Byla A-384-143/2015
Dėl sprendimų panaikinimo ir valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. Š. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėja S. Š. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su skundu (b. l. 1–3) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir atsakovas, VSDFV Vilniaus skyrius) 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (10.1)3-121188 „Dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies“; 2) panaikinti trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo, VSDFV) 2013 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6832 „Dėl 2013 m. spalio 14 d. prašymo“; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Vilniaus skyriaus, arba iš VSDFV Vilniaus skyriaus nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neteisėtai sumažintą ir neišmokėtą senatvės pensijos dalį – 9 279,73 Lt. Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti (b. l. 45).

5Pareiškėja nurodė, kad yra dirbanti valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos gavėja. Nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu (toliau – ir Laikinasis įstatymas), senatvės pensija buvo laikinai sumažinta, tai atlikta du kartus: taikant Laikinojo įstatymo 6 straipsnį (kaip pensija, viršijanti 650 Lt ribinį dydį) ir taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnį (dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo). 2012 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių, norėdama išsiaiškinti dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo. Jai paaiškinta, kad pareiškimai dėl pensijų dalies priteisimo nepriimami, nors jau buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) nutarimas, kuriame nuspręsta dėl Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai. Suteikta informacija ją suklaidino, nežinojo, kad gali apginti savo pažeistas teises dėl neišmokėtos pensijos dalies. Be to, po Konstitucinio Teismo nutarimo VSDFV iki šiol nėra paskelbusi nei apie galimybę susigrąžinti negautą pensijos dalį, nei apie susigrąžinimo tvarką ir terminus. Pareiškėja, pagrįsdama savo reikalavimus, rėmėsi Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu, 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, nurodė, kad po šio nutarimo Lietuvos Respublikos Seimas turėjo (privalėjo) ištaisyti padėtį ir grąžinti neteisėtai atimtą pensijos dalį, tačiau tai nepadaryta. Pažymėjo, jog 2013 m. iš tarp pensininkų skleidžiamos informacijos sužinojo apie galimybes atgauti neišmokėtą pensijos dalį, todėl pakartotinai, jau raštu, kreipėsi į VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių, po to – į VSDFV. VSDFV rašte nurodė, kad ji praleido 3 metų kreipimosi terminą. Jeigu teismas nuspręs, kad skundo padavimo terminas praleistas, pareiškėja prašė atsižvelgti į pateikiamus argumentus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jeigu aktas neturėjo būti įteiktas, skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo / turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė aktą, koks jo turinys. Sprendžiant dėl termino atnaujinimo, pareiškėja prašė atsižvelgti į svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, ar po to, kai paminėtos aplinkybės išnyko, į teismą kreipėsi per protingą laiko tarpą, todėl savo teises įgyvendino atidžiai ir rūpestingai. Nurodė, kad kai bylos šalis yra valstybės institucija, jai keliami aukštesni rūpestingumo reikalavimai. Sprendžiant skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju taikytini individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, tačiau jų nesilaikyta; ypač ,,Sodra“ turėjo suprasti, kad yra atimta pensijos dalis, ji negrąžinama, taip nevykdomas Konstitucinio Teismo nutarimas, todėl turėjo apie susidariusią situaciją tinkamai informuoti pensininkus, tačiau nieko nepadarė. VSDFV Vilniaus skyrius, neatsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo priimtų sprendimų nuostatas, sumažindamas ir mokėdamas paskirtą senatvės pensiją didesniu mastu negu nedirbantiems pensininkams, pažeidė asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtų lūkesčių principus, Konstitucijos 23 ir 52 straipsnius. Pareiškėjos nuomone, VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. sprendimas Nr. (10.1)3-121188 ir VSDFV 2013 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. (6.5) I-6832 yra neteisėti ir nepagrįsti. Pareiškėja, be to, prašė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014.

6Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 10–13) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

7Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai senatvės pensija pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuota ir mokėta teisėtai bei pagrįstai, skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, 2013 m. spalio 7 d. sprendime Nr. (10.1)3-121188 pateikė duomenis apie nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. kiekvieną mėnesį paskirtos, perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, išmokėtos (perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį) senatvės pensijos dydžius bei dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo neišmokėtos senatvės pensijos dalies dydžius, taip pat pareiškėjai paaiškinta, kad kol nepriimtas, be kita ko, sumažintų senatvės pensijų kompensavimo įstatymas, VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti negautą senatvės pensijos dalį už 2010–2011 m., kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo. VSDFV, atsakydama į pareiškėjos prašymą, 2013 m. spalio 18 d. sprendime Nr. (6.5) I-6832 atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą, motyvuodama tuo, jog pareiškėja apie mokamą sumažintą senatvės pensiją sužinojo 2010 m. sausio mėn., o dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo kreipėsi praleidusi iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-432/2013. Pažymėjo, jog pareiškėja rėmėsi Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu, tačiau šis nutarimas oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., todėl taikytinas į ateitį (Konstitucijos 107 str. 1 d.) ir nėra pagrindas išmokėti asmenims dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo 2010–2011 m. negautą senatvės pensijos dalį. Kol nepriimtas sumažintų senatvės pensijų kompensavimo įstatymas, VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius neturi teisinio pagrindo išmokėti senatvės pensijų gavėjams pagal Laikinąjį įstatymą sumažintų senatvės pensijų dalies.

8Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 24–28, 29–33) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą, o įvertinus tai, kad yra praleistas apskundimo terminas, nutraukti bylą, taip pat prašė, jeigu reikalavimas priteisti neišmokėtą senatvės pensijos dalį būtų patenkintas visiškai ar iš dalies, priteisti šią sumą išmokėti dalimis.

9Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis pensijų skyrius 2013 m. spalio 7 d. informacinio pobūdžio rašte Nr. (10.1)3-121188 pareiškėjai pateikė duomenis apie pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir 8 straipsnio 1 dalį perskaičiuotos senatvės pensijos dydį. VSDFV, įvertinusi tai, kad VSDFV teritorinis skyrius pirmąją sumažintą pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensiją pareiškėjai išmokėjo 2010 m. sausio mėn., apie tai, kad mokama ne visa paskirta senatvės pensija, pareiškėja sužinojo 2010 m. sausio mėn., nustatė, jog, kreipdamasi į VSDFV su 2013 m. spalio 14 d. prašymu išmokėti nuo 2010 m. sausio 1 d. negautą senatvės pensijos dalį, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo VSDFV 3 metų terminą. Dėl šios priežasties VSDFV 2013 m. spalio 18 d. sprendime

10Nr. (6.5) I-6832, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 patvirtintų Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 31 punktu, atsisakė nagrinėti paminėtą pareiškėjos prašymą, nurodydama, kad jeigu iki 2013 m. spalio 31 d. bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Pažymėjo, jog Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas, kuriame nuspręsta dėl tam tikrų Laikinojo įstatymo nuostatų atitikties Konstitucijai, oficialiai paskelbtas ir įsigaliojo 2012 m. rugsėjo 21 d., vadinasi, 2010–2011 m. Laikinasis įstatymas buvo teisėtas ir privalomas vykdyti. Prašė atsižvelgti į tai, jog neišmokėtų pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalių priteisimas sukeltų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui papildomą finansinę naštą, jame šiuo metu nenumatyta lėšų neišmokėtoms pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalims mokėti; mokant priteistas neišmokėtas pagal Laikinąjį įstatymą pensijų dalis, gali kilti grėsmė, kad negalės būti tinkamai vykdomi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų finansiniai įsipareigojimai visiems išmokų gavėjams, taigi būtų pažeistos ir kitos Konstitucijoje įtvirtintos vertybės ir jų pusiausvyra. Taip pat prašė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 dėl nepriemokos išmokėjimo išdėstymo tam tikram laikotarpiui.

11II.

12Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu (b. l. 49–56) atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

13Teismas pabrėžė, kad, pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį, jo 1 dalį, galiojusį iki 2013 m. sausio 1 d., VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV, o po to – teismui. Teismas akcentavo, kad šis terminas, nors ir įtvirtintas materialiniame įstatyme, tačiau yra procesinis, jis nėra materialinis ieškinio senaties terminas, nes, praleidus šį terminą, net nereikalaujant administracinėms institucijoms (VSDFV teritoriniams skyriams), ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (VSDFV) bei teismai privalo jį taikyti savo iniciatyva, o ne VSDFV teritorinių skyrių reikalavimu. Be to, ikiteisminės institucijos egzistavimas įrodo, kad šis terminas yra procesinis, o ne materialinis, nes materialinis ieškinio senaties terminas yra reikalavimo terminas, kuris nėra terminas, per kurį asmuo gali kreiptis dėl pažeistos teisės gynimo: ieškinio senaties terminas reiškia, kad asmuo gali visada, neribotą laiką, kreiptis į teismą ir teismas, nesant atsakovo reikalavimo, šio materialinio termino turi teisę netaikyti. Taigi kitoks Pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtinto termino prasmės aiškinimas leistų teigti, kad administraciniai santykiai gali trukti neribotai, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo institucija (VSDFV) yra bereikšmė, ir pan. Teismas nustatė, kad pareiškėjai pirmoji sumažinta pensijos išmoka išmokėta 2010 m. sausio mėn. – dėl šio termino ginčo byloje nėra. Vadinasi, pareiškėja, su skundu kreipdamasi į VSDFV tik 2013 m. spalio 14 d., o į VSDFV Vilniaus skyrių – tik 2013 m. rugsėjo 23 d., praleido paminėtą terminą. Teismas konstatavo, kad VSDFV 2013 m. spalio 18 d. sprendime Nr. (6.5) I-6832 tiksliai vertino faktines aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai pritaikė teisės nuostatas, todėl naikinti šio VSDFV sprendimo nėra teisinio pagrindo.

14Teismas akcentavo, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl VSDFV 2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (6.5) I-6832 panaikinimo į teismą, siekia „apeiti“ privalomąją ikiteisminio nagrinėjimo instituciją, t. y. VSDFV, kuri paminėtame sprendime aiškiai nurodė, jog pareiškėja iki 2013 m. spalio 31 d. galėjo pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Atsižvelgęs į tai, kas nurodyta, teismas neturėjo teisės spręsti skundo padavimo termino atnaujinimo klausimo, nes taip paneigtų VSDFV, kaip privalomos ikiteisminio nagrinėjimo institucijos, galias, įtvirtintas įstatyme. Teismas išaiškino, kad pareiškėja turi kreiptis į VSDFV. Be to, pažymėjo, jog šioje administracinėje byloje nėra jokio teisinio pagrindo taikyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje

15Nr. A143-816/2014, nes toje byloje pareiškėjai nebuvo nustatytas terminas pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, o šioje administracinėje byloje skundžiamame VSDFV sprendime tai yra nustatyta. Dar daugiau, teismo vertinimu, VSDFV sprendimo formuluotė – „Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi parengti teisės aktų, kuriuose bus nustatyta dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, projektus. Priėmus ir įsigaliojus šiems teisės aktams, dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama tuose teisės aktuose nustatyta tvarka“ – tėra informacinio pobūdžio; termino, per kurį pareiškėjai suteikta teisė pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, nustatymo kontekste ši formuluotė niekaip negali būti vertinama, kaip reiškianti ginčo išnagrinėjimą iš esmės ikiteismine tvarka.

16Teismas nurodė, kad pareiškėja taip pat prašė panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (10.1)3-121188 ir įpareigoti VSDFV Vilniaus skyrių arba Lietuvos valstybę, atstovaujamą šio skyriaus, išmokėti pareiškėjai 9 279,73 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką už 2010–2011 m. Teismas akcentavo, kad, nepanaikinus VSDFV 2013 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. (6.5) I-6832, kuriame pagrįstai atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą privaloma ikiteismine tvarka, nėra jokio teisinio pagrindo patenkinti šiuos pareiškėjos reikalavimus.

17III.

18Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 62–64) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

19Pareiškėja nurodo, kad skundas apskritai liko neišnagrinėtas, neatskleista ginčo esmė, sprendimas nemotyvuotas, buvo pažeista teisė į teisingą teismą, taip pat pažeisti teisingumo ir teisinio tikrumo principai. Sprendime nepasisakyta dėl VSDFV 2013 m. spalio 18 d. rašto, ar VSDFV tinkamai jį išnagrinėjo, ar nepažeidė skundų nagrinėjimo taisyklių ir tvarkos, nebuvo pasiūlyta pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, jeigu jis praleistas. Apskritai teismas nepasisakė dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2013 m. spalio 7 d. rašto. Teismas sprendime tik atkartojo skundo, atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, perrašė ginčytinų VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV raštų argumentus, tačiau visiškai nepasisakė dėl du kartus sumažintos pensijos, kad buvo išnaudota ikiteisminė tvarka, juk nuosekliai kreipėsi pradžioje į VSDFV Vilniaus skyrių, po to – į VSDFV ir vėliau – į teismą. Šios institucijos savo raštuose nurodė apskundimo tvarką, kuria vadovavosi, tikėjosi, kad teisme jos pažeistos teisės bus apgintos. Teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 suformuota praktika, nes ji yra identiška šiai bylai. Teigia, kad VSDFV jos skundą išnagrinėjo iš esmės. Apskųsdama VSDFV Vilniaus skyriaus raštą VSDFV, pasinaudojo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Nuo pensijos sumažinimo praėjo daugiau nei ketveri metai, tačiau vis žadama, o sumažintos pensijos niekas nekompensuoja. Remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

20Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 68–71) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja, kreipdamasi į VSDFV Vilniaus skyrių su 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymu, kuris turėjo būti persiųstas nagrinėti VSDFV, kaip privalomai išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, praleido iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šį terminą ji praleido dėl nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti praleistą terminą. Taigi VSDFV 2013 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. (6.5) I-6832 pagrįstai atsisakė nagrinėti apeliantės reikalavimą išmokėti jai 2010–2011 m. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo negautą senatvės pensijos dalį. Apskundimo VSDFV terminas, per kurį asmuo gali apginti savo teises, yra pakankamai ilgas, o pareiškėja į VSDFV teritorinį skyrių dėl pagal Laikinąjį įstatymą sumažintos senatvės pensijos kreipėsi praėjus daugiau nei vieneriems metams po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo priėmimo. Pažymi, kad teismas teisingai įvertino, jog VSDFV 2013 m. spalio 18 d. sprendime Nr. (6.5) I-6832 pateikta formuluotė tėra informacinio pobūdžio. Šiame sprendime neišreikšta administracinio subjekto pozicija ir valia dėl konkretaus asmens ir keliamo ginčo

22dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-918/2014.

23Teisėjų kolegija

konstatuoja:

24IV.

25Apeliacinis skundas atmestinas.

26Pareiškėja siekia VSDFV Vilniaus skyriaus jai paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo

278 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atgavimo.

28Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjos nurodytas senatvės pensijos sumažinimas vyko atsakovui VSDFV Vilniaus skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl šios pensijos pareiškėjai skyrimo ir mokėjimo, tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo

298 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojama aplinkybė, kad taip sumažinta senatvės pensija pareiškėjai faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

30Iš bylos matyti, kad:

311) 2013 m. rugsėjo 23 d. pareiškėja padavė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą pateikti informaciją apie jai sumažintos senatvės pensijos dydį (b. l. 20);

322) VSDFV Vilniaus skyrius, atsakydamas į šį pareiškėjos prašymą, pareiškėjos skundžiamu 2013 m. spalio 7 d. raštu (sprendimu) paaiškino pareiškėjai jai paskirtos senatvės pensijos sumažinimo teisines priežastis, taip pat nurodė, kad neturi teisinio pagrindo išmokėti jai taikant Laikinąjį įstatymą neišmokėtos pensijos dalies (b. l. 21-22);

333) 2013 m. spalio 14 d. prašymu (skundu) VSDFV pareiškėja prašė išmokėti jai sumažintos pensijos dalį (b. l. 34);

