas neginčijamai padarė 2000 eurų žalą.Jis tai motyvavo tuo,kad ieškovas sutiko su pasiūlymo sąlygomis,kuriose įrašyta žala-2000 eurų.

2614.Atsakovas pripažįsta,kad prieš pasirašant pasiūlymą jis ieškovui sakė,kad “jam atsisakius pateikto pasiūlymo nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, dėl jo veiksmų atsakovas bus priverstas kreiptis į ikiteisminio tyrimo pareigūnus dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų.”.Teismas,atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus ir buvusią situaciją,laiko tokia forma pateiktą atsakovo pasiūlymą,kaip psichologinį spaudimą ieškovui,kad šis priimtų(pasirašytų) pasiūlymą ir toks pasiūlymas laikytinas neteisėtu,atsižvelgiant į bendras geros moralės,sąžiningumo ir teisingumo normas.

2715. Atsakovas pats pripažįsta,kad „niekaip neketino atleisti darbuotojo iš darbo, o tik pasiūlė nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu taip kaip numato DK 125 straipsnis.“

2816. Atsakovas pats nurodo,kad „nagrinėjamu atveju reikėtų vadovautis sudarytu susitarimu dėl darbo sutarties nutraukimo ir jo lingvistine analize, kadangi būtent susitarimo turinys atskleidžia tikrąją ieškovo valią, kuri ir buvo nutraukti darbo teismus santykius ir atlyginti padarytą žalą.“

2917. Atsakovas nurodė ir argumentavo,kad „darbdavys įsipareigoja atsiskaityti su darbuotoju darbo sutarties nutraukimo dieną teisės aktų nustatyta tvarka, o tai reiškia išmokėti ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kuri ieškovui buvo išmokėta.“ Atsakovas UAB „Korpo“ 2016-06-17 ieškovui M. A. pervedė 235,01 Eur (mokėjimo paskirtis: „Du už 2016 06 +komp. už nep. atostogas“).Tačiau pagal sutartį „Jeigu darbo sutarties nutraukimo dieną Darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas, o jei šių lėšų nepakaktų žalai pilnai padengti, įsipareigojo likusią nepadengtą žalos dalį sumokėti Darbdaviui ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo Darbo sutarties nutraukimo į Darbdavio atsiskaitomąją sąskaitą (3.2 p.)“.Tai reiškia,kad darbdavys galėjo nemokėti ieškovui,nes pasiūlyme nurodomos žalos dydis ir likusi kompensacija savo dydžiu žalą nebūtų padengusi.Atsakovas vis tiek tai padarė 2016-06-17 po to,kai sužinojo,kad ieškovas atsisako pasiūlymo, ir tai buvo padaryta teismo nuomone todėl,kad būtų laikoma,kad darbo sutartis jau nutraukta.

3018.Atsakovas neįrodė,kad ieškovas derėjosi dėl mažesnio žalos dydžio.

3119.DK 125 str.1d. nurodyta,kad po 7 dienų,kai šalis sutinka su pasiūlymu,“sutarusios nutraukti sutartį šalys sudaro raštišką susitarimą dėl sutarties nutraukimo“.2 dalyje nurodoma,kad jeigu antroji šalis per nustatytą terminą nepraneša,kad sutinka nutraukti sutartį,laikoma,kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį susitarimu yra atmestas.

3220.Analizuojant 2016-06-16 ginčo sutartį tiek lingvistiškai,tiek logiškai,pagal paties atsakovo paaiškinimus ir teiginius,atsižvelgiant ir į ieškovo bei atsakovo faktinius veiksmus po pasirašymo,teismas daro išvadą,kad ši sutartis nėra galutinis darbo sutarties nutraukimo susitarimas,o tik pasiūlymas nutraukti darbo sutartį 2016-07-16 šalių susitarimu ir jame numatytomis sąlygomis tik po to,kai ieškovas raštu praneš apie tai darbdaviui(7 punktas).

33Paties pasiūlymo sąlygose buvo numatyta(1p.),kad darbo sutartis šalims sutikus gali būti nutraukta 2016-06-17 tik vadovaujantis DK 125 str. nuostatomis,t.y. raštu pranešus darbuotojui apie sutikimą nutraukti darbo sutartį per 7 kalendorines dienas ir pasirašomas susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo.

