Byla 2-1402/2014
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (atsakovo) V. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto pripažinimo negaliojančiu, civilinėje byloje Nr. 2-1748-485/2009 pagal ieškovo akcinės bendrovės banko „Swedbank“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Lanlita“ ir V. G. dėl skolos priteisimo.

2Teisėja

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Kauno apygardos teismas 2009-06-15 sprendimu už akių (t. 1, b. l. 170-172) patenkino ieškovo AB banko „Swedbank“ ieškinį atsakovams UAB „Lanlita“ ir V. G. bei priteisė ieškovui solidariai 192 632,18 EUR skolą pagal 2007-01-19 kredito linijos sutartį, 2 929 447,65 Lt skolą pagal 2007-07-18 ir 2007-08-08 kredito sutartis, kintamas metines palūkanas, 6 procentus metinių procesinių palūkanų už visą priteistą sumą, lygiomis dalimis po 19 230 Lt iš kiekvieno atsakovo žyminio mokesčio ir po 5,25 Lt pašto išlaidų valstybei.

5Kauno apygardos teismas pagal 2009-08-31 ieškovo prašymą (t. 1, b. l. 174) 2009-09-04 išdavė vykdomuosius raštus (t. 1, b. l. 177)

6Pareiškėjas (atsakovas) V. G. 2014-06-04 pateikė Kauno apygardos teismui prašymą (t. 1, b. l. 170) dėl 2009-09-04 vykdomojo rašto Nr. 2-1748-485/2009 pripažinimo negaliojančiu, kuriame nurodė, kad skundžiamas vykdomasis raštas buvo išduotas jau tuomet, kai 2009-07-02 UAB „Lanlita“ buvo iškelta bankroto byla. Tuo buvo pažeista ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostata. Be to, Kauno apylinkės teisme 2012-10-22 yra priimta nutartis c. b. Nr. 2-18152-285/2012 tuo pačiu klausimu, kuri turi vykdomojo rašto galią.

7II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Kauno apygardos teismas 2014-06-06 nutartimi (t. 1, b. l. 185-186) atsisakė priimti pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto pripažinimo negaliojančiu kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Nurodė, kad vykdomasis raštas išduotas įsiteisėjusio 2009-06-15 sprendimo už akių pagrindu, kuris yra galiojantis ir turi būti vykdomas CPK nustatyta tvarka iki bus įvykdytas. CPK normos nenumato galimybės įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu išduotą, bet neįvykdytą vykdomąjį raštą pripažinti negaliojančiu.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Pareiškėjas V. G. atskirajame skunde (t. 2, b. l. 4) prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014-06-06 nutartį ir jo prašymą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

111. Priimdamas nutartį, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad UAB „Lanlita“ bankroto byloje Nr. B2-74-153/2014 buvo patvirtintas AB banko „Swedbank“ finansinis 3 806 318,62 Lt reikalavimas ir beveik pusė šio finansinio reikalavimo yra padengta.

122. Skundžiamas vykdomasis raštas ir Kauno apylinkės teismo 2012-10-22 nutartis c. b. Nr. 2-18152-285/2012, turinti vykdomojo rašto galią, dubliuoja vienas kitą, o antstolis R. B. vykdo išieškojimą sumuodamas abu vykdomuosius raštu, bendra išieškojimo suma sudaro beveik 6 milijonus litų, nors reali skola tris kartus mažesnė.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

15Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra apelianto procesinio dokumento - prašymo dėl vykdomojo rašto pripažinimo negaliojančiu – priėmimo klausimo išsprendimas, o ne šio prašymo pagrįstumo įvertinimas. Dėl priėmimo klausimo apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

16Apeliantas siekia pripažinti jo atžvilgiu išduotą 2009-09-04 vykdomąjį raštą Nr. 2-1748-485/2009 negaliojančiu. Ginčo vykdomasis raštas dėl skolos iš solidaraus skolininko išieškojimo buvo išduotas įsiteisėjusio Kauno apygardos teismo 2009-06-15 sprendimo už akių pagrindu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog toks apelianto reiškiamas reikalavimas apskritai negali būti nagrinėjamas teisme, nes CPK normos nenumato tokios galimybės, todėl atsisakė jį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas negali sutikti.

17Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad procesinio dokumento priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d.). Viena iš tokių procesinių kliūčių – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Šiuo pagrindu būtina procesinį dokumentą atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 1 dalis numato, kad teismams nagrinėti priskiriami ginčai dėl teisės, kylantys iš civilinių, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Ši norma įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės, kylančių iš privatinės teisės reglamentuojamų santykių, priskirtinumą teismui, o tai reiškia, kad visi šie ginčai dėl teisės priklauso teismo kompetencijai.

18Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti prašymą dėl apelianto ginčijamo vykdomojo rašto pripažinimo negaliojančiu kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), suklydo aiškindamas tokio pareiškimo padavimo teismui procesines prielaidas, netinkamame kontekste išaiškino teismo sprendimo privalomumo ir jo vykdytinumo principus (CPK 18 str., 281 str.). Pažymėtina, kad vien teismų praktika patvirtina tokio pobūdžio reikalavimų, susijusių su vykdomojo rašto panaikinimu ar pripažinimu negaliojančiu, priimtinumą ir galimą jų nagrinėjimą civilinio proceso tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-01-23 nutartis c. b. Nr. 2-56/2014; 2012-08-30 nutartis c. b. Nr. 2-1062/2012; 2010-02-18 nutartis c. b. Nr. 2-146/2010), dėl tokių reikalavimų pagrįstumo pasisakant iš esmės.

19Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėjimui iš esmės apelianto prašymą, iš karto atmesdamas jį kaip nenagrinėtiną teisme ir pasiakydamas dėl materialiųjų aspektų (dėl sprendimo, pagal kurį buvo išduotas ginčijamas vykdomasis raštas, neįvykdymo). Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad teisė į teisminę gynybą materialiąja prasme yra materialioji subjektinė teisė, priklausanti nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų. Atsakyti, ar asmuo turi šią teisę, galima tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus, nustačius taikytiną teisės normą. Teismas į šį klausimą atsako priimdamas sprendimą arba nutartį. Dėl to bylos iškėlimo stadijoje nėra tikrinama, ar asmuo turi teisę į teisminę gynybą (teisę į ieškinį) materialiąja prasme. Įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį (pagal analogiją - prašymą, pareiškimą) ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų (pavyzdžiui, negalima atsisakyti priimti ieškinio motyvuojant reikalavimo teisės neturėjimu ar ieškinio senaties termino praleidimu ir pan.). Tai svarbu teisei į konkretaus reikalavimo patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą. Toks teisinis reguliavimas siejamas su Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir 1950 m. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisės į teisminę gynybą prieinamumo ir universalumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-06 nutartis c. b. Nr. 3K-3-551/2013).

20Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, o prašymo dėl vykdomojo rašto pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).

21Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

22Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

23Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškėjo V. G. prašymo priėmimo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia... 2. Teisėja... 3. I. Ginčo esmė... 4. Kauno apygardos teismas 2009-06-15 sprendimu už akių (t. 1, b. l. 170-172)... 5. Kauno apygardos teismas pagal 2009-08-31 ieškovo prašymą (t. 1, b. l. 174)... 6. Pareiškėjas (atsakovas) V. G. 2014-06-04 pateikė Kauno apygardos teismui... 7. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2014-06-06 nutartimi (t. 1, b. l. 185-186) atsisakė... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Pareiškėjas V. G. atskirajame skunde (t. 2, b. l. 4) prašo panaikinti Kauno... 11. 1. Priimdamas nutartį, teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad UAB... 12. 2. Skundžiamas vykdomasis raštas ir Kauno apylinkės teismo 2012-10-22... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.... 15. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos dalykas yra apelianto procesinio dokumento -... 16. Apeliantas siekia pripažinti jo atžvilgiu išduotą 2009-09-04 vykdomąjį... 17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje... 18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti prašymą... 19. Konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas... 20. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis... 21. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam nagrinėjamo... 22. Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 337... 23. Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą...