Byla 2A-849-467/2011

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės (pranešėja), kolegijos teisėjų

2Algirdo Auruškevičiaus, Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant

3Rasai Bagdžiūtei, dalyvaujant ieškovėms J. R., I. A., ieškovių atstovui

4adv. P. B., atsakovių P.L.O. V. ir B. S. atstovui adv. Ipolitui Nekrošiui, trečiojo asmens Vilniaus apskrities VMI atstovui Algirdui Paulauskui, vertėjai

5Olgai Vostrenkovai,

6viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių J. R. ir I. A. (A.) ieškinį atsakovams P. L. O. V., B. S., Vilniaus miesto 41-o notarų biuro notarei Vidutei Zubavičiūtei, Vilniaus miesto 13-o notarų biuro notarei Gražinai Klangauskienei dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – A. V., Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija.

7Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8Ieškovės J. R. ir I. A. 2004-12-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu L. T. Vilniaus miesto 1-ame notarų biure 2004-06-21 sudarytą testamentą. Nurodė, kad L. T. 2003-08-16 testamentu savo turtą buvo palikusi ieškovėms. Testatorė mirė 2004-09-01. Ieškovės po palikėjos mirties kreipėsi dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė informavo, jog L. T. 2004-06-21 sudarė naują testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovėms B. S. ir P. L. O. V.. Testatorė pastarojo testamento sudarymo metu sunkiai sirgo, jai buvo leidžiami psichotropiniai vaistai, todėl ji negalėjo suprasti testamento reikšmės ir nesuvokė savo veiksmų esmės (CK 1.89 str.), dėl ko testamentas yra prieštaraujantis gerai moralei (CK 1.81 str.). Tikroji testatorės valia buvo palikti turtą ieškovėms, kurios ja rūpinosi ir prižiūrėjo.

9Atsakovės P. L. O. V. ir B. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad B. S. buvo artimiausia testatorės kaimynė, o atsakovė P.L.O. V. yra medikė, todėl dažnai atlikinėjo testatorei medicinines procedūras. Nuo 1997 m. pablogėjus L. T. sveikatai, atsakovės nuolat ja rūpinosi, slaugė, jos prašymu atlikinėjo kitas įvairias paslaugas, o, testatorei mirus, ją palaidojo. Ieškovės laidotuvėse nedalyvavo. Iki savo mirties L. T., nors ir buvo sunkaus charakterio, tačiau sveiko proto, mąstanti bei orientuota aplinkoje, todėl nėra pagrindo naikinti 2004-06-21 testamentą.

10Atsakovė Vilniaus miesto 1-o notarų biuro notarė Vidutė Zubavičiūtė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad testatorė turėjo teisę palikti testamentu turtą savo nuožiūra vienam ar keliems asmenims, neatsižvelgdama į kitų norus (CK 5.19 str.). 2004-06-21 tvirtinant L. T. sudarytą testamentą testatorė buvo orientuota, į visus notarės klausimus apie turimus artimuosius ir gimines atsakė aiškiai ir suprantamai. Tiksliai ir motyvuotai nurodė, kodėl ji nutarė sudaryti testamentą atsakovių V. ir S. naudai, todėl L. T. paskutiniuoju testamentu išreiškė savo tikrąją valią.

11Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. V. prašė pripažinti negaliojančiais L. T. 2003-08-16 bei 2004-06-21 sudarytus testamentus ir pripažinti galiojančiu L. T. 1997-05-19 sudarytą testamentą, taip pat pripažinti, kad ji priėmė testatorės palikimą. Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo nuo tokių savo ieškinio reikalavimų atsisakė (b.l. 32-33, t.3).

12Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė pripažinti Vilniaus miesto 13-o notarų biuro notarės Gražinos Klangauskienės 2003-08-16 patvirtintą testamentą ir Vilniaus miesto 1-o notarų biuro notarės Vidutės Zubavičiūtės 2004-06-21 patvirtintą L. T. testamentą negaliojančiais. Nurodė, kad teismo psichiatrijos ekspertizė patvirtina, jog 2004-06-21, sudarydama testamentą, testatorė sirgo aterosklerozine demencija ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti, todėl 2004-06-21 testamentas buvo sudarytas neveiksnaus asmens, dėl ko yra negaliojantis. 2006 metų pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktas taip pat patvirtina, jog L. T. nuo 1997-03-18 sirgo lėtiniu progresuojančiu sveikatos sutrikimu, t.y. dar prieš jai sudarant 1997-05-19 testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko A. V.. Mirusiosios turtas paveldėjimo teise turi atitekti valstybei.

13Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad testatorė L. T., sudarydama 2004-06-21 testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovėms, panaikino visus jos sudarytus pirmesnius testamentus. Teismas kritiškai vertino 2005 m. ir 2006 m. teismo psichiatrijos ekspertizių išvadas, kuriose nurodyta, kad minėtų testamentų sudarymo metu L. T. nesuprato savo veiksmų reikšmės ir negalėjo jų valdyti, bei pažymėjo, kad tokių išvadų nepagrindžia byloje esantys kiti įrodymai. Teismo kritišką vertinimą sąlygojo tai, kad šios ekspertizės buvo padarytos neįvertinus bei neištyrus visų bylos aplinkybių, medicininių dokumentų bei liudytojų, kurie betarpiškai bendravo su L. T. iki 2004-06-24 testamento sudarymo, parodymų. 2010 m. sausio 11 – kovo 29 d. atlikus pakartotinę pomirtinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kurioje jau buvo įvertintos bei ištirtos visos bylos aplinkybės, buvo nustatyta, jog, nors L. T., sudarydama 2003-08-16 bei 2004-06-21 testamentus, ir sirgo tam tikromis ligomis, tačiau galima daryti prielaidą, kad tai netrukdė jai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Įvertinęs byloje apklaustų liudytojų parodymus, kitus šalių paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad L. T. paskutinio testamento 2004-06-21 sudarymo metu pilnai suprato savo veiksmų reikšmę ir juos valdė, buvo visiškai veiksni.

14Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pripažinti Vilniaus miesto 13-o notarų biuro notarės Gražinos Klangauskienės 2003-08-16 sudarytą L. T. testamentą ieškovių J. J. ir I. A. naudai bei Vilniaus miesto 1-o notarų biuro notarės Vitutės Zubavičiūtės 2004-06-21 sudarytą L. T. testamentą atsakovių B. S. ir P. L. O. V. naudai, negaliojančiais. Nurodo, kad 2005 m. bei 2006 m. teismo psichiatrijos ekspertizės aktų išvados patvirtina, jog, sudarydama testamentą, testatorė sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ir negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės bei jų valdyti, dėl ko 2004-06-21 testamentas buvo sudarytas neveiksnaus asmens ir yra negaliojantis. Byloje esantys medicininiai dokumentai ir pačių ieškovių paaiškinimai patvirtina, jog testatorė sunkiai sirgo, jai buvo leidžiami psichotropiniai vaistai, dėl ko ji negalėjo suprasti vienašalio sandorio esmės ir toks testamentas prieštarauja įstatymui (CK 1.89 str.), gerai moralei (CK 1.81 str.). 2006 m. pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės aktas taip pat patvirtina, jog testatorė nuo 1997-03-18 sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, todėl testamento sudarymo metu L. T. dėl silpnaprotystės negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, nesugebėjo įvertinti juridinių ir moralinių sandorio sudarymo tikslų bei pasekmių. Kadangi abiejų teismo psichiatrijos ekspertizės aktų išvadose konstatuota, jog testatorė, sudarydama 2003-08-16 ir 2004-06-21 testamentus, sirgo teismo ekspertų nustatyta liga, o byloje dalyvaujantys asmenys nepateikė jokių įrodymų, kad nors vienas iš jų turi teisę paveldėti pagal įstatymą ar pagal testamentą, nei vienas nepriėmė palikimo arba testatorius iš visų įpėdinių atėmė teisę paveldėti, mirusiojo turtas paveldėjimo teise pereina valstybei (CK 5.2 str. 3 d.). 2010 m. sausio 11 – kovo 29 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akto, kuriuo rėmėsi teismas, išvada dėl L. T. veiksnumo savaime nėra besąlyginė, tai yra išvadoje yra daroma tik prielaida, samprotaujama, o ne kategoriškai tvirtinama, kad L. T., sudarydama 2003-08-16 ir 2004-06-21 testamentus, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, ir yra nepakankamas pagrindas pripažinti esant nustatytą aplinkybę, jog L. T., sudarydama testamentus, galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Teismas nepakankamai motyvavo, kodėl rėmėsi tik 2010 m. teismo psichiatrijos ekspertizės aktu, o pirmąsias dvi L. T. teismo psichiatrijos ekspertizes vertino kritiškai.

15Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės P. L. O. V. ir B. S. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad pirmos dvi ekspertizės buvo paskirtos net nepradėjus kitų įrodymų tyrimo, tuo tarpu trečioji ekspertizė buvo paskirta ištyrus visus kitus byloje esančius įrodymus, kurie vienareikšmiškai leido daryti išvadą, jog L. T., sudarydama testamentą, susivokė aplinkoje, suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Todėl, nors paskutinės ekspertizės išvada yra tikėtina, tačiau ji visiškai atitinka faktines bylos aplinkybės.

16Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. A. prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad sprendimas yra pakankamai motyvuotas, teismas išsamiai pasisakė dėl apelianto nurodytų teismo psichiatrijos ir teismo psichologijos ekspertizės aktų, visus juos kartu vertino su kitais byloje esančiais įrodymais, tokiu būdu pagrįsdamas teismo sprendime padarytas išvadas kaip reikalauja Civilinio proceso kodekso normos. Teismas padarė išvadas ne tik remdamasis trečiuoju teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktu, bet ir kitais byloje esančiai įrodymais, liudytojų parodymais bei notarų paaiškinimais.

17Apeliacinės instancijos teismo posėdyje trečiojo asmens (apelianto) atstovas apeliacinį skundą palaikė ir prašė jį tenkinti, ieškovės ir jų atstovas bei atsakovių atstovas – prašė atmesti.

18Apeliacinis skundas atmestinas.

19Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama trečiojo asmens Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo apskųstajam teismo sprendimui panaikinti ir apeliaciniam skundui patenkinti. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

20Bylos duomenys tvirtina, kad 2004-09-01 mirė testatorė L. T. (b.l. 3, t.1). Iki mirties L. T. buvo sudariusi keletą testamentų skirtingų asmenų naudai, o būtent: 1997-05-19 Vilniaus miesto 5-ame notarų biure patvirtintas testamentas, kuriuo visas palikėjos turtas paliekamas trečiajam asmeniui A. V. (b.l. 8, t.2); 2003-08-16 Vilniaus miesto 1-ame notarų biure sudarytas testamentas, kuriuo visas palikėjos turtas paliktas ieškovėms J. R. ir I. A. (b.l. 4, t.1); 2004-06-21 testamentas, pagal kurį visas L. T. turtas paliktas atsakovėms B. S. ir P. L. O. V. (b.l. 21, t.1). Į teismą su ieškiniu dėl paskutiniojo, sudaryto 2004-06-21, testamento nuginčijimo kreipėsi J. R. ir I. A., nurodydamos, jog pastarasis testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu, nes testamento sudarymo metu testatorės sveikatos būklė buvo tokia, jog ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tuo pačiu pagrindu trečiasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija pareiškė savarankiškus reikalavimus ir prašė pripažinti negaliojančiu ne tik 2004-06-21 testamentą, bet ir anksčiau - 2003-08-16 sudarytą testamentą. Atsakovės su pareikštais reikalavimais nesutiko, motyvuodamos tuo, jog palikėja testamentų sudarymo metu, nors ir sirgo atitinkama liga, tačiau buvo sveiko proto, mąstanti bei orientuota aplinkoje. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas tarp šalių ginčą, skyrė ir buvo atliktos trys teismo psichiatrijos ekspertizės, kuriomis buvo įvertinta pareiškėjos fizinė bei psichinė būklė testamentų sudarymo metu. 2005 m. rugsėjo 23 d. - 2005 m. gruodžio 20 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad sudarydama 2004-06-21 testamentą L. T. sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – ateroskerozine demencija, dėl ko ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės iš jų valdyti (b.l. 168-172, t.1). Iš esmės analogiška išvada yra duota ir 2006 m. rugsėjo 11 d. – lapkričio 17 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte, kuriame, be kita ko, konstatuota, jog 2003-08-16 sudarydama testamentą testatorė sirgo lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu – aterosklerozine demencija, dėl ko ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (b.l. 78-82, t.2). Tuo tarpu 2010 m. sausio 11 – kovo 29 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad L. T., sudarydama 2003-08-16 bei 2004-06-21 testamentus, sirgo organiniais asmenybės ir elgesio sutrikimais dėl galvos smegenų ligos pažeidimo ir disfunkcijos bei psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant opioidus, tačiau galima daryti prielaidą, kad tai nesutrukdė jai suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (b.l. 21-30, t.4). Pirmosios instancijos teismas, remdamasis pastarosios ekspertizės išvada ir kitais byloje ištirtais įrodymais, tarp jų ir liudytojų parodymais, medikų paaiškinimais, L. T. medicinine dokumentacija, ieškinio reikalavimus dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais atmetė. Su tokiu teismo sprendimu sutinka abi šalys (tiek ieškovės, tiek atsakovai), tuo tarpu trečiasis asmuo Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, pareiškusi savarankiškus reikalavimus, paduoda apeliacinį skundą ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, atmetant ieškinį. Iš esmės visi trečiojo asmens apeliacinio skundo motyvai yra susiję su įrodymu vertinimu – apeliantas tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, tame tarpe ir atliktų ekspertizių išvadas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Teisėjų kolegija tokius apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