3421.Ieškovas sekančią dieną elektroniniu laišku informavo atsakovą,kad nesutinka nutraukti darbo sutartį.Tai pripažįsta ir atsakovas.Ieškovas 2016-06-17 pateikė ieškinį teismui.Tai patvirtina,kad ieškovas atmetė 2016-06-16 pasiūlymą nutraukti sutartį susitarimu.

3522.Sutartį surašė pats atsakovas ir sprendžiant iš jos turinio tai padarė iš anksto.Sutartis surašyta išimtinai atsakovo interesais.Pagal jos sąlygas darbuotojas atsisako išeitinės išmokos,sutarties nutraukimo dienai jam priklausančio atlyginimo,kompensacijos už nepanaudotas atostogas,nes nurodytas žalos dydis yra didesnis už minėtas išmokas.

3623. Ieškovas M. A. turi du nepilnamečius vaikus: G. A., gim. 2005-01-15, ir S. A., gim. 2002-03-04. Ieškovas ir jo sutuoktinė V. A. su AB SEB banku yra sudarę 2007‑09‑27 Kredito sutartį Nr. 1760718014120-35 (ir jo pakeitimą Nr. 1) dėl 141 227,61 Eur (487 630,70 Lt) kredito sumos.

3724.Buvusioje situacijoje teismas turi pagrindą sutikti su ieškovo argumentais,kad 2016-06-16 susitarimas buvo sudarytas darbdaviui panaudojus psichologinį spaudimą darbuotojui,neusiformavus jam laisva valia nutraukti darbo sutartį, ir esant neteisėtai įtakai,kai grasinama ikiteisminiu tyrimu.Ieškovas,pasirašydamas 2016-06-16 sutartį,neturėjo tikrosios valios nutraukti darbo santykius su atsakovu.Todėl teismui yra pagrindas pripažinti,kad ieškovo M. A. sudarytas su atsakovu UAB „Korpo“ autocentru 2016-06-16 susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu yra negaliojantis nuo jo pasirašymo momento, kaip neatitinkantis tikrosios šalių valios (CK 1.91 str.1d.).

3825.Ieškovas nuo 2016-06-17 pas atsakovą nedirbo.Todėl patenkinus ieškinį,iš atsakovo ieškovui priteistina pagal darbo sutartį išmoka už priverstinę pravaikštą dėl darbdavio kaltės nuo 2016-06-17 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba ieškovo pravaikštos dienos pabaigos,kas būtų protinga šalims susitarus(DK 111 str.1d.7p.).Pagal sutartį jam sulygtas minimalus darbo užmokestis,o nedirbant priedai už darbą,kuris priklauso nuo papildomų darbo rezultatų,nepriteistini.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų

4026.CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

41Ieškovas M. A. patyrė 300,00 Eur advokato teisinių paslaugų išlaidų.

42Iš atsakovo ieškovui priteistina 300 eurų bylinėjimosi išlaidų(CPK 88 str.).

43Iš atsakovo priteisiama 31 euras bylinėjimosi išlaidų valstybei(CPK 96 str.)

44Vadovaudamasis LR CPK 93 str.,96 str., 185 str., 259 str., 268- 270 str., teismas

Nutarė

45ieškinį tenkinti .

46Pripažinti,kad ieškovo M. A.(a.k( - ) sudarytas su atsakovu UAB „Korpo“ (į.k. ( - )) 2016-06-16 susitarimas dėl darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu yra negaliojantis nuo jo pasirašymo dienos.

47I. M. A. (a.k( - ) priteistina išmoka iš atsakovo UAB „Korpo“ (į.k.302684233) pagal 2016-02-05 darbo sutartį Nr. RV 44 už priverstinę pravaikštą dėl darbdavio kaltės nuo 2016-06-17 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba ieškovo pravaikštos dienos pabaigos.

48I. M. A. (a.k( - ) priteistina iš atsakovo UAB „Korpo“ (į.k.302684233) 300 eur(trys šimtai eurų0 bylinėjimosi išlaidų.

49Iš atsakovo aUAB „Korpo“ (į.k.302684233) priteistina 31 eur(trisdešimt vienas euras) bylinėjimosi išlaidų valstybei(gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. ( - ), įmokos kodas 5660).

50Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.