Byla 2A-541-370/2017
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (tretieji asmenys – Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. B., Palangos kredito unija)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų S. K. ir E. G., atstovaujamo atstovės pagal įstatymą Ž. N., apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-217-163/2016, pagal ieškovės J. M. (ieškovės teisių perėmėjai S. K. ir E. G.) ieškinį atsakovui J. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo (tretieji asmenys – Palangos miesto 1-ojo notarų biuro notarė A. B., Palangos kredito unija),

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė J. M. teismo prašė pripažinti negaliojančiomis 2010-05-20 J. M. ir J. G. sudarytas pirkimo-pardavimo sutartis dėl: 1) pastato-gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), pastato–tvarto, unikalus Nr. ( - ), pastato-kluono, unikalus Nr. ( - ), pastato-malkinės, unikalus Nr. ( - ), pastato–kluono, unikalus Nr. ( - ), pastato-malkinės, unikalus Nr. ( - ), pastato-viralinės, unikalus Nr. ( - ), pastato-pirties, unikalus Nr. ( - ) ir kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (rezervuaro, tvoros, šulinio, lauko tualeto, tvoros, rūkyklos, aukštelės), unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ); 2) 3,6109 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ); 3) 1,6900 ha žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) (toliau kartu – nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo arba ginčo sutartys) ir taikyti restituciją J. M. paveldėtojos pagal testamentą J. M. naudai.
  2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas J. G., jos sūnus iš pirmosios santuokos, sužinojęs, kad jo patėvis J. M. testamentu ieškovei paliko savo turtą, pasinaudojo jo sveikatos būkle – senatvine demencija – ir, ėmęs labai maloniai ir pareigingai su juo elgtis, rūpintis, pirkti vaistus ir pan., įkalbėjo sudaryti minėtas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis. Ieškovės teigimu, turtas parduotas už daug mažesnę, nei rinkos kaina, be to, atsakovas už perkamą nekilnojamąjį turtą J. M. nieko nesumokėjo. Dėl minėtų aplinkybių ginčo pirkimo-pardavimo sutartis prašė pripažinti negaliojančiomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 ir 1.89 straipsniuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.
  3. Atsakovas J. G. su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad su patėviu J. M. jo santykiai niekada nebuvo blogi, o labiau imtasi rūpintis patėviu, kuomet pablogėjo jo sveikata, nes aplinkiniai suteikti pagalbos negalėjo. Pažymėjo, kad nors J. M. sunkiai sirgo, tačiau jis dažniausiai suprasdavo savo veiksmus, pažindavo aplinkinius, jo būklė dažniausiai būdavo gera. Pirkti pastatus ir žemę, su sąlyga, kad jis toliau gyvens pastatuose ir naudosis nekilnojamuoju turtu, o atsakovas turės jam teikti pagalbą, pasiūlė pats patėvis. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturėjo tiek lėšų, J. M. pasiūlė turtą jam, kaip posūniui, parduoti už mažesnę kainą, o sumą sumokėti vėliau. Atsakovo teigimu, pirkimo-pardavimo sutartys buvo pasirašytos laisva abiejų šalių valia, o sutartyse padaryti įrašą apie tai, kad pinigai jau gauti, nurodė pats pardavėjas. Atsakovas pagal pirkimo-pardavimo sutartis pinigus J. M. yra sumokėjęs grynaisiais per kelis metus, tačiau jokių raštelių iš patėvio neprašė, nes vienas kitu pasitikėjo ir nemanė, kad ateityje gali kilti ginčas.
  4. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti, nurodė, kad jis paprašė J. M. sudaryti nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis, nes nenorėjo, kad turtas atitektų J. M. vaikams iš pirmosios santuokos. Taip pat pažymėjo, kad nėra atsiskaitęs pagal ginčo sutartis.
  5. Tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį atmetė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartys atitiko visus CK reikalavimus, keliamus tokioms sutartims, t. y. sudarytos notarine forma, jose aiškiai išreikšta pardavėjo J. M. valia parduoti nekilnojamuosius daiktus atsakovui J. G., nurodyti duomenys apie nekilnojamuosius daiktus, jų kaina ir atsiskaitymo tvarka, nustatyta, kad šios sutartys yra ir perkamų daiktų priėmimo-perdavimo aktas.
  3. Teismas nenustatė pagrindo ginčo pirkimo-pardavimo sutartis pripažinti negaliojančiomis CK 1.89 straipsnio pagrindu, t. y. nesutiko, kad J. M. dėl savo sveikatos būklės (senatvinės demencijos) nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs byloje esančius J. M. medicininius dokumentus ir vadovaudamasis teismo psichiatro eksperto išvada, bei aplinkybe, kad notarei, tvirtinusiai ginčo sandorius, nekilo abejonių dėl J. M. būsenos.
  4. Teismo vertinimu, ginčo nekilnojamojo turto pardavimo kaina, nors, tikėtina, ir neatitiko rinkos kainų, tačiau laikytina protinga ir pakankama. Tokią išvadą teismas padarė iš bylos duomenų (šalių paaiškinimų, medicininiuose dokumentuose užfiksuotų duomenų) nustatęs, kad J. M. buvo J. G. patėvis, jį augino 12 metų, atsakovas, prastėjant J. M. sveikatos būklei, nuolat juo rūpinosi, o pastatų ir statinių pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nustatyta sąlyga, kad J. G. įsipareigoja leisti gyventi iki gyvos galvos J. M. visuose pastatuose ir be atskiro nuomos mokesčio naudotis visais pastatais.
  5. Teismas, pasisakydamas dėl pinigų pagal ginčo pirkimo-pardavimo sutartis sumokėjimo fakto, pažymėjo, kad notariškai patvirtintose sutartyse nurodyta, jog visi pinigai (10 000 Lt, 5 000 Lt, 2 000 Lt) pirkėjo sumokėti pardavėjui iki sutarčių pasirašymo, o pagal atsakovo atsiliepime nurodytas aplinkybes nustatė, kad atsakovas juos J. M. mokėjo grynaisiais, todėl, nesant priešingų duomenų ir J. M. sutartimis patvirtinus apie pretenzijų atsakovui dėl pinigų sumokėjimo neturėjimą, konstatavo nesant pagrindo sutikti su ieškovės pozicija, kad pagal ginčo sutartis nebuvo atsiskaityta.
  6. Teismas kritiškai vertino atsakovo teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, priešingus savo atsiliepime nurodytoms aplinkybėms, t. y., kad jis nėra atsiskaitęs su J. M. pagal pirkimo-pardavimo sutartis, konstatavęs, kad tokiu būdu atsakovas siekia apsaugoti savo turtą nuo galimo Palangos kredito unijos išieškojimo iš jo, kaip solidaraus laiduotojo. Tokią išvadą teismas padarė iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatęs, kad pagal Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-670-370/2013, patvirtintą taikos sutartį tarp J. G., Palangos kredito unijos, R. Ž. ir E. Ž., J. G. yra solidarus laiduotojas už R. Ž. ir E. Ž. įsipareigojimų pagal 2010-10-26 paskolos sutartį Nr. 10-00083 vykdymą, o 2013-08-14 išduotas vykdomasis raštas į bylą nėra grąžintas kaip įvykdytas.
  1. Apeliacinio skundo argumentai
  1. Apeliaciniame skunde apeliantai, J. M. teisių perėmėjai, S. K. ir E. G., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą Ž. N., teismo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
    1. Nors ieškinyje tiesiogiai nebuvo prašoma ginčo sutartis pripažinti negaliojančiomis, kaip sudarytas dėl suklydimo ar apgaulės, tačiau jame nurodytos faktinės aplinkybės ir argumentai patvirtina, kad J. M. atsakovo galėjo būti apgautas dėl sandorio esmės, todėl teismas privalėjo patikrinti, ar ginčo sandoriai pripažintini negaliojančiais ir pagal CK 1.91 straipsnį. Teisės taikymas – teismo prerogatyva. To nepadaręs teismas neatsikleidė bylos esmės, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą.
    2. Sandorių pripažinimą negaliojančiais CK 1.91 straipsnio pagrindu patvirtina šios aplinkybės:
      1. Tiek eksperto išvada, tiek asmens sveikatos ligos istorija patvirtina, kad J. M. sveikatos būklė blogėjo nuo 2010 metų pradžios;
      2. J. M. pas gydytojus lydėdavo atsakovas, todėl jis galėjo lengvai juo manipuliuoti;
      3. J. M. pasitikėjimas atsakovu;
      4. Atsakovas nebuvo J. M. įpėdinis nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą, todėl turėjo aiškų motyvą suklaidinti J. M. ir apgaule įgyti didelės vertės turtą;
      5. Ieškinyje nurodytos aplinkybės, jog atsakovas J. M. pradėjo rūpintis tik pablogėjus sveikatai;
      6. Visos ginčo sutartys sudarytos tą pačią dieną;
      7. Teismo posėdžio metu atsakovas pats patvirtino, kad už parduotą turtą nieko nemokėjo, o byloje nėra duomenų apie atsiskaitymą.