344) VSDFV pareiškėjos skundžiamu šioje administracinėje byloje 2013 m. spalio 18 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pastarąjį pareiškėjos skundą Taisyklių 31 punkto pagrindu. Šiame sprendime VSDFV nurodė, kad pareiškėja praleido Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo

35Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio nustatytą 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jai paskirtos senatvės pensijos sumažinimo, bei pasiūlė jai iki 2013 m. spalio 31 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą. Be to, šiame sprendime VSDFV nurodė, kad „Vyriausybės pavedimu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi parengti teisės aktų, kuriuose bus nustatyta dėl ekonominio sunkmečio sumažintų pensijų kompensavimo tvarka, projektus. Priėmus ir įsigaliojus šiems teisės aktams, dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo negauta pensijos dalis asmenims bus kompensuojama tuose teisės aktuose nustatyta tvarka“ (b. l. 35-36);

365) pareiškėja, ignoruodama paminėtą trečiojo suinteresuoto asmens pasiūlymą dėl papildomų įrodymų pateikimo, 2013 m. spalio 30 d. kreipėsi su skundu į teismą.

37Kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjos paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jai paskirtą senatvės pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėja, siekdama atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos.

38Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

39Konkrečiai imant, tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje

40Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (ginčo dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005-05-19 įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

41Kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad paminėtas pareiškėjos VSDFV Vilniaus skyriui paduotas 2013 m. rugsėjo 23 d. prašymas (kuriuo buvo inicijuotas nagrinėjamas ginčas) pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodama šį prašymą (skundą), pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija.

42Pasisakydama dėl šio termino atnaujinimo galimybės, kolegija pirmiausia pažymi, kad aptariamas 3 metų terminas pagal savo pobūdį yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje. Todėl jo atnaujinimo (Taisyklių 20 p. taikymo prasme) klausimas yra trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV (išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) diskrecija. Teismas, patikrindamas Taisyklių 20 punkto taikymo pagrįstumą, gali nesutikti su šios institucijos atsisakymu atnaujinti aptariamą terminą tik tais atvejais, kai toks atsisakymas akivaizdžiai neatitinka bendrųjų teisės taikymo protingumo ir (ar) teisingumo principų. Kolegija taip pat pažymi, kad, pagal administracinių teismų praktiką, priežastys, dėl kurių buvo praleistas Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytas 3 metų terminas, gali būti pripažintos svarbiomis (ir nurodytas terminas gali būti atnaujintas), tačiau tai turi būti individualaus pobūdžio priežastys, kurios objektyviai užkirto (apsunkino) kelią asmeniui, kurio teisės buvo pažeistos, paduoti skundą per įstatymo nustatytą terminą. Kaip jau buvo pasakyta pirmiau, nagrinėjamoje situacijoje aptariamo 3 metų termino eiga skaičiuotina nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėja pirmą kartą gavo dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintą senatvės pensiją.

43Kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjos pasirinktą elgesio modelį (į tai, kad ji ignoravo VSDFV pasiūlymą pateikti įrodymus, patvirtinančius paminėto termino praleidimo priežasčių svarbumą), teismui nenurodė jokių individualaus pobūdžio aplinkybių, galinčių turėti įtakos šio termino praleidimo priežasčių svarbumui, neįžvelgia tokioje situacijoje Taisyklių 20 punkto (pareiškėjos teisės pateikti VSDFV įrodymus, patvirtinančius paminėto 3 metų termino praleidimo priežasčių svarbumą) pažeidimo. Tuo labiau kolegija neįžvelgia taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimo ABTĮ 89 straipsnio

441 dalies 3 punkto taikymo prasme.

