Byla 2A-299/2008

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės ir Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Jūratei Lajauskienei, dalyvaujant: ieškovo atstovui advokatui Andžejui Seliavai, atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei J. J. , viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Indrė“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, ir to paties teismo 2008 m. sausio 3 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1979-45/2007 (2-318-45/2008) pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės „Seesam Lietuva“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Indrė“, uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“ ir akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo. Trečiasis asmuo byloje uždaroji akcinė bendrovė „Transekspedicija“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovo uždarosios akcinės draudimo bendrovės (toliau – UADB) „Seesam Lietuva“ atstovas, vadovaudamasis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR) 17, 27, 34, 36 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.138, 6.249, 6.254, 6.1015 straipsniais, patikslintu ieškiniu prašė priteisti: 1) solidariai iš UAB „Indrė“, UAB draudimo kompanijos (toliau – DK) „PZU Lietuva“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 127 365,24 Lt žalos atlyginimo; 2) iš UAB „Indrė“ 2 198,36 Lt palūkanų; 3) solidariai iš UAB „Indrė“, UAB DK „PZU Lietuva“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) solidariai iš UAB „Indrė“, UAB DK „PZU Lietuva“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 1 500 Lt išlaidų, skirtų žalos išieškojimui ne teismo tvarka; 5) iš UAB „Indrė“, UAB DK „PZU Lietuva“ ir AB „Lietuvos draudimas“ bylinėjimosi išlaidas, paskirstant jas proporcingai patenkintam reikalavimui.

4Ieškovo atstovas nurodė, kad 2005 m. spalio 18 d. UADB „Seesam Lietuva“ ir AB „Utenos trikotažas“ sudarė vežamų krovinių draudimo sutartį, draudimo poliso serija Nr. 250, Nr. 000635. Draudimo sutartimi buvo sutarta, kad kiekvienam draudiminiam įvykiui taikoma besąlyginė 1 000 Lt išskaita (franšizė). AB „Utenos trikotažas“ pagal 2004 m. lapkričio 9 d. sutartį Nr. KD/R04/795 2006 m. gegužės 29 d. pateikė UAB „Transekspedicija“ užsakymą pervežti krovinį iš Lietuvos į Angliją. UAB „Transekspedicija“ AB „Utenos trikotažas“ krovinį pervežė ne pati, o pasitelkusi UAB „Indrė“. UAB „Indrė“ 2006 m. gegužės 31 d. priėmė iš AB „Utenos trikotažas“ krovinį, kurio bendra vertė sudarė 82 969,10 Eur, o jo svoris 5 003 kg. Krovinys buvo pakrautas į transporto priemonę, kurios valst. Nr. ( - ).

5Ieškovo atstovas pažymėjo, kad 2006 m. birželio 7 d. transporto priemonės valst. ( - ) vairuotojas A. G. , atsižvelgdamas į tai, kad pagal tachografo parodymus jo darbo laikas baigėsi, turėjo sustoti poilsiui. Kadangi kelionės maršrute nebuvo saugomų stovėjimo aikštelių, vairuotojas pasirinko stovėjimo aikštelę, esančią „Heston“ degalinės kelyje M4 Londono priemiesčiuose. Už stovėjimą aikštelėje vairuotojas mokėjo. 2006 m. birželio 8 d. ryte vairuotojas pastebėjo, kad supjaustytas puspriekabės tentas ir pavogta dalis AB „Utenos trikotažas“ gabenamo krovinio. Apie įvykį buvo informuota policija. 2006 m. birželio 8 d. AB „Utenos trikotažas“ pateikė pranešimą UADB „Seesam Lietuva“ apie krovinio vagystę. Krovinio gavėjas, priimdamas krovinį, CMR važtaraščio 24 grafoje nurodė, kad buvo priimta 51 dėžė krovinio. 2006 m. birželio 28 d. AB „Utenos trikotažas“ informavo, kad 2006 m. birželio 8 d. įvykusios vagystės metu pavogta krovinio dalis, kurios vertė 72 213,60 Eur (249 339,12 Lt). UADB „Seesam Lietuva“ 2006 m. birželio 8 d. įvykį pripažino draudiminiu ir 2006 m. rugpjūčio 8 d. išmokėjo AB „Utenos trikotažas“ 248 339,12 Lt draudimo išmoką, o draudimo bendrovei perėjo teisė reikalauti išmokėtų sumų. 2006 m. gruodžio 11 d. UAB „Transekspedicija“, UAB „Indrė“, AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB DK „PZU Lietuva“ buvo pateikta pretenzija dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo.

6Ieškovo atstovas nurodė, kad už krovinio, gabento pagal CMR važtaraštį 6LA 030419, dalinį praradimą yra atsakingi vežėjai UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Indrė“ (CMR 17 str. 1 d., 34 str. 1 d.). Pagal CMR konvencijos 36 straipsnį, ieškinys dėl krovinio praradimo tos pačios vežimo sutarties byloje, gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą. Ieškinys reiškiamas UAB „Indrė“, o UAB „Transekspedicija“ laikytina trečiuoju asmeniu byloje. Vežėjo atsakomybė už prarastą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 SDR už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR 23 str. 3 p.). AB „Utenos trikotažas“ krovinio gavėjui dėl pavogtų prekių pateikė kitą prekių siuntą (sąskaita Nr. 005936). Joje nurodytas bruto prekių svoris – 3 818 kg, todėl kompensacijos suma už prarastą krovinį yra 127 365,24 Lt (3 818 kg x 8,33 SDR x 4,0047 Lt). UAB „Indrė“ taip pat privalo sumokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už prarasto krovinio kompensacijai skirtą sumą. Palūkanos skaičiuotinos nuo tos dienos, kai vežėjams raštiškai buvo pateiktas reikalavimas atlyginti žalą (2006 m. gruodžio 11 d.) (CMR 27 str.), o palūkanų suma iki ieškinio surašymo yra 2 198 Lt. UAB „Transekspedicija“ buvo sudariusi vežėjo civilinės atsakomybės sutartį su UAB DK „PZU Lietuva“, poilsio Nr. CMRL 103610, o UAB „Indrė“ savo civilinę atsakomybę apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“, poliso Nr. LDR 0210466, todėl draudikai taip pat turi pareigą atlyginti išmokėtas sumas. Ieškovas buvo sudaręs susitarimą dėl nuostolių išieškojimo ne teismo tvarka, todėl šios išlaidos įskaičiuotinos į nuostolius ir priteistinos iš atsakovų.