    3. Teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.80 ir 1.89 straipsniuose įtvirtintus sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindus, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas pagal CPK 330 straipsnį:
      1. Teismo ekspertizės aktas nėra pakankamas įrodymas sprendžiant dėl J. M. gebėjimo suvokti savo veiksmus ir jų reikšmę, juolab, kad jame padaryta tik tikėtina išvada dėl jo sveikatos būklės sandorių sudarymo metu, nes pagrįstai išvadai padaryti neužteko duomenų. Savo ruožtu byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, kad J. M. sveikatos būklė buvo bloga jau nuo 2010 m. pradžios.
      2. Byloje tikslinga skirti kompleksinę teismo rašysenos-psichiatrijos ekspertizę, kurios metu J. M. sveikatos būklė sandorio sudarymo metu būtų įvertinta ir pagal rašysenos pavyzdžius.
    4. Teismo išvada, kad pagal ginčo sutartis buvo atsiskaityta, prieštarauja bylos duomenims. J. M. jau nuo 2010 metų negalėjo savimi pasirūpinti, todėl nesutiktina, kad jis galėjo išleisti 17 000 Lt, juolab, kad byloje nėra duomenų apie pinigų gavimą, o teismo posėdžio metu pats atsakovas pripažino, kad jų nesumokėjo. Teismo nustatytas faktas, jog atsakovas ginčo turtą yra įkeitęs, todėl neva siekia turtą sugrąžinti savo vaikams, pernelyg suabsoliutintas, atsižvelgiant į tai, kad hipoteka seka paskui daiktą.

4Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
  2. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimo, kuriuo ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  3. Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad teismas ieškinio netenkino ne tik atmetęs kaip nepagrįstus ieškinio argumentus dėl ginčo sutarčių negaliojimo, bet ir kritiškai vertinęs atsakovo teismo posėdžio metu išreikštą sutikimą su ieškiniu, atsižvelgiant į teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, susijusius su Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 30 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-670-370/2013, patvirtinta taikos sutartimi ir jos vykdymo aplinkybėmis.
  4. Atsižvelgiant į skundžiamo sprendimo turinį, taip pat įvertinus bylos medžiagą, inter alia apeliacinio skundo argumentus, nagrinėjamu atveju pirmiausia pasisakytina dėl visų šiai bylai tinkamai išnagrinėti reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo turtu.
  5. Iš bylos duomenų nustatyta, kad J. M. (pardavėjas) ir J. G. (pirkėjas) 2010-05-20 sudarė 3 pirkimo-pardavimo sutartis: 1) pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-1709, J. M. J. G. už 10 000 Lt pardavė nekilnojamuosius daiktus: pastatą-gyvenamąjį namą unikalus Nr. ( - ), pastatą-tvartą unikalus Nr. ( - ), pastarą-kluoną, unikalus Nr. ( - ), pastatą-malkinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą-kluoną, unikalus Nr. ( - ), pastatą-malkinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą-viralinę, unikalus Nr. ( - ), pastatą-pirtį, unikalus Nr. ( - ), kitus inžinerinius kiemo statinius (rezervuarą, tvorą, šulinį, lauko tualetą, tvorą, rūkyklą, aikštelę) unikalus Nr. ( - ); 2) pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-1713, už 5 000 Lt J. M. J. G. pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ); 3) pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-1711, J. M. J. G. už 2 000 Lt pardavė žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ).
  6. 2011-11-25 dovanojimo sutartimis Nr. 2-4861 ir Nr. 2-4860 J. G. aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą perleido S. K.. Įrašas registre galioja nuo 2011-12-08.
  7. 2012-06-08 Palangos miesto apylinkės teisme priimtas Palangos kredito unijos ieškinys S. G. (dabar – S. K.) ir J. G. (šiuo metu c. b. Nr. 2-3-995/2017) dėl aukščiau nurodytų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu dėl to, kad J. G., turėdamas įsipareigojimų kredito unijai, perleido jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (CPK 179 str. 3 d.).