45Pasisakydama dėl pareiškėjos skundžiamo VSDFV sprendimo reikšmės nagrinėjamai bylai ta prasme, ar jame buvo išreikšta VSDFV (Pensijų įstatymo 45 str. taikymo prasme išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos) pozicija ir valia dėl nagrinėjamo ginčo esmės, kolegija pažymi, kad šiame sprendime (jo turinys kolegijos nurodytas, išvardijant faktines bylos aplinkybes) nėra išreikšta VSDFV pozicija dėl pareiškėjos prašymo grąžinti ginčo nepriemoką nepagrįstumo. Šiame sprendime nurodyta informacija apie numatomą (būsimą) ginčo santykių teisinį reglamentavimą pagal savo pobūdį ir paskirtį negali būti pripažinta trečiojo suinteresuoto asmens pozicijos dėl ginčo esmės išreiškimu. Ji gali būti vertinama tik kaip VSDFV, kaip viešojo administravimo subjektui, taikytino gero administravimo principo (kuris suponuoja viešojo administravimo subjekto pareigą pateikti suinteresuotam asmeniui objektyvią ir teisingą informaciją jį dominančiu klausimu) vykdymu.

46Apibendrindama padarytas išvadas, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė ir įvertino nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Todėl kolegija, pritardama teismo nurodytiems argumentams, pripažįsta jo priimtą sprendimą teisingu ir pagrįstu.

47Taigi tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra. Kolegija nenustatė kitų, apeliaciniame skunde nenurodytų, pagrindų panaikinti arba pakeisti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą (ABTĮ 136 str.).

48Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140 straipsnio

491 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

50Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos S. Š. apeliacinį skundą atmesti.

51Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėja S. Š. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi su... 5. Pareiškėja nurodė, kad yra dirbanti valstybinės socialinio draudimo... 6. Atsakovas VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepimu į skundą (b. l. 10–13) prašė... 7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai senatvės pensija pagal Laikinąjį... 8. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 24–28, 29–33)... 9. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 1-asis... 10. Nr. (6.5) I-6832, vadovaudamasi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 11. II.... 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu... 13. Teismas pabrėžė, kad, pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį, jo 1 dalį,... 14. Teismas akcentavo, kad pareiškėja, kreipdamasi dėl VSDFV 2013 m. spalio 18... 15. Nr. A143-816/2014, nes toje byloje pareiškėjai nebuvo nustatytas terminas... 16. Teismas nurodė, kad pareiškėja taip pat prašė panaikinti VSDFV Vilniaus... 17. III.... 18. Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 62–64) prašo panaikinti Vilniaus... 19. Pareiškėja nurodo, kad skundas apskritai liko neišnagrinėtas, neatskleista... 20. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l.... 21. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja, kreipdamasi į VSDFV... 22. dėl negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo. Atkreipia dėmesį į... 23. Teisėjų kolegija... 24. IV.... 25. Apeliacinis skundas atmestinas.... 26. Pareiškėja siekia VSDFV Vilniaus skyriaus jai paskirtos ir, pritaikant... 27. 8 straipsnio 1 dalies (2009-12-09 įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas,... 28. Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjos nurodytas... 29. 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m.... 30. Iš bylos matyti, kad:... 31. 1) 2013 m. rugsėjo 23 d. pareiškėja padavė VSDFV Vilniaus skyriui prašymą... 32. 2) VSDFV Vilniaus skyrius, atsakydamas į šį pareiškėjos prašymą,... 33. 3) 2013 m. spalio 14 d. prašymu (skundu) VSDFV pareiškėja prašė išmokėti... 34. 4) VSDFV pareiškėjos skundžiamu šioje administracinėje byloje 2013 m.... 35. Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio nustatytą 3 metų terminą apskųsti... 36. 5) pareiškėja, ignoruodama paminėtą trečiojo suinteresuoto asmens... 37. Kolegija pažymi, kad nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjos paminėtu... 38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus... 39. Konkrečiai imant, tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra... 40. Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio... 41. Kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje... 42. Pasisakydama dėl šio termino atnaujinimo galimybės, kolegija pirmiausia... 43. Kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjos pasirinktą elgesio modelį (į tai,... 44. 1 dalies 3 punkto taikymo prasme.... 45. Pasisakydama dėl pareiškėjos skundžiamo VSDFV sprendimo reikšmės... 46. Apibendrindama padarytas išvadas, kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 47. Taigi tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais... 48. Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsniu, 140... 49. 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija... 50. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą... 51. Nutartis neskundžiama....