7Vilniaus apygardos teismas 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį tenkino iš dalies : 1) priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 118 670,04 Lt žalos atlyginimo ir 1 963,36 Lt palūkanų ieškovui UADB „Seesam Lietuva“; 2) priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2007 m. gegužės 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui UADB „Seesam Lietuva“; 3) priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 3 233 Lt žyminio mokesčio ieškovui UADB „Seesam Lietuva“ ir 54,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

8Sprendime nurodyta, kad AB „Utenos trikotažas“ ir UAB „Transekspedicija“ 2004 m. lapkričio 9 d. sutartis Nr. KD/R04/795, 2006 m. gegužės 29 d. užsakymas pervežti krovinį, krovinių vežimo sutartis, sudaryta tarp UAB „Transekspedicija“ ir UAB „Indrė“, sudaro pagrindą pripažinti, jog pagrindinė paslauga, kurią minėta sutartimi įsipareigojo suteikti UAB „Transekspedicija“, yra krovinio nugabenimas į paskirties punktą ir jo perdavimas turinčiam teisę jį gauti asmeniui. Sutarties vykdymo perdavimas tretiesiems asmenims neatleidžia ekspeditoriaus nuo atsakomybės užsakovui už sutarties įvykdymą (CK 6.828 str. 2 d.). Šią išvadą patvirtina ir minėtos sutarties 5.2 punktas, pagal kurį vykdytojo ir užsakovo atsakomybė prilyginama vežėjo ir siuntėjo atsakomybei pagal Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) taisykles. Teisiniai santykiai, susiklostę tarp AB „Utenos trikotažas“ ir UAB „Transekspedicija“ vykdant įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, kvalifikuotini kaip krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais teisiniai santykiai. Jeigu asmuo sudaro sutartį kroviniui pervežti į paskirties vietą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek yra vežėjas CMR konvencijos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-457/2006). Trečiasis asmuo UAB „Transekspedicija“, sudaręs krovinio pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartį su AB „Utenos trikotažas“, laikytinas vežėju nepriklausomai nuo to, kad faktiškai siuntėjo krovinį gabeno ne UAB „Transekspedicija“, bet jos pasitelktas kitas asmuo. AB „Utenos trikotažas“ krovinį faktiškai gabeno UAB „Indrė“. UAB „Transekspedicija“ pripažintina pirmuoju vežėju, o UAB „Indrė“ – antruoju. 2006 m. birželio 7 d. vairuotojas A. G. sustojo mokamoje automobilių stovėjimo aikštelėje (Heston East Service Area, Londono apylinkėse, Anglijoje). 2006 m. birželio 8 d. ryte jis rado supjaustytą puspriekabės tentą ir pastebėjo, jog dingo dalis AB „Utenos trikotažas“ krovinio. Dėl krovinio praradimo AB „Utenos trikotažas“ buvo padaryta žala. AB „Utenos trikotažas“ vežamus krovinius buvo apdraudusi UADB „Seesam Lietuva“. 2006 m. rugpjūčio 8 d. draudikas išmokėjo AB „Utenos trikotažas“ 248 339,12 Lt draudimo išmoką pagal mokėjimo nurodymą Nr. VB0601201. UADB „Seesam Lietuva“, išmokėjusi draudimo išmoką, CK 6.1015 straipsnio pagrindu įgijo reikalavimo teisę į asmenis, atsakingus už žalos AB „Utenos trikotažas“ padarymą (CMR 36 str.). Pripažinus, jog vežimą CMR konvencijos prasme vykdė du vežėjai ir nesant ginčo dėl to, kad dalis krovinio buvo prarasta tuo metu, kai jis buvo UAB „Indrė“ žinioje, darytina išvada, jog iš krovinio siuntėjo reikalavimo teisę perėmusi UADB „Seesam Lietuva“ turi teisę reikšti reikalavimą dėl žalos už krovinio praradimą tiek pirmajam vežėjui (UAB „Transekspedicija“), tiek tiesiogiai atlikusiam vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas lėmė krovinio dalies praradimą vežėjui (UAB „Indrė“).

9Teismas pažymėjo, kad krovinio praradimo atveju atsiranda mišri solidarioji vežėjo ir draudimo kompanijų, kuriose vežėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, prievolė. Ji vežėjui atsiranda iš CMR konvencijos, o jo civilinę atsakomybę apdraudusioms kompanijoms – iš vežėjo civilinės atsakomybės pagal CMR konvenciją draudimo sutarties. Draudimo liudijimas Nr. 0210466 ir draudimo sutarties sąlygos patvirtina, jog UAB „Indrė“ kaip vežėjo kelių transportu atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“, o draudimo apsauga galiojo atliekant pervežimus ta transporto priemone, kuria buvo gabentas AB „Utenos trikotažas“ krovinys. Vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo polisas CMR Nr. 103610 patvirtina, kad UAB „Transekspedicija“ atsakomybė dėl krovinio pervežimo pagal CMR konvenciją apdrausta UAB DK „PZU Lietuva“, tačiau individualių draudimo sąlygų, pakeistų draudimo poliso CMR Nr. 103610 Priedu Nr.7/1, 10.2 punkte numatyta, jog draudimo apsauga galioja vežant krovinius tik į automobilių sąrašą įtrauktomis ir draudimo sutarties šalių raštu patvirtintomis transporto priemonėmis su sąlyga, kad apie jas draudikas buvo informuotas prieš prasidedant pervežimui bei buvo sumokėtos visos draudimo sutartyje numatytos draudimo įmokos. Ši nuostata netaikoma kai draudėjas ekspedijuoja krovinius. Draudimo poliso CMR Nr. 103610 Prieduose Nr. 1, 8/1 pateiktas vilkikų sąrašas ir numatyta, jog draudiminė apsauga taikoma tik tuomet, kai pervežimai vykdomi tik nurodytais vilkikais. Šiame sąraše nėra nurodytas vilkikas, kuriuo buvo gabentas AB „Utenos trikotažas“ krovinys. Taigi UAB „Transekspedicija“ vežėjų automobiliais atsakomybės draudimo poliso CMRL Nr. 103610 nustatyta draudiminė apsauga negaliojo AB „Utenos trikotažas“ krovinį gabenant vilkiku, kurio valst. Nr. ( - ). Teismas konstatavo, kad UAB DK „PZU Lietuva“ byloje nėra tinkamas atsakovas, todėl turi būti sprendžiamas tik UAB „Indrė“ ir jos draudiko AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybės už prarasto krovinio dalį klausimas.

10Sprendime rašoma, kad tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis patvirtina, jog krovinį sudarė 412 dėžių trikotažo gaminių, kurių svoris 5 003 kg. Krovinio gavėjas nurodė, kad priėmė 51 dėžę krovinio. Taigi UAB „Indrė“ gabenant krovinį buvo prarasta 361 dėžė krovinio. Pagal CMR konvencijos 17, 18 straipsnių nuostatas, vežėjo kaltė dėl krovinio praradimo preziumuojama. Vežėjas, kuriam pareikštas ieškinys, turi įrodyti, kad krovinys buvo prarastas, jo trūksta ar pristatytas ne laiku dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkto aplinkybių, tai yra aplinkybių, kurių vežėjas negalėjo numatyti, o pasekmėms dėl šių aplinkybių negalėjo užkirsti kelio. Jeigu vežėjo civilinė atsakomybė yra apdrausta, minėtas aplinkybes įrodinėti turi teisę ir vežėjo draudikas. Vagystės, grobimo, užpuolimo atveju vežėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkto pagrindu tik tuo atveju, jei įrodys teismui, kad ėmėsi visų reikiamų saugumo priemonių ir padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas, kad būtų galima išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu, tačiau negalėjo išvengti šių įvykių. Teismas nurodė, kad byloje atsakovai šių aplinkybių neįrodinėjo, todėl teismas konstatavo, jog vežėjo UAB „Indrė“ kaltės prezumpcija dėl prarastos AB „Utenos trikotažas“ krovinio dalies nėra nuneigta. Pripažinus vežėją UAB „Indrė“ kaltu dėl AB „Utenos trikotažas“ dalies krovinio paradimo, solidariai su vežėju pareiga atlyginti žalą draudimo išmokos ribose kyla atsakovo draudikui AB „Lietuvos draudimas“.

11Teismas pažymėjo, kad AB „Lietuvos draudimas“ atsisakė mokėti draudimo išmoką, nurodydamas, jog krovinio praradimas nėra draudiminis įvykis pagal Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 053 II dalies 5.1.11 punktą, numatantį, jog nedraudiminiu įvykiu laikoma vežėjo atsakomybės atsiradimas, jei vairuotojas sustojo poilsiui (ar kitais tikslais) nesaugomoje aikštelėje ar teritorijoje ir ilsisi transporto priemonėje (ši išlyga netaikoma tik tais atvejais, kai transporto priemonės vairuotojas priverstas sustoti poilsiui degalinėje, nes nuo neišvengiamos sustojimo poilsiui vietos (pagal nustatytą darbo režimą) iki artimiausios saugomos aikštelės yra daugiau kaip 50 km atstumas). AB „Lietuvos draudimas“ teigimu, UAB „Indrė“ vairuotojas poilsiui sustojo nesaugomoje aikštelėje, nors 50 km atstumu tokių aikštelių buvo. Pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį, draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo. Kriterijai, kuriuos atitinkanti aikštelė laikoma saugoma, nurodyti Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 053 II dalies 1.13 punkte. AB „Lietuvos draudimas“ turi įrodyti, kad nuo stovėjimo aikštelės, kurioje sustojo UAB „Indrė“ vairuotojas, 50 km atstumu buvo vilkikų stovėjimo aikštelė, atitinkanti šiuos kriterijus: 1) aptverta (uždara) teritorija; 2) tamsiu paros metu apšviesta teritorija; 3) kontroliuojamas transporto priemonių įvažiavimas ir išvažiavimas; 4) kontroliuojamas fizinių asmenų įėjimas ir išėjimas; 5) aikštelėje esančios transporto priemonės (jose esantys kroviniai) aikštelės personalo saugomi visą parą. AB „Lietuvos draudimas“ aplinkybes, atleidžiančias nuo draudiminės išmokos mokėjimo, įrodinėjo siurvejerio ataskaita Nr. 07.0137. Joje pateiktos 48-102 km atstumu esančios stovėjimo aikštelės, kuriose gali stovėti krovininiai vilkikai, bei nurodyta, jog aikštelių apsaugos lygis atitinka galiojančius Jungtinės Karalystės įstatymus, tačiau duomenų apie tai, kad jos atitinka Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 053 II dalies 1.13 punkte nurodytus kriterijus, nėra pateikta. Teismas konstatavo, kad AB „Lietuvos draudimas“ neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo atsakomybės mokėti draudimo išmoką.

12Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad byloje taip pat kilęs ginčas dėl ieškovo prašomo priteisti žalos dydžio. Pagal CMR konvencijos 23 straipsnio 3 punktą, vežėjo atsakomybė už prarastą krovinį negali būti didesnė kaip 8,33 SDR už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio. Ieškovas, apskaičiuodamas priteistinos kompensacijos dydį, rėmėsi pakartotinai krovinio gavėjui išsiųsto krovinio bruto svoriu. Teismas, vertindamas pateiktas 2006 m. gegužės 31 d. sąskaitas Nr. UT 4005567 ir UT 4005568, krovinio gavėjo French Connection 2006 m. birželio 29 d. raštą bei sąskaitą Nr. UT4005936, konstatavo, jog ieškovo naudojamas kompensacijos apskaičiavimo būdas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus bei neprieštarauja CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalies nuostatai, tačiau atsižvelgdamas į tai, jog bylos nagrinėjimo metu SDR sudarė 3,7313, prašomą priteisti žalos atlyginimo sumą mažino iki 118 670,04 Lt (3818x8,33x3,7313). Teismas pripažino pagrįstu ieškovo reikalavimą dėl 5 procentų dydžio palūkanų už sumą, skirtą kompensacijai, priteisimo iš UAB „Indrė“ pagal CMR konvencijos 27 straipsnio 1 dalį nuo pretenzijos atsakovui pateikimo 2006 m. gruodžio 11 d., taip pat CK 6.210 straipsnio pagrindu reikalavimą dėl palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas atmetė ieškinį atsakovui UAB DK „PZU Lietuva“.

13Vilniaus apygardos teismas 2008 m. sausio 3 d. papildomu sprendimu priteisė solidariai iš UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 5 958,12 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ieškovui UADB „Seesam Lietuva“.

14Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Indrė“ prašė Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą pakeisti – ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant tik iš vieno atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 118 670,04 Lt žalos atlyginimą, 1 963,36 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2007 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 233 Lt žyminio mokesčio ieškovui UADB „Seesam Lietuva“ ir 54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Skundas motyvuojamas tuo, kad :

1. Teismas pagrįstai sprendė dėl AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybės, tačiau nepagrįstai nurodė, jog UAB „Indrė“ neįrodinėjo aplinkybių, paneigiančių jos kaltę dėl prarastos krovinio dalies. UAB „Indrė“ pateikė įrodymus, paneigiančius jos kaltę dėl dalies krovinio praradimo. AB „Lietuvos draudimas“, siekdamas išvengti pareigos mokėti draudimo išmoką, nepagrįstai teigė, jog krovinio praradimas nėra draudiminis įvykis. Savo poziciją AB „Lietuvos draudimas“ grindė Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 053 5.1.11 punktu. Sudarant draudimo sutartį AB „Lietuvos draudimas“ atstovas paaiškino, kad vairuotojas negali sustoti poilsiui pakelėje, miške ar kitoje nesaugioje vietoje. Vairuotojas turi pasirinkti mokamą automobilių stovėjimo aikštelę, o įvykus draudiminiam įvykiui saugoti mokėjimo kvitą. AB „Lietuvos draudimas“ draudimo taisykles Nr. 053 UAB „Indrė“ įteikė tik kartu su atsiliepimu į ieškinį, o sudarant draudimo sutartį UAB „Indrė“ su jomis nebuvo supažindinta ir jų negavo.
2. Krovinio maršrutą parinko pirmasis vežėjas UAB „Transekspedicija“, o UAB „Indrė“ turėjo besąlygiškai jo laikytis. 2006 m. birželio 7 d. vairuotojas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal tachografo parodymus baigėsi jo darbo laikas, buvo priverstas sustoti pailsėti. Kadangi vairuotojas krovinį vežė į Angliją daugelį kartų, jis gerai žinojo situaciją ir pasirinko aukščiausio apsaugos lygio krovininių automobilių stovėjimo aikštelę. Už stovėjimą aikštelėje vairuotojas mokėjo. Iš AB „Lietuvos draudimas“ pateiktos 2007 m. kovo 28 d. siurvejero ataskaitos matyti, kad vairuotojas atvyko į specializuotą stovėjimo aikštelę, skirtą kroviniams vilkikams stovėti. Pagal siurvejerį ši aikštelė yra apšviesta gatvės žibintais, taigi naktį yra saugi. Tai atvira aptverta nesaugoma aikštelė su administracijos pastatu, veikianti visą parą, su įrengtomis vaizdo stebėjimo kameromis.
3. Siurvejerio ataskaitoje nepagrįstai nurodyta, kad 50 km atstumu nuo Londono, šalia esančios automobilių magistralės yra saugomos stovėjimo aikštelės. Kadangi siurvejeris 2007 m. spalio 31 d. ataskaitoje nepateikė duomenų apie krovininių vilkikų stovėjimo aikštelę, kuri atitiktų Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 053 II dalies 1.13 punkte nurodytus kriterijus, teismas konstatavo, jog AB „Lietuvos draudimas“ neįrodė aplinkybių, atleidžiančių ją nuo atsakomybės mokėti draudimo išmoką. UAB „Indrė“, surinkusi informaciją apie artimiausias šalia „Heston“ degalinės esančias krovininių vilkikų stovėjimo aikšteles, nerado aikštelės, visiškai atitinkančios Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 053 II dalies 1.13 punkte nurodytus kriterijus. Tačiau teismas nevertino šių įrodymų ir dėl jų nepasisakė.
4. UAB „Indrė“ ėmėsi visų reikiamų saugumo priemonių bei atliko viską, ką galėtų padaryti sąžiningas ir pareigingas vežėjas, kad būtų galima išvengti žalos, tačiau negalėjo išvengti įvykio. AB „Lietuvos draudimas“ krovinio vagystę, kaip nedraudiminį įvykį, iš esmės motyvavo vieninteliu argumentu, kad krovinio vagystė įvykdyta iš nesaugomos automobilių aikštelės, skirtos krovininių vilkikų stovėjimui, tačiau nepateikė duomenų apie 50 km nuo Londono esančias krovininių vilkikų stovėjimo aikšteles, teikiančias ne tik stovėjimo, bet ir saugojimo paslaugas.
5. Nedraudiminiai įvykiai draudimo sąlygose turi būti apibrėžti aiškiai ir nedviprasmiškai, o kilus abejonių, draudimo sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai.

15Apeliaciniu skundu dėl papildomo teismo sprendimo atsakovas UAB „Indrė“ prašė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 3 d. papildomą sprendimą pakeisti – priteisti tik iš AB „Lietuvos draudimas“ 5 958,12 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ieškovui UADB „Seesam Lietuva“. Skunde akcentuojama, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos tik iš AB „Lietuvos draudimas“, kadangi UAB „Indrė“ įrodė, jog padarė viską, ką galėtų padaryti sąžiningas ir pareigingas vežėjas, kad būtų galima išvengti žalos. Krovinys buvo apdraustas, todėl pareiga sumokėti už žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas tenka AB „Lietuvos draudimas“.

16Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą dalyje dėl 3 000 Lt žalos atlyginimo ir 1 963,36 Lt palūkanų priteisimo ir šioje dalyje ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį šiam atsakovui atmesti. Skunde rašoma:

1. Krovinio praradimo dieną galiojo AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Indrė“ Vežėjų kelių transportu atsakomybės draudimo sutartis, sudaryta AB „Lietuvos draudimas“ Vežėjų kelių transportu atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 053 pagrindu. Taisyklių I dalies 1.13 punkte apibrėžta, kad besąlyginė išskaita (franšizė) – suma, kuria kiekvieno draudimo įvykio atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką. Taisyklių I dalies 7.1 punkte rašoma, jog kai sutartyje nurodyta besąlyginė išskaita, apskaičiuota draudimo išmoka mažinama besąlyginės išskaitos suma. Draudimo liudijime Nr. 0210466 draudėjo atsakomybės už vežamą/ ekspedijuojamą krovinį draudimo variantui šalių susitarimu nustatyta 3 000 Lt besąlyginė išskaita. Todėl visa nuostolių suma negali būti solidariai priteista iš UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“. UAB „Indrė“ besąlyginės išskaitos dalyje nebuvo apdraudusi savo atsakomybės, todėl ši suma (3 000 Lt) gali būti priteista tik iš UAB „Indrė“.
2. Ieškovas pagal CMR konvencijos 27 straipsnį prašė priteisti iš UAB „Indrė“ 5 procentų dydžio metines palūkanas. Palūkanos skaičiuotos nuo 2006 m. gruodžio 11 d., kai vežėjams buvo pateiktas raštiškas reikalavimas atlyginti žalą, iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovas nereiškė šio reikalavimo AB „Lietuvos draudimas“. Teismas, priteisdamas palūkanas solidariai iš UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad CMR konvencijos 27 straipsnio pagrindu pareiga mokėti palūkanas tenka tik vežėjui, o ne draudikui (2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007, 2003 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-730/2003). UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarytoje draudimo sutartyje nėra AB „Lietuvos draudimas“ įsipareigojimų dėl šios rūšies palūkanų priteisimo, o įstatymai nenustato tokios draudiko pareigos.
3. Ieškovas iš atsakovo UAB „Indrė“ palūkanas prašė priteisti nuo 2006 m. gruodžio 11 d., kai vežėjams buvo pateiktas raštiškas reikalavimas atlyginti žalą. CMR konvencijos 27 straipsnyje nustatytos palūkanos mokėtinos nuo tos dienos, kai draudikas praleido draudimo išmokos mokėjimo terminą, kuris gali nesutapti su pretenzijos vežėjui ar ieškinio pareiškimo diena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2003). Tokiu atveju palūkanos sutaptų su palūkanomis, numatytomis CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, o jas teismas taip pat priteisė.

17Atsiliepimu į atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ atstovas prašo atsakovo skundą dalyje, kuria atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą dėl 3 000 Lt žalos atlyginimo, atmesti bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad :

1. Ieškovas pareiškė solidarųjį reikalavimą UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“. Toks reikalavimas pareikštas todėl, kad UAB „Indrė“ turėjo pareigą atlyginti nuostolius, kuriuos patyrė ieškovas, išmokėdamas draudimo išmoką už 2006 m. birželio 8 d. pavogtą dalį krovinio, o AB „Lietuvos draudimas“ pagal draudimo sutartį prisiėmė pareigą mokėti draudimo išmokas, kilus UAB „Indrė“ atsakomybei už gabenamą krovinį. Atsakovams atsirado solidarioji vežėjo ir draudimo bendrovės prievolė atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Vienas iš solidariosios atsakomybės bruožų yra jos nedalumas. Kuris nors iš atsakovų, įvykdęs solidariąją prievolę, turės teisę reikalauti iš kito bendraskolio to, ką įvykdė atskaičius jam tenkančią dalį.
2. Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė priteisti 2 198,36 Lt palūkanų tik iš atsakovo UAB „Indrė“. Teismas šias palūkanas sumažino iki 1 963,36 Lt sumos, tačiau nepagrįstai jas priteisė dar ir iš AB „Lietuvos draudimas“.

18Atsiliepimu į atsakovo UAB „Indrė“ apeliacinius skundus ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ atstovas prašė atsakovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo ir to paties teismo 2008 m. sausio 3 d. papildomo sprendimo atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad:

1. UAB „Indrė“ yra atsakinga už padarytą žalą pagal krovinių vežimo sutartį, nes ji faktiškai savo vardu vykdė jai AB „Utenos trikotažas“ perduoto krovinio pervežimą. UAB „Indrė“ savo vežėjo civilinę atsakomybę buvo apdraudusi AB „Lietuvos draudimas“. Krovinio praradimo atveju atsiranda mišri solidarioji vežėjo ir draudimo kompanijų, kuriose vežėjas yra apdraudęs savo atsakomybę, prievolė atlyginti padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-936/2001 ir kt.), todėl ieškovas pareiškė solidarųjį reikalavimą UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“.
2. Teismas ieškinį UAB „Indrė“ tenkino, nes nebuvo nustatytos aplinkybės, kurioms esant būtų galima atleisti vežėją nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punktą. Nagrinėjant bylą nebuvo ginčo dėl to, kad UAB „Indrė“ atsakinga už krovinio praradimą. UAB „Indrė“ aplinkybių, kurios atleistų ją nuo atsakomybės už dalies krovinio praradimą, neįrodinėjo ir neprašė atmesti ieškinį šiuo pagrindu. UAB „Indrė“ argumentai, kad ji ėmėsi reikiamų saugumo priemonių, kad būtų galima išvengti žalos, tačiau negalėjo išvengti įvykio ir neprivalo atlyginti žalos, nepagrįsti. Be to, aplinkybė, kad krovinio maršrutą parinko pirmasis vežėjas UAB „Transekspedicija“, teisme nebuvo nagrinėjama.
3. Nagrinėjant bylą buvo sprendžiamas ginčas, ar 2006 m. birželio 8 d. įvykusi dalies krovinio vagystė turi būti laikoma draudiminiu įvykiu pagal UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 2005 m. rugpjūčio 9 d. sudarytą Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo sutartį. AB „Lietuvos draudimas“ neįrodė aplinkybių, atleidžiančių jį nuo draudimo išmokos mokėjimo, todėl teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ privalo mokėti draudimo išmoką dėl dalies krovinio praradimo.

19Atsiliepimu į atsakovo UAB „Indrė“ apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Transekspedicija“ prašė UAB „Indrė“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo tenkinti. Atsiliepimas motyvuojamas tuo, kad :

1. UAB „Indrė“ turi būti atleista nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 2 dalį. Ji įrodė, kad krovinys prarastas dėl aplinkybių, kurių pasekmių vežėjas negalėjo išvengti. UAB „Indrė“ vairuotojas pasirinko pačią tinkamiausią ir saugiausią tame regione galimą pasirinkti stovėjimo aikštelę.
2. UAB „Transekspedicija“, pateikdama UAB „Indrė“ užsakymą AB „Utenos trikotažas“ krovinio pervežimui, užsakyme nurodė tikslią krovinio pasikrovimo ir iškrovimo vietą, o transporto priemonės maršrutą bei vairuotojo darbo ir poilsio režimą parinko UAB „Indrė“.

20Atsiliepimu į atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Indrė“ prašo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime rašoma, kad :

1. Draudimo liudijime Nr. 0210466 draudėjo atsakomybės už vežamą krovinį draudimo variantui buvo nustatyta 3 000 Lt besąlyginė išskaita. AB „Lietuvos draudimas“ atlyginus priteistą žalą, UAB „Indrė“ įsipareigoja sumokėti 3 000 Lt AB „Lietuvos draudimas“.
2. Nepagrįstas AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimas panaikinti teismo sprendimo dalį dėl 1 963,36 Lt palūkanų priteisimo iš AB „Lietuvos draudimas“. Palūkanų suma susidarė dėl AB „Lietuvos draudimas“ kaltės, kadangi tik ji nevykdė savo įsipareigojimų pagal draudimo sutartį, todėl tik AB „Lietuvos draudimas“ privalo sumokėti šias palūkanas.

21Atsiliepimu į atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą ir atsakovo UAB „Indrė“ apeliacinius skundus atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą patenkinti, o UAB „Indrė“ apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime rašoma, kad :

1. Krovinio praradimo dieną galiojo AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Indrė“ Vežėjų kelių transportu atsakomybės draudimo sutartis. Ji buvo sudaryta AB „Lietuvos draudimas“ 2001 m. lapkričio 20 d. Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės taisyklių Nr. 053 pagrindu. Taisyklėse nustatyta besąlyginė išskaita (franšizė), kuria mažinama apskaičiuota draudimo išmoka (Taisyklių I dalies 7.2 p., 14 p.). Draudimo sutartyje numatyta 3 000 Lt besąlyginė išskaitos suma dėl draudėjo atsakomybės už vežamą krovinį, todėl ši suma gali būti priteista tik iš UAB „Indrė“.
2. Ieškovas reiškė reikalavimą priteisti tik iš UAB „Indrė“ 5 procentų dydžio metines palūkanas, tačiau teismas, priteisdamas jas solidariai iš UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalį.
3. Draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką tiesiogiai siejama su draudiminio įvykio konstatavimu. UAB „Indrė“ nurodydama, kad 2006 m. birželio 8 d. įvykis yra draudiminis, kartu pripažįsta, jog dėl įvykio metu prarasto krovinio kyla vežėjo atsakomybė.
4. Teismas, priteisdamas žalos atlyginimą solidariai iš AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Indrė“, atitinkamai priteisė iš atsakovų 5 958,12 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

22Atsakovas UAB „Indrė“ 2008 m. balandžio 4 d. pareiškimu pareiškė, jog atsisako nuo pateiktų apeliacinių skundų dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo ir to paties teismo 2008 m. sausio 3 d. papildomo sprendimo bei prašo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį už paduotus skundus. Atsakovas nurodo, kad kilusį ginčą su AB „Lietuvos draudimas“ išsprendė taikiai.

23Apeliacinis procesas pagal atsakovo UAB „Indrė“ apeliacinius skundus nutrauktinas.

24Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinis skundas tenkintinas.

25Dėl UAB „Indrė“ atsisakymo nuo apeliacinių skundų

26Atsakovas UAB „Indrė“ apeliaciniu skundu prašė pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą – ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant tik iš vieno atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ 118 670,04 Lt žalos atlyginimą, 1 963,36 Lt palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 3 233 Lt žyminio mokesčio ieškovui UADB „Seesam Lietuva“ ir 54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (t. 2, b. l. 96-101). Apeliaciniu skundu dėl papildomo teismo sprendimo atsakovas prašė Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 3 d. papildomą sprendimą pakeisti ir priteisti tik iš AB „Lietuvos draudimas“ 5 958,12 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ieškovui UADB „Seesam Lietuva“ (b. l. 108-109). Atsakovas UAB „Indrė“ 2008 m. balandžio 4 d. pareiškimu pareiškė, jog atsisako nuo pateiktų apeliacinių skundų bei prašo grąžinti sumokėtą žyminį mokestį (t. 2, b. l. 146-147).

27CPK 308 straipsnio 1 dalis numato, kad apeliacinį skundą padavęs asmuo turi teisę skundo atsisakyti iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka - iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jei yra CPK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, tai yra, jei atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar viešajam interesui. Apeliacinio skundo atsisakęs asmuo jį paduoti pakartotinai neturi teisės (CPK 308 str. 3 d.). Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga sprendžia, jog atsakovo UAB „Indrė“ atsisakymas nuo pateiktų apeliacinių skundų neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms arba viešajam interesui. Be to, iš bylos medžiagos nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovo atsisakymas nuo apeliacinių skundų pažeistų kitų proceso dalyvių teises ar įstatymo saugomus interesus. Nurodytų argumentų pagrindu UAB „Indrė“ apeliacinių skundų atsisakymas priimtinas, o pagal nurodytus apeliacinius skundus pradėtas apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 str.).

28Atsakovas pareiškime dėl atsisakymo nuo apeliacinių skundų prašo jam grąžinti sumokėtą žyminį mokestį. Atsisakius apeliacinio skundo grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos (CPK 87 str. 2 d., 302 str.). Atsakovas UAB „Indrė“ už apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo sumokėjo 3 373,40 Lt žyminio mokesčio (t. 2, b. l. 102), todėl jam grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, tai yra 2 530,05 Lt. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo, sumokėjo 178,74 Lt žyminį mokestį (t. 2, b. l. 110). Papildomu teismo sprendimu buvo sprendžiamas tik procesinis reikalavimas dėl ieškovui priteistinų bylinėjimosi išlaidų, kuris nėra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl 178,74 Lt žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo, grąžintinas atsakovui.

29Dėl ieškinio ribų peržengimo

30Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, priteisdamas 1 963,36 Lt palūkanų solidariai iš atsakovų UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“, peržengė ieškinio ribas, nes ieškovas tokio reikalavimo atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ nebuvo pareiškęs (CPK 265 str. 2 d.).

31Ieškovas UADB „Seesam Lietuva“ 2007 m. spalio 16 d. patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Indrė“ 2 198,36 Lt palūkanų (t. 2, b. l. 7-11). Nurodytos palūkanos skaičiuotos pagal CMR konvencijos 27 straipsnį nuo tos dienos, kai vežėjams buvo raštiškai pateiktas reikalavimas atlyginti žalą (2006 m. gruodžio 11 d.) (t. 1, b. l. 41-42) iki ieškinio surašymo dienos. Pagal sutartį įgaliojimus turintis asmuo gali pareikalauti sumokėti palūkanas nuo sumos, skirtos kompensacijai. Palūkanos - 5% metams - pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu pateikiamas reikalavimas, o jeigu tokio nebuvo - nuo ieškinio pateikimo dienos (CMR 27 str. 1 d.) (t. 1, b. l. 41-42). Teismas skundžiamu sprendimu sumažindamas prašomų priteisti palūkanų dydį, priteisė solidariai iš atsakovų UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“ 1 963,36 Lt palūkanų ieškovui (t. 2, b. l. 73-78).

32Teisėjų kolegija, vertindama išdėstytas aplinkybes sutinka su apelianto AB „Lietuvos draudimas“ argumentais, jog teismas, priteisdamas nurodytas palūkanas solidariai iš UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“, pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatą, draudžiančią peržengti byloje pareikštus reikalavimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalyką nustato pačios ginčo šalys. Tai lemia rungimosi ir dispozityvumo civiliniame procese principai (CPK 12, 13 str.). Kai byloje pareikštas tik ieškinys, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme dalykas apibrėžiamas ieškinio ribomis. Ieškinio ribos nustatomos pagal ieškinio dalyką ir pagrindą. Ieškinio dalykas (petitum) - tai ieškininiame pareiškime ieškovo suformuluotas materialinis teisinis reikalavimas atsakovui (atsakovams) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Ieškinio pagrindą (causa petendi) sudaro ieškininiame pareiškime nurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui (atsakovams), ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Teismas, priimdamas sprendimą, negali peržengti ieškinio ribų, tai yra negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo (ultra petita), arba priteisti daugiau, nei šalis prašo (extra petita)), nei ieškinio pagrindo (negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, bei įrodymais, kurių byloje nėra). Ieškovui pareiškus reikalavimą dėl 2 198,36 Lt palūkanų priteisimo pagal CMR konvencijos 27 straipsnį tik iš atsakovo UAB „Indrė“, o pirmosios instancijos teismui tokias palūkanas (nors ir mažesnio dydžio) priteisus tiek iš UAB „Indrė“, kuriai toks reikalavimas buvo pareikštas, tiek iš AB „Lietuvos draudimas“, kuriai ieškovas tokio reikalavimo nereiškė, atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atžvilgiu buvo pažeista įstatymo nuostata dėl draudimo peržengti pareikštų reikalavimų ribas.

33Be to, teismų praktikoje pažymėta, jog CMR konvencijos 27 straipsnio pagrindu pareiga mokėti palūkanas tenka tik vežėjui, bet ne draudikui, nes draudiko atsakomybės už netinkamą draudimo sutarties vykdymą pagrindas yra ne CMR konvencijos nuostatų pažeidimas, bet draudimo sutarties netinkamas vykdymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007, 2003 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-730/2003). Pats ieškovas pagrįstai savo reikalavimą dėl palūkanų priteisimo pagal CMR konvencijos 27 straipsnį, skaičiuotinų nuo vežėjams raštiškai pateikto reikalavimo atlyginti žalą iki ieškinio surašymo dienos, buvo pareiškęs tik vežėjui UAB „Indrė“.

34Ieškovas tiek vežėjams, tiek draudimo kompanijoms buvo pareiškęs reikalavimą ir dėl procesinių palūkanų priteisimo CK 6.37 straipsnio 2 dalies bei CK 6.210 straipsnio pagrindu nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tokių palūkanų solidariai iš draudiko ir vežėjo priteisimas nereiškia dvigubų palūkanų priteisimo, nes solidarus palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimas reiškia, kad prievolė pasibaigia įvykdžius ją bent vienam iš solidariųjų skolininkų (CK 6.6 str. 7 d.).

35Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde reiškė reikalavimą dėl teismo sprendimo dalies, kuria priteistos 1 936 Lt palūkanos, panaikinimo šio atsakovo atžvilgiu. Toks reikalavimas apibrėžia apelianto AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinio skundo dalyką, kuriuo yra saistomas apeliacinės instancijos teismas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Tenkinant apelianto AB „Lietuvos draudimas“ reikalavimą tuo pagrindu, jog teismas peržengė ieškovo reikalavimų ribas, kiti apelianto argumentai tampa teisiškai nereikšmingi.

36Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalis, kuria iš UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“ priteista solidariai 1 963,36 Lt palūkanų ieškovui UADB „Seesam Lietuva“, pakeistina, išdėstant šią sprendimo dalį taip: priteisti iš UAB „Indrė“ 1 963,36 Lt palūkanų ieškovui UADB „Seesam Lietuva“.

37Dėl besąlyginės išskaitos (franšizės)

38Iš Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo liudijimo (draudimo liudijimas Nr. 0210466), kurį sudarė draudikas AB „Lietuvos draudimas“ ir draudėjas UAB „Indrė“ (draudimo laikotarpis nuo 2005 m. rugpjūčio 9 d. iki 2006 m. rugpjūčio 8 d.), matyti, kad jame buvo nustatyta besąlyginė išskaita už vežamą krovinį - 3 000 Lt. Draudimo liudijime nurodyta, kad draudimo sutarties pagrindas – AB „Lietuvos draudimas“ 2001 m. lapkričio 20 d. Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo taisyklių Nr. 0.53 I dalis „Bendrosios sąlygos“; II dalis „Vežėjų kelių transportu atsakomybės draudimo sąlygos“ (t. 1, b. l. 94-95, 192-193). AB „Lietuvos draudimas“ Vežėjų kelių transportu ir ekspeditorių atsakomybės draudimo taisyklėse Nr. 053 (su pakeitimais ir papildymais iki 2003 m. gruodžio 1 d.) nurodyta, kad besąlyginė išskaita (franšizė) – suma, kuria kiekvieno draudiminio įvykio atveju draudikas mažina mokėtiną draudimo išmoką, išskyrus atvejus, nurodytus Taisyklių draudimo ir draudimo apsaugos papildomose sąlygose (1.14 punktas); kai sutartyje nurodyta besąlyginė išskaita, apskaičiuota draudimo išmoka mažinama besąlyginės išskaitos suma, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip (7.2. punktas). Nurodytų taisyklių II dalies (Vežėjų kelių transportu atsakomybės draudimo sąlygos) 6.1. punkte rašoma, jog draudikas draudimo liudijime kiekvienam draudiminės apsaugos variantui nustato maksimalią draudimo sumą, besąlyginę išskaitą, maksimalią draudimo sumą visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui (t. 1, b. l. 190). Apeliantas AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai netaikė CK 6.987 straipsnio, todėl priėmė neteisingą sprendimą.

39Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.). Pagal šią įstatymo nuostatą matyti, kad UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“ draudimo liudijimo Nr. 0210466 ribomis buvo apibrėžę mokėtinos draudimo išmokos apskaičiavimą bei sąlygas, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“ tarpusavio susitarimu buvo nustatę besąlyginę išskaitą už vežamą krovinį - 3 000 Lt. Taigi šia suma turėjo būti mažinama draudiko prievolė. Šalims draudimo sutartyje susitarus dėl besąlyginės išskaitos (franšizės), ši suma negali būti solidariosios vežėjo ir draudimo kompanijos atsakomybės prieš ieškovą, išmokėjusį draudimo išmoką ir įgijusį reikalavimo teisę, objektu, o yra mokėtina tik vežėjo. Įvertinus tą aplinkybę, kad ieškovo nuostolius sudaro 118 670,04 Lt žalos suma (ši suma priteista ginčijamu teismo sprendimu ir dėl jos dydžio apeliaciniame skunde nėra reiškiamas reikalavimas), į šią sumą įeinanti 3 000 Lt besąlyginės išskaitos (franšizės) suma priteistina tik iš tiesiogiai atsakingo už žalos atsiradimą vežėjo UAB „Indrė“ (CMR konvencijos 36 str.), o likusi nurodytos sumos dalis (115 670,04 Lt) taikant mišriąją solidariąją atsakomybę priteistina iš atsakovų AB „Lietuvos draudimas“ ir UAB „Indrė“.

40Įstatymas įpareigoja patį teismą įvertinti šalis siejančius susitarimus bei jų nuostatas, analizuoti šalių sudarytas sutartis ir tokiu pagrindu tinkamai kvalifikuoti kilusį ginčą bei spręsti dėl taikytinos atsakomybės ir jos dydžio. Byloje taikytinas teisės normas parenka pats bylą nagrinėjantis teismas. Bylą nagrinėjantis teismas pagal savo kompetenciją tiria ir vertina faktines bylos aplinkybes, atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reglamentuojantį įstatymą, teisiškai argumentuodamas atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Atsižvelgiant į UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“ sudarytą draudimo sutartį ir joje įtvirtintas draudiko atsakomybės ribas, nebuvo teisinio pagrindo sutartyje nustatytą besąlyginės išskaitos sumą priteisti solidariai tiek iš UAB „Indrė“, tiek iš AB „Lietuvos draudimas“, nes prievolė atlyginti besąlyginio dydžio sumoje ieškovo patirtus nuostolius tenka tik UAB „Indrė“. Teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimą atsakovams dėl žalos atlyginimo bei jo dydžio ir vertindamas byloje esančius įrodymus, ex officio turėjo vertinti draudėjo UAB „Indrė“ ir draudiko AB „Lietuvos draudimas“ atsakomybės ribas, nustatytas draudimo liudijime Nr. 0210466, o taikydamas teisės aktus ir šiuos subjektus siejančias sutarčių nuostatas, išskirti draudiko atsakomybę besąlyginės išskaitos dydžio ribose, tačiau to nepadarė.

41Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iš UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“ priteista solidariai 118 670,04 Lt žalos atlyginimo, pakeistina, šią sprendimo dalį išdėstant taip: priteisti iš UAB „Indrė“ 3 000 Lt žalos atlyginimo ieškovui UADB „Seesam Lietuva“ bei 115 670,04 Lt žalos atlyginimo solidariai iš UAB „Indrė“ ir AB „Lietuvos draudimas“ ieškovui UADB „Seesam Lietuva“.

42Kadangi teisėjų kolegija iš dalies keičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, atitinkamai perskirstomos ir pirmosios instancijos teismo tiek 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimu, tiek 2008 m. sausio 3 d. papildomu sprendimu (jis yra sudėtinė pagrindinio sprendimo dalis) priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88, 93, 96, 277 str.).

43Atsižvelgiant į teisėjų kolegijos priimamą procesinį sprendimą, iš atsakovo UAB „Indrė“ priteistinos ieškovo UADB „Seesam Lietuva“ turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 53-54), atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ žyminis mokestis už apeliacinį skundą, taip pat išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 80, 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93, 98, 302 str.).

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 308 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

45Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria iš uždarosios akcinės bendrovės „Indrė“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ priteista solidariai 118 670,04 Lt žalos atlyginimo ir 1 963,36 Lt palūkanų uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Seesam Lietuva“, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: „priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Indrė“

461 963,36 Lt palūkanų ir 3 000 Lt žalos atlyginimo bei solidariai priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Indrė“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 115 670,04 Lt žalos atlyginimo uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Seesam Lietuva““.

47Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo dalį, kuria iš uždarosios akcinės bendrovės „Indrė“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ priteista solidariai 3 233 Lt žyminio mokesčio uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Seesam Lietuva“ ir 54 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: „priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Indrė“ 148,90 Lt žyminio mokesčio bei solidariai iš uždarosios akcinės bendrovės „Indrė“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 3 084,10 Lt žyminio mokesčio uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Seesam Lietuva“, taip pat priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Indrė“ 4 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, bei solidariai iš uždarosios akcinės bendrovės „Indrė“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei“.

48Kitas 2007 m. gruodžio 4 d. teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

49Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2008 m. sausio 3 d. papildomą sprendimą, kuriuo iš uždarosios akcinės bendrovės „Indrė“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ solidariai priteista 5 958,12 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Seesam Lietuva“, ir šį sprendimą išdėstyti taip: „priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Indrė“ 300 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, bei solidariai priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Indrė“ ir akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 5 658,12 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Seesam Lietuva““.

50Priimti atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Indrė“ atsisakymą nuo apeliacinių skundų ir apeliacinį procesą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Indrė“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimo bei dėl to paties teismo 2008 m. sausio 3 d. papildomo sprendimo nutraukti.

51Grąžinti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Indrė“ už apeliacinius skundus sumokėtą žyminio mokesčio dalį - 2 708,79 Lt (sumokėta pagal 2008 m. sausio 3 d. mokėjimo nurodymą Nr. 433 ir 2008 m. sausio 21 d. mokėjimo nurodymą Nr. 441).

52Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Indrė“: 1) į valstybės biudžetą - 17,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme; 2) uždarajai akcinei draudimo bendrovei „Seesam Lietuva“ - 3 000 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme; 3) akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ - 155,95 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.