  8. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-670-370/2013, patvirtinta taikos sutartis, sudaryta tarp J. G., Palangos kredito unijos ir R. Ž. bei E. Ž., kuria šalys sutarė, kad R. Ž. ir E. Ž. yra tikrieji skolininkai pagal 2010-10-26 paskolos sutartį Nr. 10-00083 ir jie įsipareigoja grąžinti 49 500 Eur skolą ir 7 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo paskolos suteikimo dienos iki prievolės tinkamo įvykdymo, skolą įsipareigojant grąžinti per tris mėnesius nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos, o buvęs paskolos gavėjas J. G. laikomas solidariu laiduotoju, kuris laiduoja už trečiųjų asmenų R. Ž. bei E. Ž. įsipareigojimų pagal 2010-10-26 paskolos sutartį Nr. 10-00083 vykdymą tokiomis sąlygomis, kokiomis R. Ž. ir E. Ž. 2010-10-26 laidavimo sutartimis Nr. 10-00097 ir Nr. 10-00096 laidavo už J. G. įsipareigojimų pagal 2010-10-26 paskolos sutartį Nr. 10-00083 vykdymą. Taip pat šalys susitarė, kad 2010-10-26 J. G. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis 59 846,14 Eur sumai pripažintinas negaliojančiu. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis įsiteisėjo 2013-05-13; 2013-08-14 atsakovės prašymu išduotas vykdomasis raštas, kuriame skolininkais nurodyti R. Ž. ir E. Ž. (CPK 179 str. 3 d.).
  9. Ieškovė J. M. 2013-11-08 kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti negaliojančiais minėtas 2010-05-20 jos sutuoktinio J. M., mirusio 2013-06-25, ir jos sūnaus iš pirmosios santuokos J. G. notarine tvarka sudarytas nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartis ir taikyti restituciją. Ieškovė nurodė, kad ginčijami sandoriai sudaryti pasinaudojus buvusio sutuoktinio J. M. sunkia sveikatos būkle – senatvine demencija, o nekilnojamasis turtas parduotas už mažesnę, nei rinkos, kainą ir nesumokant pinigų. Šios aplinkybės, ieškovės teigimu, suponuoja pagrindą ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais pagal CK 1.80 ir 1.89 straipsnius ir taikyti restituciją, pažymint, kad ji, pagal 2006-02-14 testamentą, notarinio registro Nr. 964, yra J. M. viso kilnojamojo ir nekilnojamojo turto paveldėtoja (t. 1, b. l. 9).
  10. Šios nutarties 20 p. nurodyta Palangos miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal kredito unijos ieškinį, 2014-01-14 nutartimi sustabdyta, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje – pagal J. M. ieškinį atsakovui J. G. dėl pirkimo-pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais (CPK 179 str. 3 d.).
  11. Ieškovei J. M. 2014-02-03 mirus (t. 1. b. l. 64), jos teises perėmė S. K. ir E. G., atstovaujamas atstovės pagal įstatymą Ž. N. (ieškovės anūkai ir atsakovo J. G. vaikai), kurie palaikė ieškovės ieškinį dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo.
  12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą. CPK 5 straipsnyje nustatyta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Asmens teisė kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka realizuojama ieškinio instituto pagalba. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose, kurių reikalavimų ieškovas privalo laikytis, kad teismas, priėmęs ieškinio formai ir turiniui keliamus reikalavimus atitinkantį ieškinį, galėtų įgyvendinti pagrindinius civilinio proceso tikslus (CPK 2 str.), nustatyti, ar ieškinys yra pagrįstas, bei išspręsti tarp šalių kilusį teisinį ginčą.
  13. CPK 135 straipsnyje, reglamentuojančiame ieškinio turinį, įtvirtinta, kad teismui pareiškiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui, taip pat, be kitos šio straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos, nurodomos aplinkybės, kuriomis grindžiamas reikalavimas (faktinis ieškinio pagrindas), įrodymai, patvirtinantys ieškovės išdėstytas aplinkybes, bei ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė, tačiau ji turi būti įgyvendinta griežtai laikantis proceso įstatymo reikalavimų, nes kiekviena subjektinė teisė, tarp kurių, ir teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1280/2013).