21Lietuvos Respublikos civilinėje teisėje testamentas suprantamas kaip asmeninis vienašalis įstatymo nustatyta tvarka ir forma testatoriaus sudarytas sandoris dėl jo turto (turto dalies) paveldėjimo po mirties, kurį testatorius gali bet kada pakeisti, papildyti ar panaikinti (atšaukti) ir kurio teisiniai padariniai atsiranda testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 straipsnio 2 dalį testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 str.). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 str. 2, 4 d., 5.16 str. 2 d.) CK 1.89 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007), o būtent: pagal CK 1.89 straipsnio 1 dalį fizinio asmens, kuris nors ir būdamas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal šio fizinio asmens ieškinį. CK nekelia reikalavimų priežasčiai, lėmusiai atitinkamą asmens būseną. Tokia būsena gali būti ir dėl išsivysčiusios ar ūminės ligos. Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrijos ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009 ir kt.). Be to pažymėtina, kad kiekvieno sandorio būtini elementai yra subjektai, jų valia ir valios išreiškimas, sandorio turinys ir forma. Kad sandoris galiotų, įstatymo reikalavimus turi atitikti visi jo elementai. Testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t.y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė, taip pat gali turėti reikšmės ir valios įforminimo trūkumai, nors atskirai paėmus sandorio galiojimui įstatymo reikalaujamos formos laikymosi prasme jie ir nėra esminiai.

22Sutinkamai su CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Taigi nagrinėjamoje byloje šalys privalėjo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis kiekviena iš jų rėmėsi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Trečiasis asmuo apeliaciniame skunde kritikuoja 2010 m. teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadą, kad palikėjai jos susirgimai nesutrukdė suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Trečiojo asmens tvirtinimu, šiame teismo psichiatrijos ekspertizės akte ekspertai nepriėjo prie besąlyginės išvados, o tik nurodė galimą prielaidą dėl palikėjos fizinės bei psichinės būklės, jų poveikio palikėjos veiksmams bei jų suvokimui ir valdymui. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad šalių prašymu byloje buvo atliktos net trys pomirtinės psichiatrijos ekspertizės ir juose teismo ekspertai padarė dvi skirtingas išvadas. Ekspertizės išvada teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privaloma ir vertinama laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-01-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2010).

23Konkrečioje civilinėje byloje vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Reikalavimas vertinti įrodymus vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą. Dėl eksperto išvados vertinimo kasacinis teismas yra suformulavęs tokias taisykles, kad: 1) eksperto išvada teismui neprivaloma; 2) ji vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės; 3) teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas; 4) konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti įvertinti kritiškai, t.y. atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo, o pagrindas kritiškai vertinti eksperto išvadą ar jos dalį gali būti, jeigu ekspertizės akto turinys prieštaringas, išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų, taip pat ekspertizės akto duomenys (vertinant su kitais įrodymais) gali būti atmetami kaip įrodymai tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-01-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009). Apeliantas skunde nenurodė naujų aplinkybių ar duomenų, kurie paneigtų 2010 m. sausio 11 d. – kovo 29 d. teismo psichiatrijos ekspertizės išvadas. Ši ekspertizės išvada yra išsami – ji atlikta įvertinus visą civilinės bylos medžiagą, medicininę dokumentaciją ir neprieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams - medicininiams dokumentams, liudytojų parodymams. Iš šio teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad ekspertai vertino ieškovių, atsakovių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes, susijusias su L. T. sveikata, testamento sudarymo aplinkybėmis, liudytojų parodymus, tyrė visą medicininę dokumentaciją – palikėjos ambulatorinę sveikatos istoriją iš Sapiegos ligoninės 2-osios poliklinikos, VŠĮ Centro poliklinikos Psichikos sveikatos centro, taip pat informaciją apie palikėjos gydymąsi įvairiose kitose Vilniaus miesto sveikatos priežiūros įstaigose. Iš šių aplinkybių bei informacijos visumos ekspertai padarė išvadą, jog L. T., sudarydama 2003-08-16 bei 2004-06-21 testamentus, sirgo organiniais asmenybės ir elgesio sutrikimais dėl galvos smegenų ligos pažeidimo ir disfunkcijos bei psichikos ir elgesio sutrikimais, vartojant opioidus, tačiau, ekspertų nuomone, tai nesutrukdė testatorei L. T. suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti (b.l. 30, t.4).

24Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas testatorės veiksmus ginčijamų testamentų sudarymo metu, pagrįstai atsižvelgė ne tik į paskutiniosios teismo psichatrijos akte nurodytą išvadą, bet ir į kitus svarbius bylos duomenis. Pažymėtina, kad vertinant testatorės sveikatos būklę, byloje buvo apklausti liudytojai, kurie betarpiškai nuolat bendravo su testatore, tai - palikėjos kaimynai P. K., G. R., G. T. bei N. J., kurie parodė, kad palikėja, nors ir buvo sunkaus charakterio, tačiau šviesaus proto ir jokių psichinių nukrypimų jie nepastebėję (b.l. 81- 82, t.3); testatorę gydę medikai V. B., R. M. bei medicinos mokslų daktaras J. F.. Jie vienareikšmiškai patvirtino, kad palikėjos psichinė būsena nekėlė jokių abejonių – palikėja kuo puikiausiai orientavosi aplinkoje, adekvačiai viską suvokė ir šviesiai mąstė. Taip pat aplinkybę, jog palikėja buvo orientuota aplinkoje, patvirtino ir notarė V.Zubavičiūtė, tvirtinusi 2004-06-21 testamentą. Notarė vienareikšmiškai nurodė, kad palikėja buvo orientuota, į visus jos klausimus apie turimus giminaičius ir artimuosius atsakė aiškiai ir suprantamai, motyvuotai paaiškino, kodėl nori sudaryti naują testamentą atsakovių P. L.O. V. ir B. S. naudai (b.l. 31-32, t.1). Apeliantas minėtų liudytojų parodymų nepaneigė. Priešingai, byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog testatorė, sudarydama 2003-08-16 ir 2004-06-21 testamentus suprato savo veiksmų reikšmę ir galėjo juos valdyti. Dėl to pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktas ekspertų išvadas ir kitus įrodymus, susijusius su testatorės sveikatos būkle, testamento sudarymo aplinkybėmis, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad palikėja ginčijamus testamentus sudarė suprasdama savo veiksmus ir pilnai juos valdydama.

25Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindu panaikinti skundžiamą pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas (CPK 320 str.), o apeliacinis skundas netenkinamas.

26Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

27Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Algirdo Auruškevičiaus, Henricho Jaglinskio, sekretoriaujant... 3. Rasai Bagdžiūtei, dalyvaujant ieškovėms J. R., I. A., ieškovių atstovui... 4. adv. P. B., atsakovių P.L.O. V. ir B. S. atstovui adv. Ipolitui... 5. Olgai Vostrenkovai,... 6. viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo... 7. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. Ieškovės J. R. ir I. A. 2004-12-28 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir... 9. Atsakovės P. L. O. V. ir B. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 10. Atsakovė Vilniaus miesto 1-o notarų biuro notarė Vidutė Zubavičiūtė su... 11. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, A. V. prašė... 12. Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Vilniaus... 13. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį... 14. Apeliaciniu skundu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovės P. L. O. V. ir B. S. prašo... 16. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė I. A. prašo skundą atmesti kaip... 17. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje trečiojo asmens (apelianto) atstovas... 18. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 20. Bylos duomenys tvirtina, kad 2004-09-01 mirė testatorė L. T. (b.l. 3, t.1).... 21. Lietuvos Respublikos civilinėje teisėje testamentas suprantamas kaip... 22. Sutinkamai su CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis... 23. Konkrečioje civilinėje byloje vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti... 24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas... 25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 26. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 27. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 12 d. sprendimą palikti...