  14. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ieškinys atitinka jam CPK keliamus reikalavimus, rezoliucija išsprendžia ieškinio priėmimo klausimą, o nustatęs, kad ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, nustato terminą jiems pašalinti vadovaudamasis CPK 115 straipsnyje nustatyta tvarka. Teisėjas, priėmęs pareiškimą dėl civilinės bylos dėl registruojamo daikto teisinio statuso arba daiktinių teisių į jį iškėlimo, ne vėliau kaip kitą darbo dieną apie tai praneša viešo registro tvarkytojui, kuriame įregistruotas daiktas ar daiktinės teisės į jį (CPK 135 str. 6 d.).
  15. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek dispozityviosiose, tiek nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35-701/2015).
  16. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į ieškovės suformuluotą ieškinio reikalavimą (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimas negaliojančiomis ir restitucijos taikymas) ir ieškinyje nurodytas aplinkybes, susijusias su ginčo pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymu, spręstina, kad ieškovė pareikštu ieškiniu siekė atgauti sudarytomis ginčo pirkimo-pardavimo sutartimis J. M. parduotą nekilnojamąjį turtą, todėl atsakovu pasirinktas pirkimo-pardavimo sutartyse nurodytas pirkėjas J. G. (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Tačiau kartu su ieškiniu nebuvo pateiktas išrašas iš Nekilnojamojo turto registro, o nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą perėjimas, suponavęs ieškinio pareiškimą, įrodinėtas pridėtomis šios nutarties 15 punkte įvardytomis nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimis. Savo ruožtu pirmosios instancijos teismas, 2013-12-17 rezoliucija priėmęs ieškovės ieškinį, ne tik, kad nesiėmė veiksmų tinkamai įgyvendinti CPK 135 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos pareigos registrui pranešti apie iškeltą civilinę bylą, tačiau taip pat nepasidomėjo teisine nekilnojamųjų turto objektų registracija (sutarčių 3.7 ir (ar) 3.8 p. numatyta, kad prieš trečiuosius asmenims nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis gali būti panaudota ir sukelia teisines pasekmes tik tuo atveju, jei ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre), šalių nepareikalavo ir (ar) savo iniciatyva nepatikrino duomenų Nekilnojamojo turto registre apie ginčo nekilnojamojo turto priklausymą atsakovui J. G., nors ieškinio reikalavimams esant susijusiems su sandorių pripažinimu negaliojančiais ir restitucijos taikymu (pripažinus sandorius negaliojančiais teismas privalėtų pagal CK šeštosios knygos „Prievolių teisė“ I dalies „Bendrosios nuostatos“ X skyriaus „Restitucija“ normas spręsti restitucijos taikymo klausimą), šios aplinkybės yra reikšmingos tinkamam ginčo išsprendimui.
  17. CPK 168 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas žodinis bylos nagrinėjimas fiksuojamas teismo posėdžio garso įrašu, išskyrus CPK numatytus atvejus, kuris laikomas teismo posėdžio protokolu ir yra sudedamoji bylos dalis. Pirmosios instancijos teismui tiek 2014-10-21 parengiamojo teismo posėdžio metu, tiek bylą nagrinėjant 2016-10-31 posėdyje mirusios ieškovės J. M. teisių perėmėja anūkė ir atsakovo J. G. duktė S. K., taip pat pats atsakovas nurodė, kad ginčo nekilnojamasis turtas buvo padovanotas S. K., o ieškovė teismui bandė paaiškinti, jog ieškinio reikalavimus palaiko, norėdama įgyvendinti senelės valią minėtą turtą anūkams (S. K. ir E. G.) padalinti po lygiai, taip pat, kad kredito unija siekia panaikinti dovanojimo sandorius, todėl reiškiamas ieškinys yra teisėtas būdas nekilnojamąjį turtą turėti (įgyti) nuosavybės teise. Minėtas aplinkybes, susijusias su ginčo nekilnojamojo turto nuosavybe, patvirtino ir teismo, 2016-10-31 posėdyje išnagrinėjusio bylą ir atidėjusio procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2016-11-18 15 val., 2016-11-16 išsitraukti išrašai iš Nekilnojamojo turto registro, pagal kuriuos tiek žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), kartu su statiniais, tiek žemės sklypas Nr. ( - ), t. y. visas ginčo nekilnojamasis turtas, 2011-11-25 dovanojimo sutartimis Nr. 2-4861 ir 2-4860 perleistas (padovanotas) S. K., t. y. dabartinei ieškovei ir apeliantei (įrašai registre galioja nuo 2011-12-08).
  18. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjant iš esmės ar po jos išnagrinėjimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, t. y., jog ginčo nekilnojamasis turtas nuosavybės teise nepriklauso į bylą patrauktam atsakovui J. G. ir ieškinio reikalavimams esant nukreiptiems į tikslą, taikant restitucijos normas, nekilnojamąjį turtą susigrąžinti natūra (CK 6.146 str.), taip pat, kad viena iš mirusios ieškovės J. M. teisių perėmėjų S. K., palaikanti ieškinio reikalavimą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, yra ginčo nekilnojamojo turto, kurį norima atgauti, savininkė, o šis faktas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas dar iki kreipiantis į teismą su ieškiniu J. M. (2011-12-08, kai ieškinys teisme gautas 2013-11-08), taip pat, kad jos ieškinio palaikymo tikslas yra susijęs su senelės valia turtą padalinti abiems esamiems ieškovams (jos teisių perėmėjams), turėjo šias aplinkybes tirti ir vertinti bylą nagrinėjant iš esmės, arba, išėjus į pasitarimų kambarį ir paaiškėjus aplinkybėms apie ginčo turto teisinę padėtį, iki sprendimo priėmimo ir paskelbimo atnaujinti bylos nagrinėjimą ir (ar) imtis kitų priemonių, pvz., ieškovei (teisių perėmėjai) S. K., kuri nei minėto parengiamojo posėdžio metu, nei 2016-10-31 teismo posėdyje nebuvo atstovaujama teisinį išsilavinimą turinčio asmens (advokato, jo padėjėjo), išaiškinti galimas reiškiamo ieškinio teisines pasekmes (ginčo turto grąžinimas natūra galimas nuginčijus ne tik pirkimo-pardavimo sutartis, bet ir dovanojimo sandorius), restitucijos ypatybes (CK 6.145 str., 6.146 str.) ir pan., tačiau pirmosios instancijos teismas šios pareigos tinkamai neįgyvendino – ginčo nekilnojamojo turto teisinės padėties (jo priklausymo nuosavybės teise atsakovui J. G.) nesiaiškino ieškinio padavimo metu, taip pat jų (minėtų aplinkybių) tinkamai netyrė ir nevertino bylą nagrinėjant iš esmės 2016-10-31 teismo posėdyje, o informaciją apie ginčo turtą po bylos išnagrinėjimo patikrinus Nekilnojamojo turto registre, nepasinaudojo bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo institutu (CPK 256 str.), duomenų apie ginčo nekilnojamąjį turtą neaptarė ir skundžiamame sprendime. Tokiu būdu, t. y. tinkamai neatskleisdamas bylos esmės, netirdamas ir nevertindamas visų bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių (teismas posėdžio metu koncentravosi tik į ginčo sandorių negaliojimą patvirtinančias ir (ar) paneigiančias aplinkybes), pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegijos vertinimu, pažeidė pareigą bylą išnagrinėti tinkamai ir įvykdyti teisingumą (CPK 6 str.). Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 str. 1 d.), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo ir (ar) kitais aspektais. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę (pagal pareikštą ieškinį (kartu ir apeliacinį skundą) negalima tinkamai išspręsti šalių ginčo, atkurti teisinės taikos, t. y. reiškiamu ieškinio reikalavimu neįmanomas tikslo susigrąžinti ginčo nekilnojamąjį turtą natūra įgyvendinimas dėl sudarytų dovanojimo sutarčių, taip pat vieno iš ieškovų, reiškiančių (palaikančių) reikalavimą, susijusį su ginčo turto atgavimu, sutapimas su turtą faktiškai nuosavybės teise turinčiu asmeniu), suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teisme pareikštas ieškinys, atsižvelgiant į ginčo esmę ir paaiškėjusias naujas aplinkybes, neatitinka jam keliamų CPK reikalavimų, susijusių su ieškinio dalyku ir (ar) ieškinio pagrindu ir (ar) šalių procesinėmis padėtimis apskritai, o šie trūkumai gali būti pašalinti tik pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių nenustatymo). Nustačius, kad pagal bylos medžiagą jos (bylos) pagal pareikštą ieškinį ir ginčo esmę negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, konstatuotina esant pagrindui priimtą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 326 str. 1 d. 4 p.).

5Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Nutarė

6